Reikšmingas baltarusių kalbininkų leidinys

rudimeiitini|lis,-ė (1) biol. užuomažginis; kiek reikiant neišsivystęs, nykstantis, liktinis; ~iai organai (or- ganai, netekę savo reikšmės evoliucinio organizmo išsivystymo metu ir esantys kelyje į išnykimą, pvz., aklosios žarnos atauga, stuburgalio kaulas ir pan.) Sudėtinio termino rudimentiniai organai apibrėžimas šiuo atveju tik dubliuoja pagrindinį apibrėžimą ir yra, mūsų nuomone, visiškai nereikalingas. Tokių atvejų DLKŽ yra nemaža. . Tikriausiai teisus tarybinis kalbininkas F. Sorokoletovas, tvirtindamas, kad geriausias rūšinių terminų apibrėžimas aiškinamajame žodyne — įjūngimas jų į giminingų sąvokų grupę, o ne detalus aiškinimas, kas iš ko padaryta, kas kam nau- dojama ir t.t.2, nes, iš tiesų, tokie apibrėžimai (ypač įrankių ir prietaisų) labai grei- tai pasensta. Be to, neįjungiant apibrėžiamos sąvokos į platesnę subordinuojančią sąvoką ar naudojant nepilnąjį apibrėžimą, labai lengva ialysti į paviršutiniškūmą: Paimkime porą pavyzdžių: . dauginllis,-¢ (2) — daug: ~iai skaitvardžiai (kurie eina su daugiskaitiniais daiktavardZiais) minerdlinlis,-¢ (1) — mineralas: ~és trąšos. M. alie- | jus. M. vanduo (kuriame yra ištirpęs koks mineralas) Pagal sudėtinio termino dauginiai skaitvardžiai nepilnąjį apibrėžimą pirmajame aukščiau cituotame pavyzdyje išeitų, kad žodžių junginyje penkti metai pavartotas skaitvardis gali būti laikomas dauginiu. Paprasčiausio šulinio. vandenyje taip pat yra ištirpusių mineralų, bet kodėl tokio vandens niekas nevadina mineraliniu? Sudėtinių terminų pažymininių démeny sinonimus patogiau būtų déti ne po viso sudėtinio termino, kaip kad daroma daugumoje DLKŽ straipsnių (plg. įsprūdi- nės durys — įsprūdinis,-ė str., garsinė rašyba — garsinis,-ė str., garankštinis dan- tis — garankštinis,-ė str. ir kt.), bet įterpti į sudėtinio termino vidurį (plg. tvirta- pradė || tvirtagalė priegaidė — priegaidė str.), nes daugeliu atvejų sudėtinio termino sinonimais būna ir vienažodžiai terminai (plg. smiltinis akmuo: smiltainis — smil- tinis,-ė str.). Ks Saf Suvienodinus aukščiau aptartus sudėtinių terminų pateikimo ir apibrézimu nevienodumus DLKŽ, jo straipsnių struktūra pasidarytų truputį kompakliškesnė o svarbiausia - — žmonėms būtų patogiau juo naudotis, > K. Gaivenis REIKŠMINGAS BALTARUSIŲ KALBININKŲ LEIDINYS Nlasjnekranariunki araac GeJiapyckalt moss, Minecx, 1963, VIII +338 žemėl.+970 p. Prie stambiausių ir reikšmingiausių leidinių, pastaraisiais .metais praturti- nusių ne tiktai baltarusių, bet ir apskritai tarybinę kalbotytą, be abejo, priklauso Baltarusijos TSR Mokslų akademijos J. Kolaso vardo Kalbotyros instituto išleis- tas „Baltarusių kalbos dialektologinis atlasas“. Šis leidinys yra ilgų metų, didelio 2 Žr. O. II. CopokoJieTon, CMeiči0Bax xapaKTEpHCTHKA TEP MHHOB B TO/IKOBbIX COBAPAX, „Jlėkcukorpaduueckafi cCopHuk“, sain. V, M., 1962, p. 130. 229. kolektyvinio darbo rezultatas. Atlaso medžiaga pagal specialią programą surinkta iš 1027 Baltarusijos TSR gyvenamų vietų. Į medžiagos rinkimo darbą, frukusi ke- liolika metų, be Minsko J. Kolaso vardo Kalbotyros instituto kalbininkų, buvo įtrauktas ir didelis būrys talkininkų — respublikos aukštųjų mokyklų dėstytojai, aspirantai, studentai, nemaža vidurinių mokyklų mokytojų. Spaudai Atlasą rengė taip pat gana didelis mokslinių darbuotojų kolektyvas, o visą leidinį redagavo TSRS Mokslų akademijos narys-korespondentas R. Avanesovas, Baltarusijos TSR Moks- lų akademijos akademikas K. Krapiva ir filologijos mokslų daktarė J. Mackevič. „Baltarusių kalbos dialektologinį atlasą“ sudaro dvi didelės knygos. Pirmojoje duodami pagalbiniai (Baltarusijos TSR administraciniai, istoriniai) ir lingvistiniai žemėlapiai. Pastarųjų Žemėlapių pateikiama 338. Juose parodyta svarbiausių bal- tarusių tarmių fonetikos ir morfologijos ypatybių, atskirų sintaksinių konstrukcijų, frazeologizmų, įvairių Žodžių ir terminų paplitimas, vartojimo zonos. Tų žemėlapių komentarams skirta antroji Atlaso knyga. Be to, jos įvadiniuose straipsniuose pla- čiai išnagrinėti atskiri lingvistinės geografijos klausimai, aprašyta Atlaso atsiradimo istorija, jo struktūra, pateikta baltarusių kalbos tarmių tyrinėjimo bibliografija. Pavyzdingas yra atskirų Atlaso žemėlapių ir apskritai viso leidinio techninis apipavidalinimas — skoningai parinktos ir suderintos spalvos, įvairūs ženklai ir kt. „Baltarusių kalbos dialektologinis atlasas“ didžiausią teorinę ir praktinę reikš- me, be abejo, turi baltarusių kalbos mokslui. Atlase pateikta turtinga ir įvairi tarminė medžiaga visų pirma bus svarbus šal- tinis baltarusių literatūrinės kalbos praktikai. Ta medžiaga, o taip pat paaiškėjęs atskirų kalbinių reiškinių tikslus geografinis paplitimas, padės geriau išspręsti dau- gelį literatūrinės kalbos fonetikos, morfologijos, sintaksės, leksikos norminimo klausimų. Baltarusių literatūrinėje kalboje iki šiol pasitaiko nemaža gretiminių formų, pvz.: yaad, yar ir (rečiau) yeagnax „veršelis“; dgs. kilm. xam ir xdmay „pirkių“; dgs. įnag. nasuami ir nasusima „pečiais“; esama ir eamas,-ae „šita“ ; 6apom ir 6pm „imame“; 20det ir 2adet „metai“!. Remdamiesi Atlase paskelbtais tarmiriais duo- menimis (plg. Zemél. nr. 84, 101 ir kt.), baltarusių kalbininkai, reikia manyti, nu- spręs, kuri iš kelių gretiminiy formų geriausiai tinka literatūrinei kalbai. Iš leksikos klausimams skirtos Atlaso dalies išryškėja gausi baltarusių kalbos sinonimika, plg. spragilo jungo pavadinimus (259%): 2Ypxc6IK, yo, ByvKOYKa, npble13- Ka, Yysfi3KA, 3dBA3KA, Yyzapbina, KAniya, nymya, pšmeHo, xamMijųik, npy3IŪjK, colpmsiys, nauonka, eapoyka ir kt.; veiksmažodžio kalbėti sinonimus (320): ejjmapbiųs, camariyp, 6andrays, wijniųos, zyKdųs, 310Kaus, 2asapeiys. Atlase pateikta turtinga leksinė tarmių medžiaga bus nepakeičiamas šaltinis baltarusių kalbininkams, kuriantiems ir tobuli- nantiems nacionalinę įvairių liaudies ūkio ir kultūros sričių terminiją. Ta medžiaga taip pat privers kalbininkus peržiūrėti, kurį iš iki šiol vartotų sinonimų laikyti pama- tiniu literatūrinės kalbos žodžiu ar terminu. Pavyzdžiui, daugiausia paplitęs pirkai- tės (kamaros) pavadinimas cmOdnxa Atlase (240) teisingai iškeltas į pirmą vietą, 1 Pig. M. I. Bynaxay, AG HeKOTOpHIX MBITAHHAX HapMaJii3aupii i pa3Binus Genapyckai niraparypuait Mossi, ,„Ilpaupi IucrsiryTa Mmosasmaycrsa AH BCCP®, smn. 1, Minck, 1954, p. 3-21. | 2 Cia ir kitur skliausteliuose duotas skaičius rodo ,,Baltarusiy kalbos dialektologinio atlaso“ žemėlapio eilės numerį. 230 o tuo tarpu ,,Baltarusiy-rusy kalbų žodyne“? nuo to žodžio siunčiama į palyginti mažame vidurio Baltarusijos plote vartojamą žodį 6eapotynf; Žodžiai Oy16009nik „bulvienojas“ (281), nadckyni „,pleiskanės kanapės“ (283), cmoe „kūgis, stirta“ (288), py6ėnmo (py6enm6) „šienkartė“ (289) yra daug plačiau vartojami ir žinomi, negu žodyne duoti jų sinonimai: 6yn66fixik, Mariųoi, cuipma, sc3poka ir kt. Atlasas padės išaiškinti daug svarbių teorinių klausimų, liečiančių baltarusių tarmių susidarymo, literatūrinės kalbos formavimosi procesus, istorinius baltaru- sių ryšius su gretimomis slavų (rusų, ukrainiečių, lenkų) ir kitomis tautomis. Slavų kalbų tarpe baltarusių kalba paprastai traktuojama kaip rytų slavų kal- ba, turinti vakarų slavų kalbų priemaišų. Vadinasi, tam tikra prasme baltarusiy kalba yra tarytum pereinamoji tarp rytinių ir vakarinių slavų kalbų, Daugeliu at- vėjų tai ypač gerai patvirtina Atlaso leksinė medžiaga. Rytų ir žiemryčių Baltarusijos leksika glaudžiai siejasi su rusų gretimų tarmių leksika, plg. woaska „Jopšys“ (247) — rus. AOh6KA; adedA „(plūgo) verstuvė“ (256) — rus. omeda; ejmka „antis“ (297) — rus. ymka; crdyepys „staltiesė“ (325) — rus. ckdmepmeo; xassin „Šeimininkas“ (334) — rus. xossiun; 6aarsHel ,,ser- gantis, nesveikas“ (319) — rus. 6046x0ii. Vakarų ir pietvakarių Baltarusijos leksika daugiau atitikmenų turi ukrainiečių ir lenkų kalbose, plg. toje Baltarusijos dalyje vartojamus aukščiau minėtų pavadinimų sinonimus: KaAbicka, xassuuka „JAop- šys“ — ukr. koadcka, lenk. kolyska; naniųa (ndzniua) „verstuvė“ — ukr. noua; Kauka „antis“ — ukr. kdura, lenk. kaczka: abpyc (06pyc, abpijcax) „staltiesė“ — ukr. o6pijc, lenk. obrus; eacnaddp „Šeimininkas“ — ukr. eocnooap, lenk. gospo- darz; xe0pel „sergantis, nesveikas“ — ukr. xe0puti, lenk. chory. Taip pat pasitaiko gana daug žodžių, kurie baltarusių kalbą sieja tik su viena kuria slavų kalba, pvz. su lenkų: cmyonsa „Šulinys“ (241) — lenk. studnia; HaciO bi, xaciOma „maščiai“ (249) — lenk. nosidlo: mšnua „vaivorykštė“ (312) — lenk. tecza; 3imna „šalta“ (321) — lenk. zimno. Atlase pateikta leksinė medžiaga parodo bei patikslina ir iš kitų kalbų į balta- rusių kalbą patekusių skolinių lokalizaciją, padeda geriau suprasti tų skolinių pli- timo kryptis. Pavyzdžiui, išryškėja tikslus plotas, kuriame vartojami tokie per len- kus atėję germanizmai, kaip: andapdx „sijonas“ (329) — vok. Unterrock, lenk. an- darak (plg. taip pat liet. tarm. andarokas); uinixip „klėtis“ (239) — vok. (rytprūsių) spiker, lenk. spichler (liet. tarm. špykerė, Spykeris): wyp, tuijpoiK „stoginė, pašiūrė“ (238) — vok. (rytprūsių) šu (e)r. Kaip leksikos, taip ir svarbiausių fonetikos, morfologijos, sintaksės ypatybių tarminiai skirtumai daugeliu atvejų patvirtina dvi pagrindines baltarusių tarmių grupes — Žiemryčių ir pietvakarių. Pavyzdžiui, žiemryčių tarmėms būdingos for- mos nipambiys „perplauti, perskalbti, išplauti“ (10), e6pad „miestas“ (13), OsiųčkarK „vaikas“ (85), x06y10 xamy „naują pirkią“ (124), 6apdys „ima (vns. 3 asm.)“ (148), dios „kalba (vns. 3 asm.)“ (149), xd031045* „Vaikščioja (dgs. 3 asm.)“ (157), cecyp „sėsti“ (174) pietvakarinėse tarmėse turi tokius atitikmenis: nepanmbiųo, 23 Žr. Beaopyccko-pycckuil cJIOBapb, Nojį pejaKuneli aKajieMuka AH BCCP K. K. Kpa- tiuBbi, Mocksa, 1962. * Apibendrintas esamojo laiko daugiskaitos 3 asmens formas su -Yuob (-1046) vietoj -a4o (-246) vartoja ir gretimos rusų tarmės, plg. IO. ®. Maukesniu, Mapganoris asescaopa y Genapyckaii mose, Minck, 1959, p. 175, 251, 231 20pod, O3iųs, Hoey xamy, 6ap3, Kdnca, x0O31ų46, céoyu. Remdamiesi Atlaso me- dZiaga, baltarusių kalbininkai daro išvadą, kad pietvakarių Baltarusijos tarmės yra išlaikiusios daugiau archaiškų ypatybių, negu žiemryčių*. Tiesa, nemaža baltarusių kalbos tarminių reiškinių yra pasiskirstę ir kiek ki- taip. Pavyzdžiui, iš Atlaso matyti, kad kai kurių sintaksinių ypatybių izoglosos bal- tarusių kalbos arealą dalina į rytinę ir vakarinę dalį. Sakysim, rytinėje dalyje yra vartojamos konstrukcijos narlititoijf K GausKy „nuėjo (nuėjau, nuéjai) pas tėvą“ (217), exay Ha Kaui „važiavo (važiavau, važiavai) arkliu“ (222), y mane Ganiųus 2arasa - „man skauda galva“ (223), o vakarinėje dalyje — matituoijf Oa Gauski, exay Kanėm (ši konstrukcija taip pat paplitusi beveik visose baltarusių pietinėse tarmėse), MH baqiys eanaea. Pastarųjų konstrukcijų, kaip ir daugelio kitų Atlase pateiktų ypatybių, papli- timo izoglosos išeina už Baltarusijos teritorijos ribų ir kerta gretimų slavų (rusų, ukrainiečių, lenkų) ar baltų (lietuvių, latvių) kalbų arealus®. Taigi ,,Baltarusiy kal- bos dialektologinis atlasas“ duos vertingos medžiagos taip pat bendrajam slavų kal- bų atlasui, istorinei-lyginamajai kalbotyrai ir įvairioms kitoms studijoms. Suprantama, šis leidinys svarbus ir lietuvių kalbos mokslui. Ilgus amžius trukę glaudūs baltų ir slavų tautų ryšiai aiškius pėdsakus paliko ir tų tautų kalbose. Kal- bininkų dėmesį jau seniai patraukė ypač artimų kaimynų — lietuvių ir baltarusių — kalbų bendrybės, tų kalbų įtaka viena kitai. Pavyzdžiui, lietuvių rytinių tarmių prie- balsio / kietinimas (plg. lūdas < Iėdas, aukūnė < alkiiné), afrikatų c, dz tarimas vietoj literatūrinės kalbos priebalsių £, d (plg. diūoc, dziena vietoj duoti, diena) — būdinga ir baltarusių kalbai (plg. eofx < 604K „vilkas“; days < dams „duoti“, O3eKb < OeHo „diena“). Kai kurių kalbininkų nuomone, toms ypatybėms paplisti lietuvių kalbos tarmėse kaip tik ir padėjusi baltarusių kalba. Tačiau didžiausią bal- tarusių kalbos įtaką yra patyrusi lietuvių tarminė leksika. Štai keletas plačiau var- tojamų baltarusizmų: batviniai ,,burokai, burokų lapų sriuba“ (baltar. Gaubein(H)e „burokų lapai, stiebai“), bodia, būčius „tėvas, senelis“ (baltar. 6dysa „tėvas“), būl- ba „bulvė“ (baltar. 647662), uzbonas „ąsotis“ (baltar. 36ax ,,asotis, puodynė“), fitaryti „kalbėti, šnekučiuotis“ (baltar. eymapeiys). Kai kurie skoliniai iš baltarusių kalbos pateko net į lietuvių literatūrinės kalbos leksiką, pvz.: nordgas, préslas, si- jonas (baltar. Kapd2; npdcaa, npsicaa; cašiH). Tiesa, kartais kyla abejonių, ar kuris nors lietuvių kalbos skolinys yra atėjęs iš baltarusių, ar iš kitos slavų (pvz., lenkų, rusų) kalbos. Tais atvejais kalbininkams dabar labai padės „Baltarusių kalbos dialektologinis atlasas“, jame duota tiksli daugelio baltarusių kalbos žodžių ir formų geografija. Remiantis šio Atlaso faktine medžiaga, bus galima patikslinti ne vieno lietuvių kalbos žodžio kilmės aiškinimą. Pavyzdžiui, iki šiol įvairiai buvo aiškinta dialektizmo grūčkas „griežtis“ kilmė. Tas žodis mėginta sieti ir su lenkų kalbos žodžiu gruszki" „tam tikra bulvių rūšis“, ir baltarusių kalbos 6pjuka® ,grieZtis“, ir kildintas iš lietuviškos tarminés formos 5 Pig. IO. O, Mankesuu, A. I'. Mypawxko, A. B. Opemonxrosa, O6 urorax pa- Gori ro cocraB/teHHIO aT/Iaca GeJIOpyCCKHX HApOJIHbIX TOBOpoB, ,„,Boripochi JiHajiekTOJIOTHH BOCTO4HO-CJIABAHCKHX S135IKOB“, Mocksa, 1964, p. 45 tt. e Plg. A. Tl. Henokynuuit, Apeajibusie acnekTbi 6anTo-CAABAHCKHX SI35IKOBbLIX OTHO- wennft, Knes, 1964, p. 62 tt. ? Plg. E. Fraenkel, Litauisches etymologisches Worterbuch, Heidelberg-Gottingen, 1955 tt., p. 302. 8 Plg, Lietuvių kalbos žodynas, III, Vilnius, 1956, p. 653. krūčkas „griežtis“ (vietoj šios formos, taip pat paskolintos iš baltarusių kalbos, pradinio k skardusis g, manoma, atsirado jau pačiose lietuvių kalbos tarmése?). Iš Atlaso paaiškėja, kad baltarusių kalba, be kitų griežčio pavadinimų (6pfuxa, bpyuiKa, Opijkuua, epobicoina, eptica, Kpijuka...), turi taip pat ir epijuxa (276). Pastara- sis pavadinimas, kaip ir KpijuKa, yra būdingas Lietuvos pasienio baltarusių tarmėms (Glubokų, Pastovių rajonai). Vadinasi, atskirose lietuvių tarmėse dabar vartoja- mos formos krūčkas ir grūčkas greičiausiai yra pasiskolintos iš baltarusių kalbos skirtingų tarmių. „Baltarusių kalbos dialektologinis atlasas“ nemaža pasitarnaus ir kalbinin- kams, tyrinėjantiems baltų (lietuvių, latvių) kalbų įtaką baltarusių kalbai. Visų pirma dėmesį patraukia tie dialektizmai, kurie daugiausia paplitę baltarusių tarmėse, betarpiškai susiduriančiose su lietuvių ar latvių tarmėmis, pvz., priesaga -10K (-YK), vartojama tam tikriems diminutyviniams daiktavardžiams daryti (296), priesaga -eHe, vartojama tokių žodžių darybai, kaip 6yas6asére „bulvienojas“ (plg. liet. tarm. bulviėnis, bulbičnis), kapmagréne „t.p.“ (280-2); atskiri žodžiai: pšaziroi, pšaeini: (254) — liet. rėzginės; ocdein (234) — liet. Zaginjs; Osipedm (275) — liet. dirvonas; aceép, ceep, ceipunš, ceipens... (242-4) — liet. svirtis. Gana plačiai baltarusių vartojami šie baltiški skoliniai: manmd, marys, MėKMA, MĖKŲA... (264) — liet. mentė; cyipma (cyipmd), cyipda... (288) — liet. stirta; ceipan, ceėpaH, ceiporax (239) — liet. svirnas ir kt. Daugiausia rytinėje Baltarusijos TSR dalyje yra paplitęs spėjamas lituanizmas éjua, čijka (233) — liet. jduja®, o piet- vakariniame kampe (Polesėje) — xaynsa, kaons (235) — liet. kluonas. Iš rytinių lietuvių tarmių į gretimas baltarusių tarmes greičiausiai yra patekę ir tam tikri gyvulių ar paukščių šaukimo Zodeliai, pvz., karvių: mnpyce-mnpyce (304) — liet. tprus(e)-tprus(e), avių: 6a36-6a36 (305) — liet. baz-baz, žąsų: at0- -310-310, 310M0-310010, MKynb-Kkyno (307) — liet. ziu-ziu-ziu, ziul(e)-ziul(e), žiu-žiu ir kt. Atlase pateikta leksinė medžiaga padės lengviau suprasti ir analoginės žodžių darybos, atskirų reikšmių skolinimosi atvejus. Daugiausia vakarinėse baltarusių tarmėse vartojamų formų wmaeirki, mdeinki, mazinokik „kapinės“ (318) santy- kis su žodžiu mazina „kapas“ yra analogiškas lietuvių kapai, kūpinės santykiui su kapas*. Iš lietuvių kalbos vakariniai baltarusiai, galimas daiktas, yra pasiskolinę žodžio rauti vieną reikšmę, plg. baltar. 28x peaus — liet. linūs rduti; rytinėse balta- rusių tarmėse šiuo atveju sakoma: AėX Gpays (267). Iš Atlaso medžiagos taip pat geriau išryškėja ir kai kurių bendrų baltų ir slavų žodžių paplitimas Baltarusijos teritorijoje, pvz.: kaeys (239) — liet. klétis; maaa- Kd, mdnara, manora (315) — liet. talka; apijųs, Opygo (265) — liet. drti. Lietuvių ir baltarusių kalbų bendrybių, jų tarpusavio įtakos tyrinėjimas bus dar sėkmingesnis, kai pasirodys ir lietuvių kalbos atlasas. Gaila tiktai, kad ,,Pro- gramos“, pagal kurias buvo renkama medžiaga baltarusių ir lietuvių kalbų atlasams, iš anksto nebuvo reikiamai suderintos — abiejose ,,Programose“, sakysim, galėjo * Plg. V. Urbutis, Dvi etimologijos pastabos, ,,Kalbotyra®“, I, Vilnius, 1958, p. 220—221. 1 Pig, E. Fraenkel, Litauisches etymologisches Worterbuch, p. 192. Uu Šiaurinėse lenkų tarmėse vartojama forma mogilki „kapinės“, kai kurių kalbininkų nuo- mone, yra reikšmės skolinys, arba vadinamoji kalkė, iš lietuvių kalkos, plg. Cz. Kudzinowski, Jačwingowie w języku, ,,Acta Baltico-slavica“, Bialystok, 1964, p. 224. būti daug daugiau bendrų ar analogiškų sintaksės, leksikos klausimų (tų kalbų tarpusavio istorinius ryšius leksika kaip tik geriausiai ir parodo). „Baltarusių kalbos dialektologinis atlasas™ savo struktūra, sudarymo princi- pais tam tikra prasme nesiskiria nuo anksčiau pasirodžiusių tarybiniy'? ir daugelio užsienio lingvistinių atlasų. Šiame atlase tiktai pateikta faktinė medžiaga (duotas svarbiausių baltarusių kalbos tarminių reiškinių geografinis paplitimas), bet nėra tos medžiagos tyrinėjimo, mokslinės analizės. Reikia tikėtis, kad baltarusių kalbi- ninkai tokį darbą atliks ateityje ir padarytus apibendrinimus bei gautas išvadas pa- skelbs kituose leidiniuose!s, Keletas kitų kritinių pastabų, kurias galima padaryti „Baltarusių kalbos dia- lektologinio atlaso“ sudarytojams, daugiausia liečia neesminius dalykus, atskiras metodinio pobūdžio smulkmenas. Vieną kitą jų čia ir paminėsime. Atlase pasitaiko žemėlapių, skirtų pavadinimams ar terminams, kurių rėikšmės nėra tiksliau detalizuotos ar diferencijuotos. Sakysim, žemėlapis nr. 231 yra skir- tas įvairių avidės pavadinimų paplitimui parodyti. Vienas iš plačiausiai vartojamų pavadinimų yra ajudprik, kuris tačiau įvairiose Baltarusijos vietose reiškia ne visiškai tą patį objektą — tuo vardu vadinama ir avių gardas bendrame tvarte, ir avims skirtas priestatas prie tvarto, ir visai atskiras avių tvartas (kolūkinis). Tokios žodžio affudprix ir kitų jo sinonimų reikšmių diferenciacijos ir tų reikšmių lo- kalizacijos iš žemėlapio nematyti. Tiesa, tokie trūkumai atsirado ir dėl tam tikrų objektyvių priežasčių — daugiausia dėl nepakankamų ar ne visai tikslių Atlaso me- džiagos rinkėjų užrašytų kalbinių ar etnografinių duomenų. Be reikalo, rodos, Atlaso žemėlapiuose neparodytas geografinis paplitimas to- kių gražių ar palyginti plačiai vartojamų sinonimų, kaip icmonxa, edpaijka greta emonka, eapoiijkA „pirkaitė, kamara“ (240); cieepxa, cėsepka greta xOAadOnma, ctuoOd3ėna, 3imna „Šalta“ (321) ir kt. : Ne visiškai vienodai pateiktos sintaksinés konstrukcijos: vienų konstrukcijų Visi žodžiai sukirčiuoti (208, 209, 212, 213, 216, 217, 219), o kitų — ne (206, 207, 214, 215, 218). Kai kurių Atlaso žemėlapių antraštiniai pavadinimai yra per daug lakoniški ir dėl to skaitytojui žemėlapio turinys iš jų ne visada aiškus. Ypač taip būna tada, kai antraštinis žodis turi kelias reikšmes, plg. žemėlapio nr. 229 dviprasmišką ant- raštinį pavadinimą „Ha3Bbi rapbi“ — žemėlapyje parodyta aūkšto (pastogės) pa- vadinimų paplitimas, tačiau baltarusių kalbos žodis 2apd, reiškia ne tiktai „aukštas“, bet ir „kalnas“ (pastaroji reikšmė žodyne duota pirmąja). Prie antraštinių pava- dinimų, reiškiančių augalus, tikslinga buvo duoti ir lotyniškus terminus. Tarp pagalbinių Atlaso Žemėlapių pasigendame Baltarusijos TSR geografinio (reljefinio) žemėlapio, kuris, galimas daiktas, padėtų geriau suprasti atskirų tar- minių ypatybių izoglosų atsiradimą bei jų išsidėstymą. K. Morkūnas ir A. Vidugiris 12 Plg., pavyzdžiui, ArJiac pyCCKHX HApO/HBIX TOBOPOB LeHTpAaJIbHbIX OOJIaCcTEH K BOCTOKY or Mockssl, moa penakumeit P. H. Apanecosa, Mocksa, 1957; WU. O. Il3en azeniBcbKuii, Jliarsicrnunuii aTaac yKpaiHcbKHX HapoIHHX roeopis 3akapnaTtcbkoi obaacti YPCP (Jlekcuka), 1, Yxropon, 1958. 13 Baltarusių kalbininkai, remdamiesi Atlaso medžiaga, yra jau ir paskelbę kai kuriuos apibendrinamojo pobūdžio darbus, plg. reikšmingą kolektyvinį darbą ,„,„Hapkicki na Genapyckai AkKaJieKTOJOrii“ (Minck, 1964, 416 p.), atskirus straipsnius leidiniuose ,,Bornpockhi JMAJIEKTOJIOTHH BOCTOYHO-CJIaBAHCKHX S3bIKOB““ (Mockea, 1964), | Benapyckas MoBa““. Įlacjenapaiumi na Jiekcika- norii (Minck, 1965) ir kt. 234