Mituvos upyno tarmės daiktavardis

joes SU KALB OT y ROS KLAUSIMAI, Il Lie OU VOO ST SR MOKSLU AKADEMIJA MITUVOS UPYNO TARMES DAIKTAVARDIS* E. GRINAVECKIENE I Giminé, skaigius, linksnis* Il. Kamienas Tarmés daiktavardziy kamienai toki pat kaip ir Ik, tik tarpusavyje jie yra kick sumige. Vieni (i, u, iv, priebalsiniai) kamienai galia savo kamieno galiiniy turi, ypaé daugiskaitoje, ir kity kamieny galiines, arba visiskai pereina j kitus kamienus, ir. 165, 167 psl., 0 a, io kamieny retais atvejais tik atskiri linksniai yra gave kity kamieny galiines, Zr. 171-174 psl. Be to, kamienai tarméje gali keistis, keidiantis daiktavardzio skai¢iui, pvz.: a) Visos o-, iokam. vyru pavardés dangiskaitoje yra peréjusios j a, ia kamiena, pvz.: Byla, Petrdvyée, Riauba, Stanévyée, Vadeita, bet: Bylai, Petravyéei, Riaubai, Stanevyéei, Vadeisai. b) Visi menkinamos reikimés ukam. daiktavardiiai daugiskaitoje yra peréje ne j a kam., kaip reikéty tikétis (plg. 172 psl.), betiia, pvz.: ipkus (kas sulipes), pliufpkus (karStuolis), smifskus (pasmirdélis), bet: Hpket, pliu?pkei, smifskei. Galimas daiktas, taip yra todél, kad visi panaSios darybos menkinamos reikSmés daiktavardziai yra ne u, bet iv kamieno, ir daugiskaitoje visi jie pereina j ia kamiena, plg. miegalius, nuogdlius ir miegdlei, nuogalei. Taigi ir Sie ukam. daiktavardziai, biidami tarméje negausiis, analogijos keliu pagal iv kam. galéjo daugiskaitoje pereiti j ia kam. Tuo patiu galéty biti paaiskinamas ir o-, iokam. pavardziy daugiskaitoje peréjimas j a, ia kam. c) Vyri8kos giminés ikam. daiktavardis peefs vns. vard. ir daugiskaitoje yra peréjes j iakam.: pede?, pecifj, pectdms, peceis... 1Spausdinamasis straipsnis yra .5,Mituvos upyno tarmés“ II-osios dalies — morfologijos skyrius. Zr. E. Grinaveckiené, Mituvos upyno tarmé (toliau Mut), filologijos moksly kandidato laipsnio disertacija, mafinrastis, 531, Vilnius, 1955, Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko vardo universiteto rankraStynas. Sio straipsnio tarminiai pavyzdiiai raSomi iprastiniais Ik ra’menimis, prisilaikant bendryjy ra’ybos Zenkly reik&més, nurodytos Lietuviy kalbotyros klausimy (toliau LKR) 1, 119 —120. * Biidingosios Mituvos upyno tarmés daiktavard%iy giminés, skaitiaus ir linksnio formos nagrinéjamos LKK, 2, 177—185, Vilnius, 1959, M1. Kalbotyros klausimai, IIT 16) Ill. Kirtiavimas Tarmés daiktavardiiai yra skirstomi j keturias kirdinotes (su skyriais). Kirtinotés tokios pat, kaip 1k®, tik pasitaiko atskiry Zodziy, kirtiuojamy kita kir&inote negu Ik, Zodziy, kirtinojamy dvejopai. 1. Yra tarméje daiktavardziy, kurie lygiagretiai yra kiréiuojami: a) I-aja ir IIT-iaja kirciuote, pyvz.: briikimis — britkimis, gréblis — gréblys. inkstai — inkstat, kélnai — kalnat, péda — péda, stolai — suolai. b) Vienaskaitoje I-aja ir IIl-iaja (daznian) kirtiuote, daugiskaitoje, kaip i: Ik — I-§ja, pvz.: Gara — aSara — Gary, cérpe — cerpé — cérpiy, krdutuve — Rrautuvé — krdutuviy, leAtpjiive — lentpjivé — lenirpjitvin, nagine — naginé — ndginiu, pamoka — pamoka — pamoky, pifstine — pirstiné — pifstiniy. c) Vienaskaitoje — I-aja, daugiskaitoje — lygiagretiai I-gja ir III-iaja; pvz.: brélis — brdlei — brolet. = d) Il-aja ir IV-aja kirtiuote, pvz.: dslas — aslés, balas — balés, difZat — dirdai, diidas — ditdés, jievds, jiéoy — jievif, glébis — glébyis, kraittai — krantai, kuélai — kuolai, vamplas (snukio, burnos) — vamplés. e) Vienaskaitoje II-aja ir IV-aja ( ‘dazniau), daugiskaitoje — I-aja (vienas kitas gali biti ir IV-aja), pvz.: Agne (Agnieté) — Agné — Agniy, égle — eglé — égliu. Elze (Elibieta) — Elz — Elziy, lape — lapé — lapiy, hifpte (kas trumpai apkirptais plaukais) — kirpté — kifpciy, kupre— hupré — kizpriu, Magde — MagdéMagdiu, mefite — menté — menciy, Maré — Marin — Mariij, musé — misiy — musiij, ritpke (ruptizé) — rupké — ripkiy — rupkif{, vireé (bet vives — vires) - virviu — virviij. Sakninis Siu Zodziy kirtiavimas charakteringas senesniems Zmonéms. f) Vienaskaitoje I-aja, daugiskaitoje — IV-aja. Taip kirciuojamos visos (su priesagomis ir be jy) vyry pavardés, pvz.: Adomatis, Adomdéiu (~ Adomiitis Adomai¢iu) — Adomaiéei, Adomaicins, Bagddnckis, Bagdénekiu — Bagdanckei. Bagdanckits, Baléytis, Baléyciu — Baltytei, Baléycitis, Diioba — Duobai, Duobis, Jonelis, Joneliu — Jonelei, Jonelitis, _ Lazdduckas, Lazdducku — Lazdauckai. Lazdauckis, Militinc, Militinu — Miliiinai, Militinis, Varna — Varnai, Varnis, ViFsils, ViFSilu — Virsilai, Virsilus, 0 taip pat ir tosvis, uosviu — uosvei, uosvitss. Reikia manyti, kad i8 pradZiu taip (daugiskaitoje IV-aja kiréinote) buvo kirGiuojama tik vyro ir Zmonos — Seimos pavardé, o keliy broliy pavardés daugiskaita, kaip ir vienaskaita, buvo pastovaus kirtiavimo, pvz.: Adomdéei galéjo reikSti kelis brolius, 0 Adomaitei — jy tévus (tévqa ir moting). Vadinasi, skirtingas pavardziy daugiskaitos kirtiavimas i8 pradziy galéjo padéti atskirti pavarde keleto broliy nuo jy tévy (tévo ir motinos) ar brolio su Zmona pavardés. Igainiui taip kirtiuojama tevy — Seimy pavardé galéjo biti apibendrinta ir vienos pavardés vyrams vadinti. Tai, matyti, néra senas reiSkinys, nes tarméje yra pavyzdziu, kurie rodo, kad tie patys Zodziai priklausomai nuo skirtingos reik$més daugiskaitoje gali biiti kirciuojami dvejopai: zymédami Seima, jie yra kir¢iuojami IV-aja kirtiuote, o Zymédami kelis vienos profesijos vyrus, jie yra to paties kiréiavimo kaip ir vienaskaita, pvz.: pirmininkai (pirmininkas su zmona) ir pirmininkai (vyrai, einantieji pirmininko pareigas), mokytojei (mokytojas su Zmona) i! 2 Zr, Dabartinés lietuviy kalbos Zodynas (toliau DLKZ), XI—XIV, Vilnius, 1954. 162 mokytojei (vyrai mokytojai), girininkai (girininkas su 4mona) ir girininkai (keli miSky specialistai), kuniguéet (protestanty dvasininkas su gmona) ir kunighzet (keli dvasininkai), déd¥ei (dédé su dédiene) ir dédei (keli dédés). Jaunu vaikiny pavardziu daugiskaita savo kirtiuotés nepakeitia, pvz.: Butkytis (Butkaus stinus) ir Butkyéei (Butkaus stints), matiati Ramanauckyéius i Butkyctus. Savo daryba i Siuos asmenvardzius panasiy vietovardziy daugiskaita taip pat yra pastovaus kirgiavimo — i8laikiusi ta patia kir¢iuote kaip ir vienaskaita, pvz.: faukindtis (laukinaitis; kalbantis kitokia tarme ir gyvenantis lygumose. Tokiu vardu vadinami aukstaitiai vakarietiai, atitraukiantys kirti.) —_laukindéei, Butkdcei (kaimo vardas), Jobiibdcei (kaimo vardas), Mikutdéei (kaimo vardas), Simkdéei (miestelio vardas), Zinddéei (kaimo vardas). g) Daiktavardzio Zmégus vienaskaita tarméje yra kirciuojama II-aja, 0 daugiskaita — III-iaja kirtiuote: Zmégus, Zmégaus,... Zmogum,... Zménys, ZmoIV. Linksniavimas a) a, ia kamienai Visi a-, ia-kamieniai daiktavardziai yra vyriskos giminés. Vienas kitas yra ir bendrosios*. ‘ T-oji kirgiuoté Vienaskaita V. ptioc, artioc, mélis, aug{tinis Kk ptioda, _ artioda, méle, augjtine N. ptodui, artiodui, méliui, augjtiniut G. ptoda, artoda, méli, augftini Jn. piiodu, artiodu, méliu, augjtiniu Vt. ptiode, —_artiode, mély, virsugalvy S$. oyre, aptioke, béri, augitini Daugiskaita V. ptiodai, artiodai, bérei, augjtinet K. ptiody, artiody, bérix, augitiniy N. ptiodam(s), artiodam(s), bériam(s), augjtiniam(s) G. puodus, artiodus, bérius, augjtinius Jn. ptiodais, artiodais, béreis, augjtineis Vt. ptioduos, artioduos, —_ méliuos, virsigalviuos Il-oji, I1I-ioji, IV-oji kirciuotés a-, ia~ kam. II-osios, III-iosios ir IV-osios kirgiuotés daiktavardziy kirtis kaip Ik, o linksniy galiinés — kaip tarmés I-osios kirtiuotés daiktavardziy, 2r. paradigma: 4%, LKK, 2, 177-179. 163 a~, iakam. daiktavardZiy pavyzdZiai I-oji kirciuoté. a) Dviskiemeniai: bdlkis, brtedis, diims, kdilis, kdlc, kdlvis, kduls, kriims, kiigis (plaktukas ir stirta), kurmis, nérs (noras), pdntis, pdrkai (nieZai, suskis), pienc, pjiiklas, sieksnis (ilgio matas per abi i&tiestas rankas. Tokio plodio ilgas réZis bendrose pievose.), siiils, siiris, svtestas, pliokitas (pluo8tas, glébys), Sdukstas, Stolis, térps, tile, tvdrc, véjis, Zirnis, Zvirblis, Zvypnc ir kt. b) Daugskiemeniai: aftakis, afitkaklis (naSta, sunkumas), dntkiausis (anties kiauSinis), atiskars, blakstienc, galgstuvs, gérims, gyvénims (turi ir sodybos, tikio reikSme), gyvastis (gyvybé), gyvuolis, gyvuonis (gyvnagis), izgastis, kipetis, pakduSis, pavdsaris, patals, pusjnc, peréjims, prakaic, riipestis, sktltuvs, vardininks (sen. burtininkas, uzkalbétojas), vieskeldtis (vieskeliukas), vdrymas (darbas su daug operacijy: alaus, naminés darymas, skalbimas, malimas ir pan.) ir d. kt. II-oji kirciuoté. a) Dviskiemeniai: aikélis (sulenkta berZo Zievé uogoms rinkti), aukstas (ir taitkstas), atic, bic (priemené), cépkis (megzta Slepeté), efitis (antis), elksnis (alksnis), dalgis, dafktis, gifiéas (turi ir asmens, kuris gin¢ijasi, reik’me), globis (gobSas ir pats turtas), graipstas (graibStas, trikampis tinklas ant ilgos karties. Su graibstu Zuvi gaudo, stovédami ant kranto.),grikis, karcei (arklio sprando plaukai), karStis, kaiistis, kélis (kojos dalis), keltis (kojos dalis prieSingoje kulno puséje), kujinc (kmynas), laps, liépe (lieptas, lenta ar rastas per upe), méc (metas), médis, miéstas, mils (stora vilnoné medZiaga), mike (gurk8nis), miisis (mu8imas), miézis, naStei, pac (padas), paitkitis, peilis, pifstas, plaiiéet, plotis, pikis, rac, rake, rétis, sdc (sodas), skraic (sterblé), Saltis, sénis, spkis, skpscei, slefkstis, Sivis, tiSkas (uztiskes laSas, pats u2tiskimas), vdgis (gembé), vaftat, Zaprai (ziomenys), Zardis, Sédis, Zittksnis, Zitpsnis it kt. b) Daugskiemeniai. 1) Dariniai su dazniau vartojamomis priesagomis: -(t)ukas — gaidiks, girditks; -imas — éjims, gaudims; -umas — saldtims (saldiis valgiai), siiréims (dazniausiai riikytas virtas kumpis, deSra); -ininkas — kaklinifiks, pakabninks ir kiti dariniai i§ galiininio kirtiavimo daiktavardziy; -ikas — kiiriks, vediks; -elis — karvélis, puodélis; -élis — vakarélis, veimélis ir kt. daiktavardiniai dariniai; -inis — kiauSinis, panaktinis (sargas naktj), skrandinis (kailiniai, aptraukti milu); -uris — menturis; -utis — keliitis, lytitis, takitis, -tuvai — karstivai, mestnvai ir kt. dariniai i$ trumpos ir tvirtagalés Saknies; -uvis — hostiwis, lieXivis®, 2) Kai kurie dariniai su pa-, praprieSdéliais: pavddis, pagrépstai, pavyjc, padurhai, praskiéps ir kt. III-ioji kirciuoté. a) Dviskiemeniai: arkljs, bérnas, darps, ddikc, dieks (diegas), drie#las (driezas), griic, bérzas, o&¥s, kélmas, kéc, lopss, slieks, ktioc, Iditkas, lénks (langas), Itiops (luobas), méSlas, drs, péc (pédas), plduks, rdnc (randas), rjc, sdrks, spirks, srieks (sriegas, Zuvies odos klijai, gleivés), stéks, stiols, §drmas, Siduc (Siaudas), Spdks (varnénas), taukai, toc (uodas), véic (veidas), drs, vélnes, vézfs, vdistas, Zdnc (zandas), Zénc, dec ir kt. b) Daugskiemeniai: akvioc, abdiegs (vandens kirminas su Sapy kiautu), apmatat, ataudai, Géuols, avil¥s, avinc, burbuls, gaigals, ekerps, garlaivys, débils, kamuoLys, kosuljs, kaminc, kévals, kibirs (smulki Sakuté prakurams), marskine?, nebylyis, * Atskiry priesagy daugiau pavyzdziy Zr. Mut, §§226, 130, 208, 121, 120, 227, 228, 265, 234, 138 ir kt. : 164 pabrolys, patalkys, pasals, pasinc (rakstis), rfebals, skaudulys, stipinc, snékals (kalba, 8nekéjimas), Supinjs (toks valgis), iizvalkals, vabals, vdnaks, vidur§s, védars, £abars, Ziuburys (Ziburys) ir kt. IV-oji kirciuoté. a) Dviskiemeniai: balnas, balsas, biirys, daf&as, drugys, gals, e&¥s, garns, genfs, gritzas (nuograuza ir maza slidi upoksniy Zuvis), gizys (gurklis), jdvs (javas), kaklas, haiips, kor¥s, kljs, judks, latks, lasas, latiks, line (linas), léps, maiias, naks, ndms, raks (ragas), rugys, risVs, sakat, sGpnas, sniéks, stdls, stulps, skiluys, Sefnas, Siénc, sé8kas, Slaic, Slaks (ta8kas, démelé), 1s (Silas), Gas, Sers, taks, vaiks, vac, varks, varps, vdks, zuikYs (kiSkis) ir kt. b) Daugskiemeniy, i&skyrus pavardziy daugiskaita (Zr. 162 psl.), tarméje néra. a-, ia-kam. daiktavardZiy linksniy galiniy ypatybés Kaip paradigma rodo, daugumas a-, iakam. daiktavardziy yra iSlaike savo kamieno galiines, paveiktas tarmés fonetiniy zodzio galo désniy®, tik mazybiniai a-kam. daiktavardZiai vns. viet. i8tisai vartojami su iakam. daiktavardziyu galine -y ~-yje: darditiky, mazgiiky, julinithy, tvartiiky. Taip yra, greitiausiai, todél, kad tik $i vienintelé mazybiné priesaga tarméje yra a kam., 0 visi kiti mazybiniai daiktavardziai yra ia-kam. Todél, galimas daiktas, atskirus priesagos -(i)ukas linksnius veikia kity mazybiniy daiktavardZiy analogija. Be to, skirtingai nuo Ik, visi III-iosios kirtiuotés dviskiemeniai daiktavardziai vns. viet. visada yra kirtiuojami Saknyje: ddikte, ldnge, dre, stdge, véide. a-kam. daiktavardziy vns. Sauksm. yra dvejopas’. Tarméje taip pat yra vartojamos dvejopos dgs. naud. formos: su galiniu -s ir be jo: arklém(s), médzem(s), nagdm(s), tatiau dazniau yra vartojama forma su galiniu -s. Tas pats pasakytina apie visy kity kamienu vyriskos giminés daiktavardziy dgs. naud. ir visy moteri8kos giminés dgs. naud. ir jn. b) o, io kamienai Visi o-, iokamieniai daiktavardziai yra moteri’kos giminés. Vienas kitas Siu kamieny asmenvardis (Duoba, Byla, Engeléika) yra vyriskosios, keletas okam. yra ir bendrosios giminés®. T-oji kirtiuoté ° Vienaskaita V. S. gélda, lentyna, sduje, uevéje K. géldas, lentynas, sdujes, nevéjes N. géldai, lentynai, sdujet nsvéjet G., In. -gélda, lentyna, sduje, ~ udvéje Vt. géldo, lentyno, sdujo, nevéjo 6 Jr. LKK, 1, 151—159, 161—162. Ten pat 2r. ir apie tarmés kity kamieny linksniy galiniy vokalizma. 7 Zr. LKK, 2, 183. Zr, LKK. 2, 177, 165 b) Daugskiemeniai: badijé (badas), ganykla, hamard , lydeka, sveikata, uosvijé (vyro ar Zmonos tévy namai), Zarijé ir kt. III-ioji kirdiuoté. a) Dviskiemeniai: burnd, galva, nauda, o&kd, trioba, Zarnd; jo-kam. tarméje nepasitaiké i&girsti. b) Daugskiemeniai: aviza, asakd, adata, ankstara (ink&tiras), giluma, pavaje (popierius ar skuduras, ant kurio uzvyniojamas kamuolys), pabaiga, plastakd, paSukas, pavazas, prapersa, ragana, Siluma, uodega, vedega ir kt. IV-oji kirciuoté. a) Dviskiemeniai: Alsd (tarmés ploto upelis), ausra, banga, banda, barza (barzda), blauza (blauzda), daind, gauje, desra, diend, déiovd, jiega (jéga), kamsa (susikimsimas), kasd, kriaiinas, kritwva, més, mama, lanka, laza (lazda), lenta, liga, liuoba, luoma (loma), merg@, marti, meska, nauda, nogla (velnias, keiksmazZodis), rasa, sala, sausra, spraga, sriuba, séjé, sula, skola, Saka, Salna, seivd, tamsd, tvord, tetd, viela, Ziema, zine, Zvejé (Zuvavimas) ir kt. Daugskiemeniy néra. o-, iokam. daiktavardziu linksniu galiiniy ypatybes Kaip paradigma rodo, daugumas 0-5 jo-kam. daiktavardziy yra i8laike savo kamieno galtines, paveiktas tarmés fonetiniy Zodziy galo désniy, tik vns. vt. kai kurie iokam. Sakninio kirtiavimo daiktavardziai alia savo kamieno galiinés turi ic é-kam. daiktavardziu galiine -é ~éje (ji tarméje yra retesné): giré (girioje), gritisé (kriauSéje), ofiné (vy8nioje). Vis. 8. savo forma, paprastai, nesiskiria nuo Vv. (i8skyrus pati: pate, marti: matée Zodzius): d8ka, vista, ragana, tik visu ju kirtis dainiausiai yra Saknyje (daugskiemeniai JI-osios kirgiuotés daiktavardziai kirti turi priesagoje: lydéka, aguéna). Dgs. n. ir jn. Sakninio kirtiavimo daiktavardZiai tarméje sutinkami su dvejopomis, lygiagretiai vartojamomis, galfinémis: su galiine -om/(s) ir su -um(s): rattkom(s) || raftkum(s), vistom(s) || vistum/(s), vdrnom(s) || vdrnum(s). Galiininio kirtiavimo daiktavardZiai Cia turi tik savo galiine: avizdm/(s. ),mergdm(s), §akém(s); avizdm(s), mergdm(s), Sakém(s). Dgs. viet. galiiné tarméje yra taip pat dvejopa. Senieji tarmés atstovai vartoja foneti8kai aptrumpéjusj dgs. viet.: pakulos, strénos, §akés, virkscios (Si galiiné yra apskritai retesné), o visy kity tarmés atstovy tarpe jis toks, kaip ir Ik: avizose, Sakosé. ¢) é kamienas é-kam. daiktavardziai, paprastai, visi yra moteriSkos giminés, tik vienas kitas jy (némé, lojyné) yra bendrosios®. , T-oji kirgiuoté Vienaskaita V., G., In, 5. axle, mergdte K. zyles, mergdates N. zylet, mergdtet Vt. drébé, alkiiné * Zr. LKK, 2, 177. 167 2) Ivairiis kiti daiktavardziai: gyonasle, ligybe, pakdlne, pakléte (vieta prie kléties), spafiguole, saitiake, stdltiese, Sildéves (Silojai), Zémuoge ir kt. Il-oji kirdiuoté. a) Dviskiemeniai: bige (ranka, jei pirStai nupiauti, bukas daiktas, nulau%tas peilis), blake, braske, brikne, bopse (moteris, menk.), bdbe (moteris, menk.), draiige, gile, kiaiile, kdse, kudle, krégéde, lipke (kas sulipusi), lize, piéne, pliufze (makyné, purvynas), pdde (psn., krikSto motina), pise, rage (i8didi, kaip su ragais), réples, rdges, rdze, séne, smalkes, sprage, skefse (sijonas skersais dryZiais), silke, smile (smalizé, smaguré), skraiste, stakles, Siufles (prasti griidai), sinre, Sue, Svefite, veisle, Zagre, Zéme, Zebre (murzé), zufze (verksné), 2vake ir kt. b) Daugskiemeniai. 1) Dariniai su daZniau vartojamomis priesagomis: -ybé — galybe, neteisybe, tams¥be; -yklé — pustykle, SaudVkle; -ané — kamdné, samdne; ~yné — pempine (pelké, kur veisiasi pempés), klampyne; -ine — kriitine, penkine (penki rubliai), simcine (Simtas); -(i)uke — pelitike, kacitike; -ike — ristke (riséja), vélikes (vilnos, i§ kuriy velia yeltinius, paprastai, trumpos, ériuky vilnos); -ele — auséle (arpo ausis, pro kuriq byra griidai), bobéle (prietaisas dalgiui kalti): -uté — ausiite, eglite; Ste — mazVte, lipytes™ ir kt. ' 2) Atskiri Zodziai: drobile, gyvdte, kalade, kelione, hepitre, padraikes, pleskataine (plepé), perékle (perinti vista), vienbores (turintios vienodus daiktus, vardus) ir kt. Il-ioji Rirciuoté. a) Dviskiemeniai: varské, versmé. b) Daugskiemeniai: Antvardé (Mituvos intakas), dederviné, eketé, giminé, hultuvé, malkin8, meskeré, pamergé, panages, pikvoté, rupiizé, tinginé, végélé ir kt. IV-oji kirciuoté. a) Dviskiemeniai: budé (galastuvas ir supuolusi duona, ragai8is), dielé (délé), duobé, eilé, e&é, garbé, gélé, gelmé, kabé, kalé, katé, kalvé, hedé, knyslé, kremzlé, kuislé (kas ilgai apie save tvarkosi), Availé, kvieslé, laumé, mémé, pelé, pyné, puslé, rauplé, réksné (verksné), ritiglé (verksné), siillé, skylé, sterblé, sinzé, inervé, véké, Sieve. Evyglé (kas Zviegia) ir kt. é-kam. daiktavardZiy linksniy galiniy ypatybés Paradigma rodo, kad daugumas é-kam. daiktavardziy yra i8laike savo kamieno galiines, paveiktas tarmés fonetiniy Zodzio galo désniy;o dgs. n. ir jn. Salia savo kamieno galiiniy yra sutinkami dar ir su kitokiomis galiinémis. Galiininio kirtiavimo é-kam. daiktavard%iai Siuose linksniuose turi dvejopas galiines: foneti8kai pakitusiq é-kam. galiine -em/(s) ir, Salia jos, galimas daiktas, io-kam. galiine -iom(s) (ji tarméje kartais net ir dazZniau sutinkama): pelém(s) || pelidm(s), giminém(s) giminiém(s); fievem(s) || Zievidm(s). Sakninio kirciavimo é-kam. daiktavardziai Siuose linksniuose lygiagreciai yra vartojami su trejopomis galiinémis: é-kam. -em(s) (ji tarméje, palyginti, reta): drébem(s), Zagrem(s); to-kam. -iom(s) (ji dazniausia): kuirpiom(s), pusiom(s); ir galiine -ium(s): RdSium(s), Zitirkium(s). Galiinés -ium(s) buvimas o-,io-ir ékam. Sakninio kirgiavimo daiktavardziy, o taip pat biidvardziu, skaitvardziy ir jvardziu? daugiskaitos naudininko ir jnagininko linksniuose ir jy vartojimas Salia atskiry kamieny jprasty siy linksniy galiiniy yra biidingas ne vien tik apragomajai tarmei. Visy pirma Si ypatybé pladiai U Atskiry priesagy daugiau pavyzdziy Zr. Mut, §§ 207, 144, 169, 153, 265, 226, 120 227, 234, 233. ™ Zr, Mut, §§ 382, 389k, 397, 401, 419, 427, 433, 434d. 169