K. Širvydo žodyno „Dictionarium trium linguarum“ leksiniai dialektizmai

Be 8 FeO VT yy K AL BO T*¥' RF O's KLAUSIMALI Vv LEBETUVOS TSR MOKSLY AK CACD BM ds J ck “ K. SIRVYDO ZODYNO ,,DICTIONARIUM TRIUM LINGUARUM* LEKSINIAI DIALEKTIZMAI K. PAKALKA Senuosiuose lietuviy kalbos raStuose rySkiai atsispindi jvairiy vietiniy dialekty elementai. Daug ryty aukStaitiy tarmés fonetiniy ir morfologiniy elementy galima aptikti K. Sirvydo ,,Punktuose sakymy“ ir Zodyne. K. Sirvydo raStuose ryty aukstaitiy tarmiy elementus salygojo autoriaus gimtoji tarmé, jo daugelio mety veikla ryty Lietuvos kultiriniame centre — Vilniuje. Cia gyvendamas, jis désté akademijoje lietuviy kalba, lietuvi8kai sake baZnytiose pamokslus, para8é ,,Punktus sakymy“ ir ,,Dictionarium trium linguarum“, kuris susilauké penkiy leidimy: I—1629, 11-1631, I1I—1642, IV—1677, V—1713. K. Sirvydo ra8ty tarminés ypatybés dar néra tiksliai lokalizuotos. Siuo klausimu yra keletas jvairiy nuomoniu. E. Volteris K. Sirvydo ra8ty tarminiy ypatybiy mégino ieSkoti Vilniaus kraite, Svenéioniy apylinkése, kur iSlaikytas senasis balti’kas a’. Kai kas K. Sirvydo ra8ty kalba siejo su Ukmergés apylinkiy tarmémis. F. Spechtas teigé, kad neimanoma visiskai tiksliai nustatyti, kuri ryty aukStaitiy tarmé imta K. Sievydo rastu kalbos pagrindu, bet irgi buvo linkes manyti, kad K. Sirvydo gimtiné buvusi j rytus nuo linijos. Ukmergé—SeSuoliai— Kunigiskiai?. Del K. Sirvydo ra8ty_tarmés ‘lokalizavimo E. Frenkelis su E. Volterio, F. Spechto nuomone sutiko tik i8 dalies. E. Frenkelis priéjo i8vada, kad K. Sirvydo raStu tarmé visiskai nesutampa nei su Vilniaus kraSto, nei su Ukmergés apylinkiy tarmémis. E. Frenkelio nuomone, K. Sirvydas venges lokalinio kolorito ir raSes aukStai¢iy tarmés pagrindu aplyginta kalba (tam tikra ryty aukStaitiy koiné)*. J. Otrembskis K. Sirvydo gimtaja tarme mégino lokalizuoti j Siaure nuo Vilniaus. Jis yra pabrézes, kad negalima pamirSti, jog K. Sirvydo raSty tarmé jau néra gryna. K. Sirvydo ra8ty kalba esanti literatiriné, sudaryta remiantis atitinkama tarme, kruopstiai parenkant jai leksika ir rapestingai tobulinant jos ra8yba. Galimas daiktas, kad K. Sirvydas atrinko daugelj fonetiniy ir morfologiniy ypatybiy ir nejtrauké tam tikry ypatybiu, kurios jam. atrodé per daug sritinés (tarminés). Vadinasi, dél to dabar mums sunku tiksliai i8spresti jo gimtosios tarmés klausima‘. 12r, 9. Boantep, K. Wnpsma, kn: SuumKaoneanyveckmit caosapb, XXXIX A, C.-Tlerep6ypr, m3a. ©. A. Bpoxrays, MH. A. Eqdppon, 1903, p. 590. 2 2r. F. Specht, Syrwids Leben und Schriften, kn.: Syrwids Punktay sakimu (Punkty Kazan), Géttingen, 1929, p. 47, 3 Zr, E. Fraenkel, Syrwids Punktay sakimu (Punkty Kazan), hrsg. von Franz Specht, (rec.), ,,Zertschrift fiir vergleichende Sprachforschung", 58, p. 84—85. 42r. J. Otrebski, Teksty litewskie, Warszawa, 1957, p. 75. 221 B. Larinas teigia, jog K. Sirvydas ra8es bendratautinés kalbos pagrindu. TaGiau ir B. Larinas neneigé K. Sirvydo kalbos rytietiSky elementy5. Kad K. Sirvydas neapsiribojo ryty aukStaitiy tarme, o rémési visos lietuviy kalbos leksika, tai i§ dalies liudija ir jo Zodyno tregiojo leidimo pratartis, kurioje sakoma, jog Zodynas turésigs biti jézuity akademijos auklétiniams studijy vadovu, i§ kurio jie galésia imti slotyny kalbos Zodzius, patogiai versdami juos j savo Salies Snektas“ (ad vernaculas ve/tras dictiones)®. K. Sirvydo Zodynas buvo sudarytas literatirinei kalbai ugdyti bei norminti?. Jame ivairiais sumetimais pateikta daug leksiniy sinonimy, paimty i§ ryty aukStaitiy Snekamosios kalbos, Juos Siame straipsnyje ir stengsimés panagrinéti. Prie ,,Dictionarium trium linguarum‘® leksiniy ir semantiniy dialektizmy priskiriami tokie Zodziai, kuriuos, remiantis »Lietuviy kalbos Zodyno“ I—V t. ir Sio Zodyno kartoteka, pagal ju geografinj perc galima priskirti ryty auk’- tai¢iy (taip pat ryty ir piety dziiky) tarméms. Zinoma, nuo K. Sirvydo laiky kai kuriy Zodziy geografija galéjo pakisti ir, gal bit, tie pakitimai »Lietuviy kalbos Zodyno“ iSspausdintuose tomuose bei kartotekoje nepilnai atsispindi. Vis délto, remiantis gausia ‘iy Saltiniy medziaga, galima bent provizoriSkai kai kuriuos K. Sirvydo Zodyne vartojamus Zodzius lokalizuoti, priskirti_ juos ryty aukStai- ¢iy tarméms’, IS misy spéjamy SzDi dialektizmy, dabar iSplitusiy tik jvairiose ryty aukstaitiy ir dziky tarmiy vietovése, galima paminéti keliasdeXimt, bitent: anas ,,jis“ D114, D°265: Ant, Rk, Lz, Zt, Pbs, Ds, Dgl; Aru, DK, BB, DP, VoL. apilayda ,,aplaidzia, apleidimas“ D*269: Dgl8; bri. apipenay ,,kenksmingas valgis, nuodai* D182, D°83: SP, DP, MP, T. apifkutos ,,skutenos* D*272: Del’. apBwayta ,,Svara, apkuopa“ D*44: Pg. aigaunu ,,atkerSiju“ D184: Paj, Sml; SP. atwiromis _,,atvirai* D8277: Grz; T. bayfa ,,baimé, pasibaiséjimas“ D175, D424: Ds, Dkk, Rod. drutas ,,storas“ D339, D°77: Pn, Zz, C, Rk, Krsn, Grnk, Zr, Ds, Pnd, Krs; J, Jb, Ba, NS, B, MPs. dienele ,,ausra“ D129: Dgl8. dungtis ,,stogas, lubos“ D*135: Kp, Zb, Rk; GE, SG, MP. dwayliiu’,,prie vienkinkio vezZimo kinkau i§ Salies kita arklj, gretinu“ D411: Ds, Smn, Dgl, Vb, Pbs, Krs, Ant, Dbk, Kp, Mit; T. dwinapufis ,,dvynas, vienas ig dvyny“ D*18: Dels. gardibe ,,gardumas, skanumas“ D*411: Pc, Sdk; SOK: glaudelis ,,pribrendes rieSutas, kuris pats glaudosi i§ taurelés“ D500: Vs, Svn, Dgl8, Alv, Trgn, Né. ieknos ,,kepenys“ D190, D*471: Ds, Sv, Kp, Smn; (K), 8, LsB, 18. © 2 (BSA! Aapun, Kparxmi HCTOpHyecKHit 0630p AHTOBCKOI AeKcukorpatbun, kn.: Aexcuxorpadywyeckuit c6opmmk, BEm. II, Mocksa, 1957, p. 123. ® Constantino Szyrwid, Ad Studiosam Tuventutem, kn.: ,,Dictionarium trium linguarum”, Tertia editio, Vilnae, MDCXLIL 7 Lietuviy literatiros istorijos chrestomatija /Feodalizmo epocha/, red. K. Korsakas ir J. Lebedys, Vilnius, 1957, p. 54, ® K. Sirvydo ,,Dictionarium trium linguarum" toliau zymésime santrumpa’ SzDi. ® SzDi pavyzdiiai cituojami originalo ra’yba. Prie Zodziy, vartojamy tik pirmajame K. Sirvydo Zodyno leidime, ragoma santrumpa D!, treciajame — D%, abiejuose — D!, D®. Po SzDi pirmojo leidimo santrumpos skai¢ius Zymi originalo lapa, po treciojo — puslapj. Kitos Pavartotos santrumpos, imtos ig vLietuviy kalbos Zodyno" I—V t., Zymi Zodziy paplitima Snekamojoje kalboje, senuosiuose Tastuose ir naujojoje literatiroje. ‘ Po cituojamo pavyzdzio pirmiausia rasomos santrumpos, rodan¢ios Zodzio paplitima Snekamojoje kalboje, o po to santrumpos, rodantios Zodzio vartojima jvairiuose rastuose. 222 karftine ,,karStligé, Siltiné, drugys* D*73: Kp, Ds, Trgn, Ktk, Aly, Ut, Drsk, Né, Prng; (K), J, $, BZ, 8, J, Jabl., SP, Bt, Vaizg, OG. kieltuwa »,galvijas, gyvulys“ D®26: Vik, Lb, Asv, Prl, Ad, Aps, Gdr, Zt, Trgn, Vrn, Dg, Rod, Trak, Brsl; NdZ, BZ, (K), M, PK, PS, SG II. kliwas ,,kli8as, kleivas“ D*124: Kp, Rk, UZp, Sdk, Pai, Ds, Krs; N, (K), J. Jabl., 1. kraufas ,,aukSta uola, skardis“ D°404: Lzd, LS, Lp, Kb; LsB, N. krusinis ,,obuoliy vynas, gira* D143, D%83: Sn, Zl, Krkn, Srv; R, C. kuginis ,,tvartas, kité“ D102: Alz, Kp, Dkk, Pnd, Pkp, Sl; BM, DP, J. Jabl., G. faydau ,,melziu D*48: Dv, Al, Vrn, Lz, Zr, Sv, Pls, Sld, Brsl, Eis, Vj, Lkm, Drsk, Psn, Rod, Ml, Mt, Trgn, Tvr, Prng, Dgl8. tapauiu ,,i8dykauju“ D127, D*371: Kp, Krk, Brz, Pai, Ds, Ob, Krs; DP, PS, KN, (K), N, J. Jabl. tobas ,,upés vaga“ D*157: Lz; K, Bz. tuftas ,,gabalas, kampas, luitas“ D405: Mrc, Mrk, Dgl8, Srj, Lz, Ktk, Ad, Tvr, Alv, Kp, Vb, An, Op, Jon, Trgn, Od, Lp, Pl, Rod, Lzd, Krs; N, VI, Kryv, J. Jabl, r8. migu ,,spaudziu* D°36: Mlt, Ut, Svn%, Zr, Slk, Ds, Ob, Gg, M28, Sb, Mrk, Ad, Dy, at Kp, Ktk, Sld, Lkm, Sdk, PIS, Gdr, PnmP; A. Gud.-Guz., J, N, Kos, Ba, 8, L. miltiene ,,ko8é, senovinis valgis i8 Sutinty aviziniy milty* D*99: Dgl8, Aln, Rk, Dbk; VZ, Vaizg, Ba, N, Sut, K. muntus ,,patogus“ D*330: Ant, Vd8, Ktk, Slk, Ign, Svné; Sut, K, Jzm, N, LsB. pakirdu ,,pabundu*“ D104, pakirdjiu ,,prikeliu“ D*347: Vaizg. paktotuwe ,,matracas, paklodé“ D*166, D*484: Dkst, Dgl8, RS; B, Sut, sr&. papaufkas ,,guzas, gumbas, spuogas“ D1120, D*79: Ssn, Pns, Sn, Al, Ktk: Bg. Ks, LzP, J,: B. papietuwes ,,vidudienis“ D*254: Sy, Dgl8; Vaizg, Sut. prametaias ,,riebalai* D112, D*262: Sld, Zin, Vrn, Skdt, Vad, Slk, Rdm, Pns, Mrs, Svné, Trgg, Ds, LS, Lp, Stk, Krk, Al, Nmn, Mrk, R8, Pun, Mrs, Zr, Vik, Slk, Dgl§, Lkm; S. putekflis ,,spuogas* D*346: Ml, Ldk, Sdk, Ds, Dgl, Zmt, Kvr, Trgn, Ut, Kkl, Svn, Tvr; M, B, J, D, PoSk, Db. js ragutes ,,rogés“ D°397: Sdk, Sld, Ut, UzZp, Dgl8, Dkst, Ds, Ob, Tvr, Sik, Trgn, R8, Lz, Zt; N, Mit. Sautopuolis ,,saulélydis* D*314: Tvr, RS. . ftidenu ,,drebu“ D453: Ut, Pb, Sb, Jz, Km, Rk, Ds, Smn, Kvr, Pg, Tj, Sdk, Del, Kit; Vaizg, K, N. funki ,,né8tia“ D823: RS, Tvr, Sik; BB, BPs, MZ, Mz, BZ. Bakalu ,,runtau, skaldau“ D372: RS, MI. arwas ,,kraitis* D*330: Al, Jn’, Nmj, Mrc, Vik, Vrn, Dg, Smn, Rud, Vs. tupawimas ,,nusilenkimas, sveikinimas“ D*455: Tyr. unkfne ,,SeSélis* D414, unk/na D*34: LS, Né; Ba, KrvP, Db, PS. wasaris ,,pietinis* D1192: RS, Ds, Trgn, Vj, Pnd, Vb, Svné, Krsk; Vaizg, Kos, Vr, Bs. waywoiu ,,vaitoju, dejuoju* D'46: DglS, Prng, Ds, Rm8, Lkm, Jz, Mlt, Tvr, Sik, P&I, Grv, Kit, UZp, Ktk, Ad, Ant, Sdk, Vd8, Rm, Upt, Trgn, Ut, SIk, JZ, Km, Srv, Klv, Svnd, Ign, Dsn, Sug, Sdb, Pc, MI, Krsk; Vol, Ev, J, Jd, 8, Ak, Jn, JD, Jabl, N. ; witulas ,,karny, Siaudy rySelis“ D%129: Ssk, Tr8k, Ds, Dsn, MI, Prng, Ob, Rk, Trgn, JZ, Tvr; GmzZ, Kos, Niem, N, K, J. wokas ,,didelé pintiné dézé“ D152: Trs, Tj, Grv, Krns, Pg, Rk, Km, Jsv. Prie SzDi dialektizmy priskirtini ir kai kurie skoliniai, vartojami siauresniame rytu nana tarmiy plote. [8samus Sio klausimo nuSvietimas reikalauja atskiro nagrinéjimo. Cia tenkinamés paminéje vieng kita tik ryty aukStaitiy tarméms bidinga skolinj. cetule ,,teta* D°35: Tvr, Dgl8. 223 karbiia ,,tokia pintiné su antvozu kam nors supilti* D®370: Mrk, Krsn, N&, Od, LS, Dg, Al, Mrs, Kb, Vrn, Srj, Mrk; K. Big, (K), J. kige ,,sena trobelé, pirkelé, landyné“ D410, D®28: Ds, Kp; Sut, (K), M, J DP, VoK. pune ,,tvartas“ D®29: Zmt, Ssk, Kkl, Gry, M. Valané, 58, Ldk, Ukm, Bgs, Gg. Gly, Zl, Krk, Jon, Gdr, Mlt, Srv, Vb, Zr, Zsl, St; S. Dauk, K, N. Starkus ,,gandras“ D*19: Kp, Skd, Slk, Ds, Dkk, An, Sb, Slm, Pn, Ant’, Alks, Pnd, J8; Baran, 8, K, N. { Kaip matome, visi pacituotieji dialektizmai yra uZfikswoti da%niausiai keliolikoje ar keliose ryty aukStaitiy ir dziky tarmiy ploto vietose. Tik retais atvejais vienas kitas SzDi dialektizmas yra iSplites uZ ryty aukStai¢iy tarmés riby. DidZioji dalis SzDi dialektizmy aptinkami ir auk&taitiy, ir dziky tarmése: anas ,,jis“, bayfa, drutas ,,storas“, glaudelis, karftine, kieltuwa, krusinis, taydau, tuftas, migu, miltiene, muntus, papau’kas, papietuwes, prametalas, pune, putekflis, ragutes, witulas, wokas ,,didelé pintiné dézé“. Kiek maziau dialektizmy, uZraSytu vien ryty aukStaitiy teritorijoje — apAwayta, atwiromis, dungtis, dwayliiu, gardibe, ieknos, kife, kliwas, tapauiu, ftakus, ftidenu; vien rytiniy ir pietiniy dziky teritorijoje — apitayda, apifkutos, cetule, dienete ,,auSra“, dwinapusis, karbiia, krauBas, paktotuwe, fautopuolis, funki ,,né8Gia“, fakalu ,,runtau, skaldau“, Sarwas ,,kraitis“, tupawimas, unk/ne. IS visu pateikty dialektizmy iki Siol sukauptoje ,,Lietuviy kalbos Zodyno“ kartotekoje daugiausia uZraSyta i8 Dusety, Daugélikio, Tauragny, Kupiskio, Tveretiaus, RokiSkio, Utenos, Sudeikiy ir kity apylinkiy. Siaurais SzDi dialektizmais pagal dabartinius duomenis galima laikyti Siuos zodzius: apitayda, apifkutos, apBwayta, dienete, dwinapusis, paklotuwe, pakirdu, fautopuolis, tupawimas, fakatu. Charakteringa, kad dalis Siame skyriuje minéty dialektizmy uZfiksuoti i$ Vilniaus kraSto rytiniy dziky tarmiy, kurios, kalbininky manymu, turi daug archaisky savybiu. 3 I§ pacituoty dialektizmy K. Sirvydo ,,Punktuose sakymy“ (1629—1644) pasitaiko tik kai kurie, bitent: apipenay, karftine, tapauiu. Zymi dalis SzDi dialektizmy buvo vartojami jvairiais laikotarpiais pasirodziusiuose raSytiniuose paminkluose, j kuriuos jie pateko arba tiesiog i§ K. Sirvydo Zodyno, arba i§ ryty aukStaitiy tarmiy. Zinodami, kad kai kurie leksikografai ir vertéjai K. Sirvydo Zodynu daug naudojosi, turime pagrindo manyti, kad j jy darbus Zemiau minimi dialektizmai pateko i8 K. Sirvydo Zodyno. S. M. Slavoéinskio . »Giesmése“ (1646) vartojamas tik vienas SzDi dialektizmas kieftuwa; D. PoSkos »Slownik jezyka litewskiego, polskiego i tacinskiego“ (1824) — putekflis; D. Sutkevitiaus ,,Stownik Litewsko-Zmudzko-Polski* (1835) — muntus, paktotuwe, papietuwes; F. Neselmano ,,Wérterbuch der Littauischen Sprache“ (1851) — kliwas, kraufas, tapauiu, pune, ftarkus, ftidenu, waywoiu, witulas; A. Kosazevskio ,,Litvanica czyli wiadomoséi o Litwie“ — migu, wafaris, witulas; F. KurSaitio ,,Deutsch- -littauisches W6rterbuch“ (1870— 1874), ,,Littauisch-deutsches Wérterbuch“ (1883) — ieknos, karbiia, kliwas, pune, ftarkus, ftidenu, witulas. K. Sirvydo Zodyne vartoty dialektizmy yra ir kituose raStuose. Keletas SzDi dialektizmy yra M. DaukSos (apipenay, kife, kuginis, tapauiu, funki »néstia“), vienas kitas J. Bretkino (/unki ,,néS8tia“), M. Petkevitiaus (kieftuwa), J. Morkiino (apipenay) ir kity autoriy raStuose. | juos minéti dialektizmai galéjo patekti ir tiesiog i$ Snekamosios kalbos. Kai kurie SzDi esantys dialektizmai pavartoti ir XX a. raSytojy rytieciy literatiriniuose veikaluose (pvz., J. Tumo-Vaizganto — atwiromis, dwayliiu, karftine, miltiene, pakirdu, papietuwes, ftidenu, wasaris .,pictinis“) ir leksikografiniuose darbuose (M. MieZinio Zodyne — kieltuva, putekflis, J. Slapelio — ieknos, gardibe, migu). Be abejo, tokios tarmybés buvo paimtos tiesiog i§ patiy autoriy gimtosios tarmés. 18 liaudies kalbos galéjo biti surinkti ir J. ir A. Jusky Zodyne uZtinkami SzDi dialektizmai (drutas, karftiné, papaufkas, :putekflis, waiwoiu, karbiia, kije). : 224 SprendZiant i$ ,,Lietuviy kalbos zodyno“ I—V t. ir jo kartotekos, jokiuose raSytiniuose paminkluose nerandame pavartoty Siy SzDi dialektizmy: apifkutos, aphwayta, bayfa, dienele, dwinapusis, taydau, prieblindinis, Sautopuolis, Bakatu ,,runtau, skaldau“, tupawimas. 18 SzDi Zodziu, misy laikomy dialektizmais, ,,Dabartinés lietuviy kalbos Zodyne“ (1954). randama apie dyidegimt. Vieni ju pateikiami be jokiy pazymy ir nuorody, pvz.: karStiné, lapauju, mygu, miltiené, prametalas, vasaris, kiti su pazymomis ryt., dz., tarm., reiSkianéiomis, kad Zodis placiau vartojamas tik rytieiy aukstaitiy, dziky arba jo tarme sunku nustatyti, pvz.: dvailiju, laidau, klivas, pakirdu, stidenu, vaivoju, vytulas, vokas. SzDi dialektizmai rodo, kaip platiai K. Sirvydas, sudarinédamas savo Zodyna, panaudojo Snekamosios kalbos, vietiniy dialekty leksika. Stengdamasis jtikti daugeliui skaitytojy, K. irvydas kai kada dialektizmus pateikdavo kartu su kitais platiau Zinomais artimos reikimés Zodziais, pvz.: pabundu, pakirdu D104; muntus, patogus D*330; witulas, furunga D*129; waytoiu, waywoiu D146; runtau, Bakatu D®372; nes¢ia, Junki D*23; migu, fpaudjiu, fpaudau D*36; melfiu, faydau karwes D°48, aukfta uota, kraugas D®404; kuginis, namas D'102; kliwas, klifas D424; dienele, aura D'29; Swiefiey, atwiromis, rayfkiey, ayfkiey D°85; apBwayta, apkuopa D*44; nuoday, apipenay D182, D#447. Kai kurie pacituoty dialektizmy sinonimai, kaip antai: waytoiu, nes¢ia, fpaudjiu, meljiu, rytu aukStaitiams nebiidingi. _ _Retkartiais tas pats dialektizmas skirtinguose SzDi leidimuose arba atskirose Siy leidimy vietose pateikiamas ir be paraleliniy atitikmeny, ir su paraleliniais atitikmenimis, pvz.: ajutrinimas, prametalas D112, D*262; prametalas D®365: fapauiu D'9, D*371; tapauiu, fiaudiu D427; lapauiu, takstau, fiaubiu D°24; gurbas D111, D*233; pune, gurbas D®29; drutas, ftoras D*169; drutas D°77. I§ misy pacituoty leksiniy dialektizmy pavyzdziy matome, kad pasikartoJanéiy dialektizmy pirmajame ir tretiajame leidime nedaug: anas D114, D*265; apipenay D182; D°447, bayfa D4175, D°424; gurbas D'11, D®233; fapauiu D*19, D*371; pakirdu D104, pakirdsiu D°347; papaufkai D120, papaugkas D*79; unk/ne D114, unkfna D*34, Daugelis SzDi dialektizmy jsiliejo j literatarine kalba, ir tik paplitimo ribos rodo jy rytietiska kilme. Tarminiy Zodziy ivedimas j SzDi aiskintinas ivairiais motyvais: geru savo gimtosios tarmés mokéjimu, noru parodyti to meto lietuviy kalbos turtus ir prisidéti prie besiformuojanéios literatirinés kalbos ugdymo; pastangomis tiksliai ir stilingai i8versti lenky ir lotyny kalby ZodZius; nebuvimu nusistovéjusios literatirinés kalbos ir kt. : K. Sirvydo ,,Dictionarium trium linguarum* panaudotieji dialektizmai rodo, kad Zodyno autorius ir jo darbo teséjai svarbiu Zodyno Saltiniu laiké liaudies §nekamaja kalba. JIEKCHYECKHE JMAJIEKTH3MbI CJIOBAPS K. WHPBHJIACA »sDICTIONARIUM TRIUM LINGUARUM* K. TIAKAJIKA Pesome B cratbe paccmatpusaiotes cppilie natuzecaTH HaNGo.ee XapakTep4Bix NEKCHYECKHX AHA/EKTH3MOB, BCTPevaioMHxcA B MepBoM (1629) u B TpeTbem (1642) uszanuax ,,Dictionarium trium linguarum“, OrcytersHe B autoscKoii NHCbMeHHOCTH XVII B. OKOHYATeIbHO crOKHBUIerOCA wluTepaTypHoro s3bIKa HW rulyOokoe sHaHe pasroBopHoro s3biKa (TOUHEe AHAaNeKTOB BOCTOUHBIX ayki15, Lietuviy kalbotyros klausimai, V 225