Apie sudurtines atliktines veiksmažodžio laikų ir nuosakų formas lietuvių literatūrinėje kalboje

LIETUVIU KALBOS MORFOLOGINE SANDARA IR JOS RAIDA hele byl UN POr'S TSR M OK S'L U AKADEMIJA APIE SUDURTINES ATLIKTINES VEIKSMAZODZIO LAIKU IR NUOSAKU FORMAS LIETUVIU LITERATURINEJE KALBOJE N. SLIZIENE Sudurtiniy atliktiniy formy struktira § 1. Lietuviy kalbos sudurtines atliktines veiksmazodzZio laiky ir nuosaky formas sudaro savarankiSkos leksinés reikSmés veiksmaZzodzio butojo kartinio laiko veikiamojo arba bitojo laiko neveikiamojo dalyvio vardininko forma ir pagalbinio veiksmaZodzio bdti asmenuojamos formos, pvz.: esu pakvietes, -usi, esu pakviestas, -a, buvai pakvietes, -usi, busi pakviestas, -a, bitume pakviesti, -os... § 2. Esamojo laiko, ypaé treciojo asmens, sudurtiniy atliktiniy formy reikéme daZnai vartojami biitojo laiko dalyviai ir be pagalbinio veiksmazodzio. Pvz.: Ty, kam ary sparnai iSau ge — juk viesulas nebaido. GirR I 137. Kame buvai, dukteraite, kame vaikStinéjai? Kame tavo vainikélis rasele uzkrites? JD 1 105. Nejaugi ir jinai jau Viliaus jvesta j gyvenimg ir palikta pusiaukely? SimonVK I 123. — Ar tai mes ir naktims nusamdyt i?—stebisi vyrai. ZemR I 349. Tokios formos sietinos su vardaZodiniu tariniu, paveldétu i8 Zilos senovés ir platiai vartojamu dabartinéje lietuviy kalboje. § 3. Vieni biitojo laiko dalyviai kartais pavartojami ir tariamosios nuosakos sudurtiniy atliktiniy formy reikS8me!. Pvz.: Kiek mety, dievad, nebidiau pazinusi, jei kur vieng s utikusi.. VienR V 342. Kad suspéje, tai gal bit ir atgyde. Sld LKZ III 284. Batiau nesukes (lizdelio), kad senelis buves, dél to susukau, kad jauniklis buvau... JD Ill 683. Kad baciau Zinojus Selmj salbierélj (=kareivélj), Zaliy rity vainikéli — skrynioj pa kavojus! JD II 493. Bet ji turi stipriai galvoti, kodél ana mergaité, pavadinta Barbe, .taip labai i ja 4iuréjo, taip piktai, taip itarinéjanéiai, taip pavyduliaujanciai ir tokia kupina kerSto, lyg jai Ilzé viska viskg iS plésSusi ir iSsine Susi. SimonVK II 123. 1 Sitokiy atvejy yra ir latviy kalboje, plg. J. Endzelins, LatvieSu valodas gramatika, Riga, 1951, § 762. 6. Lietuviy kalbos morfologiné sandara ir jos raida 81 §4. Tariamosios nuosakos atliktineéms formoms sudaryti kartais vartojamos dar pagalbinio veiksmaZodzio sudurtinés formos. Pvz.: Nors lauké Antano, bet, pamates ji, Gaigalas pajuto savo dvasios gilumoje neramumg, lyg tartum b at 4 buves kuo prasikaliges... BiIR I 90. ...(Vacys) §altokas pasirodé, isdidus, lyg buty buves sudrumstas vidus... TilvU 103. O laimé, jo ilgy mety tikslas buvo taip arti ir taip galimas, kad reikéjo dar kazkq menko, nereik&mingo padaryti, ir jis bity buves pasiektas... VienR V 403. § 5. Kai kuriais atvejais biitojo laiko dalyviai yra vartojami budvardiskai ir su veiksmazodziu biati atliktiniy formy nesudaro. Bidvardi8ka reik8me daZniausiai turi tie dalyviai, kurie yra padaryti i8 ivykio veikslo veiksmaZodziy, rei8kianéiy daikto ar asmens psichinés arba fizinés biisenos pasikeitima (iSblyskes, apskretes, sustinges, itizes, suplotas, suveltas, nualintas ir pan.). Eidami tariniu, Sie dalyviai biidvardiSkai yra vartojami Siais atvejais: 1. Kai dalyvis reigkia daiktui priskiriama gatava ypatybe ir visi8kai neturi ankstesniojo veiksmo reik&més. Pavyzdziui, sakydami jo nosis yra kunkteléjusi, mes nusakome nosies iSvaizda, forma kaip jos pastovia ypatybe, o ne kaip kunkteléjimo veiksmo pasekme. Nekyla net tokia mintis, kad kalbamoji‘nosis kada nors galéjo biti tiesi, 0 paskui kunkteléjo. Pvz.: Neér grazus jau dél to, kad atka be lipos. Grz LKZ V 27. Jis ne su kuprele, tik taip gunkteléjes. Gs LKZ Ill 736. Tas vaikas tikras buzurlis — riebus, driitas, Zandai i& 5 ipute. Ck LKZ I 1006. Valgo valgo, o j naudg neina, vis sudziav es. Gs LKZ II 793. — Kuo ag tau isStizes? — Sokosi Linkus. ZemR I 252. Simet rugiai nuéiure. Vikyv LKZ II 122. Pa&éle buvo ir Sunys! Baudziauninky maz visy sukramtytos buvo kenklés. ZemR Il 382. Kumelaité perdykus (gudri) — supranta gaspadoriy. Brt LKZ II 370. Juk Zinai, mamike, kad mano viskas tvarkoj ir mano rankos nesupuvusios.. SimonVK I 313. Jo nosis Lenkta lyg gugé. L8 LKZ III 702. Uosio ir klevo lapeliai ka rpyti. Kpé LKZ V 308. 2. Kai Salia dalyviy yra pasakyti jvardziai foks, koks, kazkoks, toks pat ir pan., pabréziantys jy budvardiska reikSme. Pvz.: Maciau — giltiné galanda dalgj tave piauti; dél to ir esi toks iébales, sudziives kaip kempiné. ZemR 1 346. Ha, as maéiau, koks tavo veidas buvo nuSvites. SimonVK II 17. Jis jau is pat mazo toks nesukukuliotas buvo, Vk& LKZ VI 810. Visi mieziai kazin koki uékezéje. Dbé LKZ V 680. 3. Kai sakinyje yra biidvardziy (kartais daiktavardziy), nusakanéiy kita kurig to paties daikto ar asmens ypatybe ir einanéiy su dalyviais vienariiSémis sakinio dalimis. Pvz.: Gumbas, nors ilgai miegojo, bet nelinksmas kélési; buvo susiraukes, piktas, i&baré pacig be reikalo, ant mergaités suburniavo. ZemR I 324. Trobos lubos buvo aprukusios, dervuotos ir tokios pilvotos, sakytum virsum Urno galvos kabojo ne lubos, o didelis, di82 delis skilandis. CvR III 271. Vyras buvo gérinas ir pasileides kaip lapy rysys. Brt LKZ III 270. Jo plaukai buvo trumpi, aukstyn egiuku suvaryti, kakta aukSta ir lygi, usiukai lietuvisSki, — Zemyn nukare. Gud-GuzKIT 25. Kity veiksmaZodziy bittojo laiko dalyviai su pagalbiniu veiksmazodziu atliktiniy formy nesudaro tik tada, kai jeina j eiienith frazeologiniy junginiy sudétj. Pvz.: Jis po usu, o ji dar jauna, tik ant kRojy uzbégus—argi tai pora? Vik LKZ 596. Jis, kuris buvo toks protingas, protingiausias visoje Karaliaus Seimoje — Siandien beprotis, Siandien ig proto iséjes. SimonVK II 183. Rodos, esi ismintingas ir svieto mates, o gali taip spériai prisiimti kontrakta! ZemR II 59. Pasiutes garbingumas! Tokie pat i§ biry sterblés iskrite kaip ir Dovis Plonis. SimonVK II 20. Pagrindiné sudurtiniy atliktiniy formy reiksmé § 6. Visas sudurtines atliktines formas sieja viena bendra reikSmé. Jos reiskia ankstesniu veiksmu pasiekta rezultatine biiseng, trunkan¢ia tam tikru dabarties, praeities arba ateities momentu. PavyzdZiui, sakinyje tévas yra i§vaziaves esamojo laiko atliktine forma pasakome, kad tévas i8vazZiavo ir dabar jo néra. Veiksmas jvyko anks¢iau, o dabartyje yra juo pasiekta rezultatiné biisena. Pagrindiné atliktiniy formy reiksmé artima graiky ir lotyny kalby perfekto grupés laiky (pvz., perfekto, pliuskvamperfekto) reiksmei. § 7. Atliktiniy formy reikSmé yra kartu ir rezultatiné, ir santykiné: atliktinés formos reiSkia tam tikru momentu trunkan¢ia rezultatine bisena ir jos santykj su ankstesniu veiksmu, dél kurio ji yra susidariusi. Labiausiai i8ry8kéja atliktiniy formy reik8mé tada, kai jos vartojamos greta atitinkamy vientisiniy veiksmaZodZio formy. Ankstesniu veiksmu pasiekta rezultatiné biisena esti vienalaiké su vientisinemis formomis nusakytais veiksmais ar biisenomis, 0 ja sukéles veiksmas — ankstesnis uz juos. Pvz.: Ten Karaliaus Zardynas, jame marguoja—¢ia guli, éia linksmai §o0kinéja— jauna banda. Lygiagreciai su Karaliaus — Vilko Zardynas. Vilkas yra i&leides savo arklius paganyti. Arkliai laigo, diksta, tia kojas mesdami aukstyn, cia atsistodami ant paskutinixjy. SimonVK I 46. Vientisiniy ir atliktiniy formy reikSmés santykj grafiskai galima bity taip atvaizduoti: ankstesnis | iSleidimo | laiko planas veiksmas h t vélesnis ] , = wip eies ee) tezultatine | ia a Gane marguoja |~| guli Sokinéja Wanena aigo tiksta 6* 83 Kaip matome, sudurtiniy atliktiniy formy reik’mé yra susijusi su dviem laiko planais: veiksmas priklauso ankstesniam laiko planui, o juo pasiekta rezultatine busena — vélesniam. Ankstesnysis laiko planas yra Salutinis, antraeilis, kadangi mums aktualus tik atliktine forma nusakytas veiksmas, susijes su vélesniuoju laiko planu, o ne visa to laiko situacija. Vélesnysis laiko planas yra pagrindinis, nes mums aktualiis visi jo veiksmai ir biisenos. Su kalbamuoju momentu betarpi8kai siejasi tik pagrindiniam laiko planui priklausantys veiksmai ir biisenos, Atliktine forma nusakomas uz juos ankstesnis veiksmas. Dél to veiksmo laiko nusakymo podiiiriu atliktinés formos. turi santykine reikSme. Bet tuo veiksmu pasiekta rezultatiné biisena priklauso pagrindiniam laiko planui ir turi betarpiska ry8j su kalbamuoju momentu. Todél sudurtiniy atliktiniy formy reik’mé yra ne tik santykiné, bet ir rezultatiné. Santykis su dviem laiko planais yra pagrindinis sudurtiniy atliktiniy formu reikSmés bruoZas. Jis skiria sudurtiniy atliktiniy formy reikSme nuo atitinkamy vientisiniy formu reikSmés?. § 8. Kadangi atliktiniy formy reik’mé yra ne tik rezultatiné, bet ir santykiné, jos daZnai vartojamos Salutiniuose sakiniuose, kai reikia iSreikSti Salutinio sakinio veiksmo laiko santykj su pagrindinio sakinio veiksmo laiku. Atliktinémis formomis nusakomas Salutinio sakinio veiksmas, ankstesnis uz atitinkamomis vientisinémis formomis nusakyta pagrindinio sakinio veiksma, o juo pasiekta rezultatiné biisena yra vienalaiké su pagrindinio sakinio veiksmu. Pvz.: Koénas tur, kaip dievs jam skyres yr, pasikakint. DonelR 104. AS netikiu tavo Zoddiais, bet jei esi gerq sugalvojes, kalbép. KrévDP 230. Tu dabar supranti, kam esi uzkerétas, didysis viziri? HP 20. Nebaigusi sakinio, Grété apsisuko j duris ir i§ éj 0 tokiais pat zingsniais, kokiais buvo jéjusi. SimonVK II 220. O ant griovio krasto tq ryta jau sédéjo moteris, kuri buvo igvaryta ir tikrai neturéjo kur nueiti. SimonVK II. 230. Lyg mazute savanoris Monika tuojau sodindavo ant keliy, jdédavo j rankas cukrainj ar Siaip niekuti, o jeigu ji budavo atsigulusi—isplésdavo vi§ lovos. CvR VIII 214. Kurpés Stai, Egluze, sudévéki jas! O kai bus apliize, gausi vél naujas! NérP 451. Kai pagrindiniame sakinyje yra pasakyti veiksmazZodZiai, reiSkiantys kalbéjima, mastyma, psichines biisenas ir fizinius pojiitius (saké, klau- ? Kity giminingy kalby (pavyzdziui, latviy kalbos, slavy, germany, romany kalbu) atitinkamy sudurtiniy laiky (perfekto, pliuskvamperfekto ir kt.) reik&més taip pat paprastai yra susijusios su dviem laiko planais, plg.: Latvijas PSR ZA Valodas un literatiras institiits, Misdienu latvieSu literaras valodas gramatika, I, Riga, 1959, p. 590, 594, 599; A. A. Tlore6u#, Us sanucox no pycckoit rpammatuxe, 1—II, Mocxsa, 1958, p. 256— 257; E. HW. Hemuua, Cucrema npomegumx spemen B HoBOOoNrapcKHx TeKctax XVII— XVIII sexos, <Yuensie sanuckm Wu-ta cnapanosegenua» (Akazemus nayk CCCP), 1. 19, Mocxpa, 1960, p. 30—48; O. Ecnepcen, unocodua rpamMMatuknu, Mocxpa, 1958, p. 314, fT. C. Heyaesa, O pesynstatupHom oTTeHKe aHauvenna opmpr nepdexta B fOBPpeMeHHOM HEMeLKOM A3bIKe, <Bonpocsi a3pIKa H THTepatypH>, Mocksa, 1959. 84 sé, mané, svarsté) Zinojo, jaudinosi, jauté, maté ir pan.), arba juos atstojantios Zodziy grupés (éjo kalbos, sklido gandai, atéjo { galvg ir pan.), Salutiniame sakinyje vartojamos esamojo laiko atliktinés formos, neziirint to, kokio laiko forma iSreikStas pagrindinio sakinio veiksmas®. Pvz.: Vieni aigkino, kad biisimasis Lietuvos karalius yra kiles i Jogailos ir net if Mindaugo giminés, kiti jaw vyko i Berlyng uzsakyti auksakaliams kariinos... Gud-GuzKIT 189. Jai regéjos, kad ubage palédodama daug yra apie maistininkus girdéjus, gal juos maté... gal ir apie Petra kq Zino. BilR I 234. Niekas nieko nebedirbo, tik éjo visais pasaliais, tikrino, kiek ir ko wu Zgyventa, kur ir kas padéta, kaip padéta, kodél padéta. BaltPV 1 330. AS girdéjau jasy pazadus ir zinau, kad riteris greiciau galva savo padés, negu atsisakys nuo to, ka yra sumanes ir savo zodziu pazadé jes. KrévDP 213. Kiek sugeisty esi surin kus, paklaus tave tévyné. NeérP 309. Kartais atliktinémis formomis nusakomas pagrindinio sakinio veiksmas, ankstesnis uz atitinkamomis vientisinemis formomis nusakyta Salutinio sakinio veiksma, o juo pasiekta rezultatiné busena esti vienalaikée su Salutinio sakinio veiksmu. Pvz.: ‘ Tarutiai dar kelias dienas girdéjo Sunj lojant ir saugojant iStustéjusius PaSusvin namus, ir, kai jie susiprato jam nunesti paést, jis buvo dinges. CyR VIII 137. Kad vasarojus prieis, rugius jau baisim suveéze. Knv LKZ Il 793. Kai susituarkes i§éjau is savo kampo, vakariené buvo paruosta.. CyR Ill 236. § 9. Ankstesniu veiksmu pasiekta rezultatiné biisena yra suvokiama kaip veikéjo arba objekto biisena, susidariusi del ankstesnio veiksmo. Pavyzdziui, sakinyje jis Signakt yra dirbes atliktine forma pasakome ne tik, kad Sianakt jis dirbo, bet ir koks jis dabar yra dél to, kad Siqnakt dirbo. Objekto bisena apibidina neveikiamosios rilSies atliktines formos, pvz.: visos gélés jau buvo nus kintos*. § 10. Ankstesniu veiksmu pasiekta rezultatine biisena reiSkia ir reguitatinés, ir nerezultatinés reik&més veiksmazodziy atliktinés formos. Rezultatinés reik’més veiksmazZodziy atliktines formos daZniausiai vartojamos tada, kai yra iSlikes konkretus ankstesnio veiksmo rezultatas. 3 Siais atvejais panaSiai vartojamos ir esamojo laiko vientisinés veiksmazodziy formos, pvz.: visi saké, kad jis jau dirba, visi sakys, kad jis jau dirba ir pan. Sitokia vartoseng nulemia minety veiksmaZodziy semantika, kuri veiksmo laika leidzia apibidinti ne tik kalbantiojo, bet ir veikiangiojo asmens podiiiriu, t. y. pasakotojas arba autorius veiksmo laika gali apibrézti ne pagal savo, 0 pagal veikéjo kalbamaji momenta, plg. E, Kp ux KoBa, Hexoroppie npoGeMbl HsyHeHUA KaTeropun BpeMeHH B COBpeMeHHOM PYCCKOM A3bIKe, «BOMpocb! A3bIKOSHAHHA>, 1962, No. 3, p. 20-22; E: H. Memuna, min. veik., p. 39. 4 Neveikiamosios riSies atliktinés formos rezultatinés biisenos reikSme turi rySkesne, negu veikiamosios. Neveikiamosios formos rodo, jog veiksniu iSreikStas asmuo arba daiktas ne pats veikia, o yra kieno nors kito veikiamas; vadinasi, patiria tam tikra veiksmo sukeltq biiseng. Tuo budu pati neveikiamosios riSies reikSmé yra susijusi su biisenos reik’me. Kaip tik dél to neveikiamosios atliktines formos turi tokia rySkia ankstesniu veiksmu pasiektos rezultatinés busenos reikSme. 85 Neveikiamosios atliktinés formos ir intranzityviniy veiksmaZodziy veikiamosios atliktinés formos, reikSdamos kartu veiksmo rezultata ir ankstesniu veiksmu pasiekta rezultating biisena, apibiidina arba veikéja (veikiamosios formos), arba objekta (neveikiamosios formos). Pvz.: Yr atsiystos dovanélés nuo jauno bernelio: Zaliy rity vainikélis ir aukso Ziedelis. JD III 577. Tarp misky esu gimes ir uégauges. BilR I 128. Buvo kruvinai suke Pe lipos nuo tyléjimo skaudaus. NérP 378. O kas bus, kai éésas verpt ir aust prisiartins, o lineliai jus ant lauko bus pasilik ¢? DonelR 58. Visy veiduose buvo matyti kazkoks lengoumas, lyg |j geguzine jie bity susirinkg. CvR VIII 44. Kadangi tranzityviniy veiksmazodziy veikiamosios atliktinés formos veiksmo rezultata reiSkia ne veikéjo, 0 objekto atzvilgiu, jomis pasakoma ne tik, koks yra veikéjas dél atlikto veiksmo, bet ir kokie yra jo veiklos padariniai. Veiksmo rezultato reikimé paprastai esti rySkesné uz ankstesniu veiksmu pasiektos rezultatinés biisenos reiksme ir dazniausiai daugiau ar maZiau ja nustelbia. Pvz.: Nes ka diemg jis yra stalde sudiamo jes, tur visiems pasakyt, kad vél jau vasara grizta. DonelR 34. Sitg latviy kalbos gramatika yra parasiusiu du geriausiuoju Latvijos kalbininku. BigKS 199. — Siuos daiktus esu gaves ig vieno pirklio, radusio juos Mekos miesto gatvéje, — taré pirklys. HP 15. Nerezultatinés reik’més veiksmaZodziy atliktinés formos rei&kia_ tik ankstesniu veiksmu pasiekta rezultatine biiseng. Pvz.: Taip akuotuotq drobule atsinesei, tur but, miezZinius pelus su ana esi neses. Brs LKZ I 73. Bet senis Vilkas jau yra iskalbéjes viskg. SimonVK I 37. Bet kadangi jaunikatis visa dieng buvo apie vieng dalyka galvojes, tai suprantamas daiktas, kad ir kalba jy nukrypo i ta puse. HP 284. Prieg savaitg atvaziaves j §j Zemaiciy miestelj, as jau viska, kas man buvo idomu, su valstiaus sekretorium ir girininku buvau apvatkséiojes ir apziuréjes. VenciR Ill 176. Kiti iS jy, be lageriy, dar jvairiuose kaléjimuose buvo iftupéje po keletg mety. StruogR V 26. Prieklétis, net akmuo pasistoti Svieté baltumu; né zymelés, kad kas bity ji past Oje@s purvina ar tik dulkéta koja. VaizgDD 39. RRS ge § 11. Santykiné-rezultatiné atliktiniy formy reik&mé iSplaukia i§ jas sudaranéiy biitojo laiko dalyviy reikSmés. Atliktinés formos yra iSriedéjusios i§ sudurtiniy tariniy, kuriy vardiné dalis buvo butojo laiko dalyvis, Zymintis daikto ypatybe, iSplaukianéia i8 ankstesnio veiksmo®. Si 5 Daikto ypatybe, iSplaukianéig i8 ankstesnio veiksmo, dabar zymi tik atributyviniai dalyviai, daZniausiai einantys pazyminiu ir kartais vardine sudurtinio tarinio dalimi, pvz.: paklydes vaikas, perskaityta knyga, koks jis i§bales ir pan. 36 reiksmé Zymia dalimi atsispindi ir atliktiniy formy reikSmeéje, tik Cia daikto ypatybés reikimé yra Zymiai susilpnéjusi, o ankstesniojo veiksmo reik’mé — igryskéjusi. Skirtumas tarp paZyminiu einanciy dalyviy ir su tais patiais dalyviais sudaryty atliktiniy formy ypaé rySkus tada, kai dalyviai padaryti iS eigos veikslo veiksmaZodziy arba is darybiniy tranzityviniy jvykio veikslo veiksmazodziy, plg. pvz.: sirges vaikas | jp vaikas yra sirges, atneSes laiskg Zmogus ir Zmogus yra atneses laiskq; bitojo laiko dalyviais, vienais arba su priklausomais Zodziais, pasakome, koks yra vaikas, zmogus, tuo isskirdami juos i$ kitu vaiky ar Zmoniy, o atliktinémis formomis daugiau pasakome, ka jie yra veike ar padare, negu kokie jie yra dél tos savo veiklos. Beveik ta pati galime pasakyti ir vadinamaja perfektine reikS’me pavartotomis butojo kartinio laiko vientisinémis veiksmaZodzio formomis, pvz.: Sia liga vaikas jau sirgo, kazkoks Zmogus tau atnesé laiskg. Skirtumas tarp paZyminiu einantiy dalyviy ir atliktiniy formy reiksmés Zymiai sunkiau jZitirimas tada, kai dalyviai padaryti is nedarybiniy intranzityviniy jvykio veikslo veiksmaZodZiy, reiSkianciy daikto ar asmens psichinés arba: fizinés bisenos savaiminj pasikeitima, plg. pvz.: prazydusios rozés ir rozés jau yra prazydusios. Siuo atveju ankstesniojo veiksmo reikSmei iSrySkéti trukdo veiksmazodzio leksiné reik&mé: juk ir vientisinés Siy veiksmaZodZiy formos gali tureti gana ryskia kokybing reikSme, pvz.: puodas prakiuro, kaip su juo bevirsi. Taip pat gana sunku jzitréti skirtuma tarp pazyminiu einan¢iy butojo laiko neveikiamyjy dalyviy ir neveikiamyjy atliktiniy formy reiksmés, plg., pvz.: nupiauti rugiai ir rugiai yra nupiauti. Cia ankstesniojo veiksmo reikSmei i8rySketi trukdo neveikiamosios riiSies reikSmé, susijusi su biisenos reikgme. Taigi, pagrindinj skirtuma tarp atliktiniy formy ir paZyminiu einantiy biitojo laiko dalyviy reik8miy nulemé skirtingos dalyviy sintaksinés funkcijos: tariniu einanéiy dalyviy reiksme veiksmaZodéjo, stipréjant ankstesniojo veiksmo reikSmei ir silpnéjant i8 to veiksmo iSplaukian¢ios ypatybés reikSmei, 0 paZyminiu einantiy dalyviy reik8mé liko ta pati. § 12. Sudurtiniy atliktiniy formy pagrindinéje reikSméje dar atsispindi dalyvio ir pagalbinio veiksmazodzio gramatinés reikSmés: iS dalyvio reikSmés iSplaukia ankstesniu veiksmu pasiektos rezultatinés bisenos reik&mé, o pagalbinio veiksmazodZio formos rodo rezultatinés biisenos trukme tam tikru dabarties, praeities arba ateities momentu. Tatiau atliktiniy formy reikSmé néra lygi dalyvio ir pagalbinio veiksmazZodzio gramatiniy reikSmiy sumai, kadangi atliktines formas sudaranéiy dalyviy reiks’me yra pakitusi ir skiriasi nuo pazyminiu einanciy dalyviy reik’més. Del to atliktiniy formy reik’me suvokiame ne kaip dvi savaranki8kas reikSmes, o kaip viena nauja gramating reikSme. 87 * * @& § 13. Sudurtinéms atliktinéms veiksmazZodziy formoms yra budingi du santykinés-rezultatinés reik&més atspalviai. Pirmuoju atveju atliktinés formos rei&kia konkretia rezultatine bisena, pasiekta ankstesniu veiksmu, kuris suvokiamas kaip konkretus vientisinis aktas. Pvz.: Kas nors Signakt dobiluose yra nakvo jes — gulykla palikusi. Plt LKZ III 714. Jaw i§ to, kq cia esmi pasakes, akylas skaitytojas gali jsitikinti, kad kalba ix tikryjy yra senovés kultarinio gyvenimo rodytojas. BugKS p. VII. Seniai ganom po medes, jau ponas nebeturi valios atimti nuo misyu, esam ués igyveng. ZemR II 64. A§ matau, vyrai, kad jis esate kaégkieno prikalbéti ir suagituotil. VienR V 106. Juras pasilenké, norédamas &eriay padét; Monikos galva, ir kripteléjo: Saltis jau buvo pakiles jos sqnariais. CvR VIII 235. To rySelio skarmaluose buvo idétas ir geltonas bilietas: jame buvo pazenklintas Zosés ,amatas”. ZemR II 234. Musk, basi moting uzmuses, o ne svetima. SimonVK II 345. PrieSpiet ateisiu paziureéti, jei ezios bus taip nuSliauziotos, negausit ést, ne- ~gau-sit, galésit nykStj j burng jsikist! CiurlRR II 93. Antruoju atveju atliktinés formos rei&kia apibendrintg rezultatine bisena, pasiekta apibendrintu neapibréztos praeities veiksmu. Pvz.: Be to, esu girdéjes Svelny, gana tyly, dagnqg kvakséjima; sis balsas girdimas, kai antys nebaidomos lesinéja ar plaukioja kokiame nors ramiame eZero uékampyje. IvanLP II 88. Ar negana pons amtsrots, mus kaip tévs pamokindams, dra udes yr su piiékoms ant padvarijy Saudyt? DonelR 100. Juk Vilius yra laikes Jl savo gléby, gal jis jq karstiau myléjo negu iq — Grete. SimonVK II 149. Kas geruoju, ilgomis tik kalbomis ir tu&tiais Zod3iais jas (galybe, laime) yra Pasiekegs? KréyDP 202. Seniai buvau ji bemates: noréjosi Su juo apie spauda, apie literatura paplepéti, — jeigu ir nieko nepadaryti, tai nors pasvajoti. BilR I 123. Visg savo amziy su visais jis buvo kalbéjes tik lietuviskai. Bet §i kartg, nuéjes pasveikint; Karalikés, jis pakigo jai rankg, sakydamas: ,,Guten Morgen, Mariechen!* SimonVK 1 304. ,,Sitoje kédéje bus Karalius sirgdamas sé d éj¢s",—sako sau Tiumaitiené. SimonVK 1 179. Tam tikrame kontekste gali i&ry&kéti. ir vienkartinis neapibréztos praeities veiksmo pobiidis. Pvz.: Anuomet ,,Draugijoje* (IIT 193—199) esmi tvirtings galiine -ysté (-ysta) esant slavigkos kilmés, bet Siandie to daryti nebegaliu, nes nebeleidzia naujieji kalbos faktai. BigKS 230. Negali Zinoti neigi senovés rastuose rasti, ar Perkiinas yra turéjes patig, ar ne. DaukRR 217. Evuté vieng Rarta yra buvusi pas Salteikiy Vilkieng Zqsy kiausiniy. SimonVK I 294. ‘ Rezultatinés reikimés veiksmaZodziy atliktinés formos tokiais atvejais nerodo ilikusio konkretaus veiksmo rezultato. Pvz.: 88 Kartais deda kiauSinius j senus plésriyjy paukStiy ir varny lizdus; as pats esu rades Korliskéje, netoli Varénos, anties détj varnos lizde, juodalksnyje, apie 5 m nuo zemés. IvanLP II 71. Tame paciame popo miskely yra pasikore trys is artimojo sodziaus; ten pat Piestupy Rapai... BilR 1 169. i Apibendrintos rezultatinés biisenos reikSmé yra gana silpmai suvokiama, dél to ir iSrySkéja ja sukiirusio neapibréZtos praeities veiksmo reik’meé. Ypaé rySkiq neapibréZtos praeities veiksmo reik8me ir silpna apibendrintos rezultatinés busenos reik&me turi esamojo laiko atliktinés formos. Idomu pazyméti, kad, priklausomai nuo Siy santykinés-rezultatines reikSmés atspalviy, skirtingai vartojamos laiko aplinkybés. Kai atliktinés formos reiSkia tam tikra momentu trunkanéia konkretia rezultatine bisena, sakinyje pasakytos laiko aplinkybés gali rodyti ne tik ankstesniojo veiksmo (a), bet ir juo pasiektos rezultatinés bisenos laika (b). Pvz.: a) A§ pats su brigada i Berlyno tik pargriézes! Gud-GuzKIT 287, A. Einsteinas jau Sio améziaus pradzioje yra nustates formule rySiui tarp masés ir energijos.. BarsF 176. Vieni ty bedarbiy buvo atéje prie fabriko varty dar su patamséliu, kiti vidunaktj, buvo ir tokiy, kurie tebestovéjo savo vietose, uzémeg jas i§ vakaro, VienR V 415. Dar vienas kulkosvydis buvo prie jeSmut biadelés, o likusieji— uz miskelio, kur dar karo metais vokietiy buvo jrengti parako sandéliai. Gud-GuzKIT 389. i b) Ryto met@q taip kietai buvo jmiges, vos prisauké Seimininkas. ZemR Il 313. Kur kitados sitibavo pakrypes, nuolat taisomas ir nuolat suirgs nepravaZiuojamas medinis tiltas, dabar buvo permestas gelezinis. VienR 1 142. Zinai kq, Viliau, rytoj busi uem irses visa kg. SimonVK | 108. Taéiau kai atliktinés formos reiSkia apibendrinta rezultatine biisena, sakinyje pasakytos laiko aplinkybés rodo tik veiksmo laika. Pvz.: Pasakojimai apie plésikus ir Zmogzudzius, kuritos tik Rada buvau girdéjes, dabar stojo man pries akis. VenclR Ill 172. Bet ne tas maras, kuris po krasta yra siautéjes pries porg Simty metu, kaip randama senuose rastuose arba kaip visai neseniai kazkokiame kalendoriuje taipgruntingai buvo aprasyta. SimonVK II 325. ; § 14. Atliktiniy formy vartojimas viena ar kita reik’me i§ dalies priklauso nuo veiksmazZodziy veikslo. Ivykio veikslo veiksmaZodziy atliktinés formos dazniausiai vartojamos konkretios rezultatinés biisenos reik8me, o eigos veikslo veiksmazodziy formos (ypaé esamojo laiko) — apibendrintos rezultatinés biisenos reikSme. § 15. Atliktinems formoms yra zymiai biidingesné konkretios (ne apibendrintos) rezultatinés bisenos reikgmé. Apibendrinta rezultatine busena reiskia daugiausia esamojo laiko formos; be to, daZniausiai tik veikiamosios. Pazymétina dar tai, kad esamojo laiko atliktinés formos be pagalbinio veiksmazodzio apibendrintos rezultatinés bitsenos reikSme turi labai retai. Pyz.: Ir tia Grété atsistoja priegais senqjq Karaliene ir pazvelgia j jg tokiu Zvilgsniu, tokiomis Zaibuojantiomis akimis, kokiy ji dar niekada nemaiusi. SimonVK II 219. 89