Būdingesnės Ramaškonių tarmės ypatybės

LIETUVIU KALBOTYROS KLAUSIMAT W ty f= pt wie Vo0.s TSR, MOK S1'y AKADEMIJA BUDINGESNES RAMASKONIU TARMES YPATYBES?* J. SUKYS Ramaskénys— pats lietuviskiausias kaimas vienos lietuviu gyvenamos salelés, esan¢ios Baltarusijos TSR teritorijoje ir uzimancios rytine Varanavo (Balatnés”) rajono dalj. Vakarinéje Varanavo rajono dalyje (apie Nevasits) ir ypat Rodinios rajone lietuviskai kalbantiy kaimy yra ir daugiau. Nuo Ramagkoniy apie 8 km j Siaure yra Lietuvos TSR siena, rytuose jie ribojasi su Dievéniskiy apylinkémis. Patioje Ramagkoni{j saleléje lietuviskai kalbanciy ir suprantanciy Zmoniy galima rasti keliolikoje kaimy mazdaug 12—15 km ilgio (i$ Siaurés j pietus) ir 6 — 8 km ploéio (i8 vakaryirytus) plote. Daugiausia jy yra Ramagkoniij, Tisamoniy, Dainavés, Stanisiy, Bielitiny, Bilifi kaimuose. Vietos gyventojy tvirtinimu, prie’ kokius 50 mety lictuviy kalba Gia buvo vyraujanti (,,dzi‘das ,,senelis“ tat nemokéj gitdiskai pisés #6dzo pasaki‘c“). Tatiau dabar ir Siuose kaimuose lietuviy kalba nebéra kasdieniné. Seimy, kurics lietuviikai kalbasi namie, maza, nors beveik visi vietiniai Siy kaimy gyventojai, vyresni kaip 30 mety, moka ar bent supranta lietuviskai. Lietuviy kalba Siuo metu apraSomojoje saloje nebegali biti pilnaverté bendravimo priemoné, nes labai sustipréjo zmoniy tarpusavio rySiai, padaznéjo migrios vedybos, jaunimui platiai atsivéré mokykly durys, platiai pasklido spauda, radijas, o visa tai stiprina baltarusiy kalbos jtaka. Tik baznytkaimiuose ir buvusiuose dvaruose daugiau jsigaléjusi lenky kalba, o Siaip buve Varanavo rajono lietuviski kaimai siuo metu kalba baltarusi3kai. Ramagkoniy apylinkiy tarmé nuodugniau pradéta tyrinéti tik tarybiniu !aikotarpiu, biitent, nuo 1952 m. Tais metais Lietuviy kalbos ir literatiiros instituto suorganizuota dialektologiné ekspedicija, pabuvojusi keliuose apraSomos s2/os kaimuose, tame tarpe ir Ramaskonyse, uZraé dialektologiniy teksty ir atsaké j dalj ,,Lietuviy kalbos atlaso medzZiagos rinkimo programos“ klausimy. Papildomos medZiagos surinko to paties instituto suorganizuota 1957 m. zvalgomoji dialektologiné ekspedicija. Tarmé buvo baigta tirti 1959 m. dialektologinés ekspedicijos metu. Sios ekspedicijos surinkta medziaga, paties autoriaus daugiausia uZrasyta if RamaSkoniy kaimo tarmés atstovy, straipsnyje ir bus remiamasi. Ankstyvesniy ekspedicijy surinktoji medZiaga nuo 1959 m, ekspedicijos medziagos nesiskiria. 1 Apie fonetines ir morfologines RamaSkoniy tarmés ypatybes autoriaus skaityta 1959 m. dialektologinéje konferencijoje. ® Vietiniai lictuvigkai kalbg gyventojai vietoje oficialaus vardo Varandvas dazniausiai vartoja Balatnd. 177 12. Kalbotyros klausimai, IIT Straipsnyje, naudojantis skirtuminiu metodu, bus apra’ytos Sios nykstant¢ios tarmés biidingesnés fonetinés, morfologinés, sintaksinés ir Ieksinés ypatybés, nesigilinant j jy istorine raida ir i ju paplitimg kitose lietuviy kalbos tarmése. Fonetika Vokalizmas. Vienas i8 pirmiausiaj akis krintanciy Ramaskoniu tarmés vokalizmo reiSkiniy yra dvibalsiy ie; uo virtimas 7, uw. Nesvarbu, ar Sie dvibalsiai kirciuoti ar nekir¢iuoti, tvirtapradziai ar tvirtagaliai, ZodZio kamiene ar gale, nesvarbu, ar Zodis savas, ar skolinys, — vis tiek jaunesniyjy tarmés atstovy kalboje jie paprastai vienbalsinami, pvz.: ptnas, svt‘tas, kimi, klivnas, jii-kas, kuedélis. Vyresni kaip 50—60 mety tarmés atstovai, nors ir neaiSkiai, daZnai iStaria ir antrajj dvibalsio sandg, kurj tekty Zyméti panaSiai kaip zymima P. Arumos tekstuose 1 is Zietelos apylinkés’, pvz.: Savelitné (pavardé), nitkas, dzitvilis, dtiena, pitmuo, vuegduc. Pati seniausioji Ramaskoniy kaimo tarmés atstové, turinti arti Simto mety ir kilusi i8 gretimo Dainavos kaimo, dvibalsiy te, uo nevienbalsina visiskai, pvz.: pauciéni* ,,kiauSiniene, dziévas, kiemi, svectiosna, dtionos, kuodelis. Vadinasi, dvibalsiu ie, uo tarimas, be neZymiy isimé%iy, pastebimai priklauso nuo tarmés atstovy am/Ziaus ir yra fakultatyvus (kartais tas pats atstovas tq pat] Zodj iStaria skirtingai). Visa tai rodo, kad Sis fonetinis rei8kinys yra gana nesenas. Dvibalsiy ie, uo virtimo 7°, u* ar i¢, ue pasitaikoir kitose pietinése lietuviy salose, esantiose Baltarusijos TSR teritorijoje: ypaé gausiai Zietelos tarméje*, negausiai ir nedésningai — Laziiny tarméje®, nekirciuotoje pozicijojc — gretimo Rodiinios rajono lietuvikuose kaimuose, pvz.: Pelesoje, Kargauduose. Kiti dvibalsiai nuo Ik nesiskiria, tik paminétinas tvirtagalio ir nekirciuoto dvibalsio au tarimas: pirmasis jo sandas labai smarkiai asimiliuotas antrojo ir tariamas su rySkiu o atspalviu, pvz.: Iditkas, dditk, gandil, dudéja, raspt lau. Kalbant apie miSriuosius dvigarsius, pirmiausia reikia sustoti prie dvigarsiy am, an, em, en, pagal kuriy iStarimg dzikai skirstomi j vakarinius ir rytinius. A. Salys, tur bit, neturédamas pakankamai medziagos, savo Zemélapyje® riba tarp vakariniy ir rytiniy dziky i&vedé pro Trakis, Eisiskes Lydds link, visa dabartinj Varanavo rajona, taigi ir RamaSkonis, priskirdamas rytiniams dzikams. $j netiksluma pastebéjo ir riba tikslino 1952 m. J. Senkus ir V. Grinaveckis’. Is tikruju pagrindinio rytiniy dziky poZymio — puntininkavimo nuo pat Ramaékoniy iki Biliy net seniausiy tarmés atstovy kalboje néra. Dvigarsiai am, an, em, en visur iSlaikomi sveiki, pvz.: sdmcts, pdncis, kampas, rafikos, kampé@lis, rankd, lanta, pempe, gi-vent, penktas, penki. Matyt, riba, skyrusi vakarinius dziikus nuo rytiniy, bus éjusi tarp Ramagkoniy ir DieveniSkiy, nes Dieveniskése, kaip * Zr. P. Arumaa, Litauische mundartliche Texte aus der Wilnaer Gegend, 41 —53, Dorpat, 1930. ‘Zr. P. Arumaga, min. veik., ten pat. 5 Zr. J.Senkus, Kai kurie Laziiny tarmés ypatumai. — Lietuvos TSR Moksly akademijos darbai, serija A, 185, Vilnius, 1°58. * Zr. Prie Archivum Philologicum, 4, Kaunas, 1933 pridétq Zerélapj. 7 Zr. J. Senkus ir V. Grinaveckis, Kai kurie dialektologijos kKlausimai mokykloje. — ,,Tarybiné mokykla“, 9, 16, 1952, 178 rodo Lietuviy kalbos ir literatiiros instituto surinkta dialektologiné medZiaga, am, an, em, en jau verciami um, un, im, in. Kitoks yra senujy an, en likimas, kuriuos Ik atliepia q, ¢. Ramaskoniy tarméje, kaip ir visuose Dziikuose, Siuo atveju yra u*, i, pvz.: Rsnis, Sula, Su'sis, mefgu’, ti'sc, karvi:, Si ~ Sei, tt ~ tefi. I§ senuju galiininiy *d-n, -*é-n, i&virtusiy un, in, priebalsiui n i8nykus, tarméje atsirado trumpieji u, 7, pvz.: su mergt, su paklotditt »paklodéle“, priodi, tvdrti, kadu. Tvirtapradziy misriyjy dvigarsiy 7/, im, in, tr, ul, um, un, ur pirmasis sandas ilginamas, pvz.: Vi'lfius, sodi-nc, bii'lbu', indir. Ramaskoniy tarmés balsiai nuo Ik maza kuo skiriasi. Tarmés e, ypaé kirgiuotas, yra labai platus, pvz.: m@tai, ri-talis, pempé. Tarmei biidingas kapséjimas: taria Rap, tép, visap, kitap, sep, tép, itep. Balsiai é, o retkardiais, ypat jaunesniy tarmés atstovu, iStariami beveik kaip dvibalsiai ie, uo, pvz.: niéra, ttevas, diedt'ne, nemtioku, muotka. Tarmés Zodzio galo vokalizme pasitaiko nedésningy® ir sunkiai paaiskinamy dalyky. Nekiréiuotame Zodzio gale, Salia é (kuris kartais bina apytrumpis ar primena ze), neretai pasitaiko ir trumpas e, pvz.: mdke, verpste, dare. Vienaskaitos galininko galtinéje, kuri, kaip Zinoma, visada bina nekir¢iuota, taip pat Salia ilgojo pasitaiko ir trumpas balsis, pvz.: viicu, kiski. Kirciuotame Zodzio gale slavy kalby labiau paveikti jaunesnicji tarmés atstovai trumpuosius balsius ilgina, pvz.: tPd', galit, miegmt’, darti-, o bals{ a Siuo atveju jie taria kaip savotiska trumpa 8, pvz.: Dainave, rank}, nar ,,ola“. I§ kombinaciniy balsiy désniy tarmei biidingiausia sinkope. Ypaé charakteringa sangrazZos dalelés balsio sinkopé, pvz.: agizdegé < agusidegé, nuzbddo, paskdré, apsémé ,,apsiémé“, pasémé ,,pasiémé“. Sinkopé pakeité ir prieSdéliy api-, atiforma, pvz.: abafsté < apbafsté < apibarsté; aduotéu < atduotdu < atiduotdu; adaré ,,atidaré“, atré-ko ,atitriko“. Pasitaiko sinkopés ir ne prieSdéliuose, pvz.: priemné, sulnifi, bet, i8 kitos pusés, jos néra ten, kur didesnéje lietuviy tarmiy dalyje ji jau yra jvykusi, pvz.: vélinas ,,velnias“, afitaras ,,antras“. Konsonantizmas. I§ Ramagkoniy tarmés konsonantizmo ypatybiy charakteringiausia dzikavimas. = Lk afrikatos ¢, d#, kilusios i8 sj, dj, nuosekliai tariamos c, dz, pvz.: sv@co, gaidzai, dudza, svecit’, gaidsit, kufcas, negirdzit. Tatiau gia yra désninga isimtis: jeigu paradigmoje visi kiti linksniai ar asmenys c, dz neturi, tai ir tame linksnyje ar asmenyje, kuris literatiirinéje kalboje turi ¢, dz, vietoj laukiamy c, dz yra ?Z, d, pvz.: kata, raidit', rankiéu’, gtrddu, Suntdit (plg. katé, katés, katei, kati, kati, hat§, katés...3 girrdau, gt-rdei...). Sis islyginimas, manoma, ivykes del analogijos®, Lk priebalsiai z, d prie’ i, y, {, ie tariami c, dz, 0 junginiai tv, dv tariami cv, dzv, pvz.: kacinas, nakcis, arvazuodzindjo, kut'ci'na kvietiena‘, dsiévas, Sdudzi-- Rie, buteldici: (vn. gal.), bic, cvinkc, davt'lika, Tatiau Siuo atveju grieZto nuoseklumo néra. Tenka girdéti ir didelis, didelo, sodi'nc, apkvaitinsu »pritrenksiu, apsvaiginsiu“, pardu'dinéc, nekriksti'ta, ir su labai silpnu dziikavimu, pvz.: d(z)t8 Tais atvejais, kur tarmés fonetika negryna ir nedésninga, pavyzdziai straipsnyje visur pateikiemi taip, kaip uSrasyti, be jokiy vienodinin y. ® Zr, Lietuviy kalbos tarmés, Lietuviy kalbos ra’ybos Zodynas, 124, Kaunas, 1948. 179 delis, atvazuod(z)inéc. Kartais tas pats tarmés atstovas skirtingai ta pati Zodj i8taria, nors, apskritai, c, dz aikiai vyrauja. Tatiau ¢, d visuomet lieka nepakite prie& i, atsiradusj i8 senojo galtininio *.én ir naujesniuose skoliniuose, pvz.: su hati, su kaladi, todrti, puedi, istinkavéta, tikéc. Junginiai st (4d) prie’ i, y, i, te dél asimiliacijos yra i’virte §¢ (dz), pvz.: suvdse, rurkicis, viscind ,,vistiena“. Kita biidinga Ramaskoniy tarmés ypatybé yra priebalsiy kietinimas. Priebalsis I prie’ e, et, en, é kietinamas visada. Po sukietéjusio / e, ei, en virsta a, at, an, pvZ.: ladas, laka, pelanus, Idisk, lafida slenda“, silanktos ,,sulenktos“, lafigva, lantéla, o balsis é virsta balsiu ¢, pvz.: ci'lec, l&ke, rasplese, ski-le, pelé. Tatiau nekirciuotame Zodiio gale, kur lk turi é, tarméje po / pasakoma ne tik ¢, pvz.: Rdiile, akéles bet ir a, pvz.: Révila, sdula, impt'la. Matyt, jau nuo seno apraSomosios tarmés nekirgiuotame Zodzio gale vietoj lk é buvo lygiagretiai vartojama ir é, ir e, nes junginys /a gali atsirasti tik i8 Je. I8 senojo Zodzio galo *-e' po sukietéjusio Latsirado ot, pvz.: kum@lot’, sdulot*, 0 i8 senojo *-é'n iSriedéjo 1, pvz.: su kumelei, su sdulot. IS kity daZniau, nors ir nedésningai, kietinamy pricbalsiy paminétinas r; jis kartais kietinamas prieS e, pvz.: rdtas ,,retas“, ract, ragi, ratha, kartais pric’ é, pvz.: tureSu, inturejdu ,,islaikiau, igkentiau“, netgi kartais prieS i, pvz.: paroitiko »pavogé, atémé“, varoisi, grdusc ,,griausti“. Retkartiais sporadiskai pasitaiko §, £, m, d kietinimo, pvz.: neStiojas, nuvasdu, nexeino, meneSo, pecadenkste. Atrodo, priebalsius kietinti daugiau linke jaunesnieji tarmés atstovai. Skoliniai is baltarusiy kalbos dazniausiai paimti su sukietinimu, pvz.: pazéidic (balt. masbrdup), gaspadniné (balt. racnaypms). Tdomu, kad tarmés atstovai nevengia tarti lietuviy kalbai nebiidingy priebalsiy f, h, ch, pvz.: fabrikas, fundamefitas, bu(h)dlteras, hi:mnas, cholérija, chéras, chlépeas ,,vaikinas“, nechdj ytegu“. Tai, be abejo, slavy kalby jtaka, Vietiniai gyventojai juokiasi, kad prie’ keliasdeSimt mety séniai iy priebalsiy i8tarti nemokéje ir, net baltarusi$kai kalbédami, vietoj xara ,,pirkia“ sakydavo kara. Tarmei biidingas priebalsio v pridéjimas prie’ Zodzio pradZios uo (u'), pvz.: vir'gos, vit'sis, viiedas, pavii'sci*k, vuodega, ir priebalsio j pridéjimas prieS Zodzio pradzios é, i, ie, pvz.: jés¢, jéda, jima, nejilga, jievd. Pasitaiko priebalsiy, ypat ¢, s, ispraudimo, pvz.: strdba ,,srebia“, stri-ptePa, raikiiais, dustr@la (dainoje), api-nastris, daftkstis, petadenkste. Kiréiavimas. Nuo Ik skiriasi kai kuriy tarmés daiktavardzio priesagy kirtiavimas. Veikéjai pavadinti vietoj lk -éja yra tarmés -éja, pvz.: dudéja, pjovéja (tiriamoje vietovéje javus daugiausia piauna moterys). Dirvai pavadinti vietoj lk -fena vartojama ~iend, pvz.: rugitna, kvi'ci'nd, avizina. Taip pat ir mésai pavadinti vietoj -iena vartojama -iend, pvz.: Rauliena, visdi-nd, Zursiena. Nuo 1k skiriasi biisimojo laiko ir tariamosios nuosakos yeiksmazodziy kiréiavimas. Biisimojo laiko vienaskaitoje visiems tvirtagalés ir trumpinés Saknies pirminiams yeiksmaZodziams apibendrintas galiininis kir¢iavimas, pvz.: ars, mirsit, nedit, aisl, mirsi, prilaks} (plg. tvirtapradziy bi-su, adtiesi). Tcriamojoje nuosakoje galininis kirtiavimas apibendrintas net ir tvirtapradziams pirminiams veiksmazodziams, pvz.: bu'tdu, burtdi, bil't; burtum, burtit't, bit, Tik daugiaskie189 meniai veiksmazodZiai tariamojoje nuosakoje kirtiuojami priesagoje ar Saknyje, pvz.: nemi'léidu, dafbuitai, sodi-ntum (dg. 1 a.). Veiksmazodziai sédés, stojés, radés visose formose kiréiuojami galiinéje. Apizvelgus svarbesnes tarmés fonetines ypatybes, galima padaryti iSvada, kad RamaSkoniy tarmés fonetiné sistema kai kuriais atvejais ne visai désninga, pvz., nenuoseklus ie, uo > 7°, u', nenuosekliai , d prieS i, y, 1, ie > c, dz, nekiréuotame ZodZio gale é || e ir tt. Kai kuriy svyravimy pricZastis, tur bit, yra gyventojy dvikalbiskumas. Pagal pagrindines ypatybes — dztikavima ir pantininkavima — Ramagkoniy tarmé priklauso vakariniams dziikams. Morfologija J§ morfologijos bus perZvelgtos tik kai kurios svarbesnés kalbos dalys, kurios Ramaskoniy tarméje daugiau skiriasi nuo lk. Daiktavardis. Daugiskaitos naudininko ir jnagininko linksniai turi daug kur lietuviy tarmése Zinomas dviskaitines galiines, pvz.: vf'ram, Rdiilom, su bitém, su rattkom. Taéiau i ir priebalsinis kamienas Siuose linksniuose apraSomoje tarméje turi galing -mu, pvz.: akimu, dukterimit, sunimi; su akimt, su dukterimit, su Sunimi. Vietininkai apraSomoje tarméje yra du: vidaus esamasis (inesyvas) ir vidaus einamasis (iliatyvas). PaSalio esamasis (adesyvas) ir paSalio einamasis (aliatyvas) Siandien nebevartojami, pvz., vietoj aliatyvinés formos rudendp vartojama iliatyviné forma parudenif. Gal bit, tik tokiuose pasakymuose, kaip: Zameés tai nebitvo mumimi, ivardis mumim galéty biti senojo adesyvo liekana, kur postpoziciné dalelé -p(i) nukritusi. domi daugiskaitos inesyvo galiiné, kur po s yra ne balsis e, bet @, pvz.: ruguesa, kivmursa skaimuose“, Ramaskoni'sa, metu'sa, Navasi-du'sa, Parabiskésa. Priebalsio s prie’ e apraSomoji tarmé paprastai nekietina, todél aiSkinti Siq galiine kaip fonetinj pasikeitima!® vargiai jimanoma. Iliatyvas vienaskaitoje turi jau sutrumpéjusia postpozicija -7, pvz.: darbafi, m@dzan, Li-dén, rattkon, upén, Sulnifi, 0 daugiskaitoje — -na, pvz.: kriksci-nosna, svettiosna, Ramaskoni'sna. ApraSomojoje tarméje, kaip ir kitose lietuviy kalbos tarmése, pastebimas kamieny misimas. Silpnesniyjy kamieny (i, u, priebalsinio) kai kurie linksniai galiines jau turi pasiskoline i8 stipresniyjy kamieny. Sakysim, i-kamieniy daiktavardziy vn. jnagininkas peréjes j jo kamiena, pvz.: su aku, ndsu, usfit, ugiin, serdzu; u (ju) kamieno dg. vardininkas peréjes ja (ja) kamiena, pvz.: li-tat, turgai, su’ nai, pi-tat ,,pietiis“, spi-cai ,,spieciai“; priebalsinio kamieno vn. kilmininkas peréjes j a kamiena, pvz.: vdndefio, akmefio, pi'mefio, tesmefio, 0 priebalsinio kamieno dg. vardininkas — j a kamiena, pvz.: pi'menai, tesmenai, rudenai. Taciau ir silpnesnieji vardaZodziy kamienai kai kuriuose linksniuose iSlaiké senas galiines. Atspari pasirodé priebalsinio kamieno moteri8koji giminé, kurios vn. kilmininkas tarméje yra dukterés, seserés, o dg. vardininkas — ditkteres, s: seres. Seng priebalsinio kamieno dg. vardininko galiine turi tie -kamieniai daiktavard?iai, kurie, 8. Zr. A. Laigonaité, Victininkai dabartinéje lietuviy baltoje, Filclogijos moksly kandidato disertacija, 15—16, Vilnius, 1955, Vilniaus Valstybinis V. Kapsuko vardo universitetas, rankraStiy skyrius. 181 kaip rodo jy daugiskaitos kilmininko priebalsio kietumas price’ galiine, seniau is tikruju yra buve priebalsinio kamieno, pvz.: dafttes, Hit'ses, Fives, pises (plg. istoriniu poZitiriu tikruosius i-kamienius, kuriy dg. vardininkas tarméje dvi‘s, Gki's ir t.t.). I§ daiktavardziy darybos paminétina literatiirinei kalbai nebiidinga priesaga -ysta (Ik -fsté, -dtvé), pvz.: seni'sta ,,senatvée“, jduni'sta ,,jaunysté“, drdugi'sta , draugysté“, taip pat kai kurios labai populiarios tarmés deminutyvinés priesagos, kaip antai: -aité, pvz.: karvdité, galkdité ,,kukulis“, kojdités, bulbdité; -ulis, pvz.: Smogilis, lietilis, ponilis, Brontilis; -titis, pvz.: langicis, lapicis ,,lapelis“, kampicis, Ludvikicis. Ivardis. Vietoj Ik asmeniniy jvardziy jis, ji vartojama ands, and. Taciau daugiskaitoje dagniau més, ji's (naudininkas mimim, jimim, o jnagininkas — mumiini, jumim). Vietoj Ik parodomujy ivardziy Sitas, Sita, Stoks vartojama itas, itdj, itokis. Tarméje platiai vartojami kaitomi savybiniai jvardziai, pvz.: dzievilau manas mtelas! mand buicis suvaré ,,pribaigé“ mani; mdnas tai mazai parvastirja, ju sis tai daznai. Lygiagretiai vartojami ir nekaitomi savybiniai jvardZiai, paprastai sutrumpinti, pvz.: md métinu: pasatiidé asu mergu’ tarnduc; 76 tévas i¥ ma motka tai bivo radni ,,giminés“; sd nami Zenijaus. Parodomujy ivardziu moteri8koji giminé turi Siaip jau tarmei nebiidinga” ivardziuotine forma, pvz.: itdj namié ddrbur tii, t6j vdikSoja Balatnon. Veiksmazodis. Esamojo laiko veiksmazodziai turi kai kuriy atematiniy (priebalsiniy) veiksmazodziy lieckany, ta¢iau Siy veiksmazodziy asmeny galiinés jau skolintos i§ balsiniy veiksmazodziy, pvz.: mitgmit, miegmi, miégma; paliékma. Kadangi tarméje labai populiari esamojo laiko forma su kamiengalio priebalsiu n, pv2.: bitna, piduna, grivbduna, odikGduna (i8 vdiksfduc), Idndzduna (8 léndzdue), tai sis kamiengalio priebalsis grei¢iausiai bus isibroves j aukSciau minétas kontaminuotas priebalsiniy veiksmazodZiy formas ir daugumos, ypaé jaunesniyjy tarmés atstovy kalboje, jau iistiimes peréjusj i priesaga -m, pvz.: l-kna, palitknii, mi-gna, migni, mi-gnit. I8 kitos pusés, seno ir daugelyje tarmiy iSlaikyto atematinio veiksmazodzio biti esamasis laikas apraSomoje tarméje naujas ir daZniausiai nekaitomas, pvz.: ot, koka ti Zmond ivrd. Biitajame kartiniame laike veiksmazodzZiai Aisé, knisé, Sivé yra é kamieno. Bitasis dazninis laikas beveik nevartojamas. Biisimasis laikas nuo Ik skiriasi tik kirtiavimu (Zr. ,,Fonetika, kirciavimas “). Tariamosios nuosakos asmeny galiinés tokios pat, kaip ir daugelio dziky, pvz.: burtdu, burtdi, bil't, bu'tum, bu'titt, bit. Vn. ir dg. III asmens forma paprastai vartojama trumpa, pvz.: kad suzinét, tai i? atait. Liepiamoji nuosaka téra tik vienos riSies — tik su formantu -k, pvz.: nebédzik , nedejuok“, jimkim. Leidziamoji nuosaka sudaroma su baltarusiskos kilmés Zodeliu nechdj, pvz.: nechoj gaista, nechdj dioda, nechdj stato, nechdj atsigefa. Kitos veiksmazodzio laiky morfologinés ypatybés susijusios su aiskiais fonetiniais galiiniy pasikeitimais, ypat su trumpyjy balsiy nukritimu. Visy laiky 1 Tarmés biidvardziy jvardZiuotiné forma sutikta tik vietovardyje Iigdja, nors kiti panaSaus tipo vietovardZiai visi yra nejvardzZiuotiniai, pvz.: Jilgtla ~ Igilé, Platila ~ Platulé, Sauritkai, D(z)idzalis kdlnas. 182 daugiskaitos I ir II asmenyse e daZniausiai numetamas, pvz.: pidunam, tSeidém, galejot, nors kartais, ypaé senesni, 8 e dar i8laiko, pvz.: dudéname ,,snekame‘, hirvome, nemékate. Bitojo kartinio laiko III asmenyje, Salia pilny galiiniy, daZniau vartojamos nepilnos, pvz.: nemokéj < nemokéjo, nuvéj,, paskavéj, dau < dav < davé, nuvadu. Atskirais atvejais Zodzio galo balsis bina nukrites ir i-kamieniy veiksmazodziu esamojo laiko III asmenyje, pvz.: stéu < stdvi, sédz, Bendraties galiiné visada tik trumpa, pvz.: piduc, rasc, azujidineKalbant apie tarmés veiksmazodzio daryba, pirmiausia reikia sustoti pric tarmei labai charakteringy intensyviniy iteratyviniy (jstangos daZniniy) veiksmagodziy. Jie paprastai sudaromi i8 jvykio veikslo veiksmazodziy, dazniausiai prieSdéléry™”, pridedant priesagas -dinéti arba -dyti, pvz.: pradéjom mzdu’ perdédinée: ana pas Vaisiu: ataido. Sie intensyviniai iteratyviniai veiksmazodziai aprasomoje tarméje paprastai reiSkia veiksmo pasikartojima, bet tam tikrais atvejais gali jo ir nereiksti. Apibendrinto esamojo laiko veiksmaZodZiai, reiSkiantieji pastovia veikéjo ypatybe, iteratyviskumo reikSme turi, pyz.: and azusiiido ,,uzsiiminéja“ zababénais visbhais; jis Zo8a atifido ,,atiminéja“ pienu’ (kaltina raganavimu); i ti'ndi turgai susirifigdo ,,susirenka“; veFpste, kil’ dkment pakeldzinéja ,kilnoja“. Tatiau, Zzymédami konkrety Siuo momentu vykstantj veiksma, Sio tipo veiksmazodziai interatyviskumo reik$més paprastai neturi, pvz.: jdi pritemdzinéja ,temsta“; kaéi kél nerazgindzinéja ,nevaiko“ — niigi muSasi; li-tis susirifigdo ,renkasi“, ja ataido ,,ateina“ galas; iteratyviskumo reik8més taip pat neturi, kai nusako tam tikra pastoviq biikle, pvz.: a5 jdm dédé priseiddi , ,iSeinu“. Tie intensyviniai iteratyviniai veiksmazodziai, kurie reiSkia veiksmo pasikartojima, turédami biitojo kartinio laiko forma, tarméje sékmingai atstoja biitajj dazninj laika, pvz.: balatniskis kimigas atvaguodindjo ,,atvaziuodavo“ svectiosna; viiogas parduodzinéjdu ir prabu'dzinéjdu ,,parduodavau ir prabiidavau“. Tikras bittasis dazninis laikas girdétas tik vieng kartq sakinyje ti.ndi velinat pristodinéja, ti.ndi Zménes bijédavo vakarais aic. Matyt, biitasis daZninis laikas pasitaiko tik tokiuose veiksma4odziuose, kurie, kaip ir veiksmazodis bijori, yra eigos veikslo ir i8 kuriy intensyviniai iteratyviniai veiksmazodziai nemégstami daryti. IS kity veiksmazodzio darybos ypatybiy Zvilgsnj patraukia veiksmazodziy prieSdéliaiKai kurie tarmés veiksmazZodzio prieSdéliai, o taip pat jy vartosena nuo Ik smarkiai skiriasi. aéu- (aé). Sis prieSdélis atitinka Ik ué-, pvz.: mimesa if agurakina; kurgi azudafbuisi? kdminas a&tzdegé. Kartais jis gali reikSti veiksmo pradZia, pvz.: a§ kap aditverkdu ,,pravirkau; af agusirgdi ,,susirgau“; 0 taip pat kartais gali reikSti veiksmo pabaiga, pvz.: agusdils ,.nuSaus“ kadi jis; kad suveit QSaros, visu’ svt‘tue agupldiit ,,nuplauty“. Prie$ balsius ar balsinguosius priebalsius vartojamas ne prieSdélis agu-, bet ag-, pvz.: afédé, aslifido. da-. Sio tarmés prieSdélio reik’me nusakyti sunku; daZniausiai tai slavy kalby jtakos rezultatas, pvz.: jéglo dadeda ,,prideda“; dukté nedapdise ,,neprizittéjo; darddi*hit ,,prirodykit“, kur driskos pitke; sép tép dabi-su ,,i8bisiu“; dtonos kusnélo dabiire ,,gauti“ tridna; kad a§ daskidustdu snuvyktiau“; ka as ne wep pasakdii, tat Gni*s dasmdno ,,nuvokia“. ® Tarméje buvo uéragyti tik du neprieSdéléty Sio tipo veiksmazodziy pavyzdziai: 2iv'ses aido ,,cina“ pirmi'n; ks per ImOgus razdinéjas ,,pasirodo ir isnyksta“, 183 pa-. Sis prie’délis daZniausiai zymi veiksmo gal, panasiai kaip lk su-, nu-, pvz.: paroifiko ,,pavogé“ tas baronkds, paédé »suédé“; rats paldugzé ,,sulauzé*; pamiré ,,numiré“ ttioj kruvduku kvarabe ,,kruvinaja liga“; sparnis pakapdja ,,nukapoja‘; piedur pamusé ,,sudauzé“; vaikus paduklejdu ,,uzauginau“ tivndi. raz-. Sis prieSdélis atéjes i8 slavy, ir jo vartosena tarméje tokia pat, kaip slavy kalbose (daZniausiai atitikty lietuviy kalbos priesdélj i8-), pvz.: razdiiso ,,i8auso“ (plg. rusy paccpeno); kiperur raika razldisc ,,iSleisti, i&skleisti“, kad igdittfs Réusifins rasptidu ,,i8pyliau“ kap birlbas; pazbas kad i razais ,,issiskirs“; més i razbégom ,,isbégiojom“; dabar razli-ta ,,iSlyta, iSmirkusi“ bald. Kartais tai tiesiog vertiniai, pvz.: pastovéjdu, pakldusaii — niéko nerazrinkat ,,nesusigaudziau“ (plg. rusy He paso6pasica); and visa rasakingjo ,,pasakojo“ (plg. rusy pacckasbiBavia). Perzvelgus svarbesnigsias tarmés morfologines ypatybes, galima pasakyti, kad slavy kalby jtaka daugiau jau¢iama tarmés kalbos daliy daryboje, o kaityba tai jtakai gana atspari. , Sintaksé Galima paminéti keleta jdomesniy tarmés linksniy vartojimo atvejy. Tarméje platiai vartojamas vardininkas su bendratimi, pvz.: raika ait ic pamedén ,pamiskén“ rugai pjdut, aic rodrtas afurakt'nc; raika di metai padarbuic; dar raika dit lakstai ,,\aiskai“ nusit-sc. a Su kai kuriais prielinksniais vartojamas naudininkas, pyz.: sédz prik pedi; né prik tévi bit-nam, alé prik patévi; azusémé ik digni; pa vindi gané [domu, kad Siose prielinksninése konstrukcijose tarmés vyriSkosios giminés daiktavardziai dazniausiai turi nejprastq galiine -7, atitinkantiq senajq priebalsinio kamieno naudininko galiine. Kokybés jnagininkas visada reiSkiamas su prielinksniu su, pvz.: Zuvdité su nedziditkém akimtt, 0 priemonés jnagininkas — daZniausiai be prielinksnio, pvz.: ot, kokais ratais vastoja. Ramaskonyse, kaip ir visuose vakariniuose dziikuose, maiSoma inesyvo (esamojo vidaus vietininko) ir iliatyvo (einamojo vidaus vietininko) vartosena: iliatyvas kartais pavartojamas ten, kur reikéty vartoti inesyva, pvz.: ands kamarén »kamaroj“ agu katitko ,,d¢zés“ adglindo; rankévésna ,,rankovése“ rdznesé; arba atvirkStiai — inesyvas pavartojamas ten, kur reikéty vartoti iliatyva, pvz.: atlaidu'sa ,,j atlaidus“ vdikSéduna. Tatiau Sis maiSymas ramaskoni’kiams nelabai charakteringas. Tikriausiai, juos veikia artima kaimynysté rytiniy dziky, kurie inesyvo ir iliatyvo vartosenos niekada nemaiio. Ramaskoniy tarmé yra i8laikiusi seny prielinksniy, kuriy ir vartosena atskirais atvejais yra gana jdomi. a&u (42). Vartojamas vietoj lk uz, pvz.: aéu kit: pirksi? pasamdé aku mefgu'; a vieno nuvaj — nedabiwo ,,nepagyveno“, a kito negalej bit'c. if. Tai labai populiarus tarmés priclinksnis, vartojamas daZniausiai vietoj Ik ant, pvz.: vista in Rausifiu: sédz; ma drklas in lditko gili; Idisk in lditko, in valos, tai bis gerai. Tarmés konstrukcija in su kilmininku vartojama ir tais atvejais, kur Ik biity vartojamas linksnis be prielinksnio, dazniausiai jnagininkas, pvz.: vefPa in karavato ,,karavatu, rateliu“; perverté in gudil ,,gudais“; az tavi virrésne in devi'fiti’ mtu’ ,,devyniais metais“; in birlou: ,,bulvéms“ tris Simtas adavém. 184 Kartais in pavartojamas ir dar kitokiomis reik8mémis, pvz.: i” ,.dél* driskos kokis buvo vargas; svi'tas palismonu: atvede in ,,pas“ mani; in ,,1° mani pdiso. ifgi (plg. tarmiy in, senyjy rasty ing, ingi). Vartojamas vietoj Ik 7, pvz.: ifigi dé di: padabna panasi“; plackés stdros, placos, ifigi silkes pandios; tigi ddrbu, ifigi visa ana nuzddvus. Kartais ingi pavartojamas ir prielinksnio pas reik’me, pvz.: nasli:s ifigi naslov vdik&avo. Priesdélis ingi tarméje, tur bit, buvo iglaikytas dél to, kad nesutapty su prielinksniu in, reiskianciu ant. nudg (nivg), nig (pig. senujy rasty nuogi, nuog, nug). Vartojamas vietoj lk nuo,pvz.2 ca toldit nuog mis lietinvixkai kalbanco Zmogdiis néra; moze man nug diriRue diwchu’ ,,kvapa“ vdro; nuk tévo likdii mdZas; anas paskavdj nuk j6s. priég (pri-g), prig (pig. senuju rasty priegi, prieg, prig). Vartojamas vietoj lk prie, PVZ-: prick saii neturi; privk tévi Gre jducais; ddr kap prik sveikatai, tai gerai. Paminétini kai kurie charakteringesni Zalutiniy sakiniy jungiamieji zodziai. Pazyminio Salutiniai sakiniai prijungiami daug kur lietuviy tarmése nebevartojamu santykiniu jvardziu huris, pvz.: berZas, kuris paskélot's virsui, ot-riskas, 6 kuris Zemin — méteriskas: kasos pasldidt’. Tatiau trumpuose pazyminio Salutiniuose sakiniuose, ypat tokiuose, kurie apibrézia daikto paskirtj, daZniausiai vartojamas santykinio jvardzio kas galininkas, pvz.: 2eba, kit: Séka ,,varlé, kuri Sokinéja“; sakés, kur puiedus k& la; véciklé, kit véto grié-dus; kit duris aguspirdinéja, itai zaperka jvelké, Santykinio jvardzio kas galininkas kartais vartojamas ir Salutiniams veiksnio bei papildinio sakiniams jungti, pv2.: itai nepravda, kit’ dzi-vas i'ra; pasake, kit nepeernes; skaite, kit’ pinigit’ dditk. Salutiniams laiko aplinkybés sakiniams jungti daznai vartojamas jungtukas kap skaip“, pvz.: kap cik sauldla paskavéjo, tai i# salcdit jail. Be to, kap ,,kaip“ vartojamas ir Salutiniams priezasties aplinkybés sakiniams jungti, pvz.: kap mis sdusi itié pieskat, tai Zol€ neduga. Tarmeéje labai placiai vartojama neveikiamosios riigies biitojo laiko dalyviu ir jvardziy bevardé giminé, pvz.: azupjduta ravalis iF dirgclu prirista; karbijos spintinés if Sdudit nupt-nta; bivo namat hifvais stattta; visa nuvej liepsni; visa raika pifke; a neZindil, kas itai bits iS 16 salto. RamaSkoniy tarmés sintakséje smarkiai jautiama ir slavy kalby jtaka. Visy pirma, &i jtaka pastebima Salutiniy sakiniy jungiamuosiuose ZodzZiuose. Nuolaidos aplinkybés Salutiniams sakiniams jungti daZnai vartojamas slaviskas jungtukas kde (Rd?), pvz.: kde nembkita, alé tt mani dar neapsukuosi ,,neapgausi*. Salygos aplinkybés Salutiniuose sakiniuose, Salia kad, vartojamas ir slaviskas jungtukas jeft/i, pvz.: kam pristdc, jesli th nedit'moji mefgu’ jiiic? Klausiamajam * sakiniui sudaryti, Salia gal, maz vartojamas ir slaviskas Zodelis moj, pvz.: moj ma teli:¢diti> varo? Tikslo aplinkybés Salutiniuose sakiniuose jaunesni daZniau vartoja nebe tariamaja nuosaka, bet bendratj kaip slavy kalbose, pvz.: @it'bi’ ‘Rasa, kat insté'me, nucapic ,,nuskandint“. Vietoj af ruriu, tu turi... dazniau vartojamos slaviskos konstrukcijos pas mane yra, pas tave yra..., PVZ.: pas mafi karvela biwvo ,,a8 turéjau karvele“, tai in deiends tris viedrits pteno ddu; Zo8a, a néra pas tavi kvaktikés vistos (atéjes pasiskolinti, klausia). Tarmeés linksniy vartoseng slavy kalbos paveikusios ne taip zymiai. 185.