Kai kurie beasmenių sakinių tipai Malkavos tarmėje

LE BET: 1 LJ KALE BO T YR O5 S KLAUSIMAIL H LT1ETUVOS TSR M O K S L Ų AKADEMTIIJA KAI KURIE BEASMENIŲ SAKINIŲ TIPAI MALKAVOS TARMĖJE (BTSR, Magiliovo srt,, Mstislavlio rajonas)? M. SIVICKIENĖ Beasmenių sakinių klausimas lietuvių kalbos tarmėse, be abejo, labai įdomus iš viso, o juo labiau, kad tokie sakiniai nėra plačiau nagrinėti ir lietuvių literatūrinėje kalboje. Dėl pastarosios priežasties susidaro daug sunkumų, aprašant tarmės beasmenius sakinius, Mokykloms skirtuose lietuvių kalbos vadovėliuose apsiribojama tik keliais beasmenių sakinių, nusakančių gamtos reiškinius ar fizinę bei psichinę Zmogaus būklę, pavyzdžiais. Apeinamas struktūrinis bei semantinis beasmenių sakinių įvairumas. J. Jablonskio sintaksėje tiesiog apie beasmenius sakinius kalbama labai trumpai (duota definicija ir keletas pavyzdžių), bet, kalbant apie pagrindines ir antrininkes sakinio dalis, duodama daug įvairių pavyzdžių, kurių tarpe yra ir beasmenių konstrukcijų, nors jos ir nepriskiriamos prie pastaryjy.’ Kiek smulkiau ties lietuvių kalbos beasmeniais sakiniais sustoja M. Durys®. Jis kalba ir apie tokius beasmenius sakinius, kurių tariniu eina dalyvis, asmeninis veiksmažodis, turjs beasmenę reikšmę ir t. t. Bet pati M. Durio pažiūra į gramatikos klausimus dažnai formalistinė. Vadovėlio pratarmėje Durys sako, kad jis tiesiog vadovavosi M, Peškovskio ,,Pycckuii cHHTaKCHC B HayuHOM OCBemeHnHH“, Bet jeigu M. Peškovskio sintaksėje kalbos faktų dėstymas daugeliu atvejų prasilenkia su formalistiniu autoriaus nusistatymu, tai nedidelis Durio vadovėlis ir liko kiaurai formalistinis. Čia ne beasmenių sakinių reikšmė sąlygoja jų struktūrą, o atvirkščiai — forma nulemia turinį, Šiame straipsnyje ne visai sutinkama su tradicine pažiūra į kai kurias čia nagrinėjamas sintaksines konstrukcijas. ! Šis straipsnis yra sutrumpintas kandidatinės disertacijos ,,JlAToBcKkuū rosop B 6enopycckoM okpyxennn (BCCP, zep. Manbkoeka, Moruaesckolt 06m1.)“* (rankraštis) skyrius, Disertacija apginta Leningrado Lenino ordino Valstybiniame A, Ždanovo vardo universitete 1956 m. Joje aprašoma Malkavos kaimo tarmės fonetika, morfologija ir kai kurie sintaksės klausimai. Smulkiau apie tai ir apie tarmės kilmę žr. to paties pavadinimo autoreferate, * Rygiškių Jonas, Lietuvių kalbos sintaksė, 10, 19—26, Seinai, 1911, * M. Durys, Lietuvių kalbos sintaksė, Kaunas, 1927, 231 Beasmeniais sakiniais laikomi tokie sakiniai, kurie neturi gramatinio veiksnio, išreikšto vardininko linksniu ir nusakančio veiksmo veikėją arba tam tikros ypatybės turėtoją; tokių sakinių tarinys nesusijęs su asmens kategorija. Straipsnyje aprašoma Malkavos tarmei būdingesni beasmeniai sakiniai. Jie klasifikuojami pagal sudėtį. Išskiriamos ir kai kurios semantiniu atžvilgiu ryškesnės grupės. I. BEASMENIAI SAKINIAI SU BEASMENIAIS AR BEASMENIŠKAI PAVARTOTAIS VEIKSMAŽODŽIAIS l. Beasmeniai sakiniai, nusakantieji įvairius gamtos reiškinius Pagrindine sakinio dalimi (tariniu) eina beasmeniai ir beasmeniškai pavartoti veiksmažodžiai. Tarinys turi esamojo, būtojo ir būsimojo laiko 3-jo asmens forma. Pvz.: Ale teip spakainiai (ramiai) lyja*; Vakar labai ke.pina.; Perniai labai kepindava.; Vėl isipaga.di.ja. (išsigiedrino); Lauki šūla; Pa.piet vėl šūrins; Ai, daug prisni.ga.; Jau de.nos kiek prizdėja.; De.noja; Kai iside.nos (išsid'enos), tai ir isipaga.dis; Un pa.vakarius pradėja. laščiot.“ Tarmėje šalia šių beasmenių sakinių pasitaiko ir asmeninių, pvz.: rytas aušta, lietus lyja, vakaras jau sute.ma., grauzmas (griaustinis) graudžia... Tokių sakinių atsiradimą A. Šachmatovas aiškina vėlesniu subjekto pridėjimu prie beasmenio sakinio dėl asmeninių sakinių įtakos. Priešingos nuomonės (kuriai pritaria ir M. Durys savo sintaksėje) yra M. Peskovskis. Jo supratimu asmeniniai sakiniai lietus lyja, aušra aušta ir t. t. yra ankstyvesni, ir tik vėliau, ėmęs kritiškai galvoti, žmogus atmeta tariamo veikėjo pavadinimą, tuo pabrėždamas tikrosios priežasties (tikrojo veikėjo) nežinojimą. 2. Beasmeniai sakiniai, išreiškiantieji psichinę bei fizinę žmogaus būklę Tariniu eina tik beasmeniai veiksmažodžiai 3-jo asmens formoje. Jie taip pat gali būti būtojo (kartinio ir dažninio), esamojo ir būsimojo laiko, pvz.: Kojas ge.lia; Dunti. baildfia (maudžia); Man teip pusiauji. sopa; Matai, le,žiu.vi. jai niešti; Vis galvu. ne.štėdava.; Vakar galvu. sa.pėja.; Neskaityk, galvu. sa.pés... Tarmėje greta tokių beasmenių konstrukcijų dažnai vartojamos, gal būt, naujesnės asmeninės konstrukcijos, plg.: Oi, lūpa.s sopa labai; Galva pradé sa.pėt; Aštirpa. runka; Jam runka.s knieti, kadnieč (būtinai) kad teip padaryt; Nosis niešti, mirs kas; Kaip sopa ažu.pinčiai, tai pre.ma (tiesiog) ra.du. nėra... Verta pastebėti, kad su veiksmažodžiais sopa, niešti, peršti vartojamas ir galininko, ir vardininko linksnis. Bet su veiksmažodžiais užtirpsta, tvinksta, * Norint tiksliau perteikti tarmės fonetiką vartojama fonetinė transkripcija, tik žymiai suprastinta. Garsų pusilgumas žymimas tašku žemai iš dešinės garso ženklo pusės. Kirčiuoti ilgieji balsiai žymimi kaip lk. Kirtis ir garsų minkštumas parodytas tik atskirais atvejais, “X Skliausteliuose paaiškinami kai kurie tarmės žodžiai, 5 Bendraties galinis t tarmėje dažniau esti minkštas. 232 knieti vartojamas tik vardininkas, o su veiksmažodžiais gelia, maudžia — tik galininkas. Toks dvejopas šių sakinių vartojimas būdingas rytų aukštaičių ir dzūkų tarméms.® Literatlirinéje kalboje tokiais atvejais daugiau vartojamos beasmenės konstrukcijos, t. y. su galininku, Šios grupės beasmenių sakinių tarpe yra ir kitokių pagal sudėtį ir reikšmę sakinių, pvz.: Ale Zi.na.t, prisvarga. jau; Tadu jai labai pazbaisa. (pasidarė baisu); Paru.pė (parūpo) padabot, kas ti de.das; Ajagi, kaip gert noris... Kai kuriuose jų beasmenis ar beasmeniškai pavartotas veiksmažodis kartu su bendratimi sudaro suvestinį tarinį (gert noris, paru.pė padabot). II. BEASMENIAI SAKINIAI SU BŪTOJO LAIKO BEVARDĖS GIMINĖS DALYVIU 4. Tai labai plačiai tarmėje vartojami sakiniai. Priklausomai nuo to, kaip išreikštas veikėjas, šiuos sakinius skirstome į dvi grupes: sakiniai su nenurodytu veikėju ir sakiniai, kuriuose veikėjas išreikštas kilmininko linksniu. 1. Sakiniai su nenurodytu veikėju, pvz.: Atvažia.va. imt, tai sa.ka., va gerai sukrduta (apie šieną); Negrėpra ut lik tiem žaliem; Čia jau pravarioni.ta (pražiopsota); Vynas tru.puti. nugerta bu.va.; Jai paltas ge.ras nu.pirkia; Vi.sa.s ku.psna.s nukinkinta (išversta) bu.va.; Stovi ca.gla.s (plytos) sugriduta; Zadotkas (avansas) bu.va. duota... Kaip matyt iš pavyzdžių, čia galimi du atvejai. Vienuose sakiniuose yra vardininko linksniu pasakytas daiktavardis, kituose jo nėra.“ Dėl veikėjo visiško nebuvimo sakinyje, objekto vardininkas tartum įgauna veiksnio prasmę. Toks sakinių prasmės pakeitimas, kada jie savo forma priartéja prie paprastų asmeninių sakinių yra žinomas ir kai kuriose rusų kalbos tarmése.® J. Jablonskis tokius sakinius su vardininko linksniu, nors tas vardininkas reiškia objektą, priskiria prie asmeninių sakinių.? Iškyla klausimas, kodėl tuose sakiniuose tariniu eina bevardės giminės dalyvis ir kodėl jis nėra suderintas su veiksniu. Į šį klausimą Jablonskis atsakymo neduoda. Greičiausiai, bevardės giminės dalyviai čia vartojami todėl, kad nepasakytas veikėjas. 2. Sakiniai su veikėju kilmininko linksnyje. Veikėju, išreikštu kilmininko linksniu gali eiti įvardžiai arba tikriniai daiktavardžiai, pvz.: Kinduriu. ra.da.m, kai atvažia.va.m, ineita naujuosna namuosna iš kurnica.s (iš dūminės); Jau 6 Kai kuriuose puslapiuose tokių sakinių pavyzdžiai sutinkami I. Špechto Litauische dialektische Texte aus Russisch Litaues, Leipzig, 1920, o taip pat J. Otrembskio Wschodniolitewskie narzecze twereckie, cz. I. Kraiéw, 1934, ? Abi šių sakinių rūšys yra būdingos šiaurės rusų tarmėms; žr. A. B. Illanupo, OuepkHh no CHHTAKCHCY PYCCKHX HAPOAHLIX rOBOpoB, 144—145, Mocksa, 1953. Apie jų var= tojimą rusų kalbos paminkluose žr. C. JI. Hukud opos, Dzaroj, ero KareropuH H (dopMbI B pycckoit nucsMeHHocTH II-i mon. XVI B., 321, 1952. 8 O. JI. EH nnn. SaverkH O 3anHCAX MarepHaJiOB No CHHTaKCHCY. — ,,DiOJIJIETERKb AKanekTOJiornueckoro ceKTOpa Mucturyra pycckoro si3bIKAa“*, sein, 4, 45 —47, 1948. * Rygiškių Jono Lietuvių kalbos sintaksė, 30, Seinai, 1911. 16. Kalbotyros klausimai II, 233 nume.gota gerai mūsu., pradėja. stukset (belsti); Sodi keno tai būta; Jo jau ata.nešta malku.; Ma.na. nuveita nėr Zinia.s kur; Viešnia.s ata.ja., a. ma.na. kvartu.kas (Ziurstas) ažu.miršta nusimt; Levasios prigriduta Siena. su rugienu... Konstrukcijas su bevardės giminės būtojo laiko neveikiamosios rūšies dalyviais ir veikėjo kilmininku F. Špechtas laiko lenkiskomis', tačiau teisingiau būtų jas laikyti bendromis lietuvių ir slavų kalboms; tai rodo platus jų vartojimas lietuvių ir rusų kalbos tarmėse. III. BEASMENIAI SAKINIAI SU MODALINIAIS ŽODŽIAIS Suvestinis tarinys susideda iš bendraties, kuri pasako veiksmą, ir modalinio žodžio, rodančio laiką ir veikslą. Dažniausiai vartojami šie modaliniai žodžiai: (ne-)reikia, (ne-)priseis, (ne-)teks, (ne-)muožna, (ne-)galima. Šis sakinių tipas jungia dvi sakinių rūšis: sakinius su objekto vardininku ir sakinius su veiksmo objektu kituose linksniuose. 1. Beasmeniai sakiniai su modaliniais žodžiais tarinyje ir objekto vardininku, Tokie sakiniai vartojami tarmėje labai dažnai, pvz.: Jau w.gnis raikia dekt; Kiba (jeigu tik) sulis, tai raiks kratyt šienas; Nuvelet silke. neraikia., tik nulu.pt; Runka.s niekaip nemuogna atvelet; Raiks jau dabar neu.turt (nekalbét) niekas; Man taisyt raikia dunkšti.s (stogas); Ryt kažna. ar priseis šienas džiavint... Lietuvių kalbos vadovėliuose tokius sakinius priimta laikyti asmeniniais, turinčiais abi ragrindines sakinio dalis. Vardininko linksnis kartu su bendratimi laikomas suvestiniu veiksniu, o modalinis žodis — tariniu. Teisingiau būtų priskirti tokius sakinius prie beasmenių su suvestiniu tariniu (modalinis žodis -- bendratis). Veiksniu laikyti čia vardininką gal ir ne visai teisinga, nes jis reiškia objektą. Čia vardininkas turi galininko reikšmę, o bendraties kaip suvestinio tarinio dalies prijungimas prie vardininko, atitraukimas jos nuo modalinio žodžio yra dirbtinas. Literatūrinėj kalboj vardininko vietoje tokiuose sakiniuose vis daugiau vartojamas galininkas. Tai pastebi J. Žiugžda". Sakiniuose, kur vietoj vardininko pavartotas galininkas, J. Žiugžda mato pagrindinių sakinio dalių išraiškos pasikeitimą. Sakinys vasarą tenka daržai laistyti'* jo nagrinėjamas taip: daržai laistyti suvestinis veiksnys, tenka — tarinys, o sakinyje vasarą tenka daržus laistyti veiksniu 'laikoma tik laistyti, o tariniu— tenka. Iš tikrųjų jokių pasikeitimų pagrindinių sakinio dalių sudėtyje čia neįvyksta, tik visiškai išryškėja papildinys galininko linksnyje. J. Jablonskis, kalbėdamas apie sakinius su vardininku ir suvestiniu tariniu®, nurodo, kad tokius sakinius nagrinėjant | gali būti daug subjektyvumo. Sakinyje reikia rugiai kirsti, klausiant, kas reikia daryti, veiksnys bus rugiai kirsti, o klausiant, kas pasakoma apie rugius, atsakysim: rugiai kirsti reikia. Vadinasi, reikia kirsti laikysim tariniu. 0 R, Specht, min. veik,, 69—70, 1 I, Žiugžda, Lietuvių kalbos gramatika, 2, 8, 1955, 12 Pavyzdys imtas iš ten pat. 12 Rygiškių Jono Lietuvių kalbos sintaksė, 25—26, Seinai, 1911, 234 Kaip matome, J. Jablonskis neduoda kokio nors kriterijaus, pagal kurį galima būtų priskirti bendratį prie veiksnio ar tarinio, nurodydamas, kad tai priklauso nuo klausimo, loginio kirčio ir t. t. Analoginės konstrukcijos su galininko reikšmės vardininku vartojamos šiaurės rusų tarmėse, o iki 18 a. buvo vartojamos ir rašomojoj rusų lalboje.’® 2. Beasmeniuose sakiniuose su suvestiniu tariniu, susidedančiu iš modalinio žodžio ir bendraties, papildiniu gali eiti kilmininko linksnis. Kilmininko vartojimą visada čia sąlygoja daiktavardžio ar veiksmažodžio semantinė reikšmė, pvz.: Raiks susmal’t dabar miežiu. (dalį jų, ne visus kiek yra); Do man raiks ža.les pasraut (priešdėlis paparodo veiksmo nepilnumą); Nėr kadu sedi, Pranokas atvažiuos, raikia re.šutu. jam uarne.št; Raikia duot jam kruopu., tegu ėda... Jeigu tokio sąlygojimo nėra, vartojamas vardininko linksnis, plg.: Raikia sumalt rugiai (visą atsargą); Muožna išraut aguona.s; Nemuožna miltai iškratyt, ku. nori daryk ir t. t. 3. Tarmėje dažni ir kiek kitoki šios grupės beasmeniai sakiniai, Tai sakiniai tokios pat konstrukcijos, tik juose nėra modalinio žodžio — jis tik numanomas, Su tranzityviniu veiksmažodžiu vartojamas taip pat vardininkas, pvz.: Kur to Za.lz do gaut; Cia liesva.s (kopėčios) paduot. ar per tos nulipsi; Kur a.ni.s dėt, pinigai... 4. Dažnai vartojami beasmeniai sakiniai su modaliniais žodžiais ir netranzityvinio veiksmažodžio bendratimi, pvz.: Pasilset un ke.lia. raikia (prieš kelionę); Šiunde važiuot in posa.džia. raikia; Maž do un bazora. (į turgų) priseis nuveit; Nemuožna un jo jot (ant arklio). 5. Įdomi dar viena tokių beasmenių sakinių rūšis. Prie suvestinio tarinio (modalinio žodžio ir bendraties) gali būti pritapus būtojo kartinio laiko veiksmažodžio „būti“ 3-jo asmens forma. Pvz.: Ryt raike. bu.va. blynu. isike.pt; Pirtis raike. bu.va. pasku.rint, nėr kadu; Sakau, maž (gal) pasilser jau raike: bu.va.; Raike. bu.va, lik šiol ir atait, nėr ir nėr; Raike. bu.va. jau pape.taut.., Šitie sakiniai savo reikšme panašūs į tariamąją nuosaką, t. y. jais pasakomas realiai nevykstąs, bet pageidaujamas veiksmas. Plg.: Ry: reikėtų blynų išsikept. „Buvo“ juose nepabrėžia būtojo laiko. Veiksmažodis „buvo“ tokiuose sakiniuose neabejotinai atsirado dėl slavų kalbų įtakos. Plg. 3aBrpa HajĮO ObiJIO Gbi OJIHHOB HCIeUub, Rusų, baltarusių, lenkų kalbose „reikia“ HyxHo, Tp36a, trzeba — predikatyviniai žodžiai su modaliniu atspalviu priskiriami prie būsenos kategorijos. Su jungtimi „GbiTb“ jie vartojami kaip tarinys. Šiose slavų kalbose „reikia“ savaime negali išreikšti gramatinio laiko, o tik pasako būseną su modaliniu atspalviu. Tuo tarpu lietuvių kalboje „reikia““, nors ir reiškia reikiamybės sąvoką kaip būseną, vis dar yra veiksmažodis ir gali išreikšti veiksmažodžio laikus be jungties „būti“. Todėl „buvo“, pridėtas prie „reikėjo“, prasmės atžvilgiu nieko naujo neduoda, tik pabrėžia veiksmo nerealumą. UW Biomnerenb AnajekToJi. cekropa AH CCCP. smn. I, 17, 1947. 5 A, B, Wlanupo, Ouepku no CHHTAKCHCY PYCCKHX HapOAHHX roBopos, 141-142, Mocksa, 1953. : 235 Tokios konstrukcijos sakinių pasitaiko ir kitose tarmėse, pvz., Tverečiaus tarmėje!8, taip pat ir Linkmenų tarmėje, nuo kurios atskilo Malkavos tarmė. Tai reiškia, kad jie atsirado anksčiau negu aprašomoji tarmė atsidūrė baltarusių kalbos aplinkoje. J. Špechtas duoda tokių pavyzdžių jau iš ,,Summa arba trumpas iszguldimas Ewangelių szwentų““. IV. BEASMENIAI SAKINIAI SU BEVARDĖS GIMINĖS BŪDVARDŽIAIS Šiuose sakiniuose tarinys išreikštas bevardės giminės būdvardžiu. Veikėjo buvimo atžvilgiu šie sakiniai nevienodi. Vienuose jų tariniu išreikšta būsena nesusieta su jokiu veikėju, kituose — jis numanomas arba išreikštas naudininko dinksniu, pvz.: Pre. saulai teip balta; In saula.s labai sveika; Ai, bloga be duntu.; Matai, kaip par mus ramu (linksma); Gal neramu (liūdna) Malkava.j, kai jauniem, tai vis miesti geriau... Dažnai čia tariniu eina slaviškas baikia [| batka reiškiąs: nebloga, gera, gerai (plg. blir. Gaiika = 6acHs1), pvz.: Kad ir užlyt trupučiu.ku., tai baika; Šiunde baikia, nelabai karšta; Jau kai rugius suveš, tai tadu bus baika... ,,Baika* tarmėje įgavo bevardės giminės būdvardžio prasmę. Tariniu ar tarinio sudėtyje jis gali eiti ir asmeniniuose sakiniuose, pvz.: Kas metai mils bulba.s baikia; Kalniai (kailiniai) bus baika... Panašia prasme (nebloga, gera, gerai) žodis Galika vartojamas, matyt, ir kai kurių baltarusių tarmių". V. SUDĖTINIAI BEASMENIAI SAKINIAI Malkavos tarmėje plačiai vartojami tokios konstrukcijos beasmeniai sakiniai: nėra 1. | + kas + esam. 1. 3 a. veiksmažodžio forma yra ‘PavyzdZiai: Nėr kas ra.ša. (nėra apie ka rašyti); Nėr kas valga. (nėra ko valgyti, maisto); Nėr kas rduna (nėra žolės); Nėr kas pe.ni (nėra kiaulės); Palitite, "(lietingas laikotarpis), tai nėr kas dirba (nėra ko dirbti); Yra kas pjauna (geri javai); Yr kas ma.la. (yra grūdų), tik nėr girnu.; Yr kas siu.va (yra medžiagos), tik neturiu čėsa. (laiko). yra Pvz.: Tai čia nėr kur mauda.s (nėra kur maudytis); Nėr kadu ir apsvelka; Gal nebu.va. kadu ra.ša.; Nėr kur de.da la.pai; Aš girdejau, ale nebu.va. kadu klausa.; Yr kur gana. (yra kur ganyti)y Yr kadu čia man ple.pa... nėr 2. | + kur, kada +4 esam; 1; 3 a. veiksmažodžio forma. 16 Žr, J. Otrebski, Wschodniolitewskie narzecze twereckie, cz. I, 400. 1 D, Telentiuko neatspausdintoje kandidatinėje disertacijoje ,,HecJiejjopanne B obnactu Gesopycckoft najJiekTOJIOrHHK“, Ilnnck, 1949, randame pavyzdį „Tanap 3ašuxatbi y Ilinck, Galiksi, a panus, npayga wo ObIO TPyAHO. 236 Tai savotiški sudėtiniai beasmeniai sakiniai su beasmeniais pagrindiniais, kuriuose yra tik tarinys, išreikštas būvį reiškiančiais veiksmažodžiais nėra, yra, ir beasmeniais papildinio šalutiniais sakiniais (kas ra,ša., kas valga., kur mauda.s ir t. t.). Šie sakiniai įdomūs tiek sudėties, tiek reikšmės atžvilgiu, Kaip matyt iš paaiškinimų, sakiniuose su įvardžiais vardininko linksnis „kas“ reiškia objektą. Kai kuriose kitose tarmėse tas „kas“ reiškia veikėją (nėr kas valgo — nėra valgytojo). | Lietuvių kalbos vadovėliuose tokie sakiniai nėra nagrinėti. J. Jablonskis, kalbėdamas apie pagrindines sakinio dalis, duoda daug tokių pavyzdžių iš įvairių tarmių.!? Ir neatsižvelgiant į tai, ar juose vardininkas reiškia objektą ar veikėją, vardininkas ir veiksmažodžio forma laikomi loginiu veiksniu. Malkavos tarmės atžvilgiu tai būtų neteisinga, nes čia vardininkas reiškia objektą. Išreiškiant veikėją, vartojamas naudininkas: Nėr kam aina (nėra žmogaus, kuris eitų); Yr kam padeda (yra padėjėjas); Nėr kam padeda (nėra padėjėjo). Galimas daiktas, kad visuose šių konstrukcijų šalutiniuose sakiniuose veiksmažodžiai rašo, valgo ir t. t. tik savo forma sutampa su 3-jo asmens forma. O pagal savo kilmę čia yra kokia nors kita forma, Jablonskio pavyzdžiai rodo, kad tarmėse čia įvairuoja veiksmažodžio forma. Čia gali būti: esam. 1. veikiamosios rūšies dalyvis, liepiamoji nuosaka, tariamoji nuosaka ir t. t. 3-jo a. forma šituose sakiniuose savo prasme primena beasmenius veiksmažodžius, nes jie taip pat nenurodo veikėjo. Šalia sakinių: nėr kas valga., nėr kur mauda.s, nėr kam aina vartojami ir sakiniai su bendratimi: nėr ko valgyt, nėr kur maudytis, nėr kam ait, yr kam padėt ir t. t. Nustatyti kokių nors tokio skirtingo vartojimo dėsnių nepavyko. Be abejo, visi šie sakiniai labai įdomūs sudėties ir reikšmės atžvilgiu ir turi būti plačiau nagrinėjami, remiantis kitų tarmių duomenimis, HEKOTOPbIE THMbl BE3JIHUKHbIX IPEJIJIO)KKEHHH B I'OBOPE į JIEP. MAJIbKOBKA (BCCP MerncjaBibekuai p-H MorusnesBekoji 06a.) M. K. CHBHIIKEHE Pes3iome B crarbe naérca onucanue HanuGojnee xapaKTepHbIX JŲIS TOBOpa Jep. ManbkoBka 6esjinuKsIx npejljioxxeHHė. Besnnynpie mnpelnioxenus pacCCMaTDHBAIOTCH r.IaBHbIM OOpa3OM C TOYKH 3peHHA HX COCTaBa H Bblipa:xXeHHS CKa3yemoro. PaccmaTpHBalOTCs CJIeAYIOUIHEe THŪbI NPEAJIOKEHHH: I. BE3JIMYHDBIE TIIPEMJIO)KEHWS C BE3JIMUHBIMHU HJIH BE3JIMYHO YIIOTPEBJIEHHBIMU TJIATOJIAMH; '8 Rygiškių Jono Lietuvių kalbos sintaksė, 25, Seinai, 1911, 237 II. BESJIMYHBIE IIPEJ/ŲIOXXEHHSA C HEPOJIOBbIM CTPAJIATEJIbHbIM IIPHUACTHEM TIPOINIEJINETO BPEMEHH (B CKA3YEMOM). Dru npeasoxeHHsi WHPOKO pacnpocrpaHeHbi B rosope. CpejH HHX pa3nHualoTCS NpelUIO)xKEHHSI C Heyka3aHHbIM NPOH3BOAHTENEM AefiCTBHS H NpejįJIOXxEHHA C YKasaHHbIM NpOH3BOJMTEJIeM JefiCTBHS (B POJHTE/ILHOM Majexe). B nepBbix npeisioxeHusx ynorpeGasieTcss JAONOJHEHHe B HMEHHTeNLHOM majeXe. H3-3a nonHoro OTCYTCTIBHSI peasibHOro CyO'eKTa JAefiCTBHS HMEHHTeJbHBIH naaex ob’eKTa NepeocMbIC/AHBAETCS, NPHOJKKAETCS IO 3HAYEHHIO K HOCHTEJIO COCTOsIHHS, BupaXKeHHoro npuuactueMm. Hanpumep, Jai pal’tas ge.ras nu.pirkta (ans He€ xopomee naJibTO KynJeHo). B cBoeit rpammaruke H. Sl6souckuc OTHOCHT TaKHe MNpPeJIOKEeHHS K JHYHbLIM. III. BE3JIMUHDbIE IMPEAJIO)KEHHW A C MOJIAJIbHOHbIMH CJIOBAMU. Buecb HanbGosee HHTEPECHBLIMH SIBASIOTCS NpeJJoXKeHHs C MOJLaJIbHbIMH CJIOBAMH H HMEHHTEJbHbIM nNajexoM B 00’eKTHOM 3HaueHWH. Nuveler silke. neraike (6ykBaJ/ibHO; NOMbITb Ceslelka He Halo). B rpaMMaTHKax JAHTORCKOro S13bIKA TaKHe NpPejIOXKEeHHs TaKKe OTHOCATCA K JHYHbIM, HHOHHHTHB H HMEHHTCeJIbHoli najiex CYuleCTBHTENLHOIO pacCMaTPHBAIOTC KaK CJOXKHOE NOoAJexallee, a MOJlaJibHOe CJIOBO — KaK CKa3yemoe. Dror THN NpeANOXKeHHil BKJoYyaeT B CEO HeCKOJIbKO Pa3HOBHIHOCTEH H CPefln HHX TMpeANOXKeHHsl, B KOTOPbIX CJIOXKHOE CKasyemoe (MOJIaJIbHOE CJIOBO + HH(DHHHTHB) MOA BJHSHUEM CJABSIHCKHX SI3bIKOB OCJOXHeHO (opMoii 3 JMua npolueaero BpeMeHH raarona „ObiTb“: Ryr raike, bu.va. blynu. isikept (ByksaJibuo: 3aBTpa Halio ObiJIO 6JMHOB HCneyb). Bausinne narnee, T. K. moHoOHOe OcJIoxHeHHe CKasyemoro BcTpeyaetcss H B JIMHKMfAHCKOM rokope (OT KOTOpPOro oTKOJIOJIcs ManbKOBCKHII TOBOP) H B JPYIHX TOBOpax. IV. BE3JIMYHBIE IPEAJIOXXEHHWSI C HEPOIOBbBIM TITPUJIATATEJIbHbIM. B kauecTBe cka3yemoro MOXeT ynotpeGasTbesi CaoBO bdika CO 3HaueHHeM ,,XOpollo*, „HHuero“ (cp. Gesopyc. Oaiika = 0acHsi), KOTOpoe OCMLIC/IHBAETCSl KaK HepO/loBOe NpHJarare/ibHoe. V. CJIOXXHbIE BE3JIMYHbIE TMPEAJIO)KEHHS. Kak cJioxHtie pacCMaTpHBAIOTC NpejJioKeHHsl THNa: nér (yr) kas valga. (OykBajbHO: Her (ects), uro east), nėr (yr) kadu apsvelka (GYyKBaJbHO: HET (ecTb) KOrja ofeBaetcsi). T JiaBHbie nNpeAsoOXKeHHSi COCTABJISIIOT IVIaroJIbi ObiTHS (ecTb, Het). B NPHAATOYHLIX JIONOJIHHTEJIbHbIX C MECTOHMEHHSMH HMEHHTEJIbHbIH najex MecToHMeHHA „kas“ oGo3HauaeT 00’ekT. I'JiaroJi B HEX, MO-BHAHMOMY, TOJIbKO COOTHOCHTCS C (hopmoii 3-ro JHA, a NO NPOHCX 0XKAEHHIO MOXKeT ObiTh HHOI (dopMOK, Ilo roBopam 34eChb BLICTYNAIOT PasHble IJIarOJibHbIe (HOPMbI.