Dėl sudėtinių terminų pateikimo ir apibrėžimų „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“

LIBTUV 1 KALBOS LEKSIKOS . R A. IL. D A LET UV.OS. TSR: MO KS L Ų. A K AD E MI JA PASTABOS, RECENZIJOS DĖL SUDĖTINIŲ TERMINŲ PATEIKIMO IR APIBRĖŽIMŲ „DABARTINĖS LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNE“ Leksikos apimtimi, norminamosiomis tendencijomis ir lizdų bei straipsnių struktūra „Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“ (Vilnius, 1954) tam tikra dalimi yra artimas S. OZegovo rusų kalbos žodynui (plg. C. H. OxeroB,"CioBapb pyccKo- ro s3pika, 34. V, M., 1963) ir N. bei G. Fovleriy angly kalbos žodynui (plg. The concise Oxford Dictionary of current English edited by H. W. Fowler and G. H. Fow- ler based on Oxford Dictionary (fourth edition), Oxford university Press (Pafstwo- we wydawnictwo naukowe, Warszawa, 1951). Pirmasis jo leidimas išėjo iš spaudos daugiau kaip prieš dešimtį metų ir buvo teigiamai įvertintas tiek mūsų respubli- koje, tiek ir užsienyje. Artimiausiais metais bus pradėta ruošti antroji „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ (toliau — DLKŽ) laida. Šio straipsnio tikslas — pareikšti keletą pastabų dėl sudėtinių terminų pateikimo ir apibrėžimų DLKŽ ir tuo prisi- dėti prie šio žodyno lizdų bei straipsnių struktūros patobulinimo Sudėtiniai terminai, arba terminologiniai žodžių junginiai, tarybinėje kalbo- tyroje palyginti mažai tyrinėti?, Remiantis tų negausių tyrinėjimų teoriniu pamatu, dabartinėje lietuvių kalboje galima išskirti keletą būdingesnių sudėtinių terminų rū- šių: 1) derinamieji žodžių junginiai: a) „būdvardis + daiktavardis“ tipo žodžių junginiai su vienu ar keliais derinamaisiais pažyminiais, pvz.: aitrusis || auksakuodis || gumbuotasis || nuodingasis || pladinis || standžialapis || šliaužiantysis || vandeninis véd- ! Reikšmingesni straipsniai, kuriuose vienu ar kitu aspektu užsimenama apie sudžtinius terminus, mūsų nuomone, yra šie: H. JĮ. Aunpees, B. JI. 3aMOpxHuuknli, Huennoe cJio- B006pa3oBanHHe B criopTHBHOH TepMHHOJIoTHH, ,,Pa3BHTHe COBP@MEHHOI0 pyccKoro A3biKa“, M., - 1963;tų pačių, Hosoe B coBpemenHoil cesbcKoxoasiilcTBeHHOI TEPMHHOJIOTHH, ,,BonpoCbi KYJIb- TYphI peu”, Boil. 2, M., 1959; B. II. Jannaenxo, O CJI10B006pa3oBaHHH B OO/IacTH NpoH3- BO ICTBEHHO-TEXHHYECKOM TEpMHHOJIOTHH, ,„Bonpochi KyabTypu peun®, Bun. 2, M., 1959; A. Backakos, CTpyKTypHbIE THNE TEDMHHOB B TYPeUKOM S3bIKE H HX JeKCHKorpacduueckoe oop menue, , Jlekcukorpaduuecknit copunk®, sun. 6, M., 1963: C. H. Oxe ros, O cTpykTy- pe ¢paseosioru, fen pat, Bun. 1, M., 1957; H. Il. Kyaskun, K BOMPOCY O CYWYHOCTH TepMH- Ha, ,,Becrunk Jlenunrpaackoro ynupepcurera®, sum. 4, JI., 1962; B.B. Axyanenko, se 3a- METKH 00 HHTepPHAIHOHAJLHON JIEKCHKE H TePMHHOJIOTHH, ,,YueHbie 3anuckH OHJoJior. dar. Xapskosckoro roc. yHus. uM. A. M. Topskoro®, Xapskos, 1962; atskiri TSRS MA leidiniai — JĮ. C. Jlorre, OcHOBH MOCTPORHHS HAYUHO-TEXHHUECKOIL TepmMHHoJIioruu, M., 1961; K. A. Jles- KoBcKas, HMeHuoe c/0B00GpasoBaiiHe B COBPeMEHHOI HeMeUKoil OOIecTBeHHO-IOJiKTHUeCKOĖLI Tepmuronorui, M., 1961; ,,Bonpocsi TepmuHosoruu® (str. rinkinys), M., 1961; O. C. Ax MaHOBa, Ouepki no o6meii m pycckolt Aekcukoaorun (3 skyrius), M., 1957 ir kt. 15, Užsak, Nr. 174 205 rynas (augalų sistematika“, sustumtinės || šoninės || vidinės || galinės || lokalinés || dugninės || paviršinės morenos (geologija), baseininis || branduolinis || energetinis || greitasis || homogeninis || heterogeninis || laboratorinis || šiluminis || tarpinis reak- torius (branduolinė energetika), šoninis nuvedamasis griovys (melioracija), vėlyvo- sios silosinės kultūros (agronomija), kaitinamoji vakuuminė lempa (elektrotechnika); b) „daiktavardis // kilmininkinis atributyvinis žodžių junginys + daiktavardis“ tipo žodžių junginiai su vienu ar keliais nederinamaisiais pažyminiais, pvz.: darbo dai- na (folkloristika), sieros rūgštis (chemija), stingimo temperatūra (fizika, chemija), sluoksnų greitintuvas (tekstilė), kintamosios || nuolatinės srovės generatorius (elektro- technika), medžio anglies karbiurizatorius (chemija); c) „daiktavardis + daiktavar- dis // būdvardis““ tipo priedéliniai žodžių junginiai, pvz.: ąžuolas pašepėlis (Quercus pubescens), pušis keružė (Pinus montana), ašuotė driskė (Stipa capilata), dirvenis smirduolis (Ononis arvensis), dirvuolė gydūnė (Agrimonia eupatoria), papartis kudlis (Dryopteris phegopteris), strazdas giesmininkas (Turdus muscicans), baravykas raudonviršis (Boletus versipellis), erelis žuvininkas (Pandion haliaetus), karvelis ker- šulis || uldukas (Columba palumbus // oenas), kirstukas nykštukas (Sorex minutus), voverė skraiduolė (Pteromys volans), pelė mažylė (Mycromys minutus), elementas grynuolis (chemija), kalnas vienišuolis (geomorfologija), akmuo svyrūnas (geomor- fologija); 2) valdomieji žodžių junginiai, pvz.: a) linksninio valdymo ,,daiktavar- dis +daiktavardis“ tipo žodžių junginiai, pvz.: dauginimas atlankomis (botanika), tvirtinimas rąstais || akmenimis || tiubingais (kalnakasyba), grūdinimas alyvoje (me- talotyra), apklausa akistatoje (teisė), atsiskaitymas grynaisiais (ekonomika), drėki- nimas juostomis (hidrotechnika), įžeidimas veiksmu || raštu (teisė); b) padalyvinio valdymo „daiktavardis + padalyvis* tipo žodžių junginiai, pvz.: tepimas paneriant || užpilant || slegiant (mašinų mokslas), konservavimas sūdant || džiovinant (maisto produktų technologija), apklausa atpaZistant (teisė); c) prielinksninio valdymo ,,daik- tavardis + prielinksnis +daiktavardis // atributyvinis žodžių junginys“ tipo, pvz.: kranas su strėle (mašinų mokslas), kontaktorius su spragtuku (elektrotechnika), biuretė su čiaupu (fizinė chemija), žemuma be nuotėkio (fizinė geografija), gynėjas iš paskyrimo || susitarimo (teisė), valdymas iki gyvos galvos (teisė), valentingumas pagal deguonį || vandenilį (chemija), atskaitymai į specfondą (ekonomika); 3) sudu- riamieji žodžių junginiai, arba sudurtiniai pilnutiniai Žodžiai, pvz.: kapsulė-deto- natorius (pirotechnika), griovys-rinktuvas (melioracija), pasterizatorius-regenera- torius (maisto produktų technologija), šliuzas-reguliatorius (hidrotechnika), keitik- lis-plaktukas (tekstilė), laivas-vilkikas (jūreivystė). DLKŽ daugiausia pateikiama pirmojo tipo sudėtinių terminų — pastoviųjų žodžių junginių ir frazeologizmų. Praktikoje jų daugiausia ir vartojama. Apskritai, DLKŽ terminologizuotų žodžių junginių pateikiama mažokai. Šį trūkumą reikėtų ištaisyti, leidžiant antrąją Žodyno laidą. DLKŽ sudėtiniai terminai pateikiami dvejopai: arba eina kurios nors žodžio reikšmės iliustraciniais pavyzdžiais (a), arba iškeliami atskira reikšme (b). Pvz.: a) priegaidė (1) gram. žodžio garsų tarimo būdas; into- nacija: Tvirtapradė (krintančioji) p. Tvirtagalė (kylančioji) p. kokybin|lis,~¢ (1)+— kokybė: K. skirtumas. Būdo ap- linkybes skiriame į ~es ir kiekybines (gram.) b) Jungt|lis,=iės m. (3) 1. [...] 2. gram. sudurtinio tari- nio j. — asmenuojamasis veiksmažodis ar jį atstojantis dalyvis —- ragudlis (2) [...] 3. pentinius r. bot. vėdryninių šei- mos augalas, augantis smiltingose dirvose; daZnai tarp rugių sutinkama piktžolė (Delphinium Con- solida) DLKZ koreliatyvieji sudėtiniai terminai pateikiami, mūsų nuomone, perdaug nevienodai. Palyginkime kai kuriuos straipsnius: 1) vien(a)skil|itis, ~#¢ (2) bot. augalas, kurio 1) lygiaskillitis, — tė (2) turintis lygias skil- grūdas vienos skilties: ~ čiai augalai tis: Ziedai~ ¢iai (bot. Flores regulares) 2) ilgiinélljis, ~é (2) ilgasis: ~iai linai (tokia 2) svyrudklllis,~é dkt. (2) kas svyruoja: S. linų rūšis) beržas 2) linllas (4) bot. pluoštinis ir aliejinis kultū- 2) bėr||žas (3) bot. lapuotas medis balta toši- rinis augalas (Linum): ~o žiedas, ~ us mi (Betula): B. svyruoklis (nusvirusio- rauti, merkti, minti mis šakomis) B. ruplys (surembéjusia žieve, dirZingas) [...] 3) stuburin|lis, ~ ¢ (2) —» stuburas: ~ia 3) ankštinijis, ~¢ (1) ->2 ankštis: A. auga- gyvuliai las (su ankStimis) Palyging aukščiau cituotuose straipsniuose atitinkamų koreliatyviyju sudéti- nių terminų pateikimą, matome nevienodumy: vienur laikomasi natūralios sudėtinių terminų dėmenų išsidėstymo tvarkos, kitur — jie kaitaliojami vietomis; vienur su- dėtinis terminas pateikiamas vienaskaitos forma (1, 2), kitur — daugiskaitos (3) ir t.t. | ; Dėl koreliatyviųjų sudėtinių terminų pateikimo nepreciziškumo DLKŽ besinau- dojančiam žmogui gali kilti kai kurių neaiškumų, klausimų. Kodėl, pavyzdžiui, būdvardžio sterblinis,-é straipsnyje ne tik nurodyta, kad sudėtinio termino sterbli- niai žinduoliai turinys siejasi su daiktavardžio sterblė 3-ąja reikšme, bet duodamas ir nepilnasis apibrėžimas („kurie vaikus sterblėje nešiojasi“), o prie sudėtinio ana- tomijos termino skydinė liauka (būdvardžio skydinis,-ė straipsnyje) tepažymėta santrumpa anat., ir sunku suprasti, ar aukščiau minėtą sudėtinį terminą su žodžio skydas viena iš reikšmių sieja funkcinis ar panašumo ryšys. Frazeologiniai sudėtiniai tęrminai minėtame žodyne pateikiami straipsnio gale už trikampio, pvz.: perkūnijas (1) 1. [...] A ~o oželis (toks paukštis, Sco- lopax gallinago) pragarijas (30) [...] A ~o akmenėlis (farm. Argentum nitricum). ~o mašina (sprogstamas užtaisas su laikrodžio mechanizmu) Šios rūšies terminų pateikimas DLKŽ, mūsų nuomone, taip pat per daug įvai- ruoja. Pavyzdžiui, vertiniai baltosios eilės (plg. anglų blank verse, pranc. vers blancs, vok. Blankverse, rusų 6eavie cmuxu, lenkų bialy wiersz), baltoji šiltinė (plg. rusų Geran eopauka) pateikti už trikampio žodžio baltas,-a straipsnyje, o skutamasis skridimas (plg. lenkų lot koszący, rusų Operowjuii noaém) iškeliamas atskira reikšme žodžio skutamas (~asis), ma ( ~oji) straipsnyje. Terminas jūros kiaulytė (zool. Cavia cobaya) jūra straipsnyje pateikiamas už trikampio, o kiaulaitė straipsnyje — 15* 227 rudimeiitini|lis,-ė (1) biol. užuomažginis; kiek reikiant neišsivystęs, nykstantis, liktinis; ~iai organai (or- ganai, netekę savo reikšmės evoliucinio organizmo išsivystymo metu ir esantys kelyje į išnykimą, pvz., aklosios žarnos atauga, stuburgalio kaulas ir pan.) Sudėtinio termino rudimentiniai organai apibrėžimas šiuo atveju tik dubliuoja pagrindinį apibrėžimą ir yra, mūsų nuomone, visiškai nereikalingas. Tokių atvejų DLKŽ yra nemaža. . Tikriausiai teisus tarybinis kalbininkas F. Sorokoletovas, tvirtindamas, kad geriausias rūšinių terminų apibrėžimas aiškinamajame žodyne — įjūngimas jų į giminingų sąvokų grupę, o ne detalus aiškinimas, kas iš ko padaryta, kas kam nau- dojama ir t.t.2, nes, iš tiesų, tokie apibrėžimai (ypač įrankių ir prietaisų) labai grei- tai pasensta. Be to, neįjungiant apibrėžiamos sąvokos į platesnę subordinuojančią sąvoką ar naudojant nepilnąjį apibrėžimą, labai lengva ialysti į paviršutiniškūmą: Paimkime porą pavyzdžių: . dauginllis,-¢ (2) — daug: ~iai skaitvardžiai (kurie eina su daugiskaitiniais daiktavardZiais) minerdlinlis,-¢ (1) — mineralas: ~és trąšos. M. alie- | jus. M. vanduo (kuriame yra ištirpęs koks mineralas) Pagal sudėtinio termino dauginiai skaitvardžiai nepilnąjį apibrėžimą pirmajame aukščiau cituotame pavyzdyje išeitų, kad žodžių junginyje penkti metai pavartotas skaitvardis gali būti laikomas dauginiu. Paprasčiausio šulinio. vandenyje taip pat yra ištirpusių mineralų, bet kodėl tokio vandens niekas nevadina mineraliniu? Sudėtinių terminų pažymininių démeny sinonimus patogiau būtų déti ne po viso sudėtinio termino, kaip kad daroma daugumoje DLKŽ straipsnių (plg. įsprūdi- nės durys — įsprūdinis,-ė str., garsinė rašyba — garsinis,-ė str., garankštinis dan- tis — garankštinis,-ė str. ir kt.), bet įterpti į sudėtinio termino vidurį (plg. tvirta- pradė || tvirtagalė priegaidė — priegaidė str.), nes daugeliu atvejų sudėtinio termino sinonimais būna ir vienažodžiai terminai (plg. smiltinis akmuo: smiltainis — smil- tinis,-ė str.). Ks Saf Suvienodinus aukščiau aptartus sudėtinių terminų pateikimo ir apibrézimu nevienodumus DLKŽ, jo straipsnių struktūra pasidarytų truputį kompakliškesnė o svarbiausia - — žmonėms būtų patogiau juo naudotis, > K. Gaivenis REIKŠMINGAS BALTARUSIŲ KALBININKŲ LEIDINYS Nlasjnekranariunki araac GeJiapyckalt moss, Minecx, 1963, VIII +338 žemėl.+970 p. Prie stambiausių ir reikšmingiausių leidinių, pastaraisiais .metais praturti- nusių ne tiktai baltarusių, bet ir apskritai tarybinę kalbotytą, be abejo, priklauso Baltarusijos TSR Mokslų akademijos J. Kolaso vardo Kalbotyros instituto išleis- tas „Baltarusių kalbos dialektologinis atlasas“. Šis leidinys yra ilgų metų, didelio 2 Žr. O. II. CopokoJieTon, CMeiči0Bax xapaKTEpHCTHKA TEP MHHOB B TO/IKOBbIX COBAPAX, „Jlėkcukorpaduueckafi cCopHuk“, sain. V, M., 1962, p. 130. 229.