Šešupės ir Jiesios intakai
Full text
LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, VI
LIETUVOS TSR MOKSLŲ AKADEMIJA
AFFLUENTI DELLA ŠEŠUPĖ E DELLA JIESIA
J. SENKUS
I. Rassegna dei nomi dal punto di vista della linguistica
La Šešupė e la Jiesia confluiscono nel Nemunas da sinistra: la prima nei pressi di Ragnit, la seconda all’altezza di Kaunas. Il corso della Šešupė attraversa per lo più il territorio dei dialetti dei Kapsai e degli Zanavykai, mentre quello della Jiesia attraversa il territorio dei cosiddetti secondi Kapsai, separandone una parte dagli altopiani centrali.
Tra i nomi degli affluenti della Šešupė e della Jiesia, come in quelli degli altri bacini, se ne trovano parecchi di grande interesse per la linguistica. Una parte considerevole di questi nomi è piuttosto antica, di origine baltica o persino indoeuropea. Tra gli idronimi più interessanti o più antichi dei bacini della Šešupė e della Jiesia si possono citare, per esempio: Aistà, Gazdà, Jotijà, Jūré, Keklys, Kisnà, Nóva, Orijà, Pentà, Pilvė, Sasnà, Sūduonìa (Sūduónė), Šeimenà, Vilkaujà e altri. A questa categoria appartengono anche Šešupė e Jiesia.
Alcuni dei nomi di fiume menzionati sopra, e altri simili, trascritti in vari modi, si trovano anche in antichi documenti, opere scientifiche, dizionari e altrove. Per esempio, il nome della Šešupė si trova nel vol. III di «Scriptores rerum Prussicarum», pp. 189 e 274, trascritto in due modi, precisamente: Szeszupe e Suppe. In una lettera di Vytautas del 1422 si legge: «fluvium S c h r e v i n t a (più avanti si legge S c h i r w y n t a — J. S.) intrat in fluvium S c h i s s c h u p p a»1. J. Sprogis, a p. 332 del «Dizionario geografico dell’antica Samogizia del XVI secolo», scrive Шешупя e rinvia al nome del ruscello Шетупъ, la cui voce ripete a sua volta il nome Шешупя2. Secondo R. Šmitlein, negli inventari la Šešupė è trascritta in diversi modi, precisamente: Šešupa, Šesupa, Sesupa, Šešuv i Sesuv. Basandosi sull’ultima forma, Šmitlein ritiene che in passato, al posto di Šešupė, vi fosse
1 Э. А. Волтер, Списки населенных мест Сувалкской губернии, Санктпетербург, 1901, р. 4.
In questo articolo i documenti antichi sono utilizzati solo in misura limitata; sono inoltre trattati solo brevemente i criteri per determinare l’antichità degli idronimi. Cercheremo di approfondire questi aspetti in futuro.
2 Cfr. I. Ja. Sprogis, Dizionario geografico dell’antica terra samogiziana del XVI secolo, Vilna, 1888.
Non è chiaro perché Sprogis inserisca la Šešupė nella stessa voce della Šetupė (Šetupis), né quale dei due affluenti del Nemunas sia qui la Šešupė, quello di sinistra o quello di destra.
213
essere *Šešuva³. È un peccato che l’autore non indichi in quali inventari precisamente l’attuale nome Šešupė sia scritto in modo diverso. Sorge il sospetto che Schmittlein confonda questo fiume con i nomi di altri fiumi e che, pertanto, la spiegazione stessa non sembri molto attendibile.
I nomi dei fiumi, e soprattutto quelli antichi, sono spesso menzionati e utilizzati nei suoi lavori anche da K. Būga. La sua attenzione è stata attirata da più di un nome di fiume dei bacini della Šešupė o della Jiesia. Per esempio, scrive: «Utilizzando il metodo comparativo, i linguisti, bisogna supporre, troveranno un’intera serie di nomi di fiumi che dovranno essere riconosciuti come ereditati dalla protolingua indoeuropea. A mio parere, tra questi nomi possono essere annoverati... il lituano Nova⁴. Va sottolineato che i linguisti considerano particolarmente antichi nomi baltici o indoeuropei quelli già menzionati: Jūrė, Keklys, Kirsna, Orija, Pentà, Siesartis, Seimenà, Šešupė, Vilkaujà e altri.⁵ Per esempio, la radice di Siesartė è accostata all’antico indiano sisarti «scorre, corre»⁶; Kirsna è accostato alla parola dell’antico prussiano kirsnan «nero»; Sasnà alla parola sasnis o sasnas, che nell’antico prussiano significava «lepre»⁷; mentre Keklys è riconosciuto come un relitto della lingua curone. Quest’ultimo nome potrebbe essere identico alla denominazione dell’antica regione della Samogizia nord-occidentale, attestata nelle fonti in due forme: Ceclis e Cecklis; si ritiene che la sua radice sia kek- (cfr. kėkė, kėkulas «gomitolo, grumo», kek-tà «gruppo, folla, grappolo») e che abbia corrispondenze in altre lingue indoeuropee⁸.
Alcuni dei nomi di fiumi citati condividono la radice anche con altri nomi. Per esempio, Šuduonià è probabilmente inseparabile dal nome Šuduvõs. Come sappiamo, il nome della parlata zanavykų è legato al nome del fiume Nõva, mentre la denominazione jótvingių (jótvingų) potrebbe essere collegata al nome del fiume Jotijõs. K. Būga indica che jótvingas è una parola derivata dal nome fondamentale (idronimo) *Jotva, e che il nome del fiume Jótva non è separabile dall’idronimo Jotijà⁹.
È noto che molti nomi di insediamenti derivano da nomi di fiumi. Numerosi nomi di questo tipo derivano anche da quelli degli affluenti della Šešupė o della Jiesia. Possiamo constatarlo confrontando, per esempio, i seguenti nomi di insediamenti con gli idronimi: a) formazioni senza prefisso: Alksnėnai — Alkšnė, Gulbinai e Gulbiniškiai — Gulbinas, Pilviškiai — Pilvė, Pentiškiai — Pentà, Sasnavà — Sasnà, Vilkaviškis — Vilkaujà; b) nomi con prefisso, particolarmente numerosi quelli con il prefisso pa-: Pajevonys — Jevónis, Pajiesys — Jiesià, Parausiai — Raùsvė, Pasūduonys — Šuduonià, Pašeimeniai — Seimenà; c) derivati dagli idronimi te-
³ Žr. R. Schmittlein, Etudes sur la nationalité des Aestii, t. 1, Toponymie lituanienne, Hofstetten (Bade), 1948, p. 114—115.
⁴ Žr. K. Būga, Upių vardų studijos ir aisčių bei slavėnų senovė, „Tauta ir žodis“, kn. I, Kaunas, 1923, p. 14.
⁵ Plg. K. Būga, min. darbas, p. 17 ir kt., R. Schmittlein, min. darbas, p. 101, 109, 112, 114, 125, 127 ir kt.
⁶ Plg. P. Skardžius, Lietuvių kalbos žodžių daryba, Vilnius, 1941, p. 24.
⁷ Plg. K. Būga, Lietuvių kalbos žodynas, sąs. II, Kaunas, 1924, p. LXXX ir LXXIII.
⁸ Plg. K. Būga, Lietuvių įsikūrimas šių dienų Lietuvoje, „Tauta ir žodis“, kn. II, Kaunas, 1924, p. 12; V. Grinaveckis, Dėl kai kurių vietovardžių kilmės, „Lietuvių kalbotyros klausimai“, t. III, Vilnius, 1960, p. 322, 323.
⁹ Žr. K. Būga, Lietuvių kalbos žodynas, sąs. II, p. LXXXVIII.
214
nomi di località che si distinguono per la desinenza del tema o non si distinguono affatto da essi: Guzdai — Gazdą, Jūrė — Jūrę, Krosnė — Krosną, Šlavanta, Šlavančiai — Šlavantą, Višakis — Višakį10.
Dal punto di vista della formazione, gran parte degli idronimi dei bacini dello Šešupė e della Jiesia sono composti da due temi. Alcuni sono piuttosto interessanti, benché non sempre facili da spiegare. Tra gli idronimi composti da due temi più interessanti si possono menzionare i seguenti: Aukšpirtą, Klūšgiris, Leimantas, Menčtrakis, Mergūtrakė, Nóvar aistis, Sėnšėšupė, Sūrmiškis e altri. Tra questi ve ne sono anche di molto strani, per esempio: Striūngia-brūzis, Strūmbagalvė.
Si incontrano anche idronimi come Višakis, che a una prima impressione possono sembrare composti da due temi. In questo caso è quindi necessaria un’analisi più approfondita. Višakį K. Būga lo confronta con Merštakiu (un affluente del Lielupė presso Žeimelis), Smalakiu e Várlakiu (Varlakys «un ruscello nei dintorni di Betygala»); egli, per esempio, afferma che «il nome del fiume Smalakis non differisce nella sua composizione dall’idronimo Višakis della regione di Suvalkai»¹¹ e che «Várlakis non differisce affatto, nella sua composizione, dagli altri idronimi con la desinenza -akis12». P. Skardžius chiama la componente -akis del vocabolo suffisso esteso, presente in Merštakis e Višakis13.
La maggior parte degli affluenti dello Šešupė e della Jiesia ha probabilmente nomi il cui primo elemento è la radice di parole comuni di vario tipo o, più raramente, di nomi propri, mentre il secondo è upė, upis (upys), upa, upelis (upėlis, upaitis), per esempio: Akmėnupis (Akmenupis), Báltupis, Bártupė, Dainupis, Églupis, Gėdupėlis, Gėdup is (Gedupỹs), Girnupėlis, Jótupis, Júodupė, Júodupelis, Kriokupỹs, Kumpupaitis, Lankupà, Molupỹs, Nėnupė, Ožkupỹs, Skriáudupis, Šveintupė, Vilkupis (Vil kupỹs) e altri. Gli idronimi di questo tipo nei bacini dello Šešupė e della Jiesia sono circa 150. La maggior parte si trova nella regione di Zanavykai. Solo tra gli affluenti della Nova si contano più di 10 nomi di questo genere. Si possono menzionare i seguenti: Aíksnupis (cioè Eíksnupis), Béržupis, Burliókupis, Kač̌upis, Mõčkupis, Poškupis, Rõgupis, Sparvinupis, Šilupė, Tamõšupis, Vinkšnupỹs. Gli idronimi di questa formazione sono abbondanti anche in altre zone del territorio della RSS Lituana. Tra questi idronimi composti da due temi, affluenti dello Šešupė e della Jiesia, alcuni nomi sono condivisi da più ruscelli,
10 Cfr. Ю. Бальчиконис, Названия литовских населенных пунктов от названий рек и озер, „Lingua Posnaniensis“, t. 7, Poznan, 1959, p. 240—252.
Vi sono numerosi nomi di località che occorre accostare con molta cautela a idronimi dalla radice simile. Per esempio, nella zona di Ąžuolų Būda, nel distretto di Kazlų Rūda, il nome del villaggio Pentupiai potrebbe non derivare dalla Penta: anzitutto, oggi in quel distretto non vi è alcun ruscello chiamato Penta (le Pėnta si trovano solo nel distretto di Šakiai, a circa 40 km da Pentupiai); inoltre, Pentupiai potrebbe essere nato per via fonetica da Penkupiai, poiché in realtà nella zona vi sono cinque piccoli ruscelli vicini l’uno all’altro. Tuttavia, una simile spiegazione assomiglia all’etimologia popolare, e si deve ritenere che Penkupiai abbia avuto un’altra origine: per esempio, uno dei cinque piccoli ruscelli potrebbe essere stato chiamato Pentupė, da cui sarebbe potuto derivare anche Pentupiai.
11 Cfr. K. Būga, Upių vardų studijos ir aisčių bei slavėnų senovė, „Tauta ir žodis“, kn. I, p. 37.
12 Cfr. K. Būga, ivi, p. 43; cfr. inoltre p. 14.
13 Cfr. P. Skardžius, Lietuvių kalbos žodžių daryba, p. 125.
215
per es.: Bėržupis, Kiaulupė, Rūd upis sono tre ciascuno; Juodupė, Mėckupis — quattro ciascuno; Vil kupis (Vilkupys) — cinque14.
Il primo elemento di questi nomi composti è il più interessante; inoltre, sono peculiari anche le variazioni del secondo elemento15, e in particolare la terminazione del tema dell’elemento upa (Lankupė). Si può supporre che questi idronimi composti non siano molto antichi; più precisamente, non è antico il secondo elemento. Che ciò possa essere effettivamente così si può dedurre, almeno in parte, anche dall’esempio della Šešupė menzionato all’inizio, la cui forma antica potrebbe essere stata Šešuva.
Gli idronimi formati da sintagmi, cioè gli idronimi composti, sono relativamente pochi: potremmo indicare soltanto i seguenti: Barčių upėlis, Barsukyno upėlis, Mažoji Aukspirta, Palaičių upėlis, Paukštynių upėlis, Strepetinės upėlis. Tali idronimi non sono antichi. Sono pochi anche nelle altre zone della Lietuvos TSR. In Lituania sono un po’ più numerosi i nomi composti di laghi formati con il genitivo.
Tra gli idronimi composti il cui primo elemento è un aggettivo pronominale, si può indicare quasi soltanto: Mažoji Aukspirta.
Tra i nomi degli affluenti della Šešupė o della Jiesia vi sono pochi prefissi. Gli idronimi prefissati più evidenti e frequenti sono soltanto quelli con il prefisso pa-, per es.: Pabališkis, Pagrau žys, Pašiekštupis. Con altri prefissi, a quanto pare, non esistono idronimi di questa regione, fatta eccezione per i soli due nomi con at- e už-, vale a dire: Atšlėtė, Užupis.
Il nome Ańtupelis, benché accentato con accento circonflesso, forse è bisillabico e di formazione simile, per esempio, a Ančiupis.
Vanno menzionati separatamente gli idronimi suffissati. Tra i suffissi consonantici che ricorrono nei nomi degli affluenti della Šešupė e della Jiesia, si possono ricordare i seguenti: -i j a (Jotija, Orija, Reketija), -e i k a (Judreika), -e i k i s (Brideikis), -u k a s, -u k ė (Jiesiūkė, Judriūkė, Lembūdukas, Trumpūkas, Žasinūkas), -i š k i s, -i š k ė (Adverniškė, Bagdžiškė, Dūdiškis, Kiauliškė, Pabališkis), -k l ė (Kafklė), -l y s (Krioklys), -e l i s, -e l ė (Graižėlis, Novėlė, Žarstėlė, Želsvėlė), -ė l i s (Ežerėlis, Šešupėlis), -a m a s (Dótamas), -i m a s (Lydimas), -e n a (Bambenà), -m e n a (Šeimenà), -i n i s, -i n ė (Eglinis, Dóvinė, Kermušinis, Meškinis, Meškinė, Plaušinė, Stirninė, Stumbrinė, Šarinis, Vilktinis, Žagarinis), -i n a s (Gulbinas), -y n a s, -y n ė (Kermušynas, Klio kynė, Ruškynas), -o n a (Lieponà), -o n i s, -u o n y s (Jevónis, Girmuonys), -r ė (Jūdrė), -o r ė (Kalnórė), -s ė (Bálsė), -a š a (Lašąšà), -y t ė (Vasakýtė), -o t a s (Laukščiotas), -u t ė (Pentūtė), -a n t a (Šlavantà), -a n t ė (Kregždantė), -a i t i s (Keklāitis, Kumpupaitis, Nópaitis), -(s)vė (Raušvė), -u v a (Valčiuvà).
Si incontrano anche nomi della stessa radice con un suffisso diminutivo, precisamente: Jiesia e Jiesiūkė, Jūdrė e Judriūkė, Keklys e Keklaitis, Nóva e Novėlė, Pentà e Pentūtė, Šešupė e Šešupėlis.
14 Naturalmente ricorrono anche idronimi di altra formazione, per es.: Gulbinas, Orija, Pentà, Rūdė.
15 Non di rado persino lo stesso ruscello presenta due forme affiancate del secondo elemento: stessa genere, ma vocali diverse nella terminazione del tema, oppure generi diversi, per es.: Gėdup is e Gedupys, Ožkupis e Ožkupys, Skriaudupė e Skriaudupis.
216
Queste sono soltanto alcune delle desinenze caratteristiche dei nomi degli affluenti dello Šešupė e dello Jiesia. Naturalmente si incontrano anche idronimi, per esempio: Amalvė, Šeimena, la cui desinenza è rara oppure può essere interpretata e spiegata in modi diversi.
In alcune fonti compare anche Pentalė — affluente di destra del Pentos II, che confluisce nel Pentos I, e questo a sua volta nella Nova16. Sappiamo che la desinenza -alė, fatta eccezione per le parole di tipo substantivum mobile, per esempio dreiskalius, -ė, è tipica della Samogizia. Pertanto, l’idronimo zanavico Pentalė, se non si tratta di un errore di stampa, può essere un interessante dato linguistico, testimonianza della passata vicinanza tra i dialetti samogitico e zanavico.
Occorre inoltre menzionare separatamente la desinenza -(i)ūtis dell’idronimo dei kapsai (Pajevonys) Smailiūtis, che in quest’area non ha alcun corrispondente tra le parole della lingua comune. Non mi è capitato di sentirla nemmeno nei cognomi.
Va notato che le radici e le desinenze degli idronimi dei bacini dello Šešupė e dello Jiesia, con pochissime eccezioni, sono lituane o baltiche. I nuovi nomi di origine straniera, o gli elementi che li compongono, sono rari e si incontrano soltanto, di norma, per denominare un piccolo ruscello o uno poco conosciuto, per esempio: Brazamōskas, Brōkinis, Reketkà (raro), accanto a Reketijos, Ute-linka. Come già ricordato, una parte degli idronimi di quest’area è di origine indoeuropea, anche se l’etimologia di alcuni, per esempio Šeimenos, può essere spiegata in modi diversi17. Numerosi idronimi sono anche di origine più recente. Probabilmente la maggior parte di questi è costituita dai nomi a due radici già menzionati, con il secondo elemento -up-.
Una parte considerevole dei nomi dei fiumi e dei ruscelli dei bacini dello Šešupė e dello Jiesia è legata, per significato o origine, a varie caratteristiche dell’alveo, delle rive o dell’acqua, in base alle quali gli abitanti hanno dato loro un nome. Tali caratteristiche e particolarità, e gli idronimi assegnati in riferimento a esse, sono, per esempio:
a) il colore dell’acqua: Juodupė, Juodupis, Raudenyčia, Rausvė, Rūdė, Skāistis; a questa categoria appartiene anche Kirsnà, che nell’antico prussiano significava «nera, fiume nero»;
b) la corrente e il corso del fiume (dell’acqua), ossia il modo in cui scorre: Jūdrė, Judriū-kė, Grāužė, Grāužupis, Krioklys, Kriokupys;
c) le dimensioni, la profondità o, in generale, la forma del fiume: Didupis, Ežerėlis, Prūdupėlis, Smailiūtis, Trumpūkas;
d) il fondale del fiume: Akmėnupis, Geležynupis, Geležupis, Klamūpis, Mólė, Molupys, Pūrvė, Rūdūpis, Žvirgždė, Žvirgždūkas;
e) la temperatura dell’acqua: Šaltupis.
Naturalmente, queste caratteristiche, per esempio il colore dell’acqua, possono dipendere anche dal fondale del fiume; pertanto, l’origine degli idronimi dalle caratteristiche qui menzionate non può talvolta essere ricondotta rigorosamente a una sola di esse, per esempio, nel caso dell’idronimo
16 Per esempio, cfr. M. Lasinskas, J. Macevičius e J. Jablonskis, Lietuvos TSR upių kadastras, vol. 1, Vilnius, 1959, p. 188. In questa pubblicazione compaiono anche altri nomi che non corrispondono ai dati attuali della lingua popolare, per esempio Rokupė.
17 Cfr. Die altpreussischen Ortsnamen gesammelt und sprachlich behandelt von G. Gerullis, Berlin und Leipzig, 1922, p. 251; P. Skardžius, Lietuvių kalbos žodžių daryba, p. 233; A. Vanagas, Akmena, Lašmuo ir kiti panašios darybos upėvardžiai, „Lietuvių kalbotyros klausimai“, vol. 4, Vilnius, 1961.
217
Possiamo collegare l’origine di Rūdupis non solo alla caratteristica del suo letto, ma anche al colore dell’acqua; Geležynupis, Geležūpis non solo al letto del fiume, ma anche alla temperatura dell’acqua; oppure, per esempio, i nomi fluviali Krioklys, Kriokupys vanno considerati onomatopeici, indissolubilmente legati anche alla forza della corrente e del flusso.
Vi sono inoltre numerosi nomi fluviali derivati da nomi di vari alberi e piante, uccelli, animali selvatici e domestici, pesci, insetti e altre creature, per esempio:
a) alberi: Alksnė, Bėžupis, Eglinis, Eglupis, Kašklė, Lieponė, Obelūpis, Ūosupelis, Vinkšnupys;
b) piante: Mėžubalė, Rūškynas, Samanupis, Žolupis;
c) uccelli: Ančiupis, Gaŕnupelis, Gulbinas, Kėkštupis, Sakalupis, Strazdupysis, Šarkyčia, Vaŕnupelis;
d) animali domestici e selvatici: Aviniškė, Barsukynas, Briedupis, Kiaulyčia, Kiauliškė, Kiaulupė, Kumėlupis, Meškinė, Ožkupys, Ožupis, Ožupelis, Stirninė, Stumbrinė, Šernupis, Ūdrupis, Ūdrupys, Vilkupis, Voverupelis;
e) insetti e altre creature: Blūsupis, Dėlupis, Vaŕliaupis, Vėžupis.
Parlando dell’origine dei nomi fluviali legata alle caratteristiche fisiche o ad altre peculiarità di un fiume o di un ruscello, occorre dire che possono esistere fiumi e ruscelli il cui nome oggi non corrisponde alla loro realtà fisica o a una realtà simile, o addirittura la contraddice completamente; per esempio, gli affluenti della Nova e della Pilvė Didupis e Didžupis sono ruscelli molto piccoli. Oppure, per esempio, Blūsupis probabilmente si chiama così perché è piccolo.
Si incontrano affluenti della Šešupė e della Jiesia che hanno ricevuto il nome da antroponimi (per lo più cognomi) o da nomi di località abitate (villaggi ecc.), per esempio: Močkupis, Pračkūpis, Švedupys, Tamošupis. Da questi pochi esempi si vede già che sono composti da due elementi, il secondo dei quali è la radice up-. I nomi fluviali di questa origine sono piuttosto pochi e probabilmente non sono antichi.
Va sottolineato che nei bacini della Šešupė e della Jiesia vi sono circa 50 nomi fluviali che non ricorrono in altre zone della RSS Lituana né tra i nomi degli affluenti di altri bacini. Qui ne elencheremo una parte considerevole, compresi quelli più importanti, precisamente: Aistą, Aukspirta, Dōvinė, Gazdą, Ūglė, Jevōnis, Jotiĭa, Jōtupis, Keklys, Keklaitis, Krosną, Laukščiōtas, Nėnupė, Nōva, Novėlė, Pāikis, Pentā, Pentūtė, Pilvė, Sasna, Sūduonia, Sėdvyga, Šeimenā, Šiulė, Tūrupis, Vaňdupė, Vasakytė, Viemuonia, Višakis, Žarstėlė.
Si potrebbero aggiungere anche nomi fluviali unici nella RSS Lituana e più interessanti dal punto di vista della ricerca, come Vabalkšnė, Vilkauja, sebbene le loro radici possano ricorrere anche in altri toponimi.
Tra i nomi fluviali meno interessanti si possono menzionare i seguenti nomi fluviali antroponimici del bacino della Šešupė: Milupė, Noreikupė, Tamošupis ecc., che non ricorrono neppure altrove.
Un altro grande gruppo è costituito da nomi fluviali che designano non solo affluenti dei bacini della Šešupė e della Jiesia, ma anche affluenti di altri fiumi della RSS Lituana. Tra i nomi fluviali che ricorrono due, tre o più volte nel territorio della RSS Lituana, alcuni dei più interessanti sono, per esempio: Balsė, Gulbinas, Jūdrė, Jārė (: Jūria — Tauragės raj.), Juodupė, Orijà, Siesartis, Šaltupis, Širvinta, Švent-
218
fiume (Šventupis), Vėžupis (Vėžupis), Vinkšnupis, (Vinkšnupis, Vinkšnupys). Tra questi, i più numerosi (alcune decine ciascuno) sono Juodupė (Juodupis) e Šalupis.
Vi sono opinioni18 secondo cui i nomi delle acque che ricorrono spesso sono indice di antichità; tuttavia, tale opinione non si adatta a tutti i nomi, soprattutto a quelli degli affluenti dei bacini dello Šešupė e della Jiesia. Si può ritenere che molti nomi degli affluenti dello Šešupė e della Jiesia, proprio perché non ricorrono in nessun altro luogo del territorio della RSS Lituana (sebbene, naturalmente, alcuni di questi idronimi possano avere corrispondenti simili in altre lingue baltiche), siano tra i più antichi. Confrontiamo, per esempio, gli idronimi menzionati sopra: Aistą, Gazdą, Jotiją, Keklįs, Pentą, Sūduonią, Šeimeną e altri.
Che vi siano numerosi idronimi conosciuti in più di una zona della RSS Lituana non è, come dice K. Būga, in realtà motivo di meraviglia: tali nomi, anche se non tutti, sono ancora al tempo stesso parole comuni oppure derivati da parole comuni19. Inoltre, alcuni idronimi possono essere stati anche importati. K. Būga considera, per esempio, tali i nomi della regione di Suwałki Širvirta e Siesartis. Secondo lui, la loro antica patria sarebbe la Lituania orientale, quella che egli chiama la terra di Vilnius, dove ancora oggi si trovano Širvintā e Siesartis20.
Va inoltre richiamata l’attenzione sull’accentazione degli idronimi.
Nell’accentazione degli idronimi si sono conservati alcuni tratti arcaici più che nelle parole comuni. Per esempio, nei suffissi diminutivi degli idronimi -aitis e -ytė si è conservata l’antica intonazione circonflessa; nelle parole comuni, in questa regione questi suffissi sono ormai di norma accentati con intonazione acuta. Si confrontino, per esempio, gli idronimi Keklaitis, Kumpupaitis, Vasakytė e le parole comuni kepalaitis, vežimaitis, mergytė, žuvytė. L’accentazione arcaica degli idronimi si osserva anche nel fatto che alcuni di essi, per esempio quelli con il suffisso -inė, come Dóvinė, Žvikinė, sono accentati sulla radice e non sul suffisso.
Le persone anziane accentano sempre con intonazione circonflessa idronimi come Gráužė, Páukis, Pilvė, Váiliškas, mentre i più giovani talvolta già con intonazione acuta, per esempio Pilvė21.
Negli idronimi si riscontrano non solo varianti formali, ma anche doppie accentazioni e forme alternative. Per esempio, gli idronimi composti con il secondo elemento e la parola upis presentano due accentazioni: sul primo e sul secondo elemento, più precisamente: a) sulla radice o sul suffisso della prima parola; b) sulla radice della seconda parola. Tra quelli accentati sulla radice della prima parola o talvolta sul suo suffisso si possono menzionare, per esempio: Gražupis, Girnupis, Klamupis, Skriāudupis, Sparvinupis, Šiekštupis, Tamošupis, Tūrupis, Vilkupis, Vỹžupis. Gli idronimi accentati sulla radice della seconda parola sono meno numerosi; si possono menzionare, per esempio:
18 Cfr. R. Schmittlein, op. cit., p. 76.
19 Cfr. K. Būga, Upių vardų studijos ir aisčių bei slavėnų senovė, «Tauta ir žodis», vol. I, p. 16. Si può inoltre ritenere che tutti i toponimi derivino da parole comuni oppure da nomi personali.
20 Cfr. K. Būga, ibid. La sorgente della Širvinta orientale si trova nel distretto di Nemenčinė, quella della Siesartis nel distretto di Molėtai; entrambe sfociano nella Šventoji.
21 Naturalmente vi sono anche idronimi simili accentati fin dall’antichità con intonazione acuta, per esempio Graižė.
219
Geležupis, Gražupis, Obelupis, Sakalupis, Samanupis. Non sembra possibile determinare una ragione chiara per questa duplice accentazione. Si riscontrano persino varianti accentuali dello stesso idronimo (di un medesimo corso d’acqua o di corsi d’acqua diversi con lo stesso nome), per esempio: Akmenupis e Akmenupis, Vėžupis e Vežupis. La prima accentazione sembra essere quella più antica. Inoltre, l’accentazione potrebbe essere legata anche alla formazione della parola.
Si riscontrano esempi di accentazioni divergenti anche in altri casi, per esempio: a) diversa posizione dell’accento e diversa classe accentuale: Jūdrė e Judrė, Orijà — gen. Orijos e Orijõs (cfr. Jotijà, Jotijõs); b) diversa intonazione, per esempio: Naũsupė e Náusupė (raro). Qui l’intonazione discendente sembra essere più recente e forse è sorta per ragioni dialettali o di altro genere.
Nei nomi degli affluenti dello Šešupė e dello Jiesia, una delle questioni più difficili e intricate riguarda il rapporto tra gli elementi dialettali a ed e all’inizio della parola. La questione è particolarmente rilevante nella normalizzazione dei toponimi e degli idronimi, e richiede quindi notevole cautela. Per esempio, l’idronimo zanavico Álnupio non può essere ricondotto a Elnupį per tre ragioni: primo, gli zanavici trasformano in e la a iniziale delle parole lettone, pronunciando, per esempio, ekėčios, ekmuõ, ma non fanno lo stesso con questo idronimo; secondo, non hanno la parola elnias, bensì chiamano l’animale briedžiu; terzo, questo idronimo potrebbe effettivamente contenere anche l’antica radice al-, attestata pure in altri idronimi o nomi di laghi, per esempio: Alnà (un ruscello nel distretto di Lazdijai), e, nella stessa località, il lago Al̃nas22; inoltre, cfr. Álnis (un lago nel distretto di Molėtai) e, nella stessa località, il ruscello Álnės upėlis.
Che la confusione si verifichi anche in casi evidenti di a ed e iniziali è dimostrato chiaramente dal fatto che talvolta due affluenti con lo stesso nome vengono scritti in due modi: alcuni dizionari normativi, tenendo conto dei dialetti, riportano per esempio Álksnė e Elksnė23. Sebbene nel dialetto kapsiano, in cui si conoscono entrambi gli idronimi, essi siano effettivamente pronunciati in due modi diversi — nel kapsiano II (Kapsukas ecc.) Álksnė, mentre nel kapsiano I, in alcune zone, per esempio nei dintorni di Pilviškiai, Elksnė — sembra tuttavia chiaro che nella lingua letteraria dovrebbe esserci soltanto Álksnė.
È interessante l’idronimo kapsiano Aistà. Oggi non si osa ricondurlo a Eistą; di conseguenza, neppure il nome del villaggio da esso derivato, Aistiškių, dovrebbe essere ricondotto a Eistiškius, come fanno invece alcune pubblicazioni24. Sebbene in quella parte dell’area kapsiana in cui Aistà è più noto la e della lingua letteraria venga resa con a, la questione del rapporto tra a ed e nei toponimi con questa radice non è così facile da risolvere; non si può quindi considerare forma dialettale né Aistõs né, di conseguenza, Aistiškių. Si confrontino, per esempio, anche Aisė (un ruscello nel distretto di Kretinga), Aisetas (un lago nei dintorni di Labanoras) e altri25.
22 L’idronimo Alnà è considerato da K. Būga di origine jatvingia (si veda il suo Lietuvių kalbos žodynas, fasc. I, p. 63).
23 Žr. Lietuvių kalbos rašybos žodynas, Kaunas, 1948, p. 384, 393. Be to, ypač nevykusiai daroma, rašant upėvardį Elksnė, o iš jo kilusį ten pat esantį gyvenamosios vietos vardą — Alksnėnai.
24 Si veda, per esempio, Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas, Vilnius, 1959, p. 687.
25 Per maggiori dettagli, si veda K. Būga, Lietuvių kalbos žodynas, fasc. I, pp. 24, 25; B. Savukynas, Ežerų vardai, „Lietuvių kalbotyros klausimai“, vol. 3, p. 292.
220
Vi sono anche altri aspetti più difficili da spiegare, forse legati al dialetto: per esempio, si pronuncia e si scrive sempre Yglė (un ruscello del distretto di Kapsukas), mentre Igliūka e Igliškėliai sono nomi di località situate nella stessa zona26.
Gli idronimi qui esaminati sono tutti al singolare. In generale, il plurale è piuttosto raro nei nomi dei fiumi. Si trova più spesso nei nomi dei laghi.
Sarebbe possibile, e naturalmente necessario, esaminare e studiare molto più ampiamente e anche sotto altri aspetti alcuni degli idronimi qui presentati; tuttavia, l’autore desidera innanzitutto pubblicare, per quanto possibile, il materiale stesso in modo più dettagliato e completo. A questo scopo si aggiunge qui un elenco alfabetico — un glossario — degli affluenti dello Šešupė e della Jiesia.
La pubblicazione di questo materiale idronimico, o di materiale analogo, e in particolare la stampa di un repertorio dei nomi di fiumi e laghi, creerà una solida base per spiegazioni preziose e significative e per ampie conclusioni. Si può ritenere che questa sia la razionale sequenza del lavoro e della ricerca toponimica.
Il glossario contiene più di 400 nomi di fiumi e ruscelli. Circa 50 fiumi e ruscelli hanno nomi ricorrenti, per esempio: Juodupė, Rūd-upis, Skriaudupis, Vilkupis e altri; pertanto, i nomi con radici diverse sono circa 350, la maggior parte dei quali appartiene al bacino dello Šešupė, mentre solo una piccola parte — circa 30 nomi — riguarda fiumi e ruscelli del bacino della Jiesia.
Questo glossario è stato compilato basandosi soprattutto sul materiale toponimico conservato presso l’Istituto di lingua e letteratura lituana (schedario e liste), raccolto dalla lingua popolare. Una parte considerevole di questo materiale è stata annotata personalmente dal compilatore del glossario, che iniziò a raccoglierlo 25 anni fa. L’indicazione dell’affluenza dei fiumi e dei ruscelli elencati nel glossario in un corso d’acqua maggiore (più antico) è stata determinata soprattutto sulla base dei dati del materiale citato e del «Catasto dei fiumi della RSS Lituana»27. Non è stato possibile determinare la confluenza o localizzare in altro modo alcuni corsi d’acqua, soprattutto quelli minori. Nel glossario si è cercato, per quanto possibile, di indicare la sede dell’accento e l’intonazione o la classe accentuale; tuttavia, non è stato possibile accertare o determinare l’accentazione o altri dati per tutti i nomi, benché ultimamente si siano consultati alcuni parlanti dialettali o si siano utilizzate varie altre fonti28. Alcuni ruscelli minori, i cui nomi erano stati registrati in passato, sono oggi scomparsi a causa di bonifiche o per ragioni analoghe. Spesso non se ne conoscono più nemmeno i nomi; pertanto, ormai è quasi impossibile verificarli consultando i parlanti dialettali.
Qui ci si limita ai nomi dei fiumi e dei ruscelli, esistenti o scomparsi, situati nel territorio della RSS Lituana. I nomi dei fiumi e dei ruscelli del bacino dello Šešupė situati nell’oblast’ di Kaliningrad e nel territorio della Repubblica Popolare di Polonia non sono stati inclusi nel glossario. Tra i più noti si possono citare, per esempio, quelli dell’oblast’ di Kaliningrad: Aiksnupė, Bālupė, Bādūpė, Dirvōnupė, Ežerūpė, Liepond, Lėpupė, Prūdūpė,
26 Per alcuni altri tratti dialettali, si vedano le note del glossario qui allegato.
27 Cfr. M. Lasinskas, J. Macevičius e J. Jablonskis, Lietuvos TSR upių kadastras, Vilnius, 1959, d. I.
28 Per esempio, M. Paškevičiūtė, Kalvarijos rajono vietovardžiai, tesi di laurea, 1960 (manoscritto conservato presso la cattedra di lingua lituana dell’Università statale di Vilnius intitolata a V. Kapsukas). Nell’elaborato i nomi di fiumi e ruscelli sono molto pochi e per di più sono stati registrati piuttosto male.
221
Raušvė, Skūrupė, Vėžupė; Repubblica Popolare di Polonia: Juodupė, Peisė, Vižainė.
Naturalmente, il glossario non pretende di fornire un elenco del tutto completo e preciso dei fiumi e dei ruscelli dell’area considerata. Alcuni dei nomi qui riportati, come già menzionato, non sono stati chiariti definitivamente. Una parte degli idronimi presenti nella schedatura toponomastica dell’Istituto di lingua e letteratura lituana, per esempio Arkliūnykė (Šilavotas), non è stata inclusa nel glossario, perché suscita dubbi di vario genere. In futuro sarà possibile ampliare e precisare questo glossario e questo elenco. Potremmo trovare materiale aggiuntivo soprattutto nelle località più isolate. Che ciò sia effettivamente possibile risulta anche da una notizia apparsa recentemente sulla stampa riguardo ai ruscelli della foresta di Mikolava, appartenente alla circoscrizione forestale di Ąžuolų Būda, nel distretto di Kazlų Rūda; vi si legge: «La gente del posto non li confonde (cioè i ruscelli — J. S.). Tutti hanno un nome: Šaltinbalis, Klevelių, Širvintos, Alkšnės, Lukošbalių, Gylės, Vabalkšnės e altri ruscelli»29.
Nel glossario, anzitutto (nella colonna I), viene riportato il nome del fiume o del ruscello al nominativo, di norma con l’accento indicato; nella colonna II se ne specifica la classe accentuale. Come già menzionato, non è stato possibile determinare l’accento e la classe accentuale di alcuni nomi, soprattutto di quelli dei corsi d’acqua minori. In seguito, per quanto possibile, viene indicata la localizzazione del fiume o del ruscello: a) da quale lato (d. — destra, k. — sinistra) e in quale fiume maggiore (più grande, principale) confluisce (colonne III e IV); b) qualche località vicina (città, cittadina, zona, villaggio) attraverso cui scorre il fiume o il ruscello, oppure dove il suo nome è più noto, sentito e registrato. Le abbreviazioni, il cui elenco è fornito separatamente, indicano di norma una località più grande; per i nomi di alcuni ruscelli, soprattutto quelli minori, è riportato anche il nome del villaggio. Non è stato possibile raggiungere un elevato grado di precisione né di uniformità.
Nell’ultima colonna (VI) talvolta si aggiungono alcune note di vario genere (naturalmente, se ne dovrebbero fornire di più). Inoltre, se nella lingua popolare un nome è ampiamente diffuso in una forma dialettale meno nota in letteratura, talvolta anche questa viene inserita nel glossario; nelle note (colonna VI), tuttavia, accanto ad essa si rinvia alla forma della lingua letteraria, per esempio: Overupelis vedi Vóverupelis. Tuttavia, non sono stati inclusi nel glossario:
a) varianti fonetiche dialettali del tutto chiare, regolari e ampiamente note, per esempio: Aglinis, Ekmenupė, Elksnė;
b) alcune alterazioni delle forme e dell’accentazione, per esempio: Suduonia, Šūduonia.
Le forme concorrenti che ricorrono sono di norma riportate in voci separate. Le forme usate più a nord o non ammesse nella lingua letteraria vengono per lo più ricondotte alle forme principali; non si è tuttavia perseguito un normativismo rigoroso: si è cercato soltanto di registrare i fatti in un modo o nell’altro.
29 G. Isokas, «Tiesa», 1961. III. 1.
222
Bacino della Šešupė
II. GLOSSARIO DEI NOMI DEI FIUMI E DEI RUSCELLI NEI BACINI DELLA ŠEŠUPĖ E DELLA JIESIA
Nome del fiume o del ruscello | Accentuazione | Sponda di confluenza | In quale corso d’acqua confluisce | Località vicina | Osservazioni | 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6
Adverniškė | 1 | | | Sk., Šlišai |
Aistà | 4 | d. | Širvinta I | Brt. |
Akmėnupis | 1,2 | | Nova | Grš., Galiniai | Pronunciano Ekmėnupis
Akmenu̇pys | 3⁴b | | Šlavanta | Gdl., Gražiškiai
Alksnė I | 2 | k. | Šešupė | Alk. | I più anziani pronunciano Elksnė
Alksnė II | 2 | k. | VabalKšnė | AžB., Alksniškiai |
Alksnupis | 1 | d. | Nova | Grš. | Pronunciano Elksnupis
Alnupis | 1 | d. | Šešupė | Žvr. | Cfr. il lago Alnas (Lazdijai), Alnis (Molėtai)
Amalvė | 3ᵇ | d. | Dovinė | Dkš. | Dal lago Amalvo
Ančiupis | 1 | k. | Jiesia | Sil. |
Anškupis | 1 | | Nova | Snt., Žaltynai |
Anšlaukine | | | Zanyla | Pjv., Ėglupiai | Ančlaukine?
Antupelis | 1 | d. | Širvinta I | Kbr., Stanaičiai |
Fiume Apylankos | | | Pilvė | KzR., Kajackiškė |
Asinis | 2 | r. | VabalKšnė | Ss. | Cfr. gli idronimi Asys, Asupis
Ruscello di Ašmonai | | | | Kps., Ašmonai |
Atšlietė | 2 | | Sūduonia | Ldvn. |
Aukspirta I | 1 | aff. | Šešupė | Snt., Rukšniai |
Aukspirta II | 1 | aff. | Aukspirta I | Snt., Plioriškiai |
Aukspirta Minore | | | | | Vedi Mažoji Aukspirta
Aukštazis | 1 | | | | Vedi Aukštažys
Aukštažys | 3ᵇ | r. | Jiesia | Grl. |
Bagdžiškė | 2 | | | Dkš. | Cfr. il cognome Bagdžius; inoltre, Bagdžiškė < Bagdžiškė < Bagdiškė
Balsė | 1 | aff. | Rausvė I | Kps. |
Bāltsupis | 1 | aff. | Višakis | Br., Pabalsupiai | È chiamato anche Bálcupis
Bāltupis | 1 | | Siesartis | Šk., Baltkojai |
Bambenà | 3ᵇ | | Lago Žuvintas | Smn. | Corso superiore della Dovinė (dal lago di Simnas)
Ruscello di Barčiai | | | | KzR., Jūrė |
Ruscello di Barsukýnas | | | Jūrė | KzR., Vasiliaucižna |
Baštupis | 1 | | | Pjv., Užupiai |
Baštupė | 1 | fiume | Pilvė | Vv. |
Bėržupis I | 1 | fiume | Nova | Lkš. |
Bėržupis II | 1 | | Jiesia | Grl., Pajiesys |
Bėržupis III | 1 | fiume | Noreikupė | Jnk., Beržupiai |
Blužupis | 1 | fiume | Šešupė | Snt., Juškakaimis |
Braukrytupis | 1 | | | Šk. |
Brazamōškas | 2 | | | KzR., Jūrė | Brazamāškas?
Bredeikis | 2 | | | | Cfr. Brideikis
223
Lentelės tęsinys
1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6
Brideikis 2 aff. Širvinta I Alvt., Kaukakalnis Bričiškis 1 Cfr. Gričiškis Briedupis 1 Siesartis Šk. Briedupys 3a Cfr. Briedupis Brōkinis 1 aff. Kokė Skrd. Burčiokinė 2 aff. Šešupė Klvr., Kumečiai Burliokinė 2 aff. Pilvė ĄŽB., Ožnugariai Burliōkupis 1 ruscello Nova Grš. Cedra 4 aff. Šešupė Lbv. Čerābūdis 1 Siesartis Lkš., Liepalotai Čiunčius 2 Vv. Dainupis 1 ruscello Bartupė Grl., Padainupys Daubà 4 aff. Širvinta I Alvt., Mažućiai Didupis 1 aff. Nova ŽVt., Žėgliai Didžgrabė 1 Cfr. Kalnorė Didžupis 1 aff. Pilvė Vv., Belevičiai Dielupis 1 Penta I Snt., Starkai Dótamas 1 ruscello Širvinta I Grž., Dotamai Dōvinė 1 ruscello Šešupė Ldvn., Padovinys Drebulinė 2 ruscello Pilvė KzR. Duburys 3b Gž., Dapkiškiai Dūdiškis 1 Dovinè Kps., Netičkampis Eglinis 2 Ig., Mergašilis Taria Aglinis Eglinis 2 Brt., Vartai Eglupis I 1 ruscello Šešupė Slv., Žiūriai Eglupis II KzR., Eglupis Eglupys 3b aff. Širvinta I Pjv., Eglupiai Ežerėlis 2 aff. Nova Jnk., Vinkšnupiai Ežupis 1 Siesartis Sk., M. Gotlybiškiai Garāntupis 1 Siesartis Snt., Juškakaimis Garūupelis 1 aff. Šešupė Kps., Kumelionys Gazdà 4 aff. Kirsna Klvr., Gazdai Gėčupis 1 ruscello Jotija Sdr., Gėčiai Gėdupelis 1 Orija I Šk., Kerutiškė Gėdup̀is 1 ruscello Šešupė Slv., Žiūriai Gėdupys 3b Cfr. Gedupis Geležynupis 1 Rausvė I Plv., Paurausiai Geležupis 2 aff. Nova Būbl., Bliükiškiai Gylė ĄŽB., Mikolavos mš. Girmuo 3a Cfr. Girmuony s Girmuony s 3a ruscello Jiesia Iš., Pagirmuonys Girnupėlis 2 Cfr. Girnupis Girnupis 1 aff. Višakis Bgt., Girnupiai Gyvūpis 1 Snt., Kuodžiai Gorėika 1 Jūrė KzR., Kazliškiai È chiamato anche: Gorija, Gorupis Graižė 2 aff. Jiesia Skrd., Graižbūdė Graižėlis 2 aff. Eglupys Kbr., Kybeikiai Graužė 1 aff. Šešupė Lbv., Skaiščiai Attraverso il lago Grauželis Graužupis 1 Pjv., Stolaukis Gražupis 2 Graž., Gražupiai
224
Lentelės tęsinys
1
2
3
4
5
6
Gričiškis
1
Raisupelis
Įgl., Raisupiai
Lk potrebbe anche essere Gričiškis
Gudėupis
1
Graž., Gudeliai
Gūdupėlis
1
Ldvn., Gudupiai
Gulbinas I
3b
k.
Šešupė
Plv., Gulbiniškiai
Gulbinas II
3b
k.
Sūduonia
Ldvn., Gulbiniškiai
Yglė
2
d.
Šlavanta
Įg.
Per la y, cfr. Igliauka, Igliškėliai
Jevónis I
1
k.
Zanyla
Pjv.
Jevónis II
1
d.
Šešupė
Kps.
Jiesia
4
k.
Nemunas
Grl.
Jiesiūkė
2
Jiesia
Šil., Šiurupys
Jotija
4,3b
d.
Šešupė
Kdl.
Jōtupis I
1
Jotija
Gl.
Jōtupis II
1
k.
Orija
Šk., Zajošiai
Jūdrė
2,4
k.
Višakis
VšR., Runkiai
Judréika
1
k.
Jūrė
VšR., Kajackai
Judriūkė
2
Cfr. Judreika
Juodupė I
1,3a
k.
Šešupė
Nm., Puodiškiai
Juodupė II
1
Šeimena
Kbr., Kurmiškiai
Juodupė III
1
Jiesia
Šil., Pajuodupis
Juodupė IV
1
Balsė
Kps., Balsupiai
Juodupėlis I
1
Skarupis
VšR.
Juodupėlis II
1
Nendrupis
Graž.
Juodupis I
1
d.
Siesartis
Slv., Juodupėnai
Juodupis II
1
d.
Jotija
Gl., Albertiskiai
Juodupis III
1
Orija I
Lkš., Būdv iečiai
Juodupis IV
1
Rausvė I
Plv., Baziliai
Juodupis V
1
Brt., Ožkabaliai
Jūrė
1
k.
Višakis
KzR., Jūrė
Jūrgupis
1
k.
Siesartis
Lkš., Jurbūdžiai
Jurgupys
3a
Cfr. Jurgupis
Kalkūtis
1
Šelmenta
Lbv., Kovai
Kalnōrė
2
Sk riaudupė
Gs.
Dal lago Pracapolė in fase di prosciugamento.
Karalių upėlis
Gdl., Miknoniai
Karč(i)upis
1
d.
Nova
Jnk., Karčrūdė
Karklė
2
d.
Liepūna
Pjv., Karklupėnai
Kaŕklupė
1
Vedi Karklė
Karpōčius
2
d.
Šėdyga
Jnk., Bažnytgiris
Kastinė
2
lago di Paežeriai
Alvt., Vaičlaukis
Iš Širvintos I
Kaušupis
1
Vandupė
Br.
Kavoliškė
1
Kps., Meškučiai
Keklaitis
1
Jiesia
Iš., Pajiesys
Keklys
2
k.
Rudė I
Vv., Grabava
Nel LKRŽ è scritto erroneamente Kelkys
Kėkštupis
1
d.
Nova
Grš., Bliuviškiai
Kelnorė
3a
Vedi Kalnorė
Kermušynas
1
Lašaša
Šil., Naujasodis
Kermušinis
2
Valčiūva I
Kps., Beraginė
Kiaūlyčia
1,2
k.
Bambena
Krsn.
15. Kalbotyros klausimai VI.
225
Continuazione della tabella
1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 Kiauliškė | 1 | d. | Jiesia | Šil., Pakiauliškis Kiaulupė I | 1 | d. | Višakis | Br., Možūrai Kiaulupė II | 1 | d. | Aukspirta I | St., Joniškiai Kiaulupė III | 1 | k. | Alksnė I | Alk. Kiūpelis | 1 | d. | Laikštė | Kps., Adomiškė Kirsna | 4 | d. | Šešupė | Klvr., Rdm. Kytrupis | 1 | | Vilkupis I | Lks., Pūstauniškiai Klampupis I | 1 | k. | Višakis | Bgt., Klampupiai Klampupis II | 1 | | Šeimena | Kbr., Lauckaimis Klampupis III | 1 | | Milupė | Br. Kliodžiupelis | | | | Kt., Rakauskai Kliokynė | 2 | | Višakis | KzR., Skindeliškė Klūsgiris | 1 | | Jūrė | KzR., Muraškynė Kokė | 2 | d. | Vabalkšnė | Vv., Gudeliai Kregždantė | 2 | d. | Jotija | Gl., Žygenai Kreidupis | 1 | k. | Viemuonia | Vv., Lizdeikiai Kreivupis | 1 | | | Ldvn., Varnupiai | Kreivupis? Kreivupelis | | | | | Vedi Kreivupis Krioklyš I | 2 | d. | Višakis | Plv. Krioklyš II | 2 | d. | Šešupė | Žal. Kriokupis | 1 | | | | Vedi Kriokupys Kriokupys | 3b | d. | Siesartis | Lkš., Kupriai Kryžupėlis | 1 | | Orija I | Šk., Melninkai Krosna | 4 | d. | Kiaulyčia | Krsp. Kumė | 4 | k. | Jiesia | Grl., Pagiriai Kumėlduobė | 1 | | Širvinta I | Graž., Duonelaičiai Kumėlupis | 1 | | Nova | Jnk., Šunkariai Kumpupaitis | 1 | k. | Orija I | Šk., Kumpupiai Kunigupis I | 1 | d. | Širvinta I | Kbr., Bijotai Kunigupis II | 1 | k. | Pilvė | Vv., Pažėrai Kūnupis | 1 | | | | Vedi Kunigupis II Kužupelis | 1 | d. | Šešupė | Ss., Kuzai Kvėsupis | 1 | k. | Višakis | VšR., Garan kščiai Laikštė | 2 | d. | Šešupė | Kps., Adomiškė Lanč kava | | | Jūrė | KzR., Kazliškiai Lankupà | 3b | k. | Širvinta I | Graž. Lankupelis | 1 | | | Gl. Lašaša | 3b | d. | Jiesia | Šil., Ingavangis Lauk būdis | 1 | | Vilkauj a | Vlkv. Laukščiotas | 1 | | Jiesia | Šil., Palaukščiotis Lazda | | | | (Documenti antichi) | Vedi Lazdija Lazdija | | | | Lzd. (rš.) | Vedi Raišupis Leikupis | 1 | | Noreikupė | Jnk., Rūda Leimantas | 1 | | | Brt., Skerpėjai Lėlupis | 1 | | Orija I | Šk., Emiliava Lembūdukas | 2 | | Siesartis | Šk., Lembūdžiai Lendrynupis | 1 | | Siesartis | Šk., Baltkojai Lėnkupis I | 1 | | Milupė | Br. Lėnkupis II | 2 | | | | Vedi Lenkupys Lenkupyš | 3a | d. | Siesartis | Lkš. Lėvas | 4 | | | Būbl., Gudačiai
226
Lentelės tęsinys
1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6
Liaūšupis | 1 | k. | Jotija | Kāl., Liausiai
Lydimas | | | | KzR., Sena Rūda
Lieponà | 2 | k. | Širvinta I | Kbr.
Lygė | 1 | | | AžB.
Lōpė | 1 | d. | Vabal kšnė | Ss., Subačiškė
Maišys | 4 | k. | Jiesia | Grl., Rinkūnai
Maňkupis | 1 | | Jotija | Gl., Jotyškiai
Maršalkupis | 1 | | | Vv., Pažėrai
Martišiškė | 1 | | Jotija | Plk., Martišiškiai
Minore
Aukspirta | | d. | Aukspirta I | Snt., Valakbūdžiai
Mėlynbalis | 1 | | Jotija | Šk., Bedaliai
Menčtrakis | 1 | | Jiesia | Ig., Menčtrakis
Mėn kupė | 1 | k. | Šešupė | Klvr., Menkupiai
Ruscello di Mėnkupiai
Vedi Menkupė
Mergupelis | 1 | | Širvinta I | Alyt., Jnkl.
Mergupis I | 1 | r. | Šešupė | Plv., Sausbaliai
Mergupis II | 1 | s. | Šešupė | Būbl., Meistai
Mergupis III | 1 | | Lago Paežeriai | Alvt., Patunkiškiai
Mergūtrakė | 1 | r. | Gazda | Klvr., Mergutrakis
Cfr. lago Mergūtrakio, Pns.
Meška upis | 1
Vedi Meškupis
Meškinė | 2 | r. | Pilvė | Vv.
Meškinis | 2 | | Orija I | Plk., Meškinė
Meškupis | 1 | r. | Jūrė | KzR., Trakiškė
Meškupys | 3b | | Aukspirta I | Snt., Kiaulupiai
Mielaišupis | 1 | | | Šil.
Miesbalė | 1 | | | Gž., Bardauskai
Milupė | 1 | affluente destro | Šešupė | Br., Žardeliai
Myžupis | 1 | affluente sinistro | Tamošupis | Grš., Patamošupiai
Mockavėlė | 2 | | Kirsna | Klvr., Mockava
Mōckupis I | 1 | | Siesartis | Lkš., Girniai
Mōckupis II | 1 | | Seimena | Kt., Mockabūdžiai
Mōckupis III | 1 | affluente destro | Nopait ys | Žvr., Mockupiai
Mōckupis IV | 1 | affluente destro | Nova | Snt., Mockupiai
Mōlbedis | 1 | | Juodupė I | Žal.
Mōlė | 1 | | | AžB.
Mōlynė | 2
Vedi Molė
Molupys | 3a | | | Brt., Moliniškiai
Muštinis | 2 | | Orija I | Šk., Ašmučiai
Naušupė | 1 | | Dovinė | Igl., Panausupys
Naušupelis
Vedi Naušupė
Nendrupis | 1 | | | Graž., Duonelaičiai
Nėnupė | 1 | affluente | Šešupė | Grš., Panenupiai
Niūkas | 2 | | Višakis | VšR., Braziūkai
Nōpaitis | 1
Cfr. Nopai tys
Nopait ys | 3b | fiume | Nova | Būbl.
Noreikupė | 1 | affluente | Višakis | Jnk., Būda
Nóva | 1 | affluente | Šešupė | Grš.
Nōvaraistis | 1 | | | Jnk., Kury nė
La sorgente di Nova
227
Lentelės tęsinys
1
2
3
4
5
6
Nõvė
Cfr. Nova
Novėlė
2
Nova
Griš., Sėdvyga[i]
Obelūpis
2
Širvinta I
Alvt., Obelupiai
Orija I
4,3b
k.
Jotija
Šk., Ašmučiai
Orija II
2
k.
Gazda
Klv.
Overupelis
1
Dal lago Orija
Cfr. Voverupelis
Ožkupis
1
Vedi Ožkupys
Ožkupỹs
3a
Lenkupys
Lkš., Peleniai
Ožupelis
1
d.
Šlavanta
Igl., Šventragis
Ožupis I
1
k.
Jiesia
Šil., Mieldažiškė
Ožupis II
1
Kregždantė
Kdl., Karališkiai
Pabališkis
2
Ss., Molupis
Pagraužys
3b
Ruscelletto di Prūdai
Graž., Graužiniai
Paikis
1
d.
Rausvė I
Gž., Paikiai
Ruscello di Palačiai
Ūt.
Pašodgiris
1
KzR., Marackai
Pašiekštupis
1
Vv., Pašiekštupis
Ruscello di Paukštyniai
AŽB.
corso superiore del Vabalkšnė (vedi)
Pavobelkė
Pečiškas
2
Nova
Jnk., Šunkariai
Peisė
d.
Liepona
Pjv. (rš.)
Pentà I
4
d.
Nova
Grš., Pentiškiai
Pentà II, III
4
d.
Penta I
Snt.
Due ruscelli; ce ne sono anche altri. Cfr. Pentutė. Qui -dlė è un suffisso samogitico
Pentalė
d.
Penta II
Kad.
Pentinupis
1
VĮkv.
Pentutė
2
d.
Penta II
Lkš., Svediškiai
Kad. e Pentalė
Perkasas
1
Šešupė
Plv.
Plg. Peisė
Pesà
4
Pjv.
Pilvė
1
d.
Šešupė
Plv.
Pjaūnis
4
k.
Nova
Būbl., Užpjauniai
Prato con un ruscello prosciugato
Plaušinė
2
k.
Pilvė
Vv.
Plaūtupis
1
Siesartis
Snt., Juškakaimis
AŽB.
Plavas
Cfr. il termine comune plova
Plūnupelis
1
Dotamas
Graž., Karpiejai
Plynupis
1
Nm., Jančiai
Pokis
Kt., Žydroniai
Paikis?
Poškupis
d.
Nova
Gts. (Kad.)
Prančkupi I
1
Šešupė
Plv., Jurkšai
Prančkupi II
1
Jotija
Plk.
Preikšupis
1
d.
Šešupė
Žal.
Priešgìnis
1
Zvr., Pieciškiai
Prūdbalis
1
Šešupė
Ldvn., Baraginė
Prūdupelis I
1
Širvinta I
Alvt., Šeštiniai
228
Lentelės tęsinys
1
2
3
4
5
6
Prūdupėlis II 1 Viemuonia Vv., Kalveliškiai
Fiume degli stagni Šešupė Graž.
Pūknupis 1 Jotija Kdl., Pūkniai
Pūrupis 1 Blusupis Snt., Šilgalai
Pūrvė 2 affluente Siesartis Snt., Šilgalai
Pūstežeris 1 Graž., Dotamai
Pūstingiris 1 Jūrė Grš., Antabūdis
Ragašūpis 1 Nemupė KzR., Kazliškiai
Raišupė Kad. Vedi Raišupelis
Raišupelis 1 Valčiūva Igl., Raišupiai
Raišupis 1 lago Rimečio Lzd. corso superiore della Kirsna
Raudenyčia 1 dal lago Raudenis
Raudōnupis 1 affluente Graižė Sil., Raudonupis
Raušvė I 2 affluente Šešupė Plv., Gž.
Raušvė II 2 affluente Širvinta I Vrb.
Reketija 2 affluente Šelmenta Lbv., Reketija dal lago Reketija
Rytupis 1 fiume Šešupė Kps., Ašmonai
Rytupėlis 2 Vedi Rytupis
Rõgupis I 1 affluente Nova Grš.
Rõgupis II 1 affluente Penta I Grš., Pentiškiai
Rõgupis III 1 affluente Penta I Lkš., Bartkai
Rūdė I 2 ramo Jiesia Grl., Pajiesys
Rūdė II 2 Smn., Drinkiškiai
Rūdýnas 1 fiume Šešupė Kps., Kuktiškiai
Rudiškis 2 Kps., Narteliai
Rūdupelis 1 Šil., Rūda
Rudupis 1 fiume Jotija Sdr., Iltrakai
Rūdūpis I 1 fiume Siesartis Lkš., Milakiškiai
Rūdūpis II 1 fiume Jiesia Šil., Raudonupis
Rūdūpis III 1 affluente Pilvė KzR., S. Rūda
Rūškynas 1 fiume Nova Jnk., Šunkariai
Sakalūpis 2 Brt., Šilbaliai
Samanūpis 2 aff. Siesartis Lkš., Kerai
Sąnaša 3a aff. Jiesia Grl., Ireniškiai
Santakà 3b aff. Sasna Igl.
Sasna 4 des. Šešupė Ss. Chiamato anche Taria e Sesnà
Sabinė 2 Žvikinė Lkš., Sabinė
Savinė 2 Vedi Sabinė
Senaširvintė 1 Vedi Širvinta I
Senaširvintis 1 Vedi Senaširvintė
Senaupė 1 aff. Amalvė Dkš. Chiamato anche Senukė
Senplivis 1 KzR., Griešiai Vecchio meandro del Pilvė
Sėnšešupė 1 aff. Šešupė Plv., Gulbiniškiai Estremità del Gulbinas I
Chiamato Sénčiašupė
Sėnšešupis 1 Br., Miknaičiai Antico alveo della Šešupė
Senukė 2 Vedi Senaupė
Sėnupė I 1 des. Širvinta I Kbr., Stanaičiai
Sėnupė II 1 Klvr., Lakinskai
Sėnupis 1 torrente Jūrė KzR.
Sesnà 4 Vedi Sasna
Siesartis,-jės 3a affluente di Šešupė Šk., Snt.
229
Lentelės tęsinys
1 2 3 4 5 6 Lituania AžB. Skaistis 1 villaggio. Graužė Luv., Skaičiai Cfr. Skaisteliai due laghi Klvr. Skaudupelis 1 lago di Kalnynų Gdl., Skaudupiai Skaudupis I 1 Siesartis Šk., Skardupiai Skaudupis II 1 affluente. Nopaitis Būbl., Užpjauniai Skalupis 1 affluente. Višakis Vš., Paskarlupiai Skerdupis 1 villaggio. Jiesia Vv., Skerdupiai Skersinis 2 affluente. Rogupis I Grš. Skėrsravis 1 Lbv., Lediškiai Skirstupelis 1 Orija I Šk., Švarpliai Skriaudupelis I 1 lago di Amalvo Dkš. Skriaudupelis II 1 Skrd. Skriaudupelis III 1 Vedi Skriaudupis II Skriaudupė 1 affluente. Šešupė Gs. Skriaudupis I 1 affluente. Šešupė KzR., Nedėberžis Skriaudupis II 1 affluente. Šešupė Kps., Domeikai Skriaudūtis 2 affluente. Laikštė Kps., Adomiškės Skriaudutėlis 2 Vedi Skriaudūtis Skrynupis I 1 Nova Grš., Skrynupiai Skrynupis II 1 affluente. Šlavanta Šil., Skrynupis Slavika 2 affluente. Šešupė Slv. Slavikupis 1 Vedi Slavika Smailiūtis 2 Pjv., Šakiai Il suffisso -ūtis è raro Šorupis 1 Lenkupys Lkš., Akėčiai Sparvinupis 2 villaggio. Nova Grš., Sparviniai Spernia 4 lago di Simnas Smn. tratto superiore di Bambena Stirninė 2 Jnk., Pakalniškiai Strazdupis 1 Lenkupys Lkš., Akėčiai torrente di Strepetinės Všt., Žirgėnai Striaunė 2 villaggio. Vyčius Grl., Vainatrakis Striungiabrūzis 1 Pjv., Šakiai Strūmbagalvė 1 Rdm., Strumbagalvė (Bg.) Stumbrinė 1 villaggio. Kiaulyčia Krsn., Pėdiškiai Sūduonia 4 villaggio. Šešupė Ldvn. Sūduonė 2 Vedi Sūduonia Sūrinis 1 Všt. Sūrmiškis 1 Pjv., Trilaukis Sūrusis Lbv., Klinavas Svirnupelis Judrė VšR., Agurkiškė Šakiškis 2 affluente. Paikis Gž., Dabravolė I Šaltinbalis 1 AžB., bosco di Mikolavos Šaltinis I 2 KzR., Senaižiškė Šaltinis II 2 Jiesia Šil., Sarginė Šáltupis I 1 Seimena VIkv., Pustapėdžiai Šáltupis II 2 Šešupė Žal. Šarkyčia 1 affluente. Šešupė Lbv., Salapera(u)gis dal lago di Šarkaitis Sedvyga 2 affluente. Nova Grš., Sedvy(g)ai
230
Continuazione della tabella
1 2 3 4 5 6
Seimenà 3b affluente. Širvinta I VĮkv., Pašeimeniai
Selmentà 4 affluente. Šešupė Lbv. Cfr. lago Selmentas
Šernupis I 1 Tamošupis Jnk., Balgudžiai
Šernupis II 1 Kt., Valavičiai
Šešupė 2 villaggio. Nemunas
Šešupėlis 2 Lbv., Aguonėlis
Šiekštupis 1 affluente. Milupė Br., Skardupis
Sikupis I 1 affluente. Šešupė Būbl., Matarna i
Sikupis II 1 villaggio. Nova Žvr., Žėgliai ce ne sono anche altri
Šilupė I 1 villaggio. Nova Jnk., Užarai
Šilupė II 1 affluente. Sėdyga Lkš., Peleniai
Šilupė III, affluente destro, Liepona Kbr., Kybeikiai
Širvinta I, affluente sinistro b, Šešupė Kbr.
Širvinta II, affluente sinistro b, Seimena Žal., Biliūnai
Širvinta III b, AžB., lago Mikolavos
Šulė, affluente sinistro, Aista Brt.
Šlapakšnà, affluente sinistro, Jiesia Grl., Ilgakiemis
Šlavantà b, lago Amalvo Igl., Šlavančiai
Šlavantė 2, vedi Šlavanta
Švedupelis 1, vedi Švedupys
Švedupys b, affluente destro, Šešupė Būbl., Gluobiai
Šventupė, affluente destro, Jiesia Iš.
Šventupis 1 Jnk., Ardzijauskai
Tamošupis, affluente sinistro, Nova Jnk., Patamošupiai
Tiltupis 1 Nova Žvr., Žėgliai
Tridūnių upėlis Graž., Duoniškiai
Trydupis, affluente destro, Nenupė Grš., Leliokiškė. Ce ne sono anche altri
Trumpūkas 2 affluente del Judrė KzR., Runkiai
Tūrp(is) 1 Vedi Tūrupis
Tūrupis 1 affluente del Suduonia Ldvn., Tūrupis
Tūtupis 1 affluente dello Šešupė Kdl., Žiūriai
Ūdrupis 1 Vedi Ūdrupys
Ūdrupys 3a Šešupė Ldvn., Ąžuolynas
Ūsio upėlis Asinis Ss., Pentupiai
Ūosupelis 1 affluente destro dello Šešupė Kps., Uosupis
Utelinka 1 Ss., Utalinka (Utalina) Cfr. Utelyne Kad.
Ūžupis 1 Pjv., Būdvietčiai
Vabal(k)šnė 2 affluente destro del Pilvė ĄžB. Cfr. Vabal(k)šnė-Pavobelkė Kad.
Vailiškas 1 Žal. Così è chiamato lo Širvinta II presso il villaggio di Vailiškiai
Vaiponė 2 Vedi Vaiponia
Vaiponia 4 affluente destro del Gazda Klvr., Vaiponiškiai
Vaitiekupis 1 affluente del Aukspirta I Snt., Vaitiekupiai
Vaitupė 1 affluente del Vandupė Grš., Kubiliškė
Vaitupis 1 Cfr. Vaitupė
Valčiuvà I 3b vill. Sasna Ss., Tautkaičiai
Valčiuvà II 3b vill. Šešupė Igl., Kuktai
Valkupis 1 aff. Lenkupys Lkš., Zypliabūdis
Vandupė 1 aff. Šešupė Br.
231
Lentelės tęsinys
1 2 3 4 5 6 Varliaupis 1 Pjv., Ėglupiai Varnupelis 1 vill. Dovinė Ldvn., Varnupis Vasakytė 1 Slavanta Ss., Pavasakė Cfr. Kad. Vasakė Vasakūtė 2 Cfr. Vasakytę Velniadaubė 1 Širvinta I Alvt., Dailučiai Velnupis 1 aff. Šešupė Köl., Slv. Vėmbrė 2 vill. Seimena VIkv., Pavembriai Vešnė 2 vill. Širvinta I Alvitas, Versnupiai Versnupė 2 Cfr. Versnė Vėrupis 1 aff. Višakis KzR., Bagauskai Vėžupis I 2 aff. Rausvė I Kt., Navininkai Vėžupis II 1 aff. Milupė Žvr., Pavengrūpiai Vyčius 4,2 aff. Jiesia Grl., Margininkai Viemuonė 2 Cfr. Viemuonia Viemuonia 3a vill. Jiesia Skrd. Vijūnupis 1 aff. Širvinta I Kbr., Slibinai Vikšrupis 1 Orija I Šk., Prūseliai Vilkaujā I 3b aff. Seimena VIkv. Vilkaujā II 3b aff. Seimena VIkv., D. Selviai Scorre presso la stazione ferroviaria Vilkabalė 1 Juodupė I Žal. Vilktinis 2 vill. Penta III Snt., Pavilktiniai Vilkupis I 1 vill. Siesartis Lkš., Vilkupis Vilkupis II 1 vill. Penta I Grš., Pentiškiai Vilkupis III 1 Silupė II Ikš., Akėčiai Vilkupis IV 1 vill. Seimena Žal., Vilkupiai Vilkupys 3b Cfr. Vilkupis IV Vingelupis Snt., Kiaunupiai Vingrė vill. Šešupė Kad. Cfr. Vingrupis Vingrupis I 1 aff. Seimena Žal., Vilkupiai Vingrupis II 1 aff. Milupė Žvr., Pavingrupis Taria e Vengrūpis, Pavengrūpiai Vinkšnupys 3a vill. Nova Jnk., Vinkšnupiai Viršrūdė 1 Višakis KzR., Kardokai Višakis 1 aff. Šešupė VšR. Višakūtis (2) Plv., Jurkšai Vyžupis 1 vill. Šešupė Klvr., Akmenynai Voverupelis 1 Sasna Ss., Barsukinė Taria Overupelis: overė Zalburgis 1 Nova Grš., Mureikai Zanyla 2 vill. Širvinta I Pjv., Kletkininkai Zebrys 4 Slavanta Gdl., Skėšbalai Zomč(ia)upelis 1 Jiesia Igl., Zomčinė Žagarinis 2 Brt., Daukšaičiai Žarstėlė 2 aff. Jiesia Šil. Cfr. Zorstrata Kad. Žąsinukas 2 Ančiupis Šil., Liepalotas Želsvėlė 2 aff. Šešupė Ldvn., Paželsviai Žydgrabė 1 Šešupė Kps. Žilupis 1 Rausvė I Gž. Žiogas aff. Bartupė Kad. Žiogys 4 VIkv., Kisiniškiai
232
Lentelės tęsinys
1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6
Žolupis | 1 | | Lenkupys | Lkš., Akėčiai
Žvikine | 1 | vill. | Siesartis | Lkš., Žvikinei
Žvirblupis | 1 | | Višakis | Jnk., Karališkė
Žvirgždė | 2 | vill. | Šešupė | Šn., Bebrininkai
Žvirgždukas | 2 | vill. | Žvirgždė | Šn., Oželiai
ABBREVIAZIONI
Alk. — Alksnėnai, distretto di Vilkaviškis.30
Alvt. — Alvitas, distretto di Vilkaviškis.
ĄžB. — Ąžuolų Būda, distretto di Kazlų Rūda.
Bg. — K. Būga.
Bgt. — Bagotoji, distretto di Kazlų Rūda.
Br. — Barzdai, distretto di Vilkaviškis.
Brt. — Bartninkai, distretto di Vilkaviškis.
Būbl. — Būbleliai, distretto di Šakiai.
d. — destro, destra.
Dkš. — Daukšiai, distretto di Kapsukas.
dv. — ex tenuta.
ež. — lago.
Gdl. — Gudeliai, distretto di Prienai.
Gl. — Gelgaudiškis, distretto di Šakiai.
Graž. — Gražiškiai, distretto di Vilkaviškis.
Grl. — Garliava, distretto di Kaunas.
Grš. — Griškabūdis, distretto di Šakiai.
Gs. — Geistarai (Didvyžiai), distretto di Vilkaviškis.
Ig. — Igliauka, distretto di Kapsukas.
Igl. — Igliškėliai, distretto di Kapsukas.
Iš. — Išlaužas, distretto di Prienai.
Jnk. — Jankai, distretto di Kazlų Rūda.
k. — sinistro, sinistra.
Kad. — Catasto dei fiumi della RSS Lituana, parte 1, Vilnius, 1959.
Kbr. — Kybartai, distretto di Vilkaviškis.
Kdl. — Kiduliai, distretto di Šakiai.
Klvr. — Kalvarija.
km. — villaggio.
Kps. — Kapsukas (Marijampolė).
Krsn. — Krosna.
Kt. — Keturvalakiai, distretto di Vilkaviškis.
KzR. — Kazlų Rūda.
Lbv. — Liubavas, Kalvarijos.
Ldvn. — Liudvinavas, Kapsuko.
Lkš. — Lukšiai, Šakių.
Lzd. — Lazdijai.
mš. — bosco.
Nm. — Kudirkos Naumiestis, Šakių.
Pjv. — Pajevonys, Vilkaviškio.
Plk. — Plokščiai, Šakių.
Plv. — Pilviškiai, Vilkaviškio.
pvd. — cognome.
30 In seguito, nell’elenco delle abbreviazioni, questa abbreviazione non viene riportata.
233
Ras. — Rasiai, Kalvarijos.
Rdm. — Rudamina, Lazdijų.
Iš. — scritti.
Pns. — Punskas (Repubblica Popolare Polacca).
Sdr. — Sudargas, Šakių.
Skrd. — Skriaudžiai, Kazlų Rūdos.
Škv. — Slavikai, Šakių.
Smn. — Simnas, Alytaus.
Snt. — Sintautai, Šakių.
Ss. — Sasnava, Kapsuko.
Šil. — Šilavotas, Prienų.
Šk. — Šakiai.
Šn. — Šunskai, Kapsuko.
t. — pronuncia, in dialetto.
Ūt. — Naujoji Ūta, Prienų.
VIkv. — Vilkaviškis.
Vrb. — Virbalis, distretto di Vilkaviškis.
VšR. — Višakio Rūda, distretto di Kazlų Rūda.
Všt. — Vištytis, distretto di Vilkaviškis.
Vv. — Veiveriai, distretto di Kazlų Rūda.
Žal. — Žalioji, distretto di Vilkaviškis.
ŽD — P. Skardžius, Lietuvių kalbos žodžių daryba, Vilnius, 1941.
Žvr. — Žvirgždaičiai, distretto di Šakiai.
AFFLUENTI DEI FIUMI ŠEŠUPĖ E JIESIA
И. СЕНКУС
Riassunto
L’articolo si compone di due parti: I. una rassegna dei nomi dal punto di vista linguistico; II. un glossario dei nomi dei fiumi e dei torrenti dei bacini della Šešupė e della Jiesia.
Nella prima parte viene fornita una rassegna sistematica dei nomi di fiumi e ruscelli dei bacini della Šešupė e della Jiesia più importanti dal punto di vista della linguistica. I nomi più antichi e interessanti sono i seguenti: Aista, Gazda, Jotija, Jūrė, Keklys, Kirsna, Nova, Orija, Penta, Pilvė, Sasna, Siesartis, Sūduonia, Šeimena, Vilkauja e altri. Per esempio, la radice Siesartis viene accostata all’antico indiano sisarti, «scorre, corre», mentre Kirsna viene accostato alla parola prussiana antica kirsnan, «nero».
Va osservato che le radici e i suffissi dei nomi dei fiumi dei bacini della Šešupė e della Jiesia, salvo pochissime eccezioni, sono lituani o baltici.
Il glossario presenta oltre 400 nomi di fiumi, circa 350 dei quali hanno radici diverse.