Biržų tarmės įvardis

LIETUVIŲ KALBOTY ROS KLAUS I M ALR LTETUVOSTSREMOKSLŲ AKADEMI JAA BIRŽŲ TARMES IVARDIS I. JASINSKAITE Biržų tarmė priklauso aukštaičiams rytiečiams puntininkams. Kirtis tarméjc atitraukiamas neįprastai sąlygiškai — iš kiekvienos trumpos galūnės, o iš ilgos ga- lūnės neatitraukiamas. Labai sutrumpėjusios žodžių galūnės: trumpieji balsiai nukritę ar iškritę, ilgieji balsiai ir dvibalsiai sutrumpėję. Tarmei šiek tiek įta- kos daro latvių kalba. Biržų tarmės plotas apima Biržų miesto apylinkes maždaug 10 km spinduliu. Čia aprašomas tos tarmės įvardis. Biržų tarmės įvardžiai, kaip ir literatūrinės kalbos, skirstomi į asmeninius, sangrąžinį, savybinius, parodomuosius, pažymimuosius, klausiamuosius, santy- kinius ir nežymimuosius. Jų vartosenoje yra kai kurių skirtumų nuo literatū- rinės kalbos įvardžių vartosenos, pvz.: Biržų tarmėje nepažįstami savybiniai įvardžiai manas, tavas, savas, maniškis, taviškis, saviškis, mūsiškis, jūsiškis, o vietoj jų vartojami kilmininkai mano, tavo, savo; vietoj lk. įvardžio Auris tarmėje vartojamas katras; įvardis kiekvienas tarmėje pakeičiamas baltarusišku kožnas. Kiek daugiau nuo lk. skiriasi tarmės įvardžių kaityba. Kaip ir Ik., vieni įvardžiai kaitomi tik linksniais ir skaičiais — tai vadinamieji negimini- niai įvardžiai, kiti kaitomi linksniais, skaičiais ir giminėmis —tai gimininiai įvardžiai. Negimininiams įvardžiams priklauso I ir II asmens asmeniniai, sa- vybinis ir įvardžiai kas, niekas, viskas. Jie sakinyje paprastai pavaduoja daik- tavardžius. Gimininiai įvardžiai — visi likusieji. Jie sakinyje pakeičia būd- vardžius, 1. Negimininiai įvardžiai Vienaskaita as, d'šeevūšei, tu, tije~tujei mand ~maniés, mani~mang, man ~mang, tavėš-vtaviės, tavi'sotavė, tdii~tave, savėšmvsaviės, savi"mvsavė, sdfi~ save man, tau, sau mani*~mang, mai ~mane, tavi-~1tavé, tdii~tave, savi*~save, sdii~save man, ddl, sdil Vt. mani" =vmanyjė, tavi'=tavyjė, savi'~vsavyje ns OZ A . 187 Daugiskaita mé's, ju's mū'su.eo mūsų, ji'su.~jiisy mum, jum . mum, jum mum, jum Vt. mumi'$m-mumysė, jumi'$~jumyseé TRZAL Vn. vard. ilgesnės formos turi pridéta emfating dalelę. Kadangi IT asme- ny, pridėjus dalelę -ai, susidarė hiatas, tai įsiterpė j, o po j -ai > -ei. Pagal analogiją ir I asmeny pridėta -ei vietoj laukiamo -ai. Vn. kilm, vartojamos trejopos formos. Pirmosios formos turi i kamieno daiktavardžių vn. kilm, galūnę, kuri, tikriausiai, yra naujai įvesta pagal vn. ir dg. vietininkus, turinčius / kamieno galūnes. Formos manė, tavė, savė atsira- do iš senųjų kilmininko formų su pridėtu galininko požymiu -x. Jos tarmėje vartojamos ir galininko prasme. Trumposios formos yra senosios kilmininko — galininko formos. Tarméje jos tebevartojamos kilmininko ir galininko prasme, o lk, — vien tik galininko prasme. Vn. naud, formos mdn galūninio » minkštumas rodo, jog -i<-ie čia nu- krito vėliau, negu Ik,, todėl nm dar nespėjo sukietėti. Vn. gal, žr. vn. kilm. Vn. įn. fonetiškai sutampa su vn. kilm. — gal. trumposiomis formomis, tačiau laikyti jas tos pačios kilmės formomis lyg nebūtų pagrindo, Panašios vn. in. formos sutinkamos kai kuriose kitose tarmėse, 0 taip pat latvių kal- bos tarmių dalyjel. Dg. naud. turi plačiai paplitusią tarmėse formą be -s, sudarytą pagal ki- tus daugiskaitos naudininkus, kurie šiose tarmėse turi dviskaitos formas ar galūnes. Dg. gal. ir in. sutampa. Įnagininko forma atitinka lk. formą mumis, tik tarmėje yra numestas -s pagal analogiją su kitais tarmės daugiskaitos įnaginin- kais ir nukritęs 7 pagal tarmės fonetinius dėsnius. Tarmės dg. galininkas vi- siškai skiriasi nuo lk, atitinkamos formos. Tokios pat formos yra randamos ir kai kuriose kitose lietuvių ir latvių tarmėse. Endzelynas tokias galininko for- mas laiko naudininkais arba įnagininkais, vartojamais galininko prasme*, Kaip yra iš tiesų, sunku pasakyti. Vienaskaita V. kds, nieks, viskas K. kd ~kod, niėkamoniško, viskd'-— visko N. kam, nįekam, viskam G. kiū'reoką, nįeku.=oničką, viskid'~visk§ Į. kdeokuč, niėksoniekū, nieko~ni€kuo, viskd~viskud i Zr. Dr. Fr. Kurchat, Grammatik der litauischen Sprache, §§ 854, 855, 859, Halle, 1876, J. Endzelins, Latviešu valodas gramatika, 347 $, Riga, 1951. 2 Zr. J, Endzelins, Latviešu valodas gramatika, 352 $, Riga, 1951. 188 Šių įvardžių linksniavimas nuo lk, nedaug kuo skiriasi. Įvardis viskds tarmėje ištisai galūninio kirčiavimo, o lk.— $akninio, Šie įvardžiai turi tik vienaskaitą. 2, Gimininiai įvardžiai "Gimininius įvardžius patogiausia apžvelgti pagal kamienus, a kamienas Vienaskaita tas, tasg~tasai, ši.tasmošitas, ki.tsmekitas ta ~1o, ši.tamošito, ki.ta~kito tam, ši.tam, kitdam tw ~13, ši.tu. ~ ita, Ri. tu.~kitg tŠrotuo, ši.torošituo, kir~Kiti . ldm~tame, šitame šitame, kitdm~~Kkitame < Daugiskaita tŽrotič, ši.resošitie, kii~kit ti, §.tu., itd tiem, ši.tem, kitiem tBs~tuds, ši'tosešituos, Airs=okitūs tšsmotais, Em~taim, §.res~Sitais, Siftem~3itaim, kitfs~Kitais, kitEm~kitaim Vt. tuds~tuose, $.tos~§ituose, kirubs~Kituose Taip pat linksniuojami ands, katrds, vi.sus~ visas. Vn. viet. turi tvirtaprade galūnę vietoj laukiamos tvirtagalés. Tvirtapradé priegaidé čia, matyt, atsirado pagal naudininka, kuris tarméje sutampa su vietininku, nukritus jo galininiam -e. Dg. naud. turi formas be -s, sudarytas pagal kitus daugiskaitos nau- dininkus, kurie tarméje turi dviskaitines galūnes ar dviskaitos naudininko formas, Dg. įn. turi dvejopas formas. Pirmosios formos sutampa su Ik, atitinka- momis formomis, Antrosios yra specifinis tarmės naujadaras. Tokią galūnę turi visi Biržų tarmės (į) a kamieno vardažodžių įnagininkai. Ypač jos pri- gijusios nuo Biržų į šiaurės vakarus, kur lk. formos beveik nevartojamos. Pagrindas tokioms formoms atsirasti buvo pačioje tarmės morfologijoje. Ka- dangi visų kitų kamienų vardažodžiai daugiskaitos įnagininke turi dviskaitines formas ar galūnes, tai jie baigiasi -m, pvz.: galodm, akim, pelėm, sumim, tom, baltdm, baltdšom. Pagal analogiją su jais galūninis -s (į) a kamieno vardažodžių daugiskaitos įnagininke buvo pakeistas -m, paimtu iš dviskaitinės galūnės. Tokiu būdu susidarė formos kalnim~kalnaim, bd tem~bataim, brdlem=-brėliaim, tém~taim, §.cem~Sitaim, baltim~baltaim, baltaisem~baltaisiaim ir t. t. Lk. formos yra, matyt, naujesnės, atsiradusios tarméje vėliau, Ik. įtakoje. Taigi 189 šių specifinių biržietiškų formų galūnė atsirado“ kontaminacijos būdu, kry- žiuojantis senajai (į) a kamieno daugiskaitos įnagininko galūnei su nauju tarminiu daugiskaitos įnagininko požymiu -m. Jai įsigalėti galėjo padėti lat- vių kalbos įnagininkai rėviem tipo su galūniniu -m. ia kamienas Vienaskaita jis, jisėmojisai, tūks, toksé~toksai . jatesjė, toRd ~tokid . jdm, tokam . jit~il, toki" tokį jB~jud, tbk~tokili, rokd~tokiud jdm~ijame, tokdm~tokiame QZAS < (T Daugiskaita V. ji~ii&, tokšeutokič K. ji“, toki N. jiėm, tokiėm Gi jds~ijuds, tdkS~tokils, tokds~tokiuds Į. jés~jais, jém~vijaim, tokése~tokiais, tokéni~tokiaim Vt. juos~ijuose, rokubs~tokiuose Taip pat linksniuojami ir kdks, jks, nejdks, ši.toks, kitdks. Visų šių įvardžių linksniavimas nedaug kuo skiriasi nuo lk. atitinkamų įvardžių linksniavimo. Vn. vard. tarmėje vartojami emfatiniai įvardžiai. Vn. viet., dg. naud., dg. in. skirtumai nuo Ik. paaiškinami taip, kaip a kamienių įvardžių. Įvardis rŠks, skirtingai nuo Ik., tarmėje ištisai oksitonas. Šalia įprastinių vn. įn. ir dg. gal. formų šis ir kiti to tipo įvardžiai turi ilgesnes formas su nesutrumpėjusiomis galūnėmis — pastarosios formos lk. nevartojamos. Įvar- džiai §.coks, kirdšks, nejdks kirčiuojami šaknyje, o ne galūnėje, kaip kiti šio kamieno įvardžiai, o kamienas Vienaskaita V. td, ši.to, Ritemkita K. tds~1ds, ši.tos-ošitos, kitds~kitds N. di, ši.taimošitai, kitai G. tautą, ši.tu,cošitą, ki.tu.mokitą L 18, ši.ro, ši.teošita, kiz~Kkita Vt. tdi, šitai, kitdi 190 Daugiskaita 10s, Ši.tos, ki.tos ti, šitu., kid tom, ši.tom, kitėm tds, ši.tos, ši.tseošitas, kirs~Kkitds tdm, ši.tom, kitėm tds~tose, ši.tos=ušitose, kitds~kitose STPZAS Taip pat linksniuojama and „ana“, katrd „katra“, vis~visa. Vn. vard. įdomios formos tipo :d su neįprasta galūne, Galimas dalykas, kad tai emfatiniy formų liekanos, Emfatinei dalelei -ai pradėjus žymėti tar- mėje vyriškosios giminės ivardZiuotiniy formų vienaskaitos vardininką, o mo- teriškosios giminės įĮvardžiuotinių formų požymiu esant įvardžiui -ji (-ja ), tas. įvardis galėjo pagal analogiją pradėti eiti emfatinės dalelės funkcijas. Tokiu būdu pagal bdltasai, baltoji, (baltdja) šalia emfatinio įvardžio rasai galėjo atsi- rasti tdji (tdja). Kad ši naujai atsiradusi forma nebuvo tarméje įvardžiūotinė, rodo tai, kad įvardis pridėtas tik vienaskaitos vardininke, o be to, įvardžiuo- tiniai įvardžiai tarmėje nevartojami, Kadangi įvardis -ji (-ja) čia buvo grynai formalinis priedas, atsiradęs dėl analogijos, tai jis lengvai galėjo nukristi. To- kiu būdu iš zdji, (rėja) tarmėje pasidarė dj, o paskui td. Toks sutrumpėji- mas Biržų tarmėje fonetiškai įmanomas, plg, vn. viet. šakdė<šakojė, galvd < gal- vojė, kur taip pat nukrito galūninis balsis, o paskui j. Įvardžiuotinėse tarmės formose tipo baltdj<balt6ji (baltėja) j išliko, nes Cia jis pabrėžia įvardžiuoti- nės formos ryšį su įvardžiu ji, o tas ryšys tarmėje dar gana stiprus. Taigi formas tipo zd reikėtų laikyti sutrumpėjusiais emfatiniais įvardžiais, tos pačios rūšies dariniais, kaip tarminės formos tipo rasé~tasai. Vn. įn. šalia įprastinių formų vartojamos neaiškios kilmės formos, fone- tiškai sutampančios su vyriškosios giminės a kamieno vn. įn. formomis. Vn. viet. turėtų būti :0(j)<tojė, bet pagal vn. naud. vartojama forma rdi, nes ir kitų kamienų vienaskaitos vietininkai priartėja prie naudininkų. Dg. naud. ir in. turi formas be -s, kaip ir visi kiti tarmės vardažodžiai, Dg. gal. formos tipo ds fonetiškai sutampa su atitinkamomis vyriškosios giminės formomis. Manyti, kad 0 kamieno dg. gal. :0s<tas lyg nebūtų pa- grindo, nes įvardžiuotinių būdvardžių moteriškosios giminės dg. gal. balrd'sis <baltansias rodo, jog m šioje galūnėje buvo, o juk būdvardžiai linksniuojami pagal įvardžius, Taigi forma eds turi kažkokią kitą kilmę. Gal būt, šio tipo formos, o taip pat ir vn. in, panašios formos, yra vyriškosios giminės formos. dėl kokių nors priežasčių pradėtos vartoti moteriškosios giminės prasme, to kamienas Vienaskaita V. ji*, jini~ijinai, tdk~tokia, toki, roks' K. jds, tokds N. jdi, tokdi 191 G. ji'~iji, toki ~tokig Į. jė, rdReutokia Vt. jdi, tokdi Daugiskaita V. jės, tokds K. ji, toki N. jdm, tokdėm G. jės, tdks~tokias Į. jėm, tokdm Vt. jdsmojosė, tokds~tokiose Taip pat linksniuojama ir kdR~kokia, koki*, jék~jokid, i.zok~8itokia, visdk~visékia, kitok~Kkitokia, Pastarieji trys įvardžiai kir&iuojami ištisai šak- nyje. Įvardis zdk~tokid ir kiti to tipo įvardžiai, skirtingai nuo lk., tarméje yra ištisai oksitonai, Vn. vard. formos tipo roki', atrodo, yra tos pačios rūšies, kaip 4, št.to, and, būtent, emfatinės su nukritusia galūne. Taigi roki' <*tokyji (*tokyja), kas rodo, jog šalia jo kamieno įvardžių su galūne -ja tarmėje buvo ir įvar- džių su galūne -ji < -ji', pvz., įvardžio *tokyji (*tokyja) pirmasis komponen- tas ir, gal būt, 0k < toki, Kad tokios dvejopos galūnės jo kamiene įmanomos, be kitų kalbų faktų, rodo ir lietuvių kalbos dvejopi jo kamieno daiktavar- džiai, pvz.: valdžid, dvasia bet marti. Vn. įn., vn. viet., dg. naud., dg. gal. ir dg. įn. turi tokio tipo formas, kaip o kamienas, todėl jų skirtumai nuo lk. paaiškinami taip kaip o kamieno. Įvardžiai pats, pati Vienaskaita V. pats, pai~pat K. patéi~patiés, palbs~ pačios N. pačiam, pačdi G. pd'ti., pd-éu.~pitia Į. pdėmopačiū, paé~patia Vt. pačdmrepačiamė, pacdi Daugiskaita V. pais, pad'éos K. padi, padi N. patibm, pačdm G. padi~pacits, paci~padias L pails pačiais, pacln~ patiaim, patdm Vt. paduds~ patiuose, padds~ pačiosė 192 *« Kaip matyti, kai kuriuose linksniuose šis įvardis turi senas i kamieno galūnes, pvz., vn. vard., vn. kilm., vn, gal, ir dg. vard. Nuo Ik. skiriasi vn. viet., kuris priderintas prie vn. naud,, kaip ir kituose įvardžiuose. Skirtingai nuo lk., vn., naudininke moteriškosios giminės įvardis kirčiuojamas galūnėje. Daugiskaitos įnagininke vyriškoji giminė greta lk, formos turi formą su spe- cifine biržietiška galūne, apie kurią jau buvo kalbėta. 3. Sudurtiniai įvardžiai Kaip ir lk,, tarmėje Yra sudurtinių įvardžių, pvz.: ki.tkas, kaškas, kaživkas, kažinkoks, bilkas, bilkatras, bilkdks, Jie linksniuojami taip, kaip linksniuojami jų antrieji komponentai. Sudurtiniai įvardžiai né_viéns, ke kas linksniuojami kaip viėns, kas, įvardžio tas parts linksniuojami abu žodžiai, įvardžio toks. pa“? — pirmasis žodis. MECTOHMEHHE BUPXXAUCKOI'O M0BOPA H.II. SIHIHHCKAHTE Pesiome Mecronmsenus Gup:KalficKOro FoBopa, Kak H JiKTepaTypHOIro $3blKa, pa3- JeJIFIOTCS HA JIHUHbIe, BO3BpaTHbIeė, IIpHTSKATEJIbHbIeE, BONpOoCHTEJIbHbIE, yKa3aTeJIbHbIe, OTHOCHTEeJIbHbIe, ONpejlleJiHTeJIbHbIe H HeonpejleJIėHHbIe.. B CKJIOHEHHH MEeCTOMMEeHHH OHp:xxalicKOro IroBOpa H JiKHTepaTypHOTO si3biKa HMe- I0TCS HeKOTODpbIe pa3JinuKSs. ['oBopy xapaKTepHO aM(DaTHUeCKHe MECTOHMEHHS. Hameuaercsi TeHJeHUMS K YnNpoOLIEHHIO CHCTEMbI CKJIOHEHHS B CBSSH C pacrnpocTpaHeHHeM aHaJIiOrHH. HHTepecHbIe JIHUHbIE MECTOHMEHHS, Iie COBINTA- JaioT KpaTKHe (DOpMbI pOJKHTEJIbHOTO, BHHHTEJIbHOTO H TBOPHTEJbLHOrO Naje- KOB B eĮĮHHCTBEHHOM YHCJIe, BHHHTEJIbHOTO H TBOPHTENBHOTO IAjĮEXXOB BO MHOXKeCTBeHHOM UKCJIe. OcoOeHHOCTh HeKOTODphIX MeCTOHMEHHH 3aKJIouaeTcs B TOM, TO B €JHHCTBEHHOM UKCJIE COBIIAJAIOT ĮĮAaTEJIbHbIė H MeCTHbIH TIAJle- KH. Y HEKOTOpbIX MeCTOHMEHHH MYyXCKOH H JKEHCKHI poOojį HMEIOT Te Ke (DOpMbI BO TBOpHTeJbHOM Majexe eIHHCTBEHHOTO YucJa. B rosope BcTpeya- ercs cneurpuyeckoe HOB006pa30BaHHe — (DOpMbI TBOPHTENBHOIO Majexka MHO- KEeCTBEHHOFO YHCJIa MECTOHMEHHH MYXKCKOFO poza. 13. Kaiboltyros klausimai IT,