Leksiniai paralelizmai Daukšos Katekizmo (1595) kalboje

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, III LIETUVOS TSR MOKSLŲ AKADEMIJA LEKSINIAI PARALELIZMAI DAUKŠOS KATEKIZMO (1595) KALBOJE J. KRUOPAS Skaitant vieno žymiausių senosios lietuvių raštijos atstovo ir literatūrinės kalbos kūrėjo M.Daukšos raštus (1595 m. Katekizmą ir 1599 m. Postilę), krinta į akis gausūs leksiniai paralelizmai, kelių žodžių vartojimas tai pačiai arba artimoms sąvokoms reikšti1. Panašų leksiko įvairavimą galima pastebėti ir kituose senuosiuose ir vėlesniuose raštuose. Tai būdingas mūsų literatūrinės kalbos istorijos bruožas. Jis mūsų raštuose atsirado ir dėl pastangų turėti literatūrinę kalbą, ir dėl noro įtikti įvairių tarmių atstovams, ir dėl pastovios bei vienodos literatūrinės kalbos tradicijos nebuvimo, ir dėl svetimų kalbų įtakos, ir dėl įvairių kitų aplinkybių. Šiuo tarpu mums rūpi apžvelgti leksinius paralelizmus Daukšos Katekizme2. M. Daukša buvo pirmasis lietuvių raštijos kūrėjų Lietuvoje (neskaitant jos atstovų Rytprūsiuose), dėjęs pagrindus lietuvių literatūrinei kalbai. Versdamas ir leisdamas Katekizmą ir vėliau Postilę (1599) ir ieškodamas lietuviškų atitikmenų įvairioms sąvokoms reikšti, jis, kaip ir kiti to meto ir vėlesnieji vertėjai, turėjo atlikti sunkų darbą. Gerų atitikmenų suradimas verčiant visad reikalauja iš vertėjo daug kruopštaus darbo, nuovokos ir tam tikrų filologinių priemonių (įvairių žodynų, literatūros ir kt.). XVI a. vertėjams „sunkybės žodžių“, Z. Blotno prakalbos žodžiais tariant3, buvo nepalyginamai didesnės. Jiems leksikos srityje iškilo tokie sunkūs uždaviniai, kaip: 1) susidarymas terminijos naujos tikybos (krikščionybės) ir šiaip abstrakčioms sąvokoms žymėti; 2) susiorientavimas, kuris žodis lietuviškas, o kuris svetimas; 3) atsižvelgimas į įvairių tarmių leksiką. To laikotarpio vertėjams atitikmenų reikėjo ieškotis, neturint žodynų ir literatūrinės kalbos tradicijų (nusistovėjusios leksikos), daugiau ar mažiau atitrūkus nuo liaudies kalbos, stipriai veikiant germanizacijos (Rytprūsiuose) ir polonizacijos (Lietuvoje) įtakai bei turint prieš akis svetimus originalus (senojį lietuviška raštija beveik ištisai verstinė) ir esant nepalankioms visuomeninėms ir kultūrinėms aplinkybėms. 1 Plg. Lietuvių literatūros istorija, I, 144, Vilnius, 1957; Archivum Philologicum, IV, 7 tt. 2 Toliau žymimas santrumpa DK. 3 Margarita Theologika, Karaliaučiuje... 1600, prakalba „Skaititojop“, V psl. 223 Ieškodami lietuviškų atitikmenų, vieni vertėjai stengėsi kuo daugiausia jų surasti liaudies kalboje arba susikurti naujadarų iš lietuviškų žodžių, tik retais atvejais naudodamiesi skoliniais, o kiti vergiškai skolinasi svetimus žodžius iš verčiamų tekstų ir užteršė raštų kalbą barbarizmais, kurių ypač daug įsigalėjo religinėje raštijoje XVII a. antrojoje pusėje ir XVIII a. Daukša buvo didelis patriotas, tais laikais feodalų paniekintos lietuvių kalbos gynėjas ir gaivintojas. Jis stengėsi savo raštais sukurti turtingą, įvairią, gryną ir suprantamą liaudžiai literatūrinę kalbą. Tai matyti iš pirmojo jo leidinio — Katekizmo kalbos, kurioje užtinkame daugybę leksinių paraleliz­mų, rodančių vertėjo pastangas pateikti kuo tiksliausius, suprantamiausius atitikmenis ir savo kalbą padaryti žodingą bei įvairią ir įtikti kuo plačiausiam skaitytojų būriui. Leksiniai paralelizmai DK užtinkami arba čia pat tekste po jungtukų arba, ir bei po jungiamųjų žodžių tai yra (pvz., žymė arba ėklas krik[čionies 15; reikalingus ir privalomus 21; atleisti skolas tai yra kaltės 54), arba paraštėse (į jas, gal būt, galėjo patekti ir korektorių siūlomi vieno ar kito žodžio pakaitalai), arba įvairiose teksto vietose (puslapiuose). Daugiausia (189 atvejai) jų randame paraštėse (toliau žymima santrumpa prš.), rečiau (35 atvejai) jie duodami čia pat greta po ir, arba, tai yra, o įvairiose teksto vietose pasitaiką leksiniai paralelizmai neįmanoma tiksliai nustatyti bei išskaičiuoti, ir jie šiame straipsnyje pateikiami iliustracinėje medžiagoje ir apžvelgiami kartu su kitais paralelizmais. DK leksinius paralelizmus patogiausia apžvelgti suskirsčius šiomis grupėmis: 1) paraleliškai vartojami du arba keli (retai) lietuviški žodžiai; 2) lietuviškas žodis ir skolinys; 3) du skoliniai. Dažniausiai paraleliškai duodami du lietuviški žodžiai. Šios rūšies paralelizmus būtų galima skirstyti pogrupėmis, atsižvelgiant į paraleliškai pavartotų žodžių reikšmių artimumą, vaizdinius bei emocinius atspalvius, darybą ir kitką, bet dėstymo glaustumo sumetimais jie čia iš pradžios pateikiami alfabetine tvarka (pagal pirmąjį žodį, kuriam čia pat paraštėje arba įvairiose teksto vietose yra pakaitalas), o paskui bendrai apžvelgiami. Antraštiniai žodžiai (jais eina vardažodžių bei įvardžių vardininko, o veiksmažodžių — bendraties formos) rašomi dabartine literatūrine kalba. Iliustraciniai pavyzdžiai transliteruojami dabartiniais rašmenimis (palikti tiktai dabar nevartojami originalo rašmenys ė, î, û, â, ê, û, w, ł, ß, ſ, ð, ʒ ir kt.). Iliustracinėje medžiagoje retkarčiais duodami ne tik atskiri paraleliz­mų nariai, bet su jais pateikiami ir gretiminiai žodžiai, padedantieji geriau suprasti paraleliz­mų reikšmę. Po transliteruotų DK pavyzdžių skaitmenimis nurodomi jų puslapiai. Jei kuris žodis ta pačia arba kitomis formomis užtiktas keliuose arba keliolikoje puslapių, tai skliausteliuose stengiamasi sužymėti kiek galint daugiau puslapių, iš kur žodis išrašytas. Skiausteliuose (:) pateikiami lenkiško teksto atitikmenys, paimti iš E.Sittig’o darbo „Der polnische Katechizmus des Ledesma und der litauischen Katechismen des Daugßa und der Anonymus vom Jahre 1605“ (Göttingen 1929). Jie surandami minimame veikale pagal lietuviškus DK atitikmenis. 224 aklatis ir aklyste áklatį 159 (: слепоте); aklýste 142 (: слепота). Įvairios darybos sinonimai. Aklatis dažniau užtinkamas Daukšos ir kituose sen. raštuose. algoti ir vadinti áĥgame prš. wáďiname 49 (91) (: zowiem); wádiname prš. áĥgam 60 (105) (: zowa); wadina 26 (28, 31, 39, 40, 61, 90, 92....) (: zowia). Dažniausiai vartojamas vadinti, bet aplamai M. Daukšos ir K. Širvydo raštuose algoti dar užtinkamas. Šiandien kalboje algoti „vadinti“ reikšme iš niekur neužfiksuotas, virtęs archaizmu. alpti ir gaišti alpstąti atgeiwinti prš. gaištanti 162 (: mdlejącego); plg. apgaišt’ 175 (: wstáie). Skirtingų prasminių niuansų pakaitalai. amžis ir metas „laikas“ Tik kartą, greičiausiai atsitiktinai, neparinkus paties tiksliausio lietuviško atitikmens lenkiškam žodžiui czas išversti, amžis pavartotas „laikas“ prasme: niūg amžio Apaštalu 19; kitur (2,4,93) amžis (: wiek) vartojamas „žmogaus gyvenimo laikas, ilgas laikotarpis, amžinybė“ reikšmėmis. Pirmąja reikšme amžis galima susieti su metas, kurs vartojamas ir „laikas“ (38, 68, 69, 75, 94, 123, 151, 181, 182, 186) (: czas), ir „365/6 dienų laikotarpis“ (1, 5, 32) reikšmėmis. Žodžio laikas DK neužtikta. apgauti ir primitinti nei wieno nė apgaudami prš. ne primitindami 86. Daukšos ir Širvydo raštuose keletą kartų primitinti pavartotas dabar neįprasta „į išlaidas stumti, skriaudą daryti“ reikšme, kuria jis gali susisieti su ap-gauti. apmaudoti, rūpintis ir sieluotis apmaudáwo prš. sielójos 122 (: fráʒowal); sielójes prš. rūpinas 116 (: fraʒuja); ape tátai apmaudúie 111 (: fráʒuja); Rūpinkitės 44 (: Stáraycień). Pakaitalai skiriasi prasminiais niuansais. Plg. sielvartas ir apmaudas. apsiturėti (vert.), dėtis ir veikti Kaip absjturi nūdemiu atlaidimas prš. Dėties 41 (: się dzieie); dėtis meldžiantis 80; wiekjas [= weikęs] 41, 49, 114 (:dzieia); kasg... Ju manim weiksis 143 (:sta-nie). Lenkų dzieje się verčiamas apsiturėti, dėtis ir veikti. Įprasčiausias atitikmuo yra dėtis (destisi…); mums tolimesnis yra veiktis, „dėtis, vykti“ ir kartą „tapti“ (:stanie) reikšme pavartotas. Darytis „dėtis, vykti“ reikšme neužtikta. apturėjimas (vert.) ir įgijimas apitūrėjimo prš. įgylimo [= įgyiimo] 51 (: dośtąpieniu); apturėjimo malōnes 4 (: przyjęcia); plg. apturėti ir įgyti. apturėti (vert.) ir įgyti uá Wieβnati fau áptūri 77; igitu 4 (40, 44, 62, 93, 104, 124) (: dostapil, otrzymała). 15. Kalbotyros klausimai, II 225 DK beveik ištisai vartojamos įgyti formos, o vėlesniuose raštuose labiau įsigali vertinys apturėti (:otizymac). atleistina, atleidinta ir verta atleidimo Nū ėme atlaidtina prš. verta atlaidimo 92 (: grzch powßedni); atlaidintomis [nuodėmėmis] 91 (:powßednemi). Iš trijų pakaitalų geriausias atleistina (kalbant apie nuodėmes, kaltes ir pan.); atleidinta – neįprastos darybos. atminti ir minėti atmindami 109 yra padarytas ant paveikſſo Diewo prš. minėdami 84 (:wſpomi-niąac); atmintūmbit ią 60 (67, 74, 84, 139, 151, 162) (: wſpomináli 60; Pamien-tai 74, 162; Wſpomni 139, 151). Beveik ištisai vartojamas atminti; minėti paraštėje (84) pavartotas nelabai tiksliai, nes čia pagal sakinio prasmę labiau tinka atminti. atpirkimas (vert.) ir atvadavimas Lenkų odkupienie išverstas: vžų ƒawa atpirkima 36 ir atwadawimu manų 155. Lenkų odkupić verčiamas taip pat dvejopai: atpírko 13 (34, 134) ir ifwadút 106. Tikslesnis atitikmuo yra išvaduoti (atvadavimas) nekaip vertinys atpirkti (atpirkimas). atžvilgis ir atv y zdis turėk átžwílgi ant nūpeſnų prš. atwźdi 153 (: wzglęad); átźwílgio 20 (123) (: roz-myſhu, względ). Dažnesnis yra atžvilgis; atv y zdis pažįstamas tik iš Daukšos raštų. begalė ir neaprėpta begalės mielaßirdįtes prš. ne apreptos 137 (: niekóńczónego); begalė ſtipribe 24 (49, 186) (: niezmierną, nieſkóńczóney). Šiuos pakaitalus vartoja Daukša. Dažniausiai jo raštuose užtinkame neaprėpiama (neaprėpta). Plg. neišmestuojama ir neišmieruojama. byloti ir kalbėti Šių sinoniminių veiksmažodžių formos, atitinkančios lenkų powiedzieć ir mówić lytis, vartojamos įvairiose teksto vietose (pvz., byloti — 4, 22, 48, 50, 52, 61, 63, 66, 68, 81, 87, 90, 99, 137, 152, 158, 159, 178, 184...; kalbėti — 7, 48, 59, 62, 65, 66, 74, 87, 88, 89...). Dažniausiai sutinkamas byloti. Kartais tame pačiame puslapyje ir panašiuose posakiuose pavartojami abu žodžiai, pvz.: bi-iodamas Tėwę mūſſų 66 ir kalbėdamas Tėwę mūſſų 66; nei biłodami nė tieyſos 87 ir ape wiſſus gerai kalbėdami 87. Plg. sakyti ir tarti (taryti). daryti, teigti ir veikti darîdami tai wiſſa prš. Teigdami 71 (: czyniąc); daro 11 (20, 41, 68, 72, 80, 92, 148, 156, 164, 165… (: czynić); Ką tu weiki 67 (: czynić). Lenkų czynić beveik ištisai verčiamas daryti. Vienur kitur pasitaiko veikti. Kartą paraštėje (71) prie daryti (darydamas) neįprastai ir, atrodo, netiksliai pavartotas teigti (teigdamas), kurs Daukšos Postilėje (490) užtiktas „pritarti“ reikšme (Širvydo, Valančiaus ir kituose raštuose jo įprastinė reikšmė yra „sakyti, pasakoti“). 226 darytojas, sutvėrėjas (vert.) ir sutvertojas (vert.) „kūrėjas“ darytoies, arba sutwertoies dagaus 30; sutwerėiu, arba daritoiu 31; sutwerėio prš. daritoiaus 132 (: sutworzyciela); daritoie 23 (27, 133) (: sutworzyciela); sutwerei 122 (135 157) (: sutworzyciela). Dažniausiai vartojamas darytojas, kiek rečiau — vertinys sutvėrėjas, kuris vėliau plačiai įsigalėjo religiniuose raštuose. Plg. padaryti ir sutverti. dažnai ir tankiai dažnai prš. tankel [= taķei] 18 (:częšto); dažnai ir taķei 124 (: częšto). Dažniausiai tekste vartojamas dažnai (dažniaus) (18, 85, 89, 109, 111, 117, 124, 127, 128, 134, 142, 143, 161, 175, 187), žymiai rečiau pasitaiko tankiu (tankiaus) (89, 159). Abu žodžiai eina sinonimais. Tankiai „dažnai“ prasme vartojamas žemaičių tarmėje. Plg. dažnas ir tankus. dažnas ir tankus dažna ir Takų wartōima 19 (: czętym). Tankus „dažnas“ prasme vartojamas žemaičių tarmėje. Plg. dažnai ir tankiai. deganti ir leisdanti dėganczios meilės prš. leizdączios 161 (: paląčey); ugnimi… dėganczia 161 (: gorączym). Dalyvis leisdanti užrašytas tik iš DK ir yra neaiškios darybos. Kol kas jį galima mėginti susieti su veiksmažodžiu leisd yti (:leisti) „tirpdyti“. deja ir bėda Deia prš. Beda 143 (:Biáda). Deja „bėda, vargas“ retkarčiais vartojama Daukšos, Širvydo ir kituose raštuose. didžiausia, marinanti ir mirštama nūdemės didžęurės prš. marinaçzias 130 (: głownych); Nūdemes didžiausės 90 (: głownych); marinançzomis 90 (91,92,93) (: śmeertelnymi); nūdemes mirßtamós 186 (: śmiertelnego). Mirštama ir marinanti yra geri lenkų śmiertelny (grzech) atitikmenys, kurių vietoj vėliau buvo įsigalėjęs skolinys smertelna (nuodėmė). didžiavimas, lepumas ir putlumas didžęwimu prš. Lāpumu 11; Didžiāwimas prš. putumas 91 (: Pychá). Didžiavimas „didžiavimasis“ užtinkamas Bretkūno ir Daukšos raštuose. Lepumas Daukšos raštuose dažniausiai turi „kūno lepinimas“ reikšmę; kartais jis kiek neįprastai vartojamas „puikybė, išdidumas“ reikšmėmis; be to, jis užtinkamas ir „godumas“ prasme (plg. troškumas, lepumas, godas). Putlumas (putlavimas, putlus, putlauti) „išdidumas, didžiavimasis“ dažnai sutinkamas Daukšos raštuose. Iš kitų XVI—XVII a. raštų jis neužfiksuotas. Vėliau jis vėl pasirodo raštuose. Pažįstamas ir liaudies kalboje, iš kur jis galėjo patekti į Daukšos raštus kaip vaizdingas, išraiškus žodis. drebėti ir virpėti Stiebai dagaus drėba ir wirpa 148 (:drżą) Šie sinonimai (jie užtinkami ir kituose sen. raštuose) pavartoti, norint sustiprinti įspūdį. 227 drugelis ir peteliškė drugėleis prš. peteliškemis 148 (: motylki). Šie sinonimai sen. raštuose retai užtinkami. dūkšėjimas, padūk sis, tikėjimasis ir viltis dukšėjimu prš. Tikėjimuojį 50 (123) (: dufnosčia, vfnosči); tikėjimuji prš. Padukjiu 49 (: nadzieja); padukji prš. Tikėjimasi 153 (: nadzieje); Padukji, arba wilty 44 (: nadziei); dušėimu 122 (135, 152, 167) (: dufnosčia, dufanie, vfanıe); Pádauk jis 22 (62, 100, 103, 121, 135, 139, 153, 155, 182) (: nadzieia; vfanıe 182) Dažniausiai vartojamas padūk sis, atitinkantis beveik visur lenkų nadzieia; dufanie, vfanıe ir dufność beveik visur verčiama dūkšėjimas; tik kartą užtikta viltis. Plg. tikėtis ir dūkšetis. eketė ir valksna ing... ėkėtę impūlau prš. walkJna 144 (:łomia). Šie sinonimai iš sen. raštų užrašyti kol kas tik iš DK. gandžiaus ir mieliaus gądžeus apie wiJūs gerai kalbėdams prš. mielaus 87 (: raczey); gądžeus 138 (:ra-czey); mielėus 157 (:mile). Gandžiaus užrašytas tik iš DK ir V. Kudirkos raštų. geradarymas (vert.), gerodarymas (vert.), geropadarymas (vert.), geradžia ir gerybė Lenkų dobrodzieystwo verčiama keliais žodžiais: geribės prš. gerodariums 124; geropadárima prš. Geradžia 162; géradárimus 180 (188…); gerodárimu 60 (69, 183…); géribės 68 (124, 152, 163, 167…). Tai įvairios darybos sinonimai. Dažniausiai vartojama gerybė. Šis žodis atitinka ir lenkų dobroć (140, 142, 144…). giltinė, mirtis, mirimas ir numirimas Giltines arba mirties 13 (169); mirimą prš. mirtis 19; mirties prš. giltines 142; giltines 34; mirties 41 (108, 138, 142, 177); mirimą 35 (58, 99, 185, 187…); numirime 168. Lenkų śmierć verčiama keturiais žodžiais; dažniausiai vartojama mirtis ir mirimas. gimdyvė ir gimdytoja gimdiwė 30 (63) (: rodzicielko); Gimditojėmus 7 (35…) (: rodzice). Sen. raštuose — gimdyvė; žodžio gimdytoja neužtikta, vartojama tik daugiskaitos forma gimdytojai. gyvata ir gyvenimas Lenkų żywot verčiamas beveik ištisai gyvata, pvz.: giwątą 24 (36, 42, 44, 62, 67, 92, 99, 142, 145, 162, 168, 177, 183, 189…); tik labai retai — gyvenimas, pvz.: giwėnimu 177; skolinio żywałas „gyvenimas“ reikšme neužtikta. glapstyti ir apsikabinėti glápJro prš. apJikabineja jauniki 157 (: obłapia). Glapstyti sen. raštuose retas žodis (užrašytas iš Daukšos Postilės ir Knygos nobažnystės). 228 graudumas ir sutrynimas grâudumą prš. Zutrinimą (= Sutr(i)n imą)... Birdės 97 (: įkruche); graudumą 139 (: įkruche). Pirmasis lenkų śkrucha atitikmuo (graudumas) emocionalus, liaudiškas ir labai taiklus; sutrynimas — perdaug grubus bei šiurkštus vertinys. įkvėpimas ir išlėkimas widuriiėio įkvėpimo ir išlėkimo Dwaijos 123 (: nádchnienia). Užrašyti tik iš Daukšos raštų; tur būt, naujadarai, artimi savo perkeltine reikšme „dvasiai ką nors suteikti“. ypačiai ir skyriumi „atskirai“ įpacčęi ir įskirumi... Jaugot 126 (: osobná); įpacčęi 121 (: osobná); kitur tekste (18, 22, 68, 76, 89, 125) ypačiai vartojamas „ypatingai, labiausiai“ reikšme. Šie prieveiksmiai vartojami raštuose ir šnekamojoje kalboje. Plg. ypačias ir skyrius. ypatis ir skyrius „atskiras“ įpacčio daikto prš. įskireus 95 (: osobliwey). Sen. raštuose ypatis vartojamas „atskiras“ ir „ypatingas“ (retai) reikšmėmis. Skyrius sutinkamas dažniausiai „skirtumas“, labai retai — „atskiras“ reikšmėmis. įstojimas ir pritarimas „užtarimas“ prafáu... įstojimo... mėrgós Marios prš. pritarimo 132. Abu žodžiai vartojami kaip sinonimai; retkarčiais užtinkami ir kituose sen. raštuose šalia užtarymas ir kitų pakaitų. išganyti, išgelbėti, išvaduoti ir atpirkti (vert.) išgánitas 22 (141) (: zbáwion); išgélbėtų ir atpirktų mus 34 (: odkupił); Išgélbėjęi 142 (: Wybáwiłes); išbwádūt 106 (: odkupić). Šie įvairiose teksto vietose pasitaiką žodžiai atskirais vartosenos atvejais yra labai artimi pagrindine „išgelbėti“ reikšme. Plg. išganytojas, išgelbėtojas, išgelbėjas ir gelbėtojas. išganytojas, išgelbėtojas, išgelbėjas ir gelbėtojas Lenkų zbáwiciel verčiamas: Išgánitoies arba išgélbetoies 13; Išgánitoiau prš. išgelbėie 140, gelbėtoies 94 (98); išgélbėtoiu 36; išgánitoii 15 (148). Dažniausiai vartojamas išganytojas. išgražinti ir nuprausti Jeigu aš bėdūrs, gali mane išgražint prš. Nupraust 137 (: oczyścić). Šie pakaitalai skiriasi savo reikšme ir gali susieti atskirais vartosenos atvejais. Tikslesnis atitikmuo yra išgražinti „apšvarinti“. išmintingas ir mudru sekes (?) teip išmintingas prš. Mudrusiakės išmintingas 32 (: mądry). Išmintingas sen. raštuose pasitaiko palyginti dažnai; labai retas — mudras, kurį, tur būt, užtinkame ir paraštėje esančiame Mudrusiakės (= mudru sekes?). 229 išpažinti, išsakyti ir pasisakyti Nūdemės... įbąžįsi 89 (: Spowiada[y]); išsakęs... pražegimus 100 (141...) (: wypowiadawby); Tė pa[s]i[r]ākai jog... nė vsilaike 126 (: jie [spowiada). Įvairiose teksto vietose vartojami trys spowiadac się atitikmenys. Plg. išpažinimas, pasisakymas ir spaviedis (skol.). iššauktas (vert.) ir ištrėmtas turėdamas į, įjauktą [= išjauktą], ir įtrėmtą iš širdies 124 (: wywołanego). Kūrybiškai parinktas atitikmuo yra ištrėmtas, pavartotas perkelta reikšme (ištrėmtas iš širdies); prasmiškai nevykęs vertinys yra iššauktas. įžūlumas, kreivumas ir neteisybė įžūlumas prš. kreivumas 137 (: grzechy); įžūlumų prš. neteisybių 137 (: niepra-wości); kreivumus prš. įžūlumus (:nieprawości). Geriausias atitikmuo neteisybė; liaudiški, ne tokie tikslūs — įžūlumas, ypač kreivumas. kalinys ir saitinys Kālinį prš. jaitini 106 (: Więźnia). Kalinys sutinkamas ir kituose senuosiuose raštuose (Mažvydo, Širvydo ir kt.); Daukša Katekizme ir Postilėje (210, 382...) lygiagrečiai vartoja kalinį ir saitinį, kurs, tur būt, yra vertinys iš lenkų więźń; be Daukšos raštų, saitinys pasirodo vienur kitur XIX a. galo raštuose. karoti ir kabėti ant krĭžeus kārączem prš. kabączam 134 (: wisząc emu). Šie sinonimai vartojami raštuose ir šnekamojoje kalboje. kraujo plūdimas ir krauplūdis kraujo plūdimą prš. krauplūdi 152 (: krwotok). Žodžių junginys kraujo plūdimas paraštėje pakeistas naujadaru kra(u)plūdis, kurio kol kas niekur kitur neužtikta. laba ir didė labai dõwanai prš. didei 163 (: wielkiemu); didė 37 (70, 142, 168) (: wielką). Būdvardis laba (dovana) vartojamas „gera, vertinga“ reikšme; pakaitalas didė apibūdina dalyką kitu požiūriu, įgalinančiu didę (dovaną) laikyti laba. laikytis ir elgtis laikītis prš. elgtis ir giwęnt 83 (: zachować przeciw Pánu); teip teikeis laikītis 166 (167) (: obyść); nē elgdamās 128 (: obchodząc). Laikytis turi ir „elgtis“ prasmę, dėl to vartosenoje jis suartėja su elgis. lepinti ir pepinti lāpint prš. pepint 83 (: rospųbczāiac). Pepinti „lepinti“ reikšme užtinkamas Daukšos Postilėje (65, 586, 662...), kur jis vartojamas lygiagrečiai su lepinti. Tur būt, iš Daukšos šis žodis pateko į Neselmano ir Kuršaičio žodynus. Iš kitų šaltinių jis neužrašytas. liepti ir įsakyti kurie mūmus liepti ir į[s]akiti 73 (: roskazanie); liepe 14 (79, 80, 81) (rozkazuje). Šie sinonimai šiek tiek skiriasi savo prasminiais niuansais. 230 ligotas, sergantis ir negalęs Eimi ligotas waistitiop prs. negalis 151: (niemocny); serganti ir negalinti 162 (: niemocnego); sergas 137 (138, 143) (:chory, niemocnego). Šie pakaitalai artimi, bet nevisiškai nesutampantys savo reikšme. meilė ir mylėjimas Lenkų miłość verčiama meile ir mylėjimu (vieną kartą), pvz.: Mėile 22 (51, 62, 69, 70, 80, 158, 160, 167, 181 ...), mileymu 167; atrodo, kad pastaruoju atveju mylėjimas pavartotas stilistiniais sumetimais, nenorint tame pačiame sakinyje trečią kartą kartoti žodį meilė; kartą (81) mylėjimą užtinkame netiksliai pavartotą vietoje lenkų czczeniu [= czczeniu] „gerbimas“. melsti ir prašyti Lenkų prosić dažniausiai verčiamas melsti, žymiai rečiau — prašyti, pvz.: melst 49 (50, 53, 55, 61, 66, 68, 85, 106, 134, 135, 138, 139, 163, 169, 170, 171, 173, 176, 181, 189 ...), prašom 51 (77, 131, 172, 174 ...). Šiek tiek skirtingų prasminių niuansų sinonimai, vartojami ir dabartinėje kalboje. mielaširdystė (vert.), mielaširdumas (vert.) ir susimilimas Lenkų miłosierdzie verčiama mielaširdyste (73, 106, 137, 142, 189 ...) ir mielaširdumu (60, 62, 138, 173, 180, 183). Pirmieji du variantai—darybiniai sinonimai. Kartą užtiktas atsitiktinis ir netikslus miłosierdzie atitikmuo — susimilimas (137). murmėti ir ruzgėti nė murmėdami prs. ne ruzgedami 86 (: nie bemrząc). Vilento, Bretkūno, Daukšos ir kitų raštuose ruzgėti vartojamas kaip murmėti sinonimas. Šiandien jis užtinkamas raštuose ir šnekamojoje kalboje „judėti“ reikšme. nartinti ir rūstinti ne nártint prs. rūstint 83 (: nazbyt karząc). Nartinti (ypač įnartinti) „rūstinti“ reikšme vartojamas Mažvydo, Vilento, Bretkūno, Širvydo ir kituose raštuose. Plg. nertėti ir rįstauti. neišbylotis (neišsiby loti) ir neiškalbėtis (neišsikalbėti) „neatsisakyti“ ir nevienam nė išbilojéis prs. neižkalbėjéis 153 (: się niewymowi). Plg. byloti ir kalbėti. neišbyloma ir neiškalbama gerbė nė išbilomoji 144 (164, 171, 185) (:niewy stawiony, niewymowney); nė iškalbama 142 (: niewymowną). Plg. byloti ir kalbėti. nepailsti ir nepristokti „nepristigti“ nė pavyltu ant kelo prs. nepristoktu 156 (: nie wystali). Nepristokti dažnai vartojamas sen. ir vėlesniuose raštuose „nepristigti“ reikšme. Pavarotojus šalia nepailsti (ant kelio) ir nepristokti „nepristigti, nestokoti,“ šiek tiek papildoma sakinio prasmė. 231 neapslėpęs ir neuždengęs (vert.) nieko nōpĮpęs ir ne vždėgęs 147 (: nie žakrywßy); uždengti ir dangstyti. Tai tik atskirais vartosenos atvejais artimos reikšmės žodžiai; antrasis — vertinys, konkretesnis bei vaizdingesnis, bet ne toks tikslus ir tinkamas, kaip neapslėpęs. neįžagta ir ne patepta ne įžagtos Mėrgos prš. ne pateptos 141 (: niepokáléney); nė įžagtos ßirdies 104 (:čžy/tego). Neįžagta „nesutepta, švari, skaisti“ vartojama Daukšos, Širvydo ir kituose raštuose ir šnekamojoje kalboje. Vėliau įsigalėjo skolinys čysta, kurio DK dar neužtinkame. nertėti ir rüstauti Lenkų się gniewać verčiamas: nertėt prš. ruſtaut 138; Nė nèrtek 151; ne apjirūſtawai 151. Sen. raštuose labai plačiai vartojamas rūstauti; retesnis — nertėti. Plg. nartinti ir rūstauti. niekanieķė ir tuškimas „tuštybė“ prabókſta niekánieke prš. tuſkimas 169 (:prożność); niekáńiekių 81 (122) (: márnościách). Iš kitų raštų rūškimas „niekniekiai, tuštybė“ neužrašytas. Liaudies kalboje (Pasvalys, Joniškis…) jis vartojamas „dūkimas, triukšmavimas“ reikšmėmis, kurios kontekste gali sietis su žodžiu niekaniekė. nenubosti ir neįsiilgti nė nubostumbime prš. ne įjilgſtumbime 117. Įsiilgti „nubosti, įkyrėti“ reikšmė užrašytas kol kas tik iš DK; ilgti ta reikšme vartojamas A. Juškos žodyne ir Rodūnėje. Nenubosti ir neįsiilgti vartojami sinonimiškai. nudalijimas ir atviržimas drin… nudalyimo malōnes prš. Awiržimo 95 (: wyżczenia). Daukšos raštuose atviržti vartojamas „atmokėti, atiduoti, apdalyti“ reikšmėmis. nulenkti ir gerbti nułakdami jūs prš. gerbdami 83 (: czyniąc mu poczciwość); Wßras turi milėt’ ir nułekt’ môtęri 102 (: mieć we czci); Gérbiu 65 (74): Czynią… poczciwość). Daukšos ir Širvydo raštuose vartojami abu variantai. Nulenkti turi perkel­tinę „pagarbą laikyti“ prasmę, tad gali būti gretinamas su gerbti. nuodėmė, nusidėjimas, kaltė, pražengimas ir skola Nūdeme prš. Nujideiimas 56 (131) (:grzech); ſkotas tai yra kaltės 54 (: grzechy y przeſtępſtwa); nūdėmes 13 (24, 33, 34, 35, 41, 43, 57, 58, 68, 89, 93, 107, 130, 131, 139, 145, 146, 149, 151, 153, 185…) (: grzech); nujideiimus 130 (:grzechy); kaltės 43 (46, 61, 106) (: winy); pražengimus 100) 112, 117, 124, 134, 139, 188) (: wyſtępek, przewinienia 134). Dažniausiai vartojama žodis nuodėmė, atitinkantis lenkų grzech. Jam visiškai tolygus sinonimas yra labai retai užtinkamas nusidėjimas. Lenkų wina verčia- 232 ma kaltė, o wysiępek ir przewinienia — prażęngimu; atsitiktinis ir netikslus atitikmuo yra kartą (54) pavartotas skola. Kaltė ir pražengimas DK savo reikšme artimi nuodėmei, nes kalbama apie kaltes ir pražengimus kaip religinio pobūdžio nusikaltimus. Kai kur (134,139) tuose pačiuose arba gretimuose sakiniuose užtinkama nuodėmė ir pražengimas gali būti pavartoti ir stilistiniais sumetimais, stengiantis išvengti to paties žodžio kartojimo. nuomonė ir pajautimas „pojūtis, jutimas“ nūmonių prš. pajautimu 114 (:smyślow); pajautimais prš. numanomomis 126 (: zmysłami); Nūmonia 103 (174) (: Roztropność, namętności); pajautimai 108 (127) (: Smyłów, zamysłami). Ieškoma termino lenkų smysł „pojūtis“ išversti ir nenuosekliai maišoma nuomonė ir pajautimas. nusiminimas ir abejojimas Nusiminimas prš. Abejojimas 107 (: Ro[páč]); abėjojimo 56 (: poch yby). Tai skirtingų reikšmių žodžiai; abejojimas paraštėje netiksliai pavartotas kaip lenkų ro[pácz „nusiminimas“ atitikmuo; kitoj vietoj (56) jis turi įprastinę reikšmę ir atitinka lenkų pochyba. nužeminimas, nusižeminimas ir pasižeminimas nužeminimu 49; nusižeminimo 166; pasižeminimo 172 (174). Mėginama sukurti atitikmenį lenkų pokora „nusižeminimas“. Vienas iš variantų (nusižeminimas) gerai sudarytas. Vėliau religiniuose raštuose įsigalėjo skolinys pakara. padaras ir sutvėrimas (vert.) Lenkų stworzenie verčiama padaru ir sutvėrimu, pvz.: padaro 10 (136, 148, 150), sutwerimop 122 (172). Sutvėrimas yra vertinys, labai įsigalėjęs vėlesniuose raštuose. Plg. padaryti ir sutverti. padaryti ir sutverti (vert.) Diewas padarė žmogų 21 (29, 30, 51, 134, 185) (: stworzony, wcżnić 29); sutwer-ti 27 (160) (: stworzeni); plg. padaras ir sutvėrimas, taip pat darytojas, sutvėrėjas ir sutvertojas. Dažniausiai vartojamas padaryti „sutverti, sukurti“; daug kur jis užtinkamas ir „veikti“ reikšme (55,66). padrūtinimas ir pastiprinimas Padrūtinimas prš. paſtiprinimas 94 (: Bierzmowanie); padrūtinimo 96 (: bierzmowania). Ieškoma termino sutvirtinimo („dirvavonės“) sakramentui pavadinti ir sukuriami du artimi atitikmenys. Plg. padrūtinti, pastiprinti ir patvirtinti. padrūtinti, pastiprinti ir patvirtinti padrutink manę prš. paſtiprink 136 (: wzmocni); paſtiprino prš. padrūtino ir patvirtino 75 (:potwierdził); padrūtinai 152 (potwierdził); paſtiprink 136 (:wkrzep). 233 Padrūtinti ir patvirtinti sen. raštuose vartojami ir „pastiprinti“ reikšme, tad visus tris atitikmenis galima laikyti daliniais sinonimais. Plg. padrūtinimas ir pastiprinimas. pagraudinimas ir įgraudinimas Pagraudimas [= Pagraudinimas] arba įgraudinimas 20; Pagraudinimas 15 (44); Įgraudinimas 80. Abu lenkų napominanie „priminimas“ atitikmenys liaudiški, su stipriais emociniais atspalviais, per siauros reikšminės apimties. Tikslesnis atitikmuo galėjo būti sudarytas iš DK neužtikto priminti (vartojama tiktai atminti — 60, 67, 74, 139, 151, 162). pagunda ir pagundymas pagūndos prš. pagundimo 169; pagundas 101 (122, 188); pagundima 46 (55, 87). Lenkų pokusa verčiama dviem darbyniais sinonimais, kurie ir vėliau raštuose buvo paraleliškai vartojami. pagalba, pašalpa ir padėjimas Lenkų pomoc verčiama trimis sinonimais, kurie vartojami iki šių dienų, pvz.: pagalbą prš. pašalpą 55 (57); pašalpos prš. pagalbos 64; pašalpa prš. padėjimu 86; pagalbą 55 (122, 129, 135); pašalpos 64 (85, 159). Plg. pašelp­ti, padėti ir pagelbėti. pakaks ir gana pakáks prš. gana 156 (: dość); gana 43 (156) (: dosyć); plg. pakąką 42 (: dość); pakaktinai 112 (: dokonale). Pakaks ir gana iki šiol vartojami sinonimiškai. pakastas, palaidotas ir paraustas numiręs ir pakąstas prš. Palaidotas 33 (: pogrzebion); paraustas prš. Pakąstas 137 (: pogrzebiony); pakąstas 23 (: pogrzebion). Įprasčiausias atitikmuo yra palaidotas; pakastas turi vaizdinį, o paraustas, be to, — vulgarų atspalvį. Plg. palaidoti ir praleisti. palaidoti ir praleisti Numirusi palaidot prš. praleist 106 (: pochować); plg. pakastas, palaidotas ir paraustas. Pakatilai skiriasi reikšmėmis: praleisti pavartotas „palydėti“, o palaidoti — įprastine reikšme. palaimintas, padeivintas, pagirtas ir pagar­bintas palaímintoₚ giwatoₚ prš. padeiwintoₚ 36 (:blogosławionemu); wiſsiemus pagirtiémus prš. Palaimtiemus 53; palaimintos mergós 64 (105, 155, 157, 164, 181) (:blogosławioney); padeiwintas 36 (42, 65) (:wielbiony); pagirtos mergós 32 (53, 58, 63) (: blogosławioney); kartą (2) blogosławiony išverstas žodžiu pa-garbintas, kuris kitur (36, 179) atitinka lenkų chwale bny. Šie variantai šiek tiek siejasi savo bendra prasme, bet nėra labai artimi. Juos lenkiškame tekste atitinka trys žodžiai, beveik dėsningai verčiami atitinkamais lietuviškais pakaitalais (išskyrus blogosławiony — pagar bintas). Dažniausiai vartojamas palaimintas. Šiandien mums neįprastas padeiwintas, kurs labai retai užtinkamas ir Daukšos raštuose. 234 paprasti ir pajunkti paprãte darit prš. paiunk [= paiunke] 20 (: zwykli). Lietuviški atitikmenys vartojami kaip sinonimai. Plg. paprotys ir pajunkimas. paprotys ir pajunkimas pápročio prš. paiukimo [= paiukimo] 123 (: zwyczaju); paiukinimųsę [= paiukimůsę] 6 (7) (: zwyczájách). Paprotys ir pajunkimas eina kaip sinonimai. Plg. paprãsti ir pajungti. pasiduoti ir paskirtis (pasiskirti) paſsidůme ... maldomus prš. páſkiremes 61 (: zálecamy); plg. paſsidãwes 124 (175) (: podawȳ); páſkiru iam dũbia 69(: ofiaruie). Artimos reikšmės pakaitalai. Vietoje paskirtis sen. raštuose, ypač vėlesniuose, iš dalies vartojamas ir skolinys afieravoti, kurio DK nežūta. paskandinimas, pasmerkimas, prap puolimas ir prapultis. Adomas atnešė... paskandinimą prš. prap puolimą 35; ne būtų man’ ant paſmėrkimo prš. paſkãdinimo 173 (: skarániu); ir ant amžino prãpülimo 179 (172) (: zátráceniu); weda mus ing práputį 11. Pirmieji trys atitikmenys skiriasi savo reikšme. Paskandinimas yra vaizdingas, liaudiškas „pražūties“ sąvokos išreiškimas; pasmerkimas — ne toks konkretus ir vaizdingas; prap puolimas ir prapultis — darybiniai sinonimai. pastaras, paskučiausias ir paskujėjis Kėturį paſtarienį daiktai žmogaus prš. Pakucžiausei 108 (: oſtáteczne); pástaroi 38 (94) (: nakon'cu, oſtáteczne); paſkujeiais métais 5 (: ná potomne czáły). Pastaras sen. raštuose vartojamas „paskutinis“ prasme ir yra sinonimas žodžiui paskutinis. pasveikinti ir išgydyti paſwẽikintumbei prš. išgydintumbei (151) (: vzdrowić); paſwẽikint 137 (140, 177), (:vzdrowić); išgĩdžẽu 110 (141, 151, 152) (: vleczyć, vzdrowić). Sen. raštuose pasveikinti vartojamas ir „sveiką padaryti, išgydyti“ reikšme ir eina pakaitomis su išgydyti. Plg. išvaistėjimas, išvaistymas, išgydymas, pasveikinimas ir išliečijimas. pašelpti, padėti ir pagelbėti paſʒelpt iůs prš. padet 81 (: wspomagać); padék 139 (159) (:wspomóż, dopomoc); pagelbėk 136 (: porá­tuy). Pašelpti ir pagelbėti galima laikyti sinonimais, kuriems labai artimas padėti „pagelbėti“ reikšme. pašvankinti ir daug­sinti paƀwąkinai tawů ateimů prš. dauginai 164 (: vśláchčil); dáugsindamas 52. Dauksos Katekizme ir Postilėje pašvankinti vartojamas „pagražinti, papuošti“ reikšme lygiagrečiai su gražinti. Tokia pačia reikšme užtinkamas ir daug­sinti, turintis ir kitų prasmių („gausinti, didinti...“). Plg. švankus ir gražus. 235 pavirsti, tapti ir stotis (vert.) Pawirſta ir tampa ſunumi 11 (: Stawa ſie); Pawirſta prš. Tampa 12 (: Zoltáie); tám pamė prš. ſtojames 96 (:ſtawamy); pawirſta 99 (: odmien ia); nė tapit 7 (10, 17, 32, 43, 57, 63, 95, 150, 160, 184) (: nie ſtániecie); ſtojėſi 56 (: stał). Iš trijų paralelizmu, sutampančių „pasidaryti kuo nors“ reikšme, dažniausiai vartojamas tapti. Vertinys stotis įsigalėjęs vėlesniuose raštuose, labai retas. Kartą lenkų ſtanie (143) išversta veiksis (Ir kasg vienok ju manim weiksis). Šiuo atveju veiksis gali turėti ir „darysis“ reikšmę, todėl jis į paralelizmų tarpą neįtrauktas. paženklinti ir pažymėti paženklina prš. pažimina 94 (: názná czy). Lenkų naznaczyć „paskirti, nurodyti“ reikšmės ne visai tiksliai išverstos sinonimais paženklinti ir pažymėti. Plg. ženklinti ir žymėti. penas, valgymas ir ėdesys penas ir gerimas manas prš. valgymas 160 (: pokarm); valgimė prš. edėyia 126 (: w jedzeniu); pena 171 (182) (: pokarm, żywność); Kelentis Nůg Walgimo 183 (: od stołu); ėdesių uždrautų... nėwalgysi 89 (162) (: pokármow). Senuosiuose raštuose, ypač Daukšos Postilėje, penas dažnai užtinkamas „maistas“ reikšme. Kalbant apie žmonių peną, vartojamas ir valgymas (retai). Tik retkarčiais Daukša šalia peno ir valgymo pavartoja ir ėdesį, kurs, sprendžiant iš dabartinės jo vartosenos, galėjo turėti vulgarų atspalvį (paprastai kalbama apie gyvulių ėdesį, arba ėdesys „valgis“ vulgarinoj kalboj). Kol kas iš XVI—XVII a. raštų neužfiksuota žodžių maistas ir valgis. penėjimas ir pasotinimas pėnėimu, arba paſotinimu kūno 54 (: pożywieniem); paſſotinimas 175 (:náżycenie). Pirmasis paralelizmo komponentas per konkretus ir dėl to, gal būt, per siauras; geresnis yra pasotinimas, kurs kartą netiksliai pavartotas: vietoj lenkų poślenie (dūbė) „pastiprinimas“ — paſſotinimas (dūbios) 156. permanymas ir supratimas Pérmanimo, arba ſupratimo 104 (: Wyrozumienia). Ieškoma termino vienai iš šventos dvasios dovanų — protui pavadinti ir duodami du dariniai variantai — permanymas ir supratimas. Permanyti „suprasti“ plačiai vartojamas nuo Mažvydo raštuose ir liaudies kalboje. pigiaus ir gandžiaus „lengviau, geriau“ pigėus numirt turimė nėkaip prš. gądžeus 70 (: rá cze y); pigiaus (: łatwie). Sen. raštuose ir tarmėse pigiau (pigiaus, pigesn) vartojamas ir „lengviau, geriau“ reikšmėmis. Gandžiaus kol kas užrašytas tik iš Daukšos ir V. Kudirkos raštų. prabingusiai ir prašmatu „per daug, labai“ iž to prabingųfei apmauduiė prš. praſmatu 111 (: zbytnie); prabingufei ape tatai apmaudawo 122, 167 (: zbytnie); praſmatu 119 (: zbytnie). Prabingusiai „labai, perdėtai“ užtinkamas Daukšos ir Širvydo veikaluose. Daug plačiau vartojamas raštuose prašmatas „gausybė, perteklius, prabanga, puikybė“. Plg. prabingęs ir prašmatus. 236 prabìngęs ir prašmatus „per didelis, perdėtas“ Prabìgęs dukšėjimas prš. prašmatus 107 (: Zbytnie). Sen. raštuose, ypač Daukšos, užtinkami abu žodžiai, vartojami kaip sinonimai. priejáuta, priežinė (?) ir siela „sąžinė“ priejáutos prš. sielos 100 (112) (: summienium); sielós prš. priejáutos 111 (: summienia); siela prš. peiežinė [= priežinė?] 125 (: summienie); siela 68 (69, 118, 130) (: summieniem). Ieškoma termino „sąžinė“ išreikšti. Dažniausiai vartojama siela, kuri vėliau įgavo „dušios“ reikšmę. Lenkų dusza DK visur atitinka skolinys dušia. Žodis priejáuta „sąžinė“ užtinkamas ir Širvydo raštuose; keletą kartų jis taip pat užrašytas iš tarmių „nujautimas, užuoáuta“ reikšmėmis. Priežinė (?) užfiksuota tik iš DK. prikuopti ir apveizdėti Idánt mus prikúptų dūna prš. Apveizdėtu 54 (: opatrzył); prikūpia, apveizdi 31. Prikuopti „aprūpinti, prižiūrėti“ reikšmėmis vartojamas Daukšos ir Bretkūno raštuose. Plg. apkuopti ir apčystyti. prisitáisyti ir priprengti (prisirengti) O kaipág turi prisitaisit prš. prierektis [= prirektis] 97 (: nágotować); prirektis 99 (: przygotować). Prisitáisyti turi „pasiruošti“ reikšmę, kuria jis glaudžiai susisieja su prirengtis prislegimas ir prespauda Prislėgimas grinių prš. prie spauda 108 (: Včisnienie); prie spaudos 57 (125) (: utrapieniem, doległościach); plg. prispaustas 151 (: vtrapiony). Pakaitalai eina sinonimais. Prislėgimas užrašytas tik iš DK ir gali būti laikomas Daukšos naujadaru. Prespauda plačiai vartojama Daukšos, Širvydo ir kituose raštuose. privalymas ir reikalas rãdamės kokime priwálime, arba reikale 18 (: w...potrzebe); reikalas arba privalimas 71 (77) (: potrzeba); reikálùse 122 (158) (: potrzebách). Lenkų potrzeba verčiama dviem žodžiais; dažniausiai vartojamas reikalas „reikalingumas, reikmė, nepriteklius“. Plg. privalomas, privalus ir reikalingas. reikalingas, privalomas ir privalus Lenkų potrzebny verčiama trimis žodžiais: ápe daiktus jam reikalingus ir privalomus 21 (71, 72); daiktą… privaloma prš. reikalingę 69; reikálingų 22 (44); privalómu 53; privalús 1 (3, 70). Dažniausiai kartu eina reikalingas ir privalomas. Kartą privalomas pavartotas vietoje lenkų przytomny (czáju przytomnego – metu privalomu 182). Plg. privalymas ir reikalas. sakyti ir tarti (taryti) Įvairiose DK vietose vartojami artimos reikšmės žodžiai sakyti ir tarti (taryti), pvz.: Sakíkig 12 (94), sakíd amas 156; tari 12, taríd amas 16. Rodos, daž- 237 niausiai vartojamas tarti (taryti). Atskirais atvejais šie pakaitalai eina lygiagrečiai su byloti ir kalbėti. saldumas ir saldybė saldumė prš. saldybė 62 (: słodkości); saldūmę 170 (:słodkości); saldybei 155 (160, 177) (: w słodkości). Paraleliškai vartojami abu darbybiniai sinonimai, užtinkami (saldybė) ir kituose sen. raštuose. sandara ir suderėjimas tūri vžlaikit... Įądara 102; turi Judėrėjimą (su bažnyčia) 103. Sandara plačiai vartojamas sen. raštuose, suderėjimas — laikytinas Daukšos naujadaru, pavartotu, greičiausiai, stilistiniais sumetimais, nenorint tame pačiame sakinyje kartoti žodžio sandara. saugoti(s) ir sergėt(is) Įvairiose teksto vietose lenkų zachować ir strzedz verčiami saugoti(s) (dažniausiai) ir sergėti(s), pvz.: saugodami prisakimus 27 (55, 69, 70, 71, 78, 80, 89, 93, 126, 180, 181); Jėrget akis 87 (120, 122, 123, 145). Saugomi (sergimi) apžadai, šventės, pasninkai ir kitkas, saugomasi (sergimasi) nuo nuodėmių, pagundų, viso pikto ir t.t. Vienur kitur prie saugoti ir sergėti pridėta paaiškinimų, papildomų atitikmenų, pvz.: Jaugot ir laikyt turėjo [tvarką] 126 (: zachować miał); Jėrgedamies, apžiakdami ir węgdami wiffjokiu biėurūbių 84 (: strzegąc ję). Kai kur (84) po saugoti pavartotas sergėti stilistiniais sumetimais, nenorint čia pat kartoti to paties žodžio. Plg. vangstyti, vengti ir saugotis. sielvartas ir apmaudas Jielwartūſe prš. apmauduofe 122 (: frąsunkach). Sielvartas vartojamas raštuose nuo Mažvydo laikų. Jis yra daugiau knyginis žodis, palyginus su apmaudas „pyktis, rūstybė, nepasitenkinimas, neramumas“, kurs būdingas liaudies šnekamajai kalbai ir turi truputį kitą prasminį niuansą. Plg. apmaudauti, rūpintis ir sielotis. smarkumas ir šiurystė (vert.) nė vſiłaike su... ſmárkumu... wagimė prš. surijte 126 (: Jurowością). Smarkumas „aštrumas, griežtumas, šiurkštumas“ vartojamas Daukšos raštuose, Sirvydo žodyne ir kitur; šiurystė yra vertinys, užfiksuotas tik iš DK (Sirvydo žodyne yra šiurybė). sostas ir krėslas ſó]to prš. krėſlo 147 (:ſtolice). Sen. raštuose dažniausiai vartojamas sostas; retkarčiais užtinkamas krėslas „sostas“ (Mažvydo, Daukšos ir kt. raštuose). stembti, priešintis ir stiprintis idąnt galėtų stembt’ prieš wargūs prš. ſtiprintis 101 (: przećiwić); Stęmbt prš. Priebin tis 107 (: Przeciwiąć ję); Stęb dama 123 (:przeci wiając ję). Dažniausiai sen. raštuose, ypač Daukšos, vartojamas stembti, žymiai retesnis yra priešintis; stiprinti(s) užtinkamas „tvirtinti(s)“ reikšme ir tik Miežinio žodyne duodama dar ir „kovoti“ reikšmė, kuri galėtų sietis su „priešintis“ reikšme. 238 sterblė ir kraštas palitėjusis sterblės prš. krašto 152 (: kráiu). Sterblė sen. raštuose daugiausia vartojamas „skraitas, antis“ reikšmėmis; kai kur ji (Daukšos, Širvydo, Morkūno raštuose) užtinkama ir „drabužių kraštas, pakraštys“ prasme. Kraštas (drabužių) yra neutralus, o sterblė — šnekamosios kalbos žodis. sujungta ir suvienyta suwienintá su iu 98 (156 (: ziednoczona); su nė kaltibe sujungtos 4 (: złączone). Jungti ir vienyti vartojami kaip sinonimai. sutvarčioti ir užraišioti „sutvarstyti“. žaizdas sutwarcžioji prš. wzraišoi 143 (: zawęzuje). Abu žodžiai užrašyti tik iš Daukšos raštų, kur jie labai retai vartojami. švankumas ir gražumas βw akumas prš. gražumas 158 (: ozdoba). Švankumas „gražumas, skaistumas, padorumas“ užtinkamas ir Daukšos Postilėje. Plg. švankus ir gražus. švankus ir gražus βwąkų prš. gražu 157 (:nadobnego); grąžųs 42 (56) (: piękni). Švankus „gražus, padorus, mandagus“ vartojamas ir kituose raštuose lygiagrečiai su gražus. tarpinykas (-ė), užtarytojas (-a) ir pritarytojas tárpinikė mųjų prš. vžtaritoia 63 (: Orędowniczko); vžtaritojus ir tarpinikus 67; tárpinikė 59 (: Orętowniczka); tárpinikamus 64 (: pomocnikom); vžtaritoia 62; pritaritoiemus 64 (: przyczyn’com). Tarpinykas plačiai vartojamas sen. raštuose ir vėliau; užtarytojas(-a) užfiksuota iš vėlesnių raštų ir šnekamosios kalbos. Vienur kitur (64) lenkų pomocnik netiksliai išverstas tarpinyku, kitur (139) gerai — padėjėjas. tauta ir giminė wisų tautų arba giminių 40. Daukšos raštuose šalia dažnai užtinkamo tauta kai kur vartojama ir giminė (po jungtuko arba). Tai rodo, kad šių žodžių reikšmė raštų vartosenoje nebuvo nusistovėjusi. tekėti, pasitekėti ir bėgti tekėt maldum[p] prš. beǵt 87 (136); (: vćiekáć); Tawęsp pasitekėjo wįsi ligónis prš. bego 152 (:uciekali); tekėt 87 (167) (: vćiekał); pasitekėju 136 (167) (: ućiekę); Bėgu 48 (136, 150). Sen. raštuose tekėti vartojamas „bėgti“ prasme, kalbant apie žmones. Tad tekėti, pasitekėti ir bėgti eina sinonimais. tėvainumas ir tėvykštavimas „jįpėdinystė, paveldėjimas“ kurią turime vǯ tėwainumą prš. tewikßkawima [= tewikßtawima] 96 (: dziedzictwo); tėvainumo 12 (142). Šie lenkų dziedzictwo atitikmenys užrašyti tik iš Daukšos raštų, kitur užtinkama tėvainystė, tėviškystė ir kt. 239 tikėtis ir dūksėtis Ko gero tikies prš. dukſies 44 (: spodżiewaß); tikimes 45 (: spodżiewamy); dukſetis 176. Vartojami kaip sinonimai. Daukšos Postilėje ir kituose sen. raštuose užtinkamas ir viltis. Plg. dūkšėjimas, padūkšis, tikėjimasis ir viltis. tobulumas ir paginėjimas apturėtumbime wiſſókią tôbulumą prš. paginėjimą 98 (: doſkonalości); tôbulumop 117 (147) (: doſkonalości). Tobulumas „gerumas, pilnumas, užbaigtumas“ plačiai vartojamas Daukšos raštuose; kitur užtinkame tobulystė(-a) ir tobulybė. Paginėjimas „užbaigimas, pabaiga“ sen. raštijoje retai vartojamas; DK jis netiksliai pavartotas ir „pabaigtumas, gatavumas“ reikšme ir sugretintas su tobulumas. troškumas, lepumas ir godas Troškumas łobio prš. łapumas., Godas 91 (: Lakomſtwo). Troškumas „norėjimas“, lepumas „lepinimų troškimas, lepinimas(is)“, godas „godumas“ dažnai vartojami Daukšos ir kituose sen. raštuose; užtinkamas ir troškimas, troškulys. Plg. didžiavimas, lepumas ir putlumas. tuointimpos ir visados Laupįnkt tuintimpos prš. wiſſados 163 (: vſtawićźnie); wiſſados 20 (85, 161, 176, 181) (: záwſze, záwždy). Tuointimpos „nuolat, visados“ pažįstamas iš Daukšos ir Daukanto raštų. Tai žemaičių tarmei būdingas žodis. užaušęs, užvėsęs ir užšalęs dáró žmogų vźaußusiu ir vźweſſusiu mėteia prš. vźbałusiu 93 (: ozięblego). Artimos reikšmės pakaitalai, kurių paskutinis stipriausiai išreiškia atvėsimo laipsnį. Jie vartojami perkeltine reikšme, kalbant apie žmogaus dvasinį pasyvumą. uždengtis ir dangstytis „užsidengti“ ſparnáis...vźdėges prš. dałktos 148 (: zakrywać). Pirmasis yra kartinis, antrasis — kartotinis veiksmažodis, gal ne taip tiksliai išreiškias sakinio prasmę, kaip uždengtis (= užsidengti). užgriūti ir užpulti ant mūſſu vźgrūtu prš. vźpultu 169 (: vpadły). Pirmasis žodis labai ekspresyvus; jis pavartotas metaforiškai, vaizdingai kalbant apie naktų užgriuvimą ant žmonių; jo pakaitalas užpulti taip pat vaizdingas ir ekspresyvus, gal būt, lenkų teksto poveikyje atsiradęs, nors aplamai metaforiški posakiai „užpuolė naktis (vakaras...)“ dabartinėje lietuvių kalboje vartojami. užkietėjimas ir užsidrūtinimas Vźkietėjimas prš. vſsidrutinimas 107 (: Zátwardziałość). Šie vienos nuodėmės pavadinimai Daukšos pradėti vartoti; iš jų išliko religiniuose raštuose užkietėjimas. Plg. padrūtinti, pastiprinti ir patvirtinti. užvėsimas ir užšalimas vźlikos... vźweſimė prš. vźßalime 121 (: oziębłości). Plg. užaušti, užvėsti ir užšalti. 240 vaikai ir sūnūs milėtis kaip brólei ir waikai wieno téwo prš. sūnus 50 (:brácia á Synowie); kit ur (11, 26, 32, 37, 61, 167) žodžio sūnus formos vartojamos įprastine reikšme. Sen. raštuose vietoje vaikai dažnai vartojami sūnūs. valia ir noras tur sawimp tris galibes... walą arba nórą 27 (: wolą); walą 29 (42, 127, 166); nórą 42 (123, 129, 166) (: chęć, myśli, ochotą). Lenkiškai atitikmenys rodo, kad noras per plačiai vartojamas, kad jis negali būti valios pakaitalas. vangstyti, vengti ir saugotis wągśtit kitų priepūlų prš. ſaugotis 87 (: wiárować); węgt draugės piktós prš. Zaugotis [= Saugotis] 85 (: strzedz się); wegdami 84 (176, 177) (: strzegąc się, niewyłydzę). Visi paraleliniai komponentai yra artimos reikšmės, pirmieji du — sinonimai. Vangstyti(s) „vengti“ užtinkamas raštuose ir tarmėse šalia dažnesnio vengti. veikalas ir darbas wėikalųse prš. darbuose 123 (: w|prawach); kitur įvairiose teksto vietose dažniausiai užtinkamas darbas (10, 14, 22, 38, 41, 66, 67, 71, 76, 79, 80, 91, 131, 181), kuriuo verčiamas lenkų vėcynok; veik(a)las vartojamas (11, 18, 33, 123, 125, 150, 181) reikšmėmis „darbas, veikimas, veiksmas, dalykas, reikalas“ rečiau, atitinka lenkų sprawa (dažniausiai), obrzed, wrzęd (labai retai) ir sutinkamas kituose sen. raštuose. vieneriopai ir vienaip wienėłopai (= wienėriopai?) tiki ing Diewą prš. vienaip 39. Sen. raštuose vartojama vieneriopai ir vienaip (vienaipo). Forma vienėłopai užfiksuota vieną kartą tik iš DK, todėl, greičiausiai, ji atitaisytina į lytį vienėriopai, užtinkamą Daukšos raštuose ir kitur. žadėti(s) ir paketinti kurius Diewui žadėjo ir pakėtino 78 (: obiecanych); žada 10 (11, 68, 78, 92, 170) (: obiecać); plg. kėtindamas 68. Vartojami kaip sinonimai; labai dažnas sen. raštuose yra žadėti (pažadėti, atsižadėti, apžadėti, apsizadėti...), žymiai retesnis — ketinti (paketinti). ženklinti ir žyminti žėkliname kaktą žimė krįgeus prš. Žiminame 20 (: znáčzymy); žėklinames 17 (18). Abu plačiai vartojami kaip sinonimai raštuose, ypač senuosiuose, ir šnekamojoje kalboje (čia retesnis žýminnti). Plg. pažėklinti ir pažymėti; žymė ir ženklas. žygis ir žingsnis žigi kokį padarītu łaup(inimė) prš. žingśli [= žingsni] 121 (: potępek). Sen. raštuose vartojami abu pakaitalai, dažnesnis — žygnsnis. 16. Kalbotyros klausimai, III 241 žymė ir ženklas Kuri yra žymė, arba ženklas trikczonies 15 (: znamię); kitur atskirai vartojama žymė (9, 16, 20, 67) ir ženklas (17, 18, 19). Abu žodžiai sen. raštuose ir vėliau vartojami paraleliškai įvairiomis reikšmėmis (sžymuo, pažymys, herbas, antspaudas…). Plg. ženklinti ir žymėti. žvakė ir žiburys źwákes arba žiburo 19 (: świecy). Pakeitalai skiriasi reikšme — žvakė daug siauresnės apimties žodis nekaip žiburys, nes žiburiu vadinama ne tik žvakės, bet ir skalos, žibinto ir kitokias šviesas. Galima tarti, kad tai vertėjo pastangos papildyti bei patikslinti sakinį, nelaikant žvakę (:świec) vienintele apšvietimo priemone, prie žvakės pridedant ir žiburį kaip platesnės apimties žodį (žvakė lietuvių buityje XVI a. negalėjo būti pagrindinė apšvietimo priemonė). žvilgterėti ir pavyzdėti ant manęs… ówilkteret prš. pavizdet 134 (: weyrzeć = weyrzec); żwilgterés 136(: poyžrzy = poyrzy); pawiżek 140 (: weyžrzy). Sen. raštuose dažniau vartojamas žvilgterėti, daug retesnis — pavyzdėti. Suminėtų DK lietuviškų paraleliz(m)ų tarpe yra nemaža sinonimų, artimos reikšmės ir iš dalies sutampančios vartosenos žodžių. Jais stengiamasi papildyti bei patikslinti mintį (ypač tai liečia pakaitalus, vartojamus po jungiamųjų žodžių ir, arba, tai yra), paaiškinti bei išryškinti sąvokas, jas reiškiančių žodžių prasminius, vaizdinius bei emocinius atspalvius ir padaryti turinį aiškų, vaizdingą ir patrauklų, kiek tai įmanoma pasiekti katekizmo vertime, tikėjimo tiesas dėstant. DK sinonimiškai vartojami: neišbyloma ir neiškalbama; nemibosti ir nešiilgi; paprotys ir pajunkimas; pagalba, pašalpa ir padėjimas; pakaks ir gana; pastaras ir paskučiausias; paženklinti ir pažyminti; prabingęs ir prašmatus; saugoti(s) ir sergėti(s); sujungti ir suvienyti; tikėtis ir dūlksėtis; žadėti(s) ir paketinti; žymė ir ženklas ir daug kitų leksinių paraleliz(m)ų. Apie jų prasminį artimumą galima spręsti ir iš lenkiškų atitikmenų, ir iš tų paralelinių komponentų vartosenos lietuviškame DK tekste, ir dalinai iš dabartinės tų pakaitalų vartosenos, galinčios daugeliu atvejų paliudyti įvairių komponentų sinonimiškumą. Didžioji dalis sinonimų turi maždaug tą pačią reikšmę, tik šiek tiek skiriasi prasminiais, vaizdiniais, emociniais bei stilistiniais atspalviais, pvz.: didžiavimas ir pūtumas; melsti ir prašyti; murmėti ir rūgėti; nartinti ir rūstinti; pakastas, palaidotas ir paraustas; sielvartas ir apmaudas; užgrūti ir užpulti. Kai kurie sinonimiškai vartojami pakaitalai labai liaudiški, vaizdingi, ekspresyvūs, pvz.: giltinė „mirtis“, pūtumas „išdidumas“, padaras, „sutvėrimas“, prislegimas „priespauda“ ir t.t. Yra atvejų, kur liaudies kalbos žodžiai pavartoti perkeltine, abstraktine prasme, pvz.: įkvėpimas ir išlėkimas; užaušęs, užvėjęs ir užšalęs; neįžagta „švari, skaisti“, nulenkti „gerbti“, nusižeminimas ir kt. Kai kur pagrečiui duodamais sinonimais arba artimos reikšmės žodžiais stengiamasi sustiprinti mintį bei įspūdį, pvz.: Stiebai dangaus dreba ir wirpa 148; geist’, ir trokßt turiu 155. 242 Vietomis sinonimai, gal būt, pavartoti tuo stilistiniu sumetimu, kad čia pat nebūtų pakartotas tas pats žodis, galintis pakenkti kalbos sklandumui, pvz.: Dųbia maná kūno táwo gėidžia, širdis maná trókšta but su tawimi 155; Kaip turimė šáugot bėbta priákimą... šėrgedamies, apląkdami ir węgdami wisókių biėuribų 84. DK sinoniminių paralelizmu tarpe galima ieškoti ir įvairių tarmių žodžių. Daukša buvo vidurietis, bet gyveno Žemaičiuose ir kitur. Jis savo kalba stengėsi įtikti kuo plačiausiam skaitytojų būriui, tad į jo raštus galėjo patekti įvairių tarmių leksikos. Šiandien sunku tiksliai nustatyti, koks buvo kai kurių žodžių paplitimas Daukšos laikais, ir tiktai iš turimų dabartinės kalbos ir senųjų raštų toli gražu nepilnų duomenų galima mėginti provizoriškai lokalizuoti tarminiu požiūriu kai kuriuos DK paralelizmus. Antai, žodžiai tankiai „dažnai“, tankus „dažnas“, tuointimpos „nuolat, visad“ ir veikiai „greitai“ gali būti laikomi dialektizmais, būdingais žemaičių tarmėms. Rytiečiuose (Kupiškis, Utena, Linkmenys, Tverečius, Adutiškis ir kt.) pažįstamas žodis versmė. Tarminiu požiūriu tyrinėti ir kiti, ypač retai vartojami, DK žodžiai, pvz.: atviržti „atmokėti“, bingusiai „labai“, algoti „vadinti“, gandžiaus „mieliaus, labiau“, glapstyti „apsupti, apsikabinti“, godas „godumas“, y pačiai „atskirai“, karoti „kyboti“, lcisdyti (?) „kaitinti, deginti“ (?), nartinti „rūstinti, pykyti“, nertėti „rūstauti, pykti“, pastaras „paskutinis“, paginėjimas „užbaigimas“ (?), petelškė „drugelis“, primitinti „apgauti“, pepinti „lepinti“, stembti „priešintis“, švankus „gražus“, troškunas „godumas“, valksna „saketė“ ir kiti. DK paralelizmu tarpe pasitaiko skirtingos žodžių darybos sinonimų, pvz.: aklatis ir aklystė; giltinė, mirtis, mirimas ir numirimas; meilė ir mylėjimas; saldumas ir saldybė; sandara ir suderėjimas; tevainimas ir tevy kštavimas ir t.t. Skirtingos žodžių darybos variantų tarpe yra ir Daukšos naujadarų, teikiamų naujoms sąvokoms pavadinti. Terminų bei naujų žodžių stygius buvo labai didelis, ir Daukša atsidėjęs ieškojo lietuviškų atitikmenų. Kai kuriems dalykams pavadinti duodama po kelis žodžius, pvz.: išgelbėtojas, išgelbėjas ir gelbėtojas; niekaniekė ir tuškimas; nuodėmė, nusidėjimas, kaltė, pražengimas ir skola; nuomonė ir pajautimas; nužeminimas, nusižeminimas ir pasižeminimas; padrūtinimas ir pastiprinimas; pagalba, pašalpa ir padėjimas; paprotys ir pajunkinimas; paskandinimas, pasmerkimas, prapuolimas ir prapultis; permanymas ir supratimas ir t.t. Tai trukdė stabilizuotis literatūrinei leksikai, bet lietuviškos raštijos pradžioje leksinis įvairavimas buvo neišvengiamas dalykas. Kai kurie DK paralelizmai šiandien mums atrodo tolimi, nes yra pasikeitusi variantų reikšmė ir vartojimas, bet ano meto vartosenos požiūriu jie gali būti laikomi sinonimais, pvz.: algoti ir vadinti; deja ir bėda; dūksejimas, padūkis, tikėjimasis ir viltis; gandžiaus ir mieliaus; gyvata ir gyvenimas; ypačiai ir skyriumi; įstojimas ir pritarimas; lepinti ir pepinti; pasveikinti ir išgydyti; prabingęs ir prašmatus; tekėti, pasitekėti ir bėgti; tikėtis ir dūkseti. ir kt. Dalis DK paralelizmu daugiau arba mažiau skiriasi savo reikšme bei vartosena, pvz.: alpti ir gaišti; išgražinti ir nuprausti; laikytis ir elgtis; liepti ir įsakyti; ligotas, sergantis ir negalės; nepailsti ir nepristokti; prikuvoti ir apveizdėti; privalymas ir reikalas; sutarčiori ir užrašiuoti. 243 Vieni šios rūšies paralelizumų yra šiek tiek platesnės reikšmės, pvz.: apmaudoti, rūpintis ir sielotis; penėjimas ir pasotinimas; vaikai ir sūnūs; žvakė ir žiburys ir kt. Kiti netolygiareikšmiai paralelizumų komponentai iškelia skirtingas to paties dalyko, reiškinio ir pan. žymes, pvz.: didžiausia, marinanti ir mirštama (nuodėmė); nešągta ir nepapetpta; nenubosti ir neišilgti; palaimintas, padeivintas, pagirtas ir pagarbintas ir kt. Pasitaiko ir tokių atvejų, kur paralelizmo nariai reikšmės požiūriu yra per daug tolimi, nevykusiai sugretinti, pvz.: atminti ir minėti; daryti, teigti ir veikti; iščiūlamas, kreivumas ir neteisybė; nusiminimas ir abejojimas; tobulumas ir paginėjimas; tarpininkas ir užtarytojas. Kartais variantai iš pirmo požiūrio atrodo neįprasti, semantiškai nesusiję, bet, įsigilinus į kontekstą, gali paaiškėti, kad jie artimi savo šalutinėmis reikšmėmis bei vartosenos atvejais, pvz.: neapslėpęs ir neuždengęs; paskandinimas, pasmerkimas, prapuolimas ir prapultis; prisitaisyti ir prirengti; sterblė ir kraštas; vaikai ir sūnūs; veikalas ir darbas. Retkarčiais vienas iš paralelizmo komponentų yra tiesioginis platesnis paaiškinimas, pvz.: atlažtina prš. verta atlaidimo 91; artikulu, tai yra... sąnariu tikėjimo 25. Tarp lietuviškų paralelizumų pasitaiko vertinių. Jų palyginti nedaug. Matyti, Daukša pirmiausia stengėsi pasinaudoti žinomais lietuviškais žodžiais ir tik palyginti retai naudojosi vertiniais, pvz.: atpirkimas (vert.) ir atvadavimas; apsiturėti (vert.), dėtis ir veikti; apturėjimas (vert.) ir įgijimas; darytojas, sutvėrėjas (vert.) ir sutvertotojas (vert.); geradarymas (vert.), gerodarymas (vert.), geropadarymas (vert.), geradžia ir gerybė; graudumas ir sutryminas (vert.); iššauktas (vert.) ir ištrentas; kalinys ir saitinys (vert.), smarkumas ir sūrustė (vert.) ir kt. Yra atvejų, kad vienas lenkiškas žodis išverčiamas dviem lietuviškais žodžiais, tolimais savo reikšme, nesudarančiais leksinio paralelizmo ir laikytinais minties išplėtimo elementais, pvz.: kuris nori gerai, ir naudingai priimti 100 (: ku godnemu przyjęciu); turėjo kantrumo priešpaudorę arba rūpesčiuose 125 (: w doległościach). Dažniausiai keli lietuviški paraleliniai variantai turi tik po vieną lenkišką atitikmenį (plg. žodžių algoti, atleistina, atpirkimas, darytojas, dažnas, drugelis, eketė, geradarymas, giltinė, gyvata, graudumas, ypačias, išganytojas, išgražinti, kalinys, karoti, lepinti, liepti, ligotas, melsti, reikalingas, stembti, troškumas, ženklinti ir kitų paralelinius variantus ir jų lenkiškus atitikmenis). Toks lietuviškų atitikmenų gausumas rodo vertėjo kūrybines pastangas padaryti vertimo kalbą žodingą ir įvairią. Antra vertus, iš to taip pat matyti didžiuliai atitikmenų ieškojimo sunkumai, svyravimai ir iš dalies autoriaus stilistinis neįgudimas. Pasitaiko, kad Daukša, tiksliai nenustatęs žodžių reikšmių arba nesuradęs reikiamų atitikmenų, kelis lenkiškus žodžius verčia vienu lietuvišku, pvz.: łaskawy (63, 171, 180, 188) ir miłościwy (141, 142) atitinka malonus; įvairios žodžių pewny (4,122), prawdziwy (7, 154, 170, 172), własny (126, 151), Boży (138) ir czyły (168) formos kartais išverčiamos vieno žodžio tikras lytimis. Būna ir taip, kad keli lietuviški pakaitalai atitinka ne vieną, bet kelis lenkiškus artimos reikšmės žodžius. Tada lietuviški paralelizmai yra lenkiškų paraleliz- 244 mų išdava, pvz.: apie biaurumą ir dárgumą núdėmes 58 (: o sprośności á brzykádości grzechu); Tu pádúkijs, ir dukjẹimas mánas 135 (: Tyś nádziejá moia y dufánie). Dalis DK leksinių paralelizmų, ypač įvairiose teksto vietose užtinkamų, gali būti traktuojama ir kaip vertėjo kūrybinės laisvės rezultatas. Juk aplamai kiekvienas rašantysis laisvai vartoja sinonimus bei artimos reikšmės žodžius, nesistengdamas laikytis kokios nors griežtos tvarkos, ir dėl to beveik kiekviename kūrinyje gali pasitaikyti įvairių leksinių bei semantinių variantų. Pagaliau, kai kurie paralelizmai gali būti ir nevienodo originalo teksto (posakių ir žodžių) supratimo bei interpretavimo rezultatas. * * * DK leksinių variantų tarpe keliasdešimts yra tokių, kur prie lietuvių kalbos atitikmens (čia pat, arba paraštėje, arba kitoje teksto vietoje) duodamas skolinys arba prie skolinio pridedamas lietuviškas žodis. Lyginant DK tekstą su lenkišku Ledesmos katekizmo tekstu, matyti, kad daugumas lietuviškame tekste užtinkamų skolinių galėjo būti paimti iš lenkiško teksto. Tai rodo lenkų kalbos poveikį tokiam žymiam lietuvių kalbos gaivintojui bei ugdytojui, kaip M. Daukšą, kuris į kalbos grynumą kreipė didelį dėmesį. Matyti, verčiant iš lenkiško teksto ir ieškant lietuviškų atitikmenų, ypač terminų ir šiaip žodžių naujoms sąvokoms išreikšti, kartais teko skolintis žodžius iš lenkiško teksto. Dalis skolinių galėjo patekti ir iš kitų šaltinių. Reiškiantis stipriai lenkų kalbos įtakai, lietuviškai diduomenei aplenkėjus ir dažniausiai, vartojant lenkų kalbą, įvairūs svetimžodžiai į raštus galėjo skverbtis ir iš šnekamosios kalbos. Kai kas galėjo būti paimta ir iš baltarusių kalbos, kuri tais laikais administracijoje, teismuose ir kitur buvo įsigalėjusi kaip oficiali rašomoji kalba. Nebejotina, kad buvo ir tokių atvejų, kai M. Daukšai ir kitiems XVI a. ir vėlesniems rašytojams buvo neaišku, kuris žodis yra savas, lietuviškas, o kuris skolinys. Tuo metu, neturint lietuvių kalbos žodynų, tai buvo sunku, beveik neįmanoma nustatyti. Į paraštėse duodamus leksinius paralelizmus, kurių tarpe pasitaiko ir skolinių, reikia žiūrėti ir kaip į glosas (nesuprantamų žodžių paaiškinimus), kurios tais laikais svetur buvo plačiai praktikuojamos ir kurias vėliau pakeitė žodynai. Į lenkų raštiją nusižiūrėjęs, paraštinėmis glosomis naudojosi ir M. Daukša, kai kur lietuviškus žodžius aiškindamas skoliniais, suprantamais lietuviškai gerai nemokantiems dvasininkams, o skolinius aiškindamas savo paties susidarytais naujadarais arba iš liaudies kalbos paimtais žodžiais, tuo norėdamas praturtinti literatūrinę kalbą lietuviška leksika. Tuo metu, kai literatūrinė kalba tiktai formavosi ir jos leksika, ypač terminija, buvo nenusistovėjusi, skoliniai galėjo padėti lietuvių ir lenkų kalbas mokantiems skaitytojams tiksliau suvokti į lietuvių kalbą išverstą tekstą. Dėl šių priežasčių ir M. Daukša negalėjo išvengti skolinių. Žymi dalis jų vartojama paraleliškai su lietuviškais atitikmenimis. Daukšos katekizme mes randame tokius skolintus religinius terminus, kaip: altorius, bažnyčia, dūšia, heresėja, hostija, kunigas, katekizmas, mišia, poter(i)us, persona, traičė ir kiti, kurie vartojami be lietuviškų pakaitalų. DK užtinkame iš lenkiškų tekstų bei kitų šaltinių paimtų ne tik religinių terminų, bet ir šiaip žodžių, kurių daugumas vartojami pakaitomis su lietuviškais atitikmenimis 245 (pvz., alkintis ir pasnikauti, draugas ir bursinykas), o kitiems lietuviškų pakaitalų DK nerasta (pvz., afiera, dėkojimas, garstyčios, grabas, murinas, miernybė, neatbojimas, nedėlia, neviežlyvumas, padvarija, padūmoti, skrynia, sūdas, sūdžia ir kiti). Toliau alfabetiškai pateikiami lietuviškų žodžių ir skolinių vartosenos paralelizmai. alkintis ir pasnykauti (skol.) alkintis prš. Paśnikaut 114 (: pościć się). Daukšos raštuose dažniausiai vartojamas alkintis; vėliau labiau įsigali skolinys pasninkauti. apkuopti ir apčystyti (skol.) apkūpdawai 153 (: oczyścileś); apčįstįące 161 (: oczyściająca). Daukša vartoja apkuopti, apgražinti ir kitus lietuviškus „apvalyti“ pakaitalus, kurių vietoj vėliau įsigali skolinys apčystyti. Plg. prižiuopti ir apveizdėti. artikulas (skol.) ir sąnarys (vert.) artikulu, tai yra… sąnariu tikėjimo 25 (: artykułow, to jest członkow); artikulai 25 (31); sąnariu 178 (: członkow). Religinio teksto tam tikrai daliai pavadinti sen. raštuose vartojami keli terminai: skolinys — artikulas, vertinys sąnarys ir straipstis (straipsnis). Pastarasis pradėtas vartoti Mažvydo, retkarčiais užtinkamas Bretkūno, Daukšos ir kitų raštuose „dalis, narys, laiptas“ reikšmėmis. bendrystė ir sėbrystė (skol.) „draugija, draugystė” będri̇te]p Angehu priwādžioia 8 (24, 41) (:towarzystwa, obcowanie); śébri̇tę 5 (: towarzystwo). Abu pakaitalai sen. raštuose retai užtinkami. Dažniau vartojama draugysta, draugystė, draugė. darymas ir čvičijimas (skol.) dārime prš. c̨wic̨yime 114 (: czynieniu). Skolinys čvičijimas (čvičyti) Daukšos raštuose labai retas, atsitiktinis. Ji atstoja darymas, mokymas ir kiti lietuviški žodžiai. Plg. daryti, teigti ir veikti. draugas ir bursinykas (skol.) Kaip malonų częſtawóia draugą prš. bursinika 157 (: towarzýſba). Abu pakaitalai sen. raštuose retai vartojami. Be draugo, užtinkamas ir bendras. gailėjimas ir pakūta (skol.) „atgaila“ Gailėjimas prš. pakūta 94; gailėjimo 73 (96, 138, 140, 150, 186, 188); pakūtą 132. Lenkų pokuta „atgaila“ verčiama gailėjimu; tik porą kartų pavartotas skolinys pakūta, įsigalėjęs vėlesniuose religiniuose raštuose. galybė, stiprybė, stiprumas, priima (?) ir syla (skol.) iš tawęs išeidawo galibe 152 (37) (: siłą); gálibe 51 (120) (: możność); galibe 135 (: mocą); stipribe 29 (: możnością); stiprumu 37 (: możnością); jilos 100 (126) (: siły). 246 Lenkų šila, moénosc, moca „stiprybé, galia, galybé“ verčiami dažniausiai galybé; vienur kitur pasitaiko stiprybé ir stiprumas; keletą kartų pavartotas skolinis sylą. Paraštinis žodis priima (su tariamu a gale), užrašytas tik iš DK, yra neaiškus ir jo gretinimas prie galybé yra abejotinas. gamta ir cnata (skol.) małóne Diewo [u wiſsomis gám tomis prš. cnátomis 96 (:cnotámi); tik porą kartų pavartotas skolinys cnata, visur kitur (3, 4, 7, 59, 67, 73) užtinkamas gamta „dorybé“. Gamta „dorybé“ užtinkama tik Daukšos raštuose. garbé, čestis (skol.), liaupsé ir pagerbimas Keliolika kartų lenkų cześć y chwała išversta garbé(-a) ir liaupsé, pvz.: garbé[p ir laup[ep [= laup[ep]p] 18 (51, 53, 68, 69, 145, 154, 158, 159, 180, 181); vienoj vietoj — pagerbimu ir laupę 155; kartą chwale á sławie — laup[ep’ ir garbé[p 172; garbés prš. czéſties 163 (: czči); kitur tekste pasitaiko atskirai garbé, atitinkanti lenkų chwala (65, 92, 108, 146, 164), cześć (180, 181) ir czétnosć (78) arba be lenkiško atitikmens (67, 68, 178), ir, kiek dažniau, liaupsé, atitinkanti lenkų chwala (51, 52, 64, 75, 90, 102, 157, 164, 170, 172, 180, 181, 189) arba be lenkiško atitikmens (11, 31, 80); keletą kartų cześć išversta pagerbimu (155, 165). Taigi garbé, čestis (tik kartą prš.) liaupsé ir pagerbimas (labai retai) vartojami sinonimiškai, verčiant lenkų chwala (liaupsé, garbé), cześć (garbé, pagerbimas, čestis), sława (garbé) ir czciwość (garbé). Plg. garbinti, gerbéti, liaupsinti ir slovyti. garbinti(s), gerbéti, liaupsinti ir slovyti (skol.) garbintumbimé ir łaupſintumbimé 67; gárbinu prš. słowiu 142 (:wysławiam); kurių gárbinas deiwíſte 37 (52, 60, 67, 69, 76, 77, 80, 102) (:czyniemu mu cześć: Dziękuję; we czci go mając chwaląc); Łaupſinkite 2 (76, 90, 163) (:Chwalćie, Błogosław); gerbéio Diewą 67. Dažniausiai vartojamas garbinti; skolinys slovyti tik kartą užtiktas. Plg. garbé, čestis (skol.), liaupsé ir pagerbimas. geisti, trokšti, noréti ir žýčyti (skol.) ko geiſt’ir trokšt turiu 155 (: žadąc); Géiždami prš. Zičídam 71 (: Zycząc); geiſt, ir norét jam’ géro 71 (: życzyć); geiſt 49 (62, 64, 74, 84, 122, 155) (:żądąć); noréio 24 (76, 79, 87, 134, 138, 153, 156, 165, 166) (: chcieli). Pirmieji trys pakaitalai (geisti, trokšti ir noréti) yra labai artimos reikšmės. Dažniausiai vartojamas noréti. Skolinys žýčyti pastebėtas tik kartą ir jis turi daugiau „linkėti“ reikšmę. gentis ir prietelis (skol.) gentimi 127 (157) (: przyjacielem); prietélius 153 (154) (: przyjaciela) Daukšos ir kituose sen. raštuose dažniausiai vartojamas skolinys prietelis; retkarčiais Daukša pavartoja ir gentis „bičiulis, prietelius“, kuris paprastai turi „giminę“ reikšmę. griešnas (skol.) nusidėjęs ir nuodėmėtas grieśbas (= grieśnas) prš. unodėmetas [= nuodėmetas] 119 (: grzeſzny); nuſsidėjęs prš. nuodėmetas 149 (150) (:grzeſzny) nuſsidėjęs 134 (153, 154, 162, 170, 173) (: grzeſzny). 247 Daukša beveik ištisai vartoja lietuviškus lenkų græsmenų pakaitalus musidėjes (dažniausiai) ir nuodėmes (rekarčiais). Tik kartą DK užtiktas skolinys griešnas, kurs vėliau labai plačiai įsigalėjo religiniuose raštuose. Savo reikšme šiems atitikmenims artimas yra katas (41, 92, 120), atitinkąs lenkų winien. grynumas ir ubagystė (skol.) grįnumo prš. ubagistės 129 (: niedostatkami). Daukšos raštuose beveik ištisai — grynumas, atsitiktinis skolinys — ubagystė. Užtinkamas ir grynas „neturtingas, vargingas“. įščia, viduriai ir žyvatas (skol.) iščioje prš. žiwate 17 (58, 149, 172) (: żywoćie); vidurėi prš. įčios 159 (: wnętrzności); iščiū 63 (164, 167) (: żywota, wnętrzności). Dažniausiai vartojama iščios, vėliau įsigali skolinys žyvatas. išpažinimas, pasisakymas ir spaviedis (skol.) Ižpąžinimo prš. Spawiedies 119 (139) (: Spowiadánia); Paſisákimo, arba išpažinimo Nūdemiu 109 (133, 139) (: ſpowiedźi); Ižpąžinimą 119 (146, 138, 141, 145, 146, 188) (: ſpowiedź). Dažniausiai vartojamas išpažinimas; vėliau įsigali skolinys spaviedis. ištikimas(is) ir viernas(is) (skol.) drin palinximimo ištikimųjų prš. wiernųju (: wiernych) 156; ištikimą 157 (167, 168) (: wiernych). Tik kartą pasitaikė skolinys viernas, vartojamas sen. ir vėlesniuose raštuose. Jo vietoje daug kur galėtų būti tikras, užtinkamas DK (4, 7, 122, 126, 138, 151, 154, 168, 170, 172). ištisai ir zupeļnai (skol.) nėpritekimus… ištįjį… ižſakiczią prš. zupeļnai (: zupełnie) 141; ižpąžintis iu ištįſai 97 (: zupełnie). Abu pakaitalai sen. raštuose retai vartojami. Lenkų zupełny ir zupełnie Daukša pradeda versti ištisas ir išizai; visai tam reikalui neužtikta. išvaistėjimas, išvaistymas, išgydymas, pasveikinimas ir išliečėjimas (skol.) iżwąjteiimo tad to pikto prš. Ižgidimo 116 (: wleczenie); iżwąjtimo prš. iżlieczijimo 87; iżwąjteiimui 142 (: wleczeniu); paſwėikinimas 137 (: wzdrowienie). Iš lietuviškų pakaitalų rečiausiai vartojamas išgydymas. Dažniau sen. raštuose pasitaiko išvaistėjimas ir pasveikinimas („išgydymas“ ir „pasveikinimas“). Plg. pasveikinti ir išgydyti; gydytojas, liekoris ir vaistytojas. kiželė (skol.) ir trobelė kiželą prš. trobelas 163 (: chałupki). Abu pakaitalai retai vartojami. kredo (skol.), sambarės ir sudėjimas (vert.) kredo, arba ſámbareś 22—23 (: Kredo); Krėdą arbá ſudeiimą 24 (: Kredo ábo ſkład); krėdoie 22 (27); ſudeiime 24. Sen. raštuose dažniausiai vartojama sambarės (Bretkūnas, Daukša, Širvydas ir kt.). 248 leprá (skol.) (serga) ir raupuoti leprá sergą prš. raupuoti 152 (:tredowáci). Lepra pasitaiko Daukšos raštuose. Kitur (Bretkūno, Širvydo ir kt.) plačiai vartojama raupsas (raupsai), raupės ir raupas. luomas ir stonas (skol.) milet’ pagalėi lūmą prš. įtona 82 (: įtanu) Daukšos raštuose dažniausiai vartojamas luomas; vėliau labiau įsigali skolinys stonas. mokytojas ir mistras (skol.) môkitojei, arba mîstrai 82 (: Miŋtrowie). Su pirmaisiais raštais pasirodo literatūroje mokytojas ir plačiai vartojamas; daug retesnis — mistras. neišmestuojama ir neišmieruojama (skol.) nė išmetûiemą mielabirdįtę prš. neišmieruojemą 142 (: niezmiemę); nė išmetûiemosios geribės 162 (189) (: niezmiemey). Dažniausiai vartojamas neišmestuojama (neišmestuos). Plg. begalė ir neaprėpta. nelaimus ir mizernas (skol.) Drin mūsų nėlaimių žmonių prš. miŋernu 33 (: nedznych); mižernú 181 (: nedzna). Abu pakaitalai labiausiai pažįstami iš Daukšos raštų, iš kur jie užrašyti po keliolika kartų. neteisus ir falsevas (skol.) lūdimo neteiſaus prš. falsewo 74 (: fáłbywego); falsewas 78 (: fáłbywa). Neteisus užtinkamas Bretkūno, Daukšos, Širvydo ir kitų raštuose; daug retesnis — falsevas. paklodė ir prastyria (skol.) paklódė prš. pratiria 166 (: prześcieradło). Sen. raštuose plačiai vartojamas skolinys prastyria (-ė); labai retai pasitaiko paklodė (užrašyta iš DK). paminėti ir parodyti (skol.) „patarti“ Abėiojančžem gėrai paminėt prš. parodit 106 (: poradźić); ſlaptų pirm paminėtu 20 (: przezecżonych). Šie pakaitalai užrašyti tik iš DK. Paminėti pavartotas ir neįprasta „patarti“ reikšme (106). pasaulis ir svietas (skol.) Páſaulis prš. [ſwietas 53 (: Świat); paſaulo 5 (11, 21, 24, 40, 53, 70, 73, 81, 141, 164, 170, 189) (: świata). Daukšos raštuose beveik ištisai vartojamas pasaulis, kurį vėliau buvo išstumęs skolinys svietas. paveikslas ir abrożas (skol.) Tai yr paweikſłas anos kuri prš. Abrožas 60 (84, 134) (: obraz); paweikſło 27 (60, 133, 185) (: wyobrażenie, obraz); po paweikſłu dūnos 98 (: pod osobą). 249 Sen. raštuose (ypač Daukšos ir Širvydo) dažniausiai vartojamas paveikslas „abrozas, pavidalas, pavyzdys“ ir kt. reikšmėmis; daug retesnis yra abrozas, įsigalėjęs vėlesniuose raštuose ir šnekam. kalboje. pazopostyti (skol.) ir pataikinti „parengti“ pazopōttiei prš. pataikinai 155 (: zgotował); ant to teip būtų paſsiżopōttieś 120 (: przygotował). Daukšos raštuose pataikinti vartojamas „paruošti, parengti“ reikšme; rečiau užtinkamas skolinys pazopostyti. Plg. prisitaįsyti ir prirengtis. peregrinavojimas (skol.) ir keliavimas peregrinawōime prš. kelewime 156 (: w pielgrzymowaniu). Šie pakaitalai reti ir užrašyti iš Daukšos raštų. Plg. peregrynavoti ir keliauti. peregrynavoti (skol.) ir keliauti peregrinawōia prš. keliauia 156 (: pielgrzymuie). Šie variantai sen. raštuose labai reti. Plg. peregrinavojimas ir keliavimas. pragaras ir pekla (skol.) prágarus prš. peklās (92, 164) (: Pieklą); pragaro (34, 36, 44, 92, 108, 185) (:piekłą). Iš turimos medžiagos atrodo, kad Daukša pirmas pradeda vartoti pragaras, kurs jo raštuose daug dažnesnis už skolinį pekla. priesakis, priešininkas ir neprietelius (skol.) príejakis prš. Priebinikas 122 (: nieprzyiaciół); priesſinikai prš. Neprietelus 53, (96); priefakių 174 (188) (nieprzyiaciół); príebiniku 34 (55, 108) (: nieprzyiąciół). Priesakis Daukšos pradedamas vartoti ir labai dažnai užtinkamas šalia taip pat dažno priešininko; retas jo raštuose — neprietelius. pris iekti ir prisiegoti (skol.) priſſiekia 78 (79); priſſiegōia 77 (: przysięgają). Nuo Mažvydo sen. raštuose dažniausiai vartojama prisiekti; daug retesnis yra skolinys prisiegoti. rėdytojas (skol.) ir taisytojas reditoiēs, arba taiſitoiēs wiſſo ſutwerimo 26 (: rządząca) reditoiuaus 76 (: Jprawce). Daukšos pavartotas taisytojas yra retas; kiek dažniau užtinkamas skolinys rėdytojas. Plg. taisyti ir rėdyti. sakyti ir spaviedotis (skol.) prażegimas, yra...węrtas idant io... ſakītus prš. ſpawiedotus 124 (:spowiądáno). Sakyti(s) „spaviedotis“ DK pavartotas tik kartą; kitur (88, 91, 94...) jis turi „tarti, skelbti“ reikšmę. Plg. išpažinti, išsakyti ir pasisakyti. skom ia (skol.) ir stalas ſkomios prš. ſtalo 133 (154); ſkómiep’ 19 (147, 153, 171, 182) (: ſtole). Daukša dažniausiai vartoja skom ia; Rytprūsių lietuviškuose raštuose skom ia neužtiktas (tiktai — stalas). 250 stiebas ir stulpas (skol.) stiebai, dagaus drėba prieš. stulpai 148 (: filary); stiebėp 179 (: w ſupā). Sen. raštuose lygiagrečiai vartojamas stiebas „stulpas, piliorius, kamienas“ ir skolinys stulpas. Daukšos raštuose dažnesnis stiebas. subtilnas (skol.) ir mandagus subtīlnas prieš. mandagus 124 (: subtylny). Abu pakaitalai sen. raštuose palyginti retai vartojami. Be Daukšos, mandagus vartojamas Širvydo, Chilinskio ir kt. svetimoterauti ir prijerauti (skol.) Nē ſwētimotéráuk prieš. pryiérauk 74 (84) (: Nie cudzołoż). Daukšos raštuose dažniau vartojamas svetimoterauti; retai raštuose užtinkamas prijerauti (priejerauti). taisyti ir rėdyti (skol.) „tvarkyti“ waldžiōje, ir taījo — Dwaĵĵia Bvetāia 40; apwēzdi, rūpinās, rēdo 31. Sen. raštuose dažniausiai vartojamas skolinys rėdyti; kai kur pasitaiko taisyti „tvarkyti“. Plg. rėdytojas ir taisytojas. tikėjimas ir viera (skol.) tikėjimo prieš. wieros 16 (:wiáry); Tikėjimas 22 (24, 26, 72, 80, 103, 105, 121, 122, 152, 174, 186) (:Wiārá). DK beveik ištisai vartojamas tikėjimas, kituose sen. raštuose dažnesnis yra skolinys viera. tvardymas ir miernybė (skol.) „saikingumas, valdymasis“ Twárdimas prieš. miernībe 103 (: Wſtrzymięźliwość); Twárdimas 105 (: Wſtrzy-mieżliwość); Miernībe 104 (: Mierność). Tvardymas užrašytas tik iš Daukšos raštų, miernybė užtinkamas (retai) ir kitur. waistas ir liekarstva wáistą prieš. lekarſtwa 85 (: lekárſtwa); wajſto 76 (79, 142, 143, 159, 171) (: le-kárſtwā). Sen. raštuose, ypač Daukšos ir Širvydo, vyrauja vaistas; vėliau daugiau įsigali skolinys liekarstva. Plg. vaistytojas, gydytojas ir liekorius; išvaistėjimas, išvaistymas, išgydymas, pasveikinimas ir išgydymas; pasveikinti ir išgydyti. vaistytojus (-ias), gydytojas ir liekorius (skol.) váijtitoiaus prieš. giditoio arba liekoreus 143 (: Lekárzām); váijtitoio 144 (150, 151) (: Lekárza); Giditoiēu 14 (: Lekárzu). Sen. raštuose, ypač Daukšos, dažnai užtinkami vaistytojas ir gydytojas, labai retas — liekorius. Plg. išvaistėjimas, išvaistymas, išgydymas, pasveikinimas ir išliečijimas; vaistas ir liekarstva; pasveikinti ir išgydyti. velinas, biesas (skol.) ir šėtonas (skol.) wēlino 34 (53, 56, 153) (: Dyábła); biéſſus 77; S ętono 55 (57) (: Szátánā). Šie variantai kiek skiriasi savo reikšme. Labai dažnas sen. raštuose yra velnias, retesnis šėtonas ir labai retai užtinkamas biesas. 251 vergas ir nevalninkas (skol.) wėrgáis prs. newálninkais 34 (: niewolnikami); wergu 12 (:niewolnikiem). Vergas sen. raštuose dažniau vartojamas nekaip nevalninkas. vikarijus (skol.) ir vietininkas Vicarius tai ėst wietinikas 39 (: Vicarius). Vikarijus užrašytas keletą kartų iš Daukšos raštų; plačiau vartojamas vietininkas. žaizda ir rona (skol.) žaiždás prs. ronas 140 (142) (: rany); žaizdų 176. Sen. raštuose vyrauja žaizda, tik retkarčiais užtinkamas skolinys rona. žala ir iškada (skol.) žalos prs. iškados 86 (: škody) Sen. raštuose dažniausiai vartojama žala ir tik retkarčiais užtinkamas skolinys iškada, vėliau plačiai įsigalėjęs mūsų raštuose ir šnekamojoje kalboje. Iš viso lietuviškų žodžių ir skolinių paralelizmu užfiksuota daugiau kaip 50. Daugumas jų (apie 40) duodami paraštėse, keli (3) — po jungiamojo žodžio arba, 2 — po tai yra (est), o keliems žodžiams (apčiuopti, bendrystė, galýbė, gentis, nusikėminimas, priscėkti, velinas…) skolintiniai pakaitalai, remiantis lenkiško teksto atitikmenimis, užtinkti įvairiose teksto vietose (apčystyti, sėbry stė, syla, prietelius, nobážnystė, prisiegoti, biesas). Skolinių tarpe vyrauja iš lenkų kalbos paimti žodžiai1 (artikulas, bursiry kas, cnata, čičijimas, falšyvas, mistras, mizernas, pakūta, parodyti „patarti“, pekla, peregrynavojimas, peregrynavoti, spaviedis, spaviedotis, subtinas, zupelnai, žyčyti); keliolika skolinių gali būti kildinami iš baltarusių kalbos (čestis, griešnas, kiželė, nešmieruojama, neprietelius, pasnykauti, prietelius, prasyria, prisiegoti, rėdytojas, sėbry stė, škoma, svietas, vierą); kitų kilmė slaviška, bet neįmanoma tiksliai nustatyti, iš kurios slavų kalbos (lenkų, baltarusių, rusų) jie paimti (abrozas, apčystyti, biesas, iškada, išliečyjimas, liekarstwa, liekorius, miernybė, nobážnystė, nevalnykas, pazopostyti, rona, syla, stonas, ubagystė, viernas, žyvatas); iš lenkų tekstų paimti lotynų kredo, vikarijus ir vokiškos kilmės prijerauti. Prie kai kurių skolinių pavartoti vertiniai, pvz.: artikulai (skol.) — sąnariai, spaviedis (skol.) — išpažinimas, kredo (skol.) — sudėjimas. Daugumas skolinių tepavartoti tik kartą kitą, pvz., pakūta, syla, cnata, čestis, slovyti, žyčyti, griešnas, žyvatas, spaviedis, išliečyjimas, svietas, abrozas, pekla, neprietelius, viera, liekorius, rona, o kitais atvejais vartojami lietuviški atitikmenys (gailėjimas, galýbė, gamta, garbė, garbinti, geisti, nusidėjęs, iščia, išpažinimas, išvais ymas (išgydymas), pasaulis, paveikslas, pragaras, priešinykas, tikėjimas, vaisytojas (gydytojas), žaizda. Tai rodo, kad daugumas skolintų pakaitalų buvo atsitiktiniai, dar neįleidę šaknų į raštų kalbą. 1 Skolinių kilmę nustatant daugiausia remtasi P. Skardžiaus darbu „Die slavischer Lehnwörter im Altlitauischen,“ Kaunas, 1931. 252 Keletą kartų paraleliškai (tekste ir paraštėje) pavartoti skoliniai, būtent: abyda (skol.) ir krivda (skol.) „skriauda“ abidás... atlăistu prš. Kriwdas 55 (: krzywdy); Abida kántrei pakelt 106 (: Krzywdę). Šiems skoliniams, retkarčiais vartojamiems ir kituose sen. raštuose, tolygių lietuviškų atitikmenų neužtikta. liudymas (skol.) ir śviečijimas (skol.) draudžia lūdimo nė tei̇jaus prš. świeczijimo 86; lūdimo netėjšȧus 74 (: świa-dectwá.) Sen. raštuose dažnesnis liudymas (liudijimas), išlikęs literatūrinėje kalboje iki šių dienų. prisigatavi(ji)mas (skol.) ir pazopostijimas (skol.) prieio... Ju tokių prijigatavimu prš. Pazopotyjimu 120 (: przyprąwą). Labai retai užtinkami žodžiai. Plg. pazopostyti ir pataikinti; prisitaistyti ir prirengti. strujus (skol.) ir diedas (skol.) „senelis“ Jtrūius prš. Diedai 82 (: dziadowe). Šie skoliniai Daukšos raštuose užtikti keletą kartų ir jiems nerasta lietuviškų atitikmenų senolis, protėvis, prosenelis. Iš Daukšos Postilės prakalbos matyti, kad Daukša sąmoningai stengėsi savo raštų kalbos leksiką padaryti gausią ir įvairią, pateikdamas įvairiomis formomis daugybę leksinių paralelizmu. Jie duodami ne tik leksikos turinimo, bet ir įvairiais kitais motyvais; jų atsiradimo lietuviškame vertime priežastys yra įvairios. Kai kurie pakaitalai reti, tik kartą kitą pavartoti (pvz., aklatis ir aklystė, apgauti ir primintinti, drebeti ir virpėti), bet pasitaiko ir dažnai paraleliškai vartojamų žodžių, nuolat reikalingų kartoti verčiant katekizmą (pvz., byloti ir kalbėti; melsti ir prašyti; gilinė, mirtis ir mirimas). Dažniausiai paraleliškai vartojami įvairūs sinonimai, kurie vertėjui padeda pilniau, aiškiau, tiksliau ir stil ingiau perteikti originalo mintis. Jais taip pat sąmoningai siekiama praturtinti bei paįvairinti raštų leksiką ir savo vertimą padaryti suprantamą bei patrauklų skirtingų tarmių ir įvairaus išsilavinimo skaitytojams. Paraleliškai vartojamų žodžių vieta nepastovi: jie duodami gretimais tekste (po jungiamųjų žodžių ir, arba, tai yra) ir paraštėse, taip pat įvairiose teksto vietose. Tas pats paralelizmo komponentas iš teksto gali patekti į paraštę, ir atvirkščiai. Šios variacijos ryškiai matyti iš pateiktos atskirų paralelizmo komponentų vartosenos. Gausūs bei įvairūs DK leksiniai paralelizmai rodo didžiules autoriaus kūrybines pastangas kuo tiksliausiai, suprantamiausiai ir lietuviškiausiai išversti iš lenkų kalbos Ledecmos Katekizmą ir liaudišką, žodingą kalbą padaryti jį pri- 253 einama kuo plačiausiam lietuviškai mokančiam skaitytojų ratui. Tam tikslui gausiai panaudojami turtingi ir neišsemiami liaudies kalbos leksikos lobiai. Nemaža senų lietuviškų žodžių perprasminama, suteikiant jiems naują religinį turinį. Pavyzdžiui, naują prasmę katalikiškame DK įgyja dievas, dangus, kaltė, nuodėmė, pragaras, siela, šventas, viešpats ir kiti žodžiai. Tai įgalino Daukšą išvengti nereikalingų skolinių, vartojamų nerūpestingų vertėjų arba pasirodžiusių vėliau, didėjant polonizacijos įtakai per bažnyčią, dvarus ir kitais keliais, žargoniškuose religiniuose raštuose (pvz., griekas, pekla, dūšia, ponas, viera, vieryti ir t.t.). Daukša drąsiai ėmė į literatūrinę kalbą liaudies šnekamosios kalbos žodžius, daug kur suteikdamas jiems perkeltines, abstraktesnes reikšmes ir tuo praturtindamas literatūrinės kalbos leksikos semantiką. Naujoms religinėms ir įvairioms abstraktinėms sąvokoms reikšti Daukša kūrėsi daug naujadarų, kurie žymiai padidino DK leksinių paralelizumų skaičių. Kai kurie Daukšos naujadarai (pvz., abejojimas, įkvėpimas, nusižeminimas, privalomas, pasmerkimas, supratimas) vykusiai sudaryti ir tvirtai įsigalėjo literatūrinėje kalboje. Po pirmojo biblijos vertėjo ir žymaus literatūrinės kalbos ugdytojo Rytprūsiuose J. Bretkūno, kreipusio daug dėmesio į lietuviškų atitikmenų suradimą ir pateikusio daug leksinių paralelizumų biblijos vertimo rankraštyje, Daukša yra pats žodingiausias senųjų lietuviškų raštų autorius, daug prisidėjęs prie literatūrinės kalbos leksikos turtinimo bei ugdymo. Tai akivaizdžiai rodo turtinga jo raštų leksika, gausūs bei įvairūs leksiniai paralelizmai. Iš pastarųjų matytis, kaip rūpestingai ir kūrybiškai buvo ieškoma lietuviškų atitikmenų, kiek daug dėmesio buvo skiriama žodžių gausumui bei įvairumui. Dažniausiai Daukša gerai sugebėjo parinkti tinkamus ir tikslius atitikmenis, pagauti žodžių reikšmes bei įvairius niuansus. Tačiau pasitaiko ir tokių atvejų, kai verčiant svyruojama ir dėl to duodama po du ir daugiau atitikmenų, kartais ne visai vykusių. Tai rodo vertėjo neįgudimą bei stilistinį nepatyrimą; tai taip pat buvo viena iš priežasčių, vertusių griebtis paralelinių variantų. Toji leksikos įvairovė, tie leksiniai variantai iš dalies trukdė iš karto nustatyti bei įtvirtinti vieningas literatūrinės kalbos leksikos normas, tačiau aplamai jie prisidėjo prie lietuviškų atitikmenų suradimo, prie lietuviškos terminijos kūrimo, prie literatūrinės kalbos leksikos turtinimo. Toks svyravimas bei įvairavimas buvo neišvengiamas lietuviškos raštijos pradžioje, ieškantis terminų bei žodžių naujos religijos ir kitokioms sąvokoms reikšti, derinantis prie įvairiatarmių skaitytojų, negalint išvengti ir kitų kalbų įtakos. Gausi bei įvairi Daukšos Katekizmo ir Postilės lietuviška leksika buvo vienas iš turtingiausių šaltinių literatūrinės kalbos leksikai turtinti XIX a. gale ir XX a. pradžioje, šalinant iš kalbos feodalinio—bažnytinio žargono barbarizmus (pvz., adyna, viečnas, ubagas, smertis, kožnas, svietas, liekarst(v)a, rona, kriv(i)-da ir pakeičiant juos lietuviškais žodžiais, paimtais iš M. Daukšos, K. Širvydo ir kitų senųjų raštų (pvz., valanda, amžinas, elgeta, mirtis, kiekvienas, pasaulis, vaistas, žaizda, žala). Tuo būdu Daukšos raštai suvaidino didžiulį teigiamą vaidmenį lietuvių literatūrinės kalbos leksikos formavimesi bei vysty mesi. ЛЕКСИЧЕСКИЕ ВАРИАНТЫ В КАТЕХИЗИСЕ 1595г. М. ДАУКШИ И. Р. КРУОПАС Резюме В переводах катехизиса и евангелии проповедей выдающегося писателя XVI в. М. Даукши есть очень много лексических вариантов (дублетов) для выражения одних и тех же понятий. Такое лексическое разнообразие и неустойчивость свойственны и другим письменным памятникам литовского языка. Эта черта литовского литературного языка возникла как результат стремления обогатить лексику литовского литературного языка, как попытка сделать произведения понятными для представителей разных диалектов, а так же и как результат воздействия соседних языков, особенно польского, который был очень распространён среди феодалов и духовенства. В статье дается анализ лексических вариантов, встречаемых в первом произведении М. Даукши, в переводе катехизиса (1595) с польского языка. Лексические варианты в катехизисе встречаются или в самом тексте и соединены словами arba, ir, tai yra (‚или, и, то есть’), или в сносках (в большинстве случаев), или в разных местах текста. Лексических параллелизмов, состоящих из двух, трех, четырех и пяти вариантов, найдено более двухсот. В большинстве случаев параллельно употребляются два и более синонимических слов, например: giltinė, mirtis, mirimas ir numirimas ‚смерть’. Эти синонимические слова имеют разные смысловые и стилистические оттенки; встречаются также диалектизмы, или разные словообразовательные варианты (напр. gyvata ir gyvenimas ‚жизнь’). Иногда параллельно с литовским словом употребляется заимствованное, или наоборот, напр.: galėjimas и pakūita (‚покаяние’) и, mandagus и subtilnas (‚вежливый’). Лексические параллели показывают, как тщательно переводил М. Даукша, как много внимания он уделял обогащению лексики литовского литературного языка. В большинстве случаев ему удавалось найти соответствующие выражения в литовском народном языке или же приходилось создавать новые слова. Но некоторые параллельные варианты не вполне точны и не совсем удачны. Они показывают стилистическую неопытность автора и его колебания при подборе литовских соответствий в переводе. Хотя такое лексическое разнообразие частично и мешало унификации лексики литовского литературного языка, все таки оно сыграло положительную роль в развитии литовского литературного языка.