Rytų aukštaičių pontininkų ir vakarinių puntininkų tarmių būdingosios fonetinės ypatybės

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI V LI E.-T U VO S TSR MOKSLU A .K A D E M I J A RYTŲ AUKŠTAIČIŲ PONTININKŲ IR VAKARINIŲ PUNTININKŲ TARMIŲ BŪDINGOSIOS FONETINĖS YPATYBĖS J. SUKYS Aprašomųjų tarmių plotas ir kaimynai Lietuvių kalbos tarmės iš tradicijos yra skirstomos pagal fonetinius kriterijus. Rytų aukštaičiai pontininkai nuo puntininkų atskiriami pagal tvirtapradžių dvigarsių am, an ištarimą: pontininkai tvirtapradžius žodžio kamieno dvigarsius am, an taria dm, dn, o puntininkai — #m, un. Vakariniais puntininkais šiame straipsnyje! vadinama tarmė, kurios teritorija užima vakarinį puntininkų pakraštį ir nepriklauso nei puntininkams rotininkams, nei puntininkams žalininkams (Zr. 1 ir 2 pav.?). Kaip matyti iš žemėlapių, pontininkų kaimynai vakaruose ir pietuose yra pantininkai, vakarinių puntininkų kaimynai pietvakariuose — vidurio aukštaičiai, pietryčiuose — Zalininkai, rytuose — rotininkai. Rytinis pontininkų pakraštys ištisai ribojasi su vakariniais puntininkais. Naujai surinkta dialektologinė medžiaga leidžia patikslinti ir pataisyti lietuvių kalbinėje literatūroje nurodytas aprašomųjų tarmių ribas. Pavyzdžiui, dabar turima naujoji medžiaga rodo, kad pontininkai užima mažesnį plotą, negu buvo rodoma iki šiol spausdintuose žemėlapiuose? (plg. 2 pav.). Anksčiau sudarytuose žemėlapiuose prie pontininkų buvo priskirti, kaip dabar nustatyta, puntininkuojantieji punktai* 234 (Miežiškiai — Mieškai), 802 (Manikūnai) ir pantininkuojantieji punktai 168 (Getautai), 201 (Smilgiai), 231 (Sidabravas). Kita vertus, pontininkams nebuvo priskirti pontininkai, gyvenantieji apie Uliūnus, Dūdonis (268). Žymiai tiksliau, negu minėtuose Žemėlapiuose, pontininkų ribos buvo nurodytos ! Terminas „vakariniai puntininkai“ lietuvių kalbinėje literatūroje iki šiol nebuvo vartotas. 2 Žemėlapiai sudaryti, remiantis Lietuvos TSR MA Lietuvių kalbos ir literatūros institute esančia medžiaga, surinkta tarybiniais metais dialektologinių ekspedicijų metu. ¥ „Archivum Philologicum“, t. 4, Kaunas, 1933, p. 21—35 (žemėlapis pridėtas prie straipsnio); Lietuvių kalbos rašybos žodynas“, Kaunas, 1948, p. 118. * Straipsnyje numeriais pažymėtos vietovės reiškia punktus, kurių tinklas sudarytas LKLI Kalbos istorijos ir dialektologijos sektoriaus „Lietuvių kalbos atlaso“ reikalui. Dėl smulkesnių duomenų žr. priedą „Gretimų tarmių punktų, besiribojančių su pontininkais ir vakariniais puntininkais, sąrašas“, 175 P. Būtėno straipsnyje „Augštaičių tarmės okuojančiosios pašnektės sienos“*, nors okuojančiąją pašnektę P. Būtėnas suprato žymiai plačiau, negu dabar suprantami pontininkai (okuojančiąją pašnektę jis išskyrė pagal tvirtagalių am, an virtimą om, on; tokiu būdu okuojančiajai pašnektei jis priskyrė ir didelę dalį pantininkų). Bendra aprašomųjų tarmių fonetikos charakteristika Pontininky ir vakarinių puntininkų tafmės absoliučiai vientisų tarminių vienety nesudaro. Kiek vieningesni, bent fonetiniu atžvilgiu, yra pontininkai, o vakariniai puntininkai, esantieji šiaurėje, kirčio atitraukimu, galūnių trumpinimu ir kai kuriomis kitomis ypatybėmis šliejasi prie pontininkų, tuo atsiskirdami nuo likusiųjų vakarinių puntininkų. Bet tai visiškai ir suprantama. Kaip teisingai pastebėjo V. Grinaveckis®, kirčio atitraukimo ir žodžio galo trumpėjimo centras Aukstaičiuose yra Mūšos upynas, todėl pontininkai ir vakariniai puntininkai, esantieji šiaurėje, turi šiuo atžvilgiu daug bendrybių. Kita vertus, dvigarsių am, an vertimo ir priebalsio / kietinimo bangos sklido iš rytų, ir šių reiškinių izoglosos išsidėsčiusios visai kitaip, negu kirčio atitraukimo ir žodžio galo trumpėjimo reiškinių izoglosos. Dėl šių priežasčių tiriamųjų tarmių fonetika marga ir sudėtinga". Šiame straipsnyje bus apžvelgtos tik būdingosios pontininkų ir vakarinių puntininkų tarmių fonetinės ypatybės, nenagrinėjant jų istorinės raidos ir apeinant kai kuriuos mažiau svarbius aprašomųjų tarmių fonetinius reiškinius bei svyravivimus. 1. Žodžio kamieno dvigarsių am, an, em, en likimas am, dn, ėm, én Visame pontininky tarmės plote dm, dn>om, 6n®, pvz.: kénd® ~ kanda, longs ~ langas, ponis ~ pdntis, somi§ ~ samtis, tonkė ~ tankiai, vont ~ vdnta, o ém, én išlaikomi sveiki, pvz.: gevéni ~ gyvénti, pémpe ~ pémpé. Kai kur literatūroje duodami pontininky pavyzdžiai givéni, pémpe'® šiuo metu nėra paliudyti ir, atrodo, negalėjo būti paliudyti ir anksčiau", Vietoje senojo dn prieš pučiamuosius priebalsius /, m, n, r, j, v, S, §, z, ž pontininkų tarmėje tariamas ilgasis o, pvz.: kdsf ~ kąsti, džals „ąžuolas“, o vietoje senojo én prieš tuos pačius priebalsius tariamas ilgasis e, pvz.: sprési ~ sprėsti. — 5 Zr. P. Būtėnas, Augštaičių tarmės okuojančiosios pašnektės sienos, „Archivum Philologicum“, t. 3, Kaunas, 1932, p. 168—194. 8 V1. Grinaveckis, Galūnių trumpėjimas lietuvių kalbos tarmėse, „Vilniaus Valstybinio pedagoginio instituto mokslo darbai“, t. 8, Vilnius, 1959, p. 97—104. 7 Plg. I. Jašinskaitė, Kirtis, priegaidé ir jų poveikis vokalizmui Biržų tarmėje, „Lietuvių kalbotyros klausimai“ (toliau — LKK), t. 1, Vilnius, 1957, p. 189—194; J. Šukys, Miežiškių tarmės vokalizmo bruožai, LKK, t. 2, Vilnius, 1959, p. 151—163. * Tiek pontininky, tiek vakarinių puntininky šiek tiek lk. paveikti tarmės atstovai šios ryškiosios tarmės ypatybės (dm, an išvirtimo) dažnai vengia ir dm, dn neretai taria kaip lk. ?* Ne kdnd, o kėnd tariama ir šiaurinių pantininky. Gal būt, veikia kdsf, kd§ans analogija. 10 Žr. Lietuvių kalbos rašybos žodynas, Kaunas, 1948, p. 119. 11 Plg, P, Būtėnas, min, str. 176 Visame vakarinių puntininky plote dm, dn< iū.m, ū.n??, pvz.: kū.nd(v) ~ kanda, lū.ng(v)s ~ langas, pi.nti.§ „„pantis“, su.mti.\§ „samtis“, tū.nkė ~ tankiai, vū.nt(v) ~ vanta, o beveik visų vakarinių puntininky plote ém, én> i.m, in, pvz.: givi.nt ~ gyvėnti, pi.mpe ~ pėmpė, Sveikus ėm, én išlaiko vakariniai puntininkai, esantieji pagal šiaurės pontininkus (26, 55, 80, 80*, 112) įr pagal pantininkus (373, 408, 446). "alum senojo dn prieš /, m, n, r, J, V, 8, §, z, Z puntininky tarméje tariama i, : kiisi ~ kąsti, #zal(v)s || ūžol(v)s „ąžuolas“!2, am, an, em, en ; Visų pontininkų am, afi, em, eii > om (om), oii (of), ém (em), ėfi (eA), pvz.: komša (komša) ~ kamšo, roiikos (rofikos) ~ raiikos, témp (temp) ~ tempia, $véiite (šverite) ~ švefitė. Lygiai taip pat, kaip Pontininkuose, am, aii, em, efi išvirtę vakariniuose Puntininkuose apie Saločius (26, 55, 80, 80%). Visų likusių vakarinių puntininkų a, an, em, ei > um, un, im, if, pvz.: kumša ~ kamšo, ruiika.,s ~ raūnikos, timpi ~ tempia, švifiteį, ~ šventė. Pontininkų tarmėje vietoje senojo ai prieš I, m, n, r, j, v, s, š, z, ž yra ilgasis o, pvz.: ždsis ~ žąsys, grosts ~ grąžtas, o vietoje senojo efi prieš tuos pačius priebalsius yra ilgasis e, pvz.: grėž ~ grėžia, tési ~ tėsti, Vadinasi, pontininky pavyzdžiai sprési, tési'* laikytini nepaliudytais. Vakariniy puntininky tarméje vietoje senojo afi prieš I, m,n, r, j, v, S,Š, z, ž yra i, pvz.: žiūsių) (9 ~ žūsys, grūšt(v)s ~ ~ grąžtas, o vietoje senojo ei prieš tuos pačius priebalsius yra f, pvz.: griži ~ gréZia, fist ~ testi. Tiktai pereiginé Saločių tarmė (55,80%, 112) senojo esi vietoje prieš /, m, n, r, j, v, s, š, z, ž, kaip ir pontininkai, turi e, pvz.: grėž, tési. Nekirčiuoti am, an, em, en Pontininkų nekirčiuoti am, an, em, en>om (om), on (on), ėm (em), ėn (en), pvz.: kompéls (kompéls) ~ kampėlis, ronkėla (ronkėla) ~ rankėlė, kėmpi.ne (kempine) ~ kempinė, pėnkėlek (penkédlek) ~ penkiolika. Lygiai taip pat, kaip Pontininkuose, nekirliuoti am, an, em, en yra išvirtę vakariniuose Puntininkuose apie Saločius (26, 55, 80, 80%). Visų likusių vakarinių puntininky am, an, em, en > um, un, im, in, pvz.: kumpėliųs (9, runkėla;., kimpiney, pinkdlek(v). Vietoje senųjų nekirčiuotų an, en pontininky ir prie jų prisisliejusiy vakarinių puntininkų Saločių tarmėje yra trumpieji o, ę, pvz.: kosnėls ~ kąsnėlis, žosėles ~ žąsėlės, gręeži.ms ~ gręžimas, o visų likusių vakarinių puntininkų vietoje senųjų nekirčiuotų an, en prieš tuos pačius priebalsius yra trumpieji u, i, pvz.: kusnėliį$, Zuselag.ys, grizi.m(v)s. 12 Žinoma, dm, dn>ū.m, G.n ir kitų puntininkų, tačiau vakarinių puntininkų bendrybės su kitais puntininkais ar skirtybės nuo jų straipsnyje nelie¢iamos. 13 Pavyzdžių su senuoju én prieš I, m, r, v, j, s, š, z, ž vakariniuose Puntininkuose nerasta, W Žr. Lietuvių kalbos rašybos žodynas, Kaunas, 1948, p. 119. 12, Lietuvių kalbotyros klausimai, V 177 2. Senųjų žodžio galo dvigarsių an, en likimas *an, *ėn Senųjų žodžio galo *dn, *én vietoje (Ik. a, e) beveik visi pontininkai balsio nebeturi, pvz.: so rofik ~ su ranka, so kar? ~ su karve, mėšk ~. miškė, o vakariniai puntininkai, išskyrus punktus apie Saločius ir Biržus, einančius šiuo atveju kartu su pontininkais, turi redukuotus v, i, pvz.: su rufšiko, su kdrvi, miški. *an, *efi Senųjų žodžio galo *aii, *efi vietoje (Ik. ą, ¢) pontininky tarmė turi trumpuosius 2 (0), ė (g), pvz.: vaiko (vaiko) ~ vaiką, lūpė (ldpe) ~ lūpę, bū.vės (bū.vęs) ~ būvęs. Lygiai tokius pat balsius turi ir vakariniai puntininkai apie Saločius (26, 55, 80, 80%). Visi likusieji vakariniai puntininkai turi balsius i.), u.. Pusilgius i, u. turi vakariniai puntininkai rotininkų pasienyje, pvz.: vaiku., lapi., bū.vi.$, o trumpuosius i, « turi vakariniai puntininkai Zalininky pasienyje, pvz.: vaiku, ldpi, bū.vis. 3. Kirčiuotų žodžio kamieno trumpųjų balsių i, u ilgėjimas Aprašomųjų tarmių kirčiuoti žodžio kamieno trumpieji balsiai i, w yra pailgėję iki pusilgių, pvz.: vi.s(v)s ~ visas, ki.t(v)s ~ kitas, bū.va ~ būvo, šū.i(i.) ~ šūnį. 4, Nekirčiuotų ar vėliau gavusių atitrauktinį kirtį žodžio kamieno trumpųjų balsių i u platėjimas Didelėje pontininkų tarmių dalyje (apie Pasvalį, Joniškėlį) nekirčiuoti ar vėliau gavę atitrauktinį kirtį žodžio kamieno trumpieji balsiai i, w yra paplatėję: i prieš minkštąjį priebalsį tariamas e, pvz.: ešėje ~ išėjo, preleiides ~ prilifides mėšk ~ miske, vės ~ visi, i prieš kietąjį priebalsį paprastai tariamas kaip suprie šakintas 2, pvz.: paioiik ~ patiiika, Dg ~ liga; nekirčiuotas u visur tariamas 9, pvz.: oštėka ~ užtėko, bovo ~ buvaū, tė ~ tu. 5. Nekirčiuotų žodžio kamieno ilgųjų balsių trumpėjimas ir dvibalsių fe, uo vienbalséjimas Visi prieškirtiniai ir pokirtiniai žodžio kamieno ilgieji balsiai i, į pontininkų ir vakarinių puntininkų tarmėse yra sutrumpėję iki trumpyjy, pvz.: tilet ~ tylėti, grudėl(i.f8) „grūdėlis“. Visi prieškirtiniai ir pokirtiniai žodžio kamieno ilgieji balsiai ė, o taip pat yra sutrumpėję iki trumpųjų. Dalyje aprašomųjų tarmių (vakarinių puntininkų centre) balsiai ė, o sutrumpėjo, nekeisdami savo kokybės, pvz.: tėvėli.y8? „tėvėlis“, ZoRte ~ žolytė. Dalyje aprašomųjų tarmių (pontininky ir piety vakarinių puntininkų) jie trumpédami susiaurėjo ir virto ¢ (i), o(u), pvz.: tevél(i.)®, tivél(i.)®, ZoIre, žultte. Vakariniuose Puntininkuose apie Biržus, Vabalninka 0 trumpédamas paplatéja i ir tariamas 0 ar net beveik visiškai kaip a, pvz.: žolite, Zalrte,., ~ žolytė, stovéi, stavét ~ stovėti. Vietoje Ik. nekirčiuoto ė apie Raguvą (302) ir į pietus nuo Raguvos tariama e, pvz.: mesite ~ mésyté, dežū.te ~ dėžūtė, 178 Nekirčiuoti žodžio kamieno dvibalsiai ie, uo yra suvienbalsėję ir taip pat trumpi, pvz.: donite, donite, dunite, donite, danite ~ duonytė; pėnėl(i.y9), penėl(i.)9), pinél(i.)s), pėnėl(i.Yy9, penél(i.)s’ „pienčlis“. 6. Kirčio atitraukimas ir žodžio galo trumpėjimas Pontininkų ir vakarinių puntininkų žodžio galo fonetinio trumpėjimo laipsnis priklauso nuo kirčio atitraukimo laipsnio (žr. priedą — 3 pav.). ; Labiausiai kirtis atitraukiamas Mūšos upyno pontininkų ir vakarinių puntininkų (apie Saločius) tarmėse. Iš trumpos ir tvirtagalés'® galūnės į ilgą ir trumpą priešais einantį žodžio kamieno skiemenį kirtis čia atitraukiamas visada, pvz.: tvdr ~ tvora, šak ~ šaka, gaids ~ gaidys, sako ~ sakail. Kadangi kirčio atitraukimas čia intensyviausias, tai ir šių tarmių žodžio galas sutrumpėjęs labiausiai. Trumpieji žodžio galo balsiai (čia turima galvoje ir tie, kurie kilę iš senųjų tvirtapradžių ilgųjų balsių bei dvibalsių ie, uo) yra nukritę arba iškritę, pvz.: vaiks m vaikas, aks ~ akis, sūns ~ sūnūs, gėf ~ geri(i< ie), vaik + vaikū (u<-uo). Žodžio galo priebalsiams /, m, n, r, j, y tokiu atveju būdingas tam tikras skiemeniškumas. Jeigu susidaro sunkiai ištariama priebalsių grupė, atsiranda įspraustinis balsis; minkštųjų priebalsių grupėje šis balsis yra priešakinės eilės, pvz.: aškals ~ arklys, tėkai ~ tikri, o kietųjų priebalsių grupėje — + užpakalinės eilės, pvz.: ti.kars ~ tikras, kdkals ~ kūklas. Tvirtagaliai žodžio galo balsiai trumpėja iki trumpųjų, pvz.: šaūdu ~ šiaudį, grėžo „gražų“. Trumpieji balsiai yra ir vietoje suvienbalsėjusių dvibalsių, pvz.; gare ~ gerai, siko ~ sakaū. Kai kuriais atvejais senieji tvirtagaliai žodžio galo balsiai yra net išnykę: ia-kamienių vardažodžių vns. vardininko 7, pvz.: arkals ~ arklys, ėžs ~ ežys; vns. galininko į, pvz.: dk ~ aki, aūš ~ aišsį, di.del ~ didelį, ia-kamienių daiktavardžių sutrumpėjusios vietininko formos nekirčiuotas y, pvz.: daržėl „daržėlyje“, miškėl „miškėlyje“. Nėra jokio balsio ir vyr. giminės daiktavardžių vns. naudininko galūnėje, pvz.: gaid || gaidž „gaidžiui““, vaik „vaikui“. Pontininkų pietuose apie Panevėžį ir greta pontininkų esančiuose vakariniuose Puntininkuose kirtis nuosekliai atitraukiamas iš trumpos galūnės į prieš einanti ilgą žodžio kamieno skiemenį, pvz.: dien(v) ~ diena, perk(i) ~ perki, tačiau kitais atvejais pasitaiko svyravimų, pvz.: Sak || šakdš ~ šaka, vis || visi ~ visi, gaid(i)s | gaidis ~ gaidys, gėre || geré ~ gerai, sako || sakė ~ sakaū (268 punkte tik labė, sakd (iš ilgos galūnės į trumpą prieš einantį skiemenį kirtis čia neatitraukiamas niekada). Kai kuriuose Pontininkuose (202, 203, 233 punktai) tokių kirčio neatitraukimo atvejų pasitaiko labai retai (lemia sakinio ritmika, tarmės atstovo amZius ir kt.), bet prie pontininkų esančių vakarinių puntininky tie svyravimai gana ryškūs. Visose šiose pereiginėse iš visuotinio kirčio atitraukimo į sąlyginį tarmėse trumpieji balsiai kartais (ypač sunkiai ištariamose priebalsių grupėse) nėra nukritę ar iškritę, bet neaiškiai, murmamai dar tariami, o ilgųjų balsių išnykimas čia nebūdingas, pvz.: ti.kr(v)s ~ tikras, arkl(i)s ~ arklys. Vakarinių puntininkų šiaurinėje: dalyje (pagal Latvijos TSR ir apie Biržus) kirtis nuosekliai atitraukiamas iš trumpos galūnės į priėš einantį ilgą ir trumpa 1S Pačioje pontininkų šiaurėje kirtis kartais atitraukiamas net iš tvirtapradės galūnės, pvz.: blėgom „blogoms“, sūnam „sūnums“, Tačiau. iš sutrumpėjusios vietininko galūnės kirtis neatitraukiamas, pvz.: dend „dienoje“, galvė „galvoje“, kertė „kertėje“, vagėd „vagoje“, 179 skiemenį, pvz. tvdr ~ tvora, sins ~ sūnūs, Sak ~ šaka, vis ~ visi. Kaip matyti iš pavyzdžių, visi trumpieji Žodžio galo balsiai čia yra nukritę ar iškritę. Nekirčiuoti ilgieji žodžio galo balsiai Biržų tarmėje yra sutrumpėję tik iki pusilgių, pvz.: bū.vi.8-m būvęs, kati. ~ kate, pi.gu. ~ pigų, stégu. ~ stogą. Likusiųjų vakarinių puntininkų kirtis nuosekliai atitraukiamas iš trumpos galūnės į prieš einantį ilgą skiemenį, pvz.: mokikla ~ mokykla, tvéro ~ tvora, „verki ~ verki. Žodžio galo trumpieji balsiai šioje tarmėje nenukrinta ir neiškrinta, tačiau visi yra redukuoti, pvz.: vdkaros ~1® vakaras, lazdd ~ lazda, giji ~ gyja, bitiš ~ bitės. Nekirčiuoti žodžio galo ilgieji balsiai rotininkų pasienyje yra sutrumpėję iki pusilgių, pvz.: grdžu. ~ grūžų, karvi. ~ kdrve, nūmu. ~ nūmą, pirti. ~ pirtį, saki.§ ~ sakes, o žalininkų pasienyje — iki trumpųjų, pvz.: grdžu ~ grūžų, kdrvi ~ karvę, ndmu ~ nūmą, pirti ~ pirtį, sūkis ~ sakes. Kirčio atitraukimas, žodžio galo trumpéjimas ir kiti fonetiniai reiškiniai taip pakeitė puntininkų ir ypač pontininkų tarmės fonetinę sistema, kad nuo Ik. ji turi gana daug skirtumų. į 2 Gretimy tarmių punktų, besiribojandiy su pontininkais ir vakariniais puntininkais, sąrašas 2 Punkto pavadi- : | Kuriai. tar. < : Apylinke Rajonas mei prigS nimas az klauso 25 Žeimelis Žeimelio Pakruojo pant.'? 53 Stegviliai Bardiškių " 60 Virskupénai Punduriy Biržų rot. 78 Guostagalis Guostagalio Pakruojo pant. 84 Skrebiškiai Kvetkų Pandėlio rot. 115 Kupreliškis Kupreliškio ” " 138 Kapčiūnai Valdeikių Pasvalio pant. (pont. tik pėdsakai) 143 Bakšėnai Salamiesčio Kupiškio rot. 168 Getautai Klovainių Pakruojo pant. 174 Pyragiai Kupiškio Kupiškio rot. * 201 Smilgiai Smilgių Šeduvos pant. 205 Noriūnai Noriūnų Kupiškio rot. 231 Sidabravas Sidabravo Šeduvos pant. 235 Subačius Subačiaus Kupiškio rot. 267 Eriskiai Ėriškių Ramygalos pant. 270 Surdegis Surdegio Anykščių rot. 271 Vaidlonys Troškūnų T žal. 304 Grybuliai Traupio " " 340 Narbutai Dabuziy Kavarsko ir 372 Pagirys Pagirio Ramygalos pant. 375 Knitiškiai Kunigiškių Kavarsko žal. 16 Kai kuriuose rotininkų pasienio punktuose (114, 142, 172, 173) šalia žodžio galo wv yra užfiksuota ir a. 17 pant. — pantininkai, rot. — rotininkai, žal. — žalininkai, vidur. — vidurio aukštaičiai, 180 o Šiauliai 1 RR 2 | pav, Rytų aukštaičių pontininky ir vakarinių puntininky tarmių plotas. 1 — pontininky tarmės plotas, 2 — vakarinių 181 puntininkų tarmės plotas XAPAKTEPHbIE ®OHETHYECKME OCOBEHHOCTH I'OBOPOB BOCTOYHBIX AYKINTAKTOB NMOHTHHUHKOB H 3ANAHBIX MYHTHHUHKOB H. HIYKHC Peaiome K roBopy BocTOuHbIX ayKIITAHTOB MNOHTHHHHKOB OTHOCHTCA roBop, B KOTOPOM JH(TOHTHYECKHEe COUueTAHHS OCHOBbI CJIOBa dm, dn>>oém, én. K roBopy BOCTOUHBIX AYKIITAHTOB 34TaJHBIX MYHTHHHHKOB OTHOCHTCS TOBOP, B KOTOpOM AHDTOHTHYECKHE COYETAHHS OCHOBbI CJIOBA dm, dn>ūm, tin W KOTODpbIK, TeppHTOPHAJILHO 3aHHMAS 3anajHyi0 YacTb NMYHTHHWHKOB, HE OTHOCHTCS HH K TMYyHTHHHHKAM POTHHHHKAaM, HH K NYHTHHHHKaM XXaJuHWHKaMm. [TOHTHHHHKH H 3anajHble MYHTHHHHKH B OCHOBHOM 3aXBATHIBAIOT Bupxaiickuii, IMacsanbckuii, [TaweBEXKHCCKHH, YKkmeprekuii paiionst JTutoBekoit CCP, a Take OKpaHHI HEKOTOPhIX COCE/IHHX paHOHOB. OnncsiBaeMbie TrOBOpkI OTJIHYaIOTCA GOMBIIMM pa3HO00Opa3HeM (hoHeTHUECKHX SBJIEHHH, nojasasiolmee GOJBIIHHCTBO KOTOPHIX SIBJISIOTCA HOBbIM TO CPaBHEHHIO C JHTEpaTypHbIM fA3bIKOM. OcoGeHHo 3TO XapakTepHO As Gacceiina pekn Mya H JI HacesIEHHBIX MYHKTOB y rpanuusl Jlatsuiickoit CCP. 3Snecb oTmeuaercs HHTEHCHBHAS OTTS2KKA YJapeHHsI H MWHTEHCHBHOE COKpAllleHWe KOHIA CJIOBA BIVIOTE JO BbIaJICHHS! BCEX KPATKHX TJIACHBIX, A B HEKOTOPBIX CJayyasx H. Oe3YAApHBIX JOJITHX TJIaCHbIX (C BOCXOAsuleH mHTOHAuwed). OTTSxKA yaapeHHS H COKpallleHHe KOHIA CJIOBa, XOTSl MeHee HWHTEHCHBHLIE, OTMEUAIOTCH H Ha OCTAJIbHOH TEPPHTOPHH OMHCHIBaEMBIX rosopoB. Ha Bceii TEPPUTOPHH jJĮAHHbIX roBopoB Oe3yjapHble TI/JacCHble i, u, é, O B OCHOBE CJOBa COKpaLaioTes Jo KPaTKHX, a yaapsiemble KpaTKHe i, u YAMHHAIOTCA 10 noayjaoarux. ĮludronrnHECKHE cOueTaHHS5A OCHOBbI CJIOBA am, an, em, en C HHCXOAfAIIeHl HHTOHALMENH B TOBOpE€ MOHTHHHHKOB MPOH3HOCATCS Kak om, dn, ém, én, a B roBope 3anajiHbIX TYHTHHHHKOB Kak um, tn, im, in. Te xe nu(TOHrHYECKHE COYETAHHA © C BOCXOAsIIel HHTOHALIKeH B roBOPe NOHTHHHHKOB MPOH3HOCATCH Kak om(om), ofi(ofi), ėm(em), éfi(en), a MOUTH y BCEX 3anajinbix NMYHTHHHHKOB Kak wm, wil, im, in. 183