Ežerų vardai

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, III LIETUVOS TSR MOKSLŲ AKADEMIJA EŽERŲ VARDAI B. SAVUKYNAS Šis straipsnis, apimąs A raide prasidedančius ežerų vardus, tėra dalis rengiamo didesnio darbo apie lietuviškus1 ežerų vardus. Tą darbą turėtų sudaryti ežerų vardų etimologinis žodynas ir skyrius, kuriame būtų plačiau nagrinėjama tų vardų darybos, morfologijos bei semasiologijos būdingesnieji atvejai. Etimologizuojama laikantis principo, kad vietovardžius reikia lyginti visų pirma su vietovardžiais ir asmenvardžiais. Kiekvienam ežero vardui pirmiausiai ieškoma atitikmenų lietuvių, latvių ir prūsų vardyne ir tik po to etimologizuojamąjį vardą bandoma sieti su atitinkamais baltų kalbų bendriniais žodžiais. Ten, kur iš baltų kalbų medžiagos nepakankamai aiški semantika, pasitelkiama ir kitų indoeuropiečių kalbų leksika. Vietovardžių kamienai skaidomi darybiniais elementais, tik palyginus įvairius tos pačios šaknies baltų tikrinių vardų variantus, todėl kartais koks formantas ar priesaga neišskiriami, jei jų išskyrimo nerodo lyginamoji vardyno medžiaga ir jei tai nereikalinga etimologijai. Toponimikos medžiaga paimta iš LTSR Mokslų Akademijos Lietuvių kalbos ir literatūros instituto vardyno rinkinių. Visur stengiamasi duoti literatūrinės kalbos lytis ir tik kartais tarminės lytis, nes minėtuose rinkiniuose nedaugelis ežerų vardų užrašyti tarmiškai. Stengiamasi pateikti ir visus to paties ežero vardus bei kiekvieno vardo visas gretimines lytis. Vienas kitas ežero vardas, kur iš turimos medžiagos nepasisekė nustatyti priegaidžių, duodamas nekirčiuotas. Santrumpos Akm Akmenės raj. av. Avestos Al Alytaus raj. avd. asmenvardis An Anykščių raj. balt. baltų ang. anglų BgEŽ K. Būgos etimologinio žodyno kartoteka LTSR MA Lietuvių kalbos ir literatūros instituto rankraštyne ap. apylinkė aps. apskritis Ar Ariogalos raj. 1 Lietuviškais čia laikomi ir kitų kalbų kilmės, bet lietuvių kalbos dėsniams paklusę, ežerų vardai. 19. Kalbotyros klausimai, III 289 BgRR K. Būga, Rinktiniai Raštai, Vilnius, I t. 1958, II t. 1959. BgŽ Lietuvių kalbos žodynas. Sudarė K. Būga, I ir II sąsiuvinis. Kaunas, 1924. bl. bala brus. baltarusių Brž. Biržų raj. buv. buvęs, -usi CD Codex diplomaticus ecclesiae cathedralis necnon dioeceseos Vilnensis, Kraków, 1948. ček. čekų dan. danų dv. buvęs dvaras dž. dažnas, dažniau Eiš Eišiškių raj. EnGF J. Endzelynas, Baltų kalbų garsai ir formos, Vilnius, 1957. EnLV J. Endzelīns, Latvijas PSR vietvārdi, I daļa, Rīgā, 1956. EnVV J. Endzelīns, Latvijas vietu vārdi, I daļa, Vidzemes vārdi, Rīgā, 1922. EnKLV J. Endzelīns, Latvijas vietu vārdi, II daļa, Kurzemes un Latgales vārdi, Rīgā, 1925. ež. ežeras ežl. ežerėlis FrLEW Ernst Fraenkel, prof. dr, Litauisches etymologisches Wörterbuch, Heidelberg — Göttingen, 1955 irt. FsEWG Sigmund Feist, Etymologisches Wörterbuch der gotischen Sprache, Halle, 1909. germ. germanų GerON Die altpreußischen Ortsnamen von Dr. Georg Gerullis, Berlin und Leipzig, 1922. got. gotų gr. senovės graikų grv. griovys ide. indoeuropiečių ind. indų isl. islandų JbLŽ K. Jablonskis, Lietuviški žodžiai senosios Lietuvos raštinių kalboje, I dalis, Tekstai, Kaunas, 1941. Jńš Joniškio raj. Jon Jonavos raj. Jrb Jurbarko raj. Jz Jiezno raj. k. kaimas Kdn Kėdainių raj. kel. kelių kl. kalnas Klp Klaipėdos raj. KILWK W. Kalvaitis, Lietuwiszku Wardų Klėtele, Tilžėje 1910. Kvr Kalvarijos raj. Kn Kauno raj. Kp Kupiškio raj. Kps Kapsuko raj. Krtn Kretingos raj. Kš Kaišiadorių raj. KzR Kazlų Rūdos raj. l. lenkų la. latvių lauk. laukas LAV Lietuvos apgyventos vietos, Kaunas, 1925. lie. lietuvių lk literatūrinė kalba LKŽ Lietuvių kalbos žodynas, I—V t, Vilnius, 1941—1959. lot. lotynų LsBN Die Bildung der Nomina in Litauischen von August Leskien, Leipzig, 1891. LVV K. Mūlenbacha Latviešu valodas vārdnīca, Rediģējis, papildinājis, turpinājis J. Endzelīns, I—IV t, Rīgā, 1923—1932. Lzd Lazdijų raj. Mlt Molėtų raj. mst. miestas mstl. miestelis mš. miškas Mžk Mažeikių raj. Nmč Nemenčinės raj. nor. norvegų Pgg Pagėgių raj. Pkr Pakruojo raj. pl. pelkė plg. palygink plk. piliakalnis Pln Plungės raj. Pn Panevėžio raj. Pnd Pandėlio raj. pr. prūsų praef. praefixum, priešdėlis Prn Prienų raj. Ps Pasvalio raj. pv. pieva ret. retas, rečiau Rk Rokiškio raj. Rs Raseinių raj. Rt Rietavo raj. rus. rusų 290 RŽ Lietuvių kalbos rašybos žodynas, Kaunas, 1948. senovės. SchmTL Raymond Schmittlein, Toponymie lituanienne (Etudes sur la nationalité des Aestii, I t.), Bade, 1948. Skd Skuodo raj. Skdv Skaudvilės raj. skr. sanskrito SkŽD Pranas Skardžius, Lietuvių kalbos žodžių daryba, Vilnius, 1941. sl. slavų SRP Scriptores rerum Prussicarum, Leipzig, 1861—1874. suf. suffixum, priesaga. Šd Šeduvos raj. Šk Šakių raj. Šl Šiaulių raj. Šlčn Šalčininkų raj. Šlu Šilutės raj. Šr Širvintų raj. Švnč Švenčionių raj. Tl Telšių raj. Trak Trakų raj. TrAS Die altpreussischen Sprachdenkmäler von Dr. Reinhold Trautmann, Göttingen, 1910. Trg Tauragės raj. trm. tarmiškai TrPN Die altpreußischen Personennamen von Dr. Reinhold Trautmann, Göttingen, 1925. TŽ Tauta ir Žodis, Humanitarinių mokslų fakulteto leidinys I—VII kn., Kaunas, 1923—1931. Ukm Ukmergės raj. up. upė upl. upelis Ut Utenos raj. Užv Užvenčio raj. va. vokiečių aukštaičių (Hochdeutsch) Varn Varnių raj. Viln Vilniaus raj. Vlkj Vilkijos raj. Vlkv Vilkaviškio raj. vls. valsčius WlVW Alois Walde, Vergleichendes Wörterbuch der indogermanischen Sprachen, herausgegeben und bearbeitet von Julius Pokorny, Berlin und Leipzig, 1927—1930. vok. vokiečių Vrn Varėnos raj. vs. viensėdis vv. vietovardis Vvs Vievio raj. vž. vokiečių žemaičių (Niederdeutsch) Zr Zarasų raj. žr. žiūrėk < = vandenvardis padarytas iš gyvenamos vietos vardo; žodis kilęs iš (ko). Ⅱ = lygia greta vartojama. A Abis-avas (BgŽ6) Drobai Žr. Plg. Abis-tà up. Al, Abiz-dra (z < s prieš d) Žvirgždėnai Daugų ap. Al; pr. vv. Abis-wange GerON 7, avd. Abs-ico ir Abes-tik Tr PN 11. Suf. -ava-, plg. Säg-avas ež. Seirijai Lzd, žr. SkŽD 379. Abramaučiznos ežeras < Abramaučizna k. Giedraičių ap. Mlt. Slaviškos kilmės vv. Abrōm-iškio ežeras < Abrōm-iškis k. Užpalių ap. Ut: avd. Abrōmas + suf. -iškja-. Abrōm-iškių ežeras < Abrōm-iškės k. Pakalniškių ap. Vvs. Plg. Abrōmiškio ežeras. Ac-intas Pabradės ap. Nmč, plg. pvd. Ačys BgŽ 11. Suf. -inta-, plg. Gáil-intas ež. Savilionių ap. Al, Živv-intas ež. Padovinio ap. Kps. Adamāvo ežeras < Adamāvas k. Kirkučių ap. Švnč. Slaviškos kilmės vv. Adom-aitis Mindūnų ap. Mlt: pvd. Adom-aitis BgŽ 14: avd. Adōmas + suf. -aitija-. Agar-ynė Didžiasalio ap. Ign.: āgaras „vandens riešutas, trapa natans“ (LKŽ I 21) + suf. -ynė. Plg. la. Agarina En LVI. 291 Agar-inis 1. Pakniškių ap. Žr; 2. Ign. Plg. Agar-iniai k. Šventežerio ap. Lzd. Žr. Agaryńė. Suf. -inja-. Aginsko ežeras Pavirincių k. Kurklių ap. Kvr. < pvd. Aginskas < l. Ogiński. Aguónio ežeras < Aguònis k. Liubavo ap. Klvr, plg. Aguoną pvd. BgŽ 18 : lie. aguonà „papaver“ Žr. FrLEW 2. Ai-būtis Labanoro ap. Švnc BgŽ 20. Plg. Aibut-óžys k. BgŽ 20, Ez-butas avd. RŽ 393; pr. Ey-buth TrPN 27. Ai- < Ei-. Ai-but-iškis Labanoro ap. Švnc, Žr. Aibutis. Suf. -iškja-. Aik-úotas Galmynių k. DegUčių ap. Žr. Plg. Eik-in-iškis k. Čedasų ap. Pnd; pvd.: Aika, Aik-inas, Aikÿs, Eikÿs; la. vv. Ažka ir Ažkas EnLV I 6, Eikáu-ežers, Eikava EnLV I 267; pr. vv. Eyke-medie GerON 33, avd. Aycke TrPN 11. Aik (< *Eik)- + suf. -uota-. Žr. Sk ŽD 345—50. Ais-età BgŽ 24 || Ais-etas || Ais-etai Labanoro ap. Švnc, 1429 m. Ise-to CD 747, ir Oyszyero CD 133; Ais-età up. ten pat. Plg. Aisė up. Klp, XIV a. Ayse SRP II 667, Ais-énai k. Pėžaičių ap. Klp, pvd. Eis-inas; la. vv. Ais-iņi EnLV I 6 ir Eis-purw EnLVI 268; pr. vv. Ayssen GerON 8 ir avd. Eis-utte TrPN 27. Suf. -eta. K. Būga (RR I 503—5) mano, kad upių vardai su Ais- ar Eis- sietini su skr. eša-h „skubus“ ir s.isl. eisa „häftig vorwärts eilen“. Plg. taip pat lie. aisùs „griaudus, gūdus; kartus, gailus“ LKŽ I 34. Aj-òčis Ajóčiai Samanių ap. Žr. Plg. Ej-účiai vs. Karklėnų ap. Varn, Aj-ut-iškis vs. Aukštadvario ap. Pnd, Aj-utis pvd. BgŽ 28; la. vv. Ajas-puros EnLV I 13 ir Ej-ušas En LVI 268. Suf. -otja-, plg. Karp-óčius up. KzR, Drag-óčiai k. Jon. Ak-ėlė 1. Menčtrakįs Kps. BgŽ 30, 2. Semeliškių ap. Vvs. Žr. Akis. Suf. -elė. Ak-ėlės du ež. Gečialaukis Nemunaičio ap. Al. Žr. Ak-ėlė. Ak-inis Garbūnai Zuikų ap. Ign. Žr. Akis. Suf. -inja-. Akis 1. Talokis Al BgŽ 37, 2. Gelvonų ap. Šr, 3. Rečionių ap. Kš, 4. ten pat; plg. Ak-jà up. Užv, Ak-ilnà up. Jz, Akis up. Kp; la. Acis ež., Acireņģe grv. EnLV I 4; pr. Akicz ež. GerON 8 : lie. akis „oculus; ežerokšnis“ áras, akà, aketė; la. aka „šulinys“. Akių ežerėlis Likiškiai Al. Žr. Akis. Àklas 1. Veprių ap. Ukm, 2. Liubavo ap. Klvr. Plg. la. Aklajs ezeriņš EnLV I 14; lie. áklas „neregys“. Àklas ežerėlis Činčikai Švnc. Aklÿs 1. dalis Ežeriekių ežero Vrn, 2. Ditkūnai Kovališkių ap. Žr. Plg. la. Aklis ež. EnLV I 14. Žr. Aklas. Aklà-ežeris Laukuvos ap. Rt. Žr. Aklàžeris. Aklàžeris 1. užakęs ežl. VIkv; 2. Ulišiškių k. Vindeikių ap. Šr; 3. Baltrakio k. Gižų ap. VIkv; 4. Raišelių k. Juodupės ap. Rk; 5. Subartonių k. Merkinės ap. Vrn; 6. Skaiščių k. Liubavo ap. Klvr; 7. plk. Būriškių k. Butrimonų ap. Jz; 8. pv. Pivašiūnų ap. Jz; 9. pl. Svėdasų ap. An. Plg. la. Aklęzers EnLV I 14. Žr. Aklas. Aklėžeris 1. Imbrado ap. Žr; 2. Antazavės ap. Žr; 3. Trumsiškių k. Duo-kiškio ap. Rk; 4. Vilkaičių k. Rimučių ap. Tl. Žr. Aklàžeris. 292 Akležerys 1. Kalučiškio k. Jūžintų ap. Rk, 2. Ščiūrio k. Kriaunų ap. Rk. Žr. Aklažeris. Akl-ėlis 1. Lynežerio k. Dubičių ap. Vrn, 2. Puščios mšk. Leipalingis Lzd. Žr. Aklas. Suf. -ėl-ja-. Akl-ikas Marcinkonių ap. Vrn BgŽ 40. Žr. Aklas. Suf. -ika-. Akl-inis 1. Kurtuvėnai ŠI BgŽ 41; 2. (1. Oklin ežero gm. Kuków BgŽ 41). Žr. Aklas. Suf. -inja-. Akl-in-ūkas (1. Oklinek) Aklinių k. (1. wieś Okliny) Vižainio vls. Suvalkų aps. BgŽ 41. Žr. Aklinis. Suf. -uka-. Akl-iūkas Lukojo vs. Klm. Žr. Aklas. Suf. -jūka-. Akulioriai du ežl. Jat kuniškių k. Sadūnų ap. Žr.: akulioriai „akiniai“ < 1. okulary „akiniai“ < lot. ocularis. Akulėriai Šilėnų k. Ign. Žr. Akulioriai. Akmenà Viln RŽ 383, plg. Akmenà 1. up. Viln, 2. up. Šiluva Klm, 3. up. Kp, 4. up. Trg; la. Akmen̨-iškų-ežers EnLV I 15 : lie. akmuõ, la. akmens „akmuo“. Akmenis 1. Šiukščių k. Degùčių ap. Zr, 2. Obelių ap. Rk; plg. Akmenė mst., Akmeniai k. Subačiaus ap. Kp, Miškinių ap. Lzd; Akmenyš pvd. BgŽ 43. Žr. Akmenà. Akmenių ežeras < Akmeniai k. Miškinių ap. Lzd. Žr. Akmenis. Ākmeno ežeras || Āpvalasai Juodupės ap. Rk: akmuõ (trm. ākmenas). Akminių ežerėlis < Akminiai k. Vaiguvos ap. Užv.: trm. ā˙kminc ~ ākmīnas „akmuo“, Plg. Akmenių ežeras. Akn-ystõs ežeras < Akn-ystà mstl. Rk ir Akn-ystà 1. up. ten pat; 2. up. Debeikių ap. An. Plg. dar Akn-ysčiai k. Debeikių ap. An; la. Akn-iša resp. Akn-iste, Akn-upe EnLV I 7, 18. Suf. -ysta, plg. Lok-ystà up. Trg. Akn-yst-ėlis Leliūnų ap. Ut. Žr. Aknystos ežeras. Akuōtis Pelelių k. Krasnavo vls. Seinų aps, plg. Akuočiai k. Metelių ap. Lzd, la. Akuoti EnLV I 18, pr. vv. Akotin GerON 8 : lie. akuõtė „kuoja, raudė, mekšras, leuciscus rutilus“, ā́kūotas „Granne“; la. akots „Granne“; pr. ackons „Grane“; lot. acus „spyglys“ FrLEW 5. Alaušai Balninkai Uk m. Žr. Ālaušas. Ālaušas 1. Svėdasai Rk, 2. Sudeikiai Ut, Alaušà up. Užpal iai Ut. Plg. la. Alauksts EnLV I 19, Plg. dar Āl-ovė mstl. Al. Ald-ikis Paaldikio vs. Mlt, plg. Ald-ij-ėlės bl. BgŽ 51, Ald-ōnas pvd. BgŽ 52; Aldos beržynas Mockų k. Punkso vls. Seinų aps.; la. Alde EnLV I 19; pr. avd. Aldegut ir Aldewisse TrPn 11, 12; plg. dar Audrėlis ir Audėnis. Aleinikai (?) < Aleinikai k. Kiviškių ap. Zr, Aleinikai k. Šeimyniškių k. An; la. Aleimiki EnLV I 20, plg. dar Alejà. Alejà (trm. Alajà; ež. ir bl.) Subačiaus ap. Kp (< *Eleja BgŽ 50), plg. Al-ėjà up. Viduklės ap. Rs, Al-ėjai k. Rs BgŽ 53; la. Alejas-kalns EnLV I 19, El-eja up. EnLV I 268. K. Būga (Ž 53) šią šaknį sieja su lie. alėti „būti vandens plaunamam“. Suf. -eja, plg. Asv-eja ež. Nmn. Alekn-iškis Polekniškių k. Daugailių ap. Ut: Aleknà pvd. < brus. Oaex-ho BgŽ 53. Suf. -iškja-. Aleksandrāvo ežeras < Aleksandrāvas k. ir buv. dv. Pajevonio ap. Vlkv. Slav iškos kilmės w. 293 Alionių ežeras < Aliōnys k. Šr, plg. pvd. Aliō-nis, Alit k. Mackenų ap. Ut; la. Alenis EnLV I 20. Alkà Dubingiai Nmc BgŽ 57, Alkà k. Imbarės ap. Krtn, Alkas k. Rt; plg. Alk-upỹs up. Vanduogala Kn, Elk-evičė pvd. Bg AV 25; la. Ėlk-ezars EnLV I 269; pr. vv. Alk-ayне GerON 8, avd. Alke, Alk-ethe TrPN 12: lie. alkas, alkà „šventykla, kalnelis apaugęs medžiais“, alkà „balokšnis, tvenkinys“ LKŽ I 84, la. ęlks „der Götze, der Abgott“ LVV I 567, got. alhs „Tempel“ FsEWG 27. Alkas Kareivonys Jokenų ap. Vrn. Žr. Alka. Alksnà Rimšės ap. Ign. BgŽ 59, Alksnà upl. BgŽ 59 (vieta nenurodyta), la. Alksna pv. EnLV I 20; plg. Alksnė upl. ir Alks-n-ėnai k. Vlkv; pr. vv. Alxowe ir Alxwangen GerON 9 : lie. alksnà „alksnynas“, alksnis „alnus“, la. aleksnis „alnus“, pr. alskande TrAS 295 žr. abskande. Alksn-aitis 1. Salų II k. Motiejūnų ap. Svnč, 2. Čižiūnų k. Medeišių ap. Ign. Plg. Alksnaitė up. Užpalių ap. Ut. Žr. Alksna. Suf. -aitja-. Alksnas 1. Salų II k. Motiejūnų ap. Svnč, 2. Perkasynės k. Mlt, 3. Daugilio k. Bikūnų ap. Ut. Žr. Alksna Alksn-ėlis Antalksnės k. Motiejūnų ap. Svnč. Žr. Alksnas. Suf. -elja-. Alksnis Pūšlių k. Bainių ap. Zr : alksnis „alnus“. Plg. Alksnà, Alksnas. Alkus Pašilių k. Vlkj. Plg. Alka. Alm-ajas Ginučių k. Palūšės ap. Ign, Alm-ajà up, ten pat; plg. Almė up. An BgŽ 62, Almis pvd. BgŽ 62; la. Almji vv. EnLV I 22; pr. Alm-oyn GerON 9: lie. almėti „tekėti be sustojimo, varvėti, pūliuoti“ LKŽ I 88. Dėl etimologijos dar žr. BgŽ 62 ir FrLEW 8. Suf. -aja-, plg. Indr-ajas ež. Labanoro ap. Svnč, Kam-ajà up. Čiobiškio ap. Šr. Alm-enas Svnč BgŽ 62, plg. Alm-ajas ir lie. almuõ, -enìs „pūliai“ LKŽ I 88. Suf. -ena-, plg. Dėm-enas ež. Lzd. Al̃nas Kučiūnų k. Gudelių ap. Lzd, Alnà up. ten pat, Alnaĩ buv. dv. ten pat; plg. Aln-upis upl. Varn BgŽ 63; la. Aln-ava k. EnLV I 22; pr. Alna up., Alnow vv. GerON 9 : lie. álnis ir élnis „cervus“, la. alnis „лось“, pr. alne „tyer“ žr. GerON 9. K. Būga (Ž 63) dėl priegaidės šį vv. laiko jotvingišku. Al̃nis Mindūnų ap. Mlt, Alnė k. ten pat, Alnės upėlis ten pat BgŽ 63: lie tarm. álnis „cervus“ LKŽ I 88. Plg. Alnas. Āl-ovės ežeras < Āl-ovė mstl. Al, Al-ov-ėlė up, ten pat; plg. pr. Al-owe See GerON 9. Plg. dar Āl-au-žas ež. (suf. -auša-, plg. Lōk-auša up. Rm) ir Al-ytùs < *Al-yta (1503 m. Olyte CD 654₂₈ ir Olita CD 669₅,₁₂ ir pvd. Al-ytà, suf. -yta, plg. dar Ap-ytà up. Dieveniškės Ščn, žr. Sk ŽD 355). Al-sėdžių ežeras (1421 m. lacus Olsedy CD 741) < Al-sėdžiai mstl. Al+sėdžiai, plg. Trak-sėdžiai k. Šlu, Mō-sėdis mstl. Skd. Plg. dar vv. su Al-: Āl-ovė mstl. Al, Al-ytùs mst. Als-età || Ruopiškio ežeras Ruopiškis k. Rk; Als-età up. mš, ten pat; plg. Alsà up. Jrb., Rs, Alsė Šveikšnos ap. Šlu, Als-aitis up. Rs, Als-iina up. Juodupė Rk, Als-ūnė upl. Mlt, Als-ēja pv. Aukštadvarýs Jz, Als-ut-ura mš. BgŽ 65; plg. dar pvd. Als-butas, Als-ežiba, Als-aitis (Ян Алсайтисъ 1583. Акты Виленской Археолог. Комиссии XIV 268) ir Alsiai k. Akm, Als-iōnys Adutiškio ap. Svnč.; la. Als-ava, Alsi, Als-upes vs., Alsin-kalns EnLV I 22; pr. vv. Als-itten, avd. Als-utte GerON 9, Als-aute, Alse-but, Als—une, Als-uthe TrPN 12. 294 Als-uōdis Paalsuodės I k. Salduškio ap. Ut. Plg. Als-etā. Suf. -uodja- (?) Žr. BgŽ 65. Alšià || Pieštuvėnų ežeras < Pieštuvėnai k. Jz, Alšià up. ten pat. Plg. Alš-iena up. Upytės ap. Pn, la. Alši vs., Alš-eni vs. EnLV I 23. Al-uonà (ež. ir up.) Rūdiškės Trak, Al-uonà up. Josvainiai Kdn. Plg. Al-uotis up. Svedasai An; la. Al-uot-ava k. EnLV I 25. Žr. ir Al-ovė. Suf. -uona, žr. SkŽD 283. Ām-alvas || Am-alv-iškių ežeras < Am-alv-iškiai k. Padovinio ap. Kps, Am-alvė up. ten pat; plg. Am-alė up. ir Am-ālai k. Kužių ap. Šl, Am-ālis up. Josvainių ap. Kdn, Am-ālai Kn, Am-ata up. Pūšaloto ap. Ps; pvd.: Ām-alas, Am-āliūs, Ām-aras; Am-ule, Am-uļi, Am-alkra, Am-ata || Am-ada, Am-eļi, Am-uoli k., Am-eliņk, Amit up. GerON 9, 110. Plg. lie. āmālas „toks parazitinis augalas, viscum album“, āmālas, āmāras „augalų utėlės, aphididae“ la. amu(o)ls „Mistel“; žr. FrLEW 9. Suf. -alva-, žr. Sk. ŽD 389. Ambraz-iškių ežeras < Ambraz-iškiai buv. dv. Giedraičių ap. Mit, plg. Ambraz-iūnai vs. BgŽ 72 : Ambraziejus (sl.) < lot. Ambrosius, žr. BgŽ 72. Suf. -iškja- Amērikos ežeras < Amērika Šarnelės k. dalis, Žemaičių Kalvarijos ap. Pln: Amerika „žemyno vardas“. Ānčia Veisiejai Lzd, Baltōji Ānčia up. Kapčiamiestis Lzd, Juodōji Ānčia Seinai, Ānčia up. Kražiai Klm, Ānčia Skdv, plg. Anč-iupis Šilavotas Prn, Anta Rt, Antē² Alko ap. Rt, Ant-ýt-upis up. Rimiškių ap. Šd, Ant-ininkai k. Skdv, Ant-in-iškių k. Eiš; pvd.: Anča, Ančas, Anč-iūlis, Ančius, Ant-inis; la. Antes vs., Ant-ene pv., Ant-inu-plava pv., Ant-inenes pv. ir kt. EnLV I 33, 34; pr. vv. Antetau, Antiken GerON 10; adv.: Ant-evke, Ant-ewe, Ant-ix, Anth-ike TrPn 13: lie. antis, žr. FrLEW 11, WIVW 60. Vandenvardžius su ant- kitaip etimologizuoja R. Schmittlein TL 110. Ang-ininkų ežeras < Ang-ininkai k. Simnas Al; plg. Ang-er-ingis pv. Merkinė Vrn; la. Ang-ere ež., Angar-lama buv. ež., Ang-aza grv., Ang-eri vs. EnLV I 30; pr. Ang-etete, Ang-erow GerON 10 : lie. angis „gyvatė“, anginas „žaltys, gonys, įsivaizduojama didelė gyvatė“, pr. angurgis „Aal“, žr. FrLEW 10. Suf. -ininka- Āngl-inis (trm. Ūnglini.s) 1. Bajoriškių k. Pakalnių ap. Ut, 2. Salakas Zr.; plg. Āngl-inē mš. Lapės Kn, Angl-ytė bl. Pedžių k. Vandžiogala Kn; pr. vv. Angil-nyken, Angl-iten GerON 10 : lie. anglis, la. uogle, pr. anglis, žr. FrLEW 10. Suf. -inįa- An-ýkščiai Kš, An-ýkštis ež. Butrimonys Jz, An-ýkšta up. An, An-ýkščiai mst.; plg. Ān-iškio ežeras Ūdrija Al ir pvd.: Anys, An-āitis, An-iūškšis, An-ýkštis, An-eikà; la. vv. An-eni, Ani EnLV 30; pr. avd: An-eyde, Anno TrPn 12. Suf. -ykštja-, plg. Luod-ýkštis ež. Salakas Zr, Ligaj-ýkštis ež. ten pat., Nemun-ýkštis upl. Švendubrė Vrn. An-ýkštis Butrimonys Jz., žr. An-ýkščiai ²Anta ir Antē taip santykiuoja su Ānčia, kaip Bāla up. Vrn. su Bāldžia up. Skdv. 295 An-iškio ežeras < An-iškis buv. dv. Ūdrija Al. Žr. An-yksčiai. Suf. -iškja-. Ant-akšiai < Ant-akščiái k. Alantos ap. Mlt. Praef. ant- + akstis: lie. akstis || akstis „duramas ginklas, iešmas, žuvies kaulas, akstinas, badiklis“ LKŽ I 71, ákstinas; la. aksa|laks „greitas, skubrus, vikrus“. Plg. dar Akštinai k. Trg, Klm ir pvd. Ákštinas. Antā-pusnės ežeras < Antā-pusnė k, plg. Pusnė k. Mlt. Pusnėlių k. Antaplaškių ap. Kvr. Praef. antā-. Antā-veršio ežeras < Antā-veršis k. Užuguosčio ap. Jz.; plg. Verš-ėlis ež. Ažubalių k. Verksnionių ap. Rk, Verš-upis upl. Kiduliai Šk, Verš-upys upl. Veluona Vilk, Veršiai k. Leipalingio ap. Lzd ir Žiūrių ap. Jnš; pr. vv. Wersz-niken, avd. Vers-enik GerON 200 : lie. veršis, la. vēršis „jautis“, pr. verstian „Kalb“. Praef. antā-. Ant-āvìlio ežeras < Ant-āvīlis vs. Nmč, plg. Avilys. Suf. ant-. Antā-kolio ežeras < Antā-kolis k. Krokialaukio ap. Al., suslavintas iš Antā-kalnis, plg. Antakalnis Vilniaus priemiestis > 1. Antokol. Ap-eik-iškio ežeras < Ap-ēk-iškis k. Antanašės ap. Rk, Ap-eikė up. ten pat; plg. pvd. Ap-ēkis, Ap-on-iškis k. Suginčių ap. Mlt; la. Ap-ani vs. EnLV I 36; pr. avd. Apus Tr. PN 13. Suf. -eikja- + -iškja-. Api-demė Straciūnų k. Šaulių ap. Lzd; plg. Apý-demė up. Seredžiaus ap. Vlkj, Āp-demis lauk. Mžk, Āp-demės pv. ir lauk. Sedos ap. Mžk, Āp-demis pv. Plaušinių k. Skd, Api-dėmes (trm. Api-damas) pv. Mažionių k. Jūžintų ap. Rk, Api-demės bl. Remeikių k. Juodupės ap. Rk, Api-demė pv. Šadžiūnų k. Lzd, Api-demė (trm. Api-dama) Šiaudinės k. Mielagėnų ap. Ign, Api-demės lauk. Gatakiemio k. Linkmenų ap. Švčn, Plg, JbLŽ I 1 ir 330 XVI–XVII a. laukų vardus: Anudeme, Anudema, opideme, Abdeme, opidoma, Anudemicъ Старе. Plg. bendrinius žodžius: apidėmė „dievybė (pikta)“ WP 85“, apidėmė || apýdėmė „bendras žemės sklypas tarp dviejų sodybų“, apidėmės „krūmais apaugusios ganyklos; kapai“ ir apýdėmis „apylinkė“ LKŽ I. Praef. apy-. Apidemis || Apidmis Bernotiškių ap. Žr, žr. Apidemė. Apyn-ėlis Stelmūžė Zr, plg. Apýnė grv. Stagarių k. Kriukų ap. Jnš., Apyn-ėliai krm. Zybalų k. Rk; la. Apinis vs., Apiņi vs. EnLV I 37 : lie. apynys, la. apiņi. Api-ritýs Degučių ap. Zr. Praef. api-, plg. Ap(i)-vardai ež. Rimšės ap. Ign. Plg. Rit-iškis ež. ir Rit-iškė up. Mlt, Rit-inės upelis Pikelių ap. Mžk, Rit-inų k. Šk, Rit-rikių k. Baisogalos Šd, Rit-ul-iškių k. Meižiškių ap. Klm, pvd.: Ritas, Rit-ikis, Rit-ēnas; pr. vv. Rytt-eym, Ritt-in ir avd. Rit-il GerON 142; avd. Ritt-aw, Ritt-auwe TrPN 83 : lie. rìsti, riẽsti, la. ritens „ratas“, lie. rãtas; ide. *reth- „bėgti, riedėti, ristis“ WIVW II 368; baltų rat- : rit-, plg. Ratà up. Tauručių k. Paliepių ap. Ar. Apskritas Vepriai Ukm : āpskritas. Apskrityš Joniškis Nmč, žr. Apskritas. Apskrit-eilis Jutkiškių ir Vainiūnų k. Apso ap. Vidžių raj. BTSR. Žr. Apskritas. Suf. -eilja-. Āpso ežeras < Āpsas mstl. Vidžių raj. BTSR; plg. Aps-ingė upl. Merkinė Vrn., Aps-uonà ug. Kruonis Kš, Āpus-inas upl. Viduklė Rs. ir Āpšė up. Skd; 296 la. Apsa vs., Apšas vs. EnLV I 39; pr. Abs-owe, Abs-wangen, Appos-yn GerON 10 : la. apse, pr. abse, lie. apušė || epušė (žr. BgRR II 251). Ap-šlavas ež Stabulankių k. Leliūnų ap. Ut; praef. ap-, plg. Ap-vardai ež. Ign. Šaknį šlav- randame šiuose vv.: Šlav-ínas ež. Joniškis Nmč, Šlav-anìtas ež. Švent ežeris Lzd, Šlav-antà up. Igliškėlių ap. Kps, Šlavė up. An; la. Slav-ašas, Slav-ieši, Slav-iešas, Slav-eka, Slav-ites EnVV 15, 24, 25, 26, 27. Šios šaknies vietovardžiai sietini su lie. šlioti, šluostyti, la. slaucīt „šluoti“. Šluoti santykiuoja su šlav-, kaip duobė su dauba. Vandenvardžių su šia šaknimi semantika darosi aiški iš kitų indoeuropiečių kalbų atitikmenų: lot. cluo „valau“, clocāca „požeminis kanalas nešvarumams nuleisti, gr. χλύζω „skalauti, plauti, nuplauti, valyti“, got. hlūtrs „lauter, rein“, ček. klouditi „valyti“ rus. клúdь „tvarka“; ide. *klōu- „plauti, skalauti, valyti“, Žr. WIVW I 496. Apval-ainis Denionių k. Svedasų ap. An: apvalis. Suf. -ainja-. Apvalas || Akmeno ežeras Juodupės ap Rk. įvardžiuotinė forma, žr. EnGF 139. Plg. Apvalainis. Ap-vardai Rimšės ap. Ign. < Apy-vardai, plg. Apý-vardė up. ten pat. Praef. ap(y)-, plg. Ap-šlavas ež. Leliūnų ap. Ut. Šaknis vard- sutinkama daugelyje lietuvių vandenvardžių: Vard-uva up. Mžk, Vard-ikšnė up. Baisogalos ap. Šd, Vardas upl. Želvos ap. Ukm, Vard-auka up. Vrn, Vardàžis upl. Anykštis Al, Anu-vardė Jrb, pvd. Ne-vard-ėlis, plg. la. Vard-upe vv., pr. Wardo GerON 195. Tikrinių vardų šaknį vard- K. Būga (RR I 136) sieja su lie. vardas, la. vārds, pr. wirds, vok. Wort, lot. verbum. Arim-aičių ežeras < Arim-aičiai k, Sadūnų ap. Rd, plg. Arim-ėnys k. Triškonių ap. Pkr, pvd. Arim-ėvi-čius. Ar-inas Joniškis Nmč, plg. Arió-gala, Ar-iškė k. Zarėnų ap. Tl, pvd. Arýš, Arius; la. Aruona up. EnLV I 43, pr. Ar-yngine ež., Arys GerON 11. Suf. -ina-, plg. Šlav-inas ež. Joniškis Nmč. Arklia-šūdis Laugagalio k. Labanoro ap. Švnč.: arklys + šūdas. Arm-ėlis Palivarko k. Bikėnų ap. Zr, žr. Arm-onà. Suf. -elja-. Arm-onà (ež. ir up.) Šinkūnų k. Meilūnų ap. Ukm, plg. Arm-enà up. Veliuona Vki, Arm-en-ūkas up. Seredžius Vlkj, Arm-ukšna up. Kvr, Arm-ul-iškis up. Pavešečių k. Pn, Arm-on-iškis up. Vabalninkas Brž : lie. armėnys „giluma, praraja, bedugnė“; armuō „klampynė, liūnas, praraja, gelmė“ arma „asiūklinis augalas, equisetum arvense; skystas kelias, klampynė“ LKŽ I 251—2. Suf. —oma. Arm-onių ežeras < Armonys k. Lukštų ap. Rk. Žr. Armona. Suf. -oni-. Arm-ud-iškių ežeras <Armudiškiai k. Dotamų ap. Klvr. Žr. Armona. Suf. -ud- + -iškja-. As-alnai Linkmenų ap. Švnč, plg. As-asà up. Žirmūnų ap. Rodūnės raj. BTSR, As-ėha up. Linkmenų ap. Švnč, As-upis Smilgų ap. Šd, As-upýs Eržvilko ap. Skdv, pvd. As-ýris; la. Aši vs., Ašene pv, As-upe up., As-ūne k., As-uote vs. EnLV I 45; pr. Ase-lauken, As-initen, Assa-kayn, Ass-echen, Ass-un GerON 12, avd. As-ayde TrPN 14: lie. ašys „asiūklis, ožkabarzdis, equisetum“, la. aši „equisetum“. Suf. -alna-, žr. SkŽD 291. As-aln-ykštis Salų I k. Motiejūnų ap. Švnč. Žr. Asalnai. Suf. -ykštja-. As-ėkas Ginčių k, Palūšės ap. Ign. Žr. Asalnai. Suf. -ėku-, žr. SkŽD 126. 297 As-õnas Liaukiškių k. Beižonių ap. Vvs. Žr. Asalnai. Suf. -ona-. Asv-ejā Dubingiai Nmč, plg. la. Asva ež. EnLV I 45; pr. Assuenus ež., Aswin ež. Asswene upl. GerON 12; Žr. Bg RR I 500, TŽ I 34. Suf. -ėja, plg. Alėja ež. Atāvaras Kruopiai Kd, plg. lie. Atãvarai pv. Rukelių k. Rk; la. Atvars vs., Atvarums up. vingis EnLV I 49 : lie. atãvaras „upės giluma, sietuva, akivaras; neužšalanti, atsivėrusi vieta upėje ar ežere; klampynė“ LKŽ I 294; la. atvars „der Abgrund, die Tiefe im Flusse, der Strudel, Wirbel; eine von einem Fluss gebildete, von Sträuchern umgebene tiefe Stelle LVV I 207. At-esýs Atesninkų k. Simno ap. Al, plg. At-ēzas pv. Užmelnýčis Vrn; la. Ata ež. EnLV I 47; pr. avd. Aete TrPN 15 : lie. atīs „plekšnių šeimos minkštasparnė žuvis, rhombus maximus“ LKŽ I ; la. āte „rhombus maximus“ žr. BgRR II 299, FrLEW 21. Suf. -esja-. Aud-r-èlis Rudelių k. Ragelų ap. Rk, plg. Ald-rà || Aud-rà up. Jūžintai Rk, Aud-r-uvė up. Iñš, pvd. Aud-r-inis; la. Aud-r-uve up. Aūd-r-up-(j)i vs. EnLV I 50 : lie. audra || aldra „Sturm“, žr. FrLEW 6, plg. taip pat Aud-ēnis ež. Ign. Aud-ēnis Ožionių k. Ign, plg. Aud-upė Nemunėlio Radviliškis Brž, Aud-iniai k. Užv, Aud-en-ėlė upl. Tverečius Ign, pvd. Aud-ēnis; la. Aūda vs. Audēns vs. EnLV I 49–50; pr. Aude, Audda lauk. GerON 13 : lie. aūdenis, audinis „žiemyritis vėjas“ LKŽ I 374–5. Plg. taip pat lie. aud-rà ir vv. : Aud-rà up. Jūžintai Rk; Audrelis ež. Rk., žr. WÜW I 222. Au(j)-ēdas (trm. Aujiedas) Žiežmariai Kš, plg. Au(j)-ēdà (trm. Aujiedà || Spengla up. ten pat; la. Aūjas-plava EnLV I 53; pr. vv. Azw-eidin GerON 14, avd. Awyorth, Auw-yot, Au-yot TrPN 15. Suf. -ēda-, žr. SkŽD 100. Aūk-rakštis Daugų k. Al, plg. Aukãi pl. Surviliškis Kd, Aūkai pv. Antanašė Rk, Aukūpė upl. Taučiūnų ap. Kd, pvd. Auk-ūnas; la. Aukas vs., Aūkas vs., Aūkas-ežers EnLV I 53; pr. Auco, Aucken GerON 12 : lie. aukà. Plg. dėl antrojo komponento — Rakšt-ėliai ež. Rakštelių k. Ign., Rakščioji bl. Pagrandos k. Bikėnų ap. Zr, pv. Meškaraiščio vs. Lzd, Rākščios mš. Papiškių k. Suginčių ap. Mlt, pv. Kapčiamiesčio Lzd, Rākš(t)-daubis up. Laukuva, Rākšt-uoĭs pv. Andriūnų k. Daugų ag. Al, Rakšt-ulė pv. Bajorų k. Musteikių ap. Ut; pr. Raxite, Raxow See GerON 140 : lie. rakštis „duobė, karstas“, rãkti „копырять, копать“ BgRR II 195, la. rakt „kasti“. Aukšl-inis 1. Aukšlinės k. Bagdononių ap. Vvs, 2. ež. Kaltanėnų ap. Švnč : lie. aukštlė „blaja, palakstuonė, viršplaukė, viršvandenė“ LKŽ I 393, la. aukšlēja (aūslēja) LVV I 223, rus. уклейка „albunus lucidus“. Suf. -inįa-. Aukšta-giris Akmenynų ap. Klvr : aukštà + girìa. Aukšta-kalnis < Aukšta-kalniai k. Diviliškių ap. Lzd : aūkštas + kálnas. Aukšta-kalnių ežeras <Aukšta-kalniai k. Mickūnų ap. Rk. Plg. Aukštā-kalnis. Aukšl-kalnių ežeras < Aukšl-kalniai k. Parvalkų ap. Ps. Plg. pvd. Aukšl-kalnis. Dėl jungiamojo balsio -i- žr. SkŽD 419. Plg. Aukštā-kalnis. Aus-ièn-iškių ežeras<Aus-ièn-iškės k. Vvs, plg. pvd. : Aus-eikà, Aus-iējus, Aus-iōnis. Suf. -ienja- + -iškė. 298 Aũslas Aũslo k. Girsių ap. Zr.: la. aũsl-eja „aukšlė, alburnus lucidus“ LVV I 227, plg. Aukš-linis ež. Av-ik-inis Joniškis Nmč., plg. Avikinės pv. Kegų k. Janapolės ap. Varn; av-ik-inė „avių tvartas, avidė“ LKŽ I 425. Avil-ãitis Kovališkių ap. Zr. Žr. Avilys ež. Suf. -aitja-. Avilỹs||Aviliai Imbrado ap. Zr, plg. Avilà bl. Vaškučiai Degučių ap. Zr, Avil-ėliai pv. Juknėnų ap. Ut, Avil-ikỹs pl. Stebulių k. Teizų ap. Lzd, pvd. Avil-tis; taip pat Aulė up. Kl LWK 68, Aul-amas up. Pn; la. Aulà ež, Aũli vs, Aũleni vs. En LVV I 53: lie. aũlas; aulỹs || avilỹs; la. aũlis, aũle, avelis „avilys“, aũrins „inkilas“. Lie. avilýs yra perdirbtas iš aulio pagal darinius su -ila-, ilja-, žr. LsBN 483, SkŽD 181. Vietovardžių su šia šaknimi semantiką gali paaiškinti kitų ide. kalbų atitikmenų reikšmės: gr αὐλός „Röhre, Flöte, röhrenartiger Körper“, αὐλών „Schlucht, Tal“, sl. ulica „gatvė“, nor. trm. aul „Rohr, Stengel“; ide. * aulo-s „pailga įduba, vazmdis“, žr. Fr LEW 25. WIVW I 25. Avi-n-ėlis ež. Runionių k. Alantos ap. Mlt, plg. Av-in-ėlis up. Tl, Av-in-upis up. Židikai Mžk, Av-in-iškė up. Šilavotas Prn; la. Aveni || Avini vs. EnLV I 58 pr. Av-yne-medien GerON 14.: lie. ãvinas, la. avins, avens : pr. awims. Suf. -ėl ja-. Av-in-úostas Maniuliškių k. Samanių ap. Zr., plg. up. Av-in-úosta ten pat, žr. Avinėlis; avinas + suf. -uosta-, žr. SkŽD 372, plg. Grab-uosta up. Mlt. Av-in-uost-ėlis Gruodiškių k. Baibių ap. Zr. plg. Avinėliostas. Suf. -ėl ja-. Av-iris Leipalingio ap. Lzd.; up. Av-ire ten pat, it. į Nemuną. Suf. (?) -irja-. Ažãgis Vilkanastrų k. Didžiasalio ap. Lzd. K. Būgos (RR II 100) siejamas su pr. assegis „Bartsch“ lie. ėžegỹs „pužas, pūgžlys, acerina cernua“ ir laikomas jotvingišku; plg. lie. Ažagis || Ažagỹs up. Šd, Ažag-ėlė up. Smilgiai Šd; pr. Asege-wad ež. GerON 11. Ažù-balių ežeras <Ažù-baliai k. Obelių ap. Pnd; praef. ažu- + balà. Plg. Ažù-baliai k. Rk, Kp, Mlt, Kvr. Ažù-kalnis Želvos k. Mikėnų ap. Zr.: praef. ažù- + kálnas. Plg. Ažù-kalniai k. Tabariškių ap. Šlčn; Už-kalniai k. Al, Klvr, pvd, Už-kalnis. Ažuol-inis Vajasiškio II k. Baibių ap. Zr., plg. Ažuol-upis Vlki, Jnš: ąžuolas „quercus“ + suf. -inja-. Ažũo-žerių ežeras (<Ažù-ažerių) < Ažùožeriai k. An.; praef. -ažù- + ãžeras, plg. Pa-ežerių ežeras VIkv. Až-vìntis Ažvinčių k. Salakas Zr. K. Būga (Ž CXXIX), siedamas su Ventà up. Mžk, Ventė k. Kintų ap. Šlu, veda iš *Až-véntis, toliau siedamas su baltų šaknimi vėnt- „lenkti, linkti“, sutinkama apeliatyvuose: lie. vénteris, ven-terỹs, la. vénteris, s. angl. windel „pintinė“, got. wandus „vytis“, ide. * ṷendh- „lenkti, sukti“ Bg RR II 325. Plg. dar lie. Vint-arà (< Ventara?) up. Pabaiskas Ukm, pr. Winerinen GerON 203. Praef. až-. НАЗВАНИЯ ОЗЁР ЛИТОВСКОЙ ССР Б. И. САВУКИНАС Резюме Данная статья — этимологические толкования названий озёр — является частью подготовляемой более обширной работы о литовских названиях озёр. После сравнения с соответствующими литовскими, латышскими и прусскими собственными именами, названия озёр связываются и с балтийскими нарицательными словами. В тех случаях, когда материал балтийских языков недостаточно объясняет семантику названия озера, привлекается и лексика других индоевропейских языков. В статье объясняются около 140 названий озёр, то есть, почти все литовские названия озёр на букву А.