Prieveiksmiai su formantu „-(i)ai“ šiaurės vakarų aukštaičių tarmėse

LIETUVIŲ KALBOS MORFOLOGINĖ SANDARA IR JOS RAIDA LIETUVOS TSR MOKSLŲ AKADEMIJA PRIEVEIKSMIAI SU FORMANTU -(i)ai ŠIAURĖS VAKARŲ AUKŠTAIČIŲ TARMĖSE1 E. GRINAVECKIENĖ 1. Daryba Prieveiksmių su formantu -(i)ai šiaurės vakarų aukštaičių tarmėse, kaip ir daugelyje kitų lietuvių kalbos tarmių, yra bene daugiausia. Dažniausiai jie yra daromi iš būdvardžių, rečiau iš dalyvių. Kiekvienas laipsniuojamas dviskiemenis būdvardis paprastai turi ir savo prieveiksmį, pvz.: baisus : baisiai, drąsus : drąsiai, kėršas : keršai, klišas : klišai, pálšas : palšai, tuščias : tuščiai, žāṅgus : žāṅgiai „geru žingsniu“ (: ta mūs kumelė žāṅgiai eina, aš paskui nespėju). Iš nelaipsniuojamų būdvardžių (pvz.: bāsas, kniūpščias, mēklas „mikčius“, pėščias, raitas) prieveiksmiai su formantu -(i)ai paprastai nedaromi, tačiau jų pasitaiko, pvz.: berǵždžias : berǵždžiai. Iš daugiaskiemenių būdvardžių prieveiksmiai su formantu -(i)ai daromi rečiau. Taip yra iš dalies ir todėl, kad daugumas tų būdvardžių (pvz., dariniai su priesagomis -inis, -ainis, -ytis, -ėtas, -uotas, priešdėliais po-, pro-, prie- ir visi sudurtiniai) visai nelaipsniuojami. Dažniausiai vartojami šie iš daugiaskiemenių būdvardžių padaryti prieveiksmiai: abejūtiškai „vidutiniškai“ (: mes gyvenam abe jūtiškai), akylai, aklinai, balzganai, bereikalingai, gatau̇vai, gerokai (ir gerókai, ret.), kitoniškai, ligūstai, mėlynai, nežmoniškai, paviršutiniškai, raudonai, savotiškai, tolokai (ir tolókai, ret.), apýblogiai, atkāmpiai „nuošaliai“ (: padėk tuos raštus atkāmpiai, kad vaikai neprieitų), nuodarbiai „darbščiai“ (: jis labai nuodarbiai viską daro), nuotakiai (: prākasė vagutę nuotakiai), paskliuōdniai „nuolaidžiai“ (: kiaūlei įverė vielą paskliuōdniai — ji vis tiek knisa), lygmalai „lygiai su kraštais“ (: toje puodynėje taukų buvo lygmalai, o dabar nuslūgo). 1 Straipsnyje nagrinėjami prieveiksmiai su formantu -(i)ai, vartojami šiaurės vakarų aukštaičių tarmėse, išlaikančiose lietuvių literatūrinės kalbos kirčio vietą ir priegaidę. Tomis tarmėmis kalbama plote, esančiame tarp Smalininkų, Vadžgirio, Girgalnio, Skirsnemunės. 12* 179 Bene daugiausia yra daugiaskiemenių prieveiksmių su formantu -(i)ai, padarytų iš daiktavardinių būdvardžių, turinčių priesagą -iškas. Dalies tų prieveiksmių leksinė reikšmė yra labai apibendrinta ir nutolusi nuo reikšmės žodžių, iš kurių jie padaryti, pvz.: perkūniškai „labai“ (: perkūniškai šalta), piemenškai „neapgalvotai“, šuniškai „labai“, velniškai „labai“. Iš dalyvių padarytų prieveiksmių su formantu -(i)ai pasitaiko nedaug. Po keletą jų yra atsiradusių iš veikiamosios ir neveikiamosios rūšies esamojo ir būtojo kartinio laiko dalyvių, o taip pat iš reikiamybės dalyvių, pvz.: atsakančiai „labai gerai“, šnabždančiai, šnibždančiai, šnarančiai, žvygiančiai; padūkus iai „labai“ (: laikas padūkus iai greit bėga), pagėdusiai „labai“ (: pėlkėje uodų pagėdusiai daug), papaikusiai „smarkiai“ (: vaikai papaikusiai šūkauja), pasiutus iai „labai“ (: šuo pasiutusiai piktas), pašėlusiai „labai“ (: pašėlusiai mušės kanda), neapsakomai „labai daug“ (: šiemet jau tų grybų — neapsakomai), nesuskaitomai, pakeičiamai „vidutiniškai“ (: gyvename pakeičiamai), suveriamai (: durys suveriamai užsidaro), neapgalvotai, negirdėtai, nelauktai, netikėtai, nematytai, sutrumpitai (: mes šnekam sutrumpitai „mes šnekame, trumpindami žodžių galūnes“), aptek tinai (: vandens įpilk aptek tinai nesvils), būtinai, nesuprastinai „nesuprantamai“ (: nesuprastinai, ar čia tvorą, ar tinklas), netbūtinai (: lėkia į miestą, sprūdžias netbūtinai), pakartotinai, užtektinai. Prieveiksmiai, padaryti iš a-kamienių būdvardžių, neveikiamosios rūšies esamojo ir būtojo kartinio laiko dalyvių, o taip pat iš reikiamybės dalyvių, turi formantą -ai; formantą -iai turi prieveiksmiai, padaryti iš visų kitų būdvardžių ir dalyvių. Išimtį čia sudaro šalia drūtai „stipriai“ ir senai „senyvai“ skirtinga reikšme vartojami prieveiksmiai drūčiai „smarkiai, labai“ ir seniai „prieš daug laiko“. Galimas daiktas, kad drūčiai ir seniai turėdami skirtingus formantus ir savarankiškas reikšmes, yra atsiradę ne iš drūtas ir senas, o iš kito kamieno formų, kurių šiuo metu tiriamajame plote jau nėra, pvz.: drūčiai galėjo atsirasti iš *drūt-jas~drūčias; plg. dar drūgālyš2. Teisybė, tiriamosiose tarmėse pasitaiko tos pačios šaknies prieveiksmių, lygiagrečiai vartojamų ir su formantu -ai, ir su -iai, pvz.: išlaidai ir išlaidžiai, lenguai ir lenguoiai, linksmai ir linksmiai. Tačiau šiose tarmėse ir būdvardžiai, iš kurių tie prieveiksmiai padaryti, paprastai turi dviejų kamienų (a ir u) formas, pvz.: išlaidus ir išlaidus, lengūs ir lengūs, linksmas ir linksmūs. Tokių atvejų, kai iš to paties kamieno būdvardžio būtų daromi prieveiksmiai ir su formantu -ai, ir su -iai, nėra. Tai rodytų, kad ir šalia senas, drūtas seniau dar turėjo būti kitos tų būdvardžių formos, iš kurių padaryti prieveiksmiai seniai ir drūčiai. 2 Šalia seniai šiaurės vakarų aukštaičių tarmėse vartojamas dar prieveiksmis ir nepèrseniai, dar plg. J. O t r ę b s k i, Gramatyka języka litewskiego, III, Warszawa, 1956, § 647. 180 Ne visi šio formato prieveiksmiai tiriamajame plote dabar turi greta žodžius, iš kurių jie galėjo būti padaryti, pvz.: nepėrseniai, aptektinai, nakūnai, nesuprastinai, užtektinai, sausgėlai „sausai, be pūlių“ (: visus kaulus gėlė sausgėlai), sausmirkai „sausai, be vandens“ (: ištrink galvą į spiritą sausmirkai). Tai rodytų, kad bent dalis šių prieveiksmių galėjo ir neturėti savo šaknies būdvardžių ar dalyvių ir, gal būt, atsirado naujai pagal jau esančius šio prieveiksmių darybos tipo pavyzdžius. Jeigu prieveiksmiai su formantu -(i)ai ir yra buvę būdvardžių bevardės giminės vienaskaitos vietininkai³, tai pastarieji pavyzdžiai, o taip pat visi prieveiksmiai iš dalyvių, rodo, kad vėliau prieveiksmių daryba galėjo vykti savarankiškai, t. y. formantas -(i)ai buvo pridedamas tiesiog prie būdvardžio ar dalyvio kamieno. Kad kai kurie formanto -(i)ai prieveiksmiai iš tikro galėtų būti naujesni dariniai, iš dalies rodo ir jų apibendrintas galūninis kirčiavimas (abygalai, abyšaliai, abypusiai). Vienas kitas šių prieveiksmių yra vartojami ir prielinksniškai, pvz.: abygalai (: namas įrengtas abygaliai ir jie gyveno abygaliai namo), abypusiai (: kelias medžiais nusodintas abypusiai ir abypusiai kelio stovėjo kareiviai), abyšaliai (: abyšaliai vėliavos nukabinėtos ir abyšaliai kelio stovėjo mašinos). Tiriamosiose tarmėse pasitaiko ir keletas įvardinės šaknies prieveiksmių, turinčių, skirtingai nuo visų kitų šio tipo darinių, tvirtapradį formantą -ai, pvz.: kadai „seniai praeityje“, tirtai (ir tirtūs), visai, nė štai nė antai (: mes į rūpestį įkritę, o ji — ne štai nė antai). Prie šio tipo prieveiksmių pagal savo darybą ir kirčiavimą priskirtini ir kai kurie šakninio kirčiavimo prieveiksmiai, kaip pirmąi (ir pirmái, ret.), greitai (ir greitais, greit), pėrnai, užpėrnai (ir užpernai). Dalis šių prieveiksmių yra vartojama lietuvių literatūrinėje kalboje, kitose tarmėse ir senuosiuose raštuose, tik rytinėje ir pietinėje lietuvių kalbos tarmių ploto dalyje ir literatūrinėje kalboje kai kurie jų yra tariami su tvirtagale priegaide (tvirtapradė priegaidė į tvirtagalę galėjo išvirsti akūtinių galūnių trumpėjimo metu⁴, plg. lk. jįė<jiė, tuõs<túos ir tiriamojo ploto tiė, jie, jųo, ją~jа, katrą ~ katrą, anąs ~ anàs, šįtąs ~ šìtas ir pan.⁵). Kai kurie iš minėtų prieveiksmių tarmėse turi dar ir gretimines formas su pridėtinėmis galūnėmis, pvz.: šalia kadai, pirmái, pėrnai ir kadais, pirmáis, pėrnais (-s čia galėjo būti pridėtas ir daugiskaitos įnagininko pavyzdžiu). Tvirtapradis šių prieveiksmių galūnių kirčiavimas, o taip pat gretiminės jų formos, iki šiol kelia kalbininkams abejonių dėl savo kilmės⁶. ³ Plg. J. Endzelīnas, Baltu kalbų garsai ir formos, Vilnius, 1957, § 424; J. Otrębski, Gramatyka..., III, § 656. ⁴ Žr. Z. Zinkevičius, Lietuvių kalbos įvardžiuotinių būdvardžių istorijos bruožai, Vilnius, 1957, p. 22, 24. ⁵ Žr. E. Grinaveckienė, Lietuvių kalbotyros klausimai, t. 1, Vilnius, 1957, p. 153, 157, 158; plg. Ю. Сенькуц, Говор северо-западных капсов, автореф. дисс., Вильнюс, 1955, p. 8. ⁶ Plg. J. Endzelīns, Latviešu valodas gramatika, Rīga, 1951, § 473; J. Otrębski, Gramatyka..., III, §§ 657—658. 181 Daugumas šių prieveiksmių yra, be abejo, labai seni. Greičiausiai tai suprieveiksmėjusios kaitomų kalbos dalių linksnių formos, plg.: visai : visas, pirmái : pirmas, pérnai : *pérnas, plg. latvių pērns⁷. Prieveiksmiai su formantu -(i)ai, būdami tiriamosiose tarmėse patys gausiausi, greičiausiai, yra paveikę ir kai kurias vienaskaitos įnagininko (dabar suprieveiksmėjusias) formas: vietoj apýčiupa, slaptà, tyčia buvo pradėtos vartoti formos su galūne -(i)ai, pvz.: apýčiupai (: morkùs apraũvėjo apýčiupai — tik žolių viršūnes aptraukė), slaptai, tyčiai. Iš kitos pusės, kai kurie prieveiksmiai šio formanto netenka, pvz.: šalia greitai dažniau yra vartojamas greit, o vietoj senesniųjų formų ypačiai ir beveikiai — vartojamos tiktai sutrumpėjusios formos beveik, ypač⁸. 2. Kait ymas Daugumas prieveiksmių su formantu -(i)ai yra laipsniuojami. Aukštesnysis jų laipsnis, kaip ir lk., visada turi kirčiuotą formantą -iau su tvirtagale priegaide, pvz.: gražiau, tamsiau, trumpiau. Šį laipsnį turi ir vienas kitas iš priešdėlinių būdvardžių padarytas prieveiksmis, pvz.: atkàmpiai — atkàmpiau, nuolaidžiai — nuolaidžiau, nuošaliai — nuošaliau. Tiriamajame plote pasitaiko keletas prieveiksmių, vartojamų tik aukštesniojo laipsnio forma, pvz.: lenkiau (: bulves pasodinom lenkiau ir nugėrė), (i)kalniaũ (: sėk šįmet rugiùs kalniaũ || kalniaũ), (i)lomiàu (: kur tik lomiàu || lomiàu, visùr rugiai nugėrė). Savo darbą šie prieveiksmiai yra panašūs į vedinius iš u-kamienių būdvardžių, nors tų šaknų būdvardžių tiriamajame plote nėra. Tačiau juos turi lietuvių literatūrinė kalba (plg. kalnùs, lomùs)⁹. Iš kitos pusės, šios prieveiksmių formos galėtų būti ir vėlyvesni dariniai, atsiradę iš daiktavardžių¹⁰; plg. dar šiaurės vakarų aukštaičių tarmėse vartojamus iš daiktavardžių padarytus aukštesniojo laipsnio būdvardžius lėpšis : lepšėsnis, põnas (ret.) : ponėsnis, piemuo : piemenėnis. Prieveiksmių su formantu -(i)ai aukščiausiasis laipsnis yra daromas su tvirtaprade priesaga -iaũ: geriau, aukščiau (: tu gausi tris rublius už tą vištą aukščiau „tu gausi tris rublius už tą vištą daugiausia“). Mokyklų jaunimo kalboje, kaip ir lk., šis laipsnis turi priesagą -iausiai (baisiausiai, geriausiai) ir, be abejo, laikytinas nauju tarmės reiškiniu. Visų aukščiausias šių prieveiksmių laipsnis yra daromas iš įvairių visas arba tos pat šaknies, kaip ir prieveiksmis, būdvardžio daugiskaitos kilmininko ir prieveiksmio aukščiausiojo laipsnio formos, pvz.: visų geriau, gerių geriau. Jei visų aukščiausiojo prieveiksmių laipsnio pirmuoju dėmeniu eina būdvardžio daugiskaitos kilmininko forma, tai, nepriklausomai nuo kamieno, visada ji turi galūnę -ų po minkšto prie- 7 Žr. K. Mūlenbacha Latviešu valodas vārdnīca, Rediģējis, papildinājis un turpinājis J. Endzelīns, III. Rīgā, 1927—1929, p. 209—210. 8 Žr. J. Otrębskį, Gramatyka..., III, § 647. 9 Žr. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius, 1954, p. 305, 433. 10 Plg. J. Otrębskį, Gramatyka..., III. § 675. 182 balsio (mažių mažiau, pikčių pikčiau, smailių smailiau). Galimas daiktas, kad a-kamienių būdvardžių daugiskaitos kamiengalio minkštam priebalsiui visų aukščiausiojo laipsnio dėmenyje atsirasti galėjo turėti įtakos ia- ir u-kamienių būdvardžių analogija. 3. Kirčiavimas Prieveiksmiai su formantu -ai, padaryti iš dviskiemenių a-kamienių būdvardžių, dažniausiai yra kirčiuojami gale, pvz.: kietai, rainai, tikrai. Atskirti prieveiksmiai, kilę iš šakninio kirčiavimo būdvardžių, turi išlaikę kirtį šaknyje, pvz.: ilgai, kiáurai11. Iš ia-kamienių dviskiemenių būdvardžių padaryti prieveiksmiai paprastai kirčiuojami dvejopai: šaknyje, jei būdvardžio šaknis yra tvirtapradė (plókščias — plókščiai) ir gale, jei būdvardžio šaknis yra tvirtagalė ar trumpinė (gulščias — gulščiai, tuščias — tuščiai). Kartais pasitaiko ir nukrypimų nuo minėtos kirčiavimo taisyklės (stàčiai, kurčiai). Iš dviskiemenių ir daugiaskiemenių u-kamienių būdvardžių padaryti prieveiksmiai visada išlaiko tų būdvardžių vienaskaitos vardininko kirčio vietą ir priegaidę12, pvz.: sūrus — sūriai, rūgštus — rūgščiai, baūgus — baūgiai, glitus — glìčiai, lipšnus — lipšniai, sūkrus — sūkriai, parankus — parankiai, pavydus — pavydžiai, apsūkrus — apsūkriai; aštrūs — aštriai, skanūs — skaniai, panašūs — panašiai, sandarūs — sandariai. Prieveiksmiai, padaryti iš daugiaskiemenių pastovaus kirčiavimo -(i)a-kamienių būdvardžių ir dalyvių, išlaiko kirtį senojoje vietoje, pvz.: akýlai, pūsdýkiai, neapgalvótai, savótiškai, tačiau kai kurių iš jų (su priesaga -okai, -iškai) kirtis dažniau yra nukeliamas į galą (gerokai, tolokai, stakiškai „kaip Stakiuose“). Tas kirčio nukėlimas, be abejo, nėra senas, nes tiriamajame plote šie prieveiksmiai greta yra kirčiuojami ir priesagoje13 (arba šaknyje), pvz.: gerókai, tolókai, stakiškai. Prieveiks- 11 Plg. lat. caùrs, ìlgs, dar plg. K. Būga, Rinktiniai raštai, III, Vilnius, 1961, p. 73. 12 Visi tiriamo ploto u-kamieniai būdvardžiai su ilga (tvirtapradės ar tvirtagalės kilmės) ir trumpa (po kirčiu nepailgėjančia, balsiai i, u) šaknimi (daugiaskiemeniai — su trumpu ar ilgu antruoju nuo galo skiemeniu) vienaskaitos vardininke visada kirtį turi šaknyje (daugiaskiemeniai — antrame nuo galo skiemenyje), pvz.: saldūs, graudūs, grūbūs, patogūs, paklusnus, bet lepūs, gražūs, mandagūs (kirčiuoti šių tarmių a, e pailgėja). Kiti tų būdvardžių linksniai yra kirčiuojami kaip literatūrinėje kalboje, pvz.: saldūs, grūbūs, apsūkrūs. Tokį tų būdvardžių vienaskaitos vardininko kirčiavimą K. Būga (žr jo Rinktiniai raštai, III. p. 74) laiko senovinio šakninio kirčiavimo liekana. Pastaruoju metu dėl literatūrinės kalbos ir gretimų tarmių įtakos, o taip pat dėl tiriamojo ploto tarmių būdvardžių, vienaskaitos vardininke kirtį turinčių galūnėje (: našūs, trapūs), analogijos tokį būdvardžių vienaskaitos vardininko kirčiavimą tiriamosiose šiaurės vakarų aukštaičių tarmėse vis dažniau linkstama pakeisti galūniniu (gilūs, saldūs, paklusnūs), tik daugiaskiemeniai būdvardžiai įprastinį vienaskaitos vardininko kirčiavimą labiau išlaiko. Negalūninis kirčiavimas visai dėsningai yra išlaikytas iš tų būdvardžių padarytuose prieveiksmiuose. Tai rodo, kad prieveiksmių, kaip nekaitomų žodžių, kirčiavimas yra archaiškesnis. 13 Tiriamojo ploto būdvardžiai gerók as, -a, tolók as, -a... visada yra pastovaus kirčiavimo. Tai rodo, kad iš prieveiksmių kirčiavimo ne visada galima spręsti apie tų pačių šaknų būdvardžių kirčiavimą, plg. J. Otręb ski. Gramatyka..., III, p. 293. 183 miai, padaryti iš daugiaskiemenių trečiosios kirčiuotės nepastovų kirtį turinčių a-kamienių būdvardžių ir dalyvių, visada kirčiuojami gale, pvz.: aklinai, atbulai, sveriamai. Gale kirčiuojama ir daugumas prieveiksmių, padarytų iš reikiamybės dalyvių. Neiginys prieveiksmių kirčio vietos nekeičia, pvz.: neilgai, netuščiai, nesūkriai, nepanašiai. 4. Vartojimas Tiriamojo ploto prieveiksmiai su formantu -(i)ai, kaip ir literatūrinėje kalboje, sakinyje paprastai eina su veiksmažodžiais ir dažniausiai nusako jų veiksmo būdą, rečiau — kiekį, laiką, vietą, pvz.: gerai parvažiavo, slōgiai uždarė; tolokai nuėjo; pėrnai susirgo; gyvena atkampiai. Atskirais atvejais tuo pačiu prieveiksmiu gali būti nusakomas ir veiksmo būdas, ir jo kiekis, ir laikas, pvz.: sakinyje kūrė pririšau trumpai prieveiksmis parodo veiksmo būdą, sakinyje mirė po Nauj[o] metų trumpai — veiksmo laiką, o sakinyje jį mačiau trumpai — veiksmo kiekį. Be to, ne visi prieveiksmiai su formantu -(i)ai tiesiogiai žymi tiktai vieną ar kelias veiksmo aplinkybes. Kai kurie iš jų (baisiai, drūčiai, labai, tikrai, visai ir kt.) gali būti semantiškai siejami ne tik su veiksmažodžio asmenuojamomis formomis, bet ir su būdvardžiais, dalyviais, retais atvejais net su daiktavardžiais, pvz.: jis buvo baisiai piktas; jų šuo drūčiai didelis; šįmet ruduo labai gražus; kiaušiniai tikrai kieti bus; ji dar visai jauna; jis gerokai sušalęs; jis neapsakomai geras; jie labai išalkę; tėvas drūčiai išvargęs; jis tikrai pasenęs; jis labai išdžiūvęs; jis visai pabalęs; jau visai pavakariukas; jau gatavai pavakariukas; ji baisiai gaspadinė; ji baisiai keliauninkė; jis labai girtuoklis; jis visai piemuo; jis tikrai ligonis. Tiriamosiose tarmėse prieveiksmiai labai, drūčiai, visai, tikrai, baisiai ir kiti plačiai yra vartojami ir kito prieveiksmio nusakomai veiksmo aplinkybei paryškinti, tos aplinkybės kokybei nusakyti, pvz.: baisiai gražiai dainavo; drūčiai piktai šnekėjo; labai gražiai padarė; tikrai mažai pasėjo; visai juodai nud ažė; tamsiai raudonai žydėjo. Kaip iš pavyzdžių matyti, kai kurie šių prieveiksmių tartum suteikia savo pažymimiesiems prieveiksmiams labai didelio ypatybės kiekio reikšmę. Neretai pasitaiko, kad tos pačios šaknies prieveiksmis turi daugiau reikšmių, kaip būdvardis, iš kurio jis padarytas. Sakysime, būdvardis baisus turi „bjaurus“ ir „didelis“ reikšmes (: baisus tavo pirštas; baisus tavo godulys), o prieveiksmis baisiai plačiai yra vartojamas „labai“, „visai“, „smarkiai“, „nepaprastai“, „tikrai“ reikšmėmis (: ji baisiai graži; aš baisiai nepiktas; baisiai mudu susipykom; aš ant jo baisiai piktas; baisiai kvailai pasakė); būdvardis drūtas reiškia tik „stiprus“ (: paklodė plona, ale drūta), o prieveiksmis drūčiai turi reikšmes „stipriai“, „smarkiai“ ir „labai“ (: dūrys užtrūktos drūčiai; šuo drūčiai loja; jis drūčiai gražus). Prieveiksmis drąsiai čia vartojamas ir „tikrai“ reikšme (: kimbi už duo- 184 nos, o drąsiai jos nevalgysi), prieveiksmis stačiai — ir „tiesiai“ reikšme (: atėjau stačiai per laukus; stačiai į akis pasakiau) ir pan. Tai rodo, kad formanto -(i)ai prieveiksmiai tiriamajame plote yra palyginti vaizdinga šnekamosios kalbos stilistinė priemonė. Atskirais atvejais šių tarmių prieveiksmių daugiareikšmiškumas galėtų būti panaudotas ir literatūrinės kalbos stiliui turtinti. Panagrinėjus prieveiksmių su formantu -(i)ai darybą, kaitomą, kirčiavimą ir vartojimą, galima padaryti šias išvadas: 1. Šiaurės vakarų aukštaičių tarmėse daugiausia šio formanto prieveiksmių yra padaroma iš dviskiemenių u-, (i)a-kamienių būdvardžių, retesni yra jų dariniai iš daugiaskiemenių būdvardžių ir dalyvių. 2. Iš u-kamienių būdvardžių padaryti prieveiksmiai visada kirčiuojami antrame nuo galo skiemenyje, jei jį sudaro tvirtagalis dvigarsis ar balsis i, u. 3. Aukščiausiasis prieveiksmių laipsnis, skirtingai nuo literatūrinės kalbos, daromas su tvirtapradiškai kirčiuota priesaga -iau, o dariniai su priesaga -iausiai yra naujesni, atsiradę dėl literatūrinės kalbos įtakos. Visų aukščiausiasis prieveiksmių laipsnis daromas iš aukščiausiojo laipsnio formos ir įvardžio visas ar tos pačios, kaip ir prieveiksmis, šaknies būdvardžio daugiskaitos kilmininko formos, pvz.: gerų geriau, visų geriau. 4. Prieveiksmiai su formantu -(i)ai plačiausiai vartojami būdo reikšme, tačiau yra ir kiekio, laiko, vietos reikšmę turinčių prieveiksmių. Pasitaiko, kad skirtingame kontekste tas pats prieveiksmis turi skirtingas funkcines reikšmes. 5. Prieveiksmiai su formantu -(i)ai dažniausiai žymi veiksmo būdą. Kai kurie iš jų gali būti semantiškai siejami ir su būdvardžiais, dalyviais, retais atvejais — net su daiktavardžiais. 6. Atskiri prieveiksmiai turi daugiau reikšmių, negu atitinkami lietuvių literatūrinės kalbos prieveiksmiai. НАРЕЧИЯ С ФОРМАНТОМ -(i)ai В ГОВОРАХ СЕВЕРО-ЗАПАДНЫХ АУКШТАЙТОВ Э. ГРИНЯВЯЦКЕНЕ Резюме Наречия с формантом -(i)ai в говорах северо-западных аукштайтов (занимающих территорию Литовской ССР между населенными пунктами Смалининкай, Ваджгирис, Гиркальнис, Скирснямуне) большей частью образуются от двусложных прилагательных, изменяемых по степеням сравнения. От многосложных прилагательных и причастий они образуются реже. Формант -ai свойственно образованиям от прилагательных с основой на a-, от страдательных причастий настоящего и прошедшего времени, а также от причастных форм со значением необходимости, напр.: kėrsas: kėrsai «пестрый : пестро», nelauktas: nelauktai «нежданный : нежданно», būtinas: būtinai «необходимый : необходимо». Формант -iai свойствен образованиям от прилагательных с основой на ia-, u-, а также от причастий настоящего и прошедшего времени 185 действительно залога, напр.: tuščias : tuščiai «пустой : пусто», saldus : saldžiai «сладкий : сладко», žvýgiantis : žvýgiančiai «взгливый : взгливо», pagėdęs : pagėdusiai «страшный : страшно». Если в древности наречия с формантом -(i)ai и были местными падежами прилагательных среднего рода (как предполагается в соответствующей литературе по данному вопросу), то некоторые примеры двухкорневых наречий (напр.: sausgėlai «крематически», sausmir kai «жаждово», abyrasiai, abygaliai «двусторонно»), также как и многочисленные их примеры от причастий, показывают, что позже образование наречий данного типа происходило самостоятельно, т. е. путем приложения форманта -(i)ai к основам прилагательных, причастий и др. Обычно каждому прилагательному или причастию соответствует только одно наречие с формантом -(i)ai, но наряду с наречиями drūtai «прочно» и senai «старо», образованных от drūtas «прочный» и senas «старый», в исследуемых говорах употребляются и наречия drūčiai «сильно» и seniai «давно», совпадающие с drūtai и senai своими корнями, но отличающиеся от них значениями и формой. В статье делается предположение, что наречия seniai и drūčiai могут быть образованы не от прилагательных senas и drūtas, а от других, родственных им корней с другими основами, которые в настоящее время в исследуемых говорах отсутствуют. Данное мнение отчасти поддерживает и такое образование, как drūčgalys «толстый конец». В отличие от литературного языка, наречия, образованные от прилагательных с основой на -и, имеют ударение на предпоследнем слоге, если этот слог является долгим или не удлиняется под ударением, напр.: baigus : baigiai «пугливый : пугливо», glītus : glīčiai «слизистый : слизисто», pavydus : pavydžiai «завистливый : завистливо», apsūkrus : apsūkriai «поворотливый : поворотливо». Данный тип ударения является более архаичным по сравнению с литературным языком и, как указал К. Буга, считается реликтом древнего корневого ударения. В исследуемых говорах употребляется двоякие формы превосходной степени наречий с формантом на -(i)ai. Первая их форма в отличие от литературного языка образуется при помощи суффикса -iau с нисходящей интонацией, напр.: geriau «наилучше», baisiau «хуже всего», gražiau «красивее всего», а довольно редко употребляемая форма с суффиксом -iausiai (balčiausiai «белее всего», gražiausiai «красивее всего») объясняется как результат влияния литературного языка. Вторая форма превосходной степени образуется при помощи родительного падежа множественного числа местоимения visas «весь» или прилагательного того же корня что и наречие в первой форме наречия превосходной степени, напр.: visų geriau, gerių geriau «лучше всего», gražių gražiau «красивее всего». Данная форма превосходной степени является высшей формой сравнения наречий по степеням. В предложении наречие с формантом -(i)ai обычно употребляется с глаголом и чаще всего определяет образ действия, реже — количество, время и место действия, напр.: gerai dirbti «хорошо работать», brangiai užmokėti «дорого заплатить», seniai sirgti «давно болеть», atkalniai gyventi «в стороне жить». Встречаются и многозначные наречия. Многие наречия исследуемых говоров служат и для определения обстоятельства действия других наречий, напр.: baisiai gražiai dainuoti «очень красиво петь», drūčiai piktai šnekėti «очень сердито говорить». Кроме того, некоторые наречия могут быть семантически связаны и с прилагательными, причастиями, а иногда и со существительными, напр.: jis baisiai piktas «он страшно злой», jis visai pasenęs «он совсем состарился», jau visai pavakariūkas «уже совсем подвечерок», ji baisiai gaspadinė «она очень хозяйка» и др. В исследуемых говорах встречаются случаи, когда наречие имеет больше значений, чем прилагательное, от которого оно образовано. 186