Perkeltinės žodžio reikšmės ir jų pateikimas „Lietuvių kalbos žodyne“

Bee Tl UV US BAL 8 OF DR OS KLAUSIMAL Iv Yer u vos TSR MOKSLU AKADEMIJA PERKELTINES ZODZIO REIKSMES IR JU] PATEIKIMAS »LIETUVIY KALBOS ZODYNE" S. KEZYTE Aiskinamyju Zodyny paskirtis — duoti kiek galima tikslesne semantine, gramatine ir stilistine kalbos zodziu charakteristika, ,Lietuviy kalbos Zodyne" pirma karta lietuviy leksikografijos istorijoje taip placiai apimama kalbos leksika, taip analitiskai pateikiami kalbos semantikos faktai — Zodziy reikSmés, reikimiy niuansai, ivairus zodzio vartojimo kalboje atvejai ir bidingi frazeologiniai junginiai. Zodzio reiksmiy, reiksmiy niuansy ir vartojimo atvejy atskyrimas, reik’miy tarpusavio rySio nustatymas, jy isdéstymo tvarka zodyno straipsnyje — tai pa¢ios sunkiosios leksikografinio darbo dalys. Nuo tinkamo io darbo atlikimo priklauso semantinés ZodZio analizes rezultaty ir apskritai aiskinamojo zodyno verte. Zodzio reikSmés néra vieno tipo. Be pagrindinés nominatyvines reiksmés, Zodis paprastai turi Salutiniy — ivestiniy reikSmiu, kurios gali biti tiesioginés ir perkeltinés. Zodiio vartojimo perkeltine reikSme klausimas leksikografiniu pozitriu svarbus ir jdomus, nes jis glaudziai susijes su Zodzio polisemijos problema. Zodyno straipsnyje turi biti parodyta, kurie Zodzio reiksmés perkélimo atvejai kalboje paplite ir laikytini savarankiska Zodzio reiksme, o kurie vartojami siauriau ir semantinés Zodzio struktiros nepakeicla. Be to, svarbu nustatyti, su kuria tiesiogine Zodzio reik8me perkeltiné Zodzio reikimé glaudiiausiai susijusi, nes pagal tai nustatoma jos vieta kity Zodzio reiksmiy eiléje. Visus Siuos klausimus tinkamai igspresti leksikografiniame darbe galima tik jsigilinus ij ZodZio perkélimo reiskinj, i tiesioginés ir perkeltines Zodzio reikSmeés santyki. 1. Tiesioginés ir perkeltinés ZodZio reikSmés santykis Zodiiais reiskiamos ne tik mintys, bet ir jausmai. Kalbédamas Zmogus daZnai ne tik konstatuoja fakta, bet iSreiSkia ir savo poziurj j kalbama dalyka. Kalboje atsispindi tai, kaip kalbantysis vertina tikrovés reiSkinius. ,,Zodis turi ne tik gramatines ir leksines reikSmes, — paZymi akade233 proceso rezultatas. Zodis, turintis visuomenés priimtas, pastovias reiksmes, gali biti pavartotas naujai, kirybiskai ir tuo bidu igyti naujy semantiniy niuansy. Antra vertus, Zodzio vartojimas, pasitaikantis pradZzioje tik tam tikrais atvejais, gali kalboje paplisti, jsitvirtinti, t. y. tapti zZodzio reikgme. Akademikas Sterba pazymi, kad Zodzio reiksmé ir jo vartojimas — tai viena pagrindiniy prieS’ybiu, kuriomis remiantis sudaromas zodyno straipsnis®. Zodyno straipsnyje turi atsispindeti, kas visuomenés, tam tikro kalbinio kolektyvo kalboje prigije, pastoviai vartojama, o kas sudaro tik siauriau, tam tikrame kontekste vartojama semantinj varianta, todél Zodyno sudarytojams nuolat iskyla klausimas, ar metaforiskai? vartojamq zZodj pateikti Zodyne kaip savarankiskq perkeltine zodzio reiksme, ar tik kaip metaforinj zodzio tam tikram atvejui pritaikyma, naujos reiksmes nesudaranti, i§ tiesioginés Zodzio reikSmés riby neiSsiskyrusj. Kiekviena naujai iskylanti metafora — tai lyg pirmas Zodzio reiksmes pakitimo etapas. ,,Kiekvienas naujas Zodzio pavartojimas,— sako V. Dorogevskis, —atitinka naujq situacija, o kiekvienoje naujoje situacijoje, lyginant su tomis, kuriose iki tol Zodis buvo vartojamas, yra tam tikry skirtybiy elementu"’. Pirmiausia tiesioginé Zodzio reikimé pavartojama metaforigkai tam tikrame kontekste, tam tikroje situacijoje kaip semantinis naujadaras, turintis rysky vaizdinguma, ekspresyvuma. Imkime tokius pavyzdzius: Yla sf. (1) K; SD366 1. smailus metalinis jrankis su kotu, vartojamas skylutei pradurti: ... Yla nulauzé Er. Laibas kaip yla Krtn. || prk.: Ta yla (apie eiklia karve) tai biauresné uz visas karves: jau neés, kur papuola, tik béga béga Km. ... 1 kiduSas sm. (1, 3), kiatiSas (4) 1. SD34, Sb, Vb, Skr galvos smegenis dengiantieji kaulai; kaukolé: Sitoj vietoj muozna i8kasti visokiy kauly, kiauSy Trgn. ... || prk.: Mi8kas Zilais Seriais styrojo ant juodo kalvos kiauSo tr. ... kraujuoti,-Goja,-Avo intr. 1. K, DZ kraujui bégti i8 Zaizdos: Ranka, kuria jis griebési uz kritinés, kraujavo J. Mac. || prk.: Ir kaip negyjanti Zaizda tasai Zemés klausimas mum vis kraujuoja ir kraujuoja! A. Gud-Guz. Skriaudos tebekraujuoja J. Avyz. ... Siuose pavyzdziuose eikli karvé lyginama su yla, kalvos virSukalne — su galvos kiausu, opaus klausimo atvirumas, skriaudos padariniai — su negyjancios Zaizdos kraujavimu. Metaforiskai pavartoti zodziai cia sukelia rySkius vaizdinius, toks perkeltinis vartojimas turi realy pagrinda, konkreéiq atrama —labai glaudy rysi su tiesiogine Zodzio reikSme. Kad vaizdo ryskumas, konkretumas, rySio su tiesiogine reikSme glaudumas yra skiriamasis perkeltinio vartojimo pozZymis, nurodo ir tarybiniai leksikologai ir leksikografijos teoretikai. Akademikas V. Vinogrado6 2r. JI, B. hep 6a, Onuit o6uteit Teopuu aeKcnxorpadun. — <Hssectun AH CCCP, Ornenenne autepatypst # sasbika>, 3, 89—117, 1940. 7 Metaforiskumas Gia suprantamas placiqja prasme, t. y. turimos galvoje ir kitos tropy _riiys. § W.Doroszewski, Z zagadnieh leksykografii polskiej, 93, Warszawa, 1954. 237 niy pakopy, nes reiksmés kitimas yra nuolatos vykstantis procesas, priklausantis nuo to, kad kalba néra sustinggs, negyvas, nekintantis reiskinys.' Tie pereinamieji laipsniai, kaip désningi kalbos raidos faktai, taip pat patenka ji Zodyna, bet ar juos palikti tiesioginés reikSmeés ribose, ar laikyti polisemijos reigkiniu, t. y. pateikti kaip nauja perkeltine reiksme, kartais labai sunku nuspresti. ,Néra objektyviu kriteriju, — sako N. Feldman, — padedanéiy tiksliai nustatyti kiekvieno konkretaus Zzodzio, esanio tokioje tarpinéje pakopoje, artuma vienam ar kitam atvejui"!*. Imkime tokius pavyzdiius: i pragiedréti intr. pasidaryti giedram, Sviesesniam: Oras zadéjo pragiedréti ré. || prk.: Jo veidas prasvito, pragiedréjo (pralinksmé jo) kiek r8. Jurgis isklausé Ignotq rimtai ir tuoj pragiedréjo A. GudGuz. Dabar mano senatvé dar labiau pragiedréjo tsp. ... sukauléti intr, 1. sukietéti, pavirsti { kaulq, suaugti kaului: Plévés gali ilgainiui sukauléti P. Aviz. ... || prk.: Mane slégé gramatika sukauléjusiomis formomis trs. Seniy nuomonés, lygiai kaip ir jy kaukoliy siiilés, yra sukauléjusios r8. ... nug§sti intr. Zr. iSgasti: Nugandati (ppr. nusgandat) Kp. || refl.: ... Eglé nusigando: atmena pati, kaip Zadéjo andai but zalciy marti S. Neér. Draskanéiy vilky nusigando K. Donel. ... || prk.: Po ano lietaus rugiai buvo nusigande (nustoje augti), 0 po to vel atsigavo Klov. Kopistai teip nusigande (pavyte, nulépe), laukte laukia lietaus Srv. _ Misy avizos kaZi ko nusigandusios (menkos, prastos) Vdzg. Visy Siy metaforiskai vartojamu Zodziy ry3ys su tiesiogine zodzio reikime labai artimas, vaizdiniy gretinimo pagrindas aiskus — lengvai galima atstatyti lyginima, bet tai néra atsitiktiniai ar tik tam tikrame kontekste pasitaikantieji perkeltinio zodzio vartojimo atvejai. Jie kalboje vartojami plaCiau, pastoviau, su jvairesniais kitais Zodziais, bet visais atvejais juos jungia semantinis bendrumas. Pavyzdziui, zodis pragiedréti, metaforiskai pavartotas, reiSkia ‘pasidaryti linksmesniam, laimingesniam’, Zodis sukauléti—'pasidaryti nekintamam, sustingusiam’, o Zodis nusigqsti — 'menkai augti, prastai atrodyti (apie augalus)'. Vadinasi, i tokius atvejus jau galima zilréti kaip i galinéius tapti naujomis Zodzio reikémémis. Perkeltinio zodzio vartojimo atvejy semantinis bendrumas paprastai dar nesieja, todél suformuluoti ivairius perkeltinio vartojimo atvejus apimanti aiskinima bity sunkiau. Palyginkime, pavyzdziui, Zodzio sugrauzti pirmosios reiksmés perkeltini vartojima: Beregint sniegq sugrauzé (sutirpdé) saulé r5. ParSai per kelias nedélias labai kiaule sugraus (kiaulé, parsy zindama, suliesés) Uzp. Jau ir aS kada-ne-kada sugrauziau (baigiau verpti) kuodeli Slm. Matome, kad kitame kontekste Zodis sugrauzti vartojamas vis kitaip. Susidiirus’su metaforinio Zodzio vartojimo atvejais, uzimantiais lyg tam tikra pereinamaja pakopa tarp perkeltinio Zodzio vartojimo ir perkeltinés Zodzio reik&més, Zitirima jy metaforiskumo, ekspresyvumo laipsnio, #2 HH. DeabaMan, OG anannse CMBICNOBON CTpyKTYPH CIOBA B ABYASHIGHEIX CM0sapax, — «Jlekcuxorpauyecknit cGopuuK», 1, 20, Mocksa, 1957. 3 16, Kalbotyros klausimai, IV 241 tas medis'; 5) Vrn ‘buoZelé su Sakelémis koéei griisti; menturis'; 6) ‘storas medis, prikalinétas kuoleliy, durpéms minti’, pvz.: Po mynima vazineja reketil’ Up; 7) Dg ‘Sakotas stulpas dziovinamoms puodynéms uzmauti’; 8) 'magina javams blokiti', pvz.: Siandien rugius kulsim su rékeciu Lzd; 9) 'prietaisas siilams lenkti, vyti; lenktuvas', pvz.: Nuvyk sitily nuog rekecio Kb. Sitilus nuo spilios vejam arba ant lenk¢io, arba ant reke¢io Prl; 10) Jz, Up '‘inagis virvéms sukti' ir kt. Perkeltine reiksme Zodis reketis vartojamas, kalbant apie i8zirgusi, stora, nevikry zmogy ar griozdiska, daug vietos uzimantj daikta (Tai gavo Zentqa tokj réketi Skr. Eik, reketi! Trng. Ale ir spinta tas stalius padaré! Baisus rekétis — né praeiti néra kur VSR). Visas tiesiogines Sio Zodzio reik’mes jungia bendras bruozas — issiplétimas, igsiskétimas erdvéje. Sis beveik kiekvieno reke¢iu vadinamo daikto bruozas gali biti pritaikytas Zmogaus ar Siaip kokio i&siplétusio daikto charakterizavimui, todél sunku pasakyti, kurio objekto vaizda konkreciu atveju turi galvoje sakytojas, vadindamas zmogu reke¢iu, kuriai tiesioginei Zodzio reiksmei artimesné perkeltiné reikimé, nes ir toje pacioje tarméje Zodzio reketis daznai vartojamos kelios reiksmés ir visos gali buti perkeltinés reikSmés vaizdo pagrindu. Taigi, negalint tiksliai, aiSkiai nustatyti perkeltinés reiksmés rySio su viena kuria tiesiogine Zodzio reiksme, - nelieka nieko kita, kaip tokias reikimes déti Zodyno straipsnio gale. Snekamojoje kalboje iprasta bidingiausia, rySkiausiq gyvulio ar kokio daikto pozymi gretinti su Zmogaus vidinémis ar iSorinémis, paprastai _ neigiamomis, ypatybémis, daZnai pridedant ir ironijos, niekinimo atspalvi. Kartais neigiama bruozq zyminti reiksmé gali turéti ir velnumo, pasigéeréjimo atspalvj. Pavyzdziui, gyvate vadinamas piktas, klastingas, nedoras zmogus: Toks gyvaté, neprasidék su juo! Rm. IS tos gyvates né stiklo vandens negausi Ldvn. Vyrai Zaléiai, bet ir pacios gyvatés Grg. Salia neigiamos reiksmés Sis Zodis vartojamas ir be jokio smerkimo, neapykantos, Svelnesne, juokaujama reikéme, kalbant apie gyva, judru, sumanu ir pan. Zmogy, stebintis juo, pvz.: Ot greitas, gyvate! Slm. Drasus, gyvaté — su juo visur nueisi Dbk. Ale ji grazi, gyvate! Mrk. Visais cia minétais atvejais Zodziy reikimés vartojamos asmeniui apibidinti, kvalifikuoti. Akademikas Vinogradovas tokias reik’mes vadina predikatyvinémis-charakterizuojamosiomis teiksmémis”. Jos dazZniausiai kalboje vartojamos, tik charakterizuojamaji objekta individualiai nurodant (paprastai ivardziais tas, toks, Sitas ir pan.) arba kreipiantis j ji. Predikatyviniy-charakterizuojamyjy reik’miy semantine funkcija — susieti charakterizuojamaji objekta su pozymiu, rySkiausiu, bidingiausiu objektui, kuri Zymi tiesioginé Zodzio reikSmé. IS predikatyvinés-charakterizuojamosios Zodzio reikSmés aiskinimo turéty biti matoma, kad tokia reikSme Zodis vartojamas ne visada, o tik charaterizuojant asmenj, turinti tam tikra ypatybe. Todél netikslu, pavyzdziui, predikatyvine-charakterizuojamaja Zodzio Japé reikSme aiSkinti 'pataikunas, saldzialieZuvis zmogus; gudrus, suktas Zmogus' arba Zodzio maigas tokio pobidzio reik8Sme — ‘ne2% 2r, B. B. Bunorpaaos, Ockosnble THN weKCHYeCKHX sHaveHHi cnoBa. — <Bonpocht asbikosHanua», 5, 24, 1953. 249