Naujas etimologinis rusų kalbos žodynas

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, IV LIETUVOS TSR MOKSLŲ AKADEMIJA NAUJAS ETIMOLOGINIS RUSŲ KALBOS ŽODYNAS A. SABALIAUSKAS Jau daugiau kaip penkiasdešimt metų M. Fasmeris sėkmingai dirba kalbotyros baruose. Kalbininkams, ypač tiems, kurie vienokiu ar kitokiu būdu susiduria su slavistikos ar Rytų Europos tautų kalbinių santykių klausimais, gerai žinomi tokie M. Fasmerio veikalai, kaip: „Греко-славянские этюды“ (1909), „Studien zur albanesischen Wortforschung“ (1921), „Osteuropäische Ortsnamen“ (1921), „Untersuchungen über die ältesten Wohnsitze der Slaven I: Die Iranier in Südrussland“ (1923), „Wikingerspuren in Russland“ (1931), „Beiträge zur historischen Völkerkunde Osteuropas“ (1932—1936), „Die Slaven in Griechenland“ (1941), „Die alten Bevölkerungsverhältnisse Russlands“ (1941) ir kt. Tačiau visi šie darbai buvo tartum parengiamosios studijos kapitaliniam M. Fasmerio veikalui — etimologiniam rusų kalbos žodynui1. Tiek savo apimtimi, tiek ir faktine medžiaga šis žodynas prašoka ne tik ankstesniuosius rusų kalbos, bet ir apskritai slavų kalbų etimologinius žodynus. M. Fasmerio žodyne nagrinėjama ne tik rusų literatūrinės kalbos žodžių kilmė, bet pateikiama ir visokių dialektizmų, tikrinių vietų ir asmenų vardų, aiškinami įvairių rusų kalbos paminklų archaizmai. Žodyne labai vaizdžiai atsispindi rusų kalbos santykiai su kitomis kaimyninėmis, o taip pat Vakarų Europos kalbomis. Jame duodama ne tik skolinių ar vertinių iš svetimų kalbų, bet dažnai nurodoma ir rusų kalbos žodžių paplitimas kitų tautų kalbose. M. Fasmerio žodynas įvairiais atžvilgiais praverčia ir baltų kalbų tyrinėtojams. Kiek vietos žodyne skiriama baltų kalbų medžiagai, rodo jau vien tas faktas, kad žodžių registre, kuris iš tikrųjų dar nėra pilnas, randame apie tris tūkstančius lietuvių, beveik du tūkstančius latvių ir apie penkis šimtus prūsų kalbų žodžių. Žodyne aiškinama baltiškų vietovardžių, pasitaikančių senuosiuose rusų kalbos paminkluose, kilmė, nagrinėjami baltų genčių pavadinimai, kai kurie asmenvardžiai ir kt. (plg. Вили I, 200; Витолки I, 205; Деремела I, 342; Жемо итв I, 418; жмуда I, 428; Латгола II, 19; латыши II, 19; Ливики II, 40; Литва II, 46; Неман II, 211 ir kt.). Lietuvių skaitytojams, be abejo, įdomus baltiškų žodžių išplitimo rusų kalboje klausimas. Šiam klausimui nušviesti M. Fasmerio žodyne taip pat skiriama 1 Russisches etymologisches Wörterbuch von Max Vasmer, Erster Band: A—K, Heidelberg, 1953, 712+XLVII S.; Zweiter Band: L—Ssuda, Heidelberg, 1955, 712 S.; Dritter Band: Sta—Y, Heidelberg, 1958, 697 S. 319 nemaža vietos. Kadangi minėtas žodynas lietuvių skaitytojams yra gana sunkiai prieinamas, čia trumpai apžvelgsime žodžius, kurie M. Fasmerio, o dažniausiai ir kitų kalbininkų nuomone, į rusų kalbos tarmes ir įvairius rašto paminklus pateko iš baltų kalbų. апуд ‘Kornkasten (im Speicher)’. Žodis pasitaiko baltarusių ir lenkų kalbose, kilęs iš liet. aruodas, lat. arūods (I, 27, III, 511). баланда 1. ‘Art Melde’, 2. ‘schlechte Hanfsorte’, 3. ‘Beeten kraut’, aptinkamas Riazanės, Tambovo apylinkėse, kilęs veikiausiai iš liet. balánda (I, 45). вайнник ‘Art Frauenkopfputz’, pasitaiko vakarinėse rusų tarmėse, kilęs veikiausiai iš liet. vainikas (I, 165). валанда ‘saumseliger, langsamer Mensch’, валандать ‘langsam, saumselig arbeiten, die Zeit nutzlos verbringen, verzögern’, kilęs iš liet. valandà, rytų lat. voluda (I, 166). ванчес, ванчос ‘Eichenbalken für den Schiffsbau’, senesniuose kalbos paminkluose vartojama forma ванчус. B. Karskio nuomone, žodis kilęs iš liet. vančos ‘Balken zum Befestigen des Ankers’, lat. vancis ‘Balken zum Auffinden des Ankers’ (I, 168)2. вентерь ‘Beutelnetz, Fischsack’, aptinkama ir formos вентель, вентель, вятерь, вятерь, ukr. в’ater, lenk. więcierz, więcierz, wiecierka ‘Fischreuse’. Įvairiais laikais paskolinta iš liet. vėteris, lat. vēnteris (veikiausiai kuršizmas). Seniau paskolintos yra rusų kalbos formos be šakninio n (I, 183, 245). вытум ‘Art Barke auf dem Niemen’, вутума ‘Art Flussfahrzeug auf d. Niemen u. Pripet (Minsk, Grodno, Kaunas)’. Žodis sunkiai išaiškinamas; gal būt, jį galima sieti su liet. vytinis ‘geflochten’ (I, 205). зупца ‘Trespe’, vartojamas rusų kalbos vakarinėse tarmėse, kilęs iš liet. girsa ‘Trespe’. Iš lietuvių kalbos paskolinta ir lenk. girsa ‘Rade’ (I, 270). дёгомъ, kilm. дёгма ‘Birkenteer’, ukr. дёготь, kilm. дѣха, baltr. дѣхоч, sen. čekų dehet, kilm. dehte, slovak. deht, lenk. dziegieć. Šis slavų deguto pavadinimas kaip senas giminingas žodis mėginamas sieti su liet. degutas, lat. deguts, o toliau su liet. degù, dègti, dãgas ‘Ernte’. Tačiau liet. dėgti tiksliai atliepia sen. slavų жегу, rus. жгу, todėl slavų deguto pavadinimą galima laikyti skoliniu iš baltų kalbų. Tokios nuomonės buvo K. Būga, J. Mikola. Taip mano ir naujojo lenkų kalbos etimologinio žodyno autorius F. Slawskis3 (I, 335, III, 514). дайлуда ‘Baumeister’, vartojamas Skorinos, dažnai aptinkamas XVI amžiaus baltarusių dokumentuose, kilęs iš liet. dailýda (I, 358). дырван ‘Brachfeld’, pasitaiko vakarinėse rusų tarmėse, vartojamas ir lenkų kalboje (dyrwan), kilęs iš liet. dirvònas (I, 386). джало ‘Abgabe, Steuer’, dažnai aptinkamas baltarusių dokumentuose, kilęs iš liet. *dėklas ‘Auferlegung, Steuer’: dėti (I, 387). ёня ‘Getreidedarre’, vartojamas apie Smolenską, ukrainiečių, baltarusių kalbose (жёна, жоўна, senesnė жёја) ir gali būti giminingas su liet. javėna ir kt. * Lietuvių kalbos tarmėse šis žodis pasitaiko ‘kablio’ reikšme: vančas (Upyna), vančys (Radviliškis), vančkaras (Šiauliai). Į lietuvių kalbą jis galėjo patekti iš latvių kalbos, o latviai veikiausiai jį gavo iš vokiečių. 2 Plg. F. Slawski, Słownik etymologiczny języka polskiego, 1, 194, Kraków, 1952—1956. 320 Tačiau kadangi šis žodis vartojamas slavų, gyvenančių baltų kaimynystėje, tai kai kurie kalbininkai jį laiko paskolintu iš liet. jāuga (I, 389). ендова, яндова ‘bauchiges metallenes oder irdenes Gefäss; Kanne für Bier’, sen. rus. jandova ‘flache Schale mit Schnabel’, baltr. jandova. Laikomas skoliniu iš liet. indauja, indas (I, 399, III, 514). жлукто ‘Fass zum Wäschelaugen, das Wäscheweichen’, жлукта, baltr. žlūkto, ukr. žlūkto ‘Zuber, Kufe’, lenk. žłukto. Paskolintas iš liet. žlūklas (žlūgtas) ‘Waschlauge, Fass zum Wäschelaugen’ (I, 427). клуня ‘Art Scheune, Riege’, ukr. klūnia, baltr. klūnia, lenk. klunia, klonia ‘Scheune aus Fichtenrundhölzern, Schlafstätte’. Šis žodis veikiausiai kilęs iš liet. klūonas, lat. kluōns: liet. klóti (I, 573—4). ковш ‘Schöpfkelle, Schaumlöffel, Trinkgeschirr’, ukr. kovš, baltr. kovš, sen. rus. kovšb. Paskolintas iš liet. káusas, lat. kauss. Šis baltų kalbų žodis yra patekęs į suomių-ugrų (suom. kauha) ir į kai kurias germanų kalbas (vidurinių vok. žem. kouwesse, vok. žem. kausse, sen. dan. kouse, dan. kaus, šved. kaus, kás) (I, 586, 679). кувшин ‘Kanne’, кувшин (asimiliacija), ukr. kušyn, baltr. kušyn. Šis žodis galėjęs kilti iš liet. *kausinas, kuris galėjo būti šalia káusas. Dėl darybos plg. liet. vaikšnas : vaikas (I, 679). кыльша ‘Hüfte, Oberschenkel’, pasitaiko ir кульжа, baltr. kūlša, lenk. kulsza, paskolinta iš liet. kūlsė, kūlsis (I, 690). курпы, курпины ‘Bastschuhe’, lenk. kurp, kurpia, žodžiai paskolinti iš baltų kalbų, plg. liet. kūrpė, lat. kurpe, pr. kurpe (I, 701—2). лаума ‘Art Hexe’, pasitaiko apie Smolenską, žodis kilęs iš liet. laumė (laimė) ‘Art Fee’, lat. lauma ‘Hexe, Zauberin’ (II, 19). логиса ‘Haufen Zweige, Äste, Späne die beim Holzfällen zurückbleiben’, paskolinta iš liet. laužas (II, 51). лускапт ‘Fetzen’, pasitaiko apie Kurską. Žodis neaiškios kilmės, gali būti kartais skolinys iš baltų, plg. liet. lūskatai ‘Fetzen, Lappen’ (II, 71). пакля ‘Hede, Werg’, baltr. pakulle, lenk. pakul-y, paskolintas iš liet. pakulos : kūlti, lat. pakulas (II, 303). парсук ‘Borg, verschnittener Eber’, aptinkamas apie Riazanę, vakarinėse rusų tarmėse pasitaiko паршук, парсюк ‘Eber’, lenk. parsiuk. Žodžiai paskolinti iš liet. paršiukas (II, 317—18). пелед ‘Schutzdach über e. Getreideschober’, пеледа, пельда, пелед, пеледь, пелядь, plačiai vartojamas rusų tarmėse (Jaroslavlis, Vologda, Maskva, Kalūga, Oriolas, Kostroma). Šie žodžiai kilę iš liet. pelūdė : pėlūs + dėti ‘Spreuscheune, Spreukammer’, lat. pelūde (II, 332, 333). пуня ‘Spreukammer, Scheune, Heuboden’, rusų ir baltarusių tarmėse gana plačiai vartojamas žodis kilęs iš liet. pūnė, pūnė ‘Stall’, lat. pūne ‘Scheune’. Kai kurie kalbininkai (A. Brückneris, J. Endzelynas ir kt.) mano, kad, priešingai, baltai šį žodį pasiskolinę iš slavų, tačiau, M. Fasmerio nuomone, tokiam teigimui nepritaria žodžio geografija (II, 464—5). ⁴ E. Frenkelis (Litauisches etymologisches Wörterbuch, 347, Heidelberg-Göttingen, 1955—59) šį žodį be pagrindo laiko senu giminingu žodžiu su liet. láužas. 321 nymel ‘kleingewachsener Mensch, Knirps’, nympukes ‘klein’. Pasitaiko apie Smolenską, gali būti paskolintas iš liet. pamplys ‘Dickbauch’ (II, 465). nympa ‘Art Suppe aus Gemüse, Graupen u. Milch’, nympo ‘Mehljauche für das Vieh’, nympa, ‘Weizengrütze’, ukr. pūtra, baltr. pūtra. Paskolinta iš liet. putra ‘Grütze’, lat. putra : punti, pūsti, putā. Suom. putro, puoro ‘Grütze’ taip pat, M. Fasmerio nuomone, veikiausiai skolinys iš baltų (II, 469). резины ‘Art Korb zum Tragen von Heu’, розивны, baltr. rėdžginy, rėginy, rėviny, paskolinta iš liet. rezginės (rėzginės), rėzgis ‘Geflecht, Korb, geflochtene Trage’ (II, 506). peū, kilm. рэя, рея ‘Darrscheune’, рея (Gardinas, Minskas, Smolenskas). Šis žodis į rusų, kaip ir baltų, kalbas pateko iš suomių-ugrų (est. rei, suom. riihi). Tačiau į baltarusių kalbą jis galėjęs patekti ir per baltų kalbas (II, 507). рожец ‘Unglückshäher, Garrulus infaustus’, paprastai laikomas skoliniu iš baltų, plg. liet. ražis ‘Tannenhäher’ (< *ranžis), lat. ruoze, ruozis (II, 535). румуть ‘besorgt machen, beunruhigen’, pynum(cя) мне ‘es scheint mir, macht mich besorgt’, puna ‘Heimweh’, румшый ‘besorgt’, ukr. rūpyty, rūplu ‘erwünscht sein’, baltr. rūpic ‘sorgen’, rupota ‘Sorge’. Šių žodžių šaltinis kartais gali būti liet. rūpėti, ypač tokiai prielaidai pritartų žodžių išplitimas (II, 548–9). свиренъ-рна ‘Getreidescheune’, свирон, baltr. swiren, lenk. świren, świrnia, świernia ‘Speicher’. Sunkiai išaiškinamas žodis. Kai kurie kalbininkai (J. Otrembskis, E. Karskis, F. Miklošičius) jį laiko skoliniu iš liet. svīrnas (II, 593–4). сигла ‘Morast, Moorgrund’, veikiausiai skolinys iš baltų, plg. lat. sīlis, ‘kleiner Morast in der Mitte e. Waldes, einer Wiese oder Weide’ (II, 622). скупо, скупда ‘Getreidehaufen, Heuschober’, ukr. skýrta, stýra, baltr. skirta. Šie žodžiai paskolinti iš baltų, plg. liet. stirta ‘Haufen Heu’, lat. stira ‘dachförmiges Dörrgatter für Sommerkorn auf d. Felde’. Iš rusų kalbos šis baltų skolinys vėliau pateko ir į erzios mordvių kalbą — skirda ‘Getreideschober auf d. Felde’ (II, 638); сколба ‘Tabakstampfer, Stössel’, pasitaiko apie Tverę, gali kartais būti skolinys iš baltų, plg. liet. skalbei, skalbių (II, 642). твань ‘Morast, sumpfige Stelle’, квань, тванья. Žodis gana plačiai vartojamas rusų tarmėse, aptinkamas ukrainiečių (tvan’ ‘Schlamm’), baltarusių (tvań ‘Schlamm’) kalbose. Paskolintas iš baltų, plg. liet. tvānas, lat. tvans ‘Dampf’: liet. tvānti (III, 84–5). топра ‘Zwischenraum, Fach eines Heuschobers, Abstand zwischen 2 Pfählen’, iš liet. tarpas (III, 127). шакала, шакола ‘Buchweizenhülsen’, шаколина, paskolinta iš liet. šakalai, lat. sakali (III, 366). шешок,-шка ‘Iltis’, baltr. šešōk, lenk. szeszek, iš liet. šeškas, lat. sesks : liet. šeškė ‘cacare’. Panašus šeško pavadinimas vartojamas ir kai kuriose suomių-ugrų kalbose. Tačiau žodžio geografija rodo, kad slavai jį gavę iš baltų (III, 395–6). шкубунять ‘verfolgen’, pasitaiko apie Smolenską, paskolinta iš liet. skūbinti, skūbinti ‘beeilen’ (III, 408). шнурделок 1. ‘Kreisel’, 2. ‘flinker Junge’, vartojamas apie Smolenską, skolinys iš baltų, plg. lat. spurdelis ‘Kreisel; unruhiger, unbändiger Mensch’, liet. spurdėti (III, 427). 322 шула ‘Zaunpfahl’, шула, ukr. šila, baltr. šila. Vieni kalbininkai šį žodį laiko giminingu su liet. šulas, o kiti (E. Karskis, Pr. Skardžius) mano jį esant paskolintą iš lietuvių kalbos (III, 435). янтарь ‘Bernstein’, sen. rus. jentarь. Iš rusų kalbos šis gintaro pavadinimas pateko į kitas slavų kalbas: ukr. jantār, ček. jantar, serb.-chrv. jàntār, slovėn. jàntar. Į rusų kalbą minėtas žodis pateko iš baltų, plg. liet. gintāras, lat. dzītars (III, 491). Labai įdomus reiškinys, kad kai kurie baltų kalbų žodžiai į rusų tarmes pateko per suomių-ugrų kalbas. Štai jie: игуна, игна, хигна ‘Lenkseil am Rentiergespann’, iš suom., olon. hihna ‘Riemen’, o šis iš liet. šišna (I, 267). игвас, ирвас ‘männliches Renntier im 2. Lebensjahr’, iš suom. hirvas ‘Renntierochs’. Suomių kalbos žodis kilęs veikiausiai iš baltiško *širvas, plg. pr. sirwis ‘Reh’ (I, 270). корбачь ‘Bastschuhe, Schuhe aus Birkenrinde’, paskolintas iš suom. kurpunen, daug. kurpuset ‘Schuhe aus ungegerbtem Leder’. Suomių kalbos žodis paskolintas iš baltų, plg. liet. kurpė (I, 623). лох ‘abgemagerter Lachs nach der Laichzeit in den Flüssen’, kilęs iš suom., olon., karel. lohi ‘Lachs’. Į suomių-ugrų kalbas šis žodis patekęs iš baltų, plg. liet. lašis (II, 62). лухма 1. ‘Bucht, Meerbusen’, 2. ‘seichte mit Gras bewachsene Stelle im See’. Pirmąją reikšmę žodis veikiausiai paskolintas iš lap. luokta, luxta, antrąją reikšmę iš veps. luht ‘feuchte Wiese, Pfütze’, suom., karel. luhta, est. luht, kurie kilę iš liet. lūkštas ‘Rohrgras’, lūkštinė, lūkštynė ‘schilfbewachsener Teich od. Sumpf’ (II, 72). печка, решка ‘ungesäuerter Fladen aus Mehl und zerstampfter Fichtenrinde’, paskolinta iš karel. rieska, suom. rieska ‘ungesäuertes Gerstenbrot, Pfannkuchen’. Į Pabaltijo suomių kalbas šis žodis pateko iš baltų, plg. liet. prėska ‘ungesäuert’ (II, 514). пода ‘uneben gefrorener, feuchter Erdboden’, позва, повка, iš karel. rouda, suom. routa ‘hart gefrorener Erdboden’. Pabaltijo suomių kalbų žodžiai kilę iš liet. gruodas (II, 526). себра ‘gemeinschaftliche Arbeit, Genossenschaft von Arbeitern’, сябра, veikiausiai kilę iš veps. šebr- (šebra-) ‘gemeinsame Arbeit’, suom. seura ‘Gesellschaft, Gefolge’. Pabaltijo suomiai minėtą žodį bus gavę iš baltų, plg. liet.: sėbras ‘Gefährte, Teilnehmer’, lat. sēbrs ‘Nachbar, Freund, Verwandter’ (II, 599). Visi minėti žodžiai aptinkami dažniausiai šiaurės vakarų rusų tarmėse. Skoliniu iš baltų reikėtų laikyti ir M. Fasmeriui neaiškios kilmės žodį rus. шупна ‘Huhn mit gespreizten Federn’ bei baltr. šūrpa ‘Lockenkopf, Kosename’ (III, 438), kuris plačiai vartojamas lietuvių kalboje ir turi patikimą etimologiją.5 Aiškindamas įvairių rusų kalbos žodžių kilmę, M. Fasmeris, kaip minėta, gausiai operuoja baltiškąja medžiaga, naudodamasis dažniausiai K. Būgos, J. Endzelyno, R. Trautmano, A. Brücknerio ir kt. darbais. Baltų kalbų medžiaga re- 5 Plg. A. Sabaliauskas, Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai, serija A, 1, 123—4, Vilnius, 1960. Kaip rodo neseniai paskelbtas rankraštinis darbas, ir K. Būga rus. шупна laikė skoliniu iš liet. šūrpa, plg. K. Būga, Rinktiniai raštai, 2, 622, Vilnius, 1959. 323 miamasi gana sėkmingai, tačiau visapusišką jos panaudojimą apsunkino toji aplinkybė, kad dar nėra išleistas visas akademinis lietuvių kalbos žodynas, o be to, M. Fasmeris, rašydamas savo žodyną, dar beveik negalėjo pasinaudoti E. Frenkelio etimologiniu lietuvių kalbos žodynu. Čia pasistengsime nurodyti vieną kitą etimologinę smulkmeną, neatsispindėjusią M. Fasmerio žodyne, ir pastebėtus įvairaus pobūdžio netikslumus. Su rus. грим ‘Scholle’ (I, 313), be kitų žodžių, lyginama ir liet. graumenys ‘grosse Urwälder’. Liet. graumenys, griaumenys ‘medžių prigrūvęs tankus didelis miškas’, griaumedis ‘išgrūvęs medis girioje’6 veikiausiai reikia sieti su liet. griūti. Tokiu būdu rus. грим su liet. graumenys neturėtų nieko bendra. Liet. grįdyti ‘gehen, wandern’ su rus. грядѣ, грясти (I, 315) dėl šaknies vokalizmo, gal būt, nederėtų lyginti7. Kalbant apie rusų двохать (I, 332), nurodoma, remiantis J. Endzelynu, kad liet. dvėkas yra skolinys iš slavų, tačiau visiškai galima šį žodį laikyti savu žodžiu: tokiam teigimui neprieštarauja nei minėto žodžio fonetika, nei reikšmė8. Liet. dūdė gali būti ir savas žodis; kategoriškai teigti (II, 336), kad tai skolinys iš baltarusių, per daug drąsu9. Liet. tūlės (I, 417) veikiausiai reikėtų sieti ne su žalias, žolė (* žultis > tul-ės), bet su liet. tūlėti ‘aptekti vandeniu, tilžti, vandenuoti, mirkti; gertis vandens’, lat. tūlēt ‘tinti’, tūlzna ‘pūslė’10. Liet. kārpa ‘Karpfen’ (I, 535) paskolintas ne iš senovės vokiečių aukštaičių, bet iš lenkų kalbos11. E. Frenkelis, atrodo, teisingai yra pastebėjęs, kad rus. камать ‘wälzen, rollen, drehen’ (I, 540) reikėtų skirti nuo качать ‘schaukeln’ (I, 543), pastarąjį siejant su liet. kėbautis ‘sich schaukeln’, kėkos ‘Schaukel’12. Su rus. допоб ‘Schachtel, Sieb’ liet. darbas ‘Laubgeflecht’ nederėtų sieti (I, 363), nes šis lietuvių kalbos žodis į kalbinę literatūrą iš J. Bretkūno raštų pateko dėl nesusipratimo. Mat, J. Bretkūnas M. Liuterio kompozito Palmenlaubwerk trečiąjį komponentą išvertė žodžiu darbas, taigi čia turima galvoje liet. žodis darbas ‘Arbeit, Werk’13. Aiškinant rus. клемть ‘Vorratskammer, Speicher’ (I, 569) kilmę, be reikalo čia lyginami liet. klaimas ‘Scheune’, kuris sietinas su liet. klōti (klōimas < klōj-mas), ir atslaimas, atslaimas ‘Vorhof’, kuris yra bendrašaknis su liet. šlūoti (atslāimas < atslāvimas)’14. Liet. kārbas yra skolinys iš slavų, todėl jo su rus. короб ‘Korb, Schachtel, geflochtener Kutschkasten’ (I, 629), kaip senu giminingu žodžiu, nereikėtų sieti15. 6 Plg. Lietuvių kalbos žodynas, atsak. redaktorius K. Ulvydas, 3, 575, Vilnius, 1956. 7 Plg. E. Fraenkel, Litauisches etymologisches Wörterbuch, 171, Heidelberg-Göttingen, 1956—1959 (toliau — LEWb.). 8 Plg. E. Fraenkel, LEWb., 81, 109. 9 Plg. Pr. Skardžius, Archivum Philologicum, 4, 154, Kaunas, 1933. 10 Plg. K. Būga, Kalba ir senovė, 295, Kaunas, 1922; Rinktiniai raštai, 2, 320. 11 Plg. E. Fraenkel, LEWb., 222. 12 Plg. E. Fraenkel, LEWb., 236. 13 Plg. E. Fraenkel, LEWb., 82—3. 14 Plg. E. Fraenkel, LEWb., 22—3, 275. 15 Plg. E. Fraenkel, LEWb., 220. 324 Rus. kūdelė ‘zum Spinnen vorbereiteter Flachs’ (I, 680) su liet. kėdėnti neleidžia sieti, kaip teisingai pastebėjo E. Fraenkelis16, šių žodžių vokalizmas. Liet. kaūlyti, atrodo, geriau sieti su liet. kãutis, kaip tai daro E. Fraenkelis17, o ne su rus. кулик ‘Schnepfe, Scolopax’ (I, 688). Liet. kùrti ‘Feuer anmachen, heizen’ vargu galima atskirti nuo kùrti ‘bauen, gründen, errichten’18. Tokiu būdu minėtas lietuvių kalbos žodis neturėtų nieko bendra su rus. курить ‘rauchen’ (I, 700). Liet. laidõkas (II, 8) gali būti paskolintas ir iš lenkų kalbos19. Rusiškas latvio pavadinimas замуш (II, 19) tikriausiai nėra kilęs iš daugiskaitos vardininko formos latvieši; formantas -шш yra priesaga, aptinkama ir kituose bendriniuose žodžiuose20. Liet. loma ‘niedrige Stelle auf dem Acker’, lat. lāma ‘Pfütze, Grube’ (II, 56) vis tik reikėtų sieti su liet. lamanti, lėmti, lùmti21. Liet. liūtis (II, 79; M. Fasmerio žodyne rašoma lutis) veikiau nėra skolinys iš slavų, o savas žodis, kaip kad teigė Pr. Skardžius22 ir E. Fraenkelis23. Liet. minia, atrodo, reikėtų sieti su liet. minti, kaip daro J. Endzelýnas24, kuriam pritaria ir E. Fraenkelis25. Tokiu atveju šis lietuvių kalbos žodis su rus. много ‘viel’ (II, 143) neturėtų nieko bendra. Daug abejonių dėl reikšmės kelia rus. мыслить ‘denken’ lyginimas su liet. maũsti ‘sehnlich verlangen, sich sehnen nach etw.’ (II, 184). Kalbant apie rus. Неман ‘Memelfluss’ (II, 211), nenurodoma K. Būgos aiškinimas26, kur Nemunas siejamas su liet. neminė, nėmuogė. Be to, kaip nepagrįstą etimologiją reikėtų nurodyti šios upės vardo siejimą su žemaičių nùmas ‘namas’, kuri, kad ir labai naivi, yra gana paplitusi; pavyzdžiui, net 1958 m. išleistame „Geografinių pavadinimų žodyne“ rašoma: „Название литовское: немас — дом; намин — домашний; домашняя, наша, т. е. литовская река“27. Liet. narõvytis ‘trotzig sein’ su rus. норов ‘Sitte, Brauch, Gewohnheit’ (II, 227) negalima lyginti, nes liet. narõvytis yra skolinys iš slavų28. Prie rus. пенька ‘Hanf’ (II, 335) reikėtų nurodyti, kad K. Būga, aiškindamas šio žodžio kilmę, sieja jį su liet. pinti (пенька < *pini̯ka)29. 16 Plg. E. Fraenkel, LEWb., 233. 17 Plg. E. Fraenkel, LEWb., 230—1. 18 Plg. K. Būga, Kalba ir senovė, 105; Rinktiniai raštai, 2, 128; E. Fraenkel, LEWb., 319. 19 Plg. E. Fraenkel, LEWb., 330. 20 Plg. J. Otrębski, Lingua Posnaniensis, 2, 72—3, Poznań, 1950. 21 Plg. E. Fraenkel, LEWb., 338, 355, 385. 22 Plg. Pr. Skardžius, Lietuvių kalbos žodžių daryba, 108, 327. 23 Plg. E. Fraenkel, LEWb., 382—3. 24 Plg. J. Endzelīns, Filologu biedrības raksti, 12, 174, Rīgā, 1932; Senprūšu valoda, 224. Rīgā, 1943. 25 Plg. E. Fraenkel, LEWb., 453, 455. 26 Plg. K. Būga, Kalba ir senovė, 190, 244—9; Rinktiniai raštai, 2, 213—4, 280—1. 27 М. С. Бондарский, Словарь географических названий, 224, Москва, 1958. 28 Plg. E. Fraenkel, LEWb., 484. 29 Plg. K. Būga, Archivum Philologicum, 1, 37, Kaunas, 1930. 325 Su rus. пупца ‘Vogel’ (II, 458) liet. pautas ‘Ei, Hode’, lat. pāuts, pr. pawtte nederėtų lyginti, nes šie žodžiai yra sietini su ide. šaknimi *pū- ‘blasen, wehen, anschwellen (machen)’: liet. pūsti, pūsti ir kt.30 Liet. rāvas ‘Graben’, pr. rawys veikiausiai yra skoliniai iš lenkų kalbos31, todėl su rus. poe (II, 525) jų sieti neverėtų. K. Būgos nuomone, liet. kvietys paskolintas ne iš gotų, kaip nurodoma žodyne (III, 284), bet iš skandinavų32. K. Būga kaip tik pabrėžė, kad iš gotų liet. kvietys negalėjo būti paskolintas dėl šaknies vokalizmo. Be to, žodyno autorius ne visai nuosekliai kalba dėl *svēro ir *kvēro santykio. Vienoje vietoje (II,591) jis rašo: „Die Zusammengehörigkeit von *svēro und *kvēro (s. uem) ist unsicher (gegen Vaillant RES. 13, 110 ff.)“, o kitoje, kalbėdamas apie žodį uem (III, 284): „Bei Annahme eines idg. Gutturalwechsels wäre weitere Beziehung zu c̑em (s.d.).“ Žodyne pasitaiko ir kitokio pobūdžio netikslumų. Rašoma (I, 281): lit. dvigubas, trigubas ‘doppelt, einfach’; žodį trigubas reikia versti ‘dreifach’. gruménti (I, 310) yra lietuvių, o ne prūsų kalbos žodis. dižū, diežti, dižti (I, 336) reikia taisyti į dyžù, diežti, dyžti33. desimis (I, 346) gausiai vartojama ir dabartinėje lietuvių kalboje, todėl čia reikia žymėti lit., o ne alit. (sen. lietuvių). drabažas (I, 368) yra latvių, o ne lietuvių kalbos žodis. Lietuvių kalbos žodis vasara ‘Sommer’ turi būti kirčiuojamas vãsara, o ne vasarà (I, 192). Liet. vartai ‘Tor, Pforte’ (I, 229) reikia kirčiuoti ne vartai, bet vãrtai. Liet. gìlškčioja ‘es geht das Gerücht’ (I, 286) reikia taisyti į gãlškčioja. Lat. dvãsà ‘Hauch, Atem’ (I, 332) reikia taisyti į dvãsą. Liet. strãzdas ‘Drossel’ (I, 372) reikia taisyti į strãzdas. K. Būga RFV 67,240 apie rus. железа ‘Drüse’ (I, 415) ir liet. gėlėžuones, rodos, nieko nekalba. Liet. žliūktas, žliūktis ‘Waschlauge, Fass zum Wäschlaugen’ (I, 427) ir kitus čia minimus šios šaknies lietuvių kalbos žodžius reikėtų rašyti su g. Reikia rašyti žarijos pl. ‘glühende Kohlen’, bet ne žaryjos (I, 443). Turi būti žambėju, žambėti ‘keimen’ (I, 466), o ne žãmbėju. Latvių vietovardį reikia rašyti Cēsis G. Cēsu, o ne Cēzis (I, 552). K. Būga RFV 70,100 nurodo liet. balāzyti ‘schelten’, o ne balãsyti (I, 45). K. Būga RFV 70,101 mini liet. bliaūzyti ‘Unsinn reden’, o ne blianūzyti (I, 96). K. Būga apie rus. кула ‘Leistenbruch, Knorren am Baum’ (I, 556) ir liet. kúla ‘Auswuchs, Knorren’ santykį kalba ne RFV 71, 44, bet 54. Rus. ком ‘Klumpen’ (I, 606) su liet. kamúolys ir kt. K. Būga lygina ne RFV 65, 314, bet 316. K. Būga apie savo ankstesnį liet. krēpšas ‘Korb, Tasche’ kilmės aiškinimą, kuriame šis žodis siejamas su rusų коров ‘Korb, Schachtel, geflochtener Kutschkasten’, atsiliepė labai skeptiškai34, todėl čia (I, 629) juo remtis ir nevertejo. 30 Plg. J. Endzelīns, Senprūšu valoda, 221; E. Fraenkel, LEWb., 554. 31 Plg. E. Fraenkel, LEWb., 709; J. Endzelīns, Senprūšu valoda, 238. 32 Plg. K. Būga, Kalba ir senovė, 68, 206; Rinktiniai raštai, 2, 89, 230. 33 Plg. E. Fraenkel, LEWb., 98. 34 Plg. K. Būga, Kalba ir senovė, 27—8; Rinktiniai raštai, 2, 44. 326 Liet. krãlikas ‘Kaninchen’ reikia kirčiuoti ne krãlikas (I, 666), bet krãlikas. Liet. lóva ‘Bettstelle’ (II, 2), lópas ‘Flick, Lappen’ (II, 14) rašytina lóva, lópas. Liet. balandis reikia kirčiuoti balandìs, o ne balandis (II, 22). Latvių kalboje yra žodis linte ‘Band’, bet ne lint (II, 31). Vietovardžio Лепель (II, 31) kilmę K. Būga aiškina ne RS 6,30, bet 36. Lietuvių kalboje vartojamas žodis ligà ‘Krankheit’, o ne lygà (II, 40). Rus. лу́ста́ ‘Scheibe, Schnitte Brot’ (II, 71) ir liet. lùstas ‘Schnitte Brot’ santykį K. Būga liečia ne RFV 65, 316, bet 318. Liet. mėlyna (II, 91) yra moteriškosios giminės būdvardžio forma, o daiktavardis ‘Fleck’ turi būti mėlynė. Rus. во́рона : во́рон atitinkanti lietuvių kalbos žodžių metatonija yra várna : vãrnas, bet ne vãrnas (II, 219). Lietuvių kalboje vartojamas žodis nūnai ‘nun, jetzt’, o ne munai (II, 232). Liet. ne galėti ‘unpässlich sein’ (II, 252) reikia rašyti negalėti. Įvardis añs vartojamas literatūrinėje lietuvių kalboje, todėl prie jo alit. (II, 268) žymėti nevertėtų, tuo tarpu forma añs yra tarminė. Liet. mintìs ‘Gedanke, Idee, Meinung’ (II, 308) taip pat yra literatūrinės kalbos žodis, todėl alit. čia netinka. Liet. spùrdėti ‘rütteln, flattern’ (II, 413) reikėtų taisyti į spuradėti. Reikia rašyti sėgti, segù, segiaũ ‘hefte’, o ne sėrti (II, 413). Liet. juosmuõ (II, 423) daugiausia vartojamas ‘Lende’, o ne ‘Gürtel’ reikšme. Žemaičiai vartoja formą pūraĩ ‘Winterweizen’, o ne puraĩ (II, 474). Rūõbs „Kerbe“, „ribóz“ ‘kerben’ (II, 541) yra latvių, o ne lietuvių kalbos žodžiai. Liet. sėbsnis ‘Klafter’ (II, 568) taisytina į siekšnis. Literatūrinėje lietuvių kalboje vartojamos formos šùolis ‘Galopp’, šúolias ‘im Galopp’, o ne šolỹs, šolias (II, 571). K. Būga RFV 75, 143 mini lietuvių kalbos žodį per-sėda ‘Fischwehr’, bet ne per-sėdas (II, 602). Lat. saime ‘Hausgesinde, Familie’ reikia rašyti sãime, bet ne sáime (II, 609). Liet. siẽti, siejà ‘binde’ (II, 619) yra literatūrinės kalbos, ne rytiečių tarmių formos. Liet. šalnà ‘Frost’ vienaskaitos galininkas turi būti šalną, o ne šãlną (II, 657). Forma mìrtis, mirtìes ‘Tod’ (II, 672) yra vartojama literatūrinėje lietuvių kalboje ir daugelyje tarmių, todėl alit. čia žymėti nevertėjo. M. Fasmerio minimas Daukša vartojo formą mìrtis35. Apie rus. сма́до ‘Herde’ (III, 2) kilmę R. Trautmanas kalba ne Bsl 230 ff., bet 280 ff. Prie žodžio ztė pastaba ostilt. (III, 81) nereikalinga, nes šis žodis plačiai vartojamas ir kitose lietuvių tarmėse. Liet. ỹras (III, 110) kaip daiktavardis vartojamas ‘Morast’ reikšme, kaip būdvardis ‘rein’ reikšme, ‘Brei’ reikšme vartojamas tik žodis ỹrė. Pagal žodyne vartojamą rašybą reikia rašyti siūti, siuvu, bet ne siūvù ‘nahe’ (III, 402). Kirčiuotina skambėti, skambù ‘klingen’, bet ne skambò (III, 448). 35 Plg. Pr. Skardžius, Daukšos akcentologija, 116, 118, 245, 254. Kaunas, 1935. 327 Žodyno autoriui taip pat galima būtų padaryti priekaištą dėl prūsiškų žodžių rašymo: ne visur jis griežtai laikosi originalo rašybos, o kartais pasitaiko ir kitokio pobūdžio apsirikimų. Pr. wissa- ‘all’ (I, 192) geriau rašyti wissą, nes šis žodis išlikęs ne tik kaip sudurtinio žodžio komponentas. Pr. waldūns ‘Erbe’, bet ne waldums (I, 219). Prūsų kalbos paminkluose paliudyta vardininko forma yra asmas ‘der achte’, o ne asmas (I, 232). Elbingo žodynėlyje rašoma Udro ‘Otter’ (667 žodis), bet ne wudro (I, 239). Vienintelį kartą prūsų kalbos paminkluose aptinkamas žodis Sturdis ‘Bicke’ vienur (I, 242; II, 283) rašomas scurdis (taip paprastai taisomas šio žodžio užrašymas)36, kitur (II, 647) jau skurdis. Be to, jo reikšmė vienoje vietoje ‘Bicke’, kitoje ‘Bicke, Haue’, o dar kitoje ‘Hacke, Erdhacke’. Elbingo žodynėlyje rašoma Kore ‘Dohle’ (724 žodis). Šio žodžio rašymas, rodos, net trejopai mėginamas taisyti: koce37, kole38, kose39. Su kiekvienu taisymu susijęs ir kitoks kilmės aiškinimas, todėl šiuo atveju yra būtina nurodyti ir originalo rašybą, o ne pasikliauti vien K. Būgos aiškinimu (I, 255). Elbingo žodynėlyje rašoma Gudde ‘Busch’ (587 žodis), o ne gude (I, 264). Reikėtų rašyti swaigstan, o ne swāigstan (I, 447). Pr. semme (I, 453) taisytinas į semmē. Pr. kelan ‘Rad’ kaip savarankiškas žodis randamas Elbingo žodynėlyje (295 žodis), todėl geriau nurodyti jį, o ne „-kelan in malūnakelan“ (I, 598). Elbingo žodynėlyje rašoma curwis ‘Ochse’ (672 žodis), o ne kurwis (I, 630). S. Grunau žodynėlyje rašoma lynno ‘Flachs’ (31 žodis), o ne linno (II, 30). Reikėtų nurodyti, kad pr. lasasso ‘Lachs’ (II, 61) yra pataisytas iš Lalasso (Elbingo žod. 563 žodis). Žodžio prūtis ‘Preusse’ (II, 451) prūsų kalbos paminkluose nerandame. Ten aptinkami tik žodžiai prūtiskan, prūtiskai. S. Grunau žodynėlyje rašoma pawtte ‘Eier’ (74 žodis), o ne pawte (II, 458). Pr. sadinma ‘stellt’ (II, 567) taisytina į saddinna. Pr. warnay-ropo ‘Würger, Lanius’ (II, 644) rašytina warnaycopo. Elbingo žodynėlyje rašoma Sliwaytos ‘Pflaumen’ (619 žodis), o ne slywātois (II, 660). Pr. snaigis ‘Schnee’ (II, 680) rašytina snaygis. Pr. stiklo (III, 9) geriau rašyti sticlo. Elbingo žodynėlyje rašoma Soanxti ‘Funken’ (35 žodis), o ne soanxtis (III, 54). Pr. thewis ‘Väterchen’ (III, 81) tiksliau rašyti originalo rašyba zhewis. Pr. iau ‘schon’ (III, 176) tiksliau rašyti iau. Pr. iuse ‘Fleischbruhe’ (III, 195) rašytina iuse. Pr. skīstan ‘rein’ (III, 343) geriau rašyti skijstan. Žodyne ne visai nuosekliai vartojamos santrumpos. Vienur rašoma alit., kitur (II, 672) — allip., vienur — abulg., kitur — abg. (II, 52, 53). Pasitaiko 36 Plg. R. Trautmann, Die altpreussischen Sprachdenkmäler, 86, Göttingen, 1910; J. Endzelins, Senprūšu valoda, 250. 37 Plg. R. Trautmann, Die altpreussischen Sprachdenkmäler, 92. 38 Plg. K. Būga, Rinktiniai raštai 1, 439 (RFV. 71, 107), Vilnius, 1958. 39 Plg. J. Endzelins, Senprūšu valoda, 196. 328 transliteracijos nenuoseklumų, pavyzdžiui, vienoje vietoje rašoma ukr. p’áter (I, 183), kitoje — ukr. yjater (I, 245). Tačiau panašūs nenuoseklumai labai reti, ir jie negali mažinti šio kapitalinio darbo vertės. Palyginę M. Fasmerio veikalą su A. Preobraženskio, E. Bernekerio žodynais, matome, kad padarytas didelis žingsnis į priekį. Prof. V. Machekas savo recenzijoje šį veikalą pavadino „magnum opus“40, prof. A. Beleckis, svarstant M. Fasmerio žodyną TSRS Mokslų akademijos Kalbos ir literatūros skyriaus Žodynų komisijos plenariniame posėdyje, nurodė, kad mūsų laikais parengti tokį žodyną vienam žmogui yra savotiškas žygdarbis41. Šių ir daugelio panašių komplimentų minėtas veikalas yra visiškai pagrįstai nusipelnęs. Tačiau M. Fasmerio žodyno pasirodymas anaiptol nepašalina uždavinio tarybinei kalbotyrai ateityje parengti naują rusų kalbos etimologinį žodyną, apimantį kur kas didesnius rusų kalbos leksikos turtus, gausiau panaudojant dialektologinę ir istorinę medžiagą, griežčiau ją diferencijuojant nuo norminių rusų literatūrinės kalbos faktų. Bet tai jau ne vieno ir ne dviejų žmonių, o atitinkamo kolektyvo darbas. Tarybinė leksikografija yra pasiekusi puikių laimėjimų. Tikėkimės, kad netolimoje ateityje jos laimėjimus papildys ir etimologinis rusų kalbos žodynas, kuriame, be abejo, ras prideramą vietą ir baltų kalbų medžiaga. НОВЫЙ ЭТИМОЛОГИЧЕСКИЙ СЛОВАРЬ РУССКОГО ЯЗЫКА А. И. САБАЛЯУСКАС Резюме В статье рецензируется русский этимологический словарь М. Фасмера. Главное внимание уделяется материалу балтийских языков. Вычисляются балтийские заимствования, обнаруженные в русском языке. Указывается на некоторые сомнительные этимологии и неточности. 40 Plg. V. Machek, Slavia, 2, 280, Praha, 1959. 41 Plg. Вопросы языкознания, 2, 158, Москва, 1960. 329