Dėl sudėtinių terminų pateikimo ir apibrėžimų „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“

LIETUVIŲ KALBOS LEKSIKOS RAIDA LIETUVOS TSR MOKSLŲ AKADEMIJA PASTABOS, RECENZIJOS DĖL SUDĖTINIŲ TERMINŲ PATEIKIMO IR APIBRĖŽIMŲ „DABARTINĖS LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNE“ Leksikos apimtimi, norminamosiomis tendencijomis ir lizdų bei straipsnių struktūra „Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“ (Vilnius, 1954) tam tikra dalimi yra artimas S. Ožegovo rusų kalbos žodynui (plg. С. И. Ожегов, Словарь русского языка, изд. V, М., 1963) ir N. bei G. Fovlerių anglų kalbos žodynui (plg. The concise Oxford Dictionary of current English edited by H. W. Fowler and G. H. Fowler based on Oxford Dictionary (fourth edition), Oxford university Press (Państwowe wydawnictwo naukowe, Warszawa, 1951). Pirmasis jo leidimas išėjo iš spaudos daugiau kaip prieš dešimtį metų ir buvo teigiamai įvertintas tiek mūsų respublikoje, tiek ir užsienyje. Artimiausiais metais bus pradėta ruošti antroji „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ (toliau — DLKŽ) laida. Šio straipsnio tikslas — pareikšti keletą pastabų dėl sudėtinių terminų pateikimo ir apibrėžimų DLKŽ ir tuo prisidėti prie šio žodyno lizdų bei straipsnių struktūros patobulinimo Sudėtiniai terminai, arba terminologiniai žodžių junginiai, tarybinėje kalbotyroje palyginti mažai tyrinėti1. Remiantis tų negausių tyrinėjimų teoriniu pamatu, dabartinėje lietuvių kalboje galima išskirti keletą būdingesnių sudėtinių terminų rūšių: 1) derinamieji žodžių junginiai: a) „būdvardis + daiktavardis“ tipo žodžių junginiai su vienu ar keliais derinamaisiais pažyminiais, pvz.: aitrusis || auksakuodis || gumbootasis || nuodingasis || plūdinis || standžialapis || šliaužiantysis || vandeninis vėd- 1 Reikšmingesni straipsniai, kuriuose vienu ar kitu aspektu užsimenama apie sudėtinius terminus, mūsų nuomone, yra šie: Н. Д. Андреев, В. Л. Замбржицкий, Именное словообразование в спортивной терминологии, „Развитие современного русского языка“, М., 1963; tų pačių, Новое в современной сельскохозяйственной терминологии, „Вопросы культуры речи“, вып. 2, М., 1959; В. П. Даниленко, О словообразовании в области производственно-технической терминологии, „Вопросы культуры речи“, вып. 2, М., 1959; А. Баскаков, Структурные типы терминов в турецком языке и их лексикографическое оформление, „Лексикографический сборник“, вып. 6, М., 1963; С. И. Ожегов, О структуре фразеологии, ten pat, вып. 1, М., 1957; Н. П. Кузькин, К вопросу о сущности термина, „Вестник Ленинградского университета“, вып. 4, Л., 1962; В. В. Акуленко, Две заметки об интернациональной лексике и терминологии, „Ученые записки филолог. фак. Харьковского гос. унив. им. А. М. Горького“, Харьков, 1962; atskiri TSRS MA leidiniai — Д. С. Лотте, Основы построения научно-технической терминологии, М., 1961; К. А. Левковская, Именное словообразование в современной немецкой общественно-политической терминологии, М., 1961; „Вопросы терминологии“ (str. rinkiny), М., 1961; О. С. Ахманова, Очерки по общей и русской лексикологии (3 skyrius), М., 1957 ir kt. 15. Užsak. Nr. 174 225 rynas (augalų sistematika), sustumtinės || šoninės || vidinės || galinės || lokal inės || dugninės || paviršinės morenos (geologija), baseininis || branduolinis || energetinis || greitasis || homogeninis || heterogeninis || laboratorinis || šiluminis || tarpinis reaktorius (branduolinė energetika), šoninis nuvedamasis griovys (melioracija), vėlyvosios silosinės kultūros (agronomija), kaitinamoji vakuuminė lempa (elektrotechnika); b) „daiktavardis || kilmininkinis atributyvinis žodžių junginys + daiktavardis“ tipo žodžių junginiai su vienu ar keliais nederinamaisiais pažyminiais, pvz.: darbo daina (folkloristika), sieros rūgštis (chemija), stingimo temperatūra (fizika, chemija), sluoksnų greitintuvas (tekstilė), kintamosios || nuolatinės srovės generatorius (elektrotechnika), medžio anglies karbiurizatorius (chemija); c) „daiktavardis + daiktavardis || būdvardis“ tipo priedėliniai žodžių junginiai, pvz.: ąžuolas pašepėlis (Quercus pubescens), pušis keružė (Pinus montana), ašuotė driskė (Stipa capilata), dirvenis smirdžuolis (Ononis arvensis), dirvuolė gydūnė (Agrimonia eupatoria), papartis kudlis (Dryopteris phegopteris), strazdas giesmininkas (Turdus musicans), baravykas raudonviršis (Boletus versipellis), erelis žuvininkas (Pandion haliaetus), karvelis keršulis || uldukas (Columba palumbus || oenas), kirstukas nykštukas (Sorex minutus), voverė skraiduolė (Pteromys volans), pelė mažylė (Mycromys minutus), elementas grynuolis (chemija), kalnas vienišuolis (geomorfologija), akmuo svyrūnas (geomorfologija); 2) valdomieji žodžių junginiai, pvz.: a) linksninio valdymo „daiktavardis + daiktavardis“ tipo žodžių junginiai, pvz.: dauginimas atlankomis (botanika), tvirtinimas rastais || akmenimis || tvirtinimais (kalnakasyba), grūdinimas alyvoje (metalotyra), apklausa akistatoje (teisė), atsiskaitymas grynaisiais (ekonomika), drėkinimas juostomis (hidrotechnika), įžeidimas veiksmu || raštu (teisė); b) padalyvinio valdymo „daiktavardis + padalyvis“ tipo žodžių junginiai, pvz.: tepimas panėriant || užpilant || slegiant (mašinų mokslas), konservavimas sūdant || džiovinant (maisto produktų technologija), apklausa atpažįstant (teisė); c) prielinksninio valdymo „daiktavardis + prielinksnis + daiktavardis || atributyvinis žodžių junginys“ tipo, pvz.: kranas su strėle (mašinų mokslas), kontaktorius su spragtuku (elektrotechnika), biuretė su čiaupu (fizinė chemija), žemuma be nuotėkio (fizinė geografija), gynėjas iš paskyrimo || susitarimo (teisė), valdymas iki gyvos galvos (teisė), valentingumas pagal deguonį || vandenilį (chemija), atskaitymai į спецfondą (ekonomika); 3) suduriamieji žodžių junginiai, arba sudurtiniai pilnutiniai žodžiai, pvz.: kapsulė-detonatorius (pirotechnika), griovys-rinktuvas (melioracija), pasterizatorius-regeneratorius (maisto produktų technologija), šliuzas-reguliatorius (hidrotechnika), keitiklis-plaktukas (tekstilė), laivas-vilkikas (jūreivystė). DLKŽ daugiausia pateikiama pirmojo tipo sudėtinių terminų – pastoviųjų žodžių junginių ir frazeologizmų. Praktikoje jų daugiausia ir vartojama. Apskritai, DLKŽ terminologizuotų žodžių junginių pateikiama mažokai. Šį trūkumą reikėtų ištaisyti, leidžiant antrąją Žodyno laidą. DLKŽ sudėtiniai terminai pateikiami dvejopai: arba eina kurios nors žodžio reikšmės iliustraciniais pavyzdžiais (a), arba iškeliami atskira reikšme (b). Pvz.: a) priegaidė (1) gram. žodžio garsų tarimo būdas; intonacija: Tvirtapradė (krintančioji) p. Tvirtagalė (kylančioji) p. kokybin|is,-ė (1) ← kokybė: K. skirtumas. Būdo ap-linkybės skiriame į ~ es ir kiekybines (gram.) 226 b) jungt|is, -ės m. (3) 1. [...] 2. gram. sudurtinio tarinio j. – asmenuojamasis veiksmažodis ar jį atstojantis dalyvis ragūolis (2) [...] 3. pentininis r. bot. vėdryninių šeimos augalas, augantis smiltingose dirvose; dažnai tarp rugių sutinkama pikžolė (Delphinium Consolida) DLKŽ koreliatyvieji sudėtiniai terminai pateikiami, mūsų nuomone, per daug nevienodai. Palyginkime kai kuriuos straipsnius: 1) vien(a)skil|tis, ~tė (2) bot. augalas, kurio grūdas vienos skilties: ~čiai augalai 2) ilgūnėl|is, ~ė (2) ilgas: ~iai linai (tokia linų rūšis) 2) lin|as (4) bot. pluoštinis ir aliejinis kultūrinis augalas (Linum): ~o žiedas, ~us rauti, merkti, minti 3) stuburin|is, ~ė (2) → stuburas: ~iai gyvuliai 1) lygiaskil|tis, ~tė (2) turintis lygias skiltis: Žiedai ~čiai (bot. Flores regulares) 2) svyruokl|is, ~ė dkt. (2) kas svyruoja: S. beržas 2) bér|žas (3) bot. lapuotas medis balta tošimi (Betula): B. svyruoklis (nusvirusio-mis šakomis) B. ruplys (surenbėjusia žieve, diržingas) [...] 3) ánkšt|inis, ~ė (1) →2 ankštis: A. augalas (su ankštimis) Palyginę aukščiau cituotuose straipsniuose atitinkamų koreliatyviųjų sudėtinių terminų pateikimą, matome nevienodumų: vienur laikomasi natūralios sudėtinių terminų dėmenų išsidėstymo tvarkos, kitur – jie kaitaliojami vietomis; vienur sudėtinis terminas pateikiamas vienaskaitos forma (1, 2), kitur – daugiskaitos (3) ir t.t. Dėl koreliatyviųjų sudėtinių terminų pateikimo netikslumo DLKŽ besinaudojančiam žmogui gali kilti kai kurių neaiškumų, klausimų. Kodėl, pavyzdžiui, būdvardžio sterblinis,-ė straipsnyje ne tik nurodyta, kad sudėtinio termino sterbliniai žinduoliai turinys siejasi su daiktavardžio sterblė 3-aja reikšme, bet duodamas ir nepilnas apibrėžimas („kurie vaikus sterblėje nešiojasi“), o prie sudėtinio anatomijos termino skydinė liauka (būdvardžio skydinis,-ė straipsnyje) tep pažymėta santrumpa anat., ir sunku suprasti, ar aukščiau minėtą sudėtinį terminą su žodžio skydas viena iš reikšmių sieja funkcinis ar panašumo ryšys. Frazeologiniai sudėtiniai terminai minėtame žodyne pateikiami straipsnio gale už trikampio, pvz.: perkūn|as (1) 1. [...] △ ~o oželis (toks paukštis, Scolopax gallinago) prāgar|as (3b) [...] △ ~o akmenėlis (farm. Argentum nitricum). ~o mašina (sprogstamas užtaisas su laikrodžio mechanizmu) Šios rūšies terminų pateikimas DLKŽ, mūsų nuomone, taip pat per daug įvairuoja. Pavyzdžiui, vertiniai baltosios eilės (plg. anglų blank verse, pranc. vers blancs, vok. Blankverse, rusų белые стихи, lenkų biały wiersz), baltoji šiltinė (plg. rusų белая горячка) pateikti už trikampio žodžio baltas,-a straipsnyje, o skutama­sis skraidimas (plg. lenkų lot koszący, rusų бреющий полёт) iškeliamas atskira reikšme žodžio skутamas (~asis), ~a (~oji) straipsnyje. Terminas jūros kiaulytė (zool. Cavia cobaya) jūra straipsnyje pateikiamas už trikampio, o kiaulaitė straipsnyje – 15* 227 ne. Sudėtinis terminas bronzos amžius su skliausteliuose pridėtu paaiškinimu dedamas žodžio bronza straipsnyje už trikampio, o koreliatyvaus rūšinio sudėtinio termino akmens amžius šiame žodyne iš viso nėra. Be pamato frazeologizmais laikomi ir dedami už trikampio tokie sudėtiniai terminai, kaip indoeuropiečių kalbos, jūrų || geografinė || anglų mylia, nosies pertvara, baudžiamasis kodeksas, siauralapis gluosnis , kalnų krištolas ir pan. Sudėtiniais terminais žymimų sąvokų apibrėžimų pateikimas priklauso nuo straipsnių, kuriuose terminai dedami, struktūros ir pobūdžio. Po sudėtinių terminų, vienareikšmio ar keliareikšmio žodžio straipsnyje iškeliamų atskira reikšme, apibrėžimai eina po brūkšnio ir paprastai būna tik pilnieji (a), o iliustracija einančių sudėtinių terminų apibrėžimai duodami skliausteliuose ir būna keleriopi: pilnieji (b), nepilnieji (c), leksiniai (d, d₁), pvz.: a) gumbagrybis (1) bot. kopūstinis g. – parazitinis grybas, augantis ant kopūstų šaknų ir sudarantis gumbo pavidalo sustorėjimus (Plasmodiophora brassicae) objektyvizmas (2) [...] 2. buržuazinis o. – toks istorinio proceso būtimumo bei dėsningumo aiškinimas, kuris pateisina ir gina kapitalistinę santvarką, stengdamasis buržuazijos klasinius išnaudotojiškus interesus pridengti „nepartiškumo“, tariamo „objektyvumo“ skraiste. Marksistinis-lenininis objektyvumo supratimas įjungia partiškumą, veiksmingą, aktyvią pažiūrą į tikrovę, siekiant ją revoliuciniu būdu pertvarkyti b) inkubacin|is,-ė (1) → i n k u b a c i j a: I. periodas (laikas, reikalingas gemalui išsivystyti kiaušinyje; med. laiko tarpas nuo apsikrėtimo iki pirmųjų ligos simptomų pasirodymo) telūrin|is,-ė (1) → t e l ū r a s: -ės linijos (Saulės spektro linijos, atsirandančios dėl to, kad Žemės atmosferoje esančios dujos ir garai sugeria atitinkamus šviesos spindulius) c) prakaitin|is,-ė (2) → p r a k a i t a s: ~iai vaistai (kurie prakaitą varo) paruošin|is,-ė (2) → p a r u o š a: ~ės kainos (mokamos vykdant valstybines paruošas) nuosėdin|is, ~ė (1) → nuosėdos: ~ės uolos (iš nuosėdų susidariusios) d) garankštin|is,-ė (1) → g a r a n k š t i s: G. dantis (krūminis) garsin|is, ~ė (2) → garsas: ~ė rašyba (fonetinė). G. filmas šelmenin|is,-ė (2) → š e l m u o: ~ė kregždė (zool. Hirundo rustica) d₁) pluoštin|is,-ė (1) → p l u o š t a s: ~iai augalai (linai, kanapės) [...] spōrin|is,-ė (1) → spora: ~iai augalai (dumbliai, grybai, samanos, paparčiai) Vienas iš ryškesnių sudėtinių terminų apibrėžimų trūkumų DLKŽ yra tas, kad iliustraciniais pavyzdžiais einančių sudėtinių terminų apibrėžimai nepakankamai suderinami su antraštiniu straipsnio žodžiu žymimos sąvokos apibrėžimais. Pvz.: 228 rudimentìni[ì]s,-ė (1) biol. užuomazginis; kiek reikiant neišsivystęs, nykstantis, liktinis; ~ieji organai (organai, netekę savo reikšmės evoliucinio organizmo išsivystymo metu ir esantys kelyje į išnykimą, pvz., aklosios žarnos atauga, stuburgalio kaulas ir pan.) Sudėtinio termino rudimentiniai organai apibrėžimas šiuo atveju tik dubliuoja pagrindinį apibrėžimą ir yra, mūsų nuomone, visiškai nereikalingas. Tokiu atveju DLKŽ yra nemaža. Tikriausiai teisus tarybinis kalbininkas F. Sorokoletovas, tvirtindamas, kad geriausias rūšinių terminų apibrėžimas aiškinamajame žodyne — įjungimas jų į giminingų sąvokų grupę, o ne detalus aiškinimas, kas iš ko padaryta, kas kam naudojama ir t.t.2, nes, iš tiesų, tokie apibrėžimai (ypač įrankių ir prietaisų) labai greitai pasensta. Be to, neįjungiant apibrėžiamos sąvokos į platesnę subordinuojančią sąvoką ar naudojant nepilnąjį apibrėžimą, labai lengva nuslysti į paviršutiniškumą. Paimkime porą pavyzdžių: dauginìs,-ė (2) → daug: ~ieji skaitvardžiai (kurie eina su daugiskaitiniais daiktavardžiais) mineralìni[s],-ė (1) → mineralas: ~ės trąšos. M. aliejus. M. vanduo (kuriame yra ištirpęs koks mineralas) Pagal sudėtinio termino dauginiai skaitvardžiai nepilnąjį apibrėžimą pirmajame aukščiau cituotame pavyzdyje išeitų, kad žodžių junginyje penkti metai pavartotas skaitvardis gali būti laikomas dauginiu. Paprasčiausio šulinio vandenyje taip pat yra ištirpusių mineralų, bet kodėl tokio vandens niekas nevadina mineraliniu? Sudėtinių terminų pažymininių dėmenų sinonimus patogiau būtų dėti ne po viso sudėtinio termino, kaip kad daroma daugumoje DLKŽ straipsnių (plg. išprūdinės durys — išprūdinis,-ė str., garsinė rašyba — garsinis,-ė str., garankštinis dantis — garankštinis,-ė str. ir kt.), bet įterpti į sudėtinio termino vidurį (plg. tvirta-pradė || tvirtagalė priegaidė — priegaidė str.), nes daugeliu atvejų sudėtinio termino sinonimais būna ir vienažodžiai terminai (plg. smiltinis akmuo: smiltainis — smiltinis,-ė str.). Suvienodinus aukščiau aptartus sudėtinių terminų pateikimo ir apibrėžimų nevienodumus DLKŽ, jo straipsnių struktūra pasidarytų truputį kompaktiškesnė, o svarbiausia — žmonėms būtų patogiau juo naudotis. K. Gaivenis REIKŠMINGAS BALTARUSŲ KALBININKŲ LEIDINYS Дыялекталагічны атлас беларускай мовы, Мінск, 1963, VIII + 338 žemėl. + 970 p. Prie stambiausių ir reikšmingiausių leidinių, pastaraisiais metais praturtinusių ne tiktai baltarusių, bet ir apskritai tarybinę kalbotyrą, be abejo, priklauso Baltarusijos TSR Mokslų akademijos J. Kolaso vardo Kalbotyros instituto išleistas „Baltarusių kalbos dialektologinis atlasas“. Šis leidinys yra ilgų metų, didelio 2 Žr. Ф. П. Сороколетов, Смысловая характеристика терминов в толковых словарях, „Лексикографический сборник“, вып. V, М., 1962, p. 130. 229