K. Širvydo „Dictionarium trium linguarum“ naujadarai

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI IV LIETUVOS TSR MOKSLŲ AKADEMIJA K. ŠIRVYDO „DICTIONARIUM TRIUM LINGUARUM“ NAUJADARAI K. PAKALKA Beveik visuose lietuvių kalbos senuosiuose raštuose ir dvikalbiuose ar daugiakalbiuose žodynuose galima rasti naujadarų1. Jų gausumu iš kitų XVII—XVIII a. lietuvių kalbos leksikografijos darbų labiausiai išsiskiria K. Širvydo žodynas „Dictionarium trium linguarum“2, ypač jo trečiasis (1642) leidimas. K. Širvydas, sudarinėdamas lenkų-lotynų-lietuvių kalbų žodyną, pasinaudojo lenkų XVII a. leksikografų N. Folkmaro ir G. Knapskio žodynų lenkiškų bei lotyniškų žodžių registrais ir stengėsi duoti lietuviškus atitikmenis. Pirmajam SzDi leidimui lenkiškus ir lotyniškus žodžius K. Širvydas ėmė iš N. Folkmaro žodyno „Dictionarii Quadrilinguis, Latinogermanopolonicograeci“ 1623—1624 metų leidimo, trečiajam papildytajam leidimui — iš G. Knapskio „Thesaurus Polono-Latino-Graecus“ (1621)3. Lietuvių kalbos tradicijos viešajame ir kultūriniame gyvenime tuo metu buvo silpnos. Lietuvių kalbą plačiau vartojo tik feodalų pavergta ir engiama liaudis. K. Širvydo laikais lietuvių rašomoji kalba dar neturėjo tvirtų tradicijų. Lietuvos valstybės administracijoje, prieš pasirodant Lietuvoje raštijai gimtąja kalba ir vėliau, plačiai buvo vartojama senoji slavų, lotynų ir lenkų kalba. XVI a. pasirodžiusiai lietuviškai raštijai stigo terminų bei žodžių įvairioms visuomeninio ir kultūrinio gyvenimo sąvokoms reikšti. Ypač daug lietuviškų atitikmenų prireikė K. Širvydui, sudarant trikalbį žodyną. K. Širvydui teko pačiam kurti daug naujadarų įvairiems gyvosios ir negyvosios gamtos, materialinės ir dvasinės kultūros, visuomeninio gyvenimo ir kitiems dalykams pavadinti. Daugiausia naujadarų yra iš dvasinės kultūros ir visuomeninio gyvenimo 1 Plg. V. Drotvinas, XVI—XVIII a. lietuviškų raštų sudurtinių daiktavardžių daryba dėmenų atžvilgiu. — „Vilniaus Valstybinio pedagoginio instituto Mokslo darbai“, 3, 203—220, Vilnius, 1957; XVII—XVIII a. lietuviškų raštų sudurtinių daiktavardžių dėmenų jungimo būdai. — „Vilniaus Valstybinio pedagoginio instituto Mokslo darbai“, 8, 59—88, Vilnius, 1959. 2 Toliau jį žymėsime santrumpa SzDi. 3 Plačiau žr. K. Pakalka, Iš K. Širvydo „Dictionarium trium linguarum“ istorijos. — „Lietuvių kalbotyros klausimai“, 3, 277—287, Vilnius, 1960. 281 sričių. Kai kurie iš jų, pavyzdžiui, bažnytiniai ir filologiniai terminai, čia bus mažai liečiami, nes jie nagrinėjami kituose straipsniuose4. K. Širvydo naujadarais bus laikomi tokie žodžiai bei perifrasiniai pavadinimai, kurie yra paties K. Širvydo sudaryti šnekamosios kalbos pavyzdžiu arba morfemiškai išversti iš lenkų (kartais ir lotynų) kalbos ir nesutinkami kituose iki K. Širvydo pasirodžiusiuose raštuose. Paprastai šie žodžiai žymi naujas sąvokas, naujus daiktų pavadinimus, kurių trūko XVII a. lietuvių rašomojoje kalboje. Nustatant naujadarus, remiamasi „Lietuvių kalbos žodynu“ (I—V t.) ir šio žodyno kartoteka. Kadangi ne visi XVI—XVII a. kalbos paminklų žodžiai yra išrašyti į kartoteką, tai K. Širvydo naujadarai nustatomi kol kas apytikriai. Straipsnyje probėgšmais paminimi ir semantiniai SzDi naujadarai. Naujadarai pateikiami iš pirmojo (1629) ir trečiojo (1642) SzDi leidimo. Daugiausia čia remiamasi SzDi trečiuoju papildytu leidimu. Pavyzdžiai rašomi originalo rašyba. Vietoje žodyne skyrybai vartojamų vertikalinių brūkšnelių ir ten, kur jų nėra, bet būtinai reikalingi, rašomi kableliai. Tarp lenkų ir lotynų kalbų žodžių dedamas taškas. Prie pirmojo ir trečiojo leidimo pavyzdžių rašomos atitinkamos santrumpos — D1, D3. Greta santrumpų esantieji skaičiai žymi pirmojo SzDi leidimo originalo lapą, o trečiojo — puslapį. K. Širvydo „Punktų sakymų“ (1629, 1644) cituojami žodžiai žymimi santrumpomis PS I, PS II. Pavyzdžiai pateikiami su lenkiškais ir lotyniškais atitikmenimis, kad iš jų geriau būtų matyti lietuviškų atitikmenų daryba, žodžių reikšmės ir kt. Iš žodyninio lizdo dažniausiai duodami ne visi lietuviški paraleliniai atitikmenys, bet tik rūpimas žodis. Daugiausia cituojami daiktavardiniai ir veiksmažodiniai naujadarai. Būdvardinių ir veiksmažodinių naujadarų (ypač priesaginių) kilmė ir daryba sunkiai susekama, todėl straipsnyje jie mažiau liečiami. SzDi naujadarai čia aptariami pagal pagrindinius priešdėlinių, priesaginių ir sudurtinių žodžių darybos tipus. Po sudurtinių žodžių apžvelgiami dvižodžiai ir daugiažodžiai terminai. Priešdėliniai naujadarai pateikiami pagal daiktavardžių, būdvardžių, veiksmažodžių priešdėlius, priesaginiai — tematiškai (pagal priesagų reikšmes), sudurtiniai — pagal sudaromąsias žodžių dalis. Sudurtiniai naujadarai siaurai liečiami. Jie nagrinėjami aukščiau minėtuose V. Drotvino straipsniuose. Čia duodami tik būdingesni naujadarų pavyzdžiai, iš kurių išryškėja mūsų minėtieji žodžių darybos tipai. 4 Daugelį penktojo leidimo bažnytinių terminų (pirmajame jų nedaug) yra aptarusi lenkų kalbininkė N. Borovska straipsnyje „Wpływy słowiańskie na litewską terminologię kościelną na podstawie Dictionarium Szyrwida“, išspausdintame knygoje „Studia z filologii polskiej i słowiańskiej“, 2 t., Warszawa, 1957. Minėtame straipsnyje N. Borovska SzDi penktojo leidimo bažnytinius terminus palygino su M. Daukšos „Postilės“ (1599) bažnytiniais terminais ir priėjo išvadą, kad K. Širvydas atliko didelį svetimos bažnytinės terminologijos lietuvinimo darbą. Filologiniai terminai yra pateikti A. Balašaičio ir K. Pakalkos straipsnyje „Filologijos terminai K. Širvydo žodyne „Dictionarium trium linguarum“. — „Lietuvos TSR Mokslų akademijos Darbai“, A 1(8), 211—216, Vilnius, 1960. 282 Norėdami straipsnyje duoti didesnį naujadarų skaičių ir labiau iškelti pagrindinius darbinius tipus, apibendrinimuose pateikiame ir tekste necituotų pavyzdžių. Priešdėliniai dariniai Daugelį lenkų kalbos priešdėlinių žodžių K. Širvydas išvertė priešdėliniais naujadarais. a) Priešdėliniai daiktavardžiai: ap-, api- apgirdinimas (: posłuch, v. słuch) D331; apgulimas (: oblężenie. Obsidio) D101; apidara (: oprawa ksiąg, miecza, etc. Integumentum (scorteum) D3268; apłayka (: zaniedbanie czego. Neglectus, incuria, neglectio) D3524; apweldeimas (: opanowanie. Occupatio, obsessio, circumfessio) D3256. at- atduotojas (: oddawca. Retributor, recompenſator) D1105; atguldinėjimas (: odwołoczenie et odwłoka. Dilatio...) D1109; atmetalas (: odmiot, v. wymiot et odrzutek) D3248; atmintinė (: pamięć, pamiątka. Memoria, monimentum, monumentum) D3283; atſpeis žodžies (: odpór słowny. Infirmatio rei, refutatio, confutatio, dissolutio criminis) D3250. ažū- ažūguldtojas (: założyciel. Fundator) D1209; ažūkalbis (: zamówka. Praetextus) D1209; ažūfirmudainimas (: zapłonienie. Rubor) D1210; ažūſtoklis (: zastąpienie, zasłonienie. Interpositus, us, interiectus, us) D3531; ažūweġdėtojas (: opiekun. Tutor, curator, patronus) D1114. iž- iždalitojas (: rozdzielca. Distributor, partitor, diuisor) D1157; iždetuwe (: schowanie. Conditorium, receptaculum) D3399; ižduodimas (: wydatek. Expensa) D1199; ižbluoſuotojas (: wyzwalacz. Liberator, adsertor, vindex) D3510; ižfi(u)tojas, ižfi(u)wejas (: wybywacz. Acu pictor) D203. ne- nebytis, ne eſibe (: niebytność. Absentia) D192; nederiſte (: niegodność. Indignitas) D3204; nekalbolis (: niemowlę. Infans) D3205; nemokſlas, neġinia (: nieumiejętność. Imperitia, ruditas, ignorantia) D197; nepadariſte (: nieuczciwność. Detrectatio officii, beneficentiae neglectus) D3219; ne fugulada (: nierymowność. Inconcinnitas, inconsequentia) D3215. nu- nudawimas (: udawanie, udanie. Commendatio) D3454; nupirmintojas (: uprzedziciel. Praecursor) D1187; 283 nuraβkitoias (: obrywać owocu. Legulus, strictor auulſor) D3236; nuſuntine (: poſłanica. Nuntia) D3331; nuripintoia ğuwele (: drętwi ryba. Torpedo) D353. pa- padariſte (: uczynność. Officium) D3454; pagaβeias (: podchwytać, podſłuchywać. Obſeruator, ſpeculator) D3307; paklauſinetotas (: podſłuchać. Explorator, coriaceus) D128; paniurſte (: melancholia choroba. Melancholia) D3167; porodibe (: pozor, okazałość. Species, oſtentatio) D3342. per- perduğimas (: ſpadanie, roſpadlina. Fractura oſſis) D3414; perpirkeieias (: przekupień et przekupnik. Inſtitor, propola) D1114; perſaugoimas (: przeſtroga. Commonefactio) D1145; perğwalgiotas knigu (: cenſor ksiąg. Librorum iudex, cenſor, reuiſor) D327; perregeiimas (: przejrzenie. Praedeſtinatio, prouidentia, fatum) D1146. pra- pra-ilgis gen: gio (: przedłużenie. Prorogatio, productio) D3349; praminimas (: nazwisko. Nomen) D191; prailginimas (: przedłużenie. Cunctatio, prorogatio, mora) D1142; prağwalgiotas (: śpieg. Explorator, ſpeculator) D3415; praſtaieia (: grzebnica. Peccatrix) D140. pri-, prie- pribuytis (: rezydencya plebana, staroſty etc. Sedes aut habitatio praefecti alicuius) D3376; pridereimas (: przyſtoiność. Decor, decorum, conuenientia) D1151; prikasaś (: przekop v. Row, okop) D3351; priepußte (: przymiot, przypadłość. Attributio, accides, qualitas) D3363. su- ſugulda (: składność. Conuenientia, concinnitas) D3405; ſumuſitoias (: zmysłacz. Fictor, ſimulator) D3549; ſupratibe (: pojętność rozumu. Captus, docilitas) D3317; ſußeimas (: schadźka. Synodus, conuentus, congreguſus, conuenticulum) D1163; ſußtikrieias (: potykać. Conſertor, praeliator) D337. uź- uźdungte (: pokrywka, trop: Praetextus, integumentum obtentus, us) D3319; uźgulimas (: naleganie. Flagitatio, ſolicitatio) D187; uźpultoias, uźjotoias (: naieźdnik. Emiſſarius, inuaſor) D3189; uźpuolis, uźio=imas (: najaźd. Incurſio, incurſus, inſultus, inuaſio) D3189. b) Priešdėliniai veiksmažodžiai: ap- apmeluowu (: potwarzam kogo o co. Calumnior, criminor odio factū aliquid) D3317; apnaβlinu (: osierocam. Orbo, derelinquo) D115; 284 aprikinu (: omylam kogo. Frustor aliquem, falso, decoquo res alicuius, induco in errorem aliquem) D3265; apsiʒadu (: ślubuję. Voveo, promitto, recipio, (pondeo, polliceor)) D1169; apßaukineiu (: rozwoływam co. Cōclamito tota urbe aliquid, deblatero) D3391. at- atgimdźiu (: odradzam, znowu rodzę. Regenero aliquid) D3251; atguldźiu (: odłożę. Decerpo) D1106; atsiprżiekiu (: odprzysięgam. Abiuro, eiuro) D1107; atsiżinklin kriżiu ßwyntų (: odżegnać się czego. Cruce sacra malum auertere) D3256. iś- iśmetineiu ing akis kam (: urągam się, natrząsam się z kogo. Insulto alicui, impropero) D3461; iBsimußineiu (: wybijam się. Scateo, scaturio, mano, emano, promano) D1199; unt to iś irandu (: bawię się tym. Hoc ago, hoc verso, tracto...) D39; iBstatau (: wystawuję. Ad pecandum procluis) D1203. ne-, neda-, da- neiśpąźiſtuu (: nieprzyznawam. Nego) D3214; neklauſitas (: nieſłuchany. Inauditus) D3216; neiśgaletas (: nieprzebity. Inuictus, inconfoſſus) D195; nedaeis (: niedoßły. Citus, immaturus item quod non ex sententia succedit) D193; nedamoku (: zoſtąię na licżbie, niedopłacam. Reliquor, aris) D3552; nedaſwerius (: nieważny (prop.). Non aequat, non implet libram) D3220; daeydineiu (: dochodzę. Adeo, accedo, aggredior, peruenio) D122; dakalbu... daſikalbu ko (: domawiam czego. Finem facio sermoni) D349. nu- nureginu (: wypatruję. Speculando assequor, speculor) D3502; nudalinu (: udzielam. Communico, participo, imperto, et or, distribuo) D1185; nuſiduomi (: udawam się. Simulo pra me fero item vendito, ostento) D1185; nuſilinkſminu (: uciekam. Oblecto, consolor, voluptate afficio) D1184; nuſitrokßti (: upragnąć się. Concipere sitim) D3459. pa- paminkßteu (: namiekam. Mollior) D3191; paſaugineiu (: podtrzegawam. Obseruo) D1128; paſawinu (: przywłabczam. Adscribo, attribuo, imputo, vendico, acceptum, refero) D1151; paſinawina (: ponawia się co złego. Redintegratur, recrudescit morbus) D3324; pauntrinu (: podwoiam. Gemino, duplico) D1128. per- pergalu (: przezwyciężam. Vinco, supero, antereo, antecello, praeualeo) D1146; perprąßau (: przeprabam. Deprecor, veniam, postulo) D1144; perdawanoinu (: przedaruję. Muneribus corrupto) D1142; 285 perregiu (: prʒeyʒrʒe. Praeuideo, proſpicio, praedeſtino) D¹⁴⁶; perſaugau (: prʒeſurʒegam. Caueo, custodio, ſeruo... obſeruo) D¹⁴⁵. pra- pragausinu (: prʒymnaʒam cʒego. Augeo, adaugeo, affero, do incrementum) D³³⁶³; prapiłu (: prʒeſypupie. Ultra modum vas impleo) D³³⁵⁷; praʒaydʒiu (: prʒegrewam, tracę. Perdo ludum) D³³⁵⁰; praʒiminu (: prʒeʒnaʒam. Praeſignifico, praemonſtro, portendo) D³³⁵⁹; prawadinu (: prʒeʒywam. Cognomino) D¹¹⁴⁶. pri- pridauginu (: prʒymnaʒam. Augeo, addo, adjicio) D¹¹⁴⁹; priduomi (: prʒydaię. Addo, adjicio, ſubiungo) D³³⁶¹; prigraʒinu (: prʒypiękʒgam. Exorno, fucum facio) D¹¹⁴⁹; priguldʒiu (: prʒyłączam. Aggrego, adjungo) D¹¹⁴⁸; priſitinka (: prʒytrafia się. Accidit, euenit, contingit, uſuuenit) D¹¹⁵¹. su- ſueyliiu (: porʒąʒʒam. Ordino, diſpono) D¹³⁴; ſumeſtau (: zmyślam co. Fingo, ſimulo) D³⁵⁴⁹; ſutweriu (: ſtworʒę. Creo, condo, formo) D¹¹⁷⁶; ſuwienint (: zjednoczyć co, zjednoczyć się. Coadunare, unire, redigere in unum) D³⁵⁴⁵. uź- uźduomi (: nadaję komu cʒego v. Gale) D³¹⁸⁶; uźguldʒiu, uźguldineiu (: nakładam. Impono, inſumo, impendo, sumptus suppedito item aſſuefacio) D¹⁸⁷; uźgulu (: nalegam. Urgeo, inſto, flagito, ſolicito) D¹⁸⁷; uźwoźęju ko daug (: nawożę. Accumulo, congero, repleo) D³¹⁹⁹; uźźingiu (: wſtępuję na co. Aſcendo, ſcando) D³⁴⁸⁹. c) Įvairūs priešdėliniai būdvardžiai ir prieveiksmiai: apmelotinis (: potwarʒliwy. Criminoſus, calumnioſus) D³³³⁷; aźurubežinis (: ʒagraniczny. Extrafines ſitus) D³⁵¹⁷; iźleytinis (: wyʒwolony. Libertus, manumiſſus) D³⁵¹⁰; iźraſtinis (: rozchodowy. Sumptuarius) D³³⁸⁴; nekłauſus (: niepoſłubny. Contumax, inobſequens) D³²¹¹; priepułtinis (: prʒypadkowy. Accidentalis) D³³⁶⁴; ſubaltetinis (: umowny, ʒmowny. Pactitius, condictius) D³⁴⁵⁷; apſakitinay (: opowiednie. Ex denütiato) D³²⁶⁸; atdingay (: odkrycie. (Adverb:) Detracto velamine) D³²⁴⁶; aźupayniotay (: zawikłanie. (Adverb:) Contorte, implicite, perplexe) D³⁵³⁴; iźtumpuſiey (: wypukło, wydęto. Carinatim) D³⁵⁰³; nedrauſiey (: niepoſpołu. Diuiſim, non ſimul) D³²¹¹; untoriney dayktay (: napowietrzne rʒecʒy. Res ſuperae, meteora) D³¹⁹³; untroitonis (: naʒaiutrʒny. Poſterus) D¹⁹¹. Priešdėlinių naujadarų pasitaiko beveik su visais lietuvių kalbos priešdėliais, vartojamais dabartinėje literatūrinėje kalboje ir rytų aukštaičių tarmėse. 286 Didžioji dalis pacituotų priešdėlinių naujadarų yra morfemiškai išversti pagal lenkų ir lotynų kalbų žodžių sudaromąsias dalis, pvz.: apnašlinu (: ošierocam. Orbo, derelinguo) D1115; atduotojas (: oddawca. Retributor, reparator) D1105; atguldžiu (: odłożę. Decerpo) D1106; ažugaldytojas (: założyciel. Fundator) D1209; daeydinėu (: dochodzę. Adeo, accedo, aggredior, peruenio) D122; išduodimas (: wydatek. Expenſa) D1199; išfatau (: wystawuję. Ad pecandum procluius) D1203; nederiſte (: niegodność. Indignitas) D3204; nuſiuntine (: poſłanica. Nuntia) D3331; nudaliu (: udzielam. Communico, participo, impert[o], et or, diſtribuo) D1185; perpirkėjas (: przekupień et przekupnik. Inſtitor, propola) D1114; perdawanoiu (: przedaruję. Muneribus corrump[o]) D1142; paklauſinėtojas (: podſłuchacz. Explorator, coricaeus) D1128; pauntrinu (: podwojam. Gemino, duplico) D1128; prailgis gen : gio (: przedłużenie. Prorogatio, productio) D3349; pragauſinu (: przymnażam czego. Augeo, adauge[o], affero, do incrementum) D3363; pridereimas (: przystoiność. Decor, decorum, convenientia) D1151; pridauginu (: przymnažam. Augeo, addo, adjicio) D1149; nedaeis (: niedosły. Citus, immaturus item quod non ex sententia succedit) D193; nekalbolis (: niemowlątko. Infans) D3205; ſumuſitoias (: zmyślacz. Fictor, ſimulator) D3549; ſueylūu (: porządzam. Ordino, diſpono) D1134; ſukalbetinis (: umowny, ąmowny. Pactitius, condictitius) D3457; untritoinis (: nagautrzny. Poſterus) D191 ir kt. Daugeliu atvejų SzDi vertiniai geri, išversti kūrybiškai, atitinka ir lietuvių šnekamosios kalbos ir giminingų lenkų, lotynų kalbų žodžių darybą, pvz.: atgimimas (: odradzanie. Diuſaſio, dehortatio) D3251; atgimdžiu (: odradzam znowu rodzę. Regenero aliquid) D3251; iždaliotojas (: rozdzielca. Diſtributor, partitor, diuiſor) D1157; išrašas (: wypis, ekstrakt czego. Apographum) D3502; išdawęs (: wydawca. Proditor) D1199; prąžunga mažieſne (: grzech powszedni. Minima noxa leuius...) D379; ne išieyžda (: nieškodowanie. Indemnitas) D218; neklausa (: nieposłubenstwo. Cōtumacia, inobedientia, parendi dedignatio) D3211; nemokſlas (: nemokėjimas. Imperitia, ruditas, ignorantia) D197; ſuwienint (: zjednoczyć co, zjednoczyć się. Coadunare, unire, redigere in unum) D545 ir kt. Kai kada K. Širvydas lenkiškus priešdėlinius žodžius išverčia į lietuvių kalbą, visai neatsižvelgdamas į lietuviško priešdėlio reikšmes ir funkcijas, pvz.: apſunkinau ku (: obciążam kogo. Onero aliquē, grauō, aggrauō, deprimo) D3228; atſiſiekiau (: odprzysiegam jie czego. Eiuro, eiero, abiuro aliquid) D3251; atſiſinklin krįžiu šwynthu (: odżegnać się czego. Cruce ſacra malum auertere) D3256; ažuntėlimas (: zamilczenie czego. Reticentia) D3523; nudawimas (: udawanie, udanie. Commendatio) D3454 ir kt. Dėl to dalis lietuviškų atitikmenų be lenkiško teksto ar paaiškinimų sunkiai suprantama. Sudurtiniai naujadarai Sudurtiniai SzDi naujadarai sudaryti beveik pagal tuos pačius sudurtinių žodžių darybos tipus, kurie pasitaiko ir dabartinėje literatūrinėje kalboje. a) Daiktavardis ir veiksmažodis, pvz.: auxadaris (: alchimiſta. Chymicus, Chryſopaeius) D32; karioſtowis, karioſtonėte (: oboz. Caſtra, tentorium, ſtatiua) D1102 287 kurpiedaris (: świec. Sutor) D3439; rubasiuwis (: krawiec. Sartor, sarcinator, vestitor) D3128; waykagamide (: położnica. Puerpera, parturies) D3322; waykaweudis (: pedagog. Paedagogus, formator, instructor puerilium morum) D3288; źinkladare, waydaddare (: fantazya. Phantasia, vis imaginatrix) D360; źinkladeja, źinkladaris (: cudotwórca boski. Taumaturgus) D337. b) Daiktavardis ir daiktavardis, pvz.: bilawiete (: forū czyie. Forum cōpetens, tribunal) D363; iźdowiete (: skarbnica. Aerarium, gazophilacium) D1166; kieltuwagiſte (: bydłokradztwo. Abactus) D326; medźiamine (: bawełna. Linum xylinum, linum gossipinum, lana xyli, linum e gossipio seu xylo frurice) D38; mergaweite (: fraucmer mieysce. Gynaecēū, gyneconitis, idis, virginal) D364; protomęyle (: filozofia. Philosophia, studium sapientiae) D361; świnowiete (: ołownia. Plumbifodina) D1113. c) Būdvardis ir veiksmažodis, pvz.: negiźwagimis (: pomiotek, martwe dziecię, porźutek. Abortiuus fetus, abortus, us) D3323; piktadeiste (: złoczyństwo. Focius, maleficium) D1216; sunkianesis (: ciężarowy. Clitellarius, sarcinalis) D335; wiltawiliste (: obłudność. Hypocrisis) D1101; źiemalusiste (: ściadłość. Corpulentia) D1174. d) Būdvardis ir daiktavardis, pvz.: didźianame (: dwor. Aula) D356; mielaśirdiste (: miłosierdzie. Misericordia) D181; palodawiete (: nierządny dom, zamtuz. Lupanar, ganeum, ganea, ae. f.) D3216; piktąźdźius prieś Diewu, piktąźadźia (: bluźnierca. Probroſus in Deum, blas- phemus) D319; śwetimaźiemis (: cudzoźiemiec. Extraneus, peregrinus, alienigena) D337. e) Skaitvardis ir daiktavardis, pvz.: dwikiele, trikiele (: rozstanie dróg. Biu(i)um, triuium) D3390; dwileźuronis (: dwojęźyczny. Bilinguis) D128; kietwirtąsusparis (: czworogranny. Quadrangidus) D119; wienamoteris (: jednonógieniec. Monogamus) D388; wienapardawimas (: samokupstwo. Monopolium) D3397; wienawiete (: klasztor. Claustrum, caenobium, monasterium) D3105. f) Įvairūs kiti sudurtiniai žodžiai: prieveiksmiai ir daiktavardžiai, pvz.: daug=galibe (: wielmoźność. Potentia) D3478; daugnoreimas (: chciwość. Auditas, cupiditas, affectus) D110; skaitvardžiai ir veiksmažodžiai, pvz.: pirmagimis (: pierworodny. Primo genitus) D1122; wienagimis (: jednorodny. Unigena, unicus) D387; wienawaldzis (: jednowładca. Monarcha, unius omnium princeps) D146; įvardžiai ir daiktavardžiai, pvz.: wisagalibe (: wBechmocność. Omnipo- 288 tentia) D¹⁹⁸; du skaitvardžiai: devintąsimitna jis (:=d dėjwięcętny. Nongentesi- mus) D¹²⁹; pinktadešimtnikas (: pięćdzięsiątnik. Quinquagenarius) D¹²¹ ir kt. Atskirai reikia paminėti žodyne neretai pasitaikančius dvižodžiai ir daugia-žodžiai naujadarai, kuriais aprašomuoju būdu vadinami nauji dalykai, reiškiniai ir sąvokos, pvz.: giwas fidabras (: rtec. Argentum vivum) D¹⁶⁰; jubileuBas, miėla wasara (: miłosciwe lato. Vulgo jubileus) D¹⁸¹; lankas iż muro, iż akmenu dungtis pujatiikieb padaritas (: frambuga. Arcus) D³⁶³; mieJtas pirmiauJias (: stołeczne miasto. Urbs regia, ciuitas regia) D³⁴²³; mokslas aplink aptiekos dayktu, aptiekos žinia (: aptekarſka nauka. Unguėta-ria) D³³; nekalbus waykielis (: niemowlątko. Infans) D⁹⁴; šilkuKirmele (: jedwabny robak. Bombyx) D¹⁴⁶; žinia paraykimo Junariu (: anatomia. Incijio mēbrorum, ars anatomica) D³²; žmogaus ažumušėias (: męžoboyca. Homicida, Jicarius) D¹⁷⁸; žmoniu wagis (: ludźikrayca. Plagiarius) D⁷⁴; żwirżday inkſtuoJe ir kitur Jopuli daru didi (: kamień choroba. Calculus, lapis) D³⁹³ ir kt. Vyraujantis SzDi sudurtinių žodžių darybos tipas, kaip ir dabartinėje literatūrinėje kalboje, yra daiktavardžio ir daiktavardžio, daiktavardžio ir veiksmažodžio (šis darybos tipas dabar dažnai vartojamas įvairių sričių mokslo ir technikos terminams sudaryti). Kiti sudurtinių žodžių darybos tipai — būdvardžio ir veiksmažodžio, būdvardžio ir daiktavardžio, būdvardžio ir skaitvardžio, skaitvardžio ir daiktavardžio — negausūs. Dvižodžius ir daugiažodžius naujadarus paprastai sudaro šnekamosios kalbos žodžiai. Iš kai kurių aukščiau minėtų ir neminėtų dvižodžių ir daugiažodžių terminų vėliau susiformavo sudurtiniai žodžiai, pvz.: giwas fidabras (: rtec. Argentum vivum) D¹¹⁶⁰ — gyvsidabris, Jzomo kaulas (: żebro. CoJta) D³⁵⁴⁰ — šonkaulis. Vienas kitas dvižodis ir daugiažodis terminas vėliau buvo pakeistas kitais šnekamosios kalbos žodžiais — nekalbus waykielis (: niemowlątko. Infans) D⁹⁴ — kūdikis; kitais naujadarais: mieJtas pirmiauJias (: stołeczne miasto, Urbs regia, ciuitas regia) D³⁴²³ — sostinė; tarptautiniais terminais — žinia paray-kimo Junariu (: anatomia. Incijio mēbrorum, ars anatomica) D³² — anatomija. Vieni sudurtiniai žodžiai yra versti pagal sudedamąsias žodžio dalis iš lenkų ir lotynų kalbų, kiti sudaryti laisviau, savo nuožiūra ir šnekamosios kalbos pavyzdžiu. Didžioji dalis SzDi sudurtinių naujadarų yra sudaryti, verčiant lenkiškus retkarčiais lotyniškus žodžius pagal jų sudedamąsias dalis, pvz.: dwikiele, trikiliele (: rożſtanie dróg. Biuum, triuum) D³³⁹⁰; dwoiliczewis (: dwoiżęczny. Bilinguis) D¹²⁸; kietuwawagjfe (: bydlokrądtwo. Abactus) D³²⁶; promomyele (: filożofia. Philosophia, ſtudium ſapientiae) D³⁶¹; tieJadunJis (: prawolamca et prowokacjąca. Legisruptor) D¹¹³⁹; waJara=augis (: latorośl, gałązka młoda. Turio, planta, germen, ſtirps, inſitum, tradux) D³¹⁴⁹; wienaginis (: jednorodny. Unigenitus, unigena, unicus) D³⁸⁷; wienapardawimas (: ſamokupiejſtwo. Monopolium) D³³⁹⁷ ir kt. Kai kurių SzDi vertinių daryba atitinka ir lietuvių kalbos žodžių darybos dėsnius, pvz.: dwikiele, trikiliele (: rożſtanie dróg. Biuum, triuum) D³³⁹⁰; fueti- 19. Kalbotyros klausimai. IV 289 mažiemis (: cudžožiemiec. Extraneus, peregrinus, alienigena) D³37; wienawaldis (: jednowładca. Monarcha, unicus omnium princeps) D¹46; medžiavilne (: bawelna. Linum xylinum, linum goss[p]inum, lana xyli, linum e goss[ip]io seu xylo frurice) D³8 ir kt. Sudurtinių žodžių dėmenys beveik visada lietuviški, išskyrus tik nedaugelį žodžių, kurių pirmasis arba antrasis dėmuo yra nelietuviškas, pvz.: citražaydis, unt citros žaydžius (: cytryſta. Citharaedus, cithariſta) D³39; hiſtoriariaſis (: hiſtoryk. Hiſtoricus) D³82; inſtrumentas murogrowis (: kuba woienna wielka murowa. Balliſta, catapulta) D³144; maſčiaudis (: ſłoy. Pyxis) D¹169; piktadējiſte (: złocżynſtwo. Socius, maleficium) D²16; weydamanynis (: licemiernik. Hypocrita, pharaſita, qui vultu et exterius veſtibus magnam, ſanctitatem praeſeferit) D¹72. Kai kurių sudurtinių žodžių tarpe pasitaiko vienas kitas žodis su priešdėliais ir priesagomis pirmajame ar antrajame dėmenyje, pvz.: karioſtowinis item karioſtowintoias (: obożny. Adiectiu: caſtrenſis subſt. menſor, metator, caſtra metator) D¹102; negzwagūnis (: pomiotek, martwe dziecię, porzutek. Abortiuus fetus, abortus, us) D¹323; ſwetemažiemis (: cudžožiemiec. Extraneus, peregrinus, alienigena) D³37; žmoga=užmuBis (: męžoboyca. Homicida) D³168 ir kt. Tokie dariniai literatūrinėje kalboje taip pat labai reti. Priesaginiai dariniai Iš visų naujadarų SzDi daugiausia yra priesaginių. a) Daiktavardžiai su priesagomis, reiškiančiomis veikėjus: -tojas lietojas (: puſkarg co leie działa. Fuſor aeramentarius) D³377; muBtonas (: bitny. Pugnax, pugnator) D³17; padetojas kieno, tikintojas, tarpintojas (: forytarž. (trop:) Promotor alicuius) D³63; pleBitojas, draſkitojas (: drapieżca. Raptor, praedo, latro, praedator, ſtoliator) D¹26; raſtojas (: naleźiciel et nalezca. Inuentor et autor) D¹90; rayſytojas vnt ko tieſoy (: inſtygator. Accuſator) D³90; βauditojas (: ſtrzelec. Iaculator, ſagittarius) D¹176. -inykas drobinikas (: plociennik. Linteo, onis) D³300; gielažnikas kariautojas (: kiriśnik. Cataphractus, loricatus, cataphractarius, clibanarius, grauis armaturae miles) D³103; iuoknikas (: śmieBek. Sannio, riſor) D³413; kniginikas (: księgarž. Librarius, bibliopola) D¹67; ſarginikas (: ſtrażnik. Speculator) D¹176; ſmarkinikas (: okrutnik. Tyrannus, ſanguinarius) D¹112; wiſotinikas (: katolik. Catholicus) D³87; žayslinikas (: gracż. Luſor, aleator item, muſicus, fidicen, citharaedus, lyricen) D³8. 290 -ėjas ap(ir)iėjas (: obarty. Edax, vorax, gulos) D1103; išvertejas (: wywrócieł. Euerfor, demolitor) D3509; pagawėjas (: podchwytać, podſłuchywać. Obſeruator, ſpeculator) D3307; pardawėjas (: przekupień. Propola) D3352; praſtaėjas, nuſidėėjas (: grėβnik. Peccator) D140; neteyſus ſiekie=ias (: krżywoprżyſięgſća. Periurus, periurioſus, perfidus) D3136; tepėjas (: ſmarownik. Unctor) D3343. -ūnas galūnas (: mocarβ v. mocny, pan wielki) D3177; gierūnas, ėpūnas (: roβkoβnik, pieściwy. Voluptuarius homo, delicatus) D3379; pabėgunas (: zbieg. Fugitius, perfuga, traſfuga) D3535; prakielūnas (: przełożony. Subſt: Praefectus, praefes, praepoſitus, ſuperior) D3353. b) Daiktavardžiai su priesagomis, žyminčiomis veiksmą, būseną, padėtį ir kt. -imas įſirišimas (: wwięgowanie się w maiętność. Ocupatio poſſeſſionis ex edicto iudicis) D3491; weldžiòimas (: hetmanienie. Ductus, auſpicium, imperium ducatus) D382; laymimas (: kondycyà aliter ſors, fatū) D3117; świlpuojimas (: chwilt. Strepitus, ſibilus) D113; jungſtawimas (: poſtėpek. Actio, inceſus, profectus) D1135; žwelkſeimas (: mowność, ſklonność do mowienia. Profluentia, redundantia in dicendo) D3181. -klas, -klis, -klė ažūſtoklis, ažūſtokle (: zaſtapienie, zaſłonienie. Interpoſitus, us, interiectus, us) D3531; žaydikle (: igrżyſko. Spectaculum, ludus, lujus) D147; apginkle (: twierdza. Munitio, propugnaculum, praeſidium) D3450; gaukł a s (: nabycie. Conſecutio) D3185; ſtowikle (: ſtanowiſko. Statio, tabernaculum) D1174. c) Daiktavardžiai su priesagomis, žyminčiomis įrankių, buities, namų apyvokos daiktų, įrengimų pavadinimus: -klė perſkirklė (: prędėłnica. Diſcerniculum, acus criminalis) D3350; ſkaytikley (: licżmany. Abaculi, calculi ſupputatorii) D3153; tieſikle (: modła do uſtawienia proſtego muru, ſłupów. Perpendiculum) D3178; ōiedikle (: kβtałt, forma, figura, wzór. Forma, ſpecies, conformatio, ſimulachrum) D3138; weyždikles (: okulary. Conſpicilium, oculare vitrum, ocularium ſpecillum) D3263. -tuvė gintuvė (: baſta murowana do obrony. Propugnaculum) D38; indėntuvė (: kapſa. Capſa, capſula, capſella) D396; 291 pastatuwe (: podstaw ek. Subiculū, id quod, subijcitur alicui) D3313; [pau]tuwe (: praſa papiernicza drukarſka etc. Praelum) D3343; [ukin]tuwe, uſtrauk tuwe (: kluba abo kloba budownicza. Trochlea, ae) D3108; trauktuwe (: winda. Tractoria machina, tractorium organum) D3480; ſibin tuwe marioſe (: latarnia morſka. Pharus) D3149. d) Daiktavardžiai su priesagomis, reiškiančiomis vietų pavadinimus: -tuwe gidituwe (: lekarnia. Locus ubi aegri curātur) D3151; gier tuwe (: karczma. Caupona, meritorium, bacchanal) D397; kirptuwe (: barwiern ia. Tonſtrina) D37; meſtuwe (: modlitewnia, modlitewnica, kapliczka. Oratorium) D3178; muſ tuwe (: rzeźniczy warſtat gdzie biją rzeź, kutlof. Laniena) D3396; plaktuwe, bauſtuwe (: katownia. Carnificina, ſupplicii locus) D399. e) Konkreciós ir abstrakčios prasmės daiktavardžiai su įvairiomis priesagomis: -a- apidara (: oprawa ksiąg, miecza etc. Integumentum (corteum) D3268; prikaſas (: przekop v. row, okop) D351; ſukaba, ſuwara muro (: ankra. Fibula murorum, aedificiorum) D32; iſleygda (: ſzkoda. Damnum, detrimentum, iactura) D3436. -ja- aſzukalbis (: zamowka. Praetextus) D1209; kirčio braukis (: cios. Ictus, us) D335; pra ilgis gen: gio (: przedłużenie. Prorogatio, productio) D3349; ſurinkis (: zbior. Collectum, coactura) D3536. -ybė- erdžobė (: przeſtwor. Laxitas, capacitas) D3357; kitokibė (: rożność, rożnica. Differentia, diverſitas) D3388; kunibė (: cieliſtość. Corpulentia) D333; maldibė (: nabożeńſtwo. Pietas, deuotio, cultus in Deum etc.) D3185; megibė, lepibė (: lubieżność. Molities, illecebra, deliciae, lenocinium) D3158; pagau libė, ſupratibė (: pojętność rozumu. Captus, docilitas) D3317; tibribė (: iſtota. Euid entia, certitudo) D148. -ystė- dwa ſingiſtė (: duchowieńſtwo. Status ſeu ordo eccleſiaſticus) D127; duoninikaiſtė (: piekarſtwo. Furnaria, panificium) D3292; meſingiſtė (: mięsiſtość. Carnoſitas, corpulentia) D1 80; motiniſkiſtė (: macierzyzna. Res materna) D3161; paniuriſtė (: melancholia choroba. Melancholia) D3167; weyringiſtė (: rzetelność. Energia) D3395; wienatiſtė (: jednoſtayność. Unanimitas, concordia) D146; wirtiſtė (: kucharſtwo. Coquinaria) D3140. -uonė, -onė neußaugiuonė (: karlica. Nana, pumilo) D397; 292 materione (: ʒgkoda. Damnum, detrimentum, jactura) D³⁴³⁶; prekione (: iarmark. Mercatus, nundinae) D³⁸⁵; teplone (: malarʃtwo. Pictura, graphis, dis) D³¹⁶²; -tinis, -tinė atmintine (: pamięć, pamiątka. Memoria, monimentum, monumentum) D³²⁸³; kaʃtiniey (: minera, ruda, kopane rzeczy w ziemi, krubce. Foʃʃilia, metallica, mineralia) D³¹⁷⁴; mauditine (: kąpiel. Lautatio, natabulum) D³⁹⁶. pradeg tine (: kauterium, apertura. Cauterium, cauter, cauʃticum) D³¹⁰⁰; ʃudine mariku, ʒwayʒdes rod tine (: kompas morʃki. Pixis nautica) D³¹¹⁵. -umas apireyʃkumas (: okazalość. Conʃpicuitas) D¹¹¹¹; aplinkumas (: okoliczność. Confinium item circumʃtantia) D¹¹¹²; perʃwarumas (: przewazność. Praeʃtantia, gravitas) D¹¹⁴⁶. g) Daiktavardiniai naujadarai su įvairiomis K. Širvydo rečiau⁵ vartojamomis priesagomis: -elė: kirpelė (: barwierka. Tonʃtrix, tonʃtricula) D³⁷; -etis: elgietis (: żebranie a żebrze. Mēdicatio) D³⁵⁴⁰; -gas: aʒūdagas akiu (: zapalenie oczu. Ardor, flagrantia oculorum, inflammatio) D³⁵²⁵; -ienė: ʃaldienė aptiekinė (: marcepan. Marciparis, panis ʃacharites) D³¹⁶⁴; -ylas: rukilas (: kadʒenia materya. Suffimen, incenʃum, thymiama) D³⁹¹; graʒilas (: piękrąydto. Offucia, ae, pigmentum) D³²⁹²; -yčia: ʃakitiničia Diewo ʒodʒio, mokʃliničia (: kagalnica. Suggeʃtum, ʃugeʃtus, us, ʃuperior locus, roʃtra, orum) D³¹⁰⁰; rukilničia (: kadʒidilnica. Acerra, thuribulum, batillum) D³⁹²; -ynos: iʒkaʃinos (: kopane rzeczy w ziemi. Foʃʃilia, orum) D³¹¹⁹; -ynė: darine nuog wietos ing wietu pajtūiama murop, pileʃp prijtatoma (: baʃta wojenna ruchoma. Machina bellica, machinatio, ambulatoria turris, ʃubrotata turris, turris mobilis) D³⁸; -inė: apwalinė (: galka. Globus, ʃphaera) D³⁶⁶; ʃtebulinė (: dʒiwowiʃko. Theatrū) D³⁵⁹; -(i)us: kierʃčius (: mśčiciel. Vindex, ultor) D³¹⁸¹; -ka: apilayka (: zaniedbanie czego. Neglectus us, incuria, neglectio) D³⁵²⁴; -stis: muʃtis g. muʃties (: koncept, wymysł, pojęcie. Conceptio animi, notio, ʃpecies et cogitatio) D³¹¹⁷; nuboʃtis (: przykrzenie się komu. Vexatio, inquietatio) D³³⁶²; -tina: teletina (: cielęcina. Vitulina) D³³³; -vis: ʃtowis (: ʃtan. Ordo, conditio, conʃtitutum vitae) D³⁴²¹. h) Būdvardiniai naujadarai: -ingas aʃakingas (: ośćity. Aʃper, ariʃtous) D¹¹¹⁵; butingas, eʃingas (: iʃtotny. Substantialis) D³⁹⁰; ⁵ Nelabai produktyvios ir aukščiau minėtos priesagos: -a, -ja, -uonė, -onė. 293 pavejlingas (: przykładny. Bonum exemplum praebens) D¹⁴⁸; nuomaruoningas (: kaduk cierpiący. Epilepticus, comitialis homo, caducus) D⁹¹; teviškningas (: dėdėtičny. Haereditarius) D¹²⁸; žinklingas (: cudowńy. Monſtroſus, prodigioſus, miraculoſus) D³⁷. -inis, -inė draugaliinis (: cudzołožny. Adulterinus) D³³⁷; dunginiey (: niebieſcy. Diui, coelites, coelicolae, ſuperi) D³²⁰¹; gieruowinis (: karčmarſki. Cauponius) D³⁹⁷; pridėtinis (: pržydatny, pržyćynionny. Adſcitus, adſcititius) D³³⁶¹; nuomaruoninis (: kadukowy. Caducarius) D³⁹¹; raſitońis (: piſarſki. Scriptor ius, literarius) D³²⁹⁶; regiklinis (: widowkowy. Theatralis) D³⁴⁷⁶. ‘ SzDi priesaginiai naujadarai paprastai sudaryti iš įvairių kalbos dalių — daiktavardžių, būdvardžių, veiksmažodžių, pvz.: drobininkas (: płociennik. Linteo, onis) D³³⁰⁰; maldibė (: nabożeńſtwo. Pietas, deuotio, cultus in Deum etc.) D³¹⁸⁵; gaylinikas, ſmarkinikas (: tyran. Tyrannus) D³⁴⁵¹; tikribe (iſtota. Euidentia, certitudo) D¹⁴⁸; pabėgunas (: zbieg. Fugitivus, perfuga, traſfuga) D³⁵³⁵; bauditojas (: ſtrzelec. Iaculator, ſagittarius) D¹¹⁷⁶ ir kt. Iš pirminių žodžių sudarytų naujadarų nedaug. Charakteringa, kad K. Širvydas, kaip ir kiti senųjų raštų autoriai, veikėjo vardus (nomina agentis) su priesaga -tojas kartais sudarinėdavo iš pirminių veiksmažodžių, pvz.: lietoias (: pub- karž co leie džiała. Fufor aeramentarius) D³³³⁷; kaſtoias (: kopacž. Foſſor) D³¹¹⁹; mūzboias (: bitny. Pugnax, pugnator) D³¹⁷; wežtoias (: furman. Vector) D³⁶⁵; raſtoias (naleźiciel et naleźca. Inuentor et auctor) D¹⁹⁰. Dabartinėje literatūrinėje kalboje veikėjo vardai sudarinėjami tik iš antrinių veiksmažodžių. Per tris šimtus su viršum metų nuo K. Širvydo žodyno pasirodymo priesagų vartosena nežymiai pasikeitė. Priesagos -tojas, -inykas, -imas, -umas, -inis darios buvo ne tik K. Širvydo laikais, bet ir dabar. Priesagos -imas, -ienė, -kl- dabartinėje literatūrinėje kalboje žymiai darės nės, negu K. Širvydo žodyne. SzDi autorius kai kurias priesagas pavartojo platesne reikšme, negu buvo įprasta jo laikų literatūrinėje kalboje. Pavyzdžiui, priesaga -tuvė, vartojama žymėti ne tik įrankiui, pvz.: trintuve (: tarka. Cneſtron, cneſtis, is) D³⁴⁴², bet ir vietai — gidituve (: lekarnia. Locus ubi aegri curantur) D³¹⁵¹, kirpėtuve (: barwiernia. Tonſtrina) D³⁷. Dabartinėje literatūrinėje kalboje vietai žymėti dažniausiai vartojama priesaga -ykla. Greta paprastų būdvardinių darinių su priesaga -ingas, pvz.: ſupratingas (: dowčipny. Solers, ſagax, mentis compos, argutus, ingenioſus) D¹²⁵; ugningas (: ogniſty. Ignitus D¹¹¹⁰) SzDi pasitaiko ir neįprastų darinių: kareywingas (: boi- owy. Bellicus, militaris) D³²¹; berkſningas (: ſtręniſty. Pruinoſus) D¹¹⁷⁴; žwozžd ingas (: gwiazdžiſty. Sidereus, ſtellaris) D⁴¹, kurie dabartinėje literatūrinėje kalboje sudaromi su kitomis priesagomis: -iškas, -uotas, -ėtas. Matyt, ir kai kurias būdvardines priesagas K. Širvydas per plačiai, netiksliai vartojo. Iš priesaginių verstinių naujadarų galima paminėti tik vieną kitą ryškesnį pavyzdį, pvz.: dunginiey (: niebieſcy. Diui, coelitus, coelicolae, ſuperi) D³²⁰¹; 294 kunibe (: cieli stotės. Corpulentia) D³³³; meſingite (: miesi stotė. Carnoſitas, corpulentia) D¹⁸⁰; wieniſte (: jedność. Unitas, unio, concordia) D¹⁴⁶ ir kt. Iš lenkų kalbos morfemiškai verstų žodžių⁶ daugiausia randame tarp priešdėlinių ir sudurtinių naujadarų. Daugelio morfeminių vertinių atsiradimą reikia aiškinti tuo, kad K. Širvydui, ėjusiam mokslus nelietuviškose mokyklose, nelengva buvo išvengti lenkų ir lotynų kalbų įtakos. Labai geras šių kalbų mokėjimas stelbė jo gimtosios kalbos jausmą, ir jis kartais kurdavo naujadarus pagal lenkų ir lotynų kalbų darybos dėsnius, neatsižvelgdamas į lietuvių kalbos žodžių darybos specifiką. Stengdamasis žodyne pateikti turtingą, įvairią ir suprantamą lietuvišką leksiką, K. Širvydas kai kuriuos naujadarus pateikdavo greta su kitais šnekamosios kalbos žodžiais, perif rastiniais junginiais, naujadarais, skoliniais, pvz.: tay weykiu, tai darau, tuo apſieymi, aplink to ermi waykščioiu, tuo pratin uſi, tay weykalau, darbuoloiu, tuo werčioji, unt to įſſirundu, išįd uomi, tami trunku (: bawię śię tym. Hoc ago, hoc verſo, tracto, in hoc haere o, in hoc tempus conſumo, impendo, operam do, v aco, inhaereo, inſiſto, incumbo huic rei) D³⁸–⁹, wilna unt medžio augunti medžiavvilne (: bawelna. Lineum xylinum, linum goſſipinum, lana xyli, linum e goſſipio ſeu xylo frurice) D³⁸; pirma pradžia dayktu św ieto, pirmaprade (: żywioł. Elementum) D³⁵⁵⁹, katalikas, wiſotinikas (: katolik. Catholicus) D³⁸⁷; wienowaldžia, monarchia (: jednowładność et jednowładztwo. Monarchia, unicus principatus, imperium abſolutum) D¹⁴⁶. SzDi naujadarai buvo sudaryti ne vienu metu. Vieni jų sukurti, sudarinėjant pirmąjį žodyno leidimą, kiti — trečiąjį. Trečiasis (1642), ketvirtasis (1677) ir penktasis (1713) leidimai beveik vienodos apimties, todėl juose kartojasi tie patys naujadarai. Iš mūsų sudarytos SzDi pirmojo ir trečiojo leidimo žodžių lietuviškosios rodyklės aiškiai matyti, kad vieni naujadarai pateikti tik pirmajame arba tik trečiajame leidime, kiti ir pirmajame, ir trečiajame, pvz.: apgaletinis, apimtinis (: zwycięski. Triumphalis, palmaris) D³⁵⁵⁷; apgineias, apgintojas (: obrońca. Protector, defensor, propugnator, patronus) D¹⁰²; ażurabas (: zapis. Autographum, cautio, cautela, obligatio) D¹²¹⁰; ażurabas (zapis. Tabulae, cautio, praeſcriptio) D³⁵²⁶; iždowiete (: skarbnica. Aerarium, gazophilacium) D¹¹⁶⁶; iżbkalba (: wymowa. Pronuntiatio, facundia) D¹²⁰¹; iżbkalba (: wymowa, wymowność. Eloquentia, copia dicendi) D³⁵⁰⁰; katawiłiodaris (: miecznik. Macheropeus) D⁷⁹; katawiłiodaris (: miecznik. Machaeropaeius) D³¹⁷⁰; protomyele (: filozofia. Philoſophia, ſtudium ſapientiae) D³⁶¹; praſtaenas (: gręſnik. Peccator) D¹⁴⁰; waykawed is (: pedagog. Paedagogus, formator, instructor puerilium morum) D³²⁸⁸; ⁶ Tuo laiku ir lenkų leksikografas G. Knapskis savo žodyne „Thesaurus Polono-Latino-Graecus“ sk atino sudarinėti naujadarus, remiantis klasik inėmis kalbomis. Tai nurodo lenkų kalbininkė J. Puzinina, nagrinėjusi G. Knapskio naujadarus, straipsnyje „Neologizmy Grzegorza Knapskiego“, išspausdintame „Poradnik Językowy“, 1955, Nr. 2 (127), Nr. 3 (128). 295 wienawaldĭs (: jednowładca. Monarcha, unius omnium princeps) D146; wienawaldĭs (: jednowładca. Monarcha) D387; fūsusmaūgis (: dławigąłka. Qui anſeres hominibus surripit) D121. SzDi pirmojo ir trečiojo leidimo naujadarų kiekį nulėmė lenkiškosios ir lotyniškosios dalies šaltiniai. Lenkiškosios ir lotyniškosios dalies žodžių registrą trečiajam leidimui K. Širvydas ėmė iš G. Knapskio „Thesaurus Polono–Latino–Graecus“. G. Knapskio žodyno apimtis žymiai didesnė už N. Folkm aro „Dictionarii Quadrilinguis, Latinogermanopolonicograeci“ (1623–1624) „Polonicolatina“ dalį, kurios lenkų ir lotynų kalbų žodžių registras buvo panaudotas SzDi pirmajam leidimui. Apskritai, G. Knapskio žodyne kur kas daugiau sukaupta naujadarų, negu minėtoje N. Folkmaro žodyno lenkiškoje ir lotyniškoje dalyje. Ne visi K. Širvydo naujadarai susilaukė vienodo likimo. Iš daugelio žodyno naujadarų į lietuvių literatūrinę kalbą įėjo tik nedidelė dalis. Štai kai kurie būdingesnieji: apkałas (: okop. Agger, vallum, caſtra, munitio) D1112; atſwõlgis (: wzglę d. Ratio, reſpectus, us) D351; atkir tis (: odſiecą. Suppetiae quae obſeſſis feruntur) D252; atkir tis (: ucinėk, odcinek. Reſgmen, rećiſamentum) D3453; ažuraBas (: žapis. Autographum, cautio, cautela, obligatio) D1210; iraBas, iraſimas (: napis. Titulus, inſcriptio, epigraphe, epigramma) D188; iBraBas (: wypis, ekſtrakt cęgo. Apographum) D3502; iBkalba (: wymowa. Pronuntiatio, facundia) D1201; kenigikas (: księgarz. Librerius, bibliopola) D167; kupranugaris (: wielbłąd. Camelus, dromas, adis) D3457; medžiatuw le⁷ (: bawełna. Linum xylinum, linum goſſipinum, lana xyli, linum e goſſipio ſeu xylo frurice) D38; pardawėas (: prgėkupėn. Propola) D3352; prakalba, pratarme (: prgėdmowa, prgėmowa. Proemium, praefatio, prologus) D3349; rubinikas (: ſątawy. Veſtarius) D3433; ſpauſtuwe⁸ (: prąſa papiernicza drukarſka etc. Praelum) D343; taligumas (: podobność. Similitudo) D127; toligibe (: podobieńſtwo. Analogia, similitudo, proportio) D3310; weikietas komedijoy (: aktor komedyjny. Actor, comedus, hiſtrio, ſcenicus) D31. Vienas kitas į literatūrinę kalbą patekusių SzDi naujadarų įgavo kitas reikšmes: girinikas (: pustelnik. Eremita, anachoreta) D3371; kaline (: ciemnica. Carcer, ergaſtulum) D114; muβtuwe (: rzeźniczy warsztat gdzie biją rzeź, kutlof. Laniena) D3396; pawarde (: przezwisko. Cognomen) D1146; walgikła (: jedło vide iem) D146; tieſibe (: prawość. Aequitas, iuſtitia, veritas) D1139. 7 Literatūrinėje kalboje vartojama be jungiamojo balsio ir be afrikatos. 8 J. Bretkūno raštuose reiškia ‘slėgtuvą, presą vynuogėms suspausti’. 296 Didelė dalis K. Širvydo naujadarų buvo prastos darybos, neatitiko lietuvių kalbos žodžių darybos dėsnių, nebuvo pakankamai aiškūs, tikslūs bei patogūs ir todėl lietuvių kalboje neprigijo, pvz.: agūsiraudinimas (: ǧaplonienie. Rubor) D¹¹⁰; sarganikas (: straźnik. speculator) D¹¹⁷⁶; apsakimas busiunčiu daiktu (: praktyka, opowiadanie przybyłych rzeczy. Diunatio) D³⁴³; mokslas pilwopenimbos (: poſorbyctwo. Paraſitica ars) D³²⁸⁶; ruba/iu wis (: krawiec. Sartor, sarcinator, vestitor) D³¹²⁸; stebukline (: dźiwowiſjko. Theatru) D³⁵⁹; źmoga==uźmusis (: męźoboyca. Homicida) D³¹⁶⁸; Kai kurie ir geros darybos K. Širvydo naujadarai literatūrinėje kalboje neįsigalėjo, pvz.: apgintinis (: obronie służący. Tirtelaris) D³²³⁵; atmetalas (: odmiot v. wymiot et odrzutek) D³²⁴⁸; išdawėas (: wydawca. Proditor) D¹¹⁹⁹; trinuwė (: tarka. Cneſtron, cneſtis, is) D³⁴⁴²; patikis (: kredens, kredyt. Fides) D³¹²⁹; pirmatis (: prgodek, prgędnie miejsce. Principatus, us, primatus, us) D³³⁵⁹; uźtrauktuwė (: kluba abo kloba budownicza. Trochlea, ae) D³¹⁰⁸; SzDi naujadarų literatūrinėje kalboje prigijo palyginti nedaug. Dali savo naujadarų K. Širvydas vartojo jau „Punktuose sakymų“ (1629, 1644), kur jų žymiai mažiau. Kai kurie „Punktų sakymų“ naujadarai yra kitokie. Iš bendrų SzDi ir „Punktų sakymų“ naujadarų paminėtini šie: gana darimas (: doſyćuczwinienie. Satiſfactio) D¹²⁴; ... ir ganadarimu aǧu juos nuog kunigo aǧumeſtu PS I 160; inteyka (: prźyſługa. Gratificatio) D³³⁶: ... ſaldi girtibe ir kuno inteykos, ... PS II 160; kaulinicia (: koſnica. Oſſuarium) D³¹²³: Numiri ira żerkalu kaulinicioy PS II 112; laymibe (: ßczęście. Beatitudo, felicitas, proſperitas) D³⁴³⁴: Nie kiekwienam tay Diewas paſkire aba laymiby tokiu dawe PS I 38; nuſuntinis (: poſłaniec. Nuntius, internuntius, perlator, literaru) D³³¹: Kad Dawido nuſuntinius Hanonas Karalus Amonitu iźgiedino... PS I 35; tikibe (: wiara. Fides) D³⁴⁷⁵: Nes turi tikiby, kuri ira druta ir tikra, ... PS I 224; toligibe (: podobieńſtwo. Analogía, ſimilitud[o], proportio) D³¹⁰: Padarikime źmogu vnt waydo ir toligibes muſu. ... PS I 88 ir kt. Nors K. Širvydo paskutiniais trim žodyno leidimais (pirmojo leidimo įtaka iki šiol ryškiau nepastebėta) naudojosi daugelis leksikografų, kai kurie vertėjai ir lietuvių kalbos tyrinėtojai, bet didžioji dalis jo naujadarų literatūrinėje kalboje plačiau nebuvo vartojami. Juos randame tik žemiau minimų autorių darbuose. Daugiausia jie buvo kartojami vėlesnių žodynų sudarinėtojų: Pil. Ruigio (1747), K. Milkaus (1800), G. Neselmano (1851), D. Poškos (1825), S. Daukanto (po 1850), D. Sutkevičiaus (1835), F. Kuršaičio (1870—1874), K. Būgos (1924) ir kt. Daugelis K. Širvydo žodyno (penktojo leidimo) naujadarų kartu su kita medžiaga pateikiami dabar leidžiamame daugiatomyje „Lietuvių kalbos žodyne“. Dalį SzDi naujadarų panaudojo XIX a. latvių leksikografas J. Kurminis (kilimo lietuvis). Jis ne tik panaudojo vieno iš SzDi paskutinių trijų leidimų 297 lenkų ir lotynų kalbų žodžių registrą savo „Słownik polsko łacinsko łotewski“ (Wilno, 1858), bet ir iš lietuviškosios dalies perkėlė kai kuriuos lietuviškus žodžius, jų tarpe ir dalį naujadarų. Be to, K. Širvydo žodyno naujadarų pavyzdžiu J. Kurminis kūrė latviškus atitikmenis10. Šiek tiek SzDi naujadarų, kaip nurodo J. Lebedys, vartojo pirmojo lietuviško giesmyno autorius S. M. Slovačinskis savo verstinių giesmių knygoje „Giesmės tikėjimui katalickam priderančios“11. Kai kuriuos K. Širvydo naujadarus citavo, rašydami studijas apie lietuvių kalbą ir jos leksiką, Ks. Bohušas — „O początkach narodu i języka litewskiego“ (1806), I. Kraszewskis — „Litwa pod względem zwyczajów i obyczajów“ (1847—1850), J. Karlovičius — „O języku litewskim“ (1875), A. Leskynas — „Die Bildung der Nomina im Litauischen“ (1891), P. Skardžius — „Lietuvių kalbos žodžių daryba“ (1943), B. Larinas — „Краткий исторический обзор литовской лексикографии“ (Лексикографический сборник, вып. II, Москва, 1957) ir kiti lietuvių kalbos tyrinėtojai. Vienas kitas prigijusių lietuvių literatūrinėje kalboje SzDi naujadarų minimas „Lietuvių literatūros istorijos chrestomatijoje“ (1957). K. Širvydas savo naujadarais užima žymią vietą lietuvių leksikografijos ir literatūrinės kalbos istorijoje. Jis vienas iš pirmųjų savo žodyne siekė lietuvių kalbą prilyginti XVII a. moksle vartojamoms lenkų ir lotynų kalboms. K. Širvydas uoliai tęsė savo pirmtako, vieno pirmųjų lietuvių raštijos kūrėjų M. Daukšos lietuvių kalbos gryninimo ir puoselėjimo tradiciją ir atliko svarbų vaidmenį lietuvių literatūrinės kalbos vystymosi procese. Jaudamas didelį lietuviškų terminų stygių, jis sąmoningai ir drąsiai kūrė naujadarus, neretai sumaniai pasinaudodamas šnekamosios lietuvių kalbos ir giminingų lenkų, lotynų kalbų žodžių darybos dėsniais, tačiau kai kada dirbtinai sudarinėdavo gramozdiškus žodžius, netikslius ir ilgus perifrastinius junginius ir net be reikalo atsisakydavo nuo vartotinų skolinių ir tarptautinių žodžių. Kai kurie SzDi naujadarai įsiliejo į literatūrinę kalbą. Dalis jų, būdami ir geros darybos, negalėjo išplisti, nes lietuvių kalba ligi XIX a. galo nebuvo plačiai vartojama nei mokslo reikalams, nei apskritai kultūriniame gyvenime. Stropiai parinkdamas lenkų ir lotynų kalbų žodžiams gausius lietuviškus sinonimus, K. Širvydas savo žodyne sukaupė didelius lietuvių kalbos leksikos turtus, labai reikšmingus lietuvių literatūrinės kalbos vystymuisi ir mokslui. 10 Plačiau žr. D. Zemzare, Piezīmes par dažām latviešu un lietuviešu vārdnīcām. — „Rakstu Krājums veltījums Akademiķim profesoram Dr. Jānim Endzelīnam viņa 85 dzīves un 65 darba gadu atcerei“, 633—650, Rīga, 1959. 11 S. M. Slovačinskis, „Giesmės tikėjimui katalickam priderančios (1646)“, paruošė J. Lebedys, Vilnius, 1958. 298 НЕОЛОГИЗМЫ СЛОВАРЯ К. ШИРВИДАСА „DICTIONARIUM TRIUM LINGUARUM“ К. М. ПАКАЛКА Резюме Словарь первого литовского лексикографа К. Ширвидаса „Dictionarium trium linguarum“, особенно его третье (1642) дополненное издание, выделяется из других литовских словарей XVII—XVIII в. обилием неологизмов. Литовские соответствия польским и латинским словам К. Ширвидасу пришлось подискать в то время, когда литовский язык в культурной и общественной жизни очень мало употреблялся. В XVII веке литовский разговорный и письменный язык не был столь богат соответствиями русскому, польскому и латинскому языкам, имевшим письменную и научную традиции. На польском языке были составлены такие широко-известные параллельные словари, как словарь „Dictionarii Quadrilinguis, Latinogermanopolonicograeci“ (1623—1624) Н. Фолькмара и „Thesaurus Polono-Latino-Graecus“ (1621) Г. Кнапского, из которых К. Ширвидас извлек реестр польских и латинских слов (первому изданию из вышеупомянутого словаря Н. Фолькмара, изданного именем его издателя Б. А. Фонтана, третьему — из словаря Г. Кнапского). Неологизмы К. Ширвидаса составляют: а) Приставочные слова с приставками ap-, at-, ažu-…: apweldimas (: opanowanie. Occupatio, objectio, circumfer[t]io) D³256; atgimdžiu (: odradzam, znowu rodzę. Regenero aliquid) D³251; ažu[toklis (: zastąpienie, zasłonienie. Interpositus, us, interiectus, us) D³531. б) Сложные слова: waykarawedīs (: pedagog. Paedagogus, formator, instructor puerilium morum) D³288; protomeyle (: filosofia. Philosophia, studium sapientiae) D³61; /unkianebis (: ciężarowy. Clitellarius, [arcinalis]) D³35; didžianame (: dwor. Aula) D³56. в) Двухсловные или многословные: šilkubirmelė (: jedwabny robak. Bombyx) D¹46; žinia paraykimo fumariu (: anatomia. Incisio membrorum, ars anatomica) D³2. б) Суффиксальные с суффиксами: -tojas, -ininkas, -ėjas, -imas, -tuvė: mužtojas (: bitny. Pugnax, pugnator) D³17; žayslininkas (: gracz. Lutor, aleator item musicus, fidicen, citharaedus, lyricen) D³38; ap|firiejas (: obżarty, Edax, vorax, gulosus) D¹103; žings|awimas (: postępek. Actio, incessus, profectus) D¹135; žibintuwe marioje (: laternia morska. Pharus) D³149. Для всех типов неологизмов (суффиксальных в небольшой степени) характерно калькирование польских, а иногда и латинских слов, например: pauntrinu (: podwoiam. Gemino, duplico) D¹28; dwikiele, trikiele (: rozstanie dróg. Bivium, trivium) D³390; žmogaus ajtumėsias (: mężoboyca. Homicida, sicarius) D¹78; mežingife (: mięsi|tość. Carnolitas, corpulentia) D¹80. Суффиксальные неологизмы образуют самый продуктивный тип. Некоторые суффиксы К. Ширвидасом употреблены неточно, например, суф- 299 фикс -tuvė в словаре К. Ширвидаса обозначает не только орудие, предмет — trintuvė (: tarka. Cneſtron, cneſtis, is)3442, но и место, где что-либо происходит — gidituwe (: lekarnia. Locus ubi aegri curātur)3151. В современном литовском литературном языке для обозначения места употребляются слова с суффиксом -ykla. Интересно отметить, что наряду с новыми неологизмами в третьем издании некоторые неологизмы переносятся из первого. В современном литовском литературном языке распространилась только незначительная часть неологизмов К. Ширвидаса: arkasas (: okop. Agger, vallum, castra, munitio)112; akirtis (: odjęc. Suppetiae quae obſeſis feruntur)3252; įbrabas (: wypis, ekstrakt czego. Apographum)3502; kupranugaris (: wielbłąd. Camelus, dromas, adis)3477; taligumas (: podobność. Similitudo)1127 и др., потому, что многие не соответствовали словообразованию литовского разговорного языка. Только незначительная часть их повторилась в литовских печатных и рукописных словарях других авторов: Ф. Руйгиса (1747), К. Милкуса (1800), Г. Несельмана (1851), Д. Пошки (1825), С. Даукантаса (1851), Д. Суткявичюса (1835), Ф. Куршайтиса (1870—1874), К. Буги (1924) и др. Большинство неологизмов словаря К. Ширвидаса, кроме первого издания (1629), и в настоящее время фиксируются в многотомном академическом словаре „Lietuvių kalbos žodynas“.