Borisas Larinas

laikotarpiy leksiné medZiaga, iSrinkta i8 jvairiy sritiniy zodyny, rankrastiniy ir spausdinty tarminiy apraSy, istoriniy dokumenty. Visa tai leis zodyno vartotojams susidaryti Pskovo srities leksikos raidos istoring perspektyvg. Pirma karta sritinés leksikografijos praktikoje Siame Zodyne bus duodama emociné-stilistiné ZodZiy charakteristika, jy funkciné ir profesiné paskirtis®. B. Larino iniciatyva ir jo vadovaujamas jauny Leningrado universiteto leksikografy biirys ruosé M. Gorkio autobiografinés trilogijos (,,Vaikyste“, ,,Zmonése“, ,,Mano universitetai“) zodyng. Pirmoji Sio Zodyno dalis 1964 m. planuojama atiduoti spaudai. M. Gorkio trilogijos zodynas turéty biti pradZia pilno M. Gorkio raSty Zodyno, kurio principus, B. Larino vadovaujami, paruoSé Leningrado universiteto leksikografai. ] Sio Zodyno rengimg jsijungé ir kitos aukStosios mokyklos (Saratovo, Gorkio, Tolimyjy ryty universitetai), daugiausia tos, kur dirba B. Larino mokiniai. Didelés reikSmés leksikografy kadry ruoSimui turi B. Larino iniciatyva 1960 m. Leningrado universitete jsteigtas Tarpkatedrinis zodyny kabinetas. B. Larinas vadovavo ir kai kuriy senosios rusy literatiiros paminklu zodyny rengimui. B. Larinas buvo ne tik leksikografas, jis nesiribojo vien nuosekliu zodziy klasifikavimu ir sisteminimu, jam riipéjo visa ZodZio gyvenimo istorija su smulkiausiais niuansais nuo pat jo atsiradimo iki misy dieny. ,,Zodis su savo laiko iSkapotais randais, savo tikstantmete atmintimi, — raSé B. Larinas, — patraukia mitsy démesj kaip kalbos istorijos, o kartu ir kaip tauty istorijos herojus*. Leksikografijos studijose B. Larinas visada puikiai derino zodZio ir jj vartojancios visuomenés istorija, kiekviena atskira Zodj siedamas su atitinkama Zodziy sistema, ieSkodamas jos désningumy. Ypaé reikSmingi B. Larino semantinés analizés etiudai®, paremti daugiausia slavy, balty, sen. indy kalby duomenimis. Visuotinio pripazinimo susilauké B. Larino frazeologiniai tyrinéjimai. B. Larinas daug nusipelné tarybinés dialektologijos mokslui. Jis yra rusy kalbos atlaso pionierius. B. Larinas buvo narys to nedidelio kalbininky kolektyvo, kuris, akademiko L. Séerbos vadovaujamas, pradéjo grandiozinj darba —rusy kalbos tarmiy atlaso rengima. B. Larinas sudaré Sio atlaso programos leksikos ir sintaksés skyrius. Jis taip pat paruosé ukrainieciy tarmiy atlaso sudarymo programa bei instrukcija’. Teori- ‘ 5 Plg. B. H. Enuna, O. H. Pax, B aa6opatopun uccaegonanua caos, «BectHuk SITY, 1963, Ne 14, p. 144. ® Pig. B. A. Jlapuu, Hs uctopun caos (tore seeps. Cemsa. Kasapdax), «C6. namarn JI. B. Uep6st», nox pea. npod. B. A. Jlapuna, JI. P. 3ungepa u M. HW. Marycepny, JI, 1951, p. 190—200; H3 caasano-OaaTuiickHx meKcHKOnOrHuecKHX ConocTaBazeHHi, «Bectunk JITY», 1958, Ne 14, 150—9; O6 spcemusmax, «Yu. san. JITY», 1961, Ne 301, p. 110—24 ir kt. 7 Plg. B. A. Jiapuu, Mporpamma jaa s6upanua matepianis 20 gianexToaorivnoro atiaca yKpaincbkoi Mopu (3 incrpykuiew), Kuis, 1948; II usa. 1949. 247 . sios Snekamosios kalbos problema B. Larinas gvildeno ir kituose savo darbuose!?, Lietuviy kalbininky démesj ypaé traukia B. Larino lituanistiniai darbai. Kaip jau buvo minéta, lietuviy kalbotyra B. Larinas susidoméjo dar studijy metais. Nesitenkindamas raSytiniais Saltiniais, jis ryZosi ismokti lietuviy kalba i$ patios liaudies lapy. 1913 ir 1914 m. vasaros metu jis buvo du kartus atvykes j Lietuva ir pés¢iomis apkeliavo daugelj kaimy tuometinése Raseiniy, TelSiy, Panevézio, Ukmergés ir Traky apskrityse. Cia jis rinko su liaudies buitimi ir kultiira susijusius ZodzZius, studijavo tarmes ir uZraSinéjo jy biidingesnes ypatybes. Siy kelioniy vaisius — gerokai véliau paskelbtas darbas ,,MedZiaga i§ lietuviy dialektologijos“!’, kurj sudaro Nemunaiéio tarmés apraSas, i$ jvairiy tarmiy surinkty Zodziy zodynélis su istorinémis bei etimologinémis pastabomis ir tarminiy teksty pavyzdziai. Nors nuo to laiko, kaitbuvo raSomas Sis darbas, lietuviy kalbos dialektologiniai tyrimai pasidaré tikslesni, 0 jy metodai gerokai patobuléjo, taéiau kai kurie autoriaus pastebéjimai, leksiniai duomenys, o ypaé teoriniai apibendrinimai yra reikSmingi ir dabar. Tur biit, pirma karta lietuviy dialektologijoje ¢ia randame pazZiiirg j tarme ne kaip j charakteringu, skirtingy nuo raSomosios kalbos ypatybiy kompleksa, bet kaip j savita kalbine sistema. B. Larinas pabrézia, kad dialektologo uzdavinys yra jZvelgti ir apraSyti tarmine norma, kuri nulemia tarmés atstovy bendravima, bet grynu pavidalu jy jprastinéje Snekos sudétyje pasireiSkia retai'*. Jdomios yra autoriaus pastabos bilingvizmo klausimu, aiSkinant lenky ir rusy kalby elementy skirtinga likima Nemunaiéio tarméje!®. Lietuviy kalbos tarmiy leksine medZiagg B. Larinas ne sykj panaudojo ir daugelyje vélesniy studijy bei straipsniy. Daugiausia su lituanistika susijusiy darby B. Larinas yra paskelbes pastaraisiais dviem deSimtmetiais, kai, atkiirus Lietuvoje socialistine santvarka, vél uzsimezgé ir jau ligi pat mirties nebenutriiko jo rySiai su musy respublikos filologais. Sio laikotarpio kalbiniuose tyrinéjimuose jis gilinosi j balty ir slavy kalby santykiy problema, nagrinéjo konkreéius leksinius bei gramatinius lietuviy, latviy ir sen. rusy kalby atitikmenis, placiai panaudodamas ir neindoeuropietiy (ypaé suomiy-ugry) kalby medziaga. I§ tokiy B. Larino darby pazymétinas straipsnis ,,Apie Zodj axtapo“'®. Smulkiai iSanalizaves slavy kalby duomenis, B. Larinas pa25. A. Jiapuu, O sanucax nwoctpanwes Kak HCTOWHHKe MO HCTOpHH pyccKoro ssbika, «Tpyan lO6uaneiinol Hayunoii ceccuu JlenunrpagcKoro roc. yH-Ta», cexuHa dHa0aor. HayK, JI., 1946, p. 71—85; Pasrosopusiit sa3itk Mockosckoit Pycu, kn.: Hayaapusiii stan (opMHpoBaHHaA pyccKoro HalHOHaTbHOTO ssbika, JI., 1961, p. 22—34 ir kt. 185. A. Jlapwu, Matepvaas no auroscKoi auanextonorun, <AsHK HM aNTepatypa>, t. 1, JL, 1926, p. 93—170. “4 Ten pat, p. 93—94, 98. Ten pat, p. 101—104. © 5B. A. Jlapuu, O caose anrapo, kn: Rakstu krajums veltijums akad. prof. dr. J. Endzelinam, Riga, 1959, p. 149—162. 249 kografijos raida nuo pat pirmujy XVII a. zodyny ligi Siy laiky. Plaéiai apibiidines K. Sirvydo Zodyna, iskéles jo originaluma ir santykj su panaudotais Saltiniais, autorius parodo, kaip vélesni lietuviy kalbos Zodyny autoriai, remdamiesi K. Sirvydo tradicija, toliau tobulino leksikografijos metodus, gausino ir jvairino pateikiamy Zodziy atsarga. Kaip viena svarbiausiy XIX a. leksikografijos paminkly autorius igkelia ligi Siol mazai tyrinéta D. PoSkos rankraStinj Zodyna, parasyta_,,tautos garbei ir pasididziavimui, busimiesiems mokslininkams ir poetams‘?!, Straipsnyje pateikiama daug jdomiy istrauky i8 jvairiy lietuviy’ kalbos zodynu, gretinamy tarp saves ir su panaudotais Saltiniais. Su dideliu poleminiu jkaréiu parasytas skyrius apie didziojo ,,Lietuviy kalbos zodyno* rengima. Kritiskai (vietomis net ir pernelyg neigiamai) vertindamas pirmuosius du didZiojo ,,Lietuviy kalbos zodyno“ tomus, B. Larinas ia i8désto metodinius Zodyno redagavimo principus, kuriy dalis buvo panaudota, rengiant tolimesniy Sio Zodyno tomy redagavimo instrukcija. 1940 m. B. Larinas redagavo S. Rozeno sudaryta Rusy-lietuviy kalby Zodyna. Tai buvo pirmasis praktinis tarybinés santvarkos metais i8leistas rusy-lietuviy kalby Zodynas?2. B. Larinas — ne tik lituanistikos klausimais paraSyty darby autotius, bet ir lituanistiniy tyrinéjimy organizatorius bei vadovas. ,,B. Larinas veikliai prisidéjo prie patiy svarbiausiyjy misy tarybinés filologijos darby organizavimo bei vykdymo“ — pabréZia akad. K. Korsakas?3, Kai ‘ 1951 m. iSkilo reikalas pagerinti didZiojo ,,Lietuviy kalbos zodyno* rengima, B. Larinas aktyviai dalyvavo, sudarant naujq Sio Zodyno redagavimo instrukeija. Lietuviy kalbos ir literatiros instituto leksikografai | gerai prisimena, su kokiu uzZsidegimu B. Larinas stengési patikslinti metodinius ,,Lietuviy kalbos zodyno“ rengimo principus, suteikti jiems tvirtesnj mokslinj pamata. Jo siilymu buvo nutarta prieSdélinius veiksmazodzius Zodyne pateikti kaip atskirus ZodzZius, frazeologinius junginius iSskirti i8 iliustraciniy pavyzdziy, tiksliau diferencijuoti zodziy reiksmes ir pan. B. Larino jdiegti metodiniai principai realizuoti tregiame ir vélesniuose ,,Lietuviy kalbos Zodyno“ tomuose; jais ir toliau vadovaujasi musy leksikografai. B. Larinas buvo vienas aktyviausiy Lietuviy kalbos dialektologinio atlaso pradininky ir organizatoriy. Jis rémé sisteminga tarmiy tyrinéjima, prisidéjo prie Lietuviy kalbos atlaso medZiagos rinkimo programos sudarymo, dalyvavo pirmojoje dialektologinéje ekspedicijoje j Prieny rajona 1951 m. vasara. Si ekspedicija pradéjo plataus masto dialektologinés medziagos rinkima bei sisteminima, kurj B. Larinas ir toliau visokeriopai skatino. Skaitydamas praneSimus dialektologinése konferencijose, recenzuodamas tarmiy apraSus ir kitomis progomis B. Larinas stengési per2! Ten pat, p. 132. ’ 2 C. A. Posen, Pyccko-anroscxni caopaps, nox pen. npod. B. A. Jlapuna, M,, 1941. °K. Korsakas, [zymaus kalbininko netekus, ,,Literatiira ir menas“, 1964, Nr, 14(908), p. 7. 251 |