Baltarusių–rusų kalbų žodynas

BALTARUSIŲ-RUSŲ KALBŲ ŽODYNAS Aranewis Hasyk Benapyckait CCP Inecrhtryr M0BazkaycrBa ims Siky6a Konaca, Benapycka- -pycki caoyuik, naa pag. akax. AH BCCP K. K. Kpanisu, Macksa, 1962, 1048 p. Lietuvių ir baltarusių tautas sieja ne tik ilgaamžė kaimynystė, bet ir daug bendrų istorijos puslapių. Nemaža bendrų bruožų turi ir šių draugiškų tautų kultūros ir mokslo raida. Užtenka prisiminti vien tai, jog didžiosios Lietuvos kunigaikštystės oficialioji valstybinė rašto kalba buvo senoji baltarusių kalba!. Vadinasi, šiandien baltarusiai, studijuodami savo tautos ir kalbos praeitį, nuolat turi susidurti ir su Lie- tuvos praeitimi?. Panaši ir baltarusių leksikografijos istorija. Baltarusių, kaip ir ukrainiečių, leksikografijos pradžia laikomi XVI a. antroje pusėje sudaryti žodynėliai (glosari- jai) įvairių raštų nežinomiems žodžiams ar terminams aiškinti. Pirmasis toks žo- dynėlis buvo pridėtas prie biblijos .vertimo ir vadinosi ,,JlekcHCb Cb TOJIKOBAHHeMb CJIOBEHCKHX MOBb mnpocto‘‘ (1581). Vertingesnis buvo filologo L. Zizanijaus pa- rengtas ,,JIeKCHCH cHpeubt peueHis, BbKpaTbiųb CcbOpaHHki H H3b CjioBeHckaro S3bIKa Ha MPOCTO pycKiH AifJIeKT® HCTOJIKOBAHhI (BiJibus, 1956)‘, pridėtas prie gramatikos. Daug baltarusiškų žodžių yra ir Kijeve išleistame P. Berindos vakarinių rytų slavų kalbų žodyne*, pasirodžiusiame maždaug tuo pačiu metu, kaip ir mūsų K. Šir- vydo ,,Dictionarium trium linguarum “4. Iš vertingesniy senosios baltarusių kalbos pamatu sudarytų Žodynų minéti- ni šie: XVII a. rankraštinis žodynas ,,CunoxuMa cJaBeHopoccKasi‘‘, 1889 m. P. Ziceckio išspausdintas Kijeve; didelis I. Nosovičiaus 1853 — 1857 m. parengtas nespausdintas žodynas ,,AJibĖfaBHTHbIR yKasaTesb CTAPHHHBIX GeJIOpyCCKHX CJIOB, H3BJICYEHHBIX H3 AKTOB, OTHOCHAMMXCS K HCTOpHH 3ananuoi Pocenn“; 1874 m. Vilniuje išleistas N. Garbačevskio ,,CjioBapb ApeBHEro aKTOBOro si3blKa CeBepo- 3ariajįHoro Kpasi H LapcTBa MOJLCKOro** ir nemaža kitų nespausdintų arba spaus- dintų mažesnių žodynų. XIX a., remiantis to meto raštų kalba ir atskiromis tarmėmis, buvo pradė- ti sudarinėti baltarusių bendratautinės kalbos žodynai. Tai — J. Grigorovičiaus „CmnoBapb 3anagnHopyceKoro HKapeuns““ (1847—1851, išspausdinta tik pradžia), S. Sokolovo ,,Co6panne Genopyceknx cJoB““ (1854), A. Kirkoro ,,CjioBapb Ge- JIOpyCCKO-KpHBHYAHCKOro HapeuHs““ (1856), I. Nosovičiaus ,,Cn0oBapb Gejiopyc- ckoro napeunsi‘‘ (1870, apie 30000 žodžių). Be pastarojo I. Nosovičiaus žody- no, praktikos reikalui buvo išleista ir daug trumpesnių dvikalbių žodynų, pvz.: ! Terminas senoji baltarusių kalba yra sąlyginis, plg. „,„Lietuvių literatūros istorija“ (red. K. Korsakas), I, Vilnius, 1957, p. 51—52. Kai kas šią kalbą siūlo vadinti vakarinių rusų kalba, žr. JI. JI. Tymenkas, Bonpochl YyKpaHReKO-OeJiopycecKHX SH3bIKOBbIX CBfi3elf ApeBHero TMtepHOJia, „Bonpocbi s3biK03HaHns““, No 2, 1965, p. 39-44. * Plg., Xpacramareis na ricTOpbli Geaapyckait mossi, |, Mikecx, 1961. * II. Bepun aa, Jlekcakont ecsaBsakopocerin, I, leid. 1627 m., II leid. 1653 m. Šio žo- dyno fotografuotinį leidimą parengė Ukrainos TSR MA Kalbotyros institutas : JlekcHKOH CJIO- BeKopocbKuli TlavBu Bepunan, Kris, 1961. + Žr. K. Pakalka, Iš K. Širvydo ,,Dictionarium trium linguarum“ žodyno istorijos, ,,Lie- tuvių kalbotyros klausimai“, III, Vilnius, 1960, p. 277—287. 235 M. Gareckio ,,HesBajiiuri Genapycka-mackoyeki cJiošHik“ (Binbas, 1921), M. Bai- kovo ir M. Gareckio ,,ITpaktuunsl pacificka-Genapycki cJošgik“ (Merck, 1924), V. Lastovskio ,„,Pacilicka-Kpbršcki cJiošHik (Kaunas, 1924), M. Baikovo ir S. Ne- kraševičiaus ,,Besapycka-pacificki cJiošunk““ (Menck, 1926) ir kt. Tuo pat laiku buvo rašomi ir sritiniai Žodynai, kaip antai: M. Federovskio ..Caoynivak npasiunsJūsMai (1889), V. Dobrovolskio ,,Cmonenckuii o6sacTHoil cJioBapb““ (Cmonenck, 1914), M. Kaspiarovičiaus ,BineGcki KpačBbi CJIOYKHIK““, (Bine6ck, 1927); E. Karskio ,,Kpaésui caoyuik UspBennirnbrabi“ (Minck, 1929) ir kt. 1932 m., įsikūrus Baltarusijos TSRS Mokslų akademijai, leksikografijos dar- bas buvo išplėstas ir pradėtas dirbti kolektyviškai. Jau 1937 m. pasirodė A. Alek- sandrovičiaus redaguotas ,,Pycka-Genapycki cJiofKHiK“. Iš raštų ir iš tarmių bu- vo sukaupta didžiulė 3 milijonų lapelių baltarusių žodyno kartoteka, tačiau Di- džiojo Tėvynės karo metu ji visa Žuvo. Po karo leksikografinės medžiagos rinkimą teko pradėti iš naujo. Buvo pra- dėtos kaupti iš karto kelios kartotekos. Tai baltarusių literatūrinės kalbos žodyno (iš XIX ir XX a. baltarusių rašytojų kūrinių šiuo metu jau surinkta apie 1,5 mili- jono kortelių), senosios baltarusių kalbos žodyno (iš senųjų baltarusių raštų su- kaupta apie 0,5 milijono kortelių) ir sritinių žodynų kartoteka (iš viso numatyta su- daryti aštuonis svarbiausių baltarusių kalbos tarmių sritinius Zodynus®). Taip pat kaupiama medžiaga baltarusių etimologiniam žodynui. Pirmasis pokario metų baltarusių leksikografų darbas yra 1953 m. pasirodęs „Rusų-baltarusių kalbų žodynas“ (apie 86 000 žodžių), redaguotas J. Kolaso, K. Kra- pivos ir P. Glebkos. 1962 m. išleistas „„Baltarusių-rusų kalbų žodynas“ (apie 90 000 žodžių) yra visų didžiausias žodynas baltarusių leksikografijos istorijoje. Abu minėti pokario metų žodynai yra didelės praktinės vertės darbai. Juose pateikta daug sinonimikos ir frazeologizmų, nurodoma, kurie žodžiai vartotini, o kurie — ne, antraštiniai žodžiai pateikiami kirčiuoti. Vadinasi, abu šie žodynai žymiu mastu prisideda prie literatūrinės kalbos ugdymo ir norminimo. Jie iš da- lies atstoja dar tik rengiamą keturtomį dabartinės baltarusių kalbos žodyną. Šie žodynai, būdami dvikalbiai (baltarusių kalbos žodžių reikšmės aiškinamos rusiškai ir atvirkščiai), mokslo ir praktikos reikalams yra naudingi ir kitų tautų žmonėms. Mums, lietuviams (vertėjams ir kalbininkams), reikšmingesnis „Baltarusių-rusų kalbų žodynas“. Vertėjams jis reikalingas praktiniams tikslams, o kalbininkams duo- da daug medžiagos platiems kalbos istorijos nagrinėjimams, lietuvių ir baltarusių kal- binių ryšių nušvietimui. Pagaliau jis leidžia pasekti, kokie žodžiai iš baltarusių kal- bos yra patekę į lietuvių klabą ir atvirkščiai. Štai, pavyzdžiui, minėtame žodyne randami žodžiai, daugelio kalbininkų nuomone, yra baltarusių skoliniai iš baltų (ypač iš lietuvių) kalbų: apyd<aruodas, 6ananda<-balanda, Oolirud<dailidé, Osčeaup<+-degutas, eipca<-dirsė, Osipean<-dir- vonas, AHmapb<-gintaras, aKJoyKa<-indauja, éyHa<jauja, Koyu!<kausas, KAbiuia- Hoei<klisas, xKayna<kluonas, kyAbuia<-kulšė, Kymnak<kumpis, nakyAne, nax- ara<pakulos, napacé, napaciok<—parsiukas, poseiHbi<—rezginés, pyneyb<—ripéti, cyipma<—stirta, ceipan<—svirnas, waxarina<Sakaliai, wauok<Seskas, wyra, uty- 5 Zr. IncTpykupisi na 30ipaHHio MaT3pbiAJIaV ANS CKJaJaHHs a6JIaCHbIX cnoymixay Gena- pyckait Mosul, Buin. I, Minck, 1959, p. 3. 40+-šulas, meanb«<- tvanas, potvynis, ea2aup<-vagoti, 6enuepo < venteris, HAYKMA< Zlugtas ir kt.°, Greičiausiai skoliniais iš baltų kalbų laikytini dar šie baltarusių kalbos žodžiai: amoca <- atsaja, atasieja, 6ambisa’ „drimba, ilgšis“, 6ypb6aska „1. burbulas, 2. van- dens lelija“, manma, manmauixa „pūstyklė“ < mentė, LomnynoKa ,,spyglys < Sipulys ir kt.%. Ateityje, ypa¢ iSleidus pilną baltarusių kalbos žodyną, be abejo, tokiy skoliniy bus išaiškinta ir daugiau, nes dėl ribotos recenzuojamo žodyno apimties dalis dabar žinomų baltiškų skolinių į jį nepateko, pavyzdžiui, jame nėra dyAbki ,,pakuly dulkės“?, Aayma, asyme Jaume, ragana“, nympa <— putra, céep, CEIPUIHS <— svirtis, DK3eiHi <— žaginys ir kt. Antra vertus, jame yra nemaža žodžių, kurie lietuvių kalboje žinomi kaip sla- vizmai. Taigi, jis galės padėti lietuvių etimologams, nustatyti atskirų lietuvių kalbos slavizmų tiesioginę kilmę. Iš senų tiesioginių baltarusizmų, vartojamų lietuvių li- teratūrinėje kalboje ir neturinčių lietuviškų pakaitalų, minėtini šie: barščiai<— Gopurų, bulvé <— Oyavba, noragas <— Hapoe, smuikas <— cmolk ir kt. Daug daugiau skolinių atėjusių iš atskirų baltarusių kalbos tarmių vartojama mūsų tarmėse, pvz.: kožnas „kiekvienas“ <— Kool, skūpas „šykštus“ — cKynoi, skūra „oda“ < ckypa, trivoti „kęsti“ — mpbieaus ir kt. Reikia tikėtis, kad baltarusių žodynas padės geriau išaiškinti ir atskirose lietuvių kalbos tarmėse vartojamų skolinių kilmę. Be daugelio privalumų, ,,Baltarusiy-rusy kalbų žodynas“, deja, turi ir trūkumų. Mūsų supratimu, visai be reikalo jis perkrautas mažai reikalingais tarptautiniais žodžiais (dgapadisauia, Ggdanmom, nanisuikis), įvairių pasaulio kraštų, miestų pavadinimais (Can-Xyan, Capsma, Capanra) ir t.t. Jų vietoje verčiau reikėjo pateikti daugiau baltarusių liaudies žodžių, sinonimų, kurių apsčiai esama tarmėse, bet kurie į žodyną nepateko, pvz.: epowicsina „griėžtis, sėtinys“, kaaybeas „Jopšys“, Kpoluni „rezginės“, nAoCcKyKHbL „pleiskanės, kanapės“, sonka ,abrakiné* ir kt.** Be to, nereti atvejai, kai į žodyną yra patekę retesni sinonimai 2/adbuu „puodynė“, Kyxyik „puodukas, kaušas“, M9HOAIK „guba“, posers „diržas“, cyipma „Stirta, kūgis“, aepdka „šienkartė“ ir kt., o plačiau vartojamos jų formos (A40dbiui, KYyXAIK, MIHOAR, PaM3Hb, cKipda, 9xepO36 ir kt.) visai nepateiktos. Atskirų žodžių nurodytos ne visos reikšmės, pvz.: įYexoda, be kita ko, reiškia ir „derlių“, 3a- 20H — „žardį“, xayd ir mein — „šulinio rentinį viršum žemės “ ir kt. Žodyne apstu normintinų morfologinių ir fonetinių paralelizmy, pvz.: O4Aitu- 4aus; Ohituusųuo, KPYMHYYL + KPYMAHYYb, NPLICMACOBAHbL : npbicmacasanbiir kt. Vis dėlto, nepaisant nurodytų trūkumų, ,,Baltarusiy-rusy kalbų žodynas“ yra reikšmingas indėlis į baltarusių leksikografiją ir didelis pagalbininkas lietuvių kal- bininkams bei vertėjams. A. Vidugiris * Plg, A. Sabaliauskas, Naujas etimologinis rusų kalbos žodynas, „Lietuvių kalbotyros klausimai“, IV, Vilnius, 1961, p. 319 tt., taip pat šio tomo p. 84 tt. * Šio žodžio lietuvišką kilmę yra nurodęs ir V. Urbutis, Senieji latvių kalbos žodynai, ,,Lie- tuviy kalbotyros klausimai“, VI, Vilnius, 1963, p. 298—929, * Daugelįšių žodžių vartoja ir kaimyninės lenkų tarmės apie Bialostoką, plg. Cz. Kudzinows- ki, Jačwingowie w języku, „Acta baltico-slavica“, Bialystok, 1964, p. 223—235, * Žodis dynoki (plg. KazabiKajexa Odynoko)) vartojamas baltarusių kalbos tarmėse apie Zie- telą (Diatlovą), Lydą ir kt. 10 Remiamasi „J/lsia/iekramnariunbi arJiac Geaapyckait moss (Mint, 1963) leksikos sky- riumi. 237