Dėl vadinamojo „absoliutinio įnagininko“ XVI–XVII a. lietuvių kalbos paminkluose

L.bET UV1U:K'AL.BOTYR-OS_ KLAUS IMAL Lie Tt U ¥.0 S T.S°R.-M OK S_L WeAGK A DoE Mel IAA DEL VADINAMOJO ,,ABSOLIUTINIO INAGININKO“ XVI — XVII a. LIETUVIY KALBOS PAMINKLUOSE V. AMBRAZAS Lietuviy kalboje nuo senovés iki iy dieny platiai vartojamas absoliutinis naudininkas. Kai kurie kalbininkai minéjo ir kita absoliuting konstrukcija — absoliutini inagininka. Absoliutinio jnagininko klausimas buvo siejamas su tam tikromis dalyvinémis konstrukcijomis, retkartiais pasitaikan¢iomis senuosivose lietuviy kalbos paminkluose. © ; A. Becenbergeris greta absoliutiniy naudininky davé toki absoliutinio ina~ gininko (,,ein absoluter Instrumental‘) su dalyviu pavyzdj: Schais daiktais schitaipo pataisitais eidawa kunigai BrB Hebr 9, 6. Pasak A. Becenbergerio, absoliutinis jnagininkas tikriausiai yra kiles i8 absoliutinio naudininko. Tarp siy dviejy konstrukcijy esa pereinamyjy atvejy: Ir scham atstatitu liepe antr@ sawesp eiti BrB Zuz 56; encziams iomis BrP 402,. Pastarajj pavyzdi, A. Becenbergerio manymu, galima laikyti grynuoju absoliutiniu jnagininku (,,reiner Instr. absol.“)!. Su absoliutiniu jnagininku A. Becenbergeris siejo ir lietuviy kalbos padalyvio raidg. Absoliutinése konstrukcijose vartojamas padalyvis esas iSriedéjes arba i§ naudininko, arba i8 jnagininko. A. Becenbergeris pateiké Siuos absoliutinio jnagininko su padalyviu pavyzdzius: moterischke numirus watku ir wiru sawa schullinije passiskandina BrP II 518,,3 passibengus tomis dienomis BrP I 161,; O apeius metais pataise BrB I Kar 20,26. Matyt, A. Becenbergeris laiké absoliutini inagininka viena i§ senosios lietuviy kalbos sintaksiniy iSraiSkos priemoniy. Daug atsargiau absoliutinio jnagininko klausima svarsté E. Frenkelis. Jis pazyméjo, kad &i konstrukcija esanti labai reta ir randama tik keliose J. Bretkiino raSty vietose. Kai kurios A. Becenbergerio cituotos konstrukcijos (BrP I 161,, BrP II 518,,) galin¢ios biti ir absoliutiniai naudininkai, kitos taip pat neleidziantios kalbéti apie ,,laisva absoliutinj inagininka“ (,,der freie Instr. _ absol.“), nes jas galima sieti ir su laiko bei sociatyviniu inagininku®. Prie A. Becenbergerio minéty konstrukcijy E. Frenkelis pridéjo dar viena pavyzdj: 1 Zr, A. Bezzenberger, Beitrége zur Geschichte der litauischen Sprache (toliau —Beitrige... ), 261, Géttingen, 1877. 2 Ten pat, 261; Zr. taip pat 241. 3 Zr, E, Fraenkel, Syntax der litauischen Kasus, 197, Kaunas, 1928. 47 durimis u&rakintomis kalba su ieis BrP II 26,4; pasak jo, tai esas arba absoliutinis, arba vietos jnagininkas*, Dabartinéje lietuviy kalboje absoliutinis jnagininkas nevartojamas. Jo nepastebéta ir latviy bei senprisiy kalbose. Slavy ir germany kalbos, kuriy senuosiuose paminkluose randamas absoliutinis datyvas, Sios konstrukcijos taip pat nepazjsta®. Todél E. Frenkelio abejonés dél kai kuriy A. Becenbergerio pateikty pavyzdziy yra visi8kai pagrjstos. Konstrukcijos, kurias A. Becenbergeris laiké absoliutiniais jnagininkais, néra vienariisés. Norint i&siaiskinti ju pobiidi, reikia perzitiréti sj klausimg lie¢iantius senyju lietuviy kalbos paminkly duomenis. 5 1. I8 auk&cian suminéty atvejy, kurie gali biti palaikyti absoliutiniais jnagininkais, pirmiausia aptarsime padalyvines konstrukcijas su daiktavardziy lytimis, turin¢iomis galiine -v. XVI—XVII a. kalbos paminkluose tokiy konstrukcijy randame nemaza: = Menesije Nissan dwideschimta Mzta Karaliaus Arthasastho, stowint winu po jo® akim, pakeliau esch wina BrB Nehem 2, 1. ...ghissai du Wiru. musche... ir uszumusche ios Kardu, Tiewu mana nieka ape tatai neszinnant BrB 1 Kar 2,32, Nesa mirschtant Tiewu io, ira, kaip kada ne butu mirres BrB Sir 30,4. Ir praschokus czesu, kurj Karalius uszmetens buwa... atwede ios wiriausis Kamarniks BrB Dan 1,18. Kolei czesas tokio Vssiszadeghimo waroij, ne tur barskutis ant io Galwos uszeiti... ikki praeius raku, (czesu) kuri ghis PONVI paszadeia BrB IV Moz 6,5. ... ir ateius Mulu pa schakatu’ anszolu, insikabina io galwa ing Anszola BrB II Sam 18,9. Ir dalis weitt... dara... iskada. Ir karoghimu busent, arkosi® ir ischtaisa kerschta BrB Sir 40,34 ...anis, Weiu ing ios putschent, padzusta BrB Iz 40,24. ...putschant peitweiu, sakate BrB Luk 12,55. Tadda kalbeja Iosua su PONV... ir biloia priesant Israelu BrB Joz 10,12. Esant tada Kariu tarp Namu Saulo, ir Namu Dowido, pastiprina Abner Namus Saulo BrB II Sam 3,6. Ir medziu piilant, norins pultu ing pietus alba pusnakties (Schauré) kurion wieton ghis ptil, the gules? BrB Pam 11,3. ..-Schi rudeni /antai moterischke/ numirus waiku ir wiru sawa |schullinije passiskandinna BrP IT 518,,. Prisiartinant cziesu... schitie szenklai pirm passirode BrP IT 33619. ...laiwa iu sturmu bepilant] ir aniems smerti po akim regint/ pricija Kristausp BrP I 2019. ... kaipagi Hepianti panu Dewu welija nukirsti sunu sawu wenaturrinti VP 109. J. Bretktino ra8tuose ir Volfenbiutelio Postiléje, i8 kuriy paimti Sie pavyzdziai, -(Qoir -(@)jokamieny daiktavardziy naudininkas paprastai turi galing -wi, bet greta jos neretai pasitaiko ir -u, pvVz.: passimega tewu iusu BrB Luk 12,323; bilaia darsziniku winiczas Luk 13,73; ikki tam czesu Mich 5,2; 4 Ten pat, 5 Pavieniai ,,absoliutinio instrumentalio“ atvejai senuosiuose anglosaksy kalbos tekstuose yra atsirade dél lotyny kalbog absoliutinio ablatyvo itakos, Zr, Morgan Callaway, The Absolute Participle in Anglo-Saxon, Baltimore, 1889, ® VirSuje pabraukto mana, 7 Pabraukta, paragtéje: didziu, storu. § Parastéje: dausz. ® Paskutinieji 6 zodziai Parastéje; tekste pabraukta; the gules, 48 Nehem 2,16; I Kar 3,2; II Kar 18,4 ir kt.; silpniausiam dazkeu I Petr 3i13 manam Ponui ‘araliu Assyrios II Kar 18,23 ir pan.1°; garba buik malonausiam—tewu VP 54, wissam pratu 46a; draugu sawam 206a; afferawasiu Dewu tewy 2a ir t.t22 Vienaskaitos naudininky su galiine -w aptinkame taip pat daugelyje kity kalbos paminkly; jie yra platiai vartojami ir dabartinése lietuviy kalbos tarmése!?. Sios naudininko lytys raStuose, 0 i8 dalies ir 8nekamojoje kalboje, sutapo su vienaskaitos jnagininkais. Todél tuos daiktavardzius, kurie &éia igvardintose konstrukcijose yra jungiami su padalyviais, is paziiiros galima laikyti ir naudininkais, ir jnagininkais. Pavyzdziui, A. Becenbergeris, konstrukcija if BrP II 518, priskyres prie ,,absoliutiniy inagininku‘, kai kurias kitas! paminéjo, kalbédamas apie naudininka. Kad auk&tiau minétuose pavyzdziuose pavartotos daiktavardziy lytys su galiine -u yra naudininkai, rodo Sios aplinkybés: a) Absoliutinése konstrukcijose, kuriy predikatais eina linksniuojami dalyviai, Sios daiktavardziy lytys yra jungiamos su dalyviy naudininkais, pvz.t Praeijusiam tam metu, ateija iopi antra meta BrB I Moz 47,18. Ir thur thinai passilikti, ikki numirusiam Wirausiu kunigu!# BrB IV Moz 35,25. ..3 iki pereiusiam cziesu BrB Dan 2,9. Ir nussidawe! Zachariazu kaplaniste uszweisdenczam... Kaip losas ateia BrB Luk 1,8. b) Senuosiuose ra&tuose visiskai nerandame atitinkamy konstrukcijy, kuriose prie padalyvio bity jungiamas -(Da-, -(Dé-, -i-, -uarba priebalsinio kamieno daiktavard%iy vienaskaitos jnagininkas, turintis kitokia galtine, negu naudininkas. c) Pagal struktiira ir vaidmeni sakinyje auk&tiau i&vardintos konstrukcijos nieku nesiskiria nuo kity absoliutiniy naudininky. 2. J. Bretkiino ra8tuose yra keletas absoliutiniu konstrukcijy, kuriose mot. g. -()akamieno daiktavardiiai, jvardZiai ir dalyviai turi galline -mis: Esch skanios strowos newalgiau... nei tepiausi, ikki praschokus'® tomis trimis nedeliomis BrB Dan 10,3. Ir pereius dienamis anamis"” sugrinsza, 0 passilika bernelis!8 Iesus Ierusaleme BrB Luk 2,43. Ir passibengus tomis dienomis| ir aniems sugrisztant namopri /passilikka bernelis BrP I 161,. Ir stagisi est, issipildus® dienamis ureda ia® pareia ghis namusna sawa BrB Luk 1, 23, Bet encziams iomis] Schitai nekurie sargu ateija ing miesta BrP I 4025. 10 Kitus pavyzdzius Zr. A. Bezzenberger, Beitrage... 127. ll Zr, W. Gaigalat, Die Wolfenbiitteler litauische Postillenhandschrift aus dem Jahre 1573, 125, 243, Tilsit, 1900 (MLLG V). 12 Pilg, F. Specht, Syrwids Punktay Sakimu, 29—30, Géttingen, 1929; J. Otrebski, Gramatyka jezyka litewskiego, 3, 14, Warszawa, 1956; Z.Zinkevitius, VVU Istorijos-filologijos fakulteto mokslo darbai, 1, 189—190, Vilnius, 1955. a 18 T, y. Dan 2,9; Sam 3,6; Nehem 2,1; Sir 30,4; Sir 39,34; Apd 7,4; ine A. Bezzenberger, Beitrige... 127, 14 Virguj pabraukto Plebonu. 1 Hilutés virSuje: staghisi est. 16 Taisyta i8 perschokus. 1 VirSuj ibraukty ischbuwus dienas tas. 18 Virguj pabraukto waikelis. 19 Taisyta i8 issipildusamis. 20 Nuo issipildus ligi ia pabraukta; virSuje: iem atlikusam Vreda sawa. 4, Kalbotyros klausimat II, 49 Galiiné -mis yra biidinga daugiskaitos inagininkui, Tu¢iau J. Bretkiino raStuose ja retkartiais turi ir daugiskaitos naudininkas, pvz.: Ir sluszija Deiwemis iu BrB Ps 106,363 esch’ zumis... kalbeiau Joz 20,2; Ghis... prisaka neczistomis Dwasiamis Mork 1,27; Bet beda siunkiamus, (nieschczamis) ir szindanczamis Luk 21,23. Noreia ghissai iamis schitu prisakimu... Liekarstwa... pataisiti BrP I 222,) ir pan. Daugelyje kity senyjy paminkly (Morkiino Postiléje, Volfenbiutelio Postiléje, Knygoje nobaznystés ir kt.) naudininkai su galiinémis -mis yra dar da%nesni®, Sios lytys buvo veikiausiai pradétos vartoti naudininky reik’me dél naudininko ir jnagininko galiiniy dalinio sutapimo. Jau XVI— XVII a. rastuose vardazodziy daugiskaitos jnagininkas, kaip ir naudininkas, kartais turi galiine -ms, plg.: su sawa Szmonims BrB I Mak 12,50, su mums SG‘105,, ir pan. Pagal analogija su Siais atvejais daugiskaitos jnagininky lytys su galiine -mis vietomis irgi galéjo gauti naudininko reikime””. Pazymétina, kad galiine -mis sen. raStuose daZniau uZ kitus turi -({)akamieno vardazodziy bei jvardZiy naudininkai*. Kaip tik sio kamieno lytis mes matome aukstiau suminétose Bretkiino rasty konstrukcijose. Tad visai neabejotina, jog tai yra naudininkai, ir siuose pavyzdZiuose mes turime normalius absoliutinio naudininko su padalyviais (1—4) arba dalyviais (5) atvejus. Palygine Sias konstrukcijas su atitinkamomis kity senyjy rasty vietomis, jose dazniausiai irgi randame absoliutinius naudininkus (plg. Ir passibengus dienoms| ir aniems sugrisztant VEE 31,,; ikki toms trims nedéloms péréjus KvB, Dan 10,3, Bet nueinant jom dwiem KvB, Mat 28,11). Pazymétina viena vieta Morkino Postiléje, kurioje vertéjas, skolindamas i§ B. Vilento perikopés teksta, jame pavartota absoliutinj naudininka perraSé tokiu biidu: VEE 146—147: Ateia Tesus (146) durims sant vschrakintoms; MP 173a 27: Atdio Iezus durimis sant vardkintomis. Cia galima jZitiréti ir absoliutinio naudininko kontaminacija su kelio jnagininku (kuo atéjo ?). J. Bretktinas 8iq vieta i&verté dvejopai: perikopéje jis pavartojo absoliutinj naudininka (BrP II 43,), o ,,i8guldyme‘* atpasakojo kiek kitaip: Avett Ponas IEsus iumpi kaczei durimis uszrakintomis kalba su ieis/ ir sawe... prissikielusi paroda BrP II 26,.E. Frenkelis, cituodamas Sio sakinio iStrauka (Zr. auk8Ciau), Zodziy junginj durimis uszrakintomis klaidingai siejo su veiksmazodziu kalba. Is tikryjy jis sietinas su veiksmazod%iu aveit. Cia J. Bretkiinas parafrazuoja lotyniska sakinj venit Jesus ianuis clausis Vulg Jon 20,26, iterpdamas jungtuka 21 Zr, W. Gaigalat, min, veik., 133 tt.3A. Bezzenberger, Beitrage... 241; P.Arumaa, Untersuchungen zur Geschichte der litauischen Personalpronomina, 44 tt., Tartu, 1933; F. Specht, ZfslPh 12, 200 tt. 22 Pig, P, Arumaa, min, veik,, 48—49; J. Endzelins, LatvieSu valodas gramatika, 404 tt., 418, 423, Riga, 1951; E. Fraenkel, Balticoslavica, 2, 36; Sprachliche, besonders syntaktische Untersuchung des kalvinistischen litauischen Katechismus des Malcher Pietkiewicz von 1598, 14, Gottingen, 1947, Kitaip galiinés -mis skverbimasi j naudininka ai8kino F. Spechtas; jo manymu, jj sukélé naudininko ir jnagininko galiniy sutapimas dviskaitoje, Zr, F. Specht, KZ 53, 152 tt.; 56, 265; ZfslPh 12, 200 tt. 28 Pavyzdziui, if 69 daugiskaitos jnagininky su galiine -mis, esantiy J, Morkino Postiléje (juos cituoja P, Arumaa, min, veik,, 44—45), 31 yra -(j)dkamieno, 50 haczei. Tad durimis uszrakintomis yra ne absoliutinis, bet aiskus kelio (btido) jnagininkas”*. 3. Atskirai paminétinos dvi J. Bretkiino pavartotos konstrukcijos: Ir Ianui schitaip apkaltu sanczu [Ponas musu Iesus Kristus/ delei kosaniu ir stebuklingu darbu sawa/ buwa dideie Czestije laikams BrP I 295. «.- Esch tha nepalaima ne uszleisiu iem giwu sancziu, Bet czesu io io sunaus uszsiunsiu nepalaima ant io Namu BrB I Kar 21, 29 (bey seinem leben LB; in diebus eius Vulg). Pirmosios konstrukcijos ZodZius apkaltu sanceu F. Spechtas laiké naudininkais®®, Priimdami iq prielaida, naudininkais turétume laikyti ir giwu sancziu antrame pavyzdyje. Formaliai tai yra jmanoma, nes biidvardZiai ir dalyviai J. Bretkiino ra8tuose kartais turi nominalines naudininko galiines, plg. naudininkus bagatu BrG 123%; nekaltu BrB Sir 31,8; ischronitu BrB Sir 30,21; halbanczui BrP 1 773 raupsitui BrP I 194,) ir pan. Tatiau veikiamosios ri8ies dalyviy naudininky su galiine -y neteko pastebéti. Be to, J. Bretktino ragtuose ig veiksmaZod%io biti kamieno sudarytas esamojo laiko dalyvis niekada nebiina absoliutinio naudininko sudétinio predikato jungtimi (tokiais atvejais vartojamas padalyvis, plg.: kurie iem giwam essant, numirre BrB Teis 16,30 ir pan.). Lytys apkaltu ir giwu veikiausiai yra ne naudininkai, bet jnagininkai. Jnagininkas neretai eina absoliutinio naudininko predikato vardine dalimi, plg.: man sant didzu pulku BrB Joz 17,14; Reliui teip didziu esant BrB V Moz 19,6 ir pan. Kadangi padalyviné jungtis su Siais jnagininkais sudaro. glaudy sintaksinj-semantinj junginj, ji lengvai galéjo prisiderinti prie pastarujy ir perimti jy linksnio forma. Abiejuose auks¢iau minétuose sakiniuose: jungtis sanczu, matyt, pavartota vietoj sant dél inagininky apkaltu ir giwu jtakos. Tad éia mes turime kiek deformuotus absoliutinio naudininko pavyzdzius. 4, Kaip matome, visi iki Siol aptarti pavyzdziai, jei neskaitysime vieno kelio (biido) inagininko, yra absoliutiniai naudininkai. I&skyrus juos, perziiirétuose XVI—XVIJ a. paminkluose” téra tik trys konstrukcijos, kurios galéty biti palaikytos absoliutiniais inagininkais. Jas randame J. Bretktino biblijos. vertime: 2% Bido jnagininka arba pazodinj lotyny kalbos absoliutinio ablatyvo vertima matome ir Siame sakinyje: Bet amszinoioi giwatoie /ischtrintu gricku/ prieg wissu paschlowintuiu zmoniu bus /kaip ir pirmusa gimditoiusa pirm nuptlima buwa MT 76a 16. % Zr, F, Specht, Syrwids Punktay Sakimu, 33, Géttingen, 1929. 26 Zr, A, Bezzenberger, Beitrage... 241. 27 Igtisai perZiaréti visi iki Siol Zinomi M. Ma%vydo, B. Vilento, M. DaukSos ir M, Petkevigiaus ragtai, J. Bretkiino biblijos vertimas bei Postilé, J. Morkino Postilé (1600), S. VaiSnoro ,,Zeméiiiga teologiska‘ (1600), anoniminis Ledesmos katekizmas (1605), L. Zeng8toko giesmynas (1612), K. Sirvydo ,,Punktai sakymy“ (1629 — 1644), S. M. Slavoéinskio giesmynas (1646), Knygos nobaznystés giesmynas (1653), Suma evangelijy (1653), Maldos krik8tioni’kos (1653), S. Minvydo ir J, Bo%imoyskio Katekizmas (1653), 1674 m, Evangelijos, E. Volterio, H. Reinholdo, J, Gerulio ir J. Otrembskio paskelbtos §. B. Chylinskio Biblijos dalys, D, Kleino Maldy knygelés (1685), J. Rikovijaus giesmynas bei maldaknygés (1685) ir kiti smulkesni XVI-XVII a, rastai. 51 1) Ir scham atstatiti®’, liepe antra sawesp eiti, (atwadinna) ir biloia iam Zuz 56 (vnd da dieser hinweg war] Hies er den andern LB; Et, amoto 0, iussit venire alium Vu'y). 2) O apeius matais, pataise Benhadad Syrus, ir ischeia ing Aphek I Kar 20,26 (Als nu das jar vmb war] ordenet Benhadad die Syrer LB; Igitur postquam annus transierat, recensuit Vulg)”, 3) Schais daiktais schitaipo pataisitais, eidawa Kunigai wissadais ing pirmaghi Schetra Hebr 9,6 (Da nu solches also zugericht war| giengen die Priester LB; His vero ita compositis: in priori quidem tabernaculo semper introibant sacerdotes Vulg). f Kaip matome, pirmoji ir tretioji konstrukcija atitinka Vulgatos absoliutinj ablatyva. Kadangi, versdamas biblija, J. Bretkiinas naudojosi siuo tekstu, lotyny kalbos absoliutinis ablatyvas galéjo jj paskatinti vietoj naudininko pavartoti jnagininkg. Pazymétina, kad tik viename i8 cituoty pavyzdziy absoliutinés Konstrukcijos subjektas ir predikatas turi jnagininko forma. Pirmosios konstrukcijos subjektas i8reik8tas naudininku (scham), 0 predikata atstatitd galima laikyti ir naudininku®, ir jnagininku. Antrajame pavyzdyje atvirk8diai: Salia padalyvio, kilusio i8 priebalsinio linksniavimo naudininko, eina jnagininkas meiais*, Toki naudininko formos maigyma su jnagininku pastebime ir kai kuriose kitose J. Bretkiino biblijos vertimo vietose, plg.: Bet kalbu immus prieteleis mana, Nessibijaket Luk 12,4; 0 karalius Syrias buwa sawa wiriausiems® Raitais prisakens II Kron 18,30; tu su manimi, Tarnu tawam, Dereiei I Sam 20,8. AukSéiau cituotas konstrukcijas galima sieti ir su kitais derinimo ‘sutrikimo atvejais, kuriy J. Bretkiino biblijos vertime nemaza randame®. Cia reikia prisiminti, kad 8io vertimo rankra’tis nebuvo galutinai suredaguotas, ir, rengdamas jj spaudai, daugelj netaisyklingy ar dél originaly jtakos supainioty konstrukcijy J. Bretkiinas veikiausiai biity iStaises (zymi ju dalis yra jau pataisyta rankraStyje). Manyti, kad auk8tiau i&vardintos konstrukcijos paremtos ,,absoliutinio jnagininko“ vartojimu, galétume tik tada, jei panasiy pavyzdziy bity ir kitur. Tatiau nei paties J. Bretkiino Postiléje, nei kity autoriy ra§tuose jy néra. Taigi, i8 XVI—XVII a. paminkly duomeny nematyti, kad_,,absoliutinis jnagininkas“ biity buves kada nors vartojamas lietuviy kalboje. 28 J. Bretkiinas biblijos vertimo rankraStyje garsq u kartais Zymiir raide 2 (apskritai, ne visada galima aiSkiai pasakyti, ar virS raidés u u%ra%ytas lankelis, ar apskritimas). ‘Tikriausiai, 3is Zodis taip pat turi galing -u (= atstatytu). %® Graikiikame tekste tia randame absoliutinj genityva, plg.: xa! 2yéveto emrotpepavtog rod 2viqutod Sept. *° Tokiu atveju pirmame pavyzdyje turétume absoliutinj naudininkg su neveikiamosios riigies dalyviu. 51 Tnagininkas metais dia galéjo patekti pagal analogija su tokiais pasakymais, kaip praégjusiais metais, Siais metais ir pan. Su laiko jnagininku Si p..vyzdi siejo ir E, Frenkelis (Zr. auk&¢iau), 92 18 wiriauseis. % Zr, V. Falkenhahn, Der Ubersetzer der litauischen Bibel Johannes Bretke und seine Helfer, 208 —209, Kénigsberg und Berlin, 1941, 52 SUTRUMPINIMAI BrB—Biblia tatai esti Wissas Schwentas Raschtas Lietuwischkai pergulditas per Jana Bretkuna Lietuwos Plebona Karaliacziuie (1579-1590, Cituojama i’ VVU fotokopijos). BrP —Postilla tatai esti Trumpas ir Prastas Ischguldimas Euangeliu.., Per lana Bret kuna... Karaliaucziuie... 1591. KyB, -Biblia, Tai esti: Wissas Szwentas Rasztas, Séno ir Naujo Testamento... Nd kel1a Mokytoja Lietuwoj’ Lietuwiszkay pérstattytas, Ir antta karta iszspdustas, Karalduczuje 1755. KZ —Zeitschrift fiir vergleichende Sprachforschung auf dem Gebiete der indogermanischen Sprachen, begriindet von A. Kuhn. LB —Biblia: Das ist: die gantze heilige Schrifft; Deudsch, Auffs new zugericht, D. Mart. Luth, Wittemberg. Gedruckt durch Hans Lufft 1549, MP =Postilla Lietuwiszka... izduota... Wilnivy per lokubg Morkung.., Metuose... 1600. MT —Margarita Theologica, Collecta et conscripta 4 M, Adamo Francisci,.. O nu: Lietuwischkai jra perguldita per Simona Waischnora warnischki Plebona Ragaines. Ischspausta Karaliaucziuie Prusu per Iurgi Osterbergera, metisq... 1600. Sept-—H JIAAAIA AIA@HKH KATA TOYZ EBAOMHKONTA. Hoc est Vetvs Testamentvm ex versione Graeca Septvaginta interpretvm... Halae (I ir Il dalys— 1759, III ir IV —1760, V —1766). SG —Giesmes Chriksczionischkos ir Duchaunischkos.., per Lazaru Sengstak Lietuwos Plebona Karaliauczios atnaugintos. Anno CI9 IpC XII. Ischspaustos Karaliaucziuie Prusuu. VEE —Euangelias bei Epistolas /Nedeliu ir schwentuju dienosu skaitomosias.,. pilnai ir wiernai pergulditas ant Lietuwischka Szodzia/ per Baltramieju Willenta,.. Ischspaustas Karclauczui per Iurgi Osterbergera/ Metu M, D, LXXIX. VP —Iszgvldimas Evangeliv per wisvs Mettvs, surinktas dalimis isch Davgia Pastillv... (Anoniminé 1573 m, postilé, Cituojama is W. Gaigalat, Die Wolfenbiitteler litauische Postillenhandschrift aus dem Jahre 1573, Tilsit, 1900). Vulg—Biblia sacra Vvigatae editionis Sixti Qvinti pont. max. ivssv recognita atque ” edita Romae Ex typographia apostolica Vaticana MD XC III, fslPh — Zeitschrift fiir slavische Philologie. Herausgegeben von Max Vasmer. O TAK HA3bIBAEMOM ,,TBOPHTEJIBHOM CAMOCTOSITEJIBHOM' B NAMATHMKAX JIMTOBCKOLO ASbIKA XVI—XVII BB. B, MH. AMBPASAC Pestwme Bonpoc 0 cyllecTBOBaHHH ,,TBOPHTeIBHOTO CaMOCTOATe/IBHOTO‘’ B ApeBHeAUTOBCKO MHCbMeHHOCTH Obi BEIABHHyT A. BeuuenOeprepom, nosiHee 3aTponyt 9. penkestem, HO AO cHx nop ABAAeTCA OTKpITHIM. J]vIA pelieHuA 9TOFO BOTpoca B HaCTOMMel CTAaTbe IIPHBOAATCH BCe KOHCTPYKUMH, KOTOpbie Obl WIM MOPYT ObITb HCTO/KOBaHbI KaK ,,TROPHTeAbHBIe CaMocTOATebHLIe, MeToJOM nOHOH BHIOOPKH OHH US3B/e4eHbI HS MaMATHHKOB JIMTOBCKOFO ASbIKa XVI--XVII ss, 53 UccneqoBanue aToro MaTepHadla MoKa3a0, YTO MOUTH BCe ,,TBOPHTeNbHI CaMOCTOATEbHbIe’* OOLACHAIOTCA KaK JaTeJIbHbIe CAMOCTOSITeE/IbHBIC C JeeMIPHYaCTHAMH WIM CKNOHACMBIMA MIpH4acTHamu. Dopmbl AaTenbHorO Mafexa HOMHHaJIbHOrO CKJOHCHHA BO MHOPHX APeBHHX NaMSTHHKaX YacTH4HO CoBNalH c (bopMaMu TBOpHTe/bHOTO Mayexa. Ito coBnayenve uMetO MecTO B eHHCTBCHHOM 4HCJI€ CKJIOHEHHA OCHOB Ha -(i)o-, -(i)jo- (oKoHYaHHe -u) u, cpaBHuTeJIbHO PeAKO, BO MHOXKCCTBEHHOM YHCe APyrHxX OCHOB (OKOHYaHHe -mis). Vimenxo stu (popmbi BcTpeyaiotcd B GoubIIMHCTBe MccemyeMbIX oGopoToB. C Apyroi CTOpoHb!, (pOPMbI TBOPHTebHOFO TaylexKa, He COBNamatoulMe C MaTebHIM TayexKOM, He ObIBaIOT HH CyObeKTaMH, HH npequKaTaMM aGcOJIOTHbIX kouctpyKuni. Hckatovenne cocTaBisioT JIIlb eqMHHYHEIe OOOpoTE B MepeBoze Ondnuu V1. Bperkynaca. Onw cBs3aHbl c Hapyllenvem cormacoBaHua HM koNleOaHHeMm B YMloTpeOeHuH (opM AaTeMbHOrO UM TBOpHTeMbHOrO Narexelt, KOTOpoe OTMeYaeTCH UB ApyruxX MecTaxX pYKONMCH MepeBoga, OfHakO Moran BOSHHKHYTb H MO BJHAHHEM JaTHHCKOM KOHCTpyKuuU ablativus absolutus, HaXOfAlleHcA B COOTBeTCTBYIONMx MecTax ByszpraTh. CaeqoBaTebHO, ,,TBOPHTebHbI CaMOCTOATeIbHBIi B ApeBHEMHTOBCKOl NHCbMeHHOCTH He cyulecTByer.