Plikių tarmės žodžio galo dvibalsis „-ai“

LE E -T :.-U;/V.TŲ (K-A L BO" T.Y R O 5: K L A“ U S I M A.L, HI LEER T- UNIO SS TSR. MO K SLU AKADEMI]JA PLIKIU TARMES ŽODŽIO GALO DVIBALSIS aiti D. GARGASAITĖ Plikiai (plikė) yra gyvenvietė 12 km į šiaurės rytus nuo Klaipėdos. Apylinkės tarmė priklauso žemaičiams donininkams ir yra jų ploto šiauriniame kampe, 1959 m. dialektologinės ekspedicijos metu, tyrinėjant tarmę Plikių, Paka- moriū, Šimkū ir Šatriū kaimuose, buvo pastebėtas įdomus fonetinis reiškinys — žodžio galo dvibalsio -ai išvirtimas -vo. Dvibalsio ai suvienbalsėjimą Klaipėdos ir Priekulės apylinkių tarmėje yra pastebėjęs A. Becenbergeris dar XIX a. pabaigoje. Suvienbalsėjusį dvibalsį ai A. Becenbergeris žymi d, pvz.: rankdtas ,rankaités®, žėddszei „,Žiedaičiai“. Apie šio garso tarimą autorius sako, kad d tariamas kaip o, linkęs į ilgą a. Kartais autorius girdįs aiškų, šviesų o°. Šį klausimą liečia ir R. Trautmanas, kalbėdamas apie prūsų ir kitų baltų kalbų dvibalsį a:. Jis sako, kad lietuvių kalbos tarmėse tvirtapradis dvibalsis ai gali virsti į d, o šitas toliau į d, plg. diszkus > dszkus > dszkus. Tačiau R. Traut- manas duoda ne tik tvirtapradžio (ddkrts), bet ir tvirtagalio (vdks) dvibalsio ai suvienbalsėjimo pavyzdžių. Čia pat autorius pastebi, kad taisyklė, jog gali su- vienbalséti tik' tvirtapradžiai dvibalsiai, nėra griežta“. Apie dvibalsio ai suvienbalsėjimą Klaipėdos apylinkių tarmėje yra rašęs ir V. Fenclau. Jis pažymi, kad šiaurinėje Klaipėdos tarmės dalyje a' < ai yra išta- riamas 2°, pvz.: § mks ~ Siffikai, rd'sd" ~ Risai, plg. mar3Jj' ~ *matai?. Pagal nevienodą ai išvirtimą V.Fenclau Klaipėdos tarmę skiria į šiaurinę, kur ai > 2, ir pietinę, kur ai > a’, ir duoda šio reiškinio izoglosą. Pietine Klaipėdos apylinkių tarme kalba Rufipiškė, Pėmpininkai, Švėpeliai, Lūžai, Pociai (?), Paugai, Alks- niai, Eglynai ir Smilgynai. Barškiai, Sudmantai, Lypkiai, Difvupiai, Leliai, Diūviečiai, Baūgštininkai, Jokšai ir Šatriai yra pirmieji paribio kaimai, kalbą šiaurine tarme*. 1 Pranešimas, skaitytas dialektologinéje konferencijoje 1959 m. 2 Žr. A. Bezzenberger, Litauische Forschungen, 13, Gėttingen, 1882, 3 Zr. R. Trautmann, Die altpreussischen Sprachdenkmiler, 143, Gėttingen, 1910. ¢ Žr. W. Fenzlau, Die deutschen Formen der litauischen Orts- und Personenna- men des Memelgebiets, 13, Halle, 1936. $,,Die Isoglosse zwischen der Siidmemeler und Nordmemeler Mundart: 87 Plikiai, Šimkai, Pakamoriai, Šatriai yra šiaurinės tarmės plote. Minėti kalbininkai dvibalsio ai suvienbalsėjimo Klaipėdos apylinkių tarmėje nėra plačiau aiškinę ir nėra pastebėję a: virtimo *0. Plikių apylinkės tarméje žodžio galo dvibalsis -ai virsta -#o (tariama o su ne- žymiu » atspalviu) tuo atveju, jei jis stovi po kieto priebalsio, pvz.: bdlt46 ~ bal- tai, géruo ~ gerai, matu0 ~ matši?, Žodžio galo dvibalsis -a:, po minkšto prie- balsio išvirtęs -e:, tariamas e, pvz.: bjauré: ši" pavasari bova šalt bjauré ~ šį pava- sarį būvo šalta biaūriai; grėžė: prėkuliškė gragé kalb ~ priekuliškiai gražiai kalba. Žodžio galo dvibalsis -ai virsta -*0: 1. a-kamienių daiktavardžių daugiskaitos vardininko linksnyje, pvz.: £ri's bėržuo ~ tris beržai, pėnki siū'nuo ~ penki sūnai, plvdni rišbud ~ ploni riibai. 2. „a-kamienių įvardžių ir vardažodžių daugiskaitos inagininke, pvz.: su tus Vaistuds: manė gėrkli rėk patépi su vos vaistbs ~ mūnie „man“ geiklę reikia patėpti su tais vaistais; su naguds: kap, a su nagvos imsi ~ kaip, ar su nagais imsi; pu paraluds: guliék pu pūtaluės ~ gulėk po patalais. Greičiausiai, dėl analogijos -ai žodžio gale kartais virsta -“o ir po minkšto prie- balsio, jei greta stovi žodis, turįs dvibalsį -a: po kieto priebalsio, pvz.: su pėnikuos, su kėtūtuos : su pėnikuos vežėmuos i kėrūtuos 105 ūrkininkuo miešlus pūrdi'mu0 vėštę ~ su penkiais vežimais ir keturiais liūob ūkininkai mėšlus pūdymo „pūdymui“ vėžti. 3. o-kamieniy įvardžių ir vardažodžių vienaskaitos naudininke, pvz.: švės+0; aš ės vėšėmos krudvus pi" miėneša švėsu0 ~ aš esū vežimūs krévusi py „prie“ ménesio švičėsai; 0 rankud: kas 6 mana rūnkud ~ kas tai mano rafikai; 6 mérgud : aš pasaki-su 6 mėrgud0 ~ aš pasakysu „pasakysiu“ tdi mefgai. 4. o-kamieniy veiksmažodžių esamojo laiko II asm. formoje, pvz.: sakdr kan tu mané saku6 ~ ką tu manie sakdi; dérbu6; kan tu vakdr vėsd déné dérbu6 ~ kj tu vakar visą di€na dirbai; bovud ; kor tu bov#d ~ kul tu buvai. 5. Prieveiksmiuose, padarytuose iš a-kamieniy būdvardžių, pvz.: gér«s, v46- keškuo : aš mubku gėruo vubkeskné ~ aš méku gerai vokiskai; balruo ; liliji bali s ži'd ~ lilija baltai žyda „„Žydi““; négérvd: manė Š nėgėrud ~ mūnie negerai ,,man ne- gera“. Medžiaga rodo, kad žodžio galo dvibalsio -ai virtimas -*o Plikių tarmėje yra ne morfologinis, o fonetinis reiškinys, nes virtimas, paprastai, vyksta įvairiose kalbos dalyse tam tikroje fonetinėje padėtyje, būtent, po kieto priebalsio. Apskritai, dvibalsiai ai ir ei Žemaičiuose linkę suvienbalsėti. Tačiau reikia manyti, kad dvibalsių ai ir ei suvienbalsėjimas-nėra senas. Mažvydo katekizme Das Siidmemeler Litauisch wird noch gesprochen in Rumpischken, Neuhof, Schwep- peln, Schuscheiken - Jahn, Podszeit - Stankus, Paugen, Bajohr-Mitzko, Eglienen und Schmillgienen. Auf der anderen Seite sind die ersten Vertreter der Nordmemeler Mundart die Ortschaften Barschken, Sudmanten-Trusch, Liebken, Clausmiihlen, Lėllen, Din- wethen, Baugskorallen, Gr. Jagschen und Schattern®, Žr. Ten pat, 16. 6 Transkripcija vartojama panaši į J. Aleksandravičiaus. Žr. J. Aleksandravičius, Kirtis ir priegaidė Kretingos tarmėje, — Lietuvių kalbotyros klausimai, 1, 97 — 106, Vilnius» 1957. Trumpųjų i, « paplatėjimas žymimas pagal V. Fenclau, Zr. W, Fenzlau, min, veik., 29 —37, 88 jo beveik nėra. Manoma, kad tas suvienbalsėjimas ėmė rastis vėliau, jau po Maž- vydo laiky?. Plikių tarmės žodžio galo dvibalsio -ai išvirtimas, greičiausiai, bus nuéjes toliau, negu kitur Žemaičiuose. Iš pradžių ai suvienbalsėjo ir vietoje af imta tar- ti ar. Toliau a' bus išvirtęs į d, plg. pereinamąjį garsą tarp a ir o Klaipėdos apylin- kėje (Kaiklininkai, Melnragė), pvz.: vd'ks ~ vaikas (V. Fenclau žymimą 9° : Boks ~ vaikas®), kuris rodo pusiau įvykusį a virtimo į o procesą. Toliau balsis o galėjo šiek tiek sudvibalsėti, kaip ir kiti Plikių tarmės kirčiuoti galūniniai o, pvz.: dnuds ~ ands, dn40 ~ and, šaktoms ~ šakėms „šakomis“. Verta pažymėti, kad žodžio kamieno a: likimas yra kitoks: čia ai suvienbalséja retai, pvz.: ddkta ~ daikto. Dažniausiai jis išlieka sveikas, pvz.: kerdditis ~ ker- déitis ,„,„piemenukas“, paiks ~ paikas „kvailas“, vaikėlis ~ vaikélis. Žodžio kamie- no ei Plikių tarméje suvienbalséja dažniau, negu az, pvz.: rék ~ reikia, éf ~ eiti, patékte ~ patéigti „papasakoti“, léd ~ léida ,,leid?ia“, nors véizu ~ véizu „Žiū- riu“. Taigi, Plikių tarmės žodžio galo dvibalsis -ai yra nuéjgs ilgesnį raidos kelią, negu žodžio kamieno ai, kadangi žodžio galo -ai seniau šioje tarmėje, kaip ir kitose žemaičių tarmėse, dėsningai yra suvienbalsėjęs. Reikia manyti, kad šitoks žodžio galo -ai virtimas -*0 nėra senas reiškinys. Priešingai, jis yra rezultatas to- lesnio dvibalsio -ai kitimo, kuris, greičiausiai, bus įvykęs jau po Mažvydo laikų. KOHEYHBIA ĮHOTOHT -ai B NJIAKAKACKOM FOBOPE HI. A. TAPTACAHTE Peswome Hacenéunnnifi nynkr [Tmuksafi Haxogutcst B 12 KM K CeBEPO-BOCTOKY OT ro- pona Kaaiineasl. ToBop 3TOro nocėjika. NpUHALJIENKHT K HapeuHiO JKEMaiToB IOHHHHHKOB. Bo Bpemsi jJaJiekTOJIOTHUeCKOH skcnexauuuu B 1959 r. B okpecTHOCTSIX Iliuksū Gbl10 3aMeYeHO HHTepecHOe SBJIeHHe — U3MEHeHHe KOHEYHOro Ju(ToH- ra -ai B -“o. B Hauase cratbu Jaércs 0630p JinTepaTypbi mo tomy Bompocy (A. Be- uenGeprep, P. Tpayrman, B. ®ennnay). Įlasibume yKasbiBalOTCA CJrytan, Koria IM(TOHT -ai B KOHIE CJIOBA MOMKET MNPeBPaTHTbCA B -"o. ITO H3MeHeHHe Mpo- HCXOJMT BO BCEX YaCTsiX peud, KOrjJa -ai HaXOAHTCs IIOCJie TBEPAOro corJac- Horo (32 HMCKJIOYEHHEM CJiyuasi aHaJoruH). ABTOP CTaTbH NPHXOJAMT K BHIBOAY, ųTO 3TO He MOpdoJoruyeckoe, a (OHETHUECKOE SIBJIEHHE. [Tpouecc H3MeHeHHSi -ai B- “o, BepPOSITHO, CJEAYIOMMH: NU(TOHT -ai B KOHLE CJIOBa MOHO(TOHIH3HpOBaJcs (ai > ar). [lasbuie a" B JaHHOM I'OBOpe H3MEHHJI- 7 Zr. J. Senkus, Pirmosios lietuviškos knygos tarmė. — Lietuvių kalbotyros klausi- mai, 1, 73, Vilnius, 1957. 8 Žr, W,Fenzlau, min. veik., 13. 89 i Fo he KĄ