S. Daukanto leksikografiniai darbai

Ja ah FLETUVLŲ.KALBO.TYR 9 5 KLAUSIMAI, EA LIEV OS TSR MOKSL U AKADEMII pce i A Ce, Ws SE ln Re Hi ALE Sen Bi Sp, RE ye gE el le RA RR Ar Rae ali T sel ina fae agi a LIT WARE SHARON Rai aĖo PER EE Galle), «ia ERE Ll Fy wl CE Ee pa FABER ty rar BeRUE RY Wien EE G a aE | Sakiai ai kiai, he a, o e Ip a a k T k 3 ' Er i Viso © J. KRUOPAS kris, Sagi pi sa ie an ri S. Daukantas — vienas žymiausių ir produktyviausių XIX a. pirmosios tušą pusės lietuvių mokslo, kultūros ir literatūros veikėjų. Jo veikla labai šakota: jis Ma. i ir istorikas, ir literatas, ir tautosakininkas, ir kalbininkas, ir mokslo populiariFL , zatorius bei liaudies švietėjas. Kaip ir kiti to meto veikėjai, Daukantas daug jj Sh dėmesio ir jėgų skyrė gimtosios kalbos gaivinimui, jos vartojimo plėtimui ir ugTai g dymui. Daukantas savo gausia ir įvairia kūryba stengiasi įrodyti, kad sulenkėlai jusios dvasininkijos ir bajorijos paniekinta lietuvių kalba galima rašyti mokslo i Ši ir literatūros veikalus. Pirmajame savo kūrinyje „Darbuose“ (1822) jis pažymi: a „Norėjau vėl mano raštu parodyti neprieteliams Lietuvos ir Žemaičių kalbos, ą. 7 jog kiekvienas norįs gal rašyti lietuviškai, jei turi spéka,.lygia dalia kaip ir kita Sad išdailinta jau kalba“. Jis pripažįsta, kad to meto lietuvių raštų, ypač religinių, 5% FE kalba yra prastesnė, pavyzdžiui, už lenkų literatūrinę kalbą, bet „taip išdailinta Patti yra buvusi kitą kartą, jog šiandien dar kas turi protą ir aukso plunksną Homero SEN ir Vergilijaus, tas, sakau, ka norėdamas, tą gali gudriai gudresniai rašyti toje ar kalboje. Tą teisybę pagirtas dainius Donelaitis darodė savo garbingoje dainoje — a ET „Metų laikuose“®. bls 3 S. Daukantas domėjosi įvairiais lietuvių kalbos klausimais. Jam rūpėjo ir Th, bendrieji lietuvių kalbotyros klausimai, ir kalbos gryninimo bei tobulinimo reire kalai, ir įvairūs literatūrinės kalbos gramatikos, leksikos, rašybos ir kiti dalykai. ta Tai aiškiai matyti ne tik iš jo kalbinių darbų, straipsnių ir pastabų, bet ir iš kitų i ki jo raštų ir visos literatūrinės bei kultūrinės veiklos. Nors Daukantas visą gyvenimą rūpinosi lietuvių kalbos dalykais, tačiau daugiausia jiems atsidėjo maždaug po 1840 metų Peterburge ir grįžęs į gimtąjį kraštą (1850), kai pasidarė sunku t tęsti istorinius tyrinéjimus®. 1842 m. laiške T. Narbutui S., Daukantas rašė: tara „Pirma buvau užsiėmęs ieškojimais [istoriniais]; bet pastebėjęs, kad tas darbas Fir reikalauja per daug išlaidų, laisvo laiko ir ramybės, atidėjau jį į šalį ir ėmiau tyai rinėti pačią kalbą, bet ir šiame dalyke sutinku daug kliūčių“*. Matyti, kad dal <. laiko stokos kalbos tyrinėjimas ėjo sunkiai, pamažu, nes 1848 m. S. Daukantas Ya skundėsi tam pačiam T. Narbutui: ,,AS tamstai pirma rašiau, kad negalėdamas bik 1S Daukantas, Darbay senuju Lietuwiu yr Zemaycziu 1822, 6, Kaunas, 1929. = | t Ten pat, 20. t EE i — A Plg. Lietuvių literatūros istorija, 1, 466, Vilnius, 1957. : 5 3 A © 4 Mūsų senovė, 1, 4—5 knyga, 695, Tilžėje, 1922. gt Ay SERINE i Hp | Lr RANE Be = Ls Su 2 hi p ; Li Nike ra | Aš Sis aro aus “hs | 20. Kalbotyros klausimai, IV A A RAR sels r. = 301 Pay OYE FI a BI fh I PE i Nina ad ka a E EE i : a prisipirkti reikalingų knygų, atsisakiau nuo istorijos; buvau pradėjęs tyrinėtikalSi ba bet ir tas darbas nevyksta, nes turiu tarnauti dviem ponams: pildyti tarnybos | = priedermes ir užsidirbti sau duonai ir drapanoms; juk iš tos 300 rub. sid. algos, 4 Si kurią gaunu, negalima būtų išmisti ir apsidengti, jei neturėčiau kito darbo per | RE šalį“?. Tiktai grįžęs į Lietuvą ir atitrūkęs nuo kitų darbų, dėl susidariusių aplin- — kybių daugiau turėdamas bei galėdamas dirbti kalbos srityje, jis ypač pasireiškia — kaip žodynininkas, praturtinęs lietuvių leksikografiją nemažu indėliu. Į leksiko- " grafinę sritį, į kurią literatūrinės kalbos vystymo ir kitais sumetimais buvo pasi- — nešę beveik visi XIX a. pradžios kultūrinio-literatūrinio sąjūdžio dalyviai (D. Poška, S. Stanevičius, K. Nezabitauskis, K. Uvainis ir kt.), Daukantą kreipė jo kalbos — tyrinėjimai, literatūrinė veikla ir noras bei pastangos prisidėti prie lietuvių rašoai ~~ mosios kalbos ugdymo. Tur bit, turėjo įtakos ir kitų skatinimas sudarinėti Zoa = dynus, apie ka iš neigiamos pusės, kaip apie M. Valančiaus primestą Daukantui pr | darbą, užsimena J. Sliupas®. Tuo metu Daukantas pradeda rengti didžiausius 3h a bei svarbiausius leksikografinius darbus (lenky-lietuviy, lietuviy-lotyny kalbų pos = žodynus), gilintis į kitų žodynus ir intensyviai fiksuoti žodyninę medžiagą. | ai Iš S. Daukanto leksikografinio palikimo, susidedančio iš kelių rankraščių, — esančių Lietuvos TSR Mokslo Akademijos Lietuvių kalbos ir literatūros instiir tuto rankraštyne (SD12, 13, 14, 15, 19, 27), ir vieno spausdinto žodynėlio, pa- | 2 minėtini šie darbai (čia jie, išskyrus smulkius darbelius bei pastabas, stengiamasi — apibidinti chronologine tvarka): a 1077 r AT che Ota a EE AE | iar ii fy Rr Apr narės L pe | = 2 nd gh ar 6 1. Lenky-lietuviy kalbų žodynėlis az Tap hE | Ap a Be didžiojo tritomio lenkų-lietuvių kalbų žodyno (žr. toliau), yra išlikęs mažo | A — formato (22 x 17,5) ir nedidelės apimties lenky-lietuviy kalbų Zodynélio rankraš- | Fu e tis (SD13). Jis be pradžios, prasideda raide Cz (Czerwcowy), baigiasi Z (Zbie- | | i gam), susideda iš melsvos ir balsvos spalvos dvigubų nedidelių lapų, supiaustytų | i > iš didelių ir susiūtų į sąsiuvinį. Iš viso sunumeruotas 391 dvigubas lapas, bet — trūksta 1—24 (A—C), 27 (Ch galas), 52—158 (I—N), 163—273 (P—R pradžia), | 275-389 (Rgalas — Wir pačios pabaigos (Z galas ir Ž) lapų. Jie kažkur dingę. | = i Taigi yra išlikusi maždaug dvyliktoji žodynėlio dalis. Kiekviename puslapyje | a3, LY vidutiniškai po 16— 18 žodžių, tad iš viso Zodynélyje turėjo būti apie 24 tūksIrikų tančius žodžių (išlikusioje dalyje yra apie du tūkstančius). Atspausti įvairiuose iE rankraščio lapuose (34, 42, 160) popieriaus pagaminimo metai (1814, 1818, ji 1820) rodo, jog žodynėlis sudarytas po 1820 metų. Reikia manyti, kad tai yra hy vienas iš pirmųjų S. Daukanto darbų. Tur būt, pradėjęs literatūrinę veiklą (1822 m. TE parašyti ,,Darbai senųjų lietuvių ir Žemaičių“, 1824 m. išverstos į lietuvių kalbą Tre Fedro pasakėčios), S. Daukantas pajuto lenkų-lietuvių kalbų žodyno stygių kri ir pats pasiryžo jį parengti. Remiantis lenkų kalbos žodynu, sudarytas lenkiškų — #odziy registras ir prirašyti lietuviški atitikmenys. Dalis lenkiškų žodžių palikta = neišverstų. Atrodo, kad lietuviškus atitikmenis S. Daukantas surašė daugiausia Hid 6 Ten pat, 771. Lo ai + „Lietuviškiejie raštai ir raštininkai“, 34, Tilžėje, 1890: „Bet veikiai Varniose vysku« Taa pas Daukantą apsunkino bergždiniais darbais: skaitymu apakusiam kunigui Kodainiui kasit aa dien po 3 adynas, rašymu lenkiškai žemaitiško žodyno, perrašymu lenkiškai prancūziško i žodyno ir t. t.“. et ua ; wee L ag Rte > er | ato | r Trap iš atminties, nes nematyti, kad jis būtų labai sekęs vieninteliu K. Širvydo lenkyras lotynų-lietuvių kalbų žodynu. Probėgšminis abiejų žodynų palyginimas rodo, Ph kad skiriasi ju lenkiškų žodžių registrai, kad daug kur S. Daukantas duoda skirp | tingus lietuviškus atitikmenis, kurių tarpe yra žemaitiškų žodžių ir naujadarų, Ly 3 pvz.:? Czeé¢ — Garba: gėda; Czefto — Daznay, tunkiay: takéj; Czlon — Eldija; waltis; Czop — wole: kamsztis, spuntas; Dachowka — Plitele dunktine: Stiegele; Dom — Namay: trobesis, numas; Diugowiecznoé¢ — Ilgaumziste: ilgamfit zybe, ilgumzybe; Giermek — Szarwanesis, fkidanefis: ginklaneszis; Pokrzygol | wa — Dilgine: notrures arba notrynes. Tačiau kol kas negalima teigti, kad S. Dauth kantas būtų visai nesinaudojes K. Širvydo žodynu. f = ii Šis S. Daukanto žodynėlis įdomus kaip pirmas jo leksikografinis darbas. oa Žodynėlis, bent jo islikusioji dalis, nėra labai turtingas Žodžių ir sinonimų, bet Tais i jis aiškiai rodo, kad S. Daukantas jau pačioje savo literatūrinės veiklos pradžioje Ls in susidomėjo žodyno dalykais ir pradėjo fiksuoti lietuviškus žodžius, telkti išraiškos t: priemones literatūrinei kalbai turtinti. Sk Cots t aaa ias | ni Kao a it A ee A" ia WF LP A Nr iii e WEE De Tai vienintelis spausdintas S. Daukanto leksikografinis darbas, jdétas 75 1838 m. išleistos knygelės , Epitome Historiae Sacrae“ („Trumpos šventosios istorijos ištraukos“) gale, kur lietuviškai aiškinami lotyniškų ištraukų žodžiai, : žodžių junginiai bei posakiai. Tai nedidelis (42 psl.) lotyniškas-lietuviškas žody- ; nėlis, skirtas knygelėje pateikiamoms ištraukoms skaityti. Jame maždaug 2350 šita lotyniškų žodžių bei 250 junginių ir 3880 lietuviškų žodžių bei 260 junginių. Li Prie kai kurių lotyniškų žodžių duota po kelis lietuviškus atitikmenis, sinonimus sr a arba daugiau ar mažiau prasmiškai susijusius žodžius, todėl lietuviškų atitik- — menų skaičius yra didesnis už lotyniškų žodžių skaičių. Pvz.: ią“ 2 2 Abduco, cis, xi, ctum, cere. krépl [=kreipiu], tęsu, pawedū, klaidinū, patų y ki Abeo, is, ivi arba ii, itum, ire. paeitū, prasiszalinū, prasikraustau, spudinū, sit x A pats traukous, atsitolinū, nusidonginū (|). „(400 eta Lavi nu lave, plaunū, masgoiū, welieill, trenkū, skalbū, zlugini, prausi, HEX skaturi (23). "Mai 3) Gausūs lietuviški atitikmenys rodo Daukanto leksikos turtingumą ir norą praturtinti raštų kalbą. Daugumas žodžių bendratautiniai, visiems suprantami, bet pasitaiko ir retesnių, tarminių, naujai sudarytų arba iš svetur paskolintų. ra Iš žemaitiškų žodžių paminėtini?: *aplamys ‘kvailys’ (20), *gražinei ‘ornaA mentai? (28), Gaszės “gražus, puosnus’ (149), *kluku [=klouku?] ‘meldZiu, praBS Sau’ (4), *likouiū “skaičiuoju' (27), *likys ‘skai¢ius’ (27), *mitdl’s (penas) (7), Le nairaus “atsakau, atstumiu’ (34), pagibsznls ‘guvus’ (29), *[pirai] “kviečiai" a 4, ? Pirma duodami K. Širvydo žodyno 1713 metų leidimo atitikmenys, o po dvitaškio i S. Daukanto. 4G * Čia ir kitur žvaigždute pažymėti tie Daukanto žodžiai (tarmybeés, neologizmai, latvizį ji mai), kurie užfiksuoti ir iš kitų jo raštų. Tai nustatant remiamasi A. Kalniaus darbu wi- ; mano Daukanto raštų žodynas“ (Kaunas, 1937 m., rankraštis), kuris apima 17 spausdintų Daukanto darbų ir 3 rankraščių (iš leksikografinių darbų A. Kalniaus panaudotas tik „Žodst < rodys”) leksiką, ir didžiojo „Lietuvių kalbos žodyno“ kartoteka. eb os WE RIAL ETS. er SH Pa Vikis aa 24 oar a on FE EE M Raat tau Ža Aido Tag Ua Re ata Sia kak UK AA Runos RA ks Tika a va vi LE Rede hy a ės: phe (puru milta 36), pakaitys ‘poilsis’ (33), *pawiedus ‘panasus’ (36), *pozwilga i§- ' A vaizda? (9), *pataika “palankumas, malone? (16), *skieyda ‘skiedra’ (7), *steigu 5 ‘riipinuosi, stengiuosi’ (9), steigim’s ‘rpinimasis’ (11), *sriautu ‘teku, varvu’ pita (17), skirtinys “visų gerasis’ (14), skaugiū tneapkenčiu' (22), skaugingas (22), iy * *szalauis ‘svetimas’ (16), *wardauiu ‘praminu’ (26), wentinys ‘vienturtis’ (42), | 0 — *wižta “pina vyzas’ (39), *žaimoiaus ‘uzgaulioju’ (21), *zaliiū [žaliiū) “darau žalą' 73 (26), *žarinay “krūmeliai' (40). E „„Žodrodyje“, kaip ir kituose Daukanto leksikografiniuose darbuose, pasiDK taiko latviškų žodžių, pvz.: *asinas (kraus) “kraujas* (35), *jautoious (klausiniejū) są. fl (29), *katps (werg’s, stuga) (36), kalpa (werge, sarge) (16), *klot, klotiaus (greim tiaus) “tuojau, bežiūrint' (7), *lietoju (bronginū) (3), *lugote (praszite) (2), *mala | Ag (paszalys) (55), *peldu (plauku) (26). ws Skoliniy tarpe vyrauja slavizmai. Šalia skolinty žodžių dažniausiai duodami si ir lietuviški pakaitalai, pvz.: altorius, aukuras (5), auka, arba apiera (19, 85), = boczius (6), Bestija, giwolys (6), gosliba, raskažius (12), kabės, drobina (35), Karon, koncze (38), karauna, waiskas (10), labdarūmas, pataika, toska (6), taikas, i 2 cziesas (39), noumirielys, nabasztik’s (6), newale, wergiba (6), newalnik’s, werg’s (6), nebendring’s, neprieteling’s (21), neturt’s, ubagiste, badas (21), skersys, a Krizius (10), smertys, giltine (23), straipstys, czlonkas (24), skloustys, jutrina (36), rikiba, wiera (34), uigaule, žala, kriwda (21), wieszpats, pon’s (13), wiiszes ~~ [=vie$és], gaspada (19). = Biidingesni neologizmai, kurių kituose Daukanto žodynuose ir raštuose CRE. yra Zymiai daugiau: *muksina ‘bégimas’ (18), piktadiemingas ‘nuodémingas’ a; (35), piktadieme ‘nuodémé’ (35), *séndarine ‘lapine’ (39), strunisina “statymas, — karimas’ (3). Eh Iš archaiškų, retai dabar vartojamų žodžių paminėtini: drewiejū (plieszu, — grobį greju) (37), nokieis (sekieis) (3), nokous ‘vejuos?’ (7), sargtis ‘saugojimas, | “ha sargyba’ (11), skolu (turiu, Debeo) (11), stogiū (ktoiu, dengiu) (39), traktis (weisz- | 1X kelys) (22), waisum’s ‘branda’ (40), warauiu (zeidu, iszzarginu) (41), warūs “smar- | kus’ (41), weczasis, weczls (senasys) (31). Galima prileisti, kad veiksmažodžiai | bes noktis, stogti, skoléti, varauti buvo plačiai vartojami, nes tai rodo kitų tų pačių | a — šaknų žodžių (nokti, stogas, skola, prievarta) vartojimas. | Hoes: Yra keliolika aiškintinų žodžių. Kai kurie jy (išskyrus — artis, notis, palaka, | fi = pranara, wisnūs) iki šiol dar nebuvo iš niekur užrašyti: artis (guwus, moksli) (29), I diewys, diwiesina ‘jprotis?’ (43), korūtūs (kibus, wiburus) (29), laupau (raminū) 3 (23), likeike, ligeiwe, ligbunie (draugie) (37), ligbunis, ligeiwis (draugas) (37), © mediote (iszketa) (40), notis (nupoulys) (7), nukritys ‘nelaimé’ (7), palaka (ongala, „ galon) (39), pranara (palinkiems) (11), rumus (swarus, sunkūs) (18), rumei mais“. (sunkei) (18), swilknis (: F unda) (18), sztikies (zinys) (9), taukszūs (adar's) (28), = trakouiu (kelous prisz) (33), widoule (adv. Intus) (22), wisnūs (wissoks) (27). a, Be atskirų žodžių, „Žodrodyje“ duodama įvairių lietuviškų žodžių jungiPde nių, daugiausia verstų iš lotynų kalbos. Bet pasitaiko ir gyvų liaudinių posakių t = bei frazeologizmų, pvz.: Wisso partekes (3), zing doute (7), kojem’s walę doute =a [: se fugae] (8), muni meig’s apniko (8), didys sziurpulys apniko (40) ir kt. gy. Zodynélio struktūra labai paprasta: alfabetikai pateikti lotynų kalbos žo- = dziaisu Patino formomis ir tekste pasitaikantys būdingesni žodžių junTi EE ra kalės Bon va AS Le Ey 15 ES Te ge Sly i Tas ; ai giniai; po jų eina lietuvių kalbos atitikmenys. Jie semantiškai nediferencijuoti, 5 i nesuskirstyti reikšmėmis. Nėra nė iliustracinės medžiagos, išskyrus negausius At žodžių junginius, atitinkamų lotyniškų junginių pakaitalus. Vis dėlto leksikogra- “5. finiu požiūriu „Žodrodys“ yra geriausiai apdorotas Daukanto žodynas. Jo apimaa tis nedidelė, tam tikro teksto apribota; be to, jis buvo rengiamas spaudai ir iš- = i leistas, tad autorius, mokėdamas gerai lotyniškai, galėjo paprastai, bet tvarkingai ai pateikti lietuviškus atitikmenis, dažniausiai net po kelis, nepalikdamas neišverstų gL žodžių ir junginių bei iki galo savo darbą užbaigdamas. 1k „Žodrodžio“ kalba labai žemaitiška. Tai rodo formos su būdingomis žePetty maičių dounininky tarmės fonetikos ypatybėmis, pvz.: sūsiijū — susieju (4), g t sesou — sesuo (37), rekal's — reikalas (26), reek — reikia (36), milta — miltai (36), meldū — meldžiu (27), dongus — dangus (8) ir t.t. Tik retkarčiais pirmosios 2 linksniuotės vardažodžių vienaskaitos vardininkas rašomas su aukštaitiška galūkat ne -as, pvz.: draugas, tarnas (8). ' g N SI PM ane Se ne Tl Mb | st Mia : di Ae gy Fay EE hag! 3, Lenky-lietuviy kalbų žodynas BF SST Pirin So i iN he! eg Didžiausias ir reikšmingiausias S. Daukanto leksikografinis darbas yra ra : lenky-lietuviy kalbų žodynas. Jo rankraštį (SD12) sudaro trys didžiuliai (forHPT matas 35,5 x 21,6) įrišti tomai: I tomas A—M, 1-733 psl.; II t. N—P, 722 psl.; iA LEY III t. R—Z, 1 —822 psl. Rankraštis be autoriaus pavardės ir antraštės, labai grafas žiai, jskaitomai parašytas ir gerai išsilaikęs. Tekstas nenumeruotas, eina alfabeBohs V tiškai atskiromis raidėmis. Jos sužymėtos puslapių viršuje ir, be to, iškištai ant ies iSkarpy priklijuotos pakraščiuose, kad būtų iš karto matyti, kur prasideda kokios te nors raidės žodžiai. Storame, truputį parudusiame popieriuje daug kur lapo virNp Suje (kairéje pusėje) matyti nedidelis popieriaus fabriko Zenklo įspaudas: PaGpHKH tin 7 Ne4 Apucrapxosa. Žinant, kad tokiu ženklu buvo žymimas 1850 metų gamybos gh Aristarchovo fabriko popierius® ir kad S. Daukantas miré 1864 m., galima spresa sr ti, jog lenkų-lietuvių kalbų žodynas parašytas tarp 1850—1864 metų. Panašią 1 i nuomone, remdamasis popieriaus fabriko įspaudu, yra pareiškęs ir TSR Moks- = ly akademijos rankraščių ir retų spaudinių skyrius (1961.III.27d. raštas CE I Nr. 715—139). Dar tikslesnės žodyno sudarymo datos ir aplinkybių kol kas ne- „Ja pasisekė nustatyti, nes nei pačiame žodyno tekste, nei kituose paties Daukanto ri arba jį liečiančiuose raštuose neužtikta duomenų. k“ t Žodyno lenkiškame žodžių registre iš viso 56567 žodžiai (I t. — 16750, II t. — 19360, III t. — 20457). Žymi dalis žodžių su nuorodomis 0b. (=žiūrėk) į kitus žodžius, pvz.: Absolutum, ob. Absolut (I, 2); Amantka, ob. kochanica gh (1,7); Anizeli, ob. niž (I, 9); Bablac, ob. babrač (I, 19) ir t.t. Lietuviškų atima tikmeny skaičius mažesnis — 37677 žodžiai (I t. — 14280, II t. — MIB Tis, III t.— 9110). Ypač mažai atitikmenų III-Cio tomo atskirose raidése. Pvz., Traidéje tik 20 lietuviškų žodžių (lenkiškų yra 1518), U raidéje (439—504 psl.) — jų 8 (lenkiškų yra 1698). W, Z ir 7 raidése lietuviškų atitikmenų vėl žymiai daugiau. Matyti, sudarant lenkiškų žodžių registrą, lietuviški atitikmenys buvo rašomi Vai iš karto, ilgai jų neieškant. Kai S. Daukantui tuoj pat ateidavo į galvą lietuviškas * C. A. Knennkon. OEujauarpaubi w ureMneju Ha GymMare PYCCKOTO HM WHOCTPAHHOrO a Li ig XVII—XX sexa, 100, Mocxsa, 1959. hE il ra r Tą Ta Aaaa Sta Togas: SR SE TR yA afi yt v A ST -C8 A Sve en pi ni ana ER EARNER SRR By BR hd Ln Gs ee o t SEB a SE atitikmuo, tai jis ji įrašydavo šalia lenkiško žodžio, o kai atitikmens greitomis negalėjo surasti, tai lenkiškas žodis pasilikdavo neišverstas. Tik keliuose puslapiuose (III, 570, 571, 601, 604, 605), sprendžiant iš tušo spalvos, keliolika Hew, CT | ~~ tuvisky atitikmenų įrašyta vėliau. Tačiau pasitaiko nemaža atvejų, kur, atrodo, FAS lietuviškų atitikmenų įrašymas negalėjo būti sunkus ir kur vis dėlto jų nėra. Pvz., > Fi 8 raidéje lietuviškų atitikmenų neturi paprasčiausi lenkiški žodžiai, k.a.: Sznur, 3 — Szourek, Szuba, Szukaé, Szybko, Szyč ir t.t. Taigi, matyti, kad S. Daukantas „Šš — kai kur lietuviškų atitikmenų neįrašė iš skubėjimo, stengdamasis pirmiausia | J — sudaryti lenkiškų žodžių registrą. Todėl daug kur lenkiški žodžiai neišversti. nd : Vis dėlto didžiuliame žodyno rankraštyje yra apie 37 677 lietuviškus žodžius, — kurių dalis kartojasi kaip lenkiškų sinonimų bei artimos reikšmės žodžių atitik- | — menys, pvz.: Wojkkarejwis III, 559; Wojownik — karejwis III, 560; Wojsko- "Tiras Wiec — karejwis, kariautos, kariautojas III, 560. Šiam didžiuliam leksikos lo- — biui bei S. Daukanto lenkų-lietuvių kalbų žodynui išanalizuoti ir apibūdinti LE reikalingas specialus tyrinėjimas, kurio neatidėliodami turi imtis mūsų leksikoAt grafai. Sia Šiuo tarpu pravartu pačiais bendriausiais bruožais pažymėti, kad šis S. Daui A kanto leksikografinis darbas įdomus ir reikšmingas įvairiais požiūriais. hey Žodyne užfiksuota nemaža senų žodžių, kurie Daukanto laikais dar buvo — senų žmonių vartojami, o vėliau išnyko iš kalbos. Į tai vienas iš pirmųjų atkreipė to tą dėmesį S. Daukanto amžininkas M. Valančius, apibūdindamas jo raštų kalbą: | "3 visą savo amžių paskyrė žemaičių kalbai kelti ir jai nuo makaronizmų kopti. as Tam tikslui pradėjo rašyti rinktine kalba, senovine, jau šiandien žemaičiuose — necbevartojama, ir todėl skaitytojams labai neskania“*. Tokių pasenusių žodžių žie. pavyzdžiais gali būti: aukles ‘batai’ I, 468; Deja “bėda, vargas’ I, 52; likys “skaiGus’ I, 629; majsna “penas, pašaras' III, 821; medzia, mede ‘miskas’ I, 609; = notis ‘jvykis, atsitikimas’ II 688; strubis ‘alkiing’ I, 639; taurage ‘taurelé’ I, 160; jų „traktis ‘vieskelis’ I, 366; warra ‘prievarta’ III, 547 ir kt. Šis archaiškų žodžių = sluoksnis yra svarbus šaltinis lietuvių kalbos leksikos istorijai tyrinėti. nr 8 Pati gausiausia ir reikšmingiausia S. Daukanto žodyno leksika yra bendratauti- — niai ZodZiai, rodantys lietuvių kalbos turtingumą bei įvairumą. Iš jų akivaizdžiai vi matyti, kad lietuviy kalboje buvo gausu savity išraiškos priemonių ir kad per reliA gine raštiją, bažnyčią, dvarus ir kitais keliais patekę feodalinio-bažnytinio žargono | Ae harbarizmai buvo lietuvių kalbai primestinis, svetimas ir nereikalingas dalykas. Ja th Šimtai S. Daukanto užfiksuotų lietuviškų žodžių galėjo atstoti raštuose ir kai kuiš — riose tarmėse paplitusius svetimžodžius, pvz.: Apklode [,,kaldra®“] I, 519; gaurūtas x (, kudlotas“] I, 548; gobumas [,,lokamstwa“] I, 605; globa [„apieka“) II, 272; a — grajžtwas [„gvintai“] III, 513; kare [„vaina“] III, 560; karejwis [„„Žalnierius“) = III, 559; taikas [„Čėsas“] I, 159; patoga [„vigada“) III, 593; pagalwe [„padušek ka“) III, 524; praustuwe [,,bliidas“] III, 509; paskolyti [„pažyčioti“) II, 560; Ak — pasaulis [,,svietas“] III, 576; riestuvėlis [„,„kočėlas“) III, 508; rangūs („gatavas“) ią I, 368; stebuklas [„,cūdas““) I, 144; swidūs [„glencuotas“] I, 346; skindele [„,gonris tas“) I, 362; siuwiejas [„kriaučius“) I, 559; szliektuwe [„krapylas“) I, 566; —— trinka [„kaladė“) I, 503; taurie [„čėrka“] II, 1565 žarsteklis [„kačerga“) I, 515; nde. © Zr. A. Janulajtis, Simanas Daukantas, 34, Vilniuje, MISE Se TTT Ė [Er OF IRR vp Se R Aa i a aa Se tn ia į | Fs Se oefles = MEN FAL CRE Pol St Th ra Eg | žeįsti [„„ronyti“) III, 6; watanda [„adyna“] II, 129; wajstis [,,lickarstos“] I, 618; ah wirtuwele [,,kuknia“] I, 583; wiltis [,,nodieja“] II, 19 ir t.t. Ma S. Daukantui liaudies kalba buvo pats svarbiausias literatūrinės kalbos lekoi ž sikos šaltinis. Savo kūrinyje „Būde“ jis rašo: „Tas yra dar stebuklingesniu, kad Jake ta prosenove mūsų kalbos ne raštai mūsų kunigų uZlaiké per tūkstančius metų Jai žiki šių dienų; nes [bet] mūsų išmintingos kalnėnų ir žemaičių motinos savo at Ari apkerpėjusiuose tarp girių nameliuose, kurios, sakau, užlaikė mūsų senovės kalba, pr kuria mes šiandien, jų vaikai, galime didžiuotis ir girtis“ (p. VIII). ik Liaudinių žodžių tarpe galima užtikti nemaža žemaitybių, pvz.: *ergla vis *išdaiga, juokavimas’ I, 62; *guziti ‘keliauti’ III, 559; itarte ‘jtarimas’ II, 446; Xd *ingis ‘plikis’ II, 653; ibingis (= ibinggs) ‘isiutes’ III, 49; *kernoti, “plūsti, Ep J vainoti’ I, 574; kampine (=kampiné) ‘lipyné’ II 619; nulyda ‘pastogé’ II, 600; ts i *skirlus ‘perskyrimas’ III, 582; *szaszilietis šešėlis? I, 132; *teklus ‘tekéjimas, a bėgimas? I, 134; wieluga II, 544; zajmoti ‘isdykauti, sargytis’ I, 141 ir t.t. LL Zodyninéje sudétyje pasitaiko ir naujadarų, pvz.: bewajkybe ‘bevaikysté’ I. 37; bewunde ‘bevandené’ I, 50; bediewybe I, 15; beszalybe ‘nedaliSkumas’ kd I, 43; bepradybe, praamzybe I, 44; darbowiete III, 511; kraulejdis ‘chirurgas’ esx I. 111; kirptuwe ‘kirpykla’ I, 28; klausituwe ‘auditorija’ I, 16; kaklorajsztis I, 398; sa. kalietuwe ‘kaléjimas’ III, 540; lygsware III, 32; tajkraszis ‘metraStininkas’ ALR I, 9; tajkoskajtlūs ‘chronologija’ I, 124 ir t.t. riai Taigi S. Daukanto didžiulio lenkų-lietuvių kalbų žodyno sudėtis turtinga Ey ir įvairi. Į ja pravartu atkreipti didesnį dėmesį, tyrinėjant lietuvių kalbos leksiką | ia ir sudarant įvairius žodynus. a aki iš; | E ienas jak 4. Lietuvių-lotynų kalbų žodynas (pradžia) AE isl Es Ia io high ty r "LT š iE Rankrastiniame S. Daukanto palikime (SD 14) yra lietuviy-lotyny kalbų | žodyno pradžios (A—G) rankraštis, susidedantis iš penkių didelio formato foil (35.2% 22,2) susiūtų lapų pluoštelių, turinčių po 40—48 puslapius (iš viso 224 psl., iš jų 48 tušti). Vienas pluoštelis dubletinis (užklijuota daugiau kaip 50 išFi kirpty A raidės žodžių, uZtinkamy ir kituose dviejuose A ir A—B raidžių pluošm. telinose). i k Žodyno lietuviškoje dalyje (žodžių registre) aiškiai surašyta alfabetine tvarka 3977 žodžiai,kurių daugumui neduota lotyniškų atitikmenų (jų yra tik apie 1600). Het Lietuvišką žodžių registrą sudarant, naudotasi G. Neselmano ,, Worterbuch der litauischen Sprache“ (1851). Tai pirmiausia matyti iš tiesioginių nuoRoh rody į Neselmang (jis Daukanto žymimas santrumpomis Nesel., Neselm.), kuwe i rios pridėtos prie kai kurių žodžių (pvz., Apgélaj 14, Arakis 15 ir kt.). Antra, kai kurie žodžiai (pvz., Atdaga 62, Auklis 74) ir junginiai bei posakiai užtinkami zi ] tik Neselmano ir Daukanto žodynuose, todėl ir jie gali paremti teiginį, jog DauFp kantas naudojosi Neselmano žodynu, pvz.: Abejotinas zweifelhaft (2), akys apteka aszaromis (17), marczios aszaras gérti (17) ir t. t. Tačiau aklo sekimo of A manu nematyti, nes daug žodžių praleista, nemaža pridėta naujų. Daukantas kritiškai žiūrėjo į Neselmano žodyną (žr. toliau einantį skyrelį apie Daukanto 4 * stabas dėl Neselmano žodyno)ir naudojasi juo kūrybiškai. A raidės gale S. Daukantas pieštuku pažymėjo žodžių skaičių (1080 slow) ir pridėjo, kad Ruigio ir TE lagg BR ke 3 a A jas ae Sl SARE CR Br is. Toga Reed OE TO Kita Sh it di rs Kika EET inas MR | 3% Milkaus žodynuose tėra tik 495 žodžiai (u Ruhiga V Milke 495). Matyti, kad iA šiuos žodynus Daukantas taip pat turėjo savo rankose. Kad jo naudotasi Milkumi, = rodo kitame rankraštyje (SD 27) esantis patarlių, išrašytų daugiausia iš Milkaus rar žodyno, rinkinys (156—166 psl.). Ten pažymėta: Dikcionar. Milke. Pararles — Letuwiszkas (159). Tur būt, daugiausia Daukantas naudojosi Neselmanu, kas © matyti iš jo gausių pastabų dėl Neselmano žodyno. Be to, Neselmano žodynas © buvo didesnis uz Ruigio ir Milkaus žodynus. Naudojimasis Neselmano žodynu, = išėjusiu 1851 m., rodo, kad Daukanto lietuvių-lotynų žodyno pradžia sudaryta — pol1851 m. = Galimas daiktas, kad kai ka Daukantas paėmė ir iš K. Širvydo ,,Dictionaby rium trium linguarum* (1713), kars buvo jo bibliotekoje". Šiuo žodynu naudotis, nė. = ieškant lietuviškų atitikmenų lotyniskiems žodžiams, buvo sunkiau, nes jame — pirmoje vietoje duodami ne lietuviški, bet lenkiški žodžiai. tia: Iš K. Širvydo Daukantas galėjo paimti žodžius, daugiausia naujadarus, ui — kurie užtinkami tik šių autorių žodynuose, pvz.: Auksadajlis, Auksadajle (21), ją a: Apkopa [= Akuopa] (45), Apaline [= Apwaline] globus (55), Arklagidis (57), mA ~ Atatejsa (61), Atkalbis (65), Atpiauklas (67), Atsakitine ‘orakulas’ (68), Atzwilga hE) (73), Austuwe ‘audykla’ (76), Dousnis (129), Drajkci6s (129), Bostės (99), Duncia- — kalis V dantkalis (135). x Iš įvairių S. Daukanto užuominų (žr. SD 19, 27 ir kt.) bei pastabų dėl serl nųjų raštų kalbos grynumo'?, matyti, kad jis yra naudojęsis M. Daukšos, K. Širi vydo raštais, įvairiais švento rašto vertimais, L. Ivinskio kalendoriais ir kt. 7! Ary Didžiąją S. Daukanto lietuviy-lotyny kalbų žodyno dalį sudaro bendratauls tiniai žodžiai, paimti iš raštų arba surašyti iš atminties. Daugumas jų eina per ro visus žodynus ir visiems pažįstami (pvz., Antakis, Aktas, Akmū, Adata, Alsinti a šrtit.). | jr a. Be bendratautinės leksikos, Daukanto žodyne randame tarmybių, žemaitiškų — žodžių, tarp jy ir tokių, kurie kol kas dar neužfiksuoti iš kitų jo raštų, pvz.: *Api oF sokortinaj (52), *Apuszrotas ‘epusynas’ (55), *Atentis ‘ateinantis’ (62), Atde (63), Tn *Atsiauta (69), Atwarslaj ‘vadzios’ (73), Atžwilga (73), Balinys (81), Blusouti | jog (97), *Daba (111), Glistie, glistele (155), *mandyti (153). | ey =, Žodyne yra neologizmy, kurių Daukantas yra nemaža prikiirgs savo raštuose, | 5 pvz.: rodwalandys “laikrodžio valandų rodyklė" (13), Apigarda vide *Apikarta (41), | si tN Atskalybe (70), *Auda ‘trumpa daina’ (73), Aukautuve (74), Auglinikas (74), | le Ausuraksztis auriscalpium (76), Balsauti ‘silabizuoti’ (83), Balsouka V soukbalse = prosodia (83), Balsakaijtis hirquitallus (83), Bausina (87), Bandisena (84), Bendryba is — commercium (89), Begalas infinitas begalo (88), Begieda impudentia (89), * Bylys V Oye bilis orator (93), Bilawijte — Bilwijte forum, forum competens (93), Brajza pi — carakterus (99), Brajzintuwe caleographia (99), Budelietuwe suplicii locus (103), Re — Dijnalginikas V dijnalgis (124), Driegnamiere hydrometria (131). Lee Iš šiandien nebevartojamy žodžių, archaizmų paminėtini : Arwés treu (58), A iš — Aszmalikas decimus octavus (59), Bentis “draugas? (90), Wetusze ‘bobuté’ (97). aa Užtinkame ir skolinių, kurių Daukantas stengėsi vengti ir keisti lietuviškais Sk Hil žodžiais, pvz.: Abelnas (5), Abrusés (7), Aluzna (10), Alasas (10) ir t. t. na į in 1 Žr. J. Lebedys, Simano Daukanto biblioteka. = „Lietuvių literatūros instituto a — darbai“, 1, 51—83, Kaunas, 1947. |; 8 it Mūsų senovė, 1, 4—5 knyga, 785—786, Tilžėje, 1922. RARER 3 ta TA SE a Ziai ay | CREE oA ai a m ir 0 i ae Ee AG TA ve 7; ix | ks jį a El i, i. Art S is 4 ra FE hy Ji Iš kai kurių skolinių nuoroda vide (vid) siunčiama į lietuviškus žodžius, pvz.: "ma Abrozas vide pawejkstus (7), Adina vide walanda (12), Apiera vide Auka (14), es Apierawoju vid aukauju (14), Apierawoties vid aukauties (14), Apierawojimas aE vid aukawimas (14), Apierawotojas vid aukautojas (14), Apierawotinas vid aukaui py tinas (14), Aptiekorius, Wajstinykas (15), Arszus [...] narsus (15); Arszumas vid. HE 3 narsumas (15); Atpuskaj vid atlajdaj (18), Bagocziės vide diczturtis (80), Bagotas vide turtingas (80), Bagotis vide tūrtaj, turtingumas (80), Balkis vide sije (81), Amiri Balwonas vide stabas (84), Barawikas vide joudwirszis (85), Bartis vide drewe a a (85), Biesės vide welinis V welnias (92), Bikswas vide kėlnes (93); Caras vide wiesz= pats (107), Czerepe vide poudszuke (107), Czertas vide welnias (107), Czesnis aig vide péta (107), Czestawoti vide wajszinti (107), Delmone vide kiszene (119), Drocziés vide Trintojas (132), Dziegorelés vide walandinis (138), Gonta vide fin skindele (157). EA Skoliniy tarpe pasitaiko latviškų žodžių, kuriais Daukantas norėjo praturarai tinti lietuvių literatūrinės kalbos leksiką arba kuriuos vartojo kaip jo tarmėje ša pažįstamus žodžius **, pvz.: Austrumas oriens (76), *dwiesele “vėlė* (136), *DwieREA 1 selyba (137), *Gotina “jauna karvė' (158), Gowe vide karwe (158). St Kai kurie žodžiai užtikti kol kas tik šiame žodyne ir iki šiol buvo neįtraukti ats į didžiojo „Lietuvių kalbos žodyno“ kartoteką, pvz.: Apskrūbtinaj definite (8), at Aplankiej arcuatim (48), Apmaukne cataplasma (48), Bandiesés vide bandinihose kas (84), Bandkijmis (84), Bandakmis basalte (84), Baklasés prostratus (89), ah Bitmede geum rivale (94), Blaksod (96), Bérnids blesphema (98), Dilbiés V. ji dilsbiės observator, speculator (124), Drožes, droželas ramentum (132), Durkle vide perstekie (136), Globés ‘globingas’ (156), Gabingas venerabilis (145), Guri) « buže (163), Gwildės “lengvai išsigvildenantis* (164). Dalis jų dar neišaiškinti; kiti (pvz., gvildus, globus) pravers literatūrinės kalbos leksikai praturtinti. it Be bendrinių žodžių, duota keliolika tikrinių vardų, pvz.: Bartuva | upis (85), Bartije (85), Budwitej (104), Dunajés (135) ir kt. į nt Žodyno sandara labai paprasta. Tai alfabetinė lietuviškų žodžių rodyklė su tir lotyniškais atitikmenimis, kurių žymiai lietuviškų žodžių daliai trūksta. Raidžių | viduje nesilaikoma griežtos alfabetinės tvarkos. Pasitaiko kartojimųsi. Retkarrr t) čiais žodžiai paaiškinami, pvz.: Akstinas, tandi lazda kurė ardamas jautius bada sp į wietoj* botaga (10); Anyta, wira motina (12); Awynas motinas brolis (18); Awyia niene motinas brola pati (18); Bdrinri (avysi buri wadinti) (98); Dermie ornetum į kis pliewie žernas 6zdenganti (119). i Be lotyniškų, žodyne duota šiek tiek lenkiškų ir keletas vokiškų atitikmenų, rest pvz.: Abejotinas ąweifelhaft (2), Apsergiesina Schutz (8), Abžignosina seegen (10), Acziu dziekuję (8), Akywas ciekawy (9), Akywyba ciekawos (9), Akylumas 1 umiejetnoéé (9), Aklinaj nasliepo (10), Atwas cyza (11), Alwienas kazdy an, Basti [=Besti] stecken (86), Bastunas untertreiber (86), Bastytijs sich herum eo treiben (86), Delsounis ein langsamer (119), Duma consilium status (kėnigliche rath) ukes — duma (134), Dwibuga [= Dwiguba)] verzweifelung (137). i) jų Prie kai kurių žodžių duodama (tai pasitaiko retai) iliustraciniy sakinių, = pvz.: jautej ir komelej czistą abraką ies (7); kanapej ataka (9); dūna akieta (9); © Tw A Kalnius, Simano Daukanto raštų žodynas, 37, 164—169 (rankraštis, Kaunas, — 19037); E. Fraen k el, Letticismen in Daukantas Wortschatz. — „Filologu biedribas raksti“, 11, 52—63, Riga, 1931, - ha) š . he i TE S GRRE Ee tn a ri o aš asotą, Gh aie dl "iar i 2 Rae Inti ale 4 FTE en Eko a aa las RAT CC a WEEE SLE rf = S, Daukanto žodynai nepasižymi leksikografine technika. Šiuo požiūriu : | jie yra menkesni uz K. Milkaus, G. Neselmano, A. Poškos ir D. Sutkevičiaus ~~ žodynus, kurių žodyninis straipsnis sudėtingesnis bei turtingesnis, kuriuose i | randame daugiau leksikografinių elementų (aiškinimų, įvairių pažymų, nuorašų Sit pe ir kt.). S. Daukanto žodynų rankraščiai labiau primena paprastus žodžių registrus, 4. nekaip kiek geriau apdorotus dvikalbius žodynus. Lietuvių-lotynų žodyno "at i“ = gistras tik pradėtas (A—G raidės), o lenkų-lietuvių sudarytas gana didelis. To of © jimesnis S. Daukanto uždavinys, rengiant lenkų-lietuvių kalbų žodyną, buvo i = pateikti visur lietuvių kalbos atitikmenis, diferencijuoti reikšmes, pridėti įvairias: ati = pažymas, nuorodas ir kt. To darbo S. Daukantas nesuskubo iki galo padaryti. 3 Bi S. Daukanto leksikografiniai darbai, būdami nespausdinti ir kitiems sunkiai — prieinami, negalėjo turėti tiesioginės įtakos lietuvių leksikografijos vystymuisi, > 1X4 oS lygio kilimui. Jie reikšmingi kaip didžiulės pastangos prisidėti prie lietuvių heft "kalbos gaivinimo, prie literatūrinės kalbos turtinimo, gryninimo ir ugdymo. ib, Kadangi tos pastangos reiškėsi visoje S. Daukanto literatūrinėje ir kultūrinėje y=} veikloje, tai S. Daukanto žodynai, fiksuodami gausius lietuvių kalbos leksikos TE lobius, kurie per kitus jo raštus galėjo patekti į literatūrinę kalbą, netiesiogiai £0 prisidéjo prie lietuviy kalbos jtvirtinimo literatūroje ir kitose kultūrinio gyvenimo = srityse, prie literatūrinės kalbos tobulinimo. Ne viskas, ką S. Daukantas teikė ped vartosenai, buvo priimtina, daug jo vartotų archaizmų, siaurų tarmybių ir nevy- | riai kusių naujadarų neįsigalėjo literatūrinėje kalboje, ne be priekaištų buvo ir jo — kalbos gryninimo pastangos, bet apskritai S. Daukanto raštai daug prisidėjo prie = literatūrinės kalbos ugdymo. Jie buvo kalbos šaltinis ir vėlesniems rašytojams, — žodynų sudarinėtojams ir Visiems kitiems, besidomintiems kalbos klausimais. | k Šiandien S. Daukanto leksikografiniai darbai įdomūs ir svarbūs lietuvių = leksikografijos istorijai kaip vienas iš ryškių ir reikšmingų mėginimų sudaryti =i] — dvikalbius žodynus, kurie turėjo padėti lietuvių kalbai įsigalėti visuomenės, mokspt lo ir kultūros gyvenime, nustatyti literatūrinės kalbos leksikos normas, duoti ) “ — pagrindus lietuvių kalbai mokytis ir vartoti. i- (nite | wn Ir Daukanto, ir kitų XIX a. kultūros veikėjų kalbiniai darbai padeda nušviesti | : — lietuvių literatūrinės kalbos vystymosi procesą, kalbinių priemonių turtėjimo bei | = tobulėjimo kelius bei būdus, atskirų to meto veikėjų įnašą į lietuvių kalbos gaii — vinimo ir literatūrinio tobulinimo darbą. S. Daukanto žodynuose užtinkama or visai nauja ir iš kitų šaltinių neužrašyta medžiaga (įvairūs žodžiai, jų reikšmės, ša — pastabos ir kt.) panaudotina leksikografiniams darbams ir leksikografiniams ty- = rinėjimams. Ypač svarbi S. Daukanto leksikografinė medžiaga Žemaičių tarmės i. id leksikai tyrinéti, sritiniam žodynui sudaryti. S. Daukanto leksikografiniai darbai ša £ taip pat padeda nušviesti jo mokslinę, literatūrinę ir kultūrinę veiklą. Taigi — S. Daukanto leksikografinis palikimas tyrinėtinas ir panaudotinas įvairiais aspekm tais, kaip reikšmingas indėlis į negausią lietuvių leksikografiją, kaip mėginimas Lob gaivinti ir ugdyti liaudies kalbą sunkiame lietuvių tautai baudžiavinės priespau= Cae ae eR a ed Clove BE A i as R a ET SE A ai MEN rE at RS my er ite.“ ak vo an | Ft ią "Se TR PL shim Mea bal Fo-d | ele CO Oy Vala al 56 testais į Sssa ii naro su Sa TRS a d až ple = LEE a Ka Tee oT i TREE na gd TE Fg ee Aps p ARE ~~ JNEKCHKOTPA®HUYECKHE TPYAbI C. JAYKAHTACA Els į Kris as SNL PE KPYONAGS (nen Go RS id ja Ge 5 ~~ Pesw RR Rr AE ut aa p sono er Ms © EO er raiaks “e Wl Sr Tp NR ar rie ant Or“ a ii FG r ais r A EAE B crarbe jgaerca 0630p JiekcHnKOorpadHuecKHX TPYAOB C. Jlaykauraca £5 Fi {1793—1864), 3HaMEHHTOro JHTOBCKOrO HCTOPHKA, JHTEPATOPA, npocBeTHAS Teast H OGmecTBeHHOro Aesteas nepsofi NnoJiOBHHbI XIX Beka. C. Jlaykauao 1 .o fl : ro BA i Tac crapajics pa3BHBaTb H OGoranaTb JHTOBCKHH JHTEPaTypPHLIH a3blK. [las rai 0x 5TON neJiK OH COGHpaJI JHTOBCKYIO JIEKCHKY H3 HAapPOAHOro fA3bKa H MHCh~ k ele ¥ MEHbLIX HCTOYHHKOB, COCTaBJAsfJ ABYXf3biUHbBIE CJIOBApH (AMTOBCKO-NATHHHg be Pm [5 ų CKHŪ, NOJIbCKO-JIHTOBCKHŪ H JAp.), OuHULAJI A3bIK OT PA3HBIX BapBapH3MOB ThE AT aa H T. 1. CaMkilū G0Jiburofi JekcHKorpaduuecknit TpyA C. Jlaykauraca — LATA "Elia TOMHbIŠ NOJIbCKO-JIKTOBCKHŪ CJOBapb (pyKONHCb), KOTOpbiė GoraT JIMTOBad cKOlt oGiuekapojnnof, AHANEKTANbHOM JIeKCHKOM, apxaH3MAMH, HEOMOTH3MAi Ei MH H KAJIbKAMH. hed x) Xora Aekcukorpaduueckne Tpynbi C. Jlaykauraca ocraJiucb B PYKOMHarai CAAX, OAHAKO HM 3aHKCHPOBAHHAA JIEKCHKA nonajana B JniKTEpaTypHbIė A3bIK iron yepe3s MHOTOYHC/EHHbIe ero NneuaTaHHbIe HCTOPHUECKHE, Hay4HO-]NONYJIApHbIe Vata H ApyrHe npou3Bejnenus. TakHM o6pa3oM C. Jlaykaurac cbirpaJi nNOJIOXHjag TeIbHYIO POAb B PA3BHTHH JHTOBCKOrO JHTEPAaTypHOrO A3LIKA. Ero aexcuraja > 33 | KorpaduueckHe TPYAb NPEACTABAAIOT HHTEPEC H CEroAHA Kak Gorathifi HCSEN TOYHHK ANS HCTOPHYECKOro H 06J1aCTHOrO caoBapedi, Kak nonsuiTka OGoraTHTb ca) JHTOBCKYIO JieKCHKorpadHio B Te BpeMera, KOraa JIKTOBCKHA HapoA Oba B Aa cCOLKAJIbHOM MH HAUKHOHAJIbHOM YrHeTEHHH. Rl ev CI la = All od WARNE 1 Lo TARE oq a I ER a a Se EE FAI EC EERIE She tt SIR A Si šios 0-2 iY Ee Ee TE vs Le rs aa aK | Sad LS et RE EN rE eee BU E ia Rl lL sa REECE SN, E nd pate ot rsh, © r is ae yo „iai, S 1 To a i TS) Gh ie} L SA) er r Ta fi == r k fais £1 i. A hy žų ji AEE i a analai Tai no Kn EAT Tai FO i SC = inf I : : ry fo i, "Ara petri a Rr 9 + Thee 2. be A | 1 ap HATO t hs on rot ay k, vibe. a | 3 se I E ta “ | ey iv. RR Takas vita La pls = 4 2 eo | i. JŲ + - . į et X. . m i % Ia PY į et kar a. = A AS Tai R d cia AA = ki I t: ji 4 «i 3 - Fran a, Te p i. 1 Thi A r | = „A i į ~ . x į k R. Lala“ mi = a eRe Yra. | = r MEE j 4 „ki TY MA) “| a I - hei Fadi) Th, ls rap re = pri “ Fu Alin alų į i= oA i hI, t Raft a Kia Ng % EA k iE a tt rnllle Spal Fad rim Se sia Fo ay ; O Lasalle Hes CET ET Lo NEC SIRE PE ERR Ss © EAL eT A "dm 1 fad Lf a "a sta rimo tej a. ao 8 fa A) Crk a jr ra ši iz I = ofl - w Bec | or a | + Hl Tet hE rh bob 3 į i HES sa ROS T Es WEE, HARE SEE RE fn Sara aaa ss VRE D Ak e tų Garis Ogi ia CER SAE s Tp Maliaarii okey I if ha RRR 1% pe = ead TER ir = a a RL si rast kario ! aš riai ė r Čia Ai i ri aaa ad arm 3 o aba "r tie AEE A tr Ti “r aš a Ek i's ką 5 ras ade es A aS a ERS, WE AK SE RS NEERING ER 21. Kalbotyros klausimai, IV We ARE Tisa i "Vi AAS | Ti 317 Hie | on Ty Ep | [4 1 1 X: 3 Je hy I En Pie (NE i = 14 mT ki i a r. BSH Toi or 4 M SOS] "iais SR i LB ta a Janis Ko in Gai {al y Ria = KLO SK Ye Cr ME nai Ni e: a "Fabia ao ar Fahd į nd +! Sa sp a ER