Dėl esamojo laiko neveikiamųjų dalyvių vartojimo

LEETUV IY KALBOTYROSUKLAUSIEMATL IV I1."IEST UV 0.8" T. S Ri MOK SLY IAKIAD EMI JA DEL ESAMOJO LAIKO NEVEIKIAMUJU DALYVIŲ VARTOJIMO V. AMBRAZAS Es. 1. nev. dalyviams būdingi beveik visi pagrindiniai lietuvių kalbos dalyvių vartosenos tipai. Eidami su asmenuojamomis veiksmažodžio būti formomis, šie dalyviai gali sudaryti neveikiamosios rūšies sudurtinius laikus, pvz.: knyga yra rašoma, kelias buvo taisomas, namai buvo statomi ir pan. Jie gali reikšti antraeilį veiksmą ir sakinyje eiti laiko, būdo bei kitomis aplinkybėmis, pvz.: giriamas nesipisk, peikiamas neliūsk Švnė; vis dar apšaudomi, ėjom daug valandų Cv R III 232. Su vardažodžių bei įvardžių vardininkais ir sangrąžiniais veiksmažodžiais jie neretai sudaro vadinamąją vardininko su dalyviu (nominativus cum participio) konstrukciją ir įeina į sudurtinio tarinio sudėtį, pvz.: jis pats prašėsi leidžiamas vesti būrį į ataką Vencl R III 443; žmogus nesusipranta nujuokiamas Sts. Visais šiais atvejais es. 1. nev. dalyviai turi pasyvinę reikšmę, t. y. žymi tokį veiksmą, kurio tiesioginis objektas yra sakinio veiksnys. Ypač dideliu vartosenos įvairumu pasižymi atributyviniai es. 1. nev. dalyviai. Jie žymi daiktų bei reiškinių ypatybes, išplaukiančias iš veiksmo, kuris reiškiamas dalyvio veiksmažodine šaknimi, pvz.: verdamas valgis, rašomas laiškas, skaitoma knyga ir pan. Atributyviniai es. 1. nev. dalyviai turi specifinių bruožų, skiriančių juos nuo kitų neveikiamųjų dalyvių. Nors į tai atkreipė dėmesį jau svarbiausių XIX a. lietuvių kalbos gramatikų autoriai*, o J. Jablonskis ir K. Būga es. 1. nev. dalyvių reikšmių įvairumą parodė daugeliu pavyzdžių iš liaudies šnekamosios kalbos ir senųjų raštų*, tačiau šių dalyvių vartosena plačiau nebuvo nagrinėta. Šiame straipsnyje norima iškelti ir paaiškinti būdingesnius atributyvinių es. l. nev. dalyvių vartojimo atvejus. $ 1. Atributyviniai es. 1. nev. dalyviai gali turėti konkrečią pasyvinę (neveikiamosios rūšies) reikšmę. Tokiais atvejais jie žymi daiktų ypatybes, išplaukiančias iš sakinio tarinio (arba visos sakinio situacijos bei kon1 Žr. A. Schleicher, Litauische Grammatik, 319—320, Prag, 1856; F. KurscHat, Grammatik des Littauischen Sprache, 413, Halle, 1876. ?*? Žr. J. Jablonskis, Rinktiniai raštai, 1, 301—302, 304—308, Vilnius, 1957; K. B ūga, Rinktiniai raštai, 1, 531—536, 543, Vilnius, 1958; 2, 117—118, Vilnius, 1959. 93 teksto) nurodytu laiku vykstančio veiksmo. Dalyvio pažymimasis žodis esti tiesioginis šio veiksmo objektas, pvz.: Troboj dar tamsu, tik priešinėj sienoj švytuliuoja kūrenamos krosnies atšvaistai Balt PV I 9. Kambaryje pakvimpa kepama rūkyta mėsa Sim R VI 150. Bliauna kaip ožys, į turgų vežamas Krk. Sučerškėjo užtaisomi šautuvai, bet niekas netikėjo, kad generolas įsakytų šauti į beginklę minią Myk-Put S 340. Keleri metai per karą nebeariami dirvonai buvo užžėlę usnimis ir kiečių plotais Vencl R II 49. Viena po kitos pirkiose žiebėsi švieselės, iš kaminų kilo dūmai, trinksėjo varstomos durys Baltr PS 44. Ką sakė apynėlis, ant drobulės dedams? DŽ II 513. Dėdės pasienyje giliau stovėjo lova labai retai mainoma paklode Vaižg RR I 103. Avinas su ragais atbraukia nežindomus jėraičius šalin Dr. Konkrečios pasyvinės reikšmės es. |. nev. dalyviai, kaip ir atitinkami veiksmažodžiai, gali būti jungiami su prieveiksmiais bei netiesioginiais linksniais, nusakanciais įvairias dalyvio šaknies žymimo veiksmo aplinkybes. Kai šio veiksmo atlikėjas esti nurodytas, jis reiškiamas kilmininko linksniu (vad. genetivus auctoris), pvz.: Vėjo girgždinamos durys neleido miegoti ŽR (DŽ III 338). Vėl sujudėjo vežimas, rambaus arklioko traukiamas, ir greitai išnyko už sudegusio mūro Vencl R II 56. Iš kur skerdžius galėjo žinoti, kad tikrai teks Elenos vaikams mūsų kraunamas turtas? Krv R 56. Mykoliukas skendi savo daromuosiuose tonuose Vaižg RR I 43. Es. 1. nev. dalyvių konstrukcijos su veikėjo kilmininku nėra labai paplitusios. Pasyvinės reikšmės es. 1, nev. dalyviai paprastai vartojami tada, kai jų šaknies reiškiamo veiksmo atlikėjas yra kalbėtojui arba nesvarbus, neaiškus, arba apibendrintas, arba savaime suprantamas iš konteksto ir neminėtinas dėl stilistinių sumetimų. Konkrečios pasyvinés reikšmės es. 1. nev. dalyviai yra daromi iš tranzityvinių veiksmažodžių. Be to, jie gali būti daromi ir iš tų veiksmažodžių (laukti, norėti, pageidauti ir pan.), kurie valdo kilmininką, turintį tiesioginio objekto reikšmę, pvz.: Laikyk sau dukrelę, kol atjos... norimi ženteliai JV 256. Nelaukiamos viešnios kitą kartą brangesnės už laukiamas Dov. Visur jis buvo pageidaujamas svečias Krv R 87, Atvažiuoja sveteliai laukiamieji, baramieji Mrc. Šie dalyviai taip pat gali būti jungiami su veikėjo kilmininku (plg.: mūsų laukiama diena, tėvų pageidaujamas svečias ir pan.); gramatine reikšme jie nesiskiria nuo dalyvių, padarytų iš galininko linksnį valdančių veiksmažodžių. Apskritai, atributyviniai es. 1. nev. dalyviai, žymintys konkretų pasyvinį veiksmą, kuris laiko atžvilgiu sutampa su pagrindiniu sakinio veiksmu, dabartinėje lietuvių kalboje yra vartojami palyginti retai. Jie daromi tik iš eigos veikslo veiksmažodžių ir labiausiai būdingi literatūrinei rašomajai kalbai. § 2. Dažniausiai es. 1. nev. dalyviai žymi ypatybes, išplaukiančias iš nuolatinių arba tam tikromis aplinkybėmis visada vykstančių veiksmų (busenu), pvz.: 94 Kaip ten gyvena motutė, mylimas draugas, sesuo? Nėr R I 332. Eina Rapolas, skuba žinomais raisto šunkeliais ir stebisi Vaižg RR I 54. Nerasdamas kelio žinomo, aklai sutemus, labai įsiveikiau IM 1862 18. Anapus kelio šešėliuose tįsojo nepažįstami laukai Myk-Put S 270. Pro sodo gala nepažįstami žmonės šūkaudami nuburbėjo Ds. Stoties perone susirinko nemaža pažįstamų žurnalistų Vencl GD 446. Kas jis buvo: motinos ar tėvo bernas, senelis ar karšinamas samdinys? Cv R III 7. Pas tetą ir ramų, lygaus būdo jos vyrą maišėsi ir draudžiamųjų Tilžės spaudinių Vaižg RR I 270. Glostomas vaikas išeina šunim šėko piauti Grz. Skirtingai nuo praeitame skirsnyje minėtų pavyzdžių, šie dalyviai rodo daugiau ar mažiau pastovias daiktų ypatybes ir turi ryškią kokybinę reikšmę. Pažįstamas žmogus — tai ne tik dabar arba veiksmažodžio nurodytu laiku pažįstamas žmogus, kaip ir žinomas kelias — ne tik toks kelias, apie kurį žinoma tik kalbamuoju momentu — tai tam tikros aptariamiems daiktams būdingos ypatybės. Neturėdami konkrečios laiko reikšmės, šie dalyviai yra išlaikę rūšies kategoriją ir veiksmažodines konstrukcijas su prieveiksmiais, plg.: mano pažįstamas žmogus arba gerai žinomas kelias, Tačiau pastovesniuose žodžių junginiuose su daiktavardžiais apibendrintos reikšmės es. 1. nev. dalyviai šių veiksmažodinių bruožų neturi ir yra vartojami kaip tam tikri rūšiniai pažyminiai, pvz.: Įėjo nedidukė skiaustų pečių mergina, apsiavusi aukštakulniais suvarstomais bateliais Balt PV I 181. Kur mano prisirišama (t. y. išeiginė, bet jau apnešiota) skepetaitė? Rdm. Jis gulėjo pokaičio sudedamojoje kėdėje Vencl R II 58. Antai Karpis... šiandien turi nors samdomą; bet pigią darbo jėgą Myk-Put S 85 (plg. dar: užkrečiamoji liga, gaunamieji, žiunčiamieji raštai ir pan.). § 3. Es. 1. nev, dalyviai dažnai turi galimybės reikšmę, t. y. žymi ypatybę, kylančią iš galimo veiksmo, pvz.: Artinasi pavasaris, Keliai darosi vis sunkiau išeinami ir išvažiuoj jami Vencl R III 455. Prieangio gilumoj Kazimieras šveitė virtuvą, žvakides ir kitus šveičiamus daiktus Čiurl R III 101. Taip, tai buvo gyvenimo knyga — atidengta, nors ir sunkiai suprantama Bil R I 220. Dabar ir už tris dešimtis gausi pakenčiamą arklioką Kp. Štai aikštelėje vos įžiūrimas bažnyčiukės stogas ir bokštelis Myk-Put S 590. Šiemet labai pakuliamos avižos Mrs. Turiu upę brėdamą ir kalnelį lipamą; aš tos upės nebrisiu ir kalnelio nelipsiu End (plg. dar: prieinamos kainos tsp, apeinamas 'nedidelis' pušynas Rd, ištraukiamas stalas Klp, permatoma migla Balt PV I 269 ir pan.). Itin dažnai galimybės reikšmę turi neigiamosios formos es. I. nev. dalyviai. Pažymėtina, kad daugumas dabartinėje lietuvių kalboje vartojamų es. I. nev. dalyvių su neiginiu nežymi veiksmažodinės šaknies reiškiamo veiksmo negalimumą, pvz.: Nesuskaitomos kaimenės gyvulių ganysis naujose ganyklose Vencl TB 187. Kaip dešinėj, taip ir kairėj plento pusėj išsiskleidžia neapmatomi laukai Sim R VI 325. Nebesustabdoma srove tekėjo užgautos moteriškės žodžiai Vaižg RR I 132. Nuo tos dienos beveik nebeatpažįstamas pasidarė Poviliokas Balt PV I 257. O kur baigiasi žolė, ten griūva neišbrendami 95 mėlynių, girtuoklių, gervuogių uogienojai Balt Pv I 57. Mirtis sutaikė abudu nenumaldomus priešus Myk-Put S 588. Jausmas, kad esu gyvas... man teikė neapsakomo džiaugsmo Cv R III 234. Atneš stakleles nepakeliamas, įries drobelę neišaudžiamą Rš. Didiejie kraiteliai nepavežami, bėriejie žirgeliai nenuturimi JV 72. Jaunosios dienelės negrąžinamos, rūtų vainikėlis nearyaunamas Skp. Galimybę žymintys es. 1. nev. dalyviai neturi aiškios neveikiamosios rūšies reikšmės. Tai atsiliepia ir jų sintaksiniams santykiams su kitais žodžiais. Šie dalyviai yra jungiami ne su veikėjo kilmininku, bet, panašiai kaip būdvardžiai, su naudininku, pvz.: Feodalinės santvarkos laikais lietuviškoji knyga buvo beveik neprieinama eiliniams liaudies žmonėms Kors LKr 38. Gručė su žirniais, aliejum uždaryta, ne kiekvienam prieinamas skanėstas MykPut S 69. Mykoliukas šypsosi kitam pasauliui, su kuriuo jis bendrauja kitiems neregimu būdu Vaizg RR I 39. Žodžiai laimė ir lygybė jam buvo suprantami ir brangūs Bil R 224. Durys visiems einamos (visi gali eiti) Pc. Pirmuosiuose dviejuose sakiniuose konstrukcija su kilmininku visai neįmanoma. Kituose pavyzdžiuose vietoj naudininko pavartoję kilmininka, pakeistume prasmę: es. l. nev. dalyviai prarastų galimybės reikšmę ir nusakytų iš pasyvinio veiksmo kylančias ypatybes (pvz., visų einamos durys — tai durys, pro kurias visi eina, o visiems einamos durys — tai durys, pro kurias visi gali eiti, bet nebūtinai eina). Konstrukcija su naudininku rodo galimybę žyminčių es. 1. nev. dalyvių artimumą būdvardžiams (plg.: durys visiems atviros, jis visiems malonus ir Pažymėtina, kad su naudininku gali būti jungiami ir kai kurie $ 2 aptartos apibendrintos reikšmės es. 1. nev. dalyviai, pvz.: Visi šitie daiktai Joniukui nežinomi, neregėti Bil R I 160. Galimybės reikšmę turi daugelis es. 1. nev. dalyvių, vartojamų senuosiuose lietuvių kalbos paminkluose (ypač su neiginiu), pvz.: Dawe... pękis atmaynomus rubus (=odmienne szaty) ChB I Moz 45, 22, Ispeiemas czonai jra kloiojmas Manicheu MT 11;;. Po teip' maž tikimam mokitiniy atsakimui /liépe žmonėmus sėstis DP 1253. Žodis... yra dermingas /iszmanomas suprantamas szmonems SE 1045. Szodeis ischmanamais... kalbeia BrP I 2443. Rassi cze... daiktus auksu neatsweramus MT XIX9. Tęnai ne suskditomi kariai ty kuriė iz kęnte kanczišs (=niezliczone Wojska) DP 54357. Tikra ir nepaiudinama tiesa MT 36,3. Ne pakelemd yra kanczia (=nieznosna) Dp 310s. Wiespac¢iui buwa yskilles neuzmokamq skola MK 15019 (plg. dar: plaukiama upe 'spustny, navigabile flumen' SD 350; izmanomas "pojetny rozumem, comprehensibilis, facilis ad intelligendum’ SD 268; perpufiamas 'wiatrom otworzysty, perflabilis' SD 395; negieriamas 'nie pity, non potabilis' SD 180). § 4. Retkarčiais es. 1. nev. dalyviai gali turėti ir reikiamybės reikšmę, t. y. nusakyti veiksmą, kurį reikia atlikti pažymimojo žodžio reiškiamam daiktui, pvz.: 96 Ką ten girti negiriamą (t. y. negirtiną) daiktą Pg. Ar tu nesi mušamas (t. y. muštinas) už tokį darbą? Škn. Mūsų brigadoje rugiai jau piaunami (t. y. piautini) Škn. Vienam aruode pelė penima, antram žiurkė keliama JV 589. Tiek šieno grėbti, vežti, o ir dobilai jau piaunami ZR II 329. Panašių atvejų pasitaiko ir XVI—XVII a. raštuose, pvz.: Reykia ne pdpeykiemo giwenimo SP II 13617. Kiti wel... bilo | iog yra daiktas abéioiamas DP 19337. Plg. taip pat šiuos K. Širvydo gretinimus: Niepewny Incertus, dubius, ambiguas Abeioiamas, abeiotinas SD 180. Przedayny. Vendibilis venalis. Parduotimas (sic!) parduodamas SD 293. Tokie es. 1. nev. dalyviai reikšme yra artimi reikiamybės dalyviams. Todėl tarmėse, kuriose reikiamybės dalyviai nevartojami, juos dažnai atstoja es. I. nev. dalyviai. Pažymėtina, kad latvių kalboje, kurioje reikiamybės dalyviai su priesaga -tins yra jau sunykę, es. 1. nev. dalyviai reikiamybės reikšmę turi daug dažniau). Lietuvių literatūrinėje kalboje es. 1. nev. dalyviai reikiamybės dalyvių išstumti nelinkę. $ 5. Es. Il. nev. dalyvis dažnai žymi daikto paskirtį arba tinkamumą tam tikram veiksmui atlikti, pvz.: Netrukus visas plotas tarp miško ir ariamųjų laukų subolavo kaip koks ežeras Myk-Put S 277. Kiek jūsų kolūky dirbamos žemės? Rgv. Gyvulinės ropės daug aižesnės už valgomas Dsm. Eik, žioply, eik sėt kiekvieną sėjamą daiktą Dn R 38. Zosikė... tankiai nueidavo dėvimaisiais drabužiais Žem R II 215. Šios reikšmės dalyviai, nusakydami daiktų paskirtį, tuo pačiu juos skiria nuo kitų panašių daiktų ir parodo jų rūšį. Kaip ir daugumas literatūrinės kalbos rūšinių pažyminių, jie dažniausiai esti įvardžiuotiniai ir vartojami įvairių sričių terminams sudaryti, pvz.: valgomasis burokas; geriamasis vanduo, penimoji kiaulė, melžiamoji karvė, audžiamosios vilnos, paduodamosios (šieno, javų) šakės, ganomosios, šienaujamosios pievos, dirbamoji žemė ir pan. Su paskirties reikšmės es. 1. nev. dalyviais pavartotas vardažodžio ar įvardžio kilmininko linksnis suprantamas jau ne kaip veikėjo (genetivus auctoris), bet kaip savybės kilmininkas (genetivus possessivus), pvz.: M ūsų valgomi burokai tai visai sušalo Plm. Šiemet mūsų šienaujamas laukas mažas Skp. § 6. Galimybės, reikiamybės bei paskirties reikšmių es. 1. nev. dalyviai yra vartojami kaip tam tikri iš veiksmažodžių padaryti būdvardžiai. Jie žymi pastovias daiktų ypatybes ir kartu nusako pažymimojo žodžio santykį su dalyvio šaknies reiškiamu veiksmu. Šis santykis aukščiau pateiktuose pavyzdžiuose yra objektinis: pažymimasis daiktavardis rodo dalyvio reiškiamo veiksmo tiesioginį objektą (plg.: suprasti knygą — suprantama knyga; gerti vandenį — geriamas vanduo; dirbti žemę — dirbama žemė ir pan:). Objektinis santykis su pažymimuoju žodžiu sieja šiuos dalyvius su § 1 minėtais pasyvinės reikšmės es. 1. nev. dalyviais. Tačiau * Žr. J. Endzelins, Latviešu valodas gramatika, 999, Riga, 1951; Latvijas PSR ZA Valodas un literatūras institūts, Mūsdienu latviešu literaras valodas gramatika, 1, 646, Riga, 1959. 7. Kalbotyros klausimai, IV 97 galimybės, reikiamybės bei paskirties reikšmių es. 1. nev. dalyviai neturi laiko reikšmės ir kitų veiksmažodinių bruožų ir negali sudaryti neveikiamajai rūšiai būdingų sintaksinių konstrukcijų. Tarp atributyvinių es. 1. nev. dalyvių ir daiktavardžių, su kuriais jie jungiami, be objektinio santykio, dažnai būna ir kitokie loginių bei modalinių santykių tipai. a) Pažymimasis daiktavardis yra dalyvio šaknies reiškiamo veiksmo priemonė, pvz.: Nenorėjo manim patikėti, kad aš spausdinau laikraštį vyniojamam popieriuje! Gud-Guz KIT 206. Žodis — šiandien jo puolamasis ginklas MykPut S 505. Duodamosios (šieno, javų) šakės buvo tripirštės Šts. Geriamą stotkelį... senu įpročiu taure tebevadina Dauk R 179. O ten kertamoji mašina, bene viena iš pirmųjų, jau pradeda vasarojų kirsti Sim R VI 363. Priemonės sąvoką apibrėžiantys es. 1. nev. dalyviai kiek rečiau daromi ir iš intranzityvinių veiksmažodžių, pvz.: Buvo čia ir avių visas pulkas, ir keli arkliai, ir išvažiuojamasis eržilas Balt PV I 186. Jis turi jojamų ir važiuojamų arklių K II 129. Apačioje įpiaukit išlekiamą skylelę (t. y. skylelę bitėms išlėkti) BK 21. Šiuose sakiniuose, kaip ir $ 5 minėtuose pavyzdžiuose, es. 1. nev. dalyvis rodo, kuriam veiksmui atlikti skiriama daiktavardžio žymima priemonė, tačiau tarp dalyvio ir daiktavardžio sąvokų nėra tiesioginio objektinio santykio. Tokie es. 1. nev. dalyviai, žymintys daiktavardžiu reiškiamos priemonės paskirtį, dabartinėje lietuvių kalboje yra labai produktyvūs ir plačiai vartojami įvairių įrankių bei prietaisų pavadinimams daryti, pvz.: siuvamoji, piaunamoji, spausdinamoji ir pan. mašina, ariamieji pavalkai, drožiamosios, audžiamosios, tekinamosios ir pan. staklės, šaunamasis ginklas, piaunamasis peilis, padegamieji šoviniai, kerpamosios žirklės, braižomoji lenta, rašomoji mašinėlė, mušamieji, pučiamieji instrumentai (muz.), kepamoji krosnis ir pan. Įvardžiuotinės šių dalyvių formos literatūrinėje kalboje įeina į daugelio mokslo bei amato sričių terminų sudėtį. Šnekamojoje kalboje, o kartais ir raštuose, priemonei apibrėžti vartojami ir neįvardžiuotiniai dalyviai, pvz.: audžiamas velenėlis Lš, akėjamas botagas Ds, akėjami pavalkai Pl, padidinamas stiklas Ds, dirbamas arklys Pnd, geriamas puodelis Lš, gobiama skepeta Sim R, važiuojami (t. y. važiavimui skirti) pinigai Nm, važiuojamas, jojamas arklys Ds, N 39, 74, jojamos kelnės K II 129 ir pan. Es. 1. nev. dalyvių vartojimas daiktavardžių reiškiamai priemonei apibrézti yra senas lietuvių kalbos reiškinys. Nemaža tokių es. 1. nev. dalyvių pasitaiko senuosiuose kalbos paminkluose, pvz.: Rodzeme tatai... įspeiemdais rasztais DP 2604s. Padarysi... waro prausiama-suda (=wanne miedziang) ChB II Moz 30, 18. Waro mazgojamas sudas ChB II Moz 30,17. Su lakioiemaiseis sparnais VEE 15016. Plg. dar šiuos Milkés žodyno pavyzdžius: Mézemoji szaké 'Mistgabel" II 207; Rdszoma szikszna 'Pergamen’ II 369; Popérus raszomas 'Schreibpapier’ II 424; plunksna rdszoma 'Schreibfeder’ II 424; giérams rykas 'T rinkgefass' II 476; jautis drams 'Zugochse' II 561. 98 b) Pažymimasis daiktavardis rodo dalyvio šaknies reiškiamo veiksmo laiką arba vietą, pvz.: a) Treji gaideliai yra tai anstybiausias keliamasis laikas rudenį ir žiemą Stn D 26. Kad atėjo baidomasis laikas, man plaukus ir pašiaušė Lnk. Nujunta keliamą laiką ir atsibunda Užv. Vakar buvo mum ganoma diena Rm. Atėjo dvesiamas laikas, ir dvesia kurmelis Jabl RR I 304—305. Tada buvo priimama diena Srv. Darbininkas dirba darbą dirbamose dienose JŽ (DŽ II 390), Nevalgomą dieną aš apsižagiau, pavalgęs košės Ss. Štai šitais dvejais metais, pereinamaisiais metais, mes ir turime tinkamai pasinaudoti Myk-Put S 87. Metas jau gulimasis buvo, kaip jiejie atvažiavo JZ I 488. Ten rūsta ir verkiama diena paliko DD 77. Ko tie durniai tęsėsi, kol perėjo paduodamasis laikas! (t. y. laikas, per kurį galima paduoti dokumentus) Žr. II 90. Plg. dar iš senųjų raštų: Ateis wel dirbana (t. y. dirbama— V.A.) diena BrP I 971s. Ant Vigawimésios Seredės. Sakimas DP 11159. Sėjams cziėsas 'Saatzeit' MZ II 398. B) Andrius mato tarp medžių iš sodo gilumos kyšojantį Tutkaus gyvenamosios trobos raudoną stogą Vencl R II 69. Meškos už gero akėjamo varsto palėkėta BM 69. Ganomąsias vietas paprastai ganyklomis vadiname Jabl RR I 305. Ganomų pievų daug OG 408. Stovimosios vietos teatre yra visada pigesnės Jabl. Baisiai judamas kelias Trs. Kur du suolu grinčio suveina už stalo, vadinas krikštasuolis, t. y. verkiamasis kampas JŽ (žr. „Krikštasuolis“). Panašiąi ir senuosiuose raštuose, pvz.: Gulėjo ant patalo sawa gulamoy-kamaroy ChB II Sam 4,7. Kamara gulima 'gulta, sypialnia komora, tožnica' SD 136. Mėgamoji kammara 'Schlafkammer' MZ II 414. Wissi mes turime buti apreikschti pokimis sudiiemoia sosta MT 247 b. Sedose ant: sudijemoia sosta VEE 17213. Ant kulamos astos ChB Rut 3,2. Daiktavardziy Zymimam laikui ir vietai apibrézti es. 1. nev. dalyviai dabar dažniausiai vartojami pastoviuose žodžių junginiuose, pvz.: gyvenamasis momentas; priimamosios valandos (dienos); draudžiamasis laikotarpis (kai buvo draudžiama spauda); rūkomasis vagonas; miegamasis, dirbamasis, priimamasis, valgomasis kambarys ir pan.). Jie daromi tiek iš tranzityvinių, tiek ir iš intranzityvinių veiksmažodžių. c) Es. I. nev. dalyvio ir pažymimojo daiktavardžio santykiai gali būti dar laisvesni. Kartais dalyvis žymi veiksmą, su kuriuo daiktavardžio reiškiama sąvoka yra susijusi netiesioginiu būdu, pvz.: mirštama liga Nm, t. y. liga, nuo kurios mirštama (plg. mirštami, alpstami nuodai DZ I 89); puolamoji (puolimoji) liga 'epilepsija' Mos, Kv, N 296; sėjamas vėjas nedidelis šiltas vėjas, tinkamas sėjai' Tv; guliama duona 'duona, gaunama gulint, veltui' Prng; skubinamas darbas 'darbas, kurį reikia skubiai atlikti' PT 38; priverčiamosios pareigos 'pareigos, kurios atliekamos prievarta' Vaižg RR I 43; giedamosios knygos ‘knygos, iš kurių giedama' KGr 413; baigiamosios pastabos 'pastabos, kuriomis baigiamas darbas ar kalba’ ir pan. Tokie es. 1. nev. dalyviai su pažymimaisiais žodžiais dažnai irgi sudaro gana pastovius žodžių junginius, turinčius tam tikrų terminų vaidmenį. Čia priklauso ir daugelis kalbinių terminų, pvz.: geidžiamoji, liepiamoji, tariamoji nuosaka, veikiamoji rūšis, esamasis laikas, rašomoji, šnekamoji kalba ir kt. 99 Dalyvio ir pažymimojo daiktavardžio santykių laisvumas bei įvairumas aiškiai matyti ir XVI—XVII a. paminkluose, plg.: nusideiimas mirsztamas DP 51011; waystą ir gedįgą /ir sėpamą prieme DP 55: (panašiai 4214s); apie grieka bluszniiema MT 60a,,; tatai tad' žėktas tikras/ o ne apsirįkamas DP 4587; wadina mus/ ant' didės ir smurtuiemos kowés DP 10796 ir pan. § 7. Priemonės, laiko bei vietos santykius reiškiantys es. 1. nev. dalyviai, padaryti iš tranzityvinių veiksmažodžių, kartais yra jungiami su daiktavardžių kilmininku, kuris įgalina tiksliau apibrėžti pažymimąjį žodį, pvz.: žemės kilnojamas darbas Vaižg RR I 156, medžių diegiama diena Sint, mé §1o kratoma šakutė Jabl RR I 305, vandens košiamas indelis Jabl RR I 305, avelių kerpamos žirklės Grž, adata pavalkų siuvamoji JŽ 13, rugių sėjamas laukas Jabl R IV 90, alaus daromas kubilas Jnšk, kalvarato tepamieji taukai Sint, bulvių sodinamas dangus (giedras, karpytais arba plunksniniais debesimis) Grz, linų mi- -namasis laikas Jabl RR I 306, linų minamoji mašina Jabl RR 306, mokslo tiriamasis darbas tsp. ir pan. Iš senųjų raštų plg.: pluszkūmas... diewo dergiamas 'Bogu brzydliwa' DP 224; gėlmės jészkomas Szwinnas 'ein Bleywurf' MZ I 81; peilis... Galwiju pjaujams MZ II 413; skylėlė prakaitd iszejemoji 'SchweiBloch' MZ II 430; kujėlis st runū taisoms 'Stimmhammer' MZ II 457; adata lasziniū jwdrstoma 'Spicknadel' MZ II 445; skėpeta prūkaitū szléstoma 'SchweiBtuch' MZ II 430. Šiuose pavyzdžiuose daiktavardžio kilmininkas turi visai kitokią reikšmę, negu veikėjo kilmininkas (genetivus auctoris), einantis prie pasyvinį veiksmą reiškiančių neveikiamųjų dalyvių (plg. $ 1). Čia jis atstoja atitinkamos veiksmažodinės konstrukcijos tiesioginio papildinio galininką ir yra vartojamas kaip tam tikras nederinamasis pažyminys. § 8. Es. 1. nev. dalyvio ir pažymimojo daiktavardžio santykiai gali būti ir visiškai priešingi, negu pasyvinėse konstrukcijose. Dabartinėje lietuvių kalboje dažnai pasitaiko žodžių junginių, kuriuose pažymimasis daiktavardis nusako dalyvio šaknies reiškiamo veiksmo loginį subjektą. Tokiais atvejais dalyviai reiškia ypatybes, išplaukiančias iš paties pažymimojo daikto veiksmo ar būsenos. Jie gali būti daromi iš tranzityvinių ir intranzityvinių veiksmažodžių, pvz.: Paskui (Meškausis) patepė išpiautą vietą gydomu vandeniu VoL 335. Pranas nuėjo į Papilę ir parnešė gydomojo tepalo LM 1959.XI.14. Negalima buvo jo kitaip šaukti, kaip malonėjamu žodžiu: Mykoliuk Vaižg RR I 37. Pamačiusi Andrių, ji piktai pažvelgė į jį klausiamu žvilgsniu Vencl R II 44. Jo laiškas buvo nusiųstas į vykdomąjį komitetą tsp. Įstatymų leidžiamoji ir vykdomoji valdžia ten buvo vienose rankose tsp. Visas kolūkis atliekamą valandą dirba prie statybos, o tu nosies nerodai Avyž P 100. Ar neturi atliekamų knygų? Ds. Tuojau iš dangaus pasipylė nenutrūkstamos vandens čiurkšlės Myk-Put S 401. Jis padarė reikiamas išvadas Gud-Guz KIT 613. Anelė su skaudama nugara griebs rugius ir riš juos į sunkius 100 pėdus Vencl R II 71. Per skaudamą pirštą sudaviau Nm. Vestuvių laikas pasitaikė labai finkamas Myk-Put S 562. Jis atsakomas žmogus Rm. Ypatybės, kylančios iš pažymimojo daiktavardžio reiškiamo veiksmo ar būsenos, es. l. nev. dalyviais dažnai nusakomos ir senuosiuose kalbos paminkluose, pvz.: Idant mus iszmokitų... nė nuptėszt ne wienam prideramos garbės io DP 20:5. O paskui to wel' klausit balso prideramoio piemenės sawo DP 247. Nei kokiū kitū ne prideramu keliu DP 247 ,. Réikia... szaukt su szitąie minia /per karszta ir ne palduiamq maldą DP 593. Teypag ir rasztas szwétas... tikimiemus katholikamus/ yra ant prikelimo DP 5054. Eimi ir atwadinu Ebraischka Moteri... szindamg BrB II Moz 2, 7. O toksai lobis kuris mumus neteip nūdemais iau priwalams/ bet kaip ir atliekams ira BrP II 326s. Kiek wel yra nusideimu szdukiamu paklupdymo? AK 8316. Neabeijaghimu weru reikia tiketi WP 288.4. Twanas prasideda... nelaujamu dydziu lietumi ChB I Moz 7,1. Afierawojo degamas afieras ChB I Moz 13,20. Naturai pritinkama daikta sant saka MT 227 b. Séjamas ira kunas pagendamas, o bus prikeltas ne pagendamas NT Kor 15,4244. Remdamasis senųjų raštų ir giminingų kalbų duomenimis, K. Būga nustatė, kad šios reikšmės es. 1. nev. dalyviai buvo vartojami dar prabaltiškuoju laikotarpiu ir yra teiktini literatūrinei kalbai®. Daug tokių es. I. nev. dalyvių pavyzdžių iš šnekamosios kalbos randame J. Jablonskio 1922 m. gramatikoje®. Kadangi pagrečiui su šiais neveikiamaisiais dalyviais kartais pavartojami atitinkami veikiamieji, buvo sprendžiamas ir jų reikšmės santykio klausimas. J. Jablonskis reikalavo tokiuose žodžių junginiuose, kaip atsakantis darbas, spiegiantis, cypiantis, verkiantis, raudantis balsas, dainuojantis kraštas, kurstantis straipsnelis ir pan., veikiamuosius dalyvius keisti neveikiamaisiais (afsakomas darbas, spiegiamas, cypiamas, verkiamas, raudamas balsas, dainuojamas kraštas, kurstomas straipsnelis)“, Vėliau, sugretinus daugiau įvairiose tarmėse vartojamų es. I. veikiamųjų ir neveikiamųjų dalyvių, buvo prieita prie išvados, kad ir vieni, ir kiti dalyviai minėtais atvejais yra paremti tarmių faktais ir gali būti vartojami tam pačiam reikalui — iš pažymimojo daikto veiksmo (būsenos) kylančioms ypatybėms reiksti®. Tačiau es. 1. veikiamųjų ir neveikiamųjų dalyvių paralelizmas pastebimas tik tam tikrais gana retais atvejais. Pagrindiniai es. 1. veikiamųjų ir „aktyvinės“ reikšmės neveikiamųjų dalyvių vartojimo polinkiai dabartinėje lietuvių kalboje yra skirtingi. Es. 11 neveikiamaisiais dalyviais linkstama reikšti pastovesnes, pažymimųjų daiktavardžių pobūdį nusakančias ypatybes, pvz.: lim4 Pavyzdžius iš vėlesnių XVIII—XIX a. raštų žr. K. Būga, Rinktiniai raštai, 1, 533 tt., Vilnius, 1958. 5 K. Būga, Rinktiniai raštai 2, 117, Vilnius, 1959. 6 Zr. J. Jablonskis, Rinktiniai raštai, 1, 304 tt., Vilnius, 1957. 7 Žr, J. Jablonskis, Rinktiniai raštai 2, 71, 76, 153—154, 307, 327 ir red. J. Palionio pastabą 520 psl. 8 Žr. „Švietimo darbas“, 1926, Nr. 396—400; 1927, Nr. 11, 1237—1239, 101 padarytų iš tranzityvinių veiksmažodžių, pasyvinė reikšmė anatolikų kalbose®, jų santykis su tos pačios priesagos vardaZodziais®®, tocharų kalbos dalyvių su priesaga -u rūšinis neutralumas?" bei kiti panašūs faktai verčia manyti, kad ide. prokalbei priskirti aktyviniai dalyviai (kaip ir veiksmažodiniai būdvardžiai su priesagomis -to ir -no-) kitados taip pat neturėjo rūšies kategorijos®. Kuo giliau leidžiamės į senovę, tuo glaudesnius matome dalyvių ir vardažodžių genetinius ryšius. Tad labiausiai tikėtina, kad ir lietuvių kalbos es. 1. nev. dalyviai visų pirma yra sietini ne su priesagos -m(e)nomedialiniais dalyviais, bet su priesagos -movardažodžiais, kurie kitados buvo daromi ne tik iš esamojo laiko kamieno, bet (dar senesniais laikais) ir iš veiksmažodinių šaknų, pvz.: liet. dūmai (daiktav.), dūmas (būdv.), lat dūmi, s. sl. dyms®, s. ind. dhamdh gr. 9vpės 'dvasia, troskimas', plg. s. sl. dujo, 'pučiu, gr. Hw '‘puciu, rūkau'??; s. ind. gharmd/t 'karstis', gr. Yeppės 'karštas', lot. formus 'Siltas', plg. s. sl. goréti 'degti'®®; s. ind. bhimdh 'baisus' plg. lat. bitiés, liet. bijotis®; s. ind. pra-stimah 'suspaustas, sugrustas’, plg. liet. styroti (šaknis sti-)3 ir pan. Ilgainiui buvo apibendrinta šių vardažodžių daryba iš esamojo laiko kamieno. Lietuvių, latvių bei slavų kalbų es. I. nev. dalyviai iš pradžių veikiausiai irgi yra buvę veiksmažodiniai būdvardžiai, kurie vėliau priartėjo prie veiksmažodžio sistemos ir gavo dalyviams būdingas rūšies bei laiko reikSmes?®. $ 13. Šią prielaidą patvirtina ir es. l. nev. dalyvių vartosena. Matėme, kad lietuvių kalboje es. 1. nev. dalyviai dažniausiai vartojami kaip 25 Žr. J. Friedrich, Hethitisch und ,kleinasiatische” Sprachen, 32, Berlin— Leipzig, 1931; MU. ®puapux, Kparkas rpammaTtnka XeTTcKoro s3bika, 146—147, Mocksa, 1952; H. Kronasser, Vergleichende Lautund Formenlehre des Hethitischen, 210, Heidelberg, 1956. 2% Zr. 2. BeuBeunncTt, MHuaoesponeiickoe muMmeHHOe ciaoBooGpasosaune, 157 ti; G. R. Solta, Gedanken iiber das ntSufix, Wien, 1958; B. B. U B a 1 0 B, O 3nauenun xerTCKOrO S3biKa [Js CPaBHHTEJbHO-HCTOPHYECKOrO HCCJIe/ĮJOBAHHA CJAABSIHCKHX SA3bIKOB. — «Bonpocki caaBsHCKOro sisnikosHauusa», 2, 17, Mocksa, 1957. 27 Zr. B. Kpayse, Toxapckuit s3bikK, TH 68; 3. beunsennct, Toxapckult H HHAOesponefickuft, TH 97, 28 Plg, D, beusenucT, Kunoesponefickoe umenHoe cjosooGpasopanue, 156—157; Toxapckuii u unpgoesponefickuii, TH 97. 29 Žr. A. Walde, J. Pokorny, Vergleichendes Worterbuch der indogermanischen Sprachen, 1, 835 tt., Berlin und Leipzig, 1930; E, Fraenkel, Litauisches etymologisches Woérterbuch, 110, Heidelberg, 1955 tt. 30 Žr, K. Brugmann, min. veik, 2. 1, 246; A. Walde, J. Pokorny, min. veik.,, 1, 687—688. ši Žr, A, Walde, J. Pokorny, min. veik., 2, 125; E. Fraenkel, min. veik., 43. 32 Žr, A. Walde, J. Pokorny, min. veik., 2, 125. Kitus panašius pavyzdžius Zr. K. Brugmann, min. veik., 2, 1, 246 tt.; W. Vondr dk, Vergleichende slavische Grammatik, 1, 552 tt., Gottingen, 1924; A. Me fie, OGurecnaBanckuf a3bik, 285, Mocksa, 1951. 33 Su priesagos -movardaZodzZiais slavų bei baltų kalbų es. 1. nev. dalyvius sieja ir B. Havranekas knygoje ,, Genera verbi v slovanskych jazycich“, 1937 (zr. E. Fraenkel, Die baltische Sprachwissenschaft in den Jahren 1938—1940, 16, Helsinki, 1941; minétoji B. Havraneko knyga straipsnio autoriui buvo neprieinama); plg. dar T. Lehr-Sptawinski, Cz. Bartula, Zarys gramatyki języka staro-cerkiewno-slowianskiego na tle poréwnawczym, 89, Wroctaw—Krakow, 1959, 108 būdvardžiai, žymintys galimybę, paskirtį, reikiamybę, nusakantys priemonės, laiko bei vietos santykius. Jie gali būti daromi iš intranzityvinių veiksmažodžių, o ir tada, kai esti padaryti iš tranzityvinių, dažnai neturi rūšies bei laiko reikšmių. Tokios es. 1. nev. dalyvių vartosenos negalima paaiškinti būdvardėjimu, aukščiau minėtų gramatinių kategorijų praradimu. Ji yra būdinga ne tik seniausiems lietuvių kalbos paminklams, bet ir giminingoms kalboms. Latvių kalboje es. 1. nev. dalyviai irgi gali būti daromi iš intranzityvinių veiksmažodžių ir reikšti iš pažymimojo daikto veiksmo (būsenos) kylančią ypatybę, pvz.: lipama serga 'limpama liga' mirstams cilveks 'mirštamas, mirtingas žmogus' plistamas lietas 'plystami daiktai' ir pan.?* Turėdami galimybės bei paskirties reikšmes, latvių kalbos es. 1. nev. dalyviai taip pat dažnai žymi priemonės, laiko bei vietos santykius, pvz.: skutamais nazis 'skustuvas', šaujams pulveris 'šaunamas parakas', jūjams kumelinš 'jojamas žirgelis', šujama adata 'siuvama adata’; sėjams laiks 'sėjamas laikas', mirstamū diena 'mirštamoji diena'; dzivojama vieta 'gyvenama vieta, butas', gufama istaba 'miegamas kambarys' ir pan.’® Sen. slavų kalboje dalyviai su priesaga *-moirgi gali būti vartojami ne tik neveikiamajai rūšiai sudaryti, bet ir kaip būdvardžiai, pvz.: vbsi znaemii ego Luk 23,49 'visi pažįstami jo', učenik'... taime Jon 19,38 'mokinys... slepiamas (=slaptas)'**; kai kurie iš jų yra nepriklausomi nuo atitinkamų veiksmažodžių esamojo laiko kamieno, plg.: pitom® 'nupenėtas, riebus' ir pitaje, pitėje (bendratis pitati, pitėti 'maitinti')*". Es. 1. nev. dalyviai sen. slavų kalboje, kaip ir lietuvių bei latvių kalbose, labai dažnai turi galimybės bei tinkamumo reikšmes (ypač su neiginiu), pvz.: vidimo 'visibilis, matomas', nerazločime 'neperskiriamas', nepobédim® 'nenugalimas' ir pan. (plg. rusų kalbos veiksmažodinius būdvardžius su priesaga -m-: He3puMbli, HerioOGeAHMEIž ir t. t.),. Be to, šie dalyviai taip pat gali turėti „aktyvinę“ reikšmę (pvz., védom® 'žinantis, mokytas', plg. liet. žinomas žmogus) ir būti daromi iš intranzityvinių veiksmažodžių, pvz.: dvižimo 'judamas', visimo 'kabamas' (plg. rus. 3aBucuMErū), Ježimo 'gulimas'. Pagrindinių reikšmių sutapimas lietuvių, latvių ir sen. slavų kalbose rodo, jog būdvardinė, rūšies atžvilgiu indiferentiška es. I. nev. dalyvių vartosena yra pirminé?®, ir įgalina semantiškai pagrįsti ju sąsają su aukščiau minėtais ide. būdvardžiais, turinčiais priesagą -mo-. Šie būdvardžiai reiškė su veiksmu susijusias daiktų ypatybes, tačiau neturėjo veiksmažodinių kategorijų. Matyt, dalis šių būdvardžių, padarytų iš tranzityvinių veiksmažodžių, vėliau buvo įtraukta į veiksmažodžio sis4 Kitus pavyzdžius žr. K. Būga, Rinktiniai raštai, 1, 535—536; J. Endzelins, Latviešu valodas gramatika, 999—1000, Riga, 1951. 35 Žr, J. Endzelins, min. veik., 998—999 ir K. Būgos rankraštį „Medžiaga neveikiamiesiems dalyviams“, VVU Rankraščių skyrius, Nr. D 464 (Rš 773). 36 Zr. A, Baitan, PykoBoACTBO no crapocjiaBakcKOoMy s3biKy, 273, Mocksa, 1952. 8 Zr. A. Baitan, min, veik., 273; A. Meiie, min. veik.,, 269; W. Vondrak, Vergleichende slavische Grammatik, 2, 140, Gottingen, 1928. 3 Badvardinés es. 1. nev. dalyvių vartosenos archaiSkuma rodo ir lyginimas su sen. rusų kalbos duomenimis, žr. B. A. Jlapuu, Hs 3aMeToKk O pyCcCKO-AHTOBCKHX COOTpercTBHAX. — «Hayunbtit GoJserens Jlenwnrpagckoro roc. yuusepcureras, 11—12, 30—31, Jlenunrpan, 1946. 109 temą ir gavo laiko bei rūšies reikšmes. Tačiau daugelis jų ir toliau buvo daromi iš intranzityvinių veiksmažodžių ir vartojami kaip būdvardžiai. Tuo paaiškinamas es. 1. nev, dalyvių vartosenos dvilypumas, pastebimas tiek lietuvių, tiek ir latvių bei sen. slavų kalbose. IŠVADOS 1. Tik dalis lietuvių kalbos atributyvinių es. 1. nev. dalyvių nusako ypatybes, kylančias iš pasyvinio veiksmo, ir turi laiko reikšmę. Kita dalis es. 1. nev. dalyvių nei rūšies, nei laiko nereiškia. Šie dalyviai gali būti daromi tiek iš tranzityvinių, tiek ir iš intranzityvinių veiksmažodžių. Jie vartojami kaip tam tikri būdvardžiai ir žymi pastovias daiktų ypatybes. | 2. Es. 1. nev. dalyviai dažniausiai turi galimybės bei paskirties (tinkamumo) reikšmes. 3. Atributyviniai es. 1. nev. dalyviai, žymintys pastovias daiktų ypatybes, vartojami priemonės, laiko, vietos ir kt. santykiams reikšti. Jie yra produktyvūs ir tinka naujų sąvokų bei terminų darybai. 4. Kai kurie es. 1. nev. dalyviai nusako iš pažymimojo daikto veiksmo (būsenos) kylančias ypatybes. Tam tikrais atvejais šie dalyviai gali būti vartojami lygiagrečiai su es. 1. veikiamaisiais dalyviais. Tačiau bendrieji es. 1. neveikiamųjų ir veikiamųjų dalyvių vartosenos polinkiai yra skirtingi. Es. 1. neveikiamaisiais dalyviais paprastai reiškiamos pastovios. būdingos daiktų ypatybės, skiriančios pažymimuosius daiktus nuo kitų panašių daiktų. Antra vertus, atitinkami es. 1. veikiamieji dalyviai dažniausiai nusako ypatybes, kylančias iš dabartyje arba sakinio tarinio nurodytu laiku vykstančių veiksmų (būsenų), ir tik retais atvejais gauna būdvardžių reikšmę. 5. Es. 1. nev. dalyvių artimumą būdvardžiams rodo ir morfologinés ypatybės. Jie gali būti laipsniuojami, iš jų daromi prieveiksmiai bei daiktavardžiai. Retais atsitikimais jie daiktavardėja. 6. Būdvardinė es. 1. nev. dalyvių vartosena lietuvių kalboje yra senovinė ir veikiausiai paveldėta iš tų laikų, kai iš veiksmažodžių daromos. vardažodžių formos su priesaga -modar nebuvo įtrauktos į veiksmažodinių rūšies bei laiko kategorijų sistemą. Sutrumpinimai A — Auszra. Tilžėje 1883—1886. AfslPh — Archiv fiir slavische Philologie, Berlin (nuo 1876 m.). AK — Katechismas aba pamokimas wienam kvriamgi kriksczionivy reykiamas... Vntrukart iszspaustas WILNIVY... (Anoniminis 1605 m. katekizmas, cituojamas pagal leidinį: Der polnische Katechismus des Ledesma und die litauischen Katechismen des Daugsza und des Anonymus vom Jahre 1605... interlinear herausgegeben von Ernst Sittig. Gottingen, 1929). 110 Al — Alytus. ASpr — Die altpreussischen Sprachdenkmdler. Einleitung, Texte, Grammatik, W&rterbuch von Dr. Reinhold Trautmann. Gottingen, 1910. ASpr V — Elbingo žodynėlis, cituojamas pagal ASpr. Avyž P — J. Avyzius, Palikimas, Vilnius, 1951. Balt PV — J. Baltušis, Parduotos vasaros, I, Vilnius, 1957, Baltr PS — A. Baltrūnas, Pavasario srautas. Vilnius, 1953. Bil R — J. Biliūnas, Raštai, I—II, Vilnius, 1954. BK — Naudinga bitiū knygele.., paraszyta par G. D. Settegast, Petropilie 1848. BM — Litauische Mundarten, gesammelt von A. Baranowski, Band I: Texte aus dem Weberschen Nachlass herausgegeben von Dr. Franz Specht... Leipzig, 1920. BrB — Biblia tatai esti Wissas ScHwentas Raschtas Lietuwischkai pergulditas per Jana Bretkuna Lietuwos Plebona Karaliacziuie (1579—1590. Cituojama iš Vilniaus valst. universiteto "fotokopijos). BrP — Postilla tatai esti Trumpas ir Prastas Ischguldimas Euangeliu... Per Iana Bretkuna... Karaliaucziuie... 1591. Brs — Barstyčiai, Sedos r. Brt — Baftininkai, Vilkaviškio r. BSL ‘= Bulletin de la Société linguistique de Paris (nuo 1869 m.). BsP — Lietuviškos pasakos yvairios. Surinko Dr. J. Basanavičius, I—IV, Chicago, 1903—1905. BsV — Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Dr. J. Basanavičius, Chicago, 1903. ChB — Biblia tatey ira Rasztas Szwetas.. perguldytas Lietuwiszkan liezuwifi užmariose nog Samuelies Baguslawo CHylinska (1660 m. Chilinskio biblija). Cv R — P. Cvirka, Raštai, I—XI, Vilnius, 1949—1953. Čiurl R — S. Čiurlionienė-Kymantaitė, Rinktiniai raštai, I-III, Vilnius, 1956. Dauk R — S. Daukantas, Rinktiniai raštai, Vilnius, 1955. DD — S. Daukantas, Darbay senuju Lietuviu yr Zemaycziu, 1882, Kaunas, 1929, DnD — Christian Donalitius. Litauische Dichtungen... herausgegeben von G. H. F. Nesselmann, Kėnigsberg, 1869. DnR — K. Donelaitis, Raštai, Vilnius, 1950. — Dovilai, Klaipėdos r. P — Postilla Catholicka... Per Kūnigą Mikaloiv Davkszą Kanoniką Médniky iz lėkiszko pergūldita... Wilniui... 1599. | | Dr — Darbénai, Kretingos r. Ds — Dūsetos. Dsm — Dūsmenys, Daugų r. DŽ — Lietuvių kalbos žodynas, I—V. LTSR MA Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, Vilnius, 1941—1959, End — Endriejūvas, Rietavo r. Ėr — Eriskiai, Ramygalos r. gr. — senovės graikų kalba. Grdm — Gafdamas, Šilutės r. Grg — Gargždai, Klaipėdos r. Grž — Grūžiai, Joniškėlio r. Gs — Geistaral (Didvyžiai), Vilkaviškio r. Gud-Guz KIT— A. Gudaitis-Guzevičius, Kalvio Ignoto teisybė, Vilnius, 1952. IM — L. Ivinskis, Kalendorius arba metskaitlius (1846—1877). Jabl — J. Jablonskio lapeliai DZ kartotekoje, kuriuose nenurodytas šaltinis. Jabl RR — J. Jablonskis, Rinktiniai raštai, I— II, Vilnius, 1957—1959. Jabl R — Jablonskio raštai, I—m-V, redagavo J. Balčikonis, Kaunas, 1932—1936. 111 Pnd — Pandėlys — Prienai. — Paringys, Ignalinos r. — Pamokimas ape auginimą tabokū, kėri isžrasze gudiszkaj D. Strukov, o i žiamajtiū kalbą iszgėlde Jonas Girdenis, Petropilie 1847. — Littauisch-Deutsches und Deutsch-Littauisches Lexicon... von Philipp Ruhig... Kėnigsberg... 1747. — Liudo Rėzos dainos. Pirmojo lietuviško dainyno III leidimas, I—II, Kaunas, 1935—1937, — Radviliškis. — Raudondvaris, Kauno r. — Rudamina, Lazdijų r. — Ragainė. — Raguva, Troškūnų r. 377 — Litauisches Lesebuch und Glossar von August Schleicher, Prag, 1857. — Dictionarium trium lingvarum, In usum Studiosae Iuventutis, Avctore... Constantino Szyrwid.. Quinta editio... Vilnae... M.DCC.XIII. Summa Aba Trumpas iszguldimas Ewangeliv... Kiedaynise... 1653. I. Simonaitytė, Raštai, I— VI, Vilnius, 1957—1958. I. Simonaitytė, Vilius Karalius, I-II, Vilnius, 1956. senovės indų kalba. — Skūpiškis, Pandėlio r. — Salantai. — Seinai. — Punkty Kazan... Przez... Konstantego Szyrwida... w Wilnie... (I—1629, II—1644). — Surviliškis, Dotnuvos r. — Siesikai, Ukmergės r. — senovės slavų kalba. — Studi baltici. Roma (nuo 1931 m.). — Daynas Žemaycziu surynktas yr ysždutas par Symona Stanewicze... Wylniuje... Metuose 1829 (cituojama pagal J. Lebedžio 1954 m. fotografuotinį leidimą). — Subėčius, Kupiškio r. — Svėdasai, Anykščių r. — Lietuvių ir rusų kalbų žodynas. Sudarė D-ras J. Šlapelis, Vilnius, 1921. — J. Šimkus, Apie literatūrą, Vilnius, 1956. — Šakyna, Žagarės r. — Šūtės, Skuodo r. — Sveiitezeris, Lazdijų r. — Švenčionys. — Tiesa. Lietuvos KP CK, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo, Lietuvos TSR Ministrų Tarybos organas, — Tirkšliai, Mažeikių r. — Truskava, Ramygalos r. — tarybinė spauda. — Tvėrai, Rietavo r. — Upyna, Skaudvilės r. Uzv — Užventis, Vaižg RR — Vaižgantas, Rinktiniai raštai, I— II, Vilnius, 1957. Vb — Vabalniiikas. Va — Vydūnas (Vilius Storasta, 1868—1953), jo raštai. — Euangelias bei Epistolas... pergulditas ant Lietuwischka Szodzia | per VEE Baltramieju Willenta... Ischspaustas Karalauczui... Metu M.D.LXXIX. pH YLREREEREE Bo" | 2 r R= jin 2 geiee ope „egyggyveę Ė = x §487 8. Kalbotyros klausimai, IV 113