Ežerų vardai

U KALBOTYROS KLAUSIMAI II S TSR MOKSLŲ AKADEMIJA EZERU VARDAI B. SAVUKYNAS Sis straipsnis, apimas A raide prasidedanius ežerų vardus, tėra dalis ren- giamo didesnio darbo apie lietuviškus! ežerų vardus. Tą darbą turėtų sudaryti eže- rų vardų etimologinis Žodynas ir skyrius, kuriame būtų plačiau nagrinėjama tų vardų darybos, morfologijos bei semasiologijos būdingesnieji atvejai. Etimologizuojama laikantis principo, kad vietovardžius reikia lyginti visų pirma su vietovardžiais ir asmenvardžiais. Kiekvienam ežero vardui pirmiausiai ieškoma atitikmenų lietuvių, latvių ir prūsų vardyne ir tik po to etimologizuoja- mąjį vardą bandoma sieti su atitinkamais baltų kalbų bendriniais žodžiais. Ten, kur iš baltų kalbų medžiagos nepakankamai aiški semantika, pasitelkiama ir kitų indoeuropiečių kalbų leksika. Vietovardžių kamienai skaidomi darybiniais elementais, tik palyginus įvai- rius tos pačios šaknies baltų tikrinių vardų variantus, todėl kartais koks formantas ar priesaga neišskiriami, jei jų išskyrimo nerodo lyginamoji vardyno medžiaga ir jei tai nereikalinga etimologijai. Toponimikos medžiaga paimta iš LTSR Mokslų Akademijos Lietuvių kalbos ir literatūros instituto vardyno rinkinių. Visur stengiamasi duoti literatūri- nės kalbos lytis ir tik kartais tarmines lytis, nes minėtuose rinkiniuose nedaugelis ežerų vardų užrašyti tarmiškai. Stengiamasi pateikti ir visus to paties ežero vardus bei kiekvieno vardo visas gretimines lytis. Vienas kitas ežero vardas, kur Akm Akmenės raj. av, Avestos Al Alytaus raj, avd, asmenvardis An Anykščių raj. balt, baltų ang. anglų BgEZ K, Būgos etimologinio žodyno ap. apylinkė kartoteka LTSR MA Lietuvių aps, apskritis kalbos ir literatūros instituto Ar Ariogalos raj, rankraštyne i Lietuviškais čia laikomi ir kitų kalbų kilmės, bet lietuvių kalbos dėsniams paklusę, ežerų vardai, 19, Kalbotyros klausimai, III 289 = akis. y 7 ™ ¥ wi r i la. Apsa vs., Apšas vs. EnLV I 39; pr. Abs-owe, Abs-wangen, Appos-yn GerON 10 : la. apse, pr. abse, lie. apušč || epušė (žr. BgRR II 251). Ap-Slavas ež Stabulankiy k. Leliūnų ap. Ut; praef. dp-, plg. Ap-vardai ež. Ign. Saknj šlav- randame šiuose vv.: Slav-inas ež. Joniškis Nmč, Slav-ajitas ež. Šventežeris Lzd, Slav-anta up. Igliškėlių ap. Kps, Slavé up. An; la. Slav-ašas, Slav-ieši, Slav-iešas, Slav-eka, Slav-ites EnVV 15, 24, 25, 26, 27. Šios šaknies vietovardžiai sietini su lie. šlūori, Sliostyti, la. slailcit „šluoti“, Šluoti santykiuoja su šlav-, kaip duobė su dauba. Vandenvardžių su šia šaknimi semantika darosi aiški iš kitų indoeuropiečių kalbų atitikmenų: lot. c/uo „valau“, cloūca „požemi- nis kanalas nešvarumams nuleisti, gr. xXAjCo „skalauti, plauti, nuplauti, valyti“, got. hlūrrs „lauter, rein“, ček. klouditi „valyti“ rus. KA1006 „tvarka“; ide. *kloų- „plauti, skalauti, valyti“, Žr. WIVW I 496. Apval-ainis Denionių k. Svėdasų ap. An: apvalūs. Suf. -ainja-. Apvalasai | Akmeno ežeras Juodupės ap Rk. įvardžiuotinė forma, Zr. EnGF 139. Plg. Apvalainis. Ap-vardai Rimšės ap. Ign. < Apy-vardai, plg. Apy-vardé up. ten pat. Praef. ap(y)-, plg. Ap-šlavas ež. Leliūnų ap. Ut. Šaknis vard- sutinkama dauge- lyje lietuvių vandenvardžių: Vdrd-uva up. Mžk, Vard-ūkšnė up. Baisogalos ap. Šd, Vardas upl. Želvos ap. Ukm, Vard-auka up. Vrn, Vardžiūs upl. Aniškis Al, Ant-vardč Jrb, pvd. Ne-vard-ūlis; plg.la. Vard-upe vv., pr. Wardo GerON 195. Tikrinių vardų šaknį vard- K. Būga (RR I 136) sieja su lie. vafdas, la. vard, pr. wirds, vok. Wort, lot. verbum. Arime-ūšičių ežeras < Arim-dičiai k, Sadūnų ap. Rd, plg. Arim-dnys k. Triškonių ap. Pkr, pvd. Arim-avi-čius. Ar-inas Joniškis Nmč, plg. Arid-gala, Ar-iškė k. Žarėnų ap. Tl, pvd. Arys, Arius; la. Aruona up. EnLV I 43, pr. Ar-yngine ež., Arys GerON 11. Suf. -ina-, plg. Slav-inas ež. Joniškis Nmč, ; Arklia-šūdis Laukagalio k. Labanoro ap. Švnč.: arklys + šūdas. Arm-@lis Palivarko k. Bikėnų ap. Zr, žr. Arm-ona. Suf. -elja-. Arm-ona (ež. ir up.) Šinkūnų k. Meilūnų ap. Ukm, plg. Arm-end up. Veliuona Vikj, Arm-en-iūkas up. Seredžius VIkj, Arm-ukšna up. Kvr, Arm- ul-iškis up. Pavešėčių k. Pn, Arm-on-iškis up. Vabalninkas Brž : lie. drmenys „giluma, praraja, bedugnė“; armué „klampynė, liūnas, praraja, gelmė“ arma „asiūklinis augalas, eguisetum arvense; skystas kelias, klampynė“ LKZ I 251 —2. Suf. —ona. Arm-éniy ežeras < Armdnys k. Lukštų ap. Rk. Zr. Armona. Suf. -omi-, Arm-ud-i¥kiy ežeras <Armudiskiai k. Dotamy ap. Klyr. Zr. Armona. Suf. -ud- + -+-iškja-. As-alnai Linkmenų ap. Švnč, plg. As-avad up. Žirmūnų ap. Rodūnės raj. BTSR, As-ėka up. Linkmenų ap. Švnč, Ąs-upis Smilgių ap. Sd, As-upys Eržvil- ‘ko ap. Skdv, pvd. As-yris; la. Aši vs., Alene pv, As-upe up., As-iine k,. As-uote ‘vs. EnLV I 45; pr. Ase-lawken, As-initen, Assa-kayn, Ass-eken, Ass-un GerON 12, avd. As-ayde TrPN 14: lie. asys „asiūklis, oZkabarzdis, equisetum®, la. ad nequisetum®. Suf, -alna-, Zr. SkZD 291. As-aln-ykStis Salų I k. Motiejūnų ap. Švnč. Zr. Asalnai. Suf. -ykštja-. As-čkas Ginučių k, Palūšės ap. Ign. Žr. Asalnai, Suf, -ėka-, žr. SkŽD 126. 297