Apie imperatyvo formų raidą

LIETUVIY KALBOS MORFOLOGINE SANDARA IR JOS RAIDA davglesbe Ler — Va ONS T SER MOK S LU AKADEMIJA APIE IMPERATYVO FORMU RAIDA D. SKURKAITE § 1. Lietuviy kalbos tarmése ir senuosiuose raStuose yra dvejopy imperatyvo formy: su formantu -k (nésk, daryk) ir be formanto -k (nés, darai). Imperatyvo be -k vienaskaitos 1 asmens formos dar yra tebevartojamos ryty dziky! (DikSte, Ignalinoje, Sventionéliuose, Svenéionyse, Tveretiuje); kitur pasitaiko tik atskiros to tipo formos, pvz.: nunés Alks, Antz, Stlm, imi, nesi Ds, Sv, Dgl, im Ssk, klaiisai Brd, Lnkv, Pn, imi, bégi, nest Krtn. Kiek dazniau imperatyvo formos be formanto -k dar vartojamos Dieveniskiy, Rodinios, Laziiny, Gervétiy, Apso apylinkése. § 2. A. Sleicheris ir A. Becenbergeris pirmieji pateiké senyju rasty lietuviq kalbos imperatyvo vienaskaitos 2 asmens formas be formanto -k ir bandé aiSkinti ju kilme?. Ir jie, ir kiti vélesni tyrinétojai pripazino, kad dalis jy yra kilusios i§ optatyvo, bitent: a) o-kamieniy veiksmaZodziy vienaskaitos 2 asmuo: graistai ,,graibyk“, vdlgai, guldais ret. Pn, Stlm, Ds; dazn.: Dk&t, RS, Sld, Lkm, PI, Dgl8, Ign, Tvr, Kit, Kret, R&k, MI, Din, Svné, Zbl, Ad, Dv, Aps, Grv, Lz (Gia vartojama sangraziné forma guldais), Zt. (Sios formos tarmése labiausiai paplitusios.)® b) i-kamieniy veiksmaZodziy vienaskaitos 2 asmuo*: ravi Dgl8, Ign, Grv*, Lz, ! Tarminé medziaga Siam straipsniui rinkta i$ atskiry tarmiy apraSy (disertaciju, diplominiy darby, straipsniy). Taip pat naudotasi Lietuvos TSR Moksly akademijos Lietuviy kalbos ir literatiiros institute sukaupta lietuviy kalbos tarmiy atlaso medZiaga. 2 Zr. A. Schleicher, Handbuch der litauischen Sprache, Prag, 1856, p. 230 tt. (toliau: Handbuch...); A. Bezzenberger, Beitrage zur Geschichte der litauischen Sprache, Gottingen, 1877, p. 208 tt., 222 tt. (toliau: Beitrage...). 3 Be Sio tipo o-kamieniy veiksmaZodziy imperatyvo formy dar yra parddz, Sildzies Grv, neklitd Kit; jos padarytos pagal (i)a-kamieniy veiksmazZodZiy imperatyvo formas (plg. § 5). 4 Apie i-kamieniy veiksmazodziy imperatyva zr. E. Nieminen, Der urindoger- “manische Ausgang ai des Nominativ—Akkusativ Pluralis des Neutrums im Baltischen, Helsinki, 1922, p. 108 (toliau: Ausgang...). 5 Gervétiuose uzraSytos i-kamieniy veiksmazodziu imperatyvo vienaskaitos 2 asmens formos padiar, til, tilié, matyti, yra padarytos taip pat (plg. 3 i8naSa) pagal -(i)a kamieno imperatyvo formas. 153 Zt, mili Sy, ti.li, ti.ri.s Dtn, ravi. Sld, KIt, Vsn, pent, turiés Lkm, ti.ri, ravi, ti.ries, guliés Ad®, PI§. c) Tarmése beveik nerandame (i)a-kamieniy veiksmazodziy imperatyvo vienaskaitos 2 asmens formy su formantu ie. Sis formantas biidingas imperatyvo 3 asmeniui (Zr. § 13). J. Endzelynas mini forma vedzie? (plg. ir -i kamieno forma tilié, Zr. 5 iSna8a). § 3. Optatyvo formos gavo imperatyvo reik$me, matyti, dar bendrabaltiskais laikais: priisy kalboje Sia reik8me vartojamos ir senojo optatyvo formos (wedais, wedeys ,,vesk“, endiris ,,pasizitirék“, kirdijti » Klausykit ir pan.)’; latviu imperatyvo formos darait, daraities, lieciet, liecieties ir pan. taip pat laikomos senojo optatyvo lickanomis?. : § 4. Sutardami dél ankstiau minéty formy optatyvinés kilmés, kalbininkai labai prieStaringai aiSkino tokias formas, kaip antai: gelb DP 7859, 805, did DP 842, 106,5, 113,,, diidi DP 85,,, parédd DP 161, atleid DP 113 .,!°. Misy nuomone, arCiausiai tiesos yra F. Spechtas ir E. Frenkelis!!: tarmése pasitaikancia forma dud Del8, Tvr, Ltk, M1, Dtn, Ad, Gry, Lz... jie laiko senuoju imperatyvu'”. Yra pagrindo manyti, kad i§ stdéti senasis Sakninis imperatyvas buves *std: tarmése ji atitinka formos atstd, sté Lkm, acistd Pl8, Ad, plg. dar testa (§ 13). Tokio pat senumo gali biti ir imperatyvai miek, gied Pl8, misk Dtn, pdweyzd PK 66,4, pawizd, wizd KN 11, ® i-kamieniy veiksmazodziy imperatyvo sangrazinés formos gali biti kirtiuojamos ir Saknyje: tw.ries Ad, plg. J. Kardelyté, Liepiamosios nuosakos dvejopos formos ir ju vartojimas Ryty Lietuvos tarmése, LKK, t. 1, Vilnius, 1957, p. 183 (toliau: LKK, t. 1). ‘Zr. J. Endzelins, Latvie’u valodas gramatika, Riga, 1951, § 691 (toliau: Gramatika...). i * Zr. J.Endzelins, Senpriiu valoda, Riga, 1940, p. 119 tt. * Zr. A. Bielenstein, Die lettische Sprache nach ihren Lauten und Formen, Il, Berlin, 1864, p. 160 (§ 450) (toliau: Die lettische Sprache...); ®. O. ®optynaTOB, Kputuuyeckiii pas6opp couinenia T. K. Yasnuopa «<3uayenia raaronbunxp ocHoBbh B AMT. —CAaBHHCKOMb sisbikeb», «COopuuka Otgbaenia pycckaro s3bika H caoBecHocTH Vin. Ax. Hayx», LXIV, Ne 11, Terep6ypre, 1897, p. 143—148 (toliau: Kparuuyeckiit pas6ops...); K. Brugmann, Grundriss der vergleichenden Grammatik der indogermanischen Sprachen, II, 3, Strassburg, 1916, § 469 (toliau: Grundriss...); J. Endzelins, Gramatika, § 6992. Zr. A. Bielenstein, Die lettische Sprache... p. 160; O. Wiedemann, Handbuch der litauischen Sprache, Strassburg, 1897, p. 112; J. Endzelins, Gramatika.., § 691; J. Otrebski, Gramatyka jezyka litewskiego, III, Warszawa, 1956, p. 277 (toliau: Gramatyka...); J. Zubaty, Baltische Miszellen, IF, t. 4, p. 176 (toliau: IF); A. Schleicher, Handbuch... p. 226 tt; A. Bezzenber ger, Beitrage..., p. 217 tt.; F. Specht, Sirwyds Leben und Schriften, ,,Sirwyds Punktay sakimu“, Gdéttingen, 1929, p. 41x—42x (toliau: Sirwyds Leben und Schriften...); to paties, Zu den altpreussischen Verbalformen auf -ai, -ei, -sai, -sei, KZ, t. 55, Gottingen, 1928, p. 174 (toliau: KZ, t. 55); A. Senn, Die athematischen Verba in Mikalojus, Daukszas Schriften, St. Balt. t. 4, Roma, 1934—1935, p. 86; ©. O. Doprynartos», Kputuyeckiii pasGopp..., p. 160; B. K. NopxesnucKiii, Kp ucropin opm cnpaxenia B GasriitCKAX s3bikaxb, Mocksa, 1901, p. 30 tt. (toliau: Kp ucropin...). " Zr. F. Specht, KZ, t. 55, p. 182; E. Fraenkel, Der Stand der Erforschung , des im Wilnagebiete gesprochenen Litauischen, BS, II, Wilno, 1936, p. 41 (toliau: BS, Il). % Plg. V. Porzezinskio aiSkinima dél (te)ei kilmés, Zr. B. K. 11 opxesuHcKiii, K» ucropin..., p. 30 tt. 154 wey, paweyzd SD 7, 243, gelb Vin 20.,, DP 78.,, gelb DP 792s, gélb DP 309,;, gélb DK 15,,, géb DK 155,, 45, ir pan. § 5. Tarmése aptinkama labai jvairiu (i)a-kamieniy veiksmaZodziy imperatyvo vienaskaitos 2 asmens formy, pvz: kraii, rail, apsiaii, ragait, Stikau Dk&t, Krd, Degl8, Lkm, Kit, Ad, Tvr, Grv; s/uo (ir shio), dainué Sid, Lkm, PIS, Svné, Ad, Grv; gra, atsista, kapa Krd, Ign, Lkm, PI8, Dgl8, Ml, Tvr, Ad; gi, resp. gi, ri; padali P18, Ml, Dal8, Tvr, Dtn, Ad; biz, resp. bu, supii Lkm, Kt, Ad, MI; dij, naktéj Dtn, Ad. Siu formy kilme, misy manymu, teisingai aiSkina J. Kazlauskas: kai kurioms senojo Sakninio imperatyvo (duo, ifej) formoms sutapus su veiksmaZodzZio bendraties kamienu, pastaraji imta vartoti imperatyvo vienaskaitos 2 asmens reik%me. Atsiradus imperatyvo ir indikatyvo esamojo laiko vienaskaitos 2 asmens formy rySiui, J. Kazlausko nuomone, greta formy bil, rieSutai ir pan. pagal indikatyvo 2 asmens formas biini, rieSutduni ir pan. susidariusios ir formos sludj (Sluoj, Slioj), meliioj Lkm, P18, Dgl8, Tvr, Dtn, Ad, Grv, Lz, griaiin, stikaun Krd, Lkm, PI8, Kit, stoj (stdj), j6j, kapoj Lkm, Ign, Pl8, Dgl8, Dtn, Tvr, Ad, Lz, Aps, bin (bin), gritin Lkm, Kit, Ign. Greta formy stoj, Sluoj atsiradusios bij, griij, siaj P18, Lkm, Tvr, Dtn, Ad. § 6. Daugiskaitos 2 asmenyje taip pat gali biti Sakninio, optatyvinio ir kontaminacinés kilmés imperatyvo formu". Sio asmens sangraZinése formose sangrazos dalelyté gali biti prieS’ asmens galine ar po jos, pvz.: Sukiiojtes, kelt@s Ad, Silctés ,,Sildykités“, gultés Grv, gulties Dtn, Ml, /iautés, liauniétés ,,liaukités“ Dgl8, sédités, klojitiés Lz, dziaugtés, dziaugiétés Tvr ir kelieste Ad, liauniéste Dgl8, dzZiaugiéste Tyr. Sios sangraZinés formos AdutiSkio, Daugéliskio, Mielagénu ir Tveretiaus Snektose daZnai vartojamos, kai liepiama, jsakoma dviem trims asmenims; kai liepiama didesniam skaitiui asmeny, daugiskaitos 2 asmens galiné sudvigubinama, pvz.: dZiauktétés Ml, Tvr, keltétés Dgl8, kelt@tas Ad, ir keltéste Dgl8'*. § 7. Visoje Lietuvoje imperatyvo (su formantu -k ar be jo) daugiskaitos | asmens reik’me gali biti vartojama indikatyvo esamojo laiko daugiskaitos 1 asmens forma (gdudom ,,gaudykim“, véZam ,,vezkim“). Indikatyvo formy vartojimas imperatyvo daugiskaitos 1 asmens reik§me ir retos Sio asmens imperatyvo formos?® vertia manyti, kad daugiskaitos 1 asmens imperatyvo formos yra vélesnés kilmés uZ vienaskaitos ir daugiskaitos 2 asmens imperatyvo formas. Ilga laika imperatyvo daugiskaitos 1 asmenyje, tur bit, buvo injunktyvo formos, plg. daug kur Lietuvoje i8likusias atematinio veiksmazodZio eiti indikatyvo formas, vartojamas imperatyvo daugiskaitos 1 asmens reik8me: eima, eima Prg, eimé, a(i)mé Gr8, Vikv, eimé Jrb, aimé Raud, Knv, Rgv, Kp, Pl, ai(i)mé Lkm, amé Dgl8, Tvr, Ad, a(i)ma Zt ir pan., plg. dviskaitos 1 asmens formas aivd Raud, V1, Vikv, eivd Jrb, Gr’. 8 Zr. J. Kazlauskas, I8§ optatyvo istorijos, LKK, t. 4, Vilnius, 1961, p. 82—83. “ Pavyzdzius zr. J. Kardelyté, LKK, t. 1, p. 186. Reikia tik pastebéti, jog autorés teigimas, kad dviskiernenés imperatyvo daugiskaitos 2 asmens formos kiréiuojamos tik galinéje, atrodo, yra nepagristas, plg. dvéste, Idite ,leiskite“, ricte, lafidzte (ir RemSte), lipte, gefite, Sakte (ir lanté) Tvr. 8 Zr. ir J. Otrebski, Wschodniolitewskie narzecze twereckie, I, Krakow, 1934, Pp. 385. 18 Pyz., retos imperatyvo be -& daugiskaitos 1 asmens formos: ganaime, kraime, * grébme ,gréebkime“, vakardojme Ml, Ad, rasaime, tilime, pasakme, siedziémés Tvr, . vdlgaime Svné, léidme, ragdunme, stataime Aps. 155 § 8. Imperatyvo daugiskaitos 1 asmens formos su galiine -me kai kuriose ryty dziky Snektose rei8kia liepima, taikoma dviem asmenims — Klausytojui ir isakytojui (pvz., amé, padési vezi.ma nukrdut). Prie tokios formos pridéjus galtine -te, liepimas taikomas daugeliui asmeny (bdbos, ameéte rit vuogaut). Galiiné -te, formai suteikianti daugiskaitos reik$me, tia yra pridéta pagal daugiskaitos 2 asmenj. § 9. Dabar imperatyvo 3 asmens (permisyvo) formose paprastai vartojamos dalelytés te, tegu(I), testa, lai, laigul ir kt. Dalelytés te kilmé iki Siol yra neai8ki. A. Becenbergeris ja identifikavo su deiktine dalelyte te, paprastai vartojama su veiksmazZodiiais (Kodelei tu man tiktai wiena burtg... tedawei BB Joz 17, 14, Schitie pafkucziaufieghi wiena hadina te dirba. BB Mt 20, 12, Jauniaufis tebera pas mufu Tiewa BB 1 Moz 42, 13)”. Panafsiai te aiskina J. Endzelynas ir J. Otrembskis}8. Dalelyté te, suaugusi su veiksmazZodiiu, dar gali biti vartojama ir atskiru ZodZiu. Dar senuosiuose raStuose sakiniuose su keliomis imperatyvo 3 asmens formomis te paprastai eina tik prieS pirmaji veiksmazodj, pvz.: Czia te diidie wiens wienam Wenciawonés Zédus o Klebonas fudedde abejii define Ranka Daw Pam 9, Te ne lipa ing namus ney ineina Bt 13, 15. Su te senuosiuose raStuose vartojama ir dalelyté gi, pvz.: tégistow BB 2 Krn 1, 9, tegiweifd BB 1 Moz 43, 33, tégi parod (greta te parodig), tégi ne regis DP 2643,, tegi éssi DP 433). Senuosiuose raStuose randama ir pavyzdZiy, kur dalelytés te balsis kontrahuojasi su veiksmazZodiio ar jo prieSdélio pirmuoju balsiu, Pvz.: totey ,,teateina“ KN 264, totliekti$ ,,teatsilieka“ DP 70,, téssi ,,teesie* DP S143, 1é/si DP 82.3, 194,, 2575. Sangrazos dalelyté daZniausiai bina tarp te (ta) ir yeiksmazodzio Saknies, Ppvz.: tesidéd DP.,, te/ifkiria BB 1 PyP 7, 15, tesided AK 42, || tesispardai Jrb, tesisuk Grdz, tesizi.nai Sl, Sv, PI&, tesizi.no Uog, Ply, tesizina Pum, Ad, tasipraiisia Skp, tasdarai Rm&, tesiZinai Tvr. Kai kuriose tarmése tos rigies formos sangrazos dalelyte turi gale, pvz.: tépesas Krtn, temdkais Lkv, tegdnos Gerv, té.siuvas Ds. § 11. Daug daZniau negu su te, imperatyyo 3 asmeniui reikéti vartojama veiksmaZodzio forma su dalelyte tegul (tagul) arba su trumpesne jos forma tegu (tagu), pvz.: tegul duga Smn, Lp, Glv, Bgs, PIS, Ad, Ds, tégul bin Kal, Per, tegal nes ErZ, V8k, tegul daro Pgr, Grdz, Vs, tegul dr Sl, Pkp, tegul’ lékia Zsl, K%, tegil daro Kny, tégul kas P8, Skn, tagil eina Ply, Pnd, Dbk, tegil tili Kp, Skp, Sv, Ktk, tegul su.kas Aln ir tegu né§a Gr8k, Smn, Vs, Lp, Knv, tegi bin, tegu atimie Jrb, Grdz, tagu mékos Krtn, Lkv, tegi sako Vk8, Kal, Erz, Gerv, tégu dirb ret. Bri, tegu praisia Glv, Aln, Ktk, Ad, tagu mi?ksta Kp, Skp ir pan.?® Zr. A. Bezzenberger, Beitrage.., p. 211. Karta fe pavartota net su biidvardziu: tegaliaufioioie priwartije BB Ez 40, 20 (plg. Siy laiky pavyzdzius: Karta ten tebuvau. Jis ten tebegyvena, ir. J. Otrebski, Gramatyka..., p. 368). Zr. J. Endzelynas, Balty kalby garsai ir formos, Vilnius, 1957, paid: J. Otrebski, Gramatyka..., p. 368, ' Dalelyté ¢egul ir senuosiuose ratuose vartojama greta te. Tik J. Chilinskio Biblijoje ir Volfenbiutelio Postiléje jos, atrodo, nerasta, Zr. A. Bezzenberger, Studien liber die Sprache des preussischen Enchiridions, KZ, t. 41, Géttingen, 1907, p. 112 it. (toliau: KZ, t. 41). PrieSingai, K. Sirvydo raStuose tegul vartojama ypaé daZnai: su te »Punktuose Sakymy“ rasta tik viena forma te klausai 338, (F. Specht, Syrwids Leben und Schriften..., p. 42). 156 Ryty dziiky Snektose dar pasitaiko minéty formy su dalelytémis testa, testdu, pvz.: testa eina Kny, testa ligka Ad, testa sédas Tvr, testdu paravi ,,tegul paravi“Ad. F, KurSaitis”® tegul laiké esant veiksmaZodzio guléti permisyvu™. A. Becenbergeris dia iZitréjo dalelyéiy te, gu ir Jai junginj. Sio junginio gu esanti klausiamoji dalelyté, randama ir kituose ZodZiuose, pvz.: jeigu, negu, o Jai atitinkanti prisy /ai (plg. boilai ,,kad bity“, éilai ,,teeina, kad eity“), lietuviy ir latviy /ai, vartojamas su imperatyvo formomis. Ta A. Becenbergerio nuomone, kuriai véliau pritaré ir kiti kalbininkai, teisingai kritikavo E. Hermanas’. Pagristas, atrodo, yra E. Hermano spéjimas, kad tegu nefonetiSkai kiles i8 tegul. § 12. Kadangi dalelyté Jai vartojama tik Siaurinése lietuviy kalbos tarmése (ilga laika buvo manoma, kad tik Zemaitiy Snektose**), ji buvo laikoma kurSizmu ar latvizmu**. K. Biga, remdamasis tuo, kad dalelyte /ai turéje ir priisai, plg. éilai, quotilai ,,tenori“, spéjo ja esant nelatvi8kos kilmés?°. Dél dalelytés /ai kilmés yra dvi nuomonés. Vieni kalbininkai latviy Jai, lietuviu Iai laiko veiksmaZodzZio (latviy, Jaist, lietuviy léisti) senojo imperatyvo liekana?®. Jie remiasi latviy senuosiuose ra8tuose vietoje Jai vartojama forma Jaid ir atitinkamomis slavy kalby dalelytémis (rus. nycme (i8 nycmume), nyckali (i8 nyckame), lenk. niech, niechai, ukr. Hexati, baltar. xaxati), kurios taip pat yra seni imperatyvai. Tokiai nuomonei nepritaré A. Becenbergeris ir K. Biiga; senuosiuose raStuose randama /did jie laiké atsiradus i8 Jdi ir postpozicijos da’. Pastarasis ai8kinimas, % Zr. F. Kurschat, Grammatik der litauischen Sprache, Halle, 1876, p. 372 (§ 1369). 21 Panaiai festa laikoma veiksmaZodzio stovéti permisyvo forma, Zr. J. Zubaty, IF, t. 4, p. 474. 2 E. Hermann, Litauische Studien, Berlin, 1926, p. 255 tt. 2 P_ KurSaitis (zr. F. Kurschat, Grammatik.., p. 301, § 1160) teigé, kad Jai vartojama Klaipédoje ir Kretingoje, o rytiniai Zemaitiai turj fegul. K. Buga (zr. K. Biuga, Kalbos mazmoiiai, ,,Svietimo darbas‘, 3—4, Kaunas, 1921, p. 47) nurodo, kad lai vartojama Skuode, Mosédyje, AlsédZiuose, Rietave, Kvédarnoje. Galima pridurti, kad lai (ar lei) aptinkama dar Kretingoje (lai eit), ViekSniuose (lei milié), Kalnalyje (lai skaito), Séleniuose (lai dirb), KurSenuose (lei ndrie, ret. lai einie), Sakynoje (lai binie, lei dirb), Siauliuose, Pakapéje (lai dr’), Steigviliuose (lei kabalitoj), Birzuose (lei petk), PabirZéje (lei paliek), Svédasuose (lai gu.li). * Pig. J. Endzelins, Gramatika..., § 694. % Zr K. Biiga, Cmapano-Gantuiickue sTamonoruu, ,Rinktiniai raStai*, I, Vilnius, 1958 p. 452—453. (toliau: RR, I). % Zr. A. Bielenstein, Die lettische Sprache... p. 164, 208, 365; J. Zubaty, Uber die sogenannten Flickvokale des lettischen Volkslieds; Véstnik kralévské Ceské spoleénosti nauk, Tiida filosoficko-historicko jazykopytna“, t. 19, Prag, 1855, p. 13; to paties, IF, t. 6, p. 294; J. Endzelin, Lettische Miszellen, KZ, t. 42, Gottingen, 1909, p. 375; to paties, Gramatika.., § 690; to paties, Kritische Anzeiger, AfsIPh, t. 32, Berlin, 1911, p. 295. E. Fraenkel, BS, II, p. 64; to paties, Litauisches etymologisches Worterbuch, Géttingen, 1955, p. 328 tt.; Chr. S. Stang, Das slavische und baltische Verbum, Oslo, 1942, p. 245 (toliau: Verbum...); J. Otrebski, Gramatyka..., III, p. 365. Né vienai i8 dviejy straipsnyje minimy nuomoniy dé! lai kilmés nepritaré K. Brugmanas, A. Trautmanas, E. Bernekeris ir kiti (@r. K. Brugmann, Slavisch fi und lettisch lai, IF, t. 15, Strassburg, 1903—1904, p. 380 (toliau: IF, t. 15); to paties, Grundriss.., II, 3, p. 974; A. Trautmann, Altpreussische Sprachdenkmiler, p. 285; E. Berneker, Slavisches etymologisches Wérterbuch, I, Heidelberg, 1913, p. 716, 698; F. Solmsen, KZ, t. 44, p. 184. 7 A. Bezzenberger, KZ, t. 41, p. 122; K. Biiga, RR, I, p. 452—454. . ( 157 kuriam véliau pritaré ir E. Nieminenas,?§ atrodo, yra tikslesnis?°, Mat, rusy nycmo, nyckatt yra aiSkiai vélesnés kilmés: sen. rusy kalboje ju vietoje buvusi dalelyté da (pakeitusi formas be dalelytés). Latviy kalboje imperatyvo 3 asmuo vartojamas tik su /ai. Kad imperatyvo forma /ai labai senais laikais virto dalelyte (kaip, pvz., véliau, gal bit, pakito tegu/ ar minétos slavy dalelytés), abejotina. § 13. o-kamieniy veiksmazodziu imperatyvo 3 asmens formy su senojo optatyvo galiine -ai pasitaiko, nors ir gana retai, zemaiciy, vakary ir ryty aukStaidiy Snektose, pvz.: tardiai, tamdkais Lkv, teganai Vds, terédai Prg, tesdkai Si, tesispardai, tegu suydlgai rb, Grdz, tesizinai Grl, teddrai PI8, Del’, Tvr, Dtn, Ad, tadarai R8, tesizi.nai ret. Sv, Ktk. Senesnio imperatyvo formos Siuo metu vartojamos ir kity kamieny veiksmazodziuose, pvz.: leimilié ,,tegul myli“, leibiinié, tevezié Vk8, tenest, teprausis Gerv, tanesie, taatidie Lkv, tebiinie, teziirié Pgr, tegulie, teguli, tedirbi ret. Kps, Vikv, tebégie, tegu atimie Jrb, testovi, ret. teeinie Sv, testovi, tenesi ret. Pum, testa, testdu, temiék, tevazitioj PIS, testovi, tepriraii, teismdk, tegiéd Dgl8, Tvr, testa, téi ,,tegul eina“, testdu, tepadali, teguli Ad. § 14. Daug daZniau imperatyvo 3 asmens reikSme turi indikatyvo esamojo laiko 3 asmens formos su dalelyte (te, tegu(!), testa, lai ir pan.). Tokios formos vartojamos visoje Lietuvoje, jy gausu ir senuosiuose ragtuose. Kai kuriose tarmése imperatyvo 3 asmuo gali biti rei8kiamas ir indikatyvo bisimojo laiko 3 asmens forma, pvz.: tégu pamatis Gerv, lai bis Skn, tegul vaziuds, tegi pavadlgis Lp, testa ateis Kny, plg. dar senuosiuose raStuose randamas tos riies formas: tegul bus SP I 25y9, 66,, 152,7, tegul ne bus SP IL 100,,, tegul bus SE 276; tegul karis pastdtitus KN 25. Kaniavos tarméje imperatyvo 3 asmuo gali biti reigkiamas ir tariamosios nuosakos forma su dalelyte: testa ateit. § 15. Kaip matéme, imperatyvo 3 asmuo skiriasi nuo kity imperatyvo asmenu tam tikros dalelytés buvimu ir indikatyvo formy vartojimu. Yra pagrindo manyti, kad imperatyvo 3 asmens formos yra vélesnés kilmés uz vienaskaitos ir daugiskaitos 2 asmens formas. Ilgq laika imperatyvo 3 asmens reikime lietuviy ir latviy kalbose, matyt, buvo vartojamos indikatyvo formos (plg. sustabaréjusius posakius rduna tave giltiné, latviy parauj vinu Jupis)*®. Véliau ju vietoje jsigaléjo imperatyvo 2 asmens formos, plg. dies duo tau’, trduk tave kelmai ,,tetraukia tave kelmai“, suk tave ubagas Krin, rdu(k) anq pikis »tegu ji galas“, trduk jum pardliai, trénk tave perkiinas Skn* ir senujy ra8ty neded % E. Niemineno manymu, dalelyté lai gali biti kilusi is */ai arba */ai (E. Nieminen, Ausgang..., p. 112 tt). * Pig. liet. lai, lat. lai, prisy -lai lyginima su rusy au (Zr. A. Leskien, Die Deklination im Slavisch-Litauischen und Germanischen, Lipsk, 1876, p. 49; F. Solmsen, KZ, t. 44, p. 184; W. Vondrak, Vergleichende slavische Grammatik, II, Gottingen, 1928, p. 288; K. Brugmann, IF, t. 15, p. 380; K. Biga, RR, I, p. 452—453; E. Nieminen, Ausgang... p. 113. © Zr. J. Endzelins, Gramatika.. § 694; J. Endzel ynas, Balty kalby garsai ir formos..., p. 191 (§°398). % Zr. J. Endzelins, Gramatika.. § 694. ® Pig. rus, Orcoxnu reod azo. 158 (Karalius tho neded [chirdiefp BB 2 Sam 19, 19), atmete ,,te atmeta* BP 26,,**. Joms jsigaléti Sia reikSme, gal bit, padéjo ta aplinkybé, kad § 2 minétos i§ optatyvo kilusios formos buvo pradétos vartoti vietoje neparadigminiy (injunktyviniu ar kitokiy) imperatyvo 3 asmens formy. Nukritus 3 asmens galiinei *¢ (*darai-t), formos *darai(s) ir *darai(t) buvo neskiriamos. Todél kartu su jomis imperatyvo 3 asmeniui reik&Sti buvo pradéta vartoti dalelyté re (o kitur, gal bit, i8 pradZiy ir visur (?) Jai). Si dalelyté turéjo specifikuoti imperatyvo 3 asmeni. Ilgainiui ja pakeité suabstraktéjusios imperatyvo tegul, testa, laigul ir pan. formos. Jos galéjo biti vartojamos ir greta senesnés imperatyvo 3 asmens formos su dalelyte fe, plg. tegul tedimoi DP 221,;, tegul’ te diidies DK 120, (E. Zitigo leidime), koznas tegul paties fawo darbq tedatiria Bt PvG 6, 4, o tegul tenudalijja Bt PvG 6, 6, tegul tedaro taipo KIG 521*. § 16. Su imperatyvo 3 asmeniu gali biti vartojamas Zodelis sau, visai susilpninas liepimo reik’me, pvz.: tegit sau rékauna Tvr, tegul sau né.sas Pom. A. Briukneris tokia Merkinés tarmés forma (tegul sau eina) laiko slavy kalby vertiniu (plg. lenky niech sobie idzie)**. Tatiau juk lietuviy kalbos tarmése labai daZnai vartojamas imperatyvas tesizinai, tesizino (plg. § 9). Daug kur (Raguva, Palévené, Svédasai, Alanta, Kuktigkés ir kt.) tik Sioje formoje yra i8likusi dalelyté te greta visais kitais atvejais vartojamy tegul, tegu. Dalelyté te formoje tesiZinai, tesizino iSliko, kaip matyti, dél sangrazos dalelytés, parySkinantios leidimo atspalvj: tesizino=tegul sau Zinosi. Todél ir sau vartojima su imperatyvo 3 asmeniu gal reikéty laikyti atsiradus nepriklausomai nuo analogisko lenky niech sobie idzie. § 17. Kaip lietuviy kalboje atsirado imperatyvas su formantu -k? Imperatyvo jvairy liepimo atspalvi ide. kalbose gali pabrézti tam tikros dalelytés®®. Tos dalelytés kartais gali virsti tikromis fleksijomis (pvz., graiky ir sanskrito kalbose -dhi). PanaSiai gal yra atsirades ir lietuyiu kalbos imperatyvo formantas -k. Kokj reikSmés atspalvi teiké dalelyté -k imperatyvo formai? J. Otrembskio nuomone®’, formos su -k galéjusios reik&ti su’velninta isakyma (dél to atsiradusi ju biisimojo laiko reik$mé: suSvelnintas jsakymas nereikalauja greito vykdymo). Taéiau Si nuomoné, atrodo, néra pagrista — jei senasis imperatyvas reiSké grieZta liepima, tai nesuprantama, kodél jis turéjo i8nykti? Kaip jau buvo sakyta, lietuviy kalboje kai kurios imperatyvo formos nyko, o ju vietoje buvo imta vartoti naujos formos. Optatyvinés kilmés imperatyvas nepakeité visu ankstesniu imperatyyo formy. Dalis ty formu pané¥éjo i indikatyyo esamojo laiko 2 asmens formas (plg. § 5). Naujoji dalelyté, matyt, turéjo tiksla sustiprinti liepimo reikSme ir tuo patiu labiau atskirti kai kurias imperatyvo 2 asmens formas nuo indikatyvo esamojo laiko 2 asmens formy. 88 Jeigu tai néra vertiniai, kaip, gal bit, yra M. DaukSos Katekizme: kuri mimus duok’ Wieszpatie (Ktore nam day Panie) (E. Zitigo leidime 8620). % Pig. F. Kurschat, Grammatik.., p. 301 (§ 1160), 372 (§ 1369). Greta formy tegal pasiliékt, teit, tegal eit gali biti sakoma ir tégul tepasiliékt, tegul teit, tegui teina. % Zr. A. Briickner, Litu-slavische Studien, I, Weimar, 1877, p. 164. % Pyz., gr. aye, gee, lot. age agedum (sustiprinant raginima); lot. amabo sis (=si vis) (su8velninant raginima), Zr. K. Brugmann, Grundriss.., Il 3, § 717. @ Zr, J. Otrebski, Gramatyka... III, p. 226 (§ 504). 159 Tarmése galima pastebéti imperatyvo ir indikatyvo biisimojo laiko formy ry%j: imperatyvo be -k daugiskaitos 1 (ir 3, plg. § 14) asmuo gali biti rei$kiamas ir indikatyvo biisimojo laiko forma (plg. nésma .,ne8kime“ Lky, pasdalisma ,,pasidalykim“ Skp); kai kuriose tarmése imperatyvo su -k daugiskaitos 1 asmens formos yra susidariusios pagal indikatyvo bisimojo laiko formas (Zr. § 21). Dviejy imperatyvo laiku vartosenos pédsaky pastebime ir Kretingos tarméje*®. Todél gal bity pagrindo spéti ir kitose Snektose tam tikra laika buvus du imperatyvo laikus. : § 18. Ir tarmése, ir senuosiuose ra¥tuose imperatyvo vienaskaitos 2 asmens formos daZniausiai baigiasi formantu -k. Pilnesnés formos yra labai retos. Jos gali baigtis®: -i: ski ret. Gr3k, Ply; padéki Sb, Zr. BM I 104, gulki, paldukig Zt; -ie: stkie Smn, Irb, darf~kie Lp, R&k, Gry, atadiokie Dgl8, Tvr, Svné, nesédékie Lz; -a: veskia Kany, bdika, ,,baik“ Kp; -ai: sakikai Krtn*, tilékai Ds, pa-gi-kinkSkai VoL 490s, pa-gi-zjirékai VoL 490,, paldukai VoL 3644.7, pasakfkai VoL 366. Dabartinése tarmése imperatyvo vienaskaitos 2 asmens sangraZinés formos daZniausiai baigiasi -is, pyz.: néskis, juokis Ms, Vk8, Gerv, Jrb, KzR, Prn, sii.kis Rk, Sv, TrSk, Pnd, Ktk, Mlt ir pan. Gana retos yra sangrazinés formos su -ies, pyz.: judkies ret. Gr8, Vikv, néskies Irb, lidukies Dgl8, R8k, Tvr, ar su -ias, pyz.: kiskias Vk8, Trk, sikias Kal, néskias Lkv, kélkias Kriz, § 19. Kaip atrodé visa dalelyté, virtusi imperatyvo formantu -k, sunku pasakyti. A. Sleicheris ir K. Brugmanas (véliau panafiai spéjo Ch. Stangas ir J. Otrembskis) mané buvus dalelyte k**. V. Porzezinskis®® irodinéjo buvus dvi dalelytes — ki ir kie. F. Solmsenas** mané galéjus biti ko ar ka. Ivairiai yra aiikinama ir formanto -k kilmé. Beveik visi kalbininkai*® $j formantq sieja su slavy dalelyte xa. Rusy kalboje si dalelyté vartojama su veiksmaZodziu % Be to, galima spéti imperatyvo su -& asmenavimo paradigma (eik(i), eik-i-me, eik-i-te...) susidarius pagal biisimojo laiko asmenavimg (eisi, eisime...), plg. § 19. Zr. J. Aleksandraviéius, Kretingos tarmés veiksmazodis, ,,Vilniaus Valstybinio pedagoginio instituto Mokslo darbai“, t. 8, 1959, p. 117 tt. (apie dalj Siy formy Zr. 41 i8naSa). * Senuosiuose raStuose pasitaikandius pavyzdzius Zr. A. Bezzenberger, Beitrage, p. 220 tt; B. K. Mopxes3uucxi i, Ke ucropin, p. 22 tt. “' Kretingos tarméje ios formos turi imperatyvo esamojo laiko reikime (zr. J. Aleksandraviéius, min, veik., 117 tt.). -ai Ga tikriausiai yra dalelyté, vartojama ir su kitomis veiksmazZodzio formomis, pvz.: reikai ,reikia“, eitai ,,eina“, reiksai ,,reikés“, ésai bus“ Krtn. Si dalelyté negali biti optatyvinio imperatyvo liekana, nes ja turi a kamieno formos (kaip matéme, o ir a kamieny imperatyvai nelinke maiSytis). *# A. Schleicher, Handbuch... p, 230; K. Bru gmann, Grundriss.., II, 3, p. 957, § 889; J. Otrebski, Gramatyka... p. 226; Ch. S. Stan g, Verbum..., p. 248. “ B. K. Mop xesuncxii, Ke ucropin..., p. 34. “ F. Solmsen, Etymologien. 1. Slav. xa, Ko, griech. xd, xe(v), KZ, t. 35, 1899, p. 463 tt. (toliau: KZ, t. 35). * Zr. 42—44 inaSose minima literatiira, dar rg. F. Miklosich, Vergleichende Grammatik der slavischen Sprachen, IV, Wien, i 1867, p. 798. 160 imperatyvu ir konjunktyyu, pvz., pacckascu-Ka, Aowcucb-Ko, noéuiKko, nonetiko, no- &0émy-Ko, nocmoumy-Ko*®, Lietuviy kalbos imperatyvo daugiskaitos galiinés yra -kime, -kite (o ne *-mek(i), *-tek(i)). PanaSus dalelytés infigavimas pastebétas rusy kalbos Jaroslavlio tarméje: Snekamojoje kalboje — noanoxame dazn. (vietoje noanome-Ka) ir dainoje eolz0nsuikame*®, ; Kaip matyti, lietuviy -k ir slavy -Ka rySys teisingai pastebétas. Toliau K. Brugmanas lietuviy -k (kaip ir s. indy kam, kdm, av. kam, gr. uév, xé, xd, dor. xd ir sen. slavu «6, rusy KO, Ka) mano kilus i8 ide. ivardZiu *quom, *quem, *qud, V. Porze- - zinskis — i8 ide. ivardZiy, turintiy kamienus**qui (> liet. ki), *qud (> liet. -kie). A. Sleicheris*® dalelyte -k gretino su p, po (pvz., taip, sen. taipo, kitaip, kaip, kile i8 ta, kita, ka kamieny)*®. Panasiai mano ir E. Frenkelis; jis imperatyvo formanta -k sieja su lietuviy kalbos postpozicija pi®®. Visai nauja minti iSkélé V. Toporovas ir O. Trubatiovas*. Jy manymu, lietuviu ir rusy imperatyvas su -k buvo sudarytas pagal suomiy-ugriy imperatyva, turinti formanta -ka. § 20. Prie kokiy formy prisijungé dalelyté -&? A. Sleicherio, K. Brugmano nuomone, ta dalelyté isispraudusi i tipo duodi, imi imperatyvo formas. Tatiau duodi, imi yra esamojo laiko kamieno formos. Dél to A. Sleicheris mané, kad dalelyté isispraudusi i tas formas, kuriy esamojo laiko ir bendraties kamienai sutape. Taip Salia senojo imperatyvo gelbi (vns. 1 asm.), gelbite (vns, 2 asm.) atsirades naujasis gelbki, gelbkite (véliau gelbék, gelbékite). Ch. Stangas (ir J. Otrembskis) mano, kad imperatyvo formy su -k pamatas buve tokios Sakninio imperatyvo formos, kaip ei**. Dalelyté -k, matyt, véliausiai prisijungusi prie formu, kurios gale turéjo priebalsi (p, § ar kt.). Atskirose tarmése ir dabar imperatyvyo 2 asmenyje formantas -k kartais netariamas, jei prieS ji eina priebalsis, pyz.: nepil(k), paim(k), kifp(k) (bet gérk) Jrb (Jurbarko tarméje k Gia gali nukristi po visy priebalsiy, iSlieka tik po r); mé.s(k), hi.p(k), né.é(k) Sv, atné.§(k) Plvn, atkims(k) Kp, ves Siena, nupés vista Dbk. /§ 21. Imperatyvo su -k daugiskaitos 1 asmens formos kai kuriose aukStaitiy Snektose gali turéti galiine -ium, plg. békium ret. DkS, NUt, VIE, néskium, néskiumés Prn, eikium Mrk, Pri, kélkium, kélkiums, kélkiuméms Sin, ti. lékium Plyn, diokium, diokiums, praiiskiuméms dain. Pnm, vé.ikium, vé.skium(é)s, vé.skiuméms Sv°*. 4 Pig. F.Solmsen, KZ, t. 35, p. 463 tt. 47 Skirtingos yra ir kity kalbininky nuomonés, plg. H. Osthoff, Perfekt, p. 355; A. Bezzenberger, Beitrage.., 217 tt; F. Solmsen, KZ, t. 35, 463 tt. 48 Zr. A. Schleicher, Handbuch... p. 231. 49 Pilg. ir slavy jivardzius: rus. mxé-Ka, Te6é-xa (formos, pasitaikantios rusy bylinose), serb. tebe-ka ,,tau“, naske ,,mus“, vaske ,,jus“, bulg. azika, azka ,,a8“, meneka »mane“, tebeka ,,tave“. 50 Zr. E. Fraenkel, BS, IIL, p. 41 tt. 51 Zr, B. H. Tonopos u O, H. Tpy6aués, Jlnursucruyeckuit ananu3 rugponuMoB Bepxnero Tognenposssa, Mocxsa, 1962, p. 249—250. 52 Tai ypat patvirtina forma aik, Daugéliskyje ir Tveretiuje reiSkianti ir imperatyvo esamaji, ir imperatyvo bisimajj laika. 83 Plg. dar isemaszkium (ir ataddokimem) Sb, iSmaskium, eikium, zr. F. Specht, Litauische Mundarten, gesammelt von A. Baranowski, II, Leipzig, 1922, p. 193. 11. Lietuviy kalbos morfologiné sandara ir jos raida 161