Dėl vadinamojo „absoliutinio įnagininko“ XVI–XVII a. lietuvių kalbos paminkluose

L.EETUVIŲ:.KALBOTEYROS.KLI:IAU.S.L M. A.I, II LIL EST UNOS T-SR.MOK.SLU-AKADEMIL: JA DEL VADINAMOJO ,,ABSOLIUTINIO INAGININKO* XVI — XVII a. LIETUVIŲ KALBOS PAMINKLUOSE V. AMBRAZAS Lietuvių kalboje nuo senovės iki šių dienų plačiai vartojamas absoliutinis naudininkas. Kai kurie kalbininkai minėjo ir kitą absoliutinę konstrukciją — absoliutinį įnagininką. Absoliutinio įnagininko klausimas buvo siejamas su tam tikromis dalyvinėmis konstrukcijomis, retkarčiais pasitaikančiomis senuosiuose lietuvių kalbos paminkluose. A. Becenbergeris greta absoliutinių naudininkų davė tokį absoliutinio įna- gininko (,,ein absoluter Instrumental““) su dalyviu pavyzdį: Schais daiktais schi- taipo pataisitais eidawa kunigai BrB Hebr 9, 6. Pasak A. Becenbergerio, abso- liutinis įnagininkas tikriausiai yra kilęs iš absoliutinio naudininko. Tarp šių dviejų konstrukcijų esą pereinamųjų atvejų: Ir scham atstatitū liepe antra sa- wesp eiti BrB Zuz 565 encziams iomis BrP 402,. Pastarąjį pavyzdį, A. Becen- bergerio manymu, galima laikyti grynuoju absoliutiniu įnagininku (,,reiner Instr. absol.““)1, Su absoliutiniu įnagininku A. Becenbergeris siejo ir lietuvių kalbos pa- dalyvio raidą. Absoliutinėse konstrukcijose vartojamas padalyvis esąs išriedėjęs arba iš naudininko, arba iš įnagininko. A. Becenbergeris pateikė šiuos abso- liutinio įnagininko su padalyviu pavyzdžius: moterischke numirus watku ir wiru sawa schullinije passiskandina BrP II 518,43 passibengus tomis dienomis BrP I „161; O apeius metais pataise BrB I Kar 20,26*. Matyt, A. Becenbergeris laikė absoliutinį įnagininką viena iš senosios lietuvių kalbos sintaksinių išraiš- kos priemonių. Daug atsargiau absoliutinio įnagininko klausimą svarstė E. Frenkelis. Jis pažymėjo, kad ši konstrukcija esanti labai reta ir randama tik keliose J. Bret- kūno raštų vietose. Kai kurios A. Becenbergerio cituotos konstrukcijos (BrP I 161,, BrP II 518,4) galinčios būti ir absoliutiniai naudininkai, kitos taip pat neleidžiančios kalbėti apie „laisvą absoliutinį įnagininką“ („der freie Instr. | absol.““), nes jas galima sieti ir su laiko bei sociatyviniu jnagininku®. Prie A. Becenbergerio minėtų konstrukcijų E. Frenkelis pridėjo dar vieną pavyzdį: 1 Žr, A, Bezzenberger, Beitriige zur Geschichte der litauischen Sprache (toliau — Beitrūge,,, ), 261, Gėttingen, 1877, 2 Ten pat, 261; Zr. taip pat 241. 3 3 Žr, E. Fraenkel, Syntax der litauischen Kasus, 197, Kaunas, 1928. 47 durimis užrakintomis kalba su ieis BrP II 26,; pasak jo, tai esąs arba absoliu- tinis, arba vietos įnagininkas*, Dabartinėje lietuvių kalboje absoliutinis įnagininkas nevartojamas. Jo ne- pastebėta ir latvių bei senprūsių kalbose. Slavų ir germanų kalbos, kurių se- nuosiuose paminkluose randamas absoliutinis datyvas, šios konstrukcijos taip pat nepažįsta?. Todėl E. Frenkelio abejonės dėl kai kurių A. Becenbergerio pateiktų pavyzdžių yra visiškai pagrįstos. Konstrukcijos, kurias A. Becenber- geris laikė absoliutiniais įnagininkais, nėra vienarūšės. Norint išsiaiškinti jų pobūdį, reikia peržiūrėti šį klausimą liečiančius senųjų lietuvių kalbos pa- minklų duomenis. ; 1. Iš aukščiau suminéty atvejų, kurie gali būti palaikyti absoliutiniais įnagininkais, pirmiausia aptarsime padalyvines konstrukcijas su daiktavardžių lytimis, turinčiomis galūnę -u. XVI— XVII a. kalbos paminkluose tokių kon- strukcijų randame nemažai : Menesije Nissan dwideschimta Mata Karaliaus Arthasastho, stowint winu po jo? akim, pakeliau esch wina BrB Nehem 2, 1. ...ghissai du Wiru. mu- sche... ir uszumusche ios Kardu, Tiewu mana nieka ape tatai neszinnant BrB I Kar 2,32. Nesa mirschtant Tiewu io, ira, kaip kada ne butu mirres BrB Sir 30,4. Ir praschokus czesu, kurį Karalius usxmetens buwa... atwede ios wiriausis Kamarniks BrB Dan 1,18. Kolei czesas tokio Vssiszadeghimo waroij, ne tur bar- skutis ant io Galwos uszeiti... ikki praeius raku, (czesu) kuri ghis PONVI paszadeia BrB IV Moz 6,5. ... ir ateius Mulu pa schakatu® anszolu, insikabi- na io galwa ing Anszola BrB II Sam 18,9. Ir dalis weiy... dara... iskada. Ir karoghimu busent, arkosi® ir ischtaisa kerschta BrB Sir 40,34 ...anis, Weiu ing ios putschent, padzusta BrB Iz 40,24. ...putschant peitweiu, sakate BrB Luk 12,55. Tadda kalbeja Tosua su PONV... ir biloia prigsant Israelu BrB Joz 10,12. Esant tada Kariu tarp Namu Saulo, ir Namų Dowido, pastiprina Abner Namus Saulo BrB II Sam 3,6. Ir medziu pilant, norins pultų ing pietus al- ba pusnakties (Schaurė) kurion wieton ghis pūl, the gules BrB Pam 11,3. ...schi rudeni /antai moterischke/ numirus waiku ir wiru sawa [schullinije pas- siskandinna BrP II 518,,. Prisiartinant cziesu... schitie szenklai pirm passirode BrP II 336,. ...laiwa iu sturmu bepilant| ir aniems smerti po akim regint/ prieija Kristausp BrP I 201,. ... kaipagi liepianti panu Dewu welija nukirsti sunu sawy wenaturrinti VP 109. J. Bretkūno raštuose ir Volfenbiutelio Postiléje, iš kurių paimti šie pa- vyzdžiai, -({)o- ir -(i)įo- kamienų daiktavardžių naudininkas paprastai turi ga- lūnę -ui, bet greta jos neretai pasitaiko ir -u, pvz.: passimega fewy iusu BrB Luk 12,32; bilaia darsziniku winiczas Luk 13,7; ikki tam czesų Mich 5,2; 4 Ten pat. 5 Pavieniai „absoliutinio instrumentalio®® atvejai senuosiuose anglosaksų kalbos teks- tuose yra atsiradę dėl lotynų kalbos absoliutinio ablatyvo įtakos, žr, Morgan Callaway, * The Absolute Participle in Anglo-Saxon, Baltimore, 1889, 6 Viršuje pabraukto mana. " Pabraukta, paraštėje: didziu, storu. 8 Paraštėje: dausz. * Paskutinieji 6 žodžiai paraštėje; tekste pabraukta: the gules. 48 Nehem 2,16; I Kar 3,2; II Kar 18,4 ir kt.; silpniausiam daiktų I Petr 3,7; manam Ponui «karalių Assyrios II Kar 18,23 ir pan.*"; garba buik malonau- siam — zewu VP 54, wissam pratu 46a; draugu sawam 206a; afferawasiu Dewu tewu 2a ir t.t.** Vienaskaitos naudininky su galūne -ų aptinkame taip pat dau- gelyje kitų kalbos paminklų; jie yra plačiai vartojami ir dabartinėse lietuvių kalbos tarmése!?, Šios naudininko lytys raštuose, o iš dalies ir šnekamojoje kalboje, sutapo su vienaskaitos įnagininkais. Todėl tuos daiktavardžius, kurie čia išvardintose konstrukcijose yra jungiami su padalyviais, iš pažiūros galima laikyti ir naudininkais, ir jnagininkais. Pavyzdžiui, A. Becenbergeris, konstruk- ciją iš BrP II 518,4 priskyręs prie „absoliutinių įnagininkų““, kai kurias kitas® paminėjo, kalbėdamas apie naudininką. Kad aukščiau minėtuose pavyzdžiuose pavartotos daiktavardžių lytys su galūne -ų yra naudininkai, rodo šios aplinkybės: a) Absoliutinėse konstrukcijose, kurių predikatais eina linksniuojami da- lyviai, šios daiktavardžių lytys yra jungiamos su dalyvių naudininkais, pvz.t Praeijusiam tam metu, ateija iopi antra meta BrB I Moz 47,18. Ir thur thinai passilikti, ikki numirusiam Wirausiu kunigu* BrB IV Moz 35,25. ..; iki pereiusiam cziesu BrB Dan 2,9. Ir nussidawel® Zachariazu kaplaniste uszweis- — denczam... Kaip losas ateia BrB Luk 1,8. b) Senuosiuose raštuose visiškai nerandame atitinkamų konstrukcijų, ku- riose prie padalyvio būtų jungiamas -({)da-, -({)é-, -i~, -u- arba priebalsinio kamieno daiktavardžių vienaskaitos įnagininkas, turintis kitokią galūnę, negu naudininkas. c) Pagal struktūrą ir vaidmenį sakinyje aukščiau išvardintos konstrukcijos nieku nesiskiria nuo kitų absoliutinių naudininkų. 2. J. Bretkūno raštuose yra keletas absoliutinių konstrukcijų, kuriose mot. g. -()a- kamieno daiktavardžiai, įvardžiai ir dalyviai turi galūnę -mis: Esch skanios strowos newalgiau... nei tepiausi, ikki praschokus'® tomis trimis nedeliomis BrB Dan 10,3. Ir pereius dienamis anamis'? sugrinsza, o pas- silika bernelis'? Iesus Ierusaleme BrB Luk 2,43. Ir passibengus tomis dienomis] ir aniems sugrisztant namopri [passilikka bernelis BrP I 161, Ir stagisi ęst, issipildus?* dienamis ureda 1a®® pareia ghis namusna sawa BrB Luk 1, 23, Bet encziams iomis| Schitai nekurie sargu ateija ing miesta BrP I 402,. 0 Kitus pavyzdžius žr. A, Bezzenberger, Beitrige... 127. 1 Žr, W. Gaigalat, Die Wolfenbiitteler litauische Postillenhandschrift aus dem Jahre 1573, 125, 243, Tilsit, 1900 (MLLG V). 12 Plg, F. Specht, Šyrwids Punktay Sakimu, 29— 30, Gėttingen, 1929; J, Otrębs- ki, Gramatyka języka litewskiego, 3, 14, Warszawa, 1956; Z,Zinkevičius, VVU Istorijos-filologijos fakulteto mokslo darbai, 1, 189—190, Vilnius, 1955. 18 T, y, Dan 2,9; Sam 3,6; Nehem 2,1; Sir 30,4; Sir 39,34; Apd 7,4; žr. A, Bezzenberger, Beitrige,.. 127, 14 Viršuj pabraukto Plebonu. 15 Eilutés viršuje: staghisi est. 16 Taisyta iš perschokus. 17 Viršuj išbrauktų ischbuwus dienas tas. 18 Viršuj pabraukto waikelis. 19 Taisyta iš issipildusamis. 20 Nuo issipildus ligi ia pabraukta; viršuje: iem atlikusam Vreda sawa. 4. Kalbotyros klausimai II, 49 Galūnė -mis yra būdinga daugiskaitos inagininkui, Tačiau J. Bretkūno raštuose ją retkarčiais turi ir daugiskaitos naudininkas, pvz.: Ir sluszija Dei- wemis iu BrB Ps 106,36; esch'iumis... kalbeiau Joz 20,2; Ghis... prisaka ne- czistomis Dwasiamis Mork 1,27; Bet beda siunkiamus, (nieschczamis) ir szin- danczamis Luk 21,23. Noreia ghissai iamis schitu prisakimu... Liekarstwa... pataisiti BrP I 222,, ir pan. Daugelyje kitų senųjų paminklų (Morkūno Pos- tiléje, Volfenbiutelio Postiléje, Knygoje nobaznystés ir kt.) naudininkai su ga- lūnėmis -mis yra dar dažnesni?!, Šios lytys buvo veikiausiai pradėtos vartoti naudininkų reikšme dėl naudininko ir įnagininko galūnių dalinio sutapimo. Jau XVI — XVII a. raštuose vardažodžių daugiskaitos įnagininkas, kaip ir nau- dininkas, kartais turi galūnę -ms, plg.: su sawa Szmonims BrB I Mak 12,50, su mums SG 105, ir pan. Pagal analogiją su šiais atvejais daugiskaitos įna- gininkų lytys su galūne -mis vietomis irgi galėjo gauti naudininko reikšmę*?*?. Pažymėtina, kad galūnę -mis sen. raštuose dažniau už kitus turi -(i)a- kamieno vardažodžių bei įvardžių naudininkai®. Kaip tik šio kamieno lytis mes matome aukščiau suminėtose Bretkūno raštų konstrukcijose. Tad visai neabejotina, jog tai yra naudininkai, ir šiuose pavyzdžiuose mes turime normalius absoliutinio naudininko su padalyviais (1 —4) arba dalyviais (5) atvejus. Palyginę šias konstrukcijas su atitinkamomis kitų senųjų raštų vietomis, jose dažniausiai irgi randame absoliutinius naudininkus (plg. Ir passibengus die- noms| ir aniems sugrisztant VEE 31,3 ikki toms trims nedėloms pėrėjus KvB, Dan 10,3, Bet nueinant jom dwiem KvB, Mat 28,11). Pažymėtina viena vieta Mor- kūno Postilėje, kurioje vertėjas, skolindamas iš B. Vilento perikopės tekstą, jame pavartotą absoliutinį naudininką perrašė tokiu būdu: VEE 146 — 147: Ateia Iesus (146) durims sant vschrakintomss; MP 173a 27: Ataio Iezus durimis sant ošrakintomis. Čia galima įžiūrėti ir absoliutinio naudininko kontaminaciją su kelio įnagininku (kuo atėjo ?). J. Bretkūnas šią vietą išvertė dvejopai: perikopėje jis pavartojo absoliutinį naudininką (BrP II 43,), o „išguldyme“ atpasakojo kiek kitaip: Ateir Ponas IEsus iumpi kaczei durimis uszrakintomis kalba su ieis/ ir sawe... prissikielusi paroda BrP II 26,. E, Frenkelis, cituodamas šio sakinio ištrauką (žr. aukščiau), žodžių junginį durimis uszrakintomis klaidingai siejo su veiksmažodžiu kalba, Iš tikrųjų jis sietinas su veiksmažodžiu areit. Čia J. Bretkūnas parafrazuoja lotynišką sakinį venit Iesus ianuis clausis Vulg Jon 20,26, įterpdamas jungtuką 22 Žr, W. Gaigalat, min, veik., 133 tt.; A. Bezzenberger, Beitrūge... 241; P. Arumaa, Untersuchungen zur Geschichte der litauischen Personalpronomina, 44 tt,, Tartu, 1933; F. Specht, ZfslPh 12, 200 tt. 22 Plg, P, Arumaa, min, veik,, 48—49; J. Endzelins, Latviešu valodas gra- matika, 404 tt., 418, 423, Riga, 1951; E. Fraenkel, Balticoslavica, 2, 36; Sprachliche, besonders syntaktische Untersuchung des kalvinistischen litauischen Katechismus des Malcher Pietkiewicz von 1598, 14, Gottingen, 1947. Kitaip galūnės -mis skverbimąsi i naudininka aiškino F. Spechtas; jo manymu, ji sukėlė naudininko ir inagininko ga- lūnių sutapimas dviskaitoje, žr, F. Specht, KZ 53, 152 tt.; 56, 265; ZfslPh 12, 200 tt. 23 Pavyzdžiui, iš 69 daugiskaitos jnagininky su galūne -mis, esančių J, Morkūno Postilėje (juos cituoja P, Arumaa, min, veik,, 44 — 45), 31 yra -(f)a- kamieno, 50 kaczei. Tad durimis uszrakintomis yra ne absoliutinis, bet aiškus kelio (būdo) jnagininkas®, 3. Atskirai paminėtinos dvi J. Bretkūno pavartotos konstrukcijos: Ir Ianui schitaip apkaltu sanczu [Ponas musu Iesus Kristus/ delei kosaniu ir stebuklingu darbu sawa/ buwa dideie Czestije laikams BrP I 29,. ... esch tha nepalaima ne uszleisiu fem giwu sancziu, Bet czesu io io sunaus uszsiun- siu nepalaima ant io Namu BrB I Kar 21, 29 (bey seinem leben LB; in diebus eius Vulg). Pirmosios konstrukcijos ZodZius apkaltu sanczu F. Spechtas laiké naudi- ninkais®, Priimdami šią prielaidą, naudininkais turėtume laikyti ir giwu sancziu antrame pavyzdyje. Formaliai tai yra įmanoma, nes biidvardZiai ir dalyviai J. Bretkūno raštuose kartais turi nominalines naudininko galūnes, plg. naudi- ninkus bagatu BrG 123%; nekaltu BrB Sir 31,8; ischronitu BrB Sir 30,21; kalbanczui BrP I 77; raupsūtui BrP I 194,, ir pan. Tačiau veikiamosios rūšies dalyvių naudininkų su galūne -u neteko pastebėti. Be to, J. Bretkūno. raštuose iš veiksmažodžio būti kamieno sudarytas esamojo laiko dalyvis niekada nebūna absoliutinio naudininko sudėtinio predikato jungtimi (tokiais atvejais vartojamas padalyvis, plg.: kurie fem giwam essant, numirre BrB Teis 16,30 ir pan.). Lytys apkaltu ir giwu veikiausiai yra ne naudininkai, bet įnagininkai, Įnagininkas neretai eina absoliutinio naudininko predikato vardine dalimi, plg.: man sant didzu pulku BrB Joz 17,14; keliui teip didžiu esant BrB V Moz 19,6 ir pan. Kadangi padalyvinė jungtis su šiais įnagininkais sudaro: glaudų sintaksinį-semantinį junginį, ji lengvai galėjo prisiderinti prie pasta- rųjų ir perimti jų linksnio formą. Abiejuose aukščiau minėtuose sakiniuose: jungtis sanczu, matyt, pavartota vietoj sant dėl įnagininkų apkaltų ir giwu įtakos. Tad čia mes turime kiek deformuotus absoliutinio naudininko pavyzdžius, 4, Kaip matome, visi iki šiol aptarti pavyzdžiai, jei neskaitysime vieno. kelio (būdo) įnagininko, yra absoliutiniai naudininkai. Išskyrus juos, peržiū- rėtuose XVI— XVII a. paminkluose?" tėra tik trys konstrukcijos, kurios galėtų būti palaikytos absoliutiniais įnagininkais, Jas randame J. Bretkūno biblijos vertime: 24 Būdo įnagininką arba pažodinį lotynų kalbos absoliutinio ablatyvo vertimą ma- tome ir šiame sakinyje: Bet amszinoioi giwatoie [ischirintu grieku| prieg wissu pa= schlowintuiu žmoniu bus /kaip ir pirmusa gimditoiusa pirm nupūlima buwa MT 76a 16. % Žr, F, Specht, Šyrwids Punktay Sakimu, 33, Gėttingen, 1929. 26 Žr, A, Bezzenberger, Beitriige... 241, 27 Ištisai peržiūrėti visi iki šiol žinomi M, Mažvydo, B. Vilento, M, Daukšos ir M. Petkevičiaus raštai, J. Bretkūno biblijos vertimas bei Postilė, J. Morkūno Postilė (1600), S. Vaišnoro „Žemčiūga teologiška“ (1600), anoniminis Ledesmos katekizmas (1605), L. Zengštoko giesmynas (1612), K. Širvydo „Punktai sakymų“ (1629 — 1644), S. M. Slavočinskio giesmynas (1646), Knygos nobažnystės giesmynas (1653), Suma evangelijų (1653), Maldos krikščioniškos (1653), S, Minvydo ir J, Božimovskio Kate- kizmas (1653), 1674 m, Evangelijos, E. Volterio, H, Reinholdo, J, Gerulio ir J. Otrembs- kio paskelbtos S, B. Chylinskio Biblijos dalys, D. Kleino Maldų knygelės (1685), J. Rikovijaus giesmynas bei maldaknygės (1685) ir kiti smulkesni XVI-XVII a, raštai, 51 1) Ir scham atstatitū*?, liepe antra sawesp eiti, (atwadinna) ir biloia iam Zuz 56 (vnd da dieser hinweg war| Hies er den andern LB; Et, amoto eo, iussit venire alium Vu'g). 2) O apeius matais, pataise Benhadad Syrus, ir ischaia ing Aphek I Kar 20,26 (Als nu das jar vmb war/ ordenet Benhadad die Syrer LB; Igitur post- quam annus transicrat, recensuit Vulg)??, 3) Schais daiktais schitaipo paraisitais, eidawa Kunigai wissadais ing pirma- ghi Schetra Hebr 9,6 (Da nu solches also zugericht war] giengen die Priester LB; His vero ita compositis: in priori quidem tabernaculo semper introibant sacerdotes Vulg). Kaip matome, pirmoji ir trečioji konstrukcija atitinka Vulgatos absoliutinį ablatyvą. Kadangi, versdamas bibliją, J. Bretkūnas naudojosi šiuo tekstu, lotynų kalbos absoliutinis ablatyvas galėjo jį paskatinti vietoj naudininko pa- vartoti jnagininka. Pažymėtina, kad tik viename iš cituotų pavyzdžių absoliu- tinės konstrukcijos subjektas ir predikatas turi įnagininko formą. Pirmosios konstrukcijos subjektas išreikštas naudininku (scham), o predikatą uatrstatitū galima laikyti ir naudininku®, ir įnagininku. Antrajame pavyzdyje atvirkščiai: šalia padalyvio, kilusio iš priebalsinio linksniavimo naudininko, eina įnagininkas matais?!, Tokį naudininko formos maišymą su įnagininku pastebime ir kai kuriose kitose J. Bretkūno biblijos vertimo vietose, plg.: Bet kalbu iumus prieteleis mana, Nessibijaket Luk 12,4; o karalius Syrias buwa .sawa wiriau- siems® Raitais prisakens II Kron 18,30; tu su manimi, Tarnu tawam, Dereiei I Sam 20,8. Aukščiau cituotas konstrukcijas galima sieti ir su kitais derinimo sutrikimo atvejais, kurių J. Bretkūno biblijos vertime nemaža randame®. Čia reikia prisiminti, kad šio vertimo rankraštis nebuvo galutinai suredaguotas, ir, rengdamas jį spaudai, daugelį netaisyklingų ar dėl originalų įtakos supai- niotų konstrukcijų J. Bretkūnas veikiausiai būtų ištaisęs (žymi jų dalis yra jau pataisyta rankraštyje). Manyti, kad aukščiau išvardintos konstrukcijos pa- remtos „absoliutinio įnagininko“ vartojimu, galėtume tik tada, jei panašių pavyzdžių būtų ir kitur, Tačiau nei paties J. Bretkūno Postilėje, nei kitų autorių raštuose jų nėra. Taigi, iš XVI— XVII a. paminklų duomenų nematyti, kad ,,absoliutinis įnagininkas“ būtų buvęs kada nors vartojamas lietuvių kalboje. 28 J, Bretkūnas biblijos vertimo rankraštyje garsą u kartais Zymi ir raide # (apskri- tai, ne visada galima aiškiai pasakyti, ar virš raidės « užrašytas lankelis, ar apskritimas), "Tikriausiai, šis žodis taip pat turi galūnę -u ( =atstatytu). 2 Graikiškame tekste čia randame absoliutinį genityva, plg.: *at 2yéveto Ėniorpėjavtos «08 žviauros Sept. 30 Tokiu atveju pirmame pavyzdyje turėtume absoliutinį naudininką su neveikia- mosios rūšies dalyviu. 31 Įnagininkas metais čia galėjo patekti pagal analogiją su tokiais pasakymais, kaip praėjusiais metais, šiais metais ir pan. Su laiko įnagininku šį p.vyzdį siejo ir E, Frenke- lis (žr. aukščiau), 32 Iš wiriauseis. 3 Žr, V. Falkenhahn, Der Ubersetzer der litauischen Bibel Johannes Bretke und seine Helfer, 208 —209, Kėnigsberg und Berlin, 1941, 52 SUTRUMPINIMAI BrB — Biblia tatai esti Wissas Schwentas Raschtas Lietuwischkai pergulditas per Jana Bretkuna Lietuwos Plebona Karaliacziuie (1579-1590, Cituojama iš VVU foto- kopijos). : BrP —Postilla tatai esti Trumpas ir Prastas Ischguldimas Euangeliu,,, Per Iana Bret- kuna... Karaliaucziuie,,, 1591. KvB; -Biblia, Tai esti: Wissas Szwentas Rdsztas, Séno ir Naujo Testamento... Ni kel- It Mokytoji Lietuwoj’ Lietuwiszkay pérstattytas, Ir antrą kartą iszspdustas, Kara- lauczuje 1755. KZ — Zeitschrift fiir vergleichende Sprachforschung auf dem Gebiete der indogermani- schen Sprachen, begriindet von A. Kuhn. LB — Biblia: Das ist: die gantze heilige Schrifft: Deudsch, Auffs new zugericht, D. Mart, Luth., Wittemberg, Gedruckt durch Hans Lufft 1549, MP = Postilla Lietuwiszka... izduota.., Wilnivy per Iokubg Morkung...Metuose,.. 1600. MT — Margarita Theologica, Collecta et conscripta a M, Adamo Francisci,.. O nu: Lietuwischkai jra perguldita per Simona Waischnora warnischki Plebona Ra- gaines. Ischspausta Karaliaucziuie Prusu per Iurgi Osterbergera, matūsą..., 1600, Sept—H IIAAAIA AIAGHKH KATA TOY: EBAOMHKONTA, Hoc est Vetvs Tes- tamentvm ex versione Graeca Septvaginta interpretvm... Halae (I ir II dalys — 1759, III ir IV — 1760, V — 1766). SG — Giesmes Chriksczionischkos ir Duchaunischkos.,. per Lazaru Sengstak Lietu- wos Plebona Karaliauczios atnaugintos. Anno CID IDC XII. Ischspaustos Kara liaucziuie Prusuu. VEE — Euangelias bei Epistolas /Nedeliu ir schwentuju dienosu skaitomosias... pilnai ir wiernai pergulditas ant Lietuwischka Szodzia/ per Baltramieju Willenta... Isch- spaustas Karclauczui per Iurgi Osterbergera/ Metu M, D. LXXIX, VP —Iszgvldimas Evangeliv per wisvs Mettvs, surinktas dalimis isch Davgia Pastillv,,, (Anoniminė 1573 m. postilé, Cituojama iš W. Gaigalat, Die Wolfenbiitteler litau= ische Postillenhandschrift aus dem Jahre 1573, Tilsit, 1900). Vulg — Biblia sacra Vvlgatae editionis Sixti Qvinti pont, max, ivssv recognita atque ~ edita Romae Ex typographia apostolica Vaticana MD XC III, fslPh — Zeitschrift fiir slavische Philologie. Herausgegeben von Max Vasmer. O TAK HA3BIBAEMOM ,,TBOPUTEJIbHOM CAMOCTOSITEJIbHOM¢ B NAMATHUKAX JIMTOBCKOIO $1I3biKA XVI—-XVII BB. B. U. AMBPA3AC Peswome Bonpoc o cymecTBoBaHUH ,,TBOPHTEJIBHOTO CAMOCTOSITENILHOTO'® B JipeBHe- JIUTOBCKOH MHCBMEHHOCTH Obl BhiABHHYT A. DeuuenGeprepoM, no3jiuee 3aTpo- HyT D. Ppenkesiem, HO AO CHX NOp sABJASIETCS OTKPBITHIM. [IJIsl pellieHHsi STOro BOripoca B HACTOSIIEH CTaThe NPUBOASTCA BCE KOHCTPYKUHH, KOTOpbie OkliJIH HJIH MOFYT ObITb HCTOJIKOBaHbI Kak „,,TBODHTeJIbHble CaMOCTOSITe/IbHLIE!. Mero- JOM TOJIHOH BHIOODKH OHM H3BJIEUEHbI H3 NAMATHHKOB JIHTOBCKOMO $I3bIKa XVI-- XVII Bs, 53 HececJiejoBanne aToro MaTepHaJia MOKa3aJo, YTO MOYTH BCE ,,TBOPHTE/b- HBIE CAMOCTOSITEJIbHbLIe““ OOBSICHSIIOTCA Kak JaTelibHble CAMOCTOSITEJIbHbIe C Jiee- MPHYACTHSIMH HJIH CKJIOHAEMBIMH NpHUacTH5MH. OopMbi AaTeJbHOro Najexa HOMHHAJIbHOTO CKJIOHEHHS BO MHOTHX JPEBHHX NaMATHHKaX YaCTHYHO COBINAJIH Cc (opMaMH TBODHTEJBHOrO Majieka. ATO COBNAJCHHE HMeJIO MECTO B EJHHCT- BEHHOM UHCJIE CKJIOHEHHS OCHOB Ha -(i)o-, -(i)io- (0OKoHYaHHe -u) H, CpPaBHH- TeJIbHO PeJIKO, BO MHOXKECTBEHHOM WYHCJe JADYTHX OCHOB (OKOHYaHHE -mis). Hwmenno 3TH (hopMbl BerpeuaroTCA B GOMBIIHHCTBE HCCaeAyeMbix oGopotoB. C JPYTOii CTOPOHBI, ()OPMbI TBOpHTeJIbHOTO [ajieXka, He COBNAjalouHe C JaTe/b- HbIM [aJileXKoM, He ObiBaloT HH CyOBEKTaMH, HH npefHKaTaMH A0COJIOTHbIX KOHCTpyKuHiA. HekJuoueHHe COCTABJISIIOT JIHINb elHHHYHbIE OČOpOTbI B MepeBo- ne GuOnuxu UW. Bperkynaca. OHM CBfi3aHBl C HapylleHHeM COIrJIaCOBAHHS H KOJIeEGaHHeM B ynorpeOsenun (OPM JaTeNbHOTO H TBOPHTEJLHOTO Majeed, KOTOpOe OTMEeYaeTCsl H B ĮpyrHX MecTaX PYKOIHCH mepeBofa, OAHAKO MOIVIH BO3HHKHYTb H TMO BJHSIHHEM JAaTHHCKOH KOHCTPYKUHH ablativus absolutus, HAXOJISIONEeKCHA B COOTBETCTBVIOILHX MecTax ByjibraTbi. CJIejiOBaTeJIbHO, ,,TBO- pHTeJIbHbIė CAMOCTOSITEJIbHbIK““ B ĮHpeBHeJIHTOBCKOH INNHCbMEKHOCTH He CYLIeCT- BYET. 3