Rytų aukštaičių pontininkų ir vakarinių puntininkų tarmių būdingosios fonetinės ypatybės

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, V LIETUVOS TSR MOKSLŲ AKADEMIJA RYTŲ AUKŠTAIČIŲ PONTININKŲ IR VAKARINIŲ PUNTININKŲ T ARMIŲ BŪDINGOSIOS FONETINĖS YPATYBĖS J. ŠUKYS Aprašomųjų tar m ių plotas ir kaimynai Lietuvių kalbos tarmės iš tradicijos yra skirstomos pagal fonetinius kriterijus. Rytų aukštaičiai pontininkai nuo puntininkų atskiriami pagal tvirtapradžių dvigarsių am, an ištarimą: pontininkai tvirtapradžius žodžio kamieno dvigarsius am, an taria óm, ón, o puntininkai — üm, ün. Vakariniais puntininkais šiame straipsnyje1 vadinama tarmė, kurios teritorija užima vakarinį puntininkų pakraštį ir nepriklauso nei puntininkams rotininkams, nei puntininkams žalininkams (žr. 1 ir 2 pav.2). Kaip matyti iš žemėlapių, pontininkų kaimynai vakaruose ir pietuose yra pantininkai, vakarinių puntininkų kaimynai pietvakariuose – vidurio aukštaičiai, pietryčiuose – žalininkai, rytuose – rotininkai. Rytinis pontininkų pakraštys ištisai ribojasi su vakariniais puntininkais. Naujai surinkta dialektologinė medžiaga leidžia patikslinti ir pataisyti lietuvių kalbinėje literatūroje nurodytas aprašomųjų tarmių ribas. Pavyzdžiui, dabar turima naujoji medžiaga rodo, kad pontininkai užima mažesnį plotą, negu buvo rodoma iki šiol spausdintuose žemėlapiuose3 (plg. 2 pav.). Anksčiau sudarytuose žemėlapiuose prie pontininkų buvo priskirti, kaip dabar nustatyta, puntininkuo-jantieji punktai4 234 (Miežiškiai – Mieškai), 803 (Manikūnai) ir pantininkuo-jantieji punktai 168 (Getautai), 201 (Smilgiai), 231 (Sidabravas). Kita vertus, pontininkams nebuvo priskirti pontininkai, gyvenantieji apie Uliūnus, Dūdoniš (268). Žymiai tiksliau, negu minėtuose žemėlapiuose, pontininkų ribos buvo nurodytos 1 Terminas „vakariniai puntininkai“ lietuvių kalbinėje literatūroje iki šiol nebuvo vartotas. 2 Žemėlapiai sudaryti, remiantis Lietuvos TSR MA Lietuvių kalbos ir literatūros institute esančia medžiaga, surinkta tarybiniais metais dialektologinių ekspedicijų metu. 3 „Archivum Philologicum“, t. 4, Kaunas, 1933, p. 21—35 (žemėlapis pridėtas prie straipsnio); Lietuvių kalbos rašybos žodynas“, Kaunas, 1948, p. 118. 4 Straipsnyje numeriais pažymėtos vietovės reiškia punktus, kurių tinklas sudarytas LKLI Kalbos istorijos ir dialektologijos sektoriaus „Lietuvių kalbos atlaso“ reikalui. Dėl smulkesnių duomenų žr. priedą „Gretimų tarmių punktų, besiribojančių su pontininkais ir vakariniais puntininkais, sąrašas“. 175 P. Būtėno straipsnyje „Aukštaičių tarmės okuojančiosios pašnektės sienos“5, nors okuojančiąją pašnektę P. Būtėnas suprato žymiai plačiau, negu dabar suprantami pontininkai (okuojančiąją pašnektę jis išskyrė pagal tvirtagalių am, an virtimą om, on; tokiu būdu okuojančiajai pašnektei jis priskyrė ir didelę dalį pantininkų). Bendra aprašomųjų tarimų fonetikos charakteristika Pontininkų ir vakarinių puntininkų tarmės absoliučiai vientisų tarminių vienetų nesudaro. Kiek vieningesni, bent fonetiniu atžvilgiu, yra pontininkai, o vakariniai puntininkai, esantieji šiaurėje, kirčio atitraukimu, galūnių trumpinimu ir kai kuriomis kitomis ypatybėmis šliejasi prie pontininkų, tuo atsiskirdami nuo likusiųjų vakarinių puntininkų. Bet tai visiškai ir suprantama. Kaip teisingai pastebėjo V. Grinaveckis6, kirčio atitraukimo ir žodžio galo trumpėjimo centras Aukštaičiuose yra Mūšos upynas, todėl pontininkai ir vakariniai puntininkai, esantieji šiaurėje, turi šiuo atžvilgiu daug bendrybių. Kita vertus, dvigarsių am, an vertimo ir priebal sio l kietinimo bangos sklido iš rytų, ir šių reiškinių izoglosos išsidėsčiusios visai kitaip, negu kirčio atitraukimo ir žodžio galo trumpėjimo reiškinių izoglosos. Dėl šių priežasčių tiriamųjų tarmių fonetika marga ir sudėtinga7. Šiame straipsnyje bus apžvelgtos tik būdingosios pontininkų ir vakarinių puntininkų tarmių fonetinės ypatybės, nenagrinėjant jų istorinės raidos ir apeinant kai kuriuos mažiau svarbius aprašomųjų tarmių fonetinius reiškinius bei svyravimus. 1. Žodžio kamieno dvigarsių am, an, em, en likimas ám, án, ém, én Visame pontininkų tarmės plote ám, án > óm, ón8, pvz.: kónd9 ~ kánda, lóngs ~ lángas, póntis ~ pántis, sómės ~ sámtis, tónke ~ tánkiai, vónt ~ vánta, o ém, én išlaikomi sveiki, pvz.: gyvénį ~ gyvénti, pémpė ~ pémpę. Kai kur literatūroje duodami pontininkų pavyzdžiai givėnt, pěmpę10 šiuo metu nėra paliudyti ir, atrodo, negalėjo būti paliudyti ir anksčiau11. Vietoje senojo án prieš pučiamuosius priebalsius l, m, n, r, j, v, s, š, z, ž pontininkų tarmėje tariamas ilgasis o, pvz.: kóst ~ kǫ́sti, ǫžals „ąžuolas“, o vietoje senojo én prieš tuos pačius priebalsius tariamas ilgasis e, pvz.: sprėś ~ spręsti. 5 Žr. P. Būtėnas, Aukštaičių tarmės okuojančiosios pašnektės sienos, „Archivum Philologicum“, t. 3. Kaunas, 1932, p. 168—194. 6 Vl. Grinaveckis, Galūnių trumpėjimas lietuvių kalbos tarmėse, „Vilniaus Valstybinio pedagoginio instituto mokslo darbai“, t. 8, Vilnius, 1959, p. 97—104. 7 Plg. I. Jasinskaitė, Kirtis, priegaidė ir jų poveikis vokalizmui Biržų tarmėje, „Lietuvių kalbotyros klausimai“ (toliau — LKK), t. 1, Vilnius, 1957, p. 189—194; J. Šukys, Miežiškių tarmės vokalizmo bruožai, LKK, t. 2, Vilnius, 1959, p. 151—163. 8 Tiek pontininkų, tiek vakarinių puntininkų šiek tiek lk. paveikti tarmės atstovai šios ryškiosios tarmės ypatybės (ám, án išvirtimo) dažnai vengia ir ām, ān neretai taria kaip lk. 9 Ne kánd, o kónd tariama ir šiaurinių puntininkų. Gal būt, veikia kóst, kóśanś analogija. 10 Žr. Lietuvių kalbos rašybos žodynas, Kaunas, 1948, p. 119. 11 Plg. P. Būtėnas, min. str. 176 Visame vakarinių puntininkų plote ám, án < ú.m, ú.n¹², pvz.: kú.nd(u) ~ kánda, lú.ng(v)s ~ lángas, pú.nti.(s) „pántis“, sú.mti.(s) „sántis“, tú.nkė ~ tánkiai, vú.nt(u) ~ vánta, o beveik visų vakarinių puntininkų plote ém, én > i.m, i.n, pvz.: givi.nt ~ gyvénti, pi.mpe ~ pémpė. Sveikus ém, én išlaiko vakariniai puntininkai, esantieji pagal šiaurės pontininkus (26, 55, 80, 80ᵃ, 112) ir pagal pantininkus (373, 408, 446). Vietoje senojo án prieš l, m, n, r, j, v, s, š, z, ž puntininkų tarmėje tariama ū, pvz.: kũši ~ kãšti, ũžal(u)s || ũžol(u)s „ąžuolas“¹³. ám, án, ém, én Visų pontininkų ám, án, ém, én > om (òm), on (òn), ēm (ēm), ēn (ēn), pvz.: komša (kòmša) ~ kamšo, roñkos (rõñkos) ~ rankos, tēmpį (tẽmpį) ~ tempia, švẽnte (švẽnte) ~ šventė. Lygiai taip pat, kaip Pontininkuose, ám, án, ém, én išvirtę vakariniuose Puntininkuose apie Saločius (26, 55, 80, 80ᵃ). Visų likusių vakarinių puntininkų ám, án, ém, én > um, un, im, in, pvz.: kumša ~ kamšo, ruñka.(s) ~ rankos, tẽmpi ~ tempia, švĩnte(.) ~ šventė. Pontininkų tarmėje vietoje senojo an prieš l, m, n, r, j, v, s, š, z, ž yra ilgasis o, pvz.: žõsis ~ žąsys, grõsts ~ grąžtas, o vietoje senojo en prieš tuos pačius priebalsius yra ilgasis ē, pvz.: grēž ~ gręžia, tēst ~ tęsti. Vadinasi, pontininkų pavyzdžiai sprēsti, tēst14 laikytini nepaliudytais. Vakarinių puntininkų tarmėje vietoje senojo an prieš l, m, n, r, j, v, s, š, z, ž yra ū, pvz.: žũsi(.)ˢ ~ žąsys, grũšt(u)s ~ grąžtas, o vietoje senojo en prieš tuos pačius priebalsius yra ī, pvz.: grĩži ~ gręžia, tĩst ~ tęsti. Tiktai pereiginė Saločių tarmė (55, 80ᵃ, 112) senojo en vietoje prieš l, m, n, r, j, v, s, š, z, ž, kaip ir pontininkai, turi ē, pvz.: grēž, tēst. Nekirčiuoti am, an, em, en Pontininkų nekirčiuoti am, an, em, en > om (om), on (on), ēm (ēm), ēn (ēn), pvz.: kompēls (kòmpēls) ~ kampėlis, roñkēla (roñkēla) ~ rankelė, kēmpi.ne (kēm-pi.ne) ~ kempinė, pēnkōlek (pēnkōlek) ~ penkiolika. Lygiai taip pat, kaip Pontininkuose, nekirčiuoti am, an, em, en yra išvirtę vakariniuose Puntininkuose apie Saločius (26, 55, 80, 80ᵃ). Visų likusių vakarinių puntininkų am, an, em, en > um, un, im, in, pvz.: kumpēli.(s), ruñkēla(.), kim-pi.ne(.), piñkōlek(v). Vietoje senųjų nekirčiuotų an, en pontininkų ir prie jų prisišliejusių vakarinių puntininkų Saločių tarmėje yra trumpieji o, e, pvz.: kɔsnēls ~ kasnēlis, žąsēles ~ žąselės, grēž.m.s ~ gręžimas, o visų likusių vakarinių puntininkų vietoje senųjų nekirčiuotų an, en prieš tuos pačius priebalsius yra trumpieji u, i, pvz.: kusnēli.(s), žusala(.)s, grĩži.m(u)s. 12 Žinoma, ám, án>ú.m, ú.n ir kitų puntininkų, tačiau vakarinių puntininkų bendrybės su kitais puntininkais ar skirt ybės nuo jų straipsnyje neliečiamos. 13 Pavyzdžių su senuoju én prieš l, m, r, v, j, s, š, z, ž vakariniuose Puntininkuose nerasta. 14 Žr. Lietuvių kalbos rašybos žodynas, Kaunas, 1948, p. 119. 12. Lietuvių kalbotyros klausimai, V 177 2. Senųjų žodžio galo dvigarsių an, en likimas *án, *én Senųjų žodžio galo *án, *én vietoje (lk. a, e) beveik visi pontininkai balsio nebeturi, pvz.: sǫ rǫnk ~ su rankà, sǫ kárv ~ su kárve, mėšk ~ miškè, o vakariniiai puntininkai, išskyrus punktus apie Saločius ir Biržus, einančius šiuo atveju kartu su pontininkais, turi redukuotus ų, į, pvz.: su ruñku, su kárvi, miški. *ān, *ēn Senųjų žodžio galo *ān, *ēn vietoje (lk. a, e) pontininkų tarmė turi trumpuosius ǫ (o), ė (e), pvz.: vaikǫ (vaiko) ~ vaiką, ląpę (lapę) ~ ląpę, bū.vęs (bū.vęs) ~ būvęs. Lygiai tokius pat balsius turi ir vakariniiai puntininkai apie Saločius (26, 55, 80, 80ᵃ). Visi likusieji vakariniiai puntininkai turi balsius į₍ₙ₎, u₍₊₎. Pusilḡius i, u turi vakariniiai puntininkai rotininkų pasienyje, pvz.: vaiku., ląpi., bū.vi.s, o trumpuosius i, u turi vakariniiai puntininkai žalininkų pasienyje, pvz.: vaiku, ląpi, bū.vis. 3. Kirčiuotų žodžio kamieno trumpųjų balsių i, u ilgėjimas Aprašomųjų tarmių kirčiuoti žodžio kamieno trumpieji balsiai i, u yra pailgėję iki pusilgių, pvz.: vi.s(u)s ~ visas, ki.t(u)s ~ kitas, bū.va ~ būvo, šū.ni(i) ~ šūnį. 4. Nekirčiuotų ar vėliau gavusių atitrauktinį kir­tį žodžio kamieno trumpųjų balsių i, u platėjimas Didelėje pontininkų tarmių dalyje (apie Pasvalį, Joniškėlį) nekirčiuoti ar vėliau gavę atitrauktinį kirtį žodžio kamieno trumpieji balsiai i, u yra paplatėję: i prieš minkštąjį priebalsį tariamas ę, pvz.: ęšę ~ išėjo, prėlędęs ~ prilindęs, mėšk ~ miškè, vės ~ visi, i prieš kietąjį priebalsį paprastai tariamas kaip supriešakintas ǝ, pvz.: pažǝnk ~ patinka, lǝg ~ liga, nekirčiuotas u visur tariamas ǝ, pvz.: ǝštėka ~ užtėka, būv ~ buvau, tǝ ~ tu. 5. Nekirčiuotų žodžio kamieno ilgųjų balsių trumpėjimas ir dvibalsių ie, uo vienbalsėjimas Visi priešpriešiniai ir pokirtiniai žodžio kamieno ilgieji balsiai i, ū pontininkų ir vakarinių puntininkų tarmėse yra sutrumpėję iki trumpųjų, pvz.: tilė̇ ~ tylėti, grudėl(i.)₍ₛ₎ „grūdėlis“. Visi priešpriešiniai ir pokirtiniai žodžio kamieno ilgieji balsiai ė, o taip pat yra sutrumpėję iki trumpųjų. Dalyje aprašomųjų tarmių (vakarinių puntininkų centre) balsiai ė, o sutrumpėjo, nekeisdami savo kokybės, pvz.: tėvėli(.)₍ₛ₎ „tėvelis“, žolīte(.) ~ žolytė. Dalyje aprašomųjų tarmių (pontininkų ir pietų vakarinių puntininkų) jie trumpėdami susiaurėjo ir virto ę (i), ǫ (u), pvz.: tėvėl(i.)₍ₛ₎, tivėl(i.)₍ₛ₎, žolīte, žulīte. Vakariniuose Puntininkuose apie Biržus, Vabalninką o trumpėdamas paplatėja ir tariamas ǝ ar net beveik visiškai kaip a, pvz.: žolīte, žaīte(.) ~ žolytė, stovėj, stovėt ~ stovėti. Vietoje lk. nekirčiuoto ė apie Raguvą (302) ir į pietus nuo Raguvos tariama e, pvz.: mešīte ~ mešytė, dėžū.te ~ dėžytė. 178 Nekirčiuoti žodžio kamieno dvibalsiai ie, uo yra suvienbalsėję ir taip pat trumpi, pvz.: donìte, doñte, duñte, doñte, dañite ~ duonýtė; pěnėl(i.)s, pěnėl(i.)s, pinėl(i.)s, pěnėl(i.)s, pěnėl(i.)s „pienėlis“. 6. Kirčio atitraukimas ir žodžio galo trumpėjimas Pontininkų ir vakarinų puntininkų žodžio galo fonetinio trumpėjimo laipsnis priklauso nuo kirčio atitraukimo laipsnio (žr. priedą — 3 pav.). Labiausiai kirtis atitraukiamas Mūšos upyno pontininkų ir vakarinių puntininkų (apie Saločius) tarmėse. Iš trumpos ir tvirtagalės¹⁵ galūnės į ilgą ir trumpą priešais einantį žodžio kamieno skiemenį kirtis čia atitraukiamas visada, pvz.: t̃vor ~ tvorà, šåk ~ šakà, gaid̃s ~ gaidỹs, šåkù ~ sakaũ. Kadangi kirčio atitraukimas čia intensyviausias, tai ir šių tarmių žodžio galas sutrumpėjęs labiausiai. Trumpieji žodžio galo balsiai (čia turima galvoje ir tie, kurie kilę iš senųjų tvirtagalių ilgųjų balsių bei dvibalsių ie, uo) yra nukritę arba iškritę, pvz.: vaĩks ~ vaikas, ak̃s ~ akis, sūns ~ sūnùs, gẽr ~ geri(i < -ie), vaĩk ~ vaikų (u < -uo). Žodžio galo priebalsiams l, m, n, r, j, v tokiu atveju būdingas tam tikras skiemeniškumas. Jeigu susidaro sunkiai ištariama priebalsių grupė, atsiranda įspraustinis balsis: minkštųjų priebalsių grupėje šis balsis yra priešakinės eilės, pvz.: ar̃klės ~ arklys, tẽkār ~ tikri, o kietųjų priebalsių grupėje — užpakalinės eilės, pvz.: ti.kars ~ tikras, kãkals ~ kaklas. Tvirtagaliai žodžio galo balsiai trumpėja iki trumpųjų, pvz.: šiaudù ~ šiaudų, gražù „gražų“. Trumpieji balsiai yra ir vietoje suvienbalsėjusių dvibalsių, pvz.; gẽre ~ gerai, šåkù ~ sakaũ. Kai kuriais atvejais senieji tvirtagaliai žodžio galo balsiai yra net išnykę: ia-kamienių vardažodžių vns. vardininko ỹ, pvz.: ar̃klės ~ arklys, ẽžs ~ ežys; vns. galininko į, pvz.: ãk ~ akį, aũs ~ ausį, di.dėl ~ didelį, ia-kamienių daiktavardžių sutrumpėjusios vietininko formos nekirčiuotas y, pvz.: daržėl „darželyje“, miškel „miškelyje“. Nėra jokio balsio ir vyr. giminės daiktavardžių vns. naudininko galūnėje, pvz.: gaid̃ || gaid̃ „gaidžiui“, vaĩk „vaikui“. Pontininkų pietuose apie Panevėžį ir greta pontininkų esančiuose vakariniuose Puntininkuose kirtis nuosekliai atitraukiamas iš trumpos galūnės į prieš einantį ilgą žodžio kamieno skiemenį, pvz.: dien(u) ~ dieną, per̃k(i) ~ perki, tačiau kitais atvejais pasitaiko svyravimų, pvz.: šåk || šakù ~ šaką, vis || visi ~ visi, gaid(i)s || gaid̃s ~ gaidỹs, gẽre || gerẽ ~ gerai, šåkù || sakõ ~ sakaũ (268 punkte tik labc, sakõ (iš ilgos galūnės į trumpą prieš einantį skiemenį kirtis čia neatitraukiamas niekada). Kai kuriuose Pontininkuose (202, 203, 233 punktai) tokių kirčio neatitraukimo atvejų pasitaiko labai retai (lemia sakinio ritmika, tarmės atstovo amžius ir kt.), bet prie pontininkų esančių vakarinių puntininkų tie svyravimai gana ryškūs. Visose šiose pereiginėse iš visuotinio kirčio atitraukimo į sąlyginį tarmėse trumpieji balsiai kartais (ypač sunkiai ištariamose priebalsių grupėse) nėra nukritę ar iškritę, bet neaiškiai, murmami dar tariami, o ilgųjų balsių išnykimas čia nebūdingas, pvz.: ti.kr(u)s ~ tikras, ar̃k(i)s ~ arklys. Vakarinių puntininkų šiaurinėje dalyje (pagal Latvijos TSR ir apie Biržus) kirtis nuosekliai atitraukiamas iš trumpos galūnės į prieš einantį ilgą ir trumpą 15 Pačioje pontininkų šiaurėje kirtis kartais atitraukiamas net iš tvirtrapradės galūnės, pvz.: blõgom „blogoms“, sūnam „sūnums“. Tačiau iš sutrumpėjusios vietininko galūnės kirtis neatitraukiamas, pvz.: denõ „dienoje“, galvõ „galvoje“, kertẽ „kertėje“, vagõ „vagoje“. 179 skiemenį, pvz. tvor ~ tvorà, šūns ~ šunùs, šāk ~ šakà, viš ~ visi. Kaip matyti iš pavyzdžių, visi trumpieji žodžio galo balsiai čia yra nukritę ar iškritę. Nekirčiuoti ilgieji žodžio galo balsiai Biržų tarmėje yra sutrumpėję tik iki pusilgių, pvz.: bù.vi.s ~ būvęs, kàtì. ~ katę, pì.gù. ~ pigù, stógù. ~ stógų. Likusiųjų vakarinių puntininkų kirtis nuosekliai atitraukiamas iš trumpos galūnės į prieš einantį ilgą skiemenį, pvz.: mokýkla ~ mokyklà, tvorõ ~ tvorà, verkì ~ verkì. Žodžio galo trumpieji balsiai šioje tarmėje nenukrinta ir neiškrinta, tačiau visi yra redukuoti, pvz.: vãkarus ~16 vãkaras, lazdu. ~ lazda, gýji ~ gýja, bitìs ~ bitès. Nekirčiuoti žodžio galo ilgieji balsiai rotininkų pasienyje yra sutrumpėję iki pusilgių, pvz.: grãžu. ~ grãžų, kãrvi. ~ kãrvę, nãmu. ~ nãmą, pìrtì. ~ pìrtį, sãki.s ~ sãkęs, o žalininkų pasienyje — iki trumpųjų, pvz.: grãžu ~ grãžų, kãrvi ~ kãrvę, nãmu ~ nãmą, pìrtì ~ pìrtį, sãkis ~ sãkęs. Kirčio atitraukimas, žodžio galo trumpėjimas ir kiti fonetiniai reiškiniai taip pakeitė puntininkų ir ypač pontininkų tarmės fonetinę sistemą, kad nuo 1k. ji turi gana daug skirtumų. Gretimų tarmių punktų, besiribojančių su pontininkais ir vakariniais puntininkais, sąrašas Punkto Nr. | Punkto pavadinimas | Apylinkė | Rajonas | Kuriai tarmei priklauso 25 | Žeimelis | Žeimelio | Pakruojo | pant.17 53 | Stegviliai | Bardiškių | „ | „ 60 | Virškupėnai | Pundurių | Biržų | rot. 78 | Guostagalis | Guostagalio | Pakruojo | pant. 84 | Skrebėškiai | Kvetkų | Pandėlio | rot. 115 | Kupreliškis | Kupreliškio | „ | „ 138 | Kapčiūnai | Valdeikių | Pasvalio | pant. (pont. tik pėdsakai) 143 | Baksėnai | Salamiesčio | Kupiškio | rot. 168 | Getautai | Klovainių | Pakruojo | pant. 174 | Pyragiai | Kupiškio | Kupiškio | rot. 201 | Smilgiai | Smilgių | Šeduvos | pant. 205 | Noriūnai | Noriūnų | Kupiškio | rot. 231 | Sidabravas | Sidabravo | Šeduvos | pant. 235 | Subačius | Subačiaus | Kupiškio | rot. 267 | Eriškiai | Eriškių | Ramygalos | pant. 270 | Surdegis | Surdegio | Anykščių | rot. 271 | Vaidlonys | Troškūnų | „ | žal. 304 | Grybuliai | Traupio | „ | „ 340 | Narbutai | Dabužių | Kavarsko | „ 372 | Pagirys | Pagirio | Ramygalos | pant. 375 | Knitiškiai | Kunigiškių | Kavarsko | žal. 16 Kai kuriuose rotininkų pasienio punktuose (114, 142, 172, 173) šalia žodžio galo u yra užfiksuota ir a. 17 pant. — pantininkai, rot. — rotininkai, žal. — žalininkai, vidur. — vidurio aukštaičiai. 180 1 pav. Rytų aukštaičių punktininkų ir vakarinių punktininkų tarmių plotas. 1 — punktininkų tarmės plotas, 2 — vakarinių punktininkų tarmės plotas 181 Punkto Nr. | Punkto pavadinimas | Apylinkė | Rajonas | Kuriai tarmei priklauso 407 | Gaiziunai | Bukonių | Jonavos | vidur. 445 | Pasoda | Pasodos | Jonavos | ” 447 | Juoduasiai | Lyduokių | Ukmergės | žal. — rot. 474 | Vepriai | Vepriu | ” | vidur. (punt. tik pėdsakai) 475 | Kulniškiai | Kulniškių | ” | žal. 2 pav. Rytų aukštaičių pontininkų ir vakarinių puntininkų tarmių ribos ir kaimynai. 1 — rytų aukštaičiai pantininkai, 2 — rytų aukštaičiai pontininkai, 3 — rytų aukštaičiai vakar­iniai puntininkai, 4 — rytų aukštaičiai puntininkai rotininkai, 5 — rytų aukštaičiai puntininkai žalininkai, 6 — vidurio aukštaičiai, 7 — pontininkų ir vakarinių puntininkų tarmių ribos, 8 — pontininkų tarmės ribos seniau spausdintuose žemėlapiuose. 3 pav. Kirčio atitraukimas pontininkų ir vakarinių puntininkų tarmėse. 1 — kirtis nuosekliai atitraukiamas iš trumpos ir ilgos tvirtagalės galūnės į ilgą ir trumpą prieš einantį skiemenį, 2 — kirtis nuosekliai atitraukiamas iš trumpos galūnės į ilgą prieš einantį skiemenį ir ne visai nuosekliai iš trumpos į trumpą ar iš ilgos tvirtagalės galūnės į ilgą ir trumpą prieš einantį skiemenį, 3 — kirtis nuosekliai atitraukiamas iš trumpos galūnės į prieš einantį ilgą ir trumpą skiemenį, 4 — kirtis nuosekliai atitraukiamas iš trumpos galūnės į prieš einantį ilgą skiemenį, 5 — aprašomųjų tarmių ribos. 182 ХАРАКТЕРНЫЕ ФОНЕТИЧЕСКИЕ ОСОБЕННОСТИ ГОВОРОВ ВОСТОЧНЫХ АУКШТАЙТОВ ПОНТИННИНКОВ И ЗАПАДНЫХ ПУНТИНИНКОВ И. ШУКИС Резюме К говору восточных аукштайтов понтининников относится говор, в котором дифтонгические сочетания основы слова ām, án>ōm, ón. К говору восточных аукштайтов западных пунтининников относится говор, в котором дифтонгические сочетания основы слова ām, án>ūm, ún и который, территориально занимая западную часть пунтининников, не относится ни к пунтининкам ротиннинкам, ни к пунтининкам жалининкам. Понтининники и западные пунтининники в основном захватывают Биржайский, Пасвальский, Паневежисский, Укмергский районы Литовской ССР, а также окраины некоторых соседних районов. Описываемые говоры отличаются большим разнообразием фонетических явлений, подавляющее большинство которых являются новым по сравнению с литературным языком. Особенно это характерно для бассейна реки Муша и для населённых пунктов у границы Латвийской ССР. Здесь отмечается интенсивная оттяжка ударения и интенсивное сокращение конца слова вплоть до выпадения всех кратких гласных, а в некоторых случаях и безударных долгих гласных (с восходящей интонацией). Оттяжка ударения и сокращение конца слова, хотя менее интенсивные, отмечаются и на остальной территории описываемых говоров. На всей территории данных говоров безударные гласные i, u, ē, o в основе слова сокращаются до кратких, а ударяемые краткие i, u удлиняются до полудолгих. Дифтонгические сочетания основы слова am, an, em, en с нисходящей интонацией в говоре понтининников произносятся как ōm, ón, ēm, én, а в говоре западных пунтининников как ūm, ún, īm, ín. Те же дифтонгические сочетания с восходящей интонацией в говоре понтининников произносятся как oт(ōт), oп(ōп), ēт(ēm), ēп(ēn), а почти у всех западных пунтининников как ūт, ūп, īт, īп. 183