Prieveiksmiai su formantu „-(i)ai“ šiaurės vakarų aukštaičių tarmėse

LIETUVIŲ KALBOS MORFOLOGINE SANDARA IR JOS RAIDA LF E T:U-V O S TSR MOKSLUY AKADEMIJA -PRIEVEIKSMIAI SU FORMANTU -(i)ai ŠIAURĖS VAKARŲ AUKSTAICIU TARMESE! E. GRINAVECKIENE 1. Daryba Prieveiksmiy su formantu -(i)ai šiaurės vakarų aukštaičių tarmėse, kaip ir daugelyje kitų lietuvių kalbos tarmių, yra bene daugiausia. Daž- niausiai jie yra daromi iš būdvardžių, rečiau iš dalyvių. Kiekyienas laips- niuojamas dviskiemenis būdvardis paprastai turi ir savo prieveiksmį, pvz.: baisus : baisiai, drąsus : drąsiai, kėršas : keršai, klišas : klišai, pdl- sas : palšai, tūščias : tuščiai, Zafigus : Zafgiai „geru žingsniu“ (: ta mūs kumėlė Zangiai eina, aš paskui nespéju). Iš nelaipsniuojamų būdvardžių (pvz.: būsas, kniūpsčias, méklas „mik- čius“, pėsčias, raitas) prieveiksmiai su formantu -(i)ai paprastai nedaro- mi, tačiau jų pasitaiko, pvz.: bergždžias : bergždžiai. Iš daugskiemenių būdvardžių prieveiksmiai su formantu -(i)ai da- romi rečiau. Taip yra iš dalies ir todėl, kad daugumas tų būdvardžių (pvz., dariniai su priesagomis -inis, -ainis, -ytis, -ėtas, -uotas, priešdė- liais po-, pro-, prie- ir visi sudurtiniai) visai nelaipsniuojami. Dažniau- siai vartojami šie iš daugiaskiemenių būdvardžių padaryti prieveiksmiai: abejūtiškai „vidutiniškai“ (: mes gyvėnam abejūtiškai), akylai, aklinai, balzganai, bereikalingai, gatavai, gerokai (ir gerėkai, ret.), ki- toniškai, ligūstai, mėlynai, nežmoniškai, paviršutiniškai, raudonai, sa- votiškai, tolokai (ir tolokai, ret.), apyblogiai, atkampiai „mnuošaliai“ (: pa- dėk tūos raštūs atkampiai, kad vaikai neprieitų), nuodafbiai „darbščiai“ (:jis labai nuodafbiai viską daro), nuotakiai (: prūkasė vagūtę nuotakiai), paskliuodniai „mnuolaidžiai“ (: kiailei įvėrė viėlą p a- skliuodniai—ji vis tiek knisa), lygmaliai ,lygiai su kraštais“ (:tojė puodynéje taukq būvo lygmaliai, o dabar nuslūgo). ! Straipsnyje nagrinėjami prieveiksmiai su formantu -(i)ai, vartojami šiaurės va- karų aukštaičių tarmėse, išlaikančiose lietuvių literatūrinės kalbos kirčio vietą ir prie- gaidę. Tomis tarmėmis kalbama plote, esančiame tarp Smalininkų, Vadžgirio, Girkal- nio, Skirsnemunės. 12% 179 Bene daugiausia yra daugiaskiemeniy prieveiksmių su formantu -(i)ai, padarytų iš daiktavardinių būdvardžių, turinčių priesagą -iškas. Dalies tų prieveiksmių leksinė reikšmė yra labai apibendrinta ir nuto- lusi nuo reikšmės žodžių, iš kurių jie padaryti, pvz.: perkūniškai „labai“ (: perkūniškai šalta), piemeniškai „neapgalvotai“, šūniškai „labai“, vél- niškai ,labai“. ; Iš dalyvių padarytų prieveiksmiy su formantu -(i)ai pasitaiko ne- daug. Po keletą jų yra atsiradusių iš veikiamosios ir neveikiamosios rūšies esamojo ir būtojo kartinio laiko dalyvių, o taip pat iš reikiamybės dalyvių, pvz.: atsūkančiai „labai gerai“, šnabždančiai, šnibždančiai, $na- rančiai, Zvygianciai; padūkusiai „labai“ (: laikas padūkusiai greit bėga), pagédusiai „labai“ (: pélkéje uodū pagėdusiai daūg), papaikusiai „smar- kiai“ (: vaikai papaikusiai šūkauja), pasiūtusiai „labai“ (: šuo pasi ū- tusiai piktas), pašėlusiai „labai“ (:pašėlusiai misés kanda), neapsdkomai „labai daug“ (: šįmet jau tų gršbų— neapsakomai), nesuskaitomai, pakefičiamai „vidutiniškai“ (: gyvėname pakefcia- mai), suveriamai (:dūrys suveriamai užsidaro), neapgalvotai, negirdétai, nelduktai, netikėtai, nematytai, sutrumpįtai (: mes šnėkam sutrumpįtai „mes šnekame, trumpindami žodžių galūnes“), ap- tektinai (: vandens įpilk aptektinai nesvils), būtinai, nesupras- tinai „nesuprantamai“ (:nesuprastinai, ar čia tvora, ar tifik- las), netbūtinai (: Iėkia į miéstq, sprdudZias netbūtinai), pakar- tétinai, užtektinai. Prieveiksmiai, padaryti iš a-kamienių būdvardžių, neveikiamosios rii- šies esamojo ir būtojo kartinio laiko dalyvių, o taip pat iš reikiamybės dalyvių, turi formantą -ai; formantą -iai turi prieveiksmiai, padaryti iš visų kitų būdvardžių ir dalyvių. Išimtį čia sudaro šalia drūtai „stipriai“ ir senai ,senyvai“ skirtinga reikšme vartojami prieveiksmiai drūčiai „smarkiai, labai“ ir seniai „prieš daug laiko“. Galimas daiktas, kad drū- čiai ir seniai, turėdami skirtingus formantus ir savarankiškas reikšmes, yra atsiradę ne iš drūtas ir sėnas, o iš kito kamieno formų, kurių šiuo metu tiriamajame plote jau nėra, pvz.: drūčiai galėjo atsirasti iš *drūt- jas~dridcias; plg. dar dracgalys?. < Teisybė, tiriamosiose tarmėse pasitaiko tos pačios šaknies prieveiks- mių, lygiagrečiai vartojamų ir su formantu -ai, ir su -iai, pvz.: išlaidai ir išlaidžiai, lengvai ir lefigviai, linksmai ir liūiksmiai. Tačiau šiose tar- mėse ir būdvardžiai, iš kurių tie prieveiksmiai padaryti, paprastai turi dviejų kamienų (@ ir u) formas, pvz.: išlaidas ir išlaidūs, lefigvas r lengvūs, lifiksmas ir linksmūs.-Tokių atvejų, kai iš to paties kamieno būdvardžio būtų daromi prieveiksmiai ir su formantu -ai, ir su -iai, nėra. Tai rodytų, kad ir šalia sėnas, drūtas seniau dar turėjo būti kitos tų būdvardžių formos, iš kurių padaryti prieveiksmiai seniai ir drūčiai, 2 Salia seniai šiaurės vakarų aukštaičių tarmėse vartojamas dar prieveiksmis ir nepėrseniai, dar plg. J. Otrebski, Gramatyka jezyka litewskiego, III, Warszawa, 1956, $ 647. 180 Ne visi šio formanto prieveiksmiai tiriamajame plote dabar turi greta žodžius, iš kurių jie galėjo būti padaryti, pvz.: nepėrseniai, aptektinai, nakvinai, nesuprastinai, užtektinai, sausgėlai „sausai, be pūlių“ (: visūs kaulus gėlia sausgėlai), sausmirkai „sausai, be vandens“ (: iš- trink galvą į spiritą sausmirkai). Tai rodytų, kad bent dalis šių prieveiksmių galėjo ir neturėti savo šaknies būdvardžių ar dalyvių ir, gal būt, atsirado naujai pagal jau esančius šio prieveiksmių darybos tipo pavyzdžius. Jeigu prieveiksmiai su formantu -(i)ai ir yra buvę būdvardžių bevardės giminės vienaskaitos vietininkai?, tai pastarieji pavyzdžiai, o taip pat visi prieveiksmiai iš dalyvių, rodo, kad vėliau prieveiksmių da- ryba galėjo vykti savarankiškai, t. y. formantas -(i)ai buvo pridedamas tiesiog prie būdvardžio ar dalyvio kamieno. Kad kai kurie formanto -(i)ai prieveiksmiai iš tikro galėtų būti naujesni dariniai, iš dalies rodo ir jų apibendrintas galūninis kirčiavimas (abygaliai, abyšaliai, abypu- siai). Vienas kitas šių prieveiksmių yra vartojami ir prielinksniškai, pvz.: abygaliai (: namas įrengtas abygaliai ir jie gyvėno abyga- liai namo), abypusiai (: kėlias mėdžiais nusodįtas abypusiai ir abypusiai Rkėlio stovėjo kareiviai), abyšaliai (:abyšaliai vė- liavos nukabinétos ir abyšaliai kélio stovėjo mašinos). Tiriamosiose tarmėse pasitaiko ir keletas įvardinės šaknies prieveiks- mių, turinčių, skirtingai nuo visų kitų šio tipo darinių, tvirtapradį for- mantą -ai, pvz.: kaddi „seniai praeityje“, tiktai (ir tiktdis), visdi, nė štdi nė antai (: mes į rūpestį įkritę, o ji — nė štdi nė antdi). Prie šio tipo prieveiksmių pagal savo darybą ir kirčiavimą priskirtini ir kai kurie šakninio kirčiavimo prieveiksmiai, kaip pirmai (ir pirmdi, ret.), greitai (ir greitais, greit), pėrnai, užpėrnai (ir ūžpernai). Dalis šių prieveiksmių yra vartojama lietuvių literatūrinėje kalboje, kitose tarmėse ir senuosiuo- se raštuose, tik rytinėje ir pietinėje lietuvių kalbos tarmių ploto dalyje ir literatūrinėje kalboje kai kurie jų yra tariami su tvirtagale priegaide (tvirtapradė priegaidė į tvirtagalę galėjo išvirsti akūtinių galūnių trum- pėjimo metu®, plg. Ik. jiė<jie, tuos<tūos ir tiriamojo ploto tie, jie, jūo, ja~ja, katrą ~katra, ands m anas, šitąs ~ šitas ir pan.?). Kai kurie iš mi- nėtų prieveiksmių tarmėse turi dar ir gretimines formas su pridėtinėmis galūnėmis, pvz.: šalia kaddi, pirmdi, pėrnai ir kaddis, pirmdis, pėrnais (-s čia galėjo būti pridėtas ir daugiskaitos įnagininko pavyzdžiu). Tvirtapradis šių prieveiksmių galūnių kirčiavimas, o taip pat greti- minės jų formos, iki šiol kelia kalbininkams abejonių dėl savo kilmeés®, 3 Plg, J. Endzelynas, Baltų kalbų garsai ir formos, Vilnius, 1957, § 424; J.Otrebski, Gramatyka.., III, § 656. 4 Žr. Z. Zinkevičius, Lietuvių kalbos jvardZiuotiniy būdvardžių istorijos bruo- žai, Vilnius, 1957, p. 22, 24. 5 Zr. E. Grinaveckienė, Lietuvių kalbotyros klausimai, t. 1, Vilnius, 1957, p. 153, 157, 158; plg. IO. Cenk yc, T'oBsop ceBepo-3sanajtubiX Kancos, aBToped. JuKcc., Buisbuioc, 1955, p. 8. 6 Plg. J. Endzelins, Latviešu valodas gramatika, Riga, 1951, $ 473; J. Ot- rebski, Gramatyka..., III, §§ 657—658. 181 = a: = TIT === TE ER AL EL CR a jų Ti. 0 < tp ei map 1 Wale Ir = 3 _- a = ati a Le r sana fae ia o ų to AV Ka i d Ko eR) EA Ser GT