Daiktavardžio kaitymas Linkmenų tarmėje

LT ET LU VL UE RALBOTYROS K LLA 1-0 8-2 LMA, T LE ET ‘UV OS 'T -S9R€ M O CK" SL UA KS A DE EMO F- JA DAIKTAVARDŽIO KAITYMAS LINKMENŲ TARMĖJE J. KARDELYTĖ Lifikmeny (liūkmenes; toliau Lkm) tarmės plotas užima šiaurinę Šven- čionėlių raj. dalį. Šiai tarmei priklauso 50 sodžių. Didžiausias centras — Link- menys. Į šiaurę nuo Lkm tarmės plotas eina maždaug 12 km, į pietus 8 km, į rytus ir į vakarus po 7 km. Tarmės ploto didumas bandyta nustatyti, atsi- žvelgiant į du pagrindinius fonetikos kriterijus: 1, *#, *dj > ¢, dz, pvz.: mačai, svécas!, dzatiksmas, mėdzei; 2. senasis ilgasis baltų (ir indoeuropiečių) a be kirčio yra išlikęs, tik sutrumpėjęs iki pusilgio, su kirčiu d > 0, pvz.: na.ršjau, bet ndfu, sta.vėjau, bet stdvju (tarmės o yra daug platesnis negu Ik, 0). § 1. Daiktavardžių giminė. Daiktavardžiai Linkmenų tarmėje yra vyriškosios, moteriškosios ir bendrosios giminės. Giminė paprastai esti apibrė- žiama morfologiškai, tačiau kartais morfologinis požymis (kamienas, galūnė, linksniuotė) rodo priešingos giminės lytį, Pažyminys su pažymimuoju žodžiu dažniausiai gimine taip pat esti suderintas. Pvz.: pamergi' s (kdks jdunas pa- mergi's, bet ir — nit, ir graži pamergi's); darbini-kas (tdks ti iš jos ir darbini'kas; baisi darbini'kas td ju. merga; bet ir — and tai darbini ke. nesedi rufiku, sudėjus). Kai kurios vyriškos pavardės pagal savo formą turi kaip ir Ik. moteris- kosios giminės galūnę, pvz.; daili.de., dru.teikd, maceikd, mažeika. $ 2. Dar kiti daiktavardžiai be reikšmės skirtumo lygia greta vartojami ir vyriškąja, ir moteriškąja gimine, pvz.: gi.sldnas || gi.slėne. „Plantago“, paūkšti.s | paūkšte., pū.srubli.s || pū.srubla., pilnatis || pilnate. || pilnati.s ,,ménulio pilna- tis, varnalėša || varnalėšas. Taip pat kai kurie daiktavardžiai su priešdėliais afu.~, api'-, api-, pa-, pvz.: ažšūlunke. || ažū.lunki.s „„užuolanka“, afu.stala. || ažūsstali.s, ažū peče. || ašū.peči.s, ažū.ve.ja || ažit.ve.ji.s, ail. kumpee. || aft. kum- pi.s, api'tumsa. || api tumsi.s | apitumsi" $ „prieblanda“, apt aušra. || api: jaušri.s || apijaušri s3 pastalė || pastali' s, pasuola, || pasuoli.s, pamiškė || pamiški" s, pabalz || pabali' s, bet tik pandsa., paaki' s, paausi's. $ 3. Bendroji giminė tarmėje gana dažna, Daugiausia šios giminės daik- tavardžiai yra o-kamieniai, pvz.: api.kula „apykvaišis““, dilba, „ilgas ir neran- gus““, drimbdila, dzusna, i.šiuoka „tas, kur visus išjuokia“, kerepla, kėrpla.ša, 1 Be trijų lk, vartojamų priegaidės ženklų, tarmės apraše vartojamas ir vidurinės priegaidės ženklas (9, rodąs arba pušsilgį garsą, arba kirčiuotą žodžio skiemenį, pvz:: bu.va, vi.sas, du mat, suolas. 165 kevėša, kevėrza, kléiva, klipsa „išgveręs““, kramiila, kraméza „kur dažnai kosti“, kvaiša, lepsa, lėrva, hiopauka „nevykėlis“, meleta „kur daug ir greitai kalba““, meketa, miksa, naktipdva „naktibalda“, pakardila „nutrūktgalvis“, pa- kusa „kur kitus gundo, ragina“, pašdipa „kur iš kitų šaiposi“, pešend ,,apsi- pešėlis““, pečelinda „išsimurzinęs, suodinas“, fdgla, sanata „kur viskuo domisi, smalsus, rimtas, taikoma jauniems““, sti. pena „Ssudžiūvėlis“, si.kata ,,sudZitvé- lis, paliegélis*, Saukola , kur garsiai kalba, šaukia“, Jepeta „pasišiaušėlis“, ška- balda „merangus“, tepsa, vepsa, sa.plina. io-kamieniai: mukla, šupla „bedantis“, trukla ,,apkiinus, nerangus“. a-kamieniai: hivias, taiiskalas. é-kamieniai: méme. „tylus, nekalbus®, kéve. „prastas arklys“, klabdie. „išgverėlis“, Žubbra, ~ žiūobrė „juodas, murzinas“, $ 4. Skaičius. Be vienaskaitos ir daugiskaitos, tik su skaitvardžiu du ir įvardžiu abu vartojama ir vyriškosios giminės dviskaita. Ji sutinkama tik gali- ninko linksnyje, pvz.: dė baišonū „labai didelius“ Aluonu jau iškū'la.; di kups- telū supi! la, ir gana; abū laukū sū.veš „suvežė“; abū bernokū iSldide., tai h.ka kai pirštas, Moteriskosios giminės girdėtas toks pasakymas: abi aki išditra., ir gana. Vienaskaitiniai ir daugiskaitiniai daiktavardžiai yra tokie, kaip ir Ik. Tik dažnai, kada norima pasakyti apie medžiagos kiekį, gausumą, vienaskaitiniai daiktavardžiai tarmėje pavartojami ir daugiskaitoje, pvz.; kietuPaz dilonas ist .- kepjau; žėri kaip devi'na. sdula.s; tri saulalas praldisi ir gri*šk namé; par juos tai baisu. sme.lei; toki plėtai ažusėta, kadū juos apkuokna.sma „apeisime, nu- dirbsime““. Daugiskaitiniai daiktavardžiai tokiuose pasakymuose, kur turima galvoje medžiagos dalis, kartais pavartojami vienaskaitoje, pvz.: i.šeigai ir mdrškina. netū.ri; kruopu. ifmetei pubdan, tai vis tirščail; raika milta. acinėšt; malka sausa, tai ndta „labai“ dėga; nei tauka., nei Idšina. vi.su. žiėm nemdtee. § 5.Linksnis. Be Ik. septynių linksnių, tarmėje vartojamas ir iliatyvas (sutinkamas visoje rytų Lietuvoje), pvz.: miškafi, pieva.n, laukuosna, -an, -nan, ditva.sna, -an, -nan. Tarmėje pasitaiko daiktavardžių, skirtingų kamienų ir kirčiuočių negu Ik. Tokios lytys yra nurodomos po paradigmy. § 6. a-, ia-kamienas Vienaskaita kri'mas, mi.škas, piršli's, mėdi.s, kėlas, vagis kré'ma., mi .ška., piršla. kriūtmui, mi. kui, piršlui rim, mi.šku., piršli., ku; krūmu, miškū, piršlū . kritmi, miški, médi., keli bernė, apuoke, pifšli, piršk', vagié kri-man, miškai, mėdin, kelafi ) 166 Daugiskaita kri'mai, miškai, piršlei, médzei krimu., miskic, pirshi, médzu. krii-mam, miškam, piršlam, médzam krūmus, miškūs, piršlūs . kriū'mais, miškais, piršleis, médzeis . kri'muos(u), miškuos(ū), médzuos(u), kelubos (11) kriū'muosna, san, -snans méduosna, -san, -snan miskibsna, -san, -snan; keluosna, -san, -snan wm<mozns< - ai-kam. daiktavardžių linksnių galūnių ypatybės § 7. Vn. vard. a-kam. galūnės judrusis a niekada neiškrenta. ia-kam, turi dvi galūnes: -i's (kirčiuota), -i.s (nekirčiuota) ir -(i)as. -i.s yra be kirčio sutrumpėjusi senoji galūnė, plg., prūsų rikijs, estų baltiškasis skolinys tagijas. Tokia galūnė yra ir visų ia-kam. vardažodžių. Tos rytų lietuvių tarmės, kur netrumpina galūnių (Kupiškis, Svėdasai, Dusetos, Rokiškis, Zarasai, Taurag- nai, visi rytų dzūkai) taip pat turi tokią galūnę. Su galūne is yra tik vienas žodis — -vagis, linksniuojamas kaip piršli: s, tik vn. šauksm, yra i-kam. Šalia mėdi.s tarméje yra ir mėdzas. Pastaroji lytis vartojama nukirsto medžio prasme (pvz.: pri.versta ta.ké gražaiis médza.; ta.Ram keli“ mėdzas gerai vėšteina.s; grafails médza. par juos dugama— čia turima galvoje statybinė medžiaga). médzas šia prasme vartojamas tik vn., dg. jau bus ne nukirsti medžiai, bet augą. Tokia prasme šią lytį turi ir visi rytų dzūkai, taip pat zalininkai, žadininkai. Gervėčių, Pelesos krašte vartojama miško prasme (pvz.: nūlsekė kdrvė medzafi; gražūs médzas auga). Lytis medias bene bus senesnė negu medis. § 8. Vn. viet. ia-kam. yra be galūnės -je: -i. (baritony) ir -i* (oksitonų). Tokia galūnė yra i- ir priebalsinio kamieno (žr. § § 34, 37, 41, 44). § 9. Vn. il. a-kam. yra -an( <-*ana); ia-kam. -in (<-*ina). Toks iliatyvas su atitinkamais kamiengaliniais balsiais yra ir visų kitų kamienų. § 10. Vn. šauksm. daugelio a-kam. daiktavardžių vartojamas ir su kamien- galiu -e-, ir su galūne -ai, pvz.: apudke || -ai, baravi'ke || -ai, bardne || -ai, kdtine || -ai, kėrpla.še || -ai, kelmė || -ai, pitmini.ke || -ai, paise || -ai, ragė || -ai, tėvai || -e. Kai kurie a-kam. daiktavardžiai yra tik su kamiengaliu -e, pvz.: djeve, vaikė, varge, vi're į kiti tik su -ai, pvz., ki'mai. Tikriniai vardai ir juos atstojantieji žodžiai vn. šauksm, yra su galūne '-ai, daugiaskiemeniai gali būti ir be šios galūnės, pvz.: addmai || ada.m, jardonimai || jarvonim, juozupai || juozup, mi kai, pétrai, untdnai || usitan, ta.- tiū.kai || tdtuk, saneli kai || saneluk, de.dulū.kai || dé.duluk. Pavardziy, vardų su priesagomis -(i)okas, =(i)u.kas lytys yra tik grynas kamienas, pvz.: dlekfia.k, bilaiša.k, kafdela.k, kaza.k, uiitaia.k, mateikuk, biii- da.fuk, pérruk, staSuk. Lyčių su priesaga -ojas, -ėjas vn, šauksm. galūnė yra iu-kam., pvz.: artdjau, pja.vėjau. Lyties brdli.s vn. šauksm, yra brdli ir bra.laū. Ši lytis vartojama ir sutrumpėjusi ir turi tik dalelytės reikšmę — brd ir brd (kurt tu brd || brd buvai; tai brd gi.vėnima, bi'ta). 167 § 11. Dg. naud, lytys yra be galūninio s. $ 12. Dg. viet. lytys yra dvejopos: su galūne -su ir fonetiškai sutrumpė- jusi lytis (be -u). Dažniau vartojama pilnesnė lytis, t. y., su -su. Tokia galūnė yra ir kituose kamienuose. Mot, g. vartojama tik su -su, vyr. g. jau linkstama trumpinti. Ši galūnė yra randama senuosiuose raštuose ir kitose indoeuropie- čių kalbose (plg., skr. dšvėsu, ssl. duséxs), taip pat Švenčionėlių, Švenčionių apylinkėse lytys su šia galūne dar vartojamos visų tarmės atstovų; $ 13. Dg. il. turi trejopa galūnę*: -uosna, -uosan, -uosnan. $ 14. Tarmėje a-, ia-kamieniai yra ir šie žodžiai: atdsta.gai, baldnas, briūnduolas, kulnas ,,kulnis®, nū.maras, pėdas „pėda“; ave.ti's, jurgi.ni.s „jurgi- nas“, dugni’s, ludakaiti.s „lydeka“, pagdlvi.s ,,pogalve, pafasti’s, paduni.s, ramūni.s, skri-beli.s; ufigli.s (dar žr. § 2). § 15. Dviskiemeniai IV kirčiuotės žodžiai vn. šauksm. gali kirtį turėti ir šaknyje, ir galūnėje, pvz.: maiše || -ė, vafge || -ė, vaike || -ė, Tik žodis diéve visados kirčiuoja šaknį. Tikrinių vardų ir juos _atstojanciy žodžių trumpesnės lytys vn. šauksm. kirtį turi šaknyje, pvz.: kazuk, pétruk, ufita.n, tdtuk, saneluk. Tik tariant šiuos žodžius su tam tikra intonacija (šaukiant iš tolo), kirčiuojamas kartais: ir žodžio galas, pvz.: kazdl.k, untdn, saneli.k. Visi kiti linksniai kirčio vieta sutampa su lk. kirčio vieta. § 16. Tarmėje skirtingai nuo Ik. kirčiuojami šie a-, ia- kamieniai Žodžiai: I kirčiuotė. a- kam.: amdtini.kas, dodrini.kas, gi.slėnas, kalnas, kuodas, skūndas, tėvas (visuose vn. ir dg. linksniuose yra išlaikyta senoji kirčio vieta) ;. daiktavardžiai su priesaga -u'nas: bastiū'nas „kuris bastosi“, keikū'nas „kuris keikiasi“, raudinas „kuris rauda“, sailū'nas „,seilius““, šnibždit'nas ,,burtinin- kas, kerėtojas““. ia-kam: gi"vaplauki.s, guoli.s, gurvėli.s „kietas žemės gniužulas“, plg.: difva.j vieni gurvėlei, sū.vis neišakėta, stuobri.s. II kirčiuotė. a-kam.: kublas, kmi nas, laustii.vas, plefitas. ia-kam.: aple.pail- $1.85 gra.bladuiiti.s „grėbliadantis““, virži.s, fvagi.li.s ,,skambaliukas. III kirčiuotė, a-kam. : grdbe.stas, dgrastas, akubtas (vn. I), inkstas, ifitapas, jaz- minas, kdimas (vn.I), kuodas, pdvi.das, pu.dimas, šautuvas (vn. I). ia-kam.: api.- vakari's, rid pesti.s, terpesi’s, ve.Skeli’s, va.ke.ti's; daiktavardžiai su priesagomis: -éjas®, pvz.: a.rejas, pja.vėjas, kirtėjas, rišėjas, ša.kėjas; -i'nas, pvZ.: alksni'nas, berži'nas, kimsi'nas, u.žuoli'nas. § 17. 0-, t0-kamienai Vienaskaita pieva, šaka, gitd, marti pieva.s, šakės, gi.fa.s, mareds ) pievai, gi.rei pievu., gi.fu. . Dievu, Saki, gitū . Dieva.j, šakėj, gi.ta.j, vilnėj Š. šdka, mū.ša Il. pieva.n, šakėn, gi'Pa.n, vilūdn <t"oOozZns 2 Zr. A. Laigonaité, Vietininkai dabartinėje lietuvių kalboje, Filologijos moksly kandidato laipsnio disertacija, rankraštis, 31-35, Vilnius, 1956. 8 Lytys su priesaga -ėjas vn, yra I kirč, Daugiskaita 3 į pieva.s, gi.fa.s 3 s + pievu., Saki, gi.Pu., marci § ~~ pieva.m, šakdm, gi.Pa.m, marcom pievas, šakas, gitas į ~~ . pieva.m, šakdm, gi.ta.m, marcom 3 ą i lo A . pieva.su, šakosū, gi.fa.su, ailosu 5 + galva.s, gifa.s . Pieva.sna, -san, -snan; gt.fa.sna, -san, -snan šakdsna, -san, -snan; ailbsna, -san, -snan 5 arų PEE ra pas 0-, io-kam. daiktavardžių linksnių galūnių ypatybės § 18. Vn. viet. yra be galūninio -e: -aj (baritonų), -oj (oksitonų). § 19. Dg. naud, ir jn, galūnės yra dviskaitinės: -a.m (baritony) ir -om (oksitonų). Apie vn. il., dg. viet. ir il. žr, §§ 9, 12, 13. § 20. Tarméje o-, io-kamieniai yra ir šie Žodžiai: api vara, aki.vara, baila „baimė“, bulba, gdilista „gailestis“, girsa ,,dirsé, litra, mdšala, naga „nagas“, pdgra.psta.s „,pagrėbstai““, pdva „povas“, streld „strėlė“, sū'plauka.s ,,sūpuok- lės““, šii'na, tirštuma.s, vėša, ū.škunda „užkandis“ ; aild, brukiia, dala „1. dalia 2. dalis“, ladaufid „ledainė“, meskefd, mušė, stdlakaja „stalo koja“, sald „salė“, špula, tarpi.kaja, ufefia „ūžesys““. § 21. ė-kamieniai moterų vardai tarmėje yra perėję į ia-kamienius (bene baltarusių kalbos įtaka), pvz.: gena, jana, mata, stasa, vila, Šios lytys visada kirčiuoja galūnę. § 22. Skirtingai nuo Ik. tarmėje kirčiuojami šie 0-, io-kam, žodžiai: I kirčiuotė. o-kam,: išrit'ga.s, pdma.ka, vdlunda, žarna (ir III), Žduna (ir III); daiktavardžiai su priesagomis: — i"*kla, pvz.: gani'kla, girdi'kla, ma.- ki“kla, skerdi"kla; -i'naš*, pvz.: ba.bi'na, bulbi'na, karvi'na, visti na. io-kam.: atdsaja „pakinktų dalis®, afd.veja, taip pat daiktavardžiai su priesaga -i'ča, pvz.: alekni'ca „Aleknos duktė“, dru.teiki‘ca ,Driteikos duktė“, kardeli'ča. ; ; II kirčiuotė. a-kam,: lid.ba.s, meška; ia-kam.: édza.s. III kirčiuotė, o-kam,: kdmana.s (ir I), su.spard; daiktavardžiai su priesaga -iena, pvz.: avifiend ,nupiautas avižų laukas“, me.žiend „t. p.%, rugiend; io- kam.: akéca.s (ir I). IV kirčiuotė. a-kam.: du'dd, oskd, valkšna „vienas tinklo uzvilkimas®. ia-kam,; pirka, taip pat daiktavardžiai su priesaga -éja, pvz.: pja.vėjd, rišėja, § 23. é-kamienas Tarmėje beveik visi ė-kamieniai daiktavardžiai yra moteriškosios giminės. Tik déde., tėte. (nauj.), daili de. (pavardė) yra vyriškosios giminės; taip pat pora pavyzdžių bendrosios giminės (žr. $ 3). 4 Priesaga -i'na turi didinamąją ir menkinamąją prasmę, 169 Vienaskaita Daugiskaita V. d.pe., katė ū.pe.s K. dpe.s, katės w.pju., kacw N. d.pei i.pe.m, katém G. d.pi. upės ; Įn. upi u.pe.m, katėm Vt. dpe], duobėj t.pe.su, duobėsi Š. Idpe lapa.s Il. d.pe.n, duobėn ū.pa.sna, -san, -snan į duobėsna, -san, -snan ė-kam. daiktavardžių linksnių galūnių ypatybės § 24. Vn, viet, yra be galūninio -e; -a,j (baritonų), -ėj (oksitonų). Dg. naud. ir jn. galūnės yra dviskaitinės: -e.m (baritony), -ėm (oksitony). Vn. il., dg. viet. ir il. žr, $$ 9, 12, 13. | Žodis še.vė ~ žievė vn. in. turi dvi galūnes: -i (< -en) —žievi ir -u — žievju. Antroji galūnė yra apibendrinta pagal io-kam. § 25. Daiktavardžių su priesagomis -ote., -u.te., -elu.t@. vn. šauksm. lytys daugiausia yra tik grynas kamienas, pvz.: galva.t (i) „galvele“, meFga.t (2), višča.t (£), mdrut(i) „Maryte“, stdšut(£), sanelut(?), ruiikelur(). Galinis prie- balsis dažniausiai esti kietas, rečiau minkštas, Šios lytys visada kirčiuoja šaknį. Labai retai tevartojamos lytys su galiniu -e, pvz.: mergdte, danti.ze, skarali..te. Tokios lytys kirtį turi visada priesagoje. Daiktavardžiai su priesaga -elore. vn. šauksm, dažniau vartojami su -e, rečiau — grynas kamienas, pvz-: aveldte, galveldte, ka.jeldte. Šios lytys kirčiuoja priesagą. § 26. Visi ė-kam, daiktavardžiai, kurių prieš kamiengalį yra priebalsiai J, r, s (rečiau, x, £), pvz.: sdula., kepū.ra., pū.sa., linksniuojami pagal aukščiau duotą paradigmą, tik galūnės balsiai yra kokybiškai pakitę pagal tarmės fonetinius dėsnius. § 27. Tarmėje ė-kamieniai yra ir šie žodžiai: atvirū,te,, aukšlė „aukšlys (zuvis)*, dalga., darbi "meta., kasdpine. „kaspinas“, krikitdsuola, „,garbingiau- sia vieta prie stalo“, kd'lare, „kūlimas“, ldive. „Jaivas“, mdlate. „malimas“, mušdmira. „musmiris“, saldainę., tarpd.kalna., rdše., ugnidkura., verpate. „verpimas“, žibiūikštę. (dar žr. § 2). Apie žodžius tipo pūl.snis, d.snis Žr. § 42. § 28. Skirtingai nuo Ik. tarmėje kirčiuojami šie é-kamieniai daiktavardžiai: I kirčiuotė: garbe. „garbė““, me.li ‘ne. (uoga), Zdrkla.~ziklé; daiktavar- džiai su priesagomis -eli‘te., -elu.te., ~U.l@., PVZ.: galveli'te., mergelite., ba.beli.tee., sukneli.te., kašū.tee., runki.te.. II kirčiuotė: kdla.~kalé, [Ela.~1elé, mi.sla., rupi'še., skrdgZdee.~skregidé, žvaigžde, III kirčiuotė: buožė, duobė, indrė „nendrė“, ri.kštė, sailė, starble ; daiktavar- džiai su priesaga -i.kle, pvz.: baidi.klė, šaudi.klė, ve.ti.kle.. IV kirčiuotė: blizgė, gfiu,štė, gri.štė, kele~kielé, šlu.gė, 170 § 29. u-, tu- kamienai Visi u-, iw-kamieniai daiktavardžiai tarmėje yra vyriškosios giminės. Vienaskaita V. tutgus, medūs, plodzus K. turgaus, medals, puodzaus N. zufgui, puodzui G. tufgy., pubdzų. | In. rušgum || turgū, medui; pubdzum || puodzu Vt. tufguj, medi, paktaišuj || paktaūši. Š. sunail, pubdzau Il. tušgun, meduii, paktaiišun || paktaūšin Daugiskaita turgai, puodzei turgiū'*, puodzu; turgdm, puodzam . turgūs, puodzus In. turgais, puodzeis Vt. tuFguos(u), pak?aiiduos(u) S. su.nai, puodzei Il. turguosna, -san, -snan; pakfailiuosna, -san, -snan, OZns § 30. Dviskiemeniai u-, iw-kam, daiktavardžiai vn. visuose linksniuose yra išlaikę savo kamienų galūnes, tik jn. linkstama pereiti į a-, ia-kam, (ne visų žodžių, pvz.: medum vartojama tik u-kam. lytis), nors u-, iu-kam. galūnės vartojamos dažniau. § 31. Daugiaskiemeniai daiktavardžiai šalia savo kamienų galūnių turi ir ia-kam, galūnes, pvz.: vasardjus || vasardjas, vasardjaus || vasardja., vasarėjun || vasarėjan || vasarėjin. §. 32. Daugiskaitoje ir dviskiemeniai, ir daugiaskiemeniai daiktavardžiai visuose linksniuose turi a-, ia-kam; galūnes. Tik žodis pjetu.s (reikšme — vidurdienio valgis) visuose linksniuose išlaikė w-kam; galūnes, tik jn. a-kam.: V. pietus K. pe.tū* N. pe.tūm G. pietūs In. pe.tum || pe.tais Naud;, in. lytys yra dviskaitinés. 171 Kamienų mišimo atvejai § 33. Lkm, tarméje + ir priebalsiniai kamienai yra sumišę (tų pačių žodžių vienos galūnės yra i-kamieno, kitos — priebalsinio), Taip pat dažnai vartojamos tos pačios lytys ir su kitų (a-, ia-, 0-, i0-, é-) kamienų galūnė- mis. Tokie žodžiai, kurių kamienai įvairiuose linksniuose yra susimaišę, išskiriami į 5 grupes pagal daugiau ar mažiau vienodas linksnių galūnes (daugiausia atsižvelgta į vn. kilm, ir dg. vard. ir kilm.), Prie pirmos grupės priskiriami gryni :i-kam, daiktavardžiai. Tokių daiktavardžių tarmėje rasta maža. I § 34. Vienaskaita Daugiskaita V. akis dki.s K. akies, nėse.s akū*, nėdšu, N. akei 1 akim G. aki. akis In. aki~akia akim Vt. aki", nėsi. akisū || aki“sū || aki'su Š. naktie, ndse dki.s Il. aakin, nėsin aki'san, -sna, -snan § 35. Kaip akis linksniuojami ir dalis, makštis, naktis, ndsis, pdltis, Salis. Šių žodžių daugumas linksnių yra išlaikę 7-kamieno galūnes, tik dažniausiai jos yra paveiktos tarmės fonetinių dėsnių. § 36. Vn. viet. yra kaip lk., tik be galūnės -je, Vn. ir dg. il. žr. §§ 9, 13. Vn. in. visų šių žodžių turi io-kam. galūnę: aki, ndšu, nakeū, dali, Zo- dis makštis vn. in, šalia io-kam. galūnės turi ir i-kam. galūnę: makšči || makš- tim; žodis šalis vn. in. turi tik i-kam. galūnę: šalim (tarmėje šis Žodis yra naujas). Dg. naud., in. yra dviskaitinės lytys (baritonai nesiskiria ir priegaide, pvz.: ndsim). Dg. viet. vartojamos trys lytys. Lytis akist yra su senąja galūne (plg. § 12) ir vartojama dažniau, Lytys su galūnėmis =i*su ir r ‘su yra konta- minacinés (plg. Ik. akysé). Sunku būtų pasakyti apie lyčių aki‘su, nakti'su ir kt. kirtį, ar tai senas kirčiavimas, ar kirtis yra atitrauktas iš galūnės, nes tarmėje neskiriama, kokia šių lyčių kirčiuoto skiemens priegaidė — tvirtapradė ar tvirtagalė, II -8-31. Vienaskaita k Daugiskaita V. pirtis piftes || pifti.s K. pireés ; pirci N. pircei || pirter pirtim G. pif. | pirtis, svirtis Įn. pircū || pirti pirtim Vt. pirtį“, svirti. pirtisš || pirti'sū || pirti'su Š. Sirdie, svirte Fvéras || žvėri.s IL pirtin ; pirti*san, -sna, =snan 172 § 38. Kaip pirtis yra linksniuojami ir širdis, šwzis (IV kirč.) „vienu dalgio ar piautuvo siautimu užimamas plotas“, a.belis, ackahionis, ašis, atajuo- mis, atlikuonis, ausis, blužnis, dū.ras, gelažis, geluonis, grūndis, ligėnis, leis, me.sconis, mbteris, perajuonis, prdpultis, rusts, rurkštis, skauturis, svirtis, šaknis, šerdis, tūlžis, vortis, Zveéris, žuvis. § 39. Vn. kilm, visų šios grupės žodžių yra išlaikęs priebalsinio kamieno galūnę -es. Dėl Ik. įtakos kai kurie jaunesnieji tarmės atstovai jau pradeda (retai) vartoti ir lytis su i-kam. galūne: ausies, pirtiés, žuvičs. Kai kurie žodžiai, kurių kamienas baigiasi priebalsiais z, d, vn. vard, turi ir é-kamieno (vartojama dažniau), ir io-kamieno galūnę, pvz.: prdpultei || prdpulcei, rivkstei || rūkščei, svirtei || svircei, vdtei || vicei, nors Žodžiai grūndis, kūndis, lusts, šerdis varto- jami tik su é-kam galūne: grūndei, kūndei, lū'tei, šėrdei, Daiktavardžiai su priesagomis -uonis,- onis vn. naud, turi tik ia-kam. galūnę, pvz.: atajuofiui, atlikubfiui, lighiui, me.scdfiui, nors gėluofiui || gėluonei. Vn, in. lytys vartojamos su dvejopa galūne: io-kam. ir é-kam., pvz.: gėlažu || gėlaži, svircu || svirti, tūlšu || tulži. Kartais (ir tik atskirų žodžių) pavartojamos lytys ir su i-kam. galūne, pvz.: širdim, tulžim., Dažniausiai yra vartojamos lytys su io-kam. galūne. Dg. vard. yra išlaikyta priebalsinio kam. galūnė -es: gėlažes, me.scdnes, fd.wes. Lytys su i-kam. galūne kartais Vartojamos tik jaunesniųjų tarmės atstovų. Dg, kilm, vieni šios grupės žodžiai turi tik priebalsinio kam. galūnę, pvz.: did.ru., mteru., žuvūt*; kiti žodžiai lygia greta vartojami ir su priebalsi- nio, ir su i-kam. galūne, pvz.: a.beld || a.beldi", ausi?" || ausi, gelažū || gelažd“, skau- wurde || skaututū“, žus || Fudd, žoe.rd* || Sveti, šaknit || šakūiū". Žodžiai ašis, grūndis, kundis, pirtis, prdpultis, ru'kštis, šu'tis, svirtis, širdis, tūlžis ir daiktavardžiai su priesagomis -uonis, -onis dg. kilm, turi tik i-kam. galūnę. $ 40. Vn. šauksm. lytys oksitonų yra kaip-lk., baritonai turi é-kam. galūnę. Daiktavardžiai su priesagomis -uonis, -onis vn, šauksm. turi ia-kam, galūnę: atajuoni, ligdni. III § 41. Vienaskaita Daugiskaita V. d.gnis d.gnes || d.gne.s || Ū.gni.s K. d.gnes || d.gne.s ū.gfiu, N. d.gnei d.gnim || d.gne.m G. d.gni. u.gnis In. ugūiū || ugni u.gnim, d.gne.m Vt. d.gne.j || dni. || ugni“ d.gni.su, Ū.gne.su S. karte || va.verie vdveras Il. d.gnen || d.gnin d.gni.sna, -san, -snan d.gne.sna, -san, -snan § 42. Kaip d.gnis yra linksniuojama ir iltis, kdreis, kt.birkštis, krdsnis, ‘krivsnis, kūlšis, pintis, pū.snis, skiltis, svirtis, ši'snis, inkštis, va.veris, veFpstis. Vn, kilm. šios grupės žodžių vartojamas su priebalsinio ir ė-kam, galūne. Labai retai, tik jaunesnieji, pasako ir su i-kam, galūne: ugnjes. Vn. jn. daž- 173 niau vartojama :o-kam,. galūnė, ė-kam. galūnė retesnė. Dar rečiau vartojama i-kam, galūnė: d.gnim, pintim (taip, kaip lk., tik be galūnės -i); vn. viet. lytys yra su dvejopa galūne: é-kam, ir ¢~kam, Abi galūnės vartojamos lygia greta, Vn. šauksm. turi é-kam, galūnę, tik kartais galūninio kirčiavimo žodžiai pavartojami ir su i-kam, galūne, Vn. il. šalia ;-kam, galūnės turi ir ė-kam. galūnę. $ 43. Dg. vard. dažniau vartojama lytis su priebalsinio kam, galūne -es, nors jau linkstama pasakyti ir su ė-kam. galūne. Labai retai vartojamos lytys su i-kam. galūne, Dg. naud., įn., viet., il. šalia 7-kam. galūnės turi ir é-kam. galūnę. Iš pavyzdžių matyti, kad tarmėje dar yra išlikę dviskiemeniai barito- nai su pailgéjusiu šaknies skiemeniu: d.gnis, pū.snis, ūnkštis ir kt, Tokių baritonų yra rytų dzūkuose, taip pat pora pavyzdžių apie Dusetas, Kupiškį. Panevėžį. Kitos tarmės tokio seno kirčiavimo pavyzdžių jau neturi, IV § 44. Vienaskaita Daugiskaita V. dunti's durites || duncei K. duntés || duiica. dunt’ || dunci N. dunicui duntim || duncdm G. dud. duntis || dunčūs In. dunčū duntim || dunceis Vt. dunti: duntisū || dunti'sū || duncuosū Š. dufiti, dunti“ dufites || duncei Il. duntin dunti'sna, -san, -snan dunčuosna, -san, -snan $ 45. Kaip dunti's yra linksniuojami. ir ave.ti's, debesi's, de.veris; § 46. Vn, vard, galūnė yra ia-kam., tik de.veris i-kam, Vn. kilm, lygia greta yra vartojamos lytys ir su priebalsinio (-es), ir su ia-kam, galūnėmis. Visi kiti vn, linksniai šios grupės žodžių jau yra perėję į ia-kam. Galūnės tokios, kaip lk., arba su fonetiniais pakitimais. § 47. Dg. vard., kilm,, šauksm, lytys turi ir priebalsinio, ir ia-kamieno galūnes, Priebalsinio kamieno lytys vartojamos dažniau, Dg. naud., gal,, įn., viet., il, lytys vartojamos ir su 7-, ir su io-kam, galūnėmis. i-kam. lytys var- tojamos dažniau, § 48. Dg. naud. ir jn, i-kam, lytys yra dviskaitinės, § 49. Prie šios grupės žodžių yra priskirtini ir rįešutas || re.šuti's, dšutas || ašuri's. Šalia ia- ir prieb. kam, galūnių visuose vn, ir dg. linksniuose šie žodžiai turi ir a-kam, galūnes, pvz.: vn, kilm, rįešuta., dšuta.; vn. naud. riešutui, dSutui; vn. gal. rįešutu., dšutu.; vn, in, rįešutu || rįešuču, dšutu; vn. viet. rįiešuti, ašuti; vn. il. re.šutafi, ašutaii; dg; vard; re,šutai, ašutai; dg; naud. re.šutdm, ašutam ir t.t; 174 V § 50. Vienaskaita V. pe.mti, sas, duktė K. pe.menés, piemefia., sasaras, dukteras, duktės N. piemefiui, sdsarai, dū.kterai, sdsarei, dū,kterei G. piemenį., sdsarbi.(-i.), dd.kterot.(-i,) In. piemefiu, sdsafu || sasarim, dū,kte?tu || dukterim Vt. akmem“* Š. pe.meni“, sdse, dū.kte Il. akmenini Daugiskaita V. piemenes, piemeni.s, pe.menai, pe.menei, sdsaras, di.kteras K. pe.meni, pe.mefid', sasarū', dukteri N. pe.menim, pe.mendm, pe.mefidm, sasarim, duktėrim G. piemefius, (piemenus ret.), sdsaris, dū.kteris Įn. pe.menim, pe.menais, pe.meneis, sasarim, dukterim Vt. akmeni'sū, akmefiuos(i), akmenubos(ū) Š. piemenes, -i.s, -ai, dū.kteras, -i.s Il. akmeni'sna, -san, -snan, akmefiuosna, -san, -snan akmenuosna, -san, -snan § 51. Kaip pe.mub linksniuojama ir ruduo, undwuo, akmuo, ske.muo, . želmio, ešmuo, d.Smenes, gelafines, aiūldmenes, mda.žmenės „mažuma““, mé.tmenes, raii- menes, semenes, smdgenes, stémenes. § 52. Šios grupės daiktavardžių kamienai visuose vn, ir dg. linksniuose yra sumišę. Kiek nuosekliau yra vartojamos vn. ir dg. vard., kilm,, šauksm. lytys, Vn. kilm, dažnesnė priebalsinio kamieno galūnė, o lytis sasaras vartojama visų tarmės atstovų tik su priebalsine galūne. Lytis dukterės dažnesnė negu duktės. | Vn. naud., gal, in. vyr. g. yra ia-kam., mot. g. naud, yra io- ir é-kam, Abi lytys vartojamos lygia greta. In. yra io- ir i-kam, Dažnesnė -i0-kam, galūnė, § 53. Daiktavardžio duktė vn, šauksm. yra tik dd.kze. Tokia lytis randa- ma ir senuosiuose raštuose (Daukšos Postilė 2,4, 368,,„). Greičiausiai pagal di. kre yra apibendrinta ir sdse, (sėsė lyties tarmėje nėra). Šalia sdse pasakoma tik mažybinės formos — sasdla, sasardla. Lyties seseriė tarmėje nėra. § 54. Dg. vard. vyr. g. yra priebalsinio, i-, a- ir ia-kam. Dažnesnė yra priebalsinio kamieno galūnė, Mot. g. yra priebalsinio (dažnesnė) ir i-kam. Dg. kilm, vyr. g. dažnesnė priebalsinio kam. galūnė, mot. g; vartojama tik su priebalsine galūne, Dg. naud. vyr. g. yra i-, a- ir ia-kam, Dažnesnė i-kam. lytis. Mot. g. i-kam. Dg. gal. vyr. g. ia- ir i-kam., vartojama lygia greta; mot. g. i-kam, Dg, in. vyr. g. i-, a-, ia-kam, Visos trys lytys vartojamos pagrečiui. Mot. g. i-kam, Dg. viet, i-, a-, ia-kam, Dg. šauksm, dažnesnė 175 priebalsinio kam. lytis. Dg. il. i-, a-, ia-kam., visos trys lytys vartojamos lygia greta. Pastaba. Aprašomosios tarmės centras vietos Žmonių yra vadinamas liūk- menes, t.y. su priebalsinio kamieno galūne, taip pat ir kiti vietų vardai, kurie Ik, dg. vard. turi i-kam. galūnę, tarmėje yra priebalsinio kamieno, pvz., krationes~kretuones. Tik retai (dėl lk. įtakos) jaunesnieji tarmės atstovai pavartoja ir su i-kam. galūne (lifikmeni.s, kratuoni.s). Sangrąžiniai daiktavardžiai $ 55. Skirtingai nuo Ik. tarmėje sangrąžiniai daiktavardžiai yra padaryti, prie paprastųjų daiktavardžių pridėjus partikulą -ei, pvz.: bari.masei, drdski.- masei, muši.masei, šukdvimasei. Sangrąžinių daiktavardžių partikula -ei yra bendra su įvardžiuotinių vyr. g. būdvardžių partikula (pvz.: baltasei, gražusei, taip pat plg.: dšei, til.jei, aiteina.s „ęeiti““). Sangrąžinių daiktavardžių dažniau vartojamas tik vardininkas, kartais kilmininkas, naudininkas. Pvz.: baisus ba- ri .masei tu.bdbu.; ta.kd mušt.ma.s tai sdva. gi.vėnimi da. negirdėjau; ar biz galas tam tdva. fukdvimuis. Kiti linksniai labai retai arba ir visai nebevartojami. Pavyzdžiai rodo, kad partikula -ei yra tik vardininko linksnyje. CJIOBOH3MEHEHHE B OBJIACTH HMEH CYIIJECTBHTEJIbHbIX B JIMHKMSIHCKOM TOBOPE 51. H. KAPIEJIMTE Pea3tome B crarbe paccMaTpHBaeTCsi CJIOBOH3MeHeHHe B oGJiacTH HMEeH CYINeCT- BHTeJIbHbIX B OJHOM H3 TOBOpOB CeBepOBOCTOYHOH JluTBbI: xapakTepH3yeTCS Coll, YHCJIO, TaZeXK; JUAIOTCA NapajjHPMbi OTJE/bHbIX OCHOB, BbiSCHAIOTCA (DJIeK- CHM, OTJIHYalomuecs OT (DJIEeKCHH JIHTepaTypHOro f3blKa, onpezessieTcss MeCTO yaapennsi. [anee jaiotcss (opMbl OCHOB H YKAa3bIBAIOTCA MECTO YAapeHHf, pacxojsiuipecsl ¢ JHTepaTypHLIMH HOpMAMH. KpoMe HMeH CYIIECTBHTeJIbHbIX MYMKCKOrO H JKEHCKOTO pPOAOB, B ONH- ChIBaeMOM TOBODpe INHpOKO ynoTpeb/asieTcsl H CYyLMeCTBHTeJIbHbIe obiero poza. B roBope, Kak H BO BCeHl BOCTOYHOH JluTBe, BCTpeuyaeTCs HJIJISTHB €JuH. H MHOX. urnces. Popmel BceX OCHOB IIpelųi. INajexa MHOKXK. 4. ynorpebJsiioTest CO CTapHHHBIM OKOHYaHHEM -su, BCTpPeYalolluMCs B JpeBHefi JIHTOBCKON MHCh- MEHHQCTH H B JPYPHX MHJOEBPOMENCKHX f3blkaX. B JHHKMAHCKOM TOBODpe COXpaHHJIHCb OCHOBbI Ha COIVIaCHYIO B DOJHMT, Majexe ei. 4. H B HMEH. H POJMT. MajexaX MHOXK. uyHcaa. HMeHa cymecTBHTeJIbHbIe, BOSHHKIUHE Ha 6a3e BO3BpaTHbIX TMIaroJIOB, o06pasyioTCs MpH MOMOLLH YaCTHUbI -€i,