D. Sutkevičiaus leksikografiniai darbai

LIETUVIŲ KALBOS LEKSIKOS RAIDA LIETUVOS TSR MOKSLŲ AKADEMIJA D. SUTKEVIČIAUS LEKSIKOGRAFINIAI DARBAI J. KRUOPAS Domėjimasis lietuvių kalba, literatūra, tautosaka ir istorija XIX a. pirmojo pusėj, pastangos gaivinti lietuvių kalbą ir kurti ją grožinę, mokslinę, pedagoginę ir kitokią literatūrą skatino ano meto kultūros veikėjus kreipti didelį dėmesį į lietuvių literatūrinės kalbos ugdymą bei norminimą. Daugelis jų (D. Poška, S. Stanevičius, S. Daukantas, K. Nezabitauskas, L. Uvainis ir kt.) sudarinėjo lietuvių kalbos žodynus, rašė gramatikas, tuo stengdamiesi prisidėti prie lietuvių literatūrinės kalbos turtinimo bei tobulinimo, prie būtiniausių priemonių lietuvių kalbai ugdyti bei mokytis parengimo. Vienas iš produktyviausių to laikotarpio žodynininkų yra D. Sutkevičius. Apie jo gyvenimą ir veiklą pateikiamos šios žinios: gimė 1782 m. Raseinių apskrityje. Apie 1801–1803 m. studijavo fiziką Vilniaus universitete (dar prieš 1803 m. reformą)1. Nuo 1803 m. Merkinės domininkonų mokyklos II kl. mokytojas, 1810–1812 m. tos mokyklos vedėjas. 1812–1814 m. Žemaičių Kalvarijos mokyklos pavaduotojas. 1807 m. Gardino domininkonų mokyklos antikvarijus. 1818 m. ten pat literatūros mokytojas, 1819 m. socius officii. 1821–1823 m. Žemaičių Kalvarijos vienuolyno prioras ir moralinės teologijos mokytojas. 1824 m. vėl Gardine antikvarijus, 1825 m. Vilniaus vienuolyne, 1826–1827 m. Paparčių vienuolyno subprionas, 1828–1829 m. Raseinių vienuolyno procancellarius, 1830 m. ten pat prioras, o 1831–1835 m. vėl procancellarius. Nuo 1836 m. vėl Paparčiuose (1841 m. bibliotekininkas), paskiau Palevenės vienuolyne, kur mirė 1849 m. (kitais duomenimis — 1854 m.)2. Iš šių duomenų matyti, kad D. Sutkevičius dirbo įvairiose Lietuvos vietose, buvo ir bibliotekininkas, tad medžiagos leksikografiniams darbams galėjo rinktis iš raštų ir liaudies gyvosios kalbos. Lietuvių bibliografijoje ir kitur minimi 1831 (apie), 1835, 1942 ir 1848 m. D. Sutkevičiaus žodynų rankraščiai, iš kurių dabar žinomi kaip išlikę 1835 m. ir 1848 m. žodynai. 1831 m. data yra abejotina. Ji su pastaba apie (apie 1831 m.) nurodyta V. Biržiškos „Lietuvių bibliografijoje“ (II d. Nr. 631, 870 ir kt.). 1831 m. datuojamas ke- 1 V. Maciūnas (žr. Lituanistinis sąjūdis XIX a. pradžioje, Kaunas, 1939, p. 154) nurodo, kad D. Sutkevičiaus pavardė aptinkama Vilniaus universiteto fizikos skyriaus studentų įrašų knygoje 1804/5 ir 1805/6 mokslo metais. 2 V. Biržiška, Aleksandrynas, kn. 2, Čikaga, 1963, p. 379. 217 turių knygų apimties lietuviškai lenkiškas žodynas, buvęs iki 1864 m. Paparčių vienuolyne, jį uždarius tais pačiais metais perkeltas į Vilniaus viešąją biblioteką ir paminėtas jos rankraščių skyriaus apraše3, o 1915 m. išvežtas į Rusiją4. S. Baltramaičio 1894 m. informacijoje teigiama, kad D. Sutkevičiaus „Słownik litewski“ rankraštis priklausęs Rusijos mokslų akademijai ir kad jis E. Volterio parengtas spaudai5. Jei tai yra tas pats rankraštis, kurį mini V. Biržiška, tai į Rusiją jis turėjo patekti ne 1915 m., bet anksčiau. Kol kas tas dalykas nėra galutinai išaiškintas, o pats rankraštis nesurastas. Dabar aptikti archyviniai duomenys apie D. Sutkevičiaus leksikografinius rankraščius verčia minėtą keturių dalių (knygų) lietuvių-lenkų žodyno rankraštį nukelti į 1842 m., kurie nurodyti Paparčių vienuolyno knygų kataloge „Pars librorum bibliothecae Conventus Generalis Vilnensis…. Anno Domini 1849“6. Čia žodynų ir gramatikų skyriuje (p. 83) atskirai pažymėti du D. Sutkevičiaus rankraščiai: 1) Słownik Litewsko-Polski, Rękopis pierwszej ręki. Sutkiewicz. 1835 (Nr. 21). 2) Tenze sam Słownik Litewsko-Polski. Rękopis poprawiony przez samego Autora. Sutkiewicz, 1842 Tom 1—4 (Nr. 22). Kadangi katalogas iš natūros buvo sudarinėjamas Paparčiuose, kur ilgai dirbo D. Sutkevičius (paskutinį kartą nuo 1836 m. iki 1841 m.), tad yra pagrindo manyti, kad S. Baltramaičio ir kitų minimas apie 1831 m. D. Sutkevičiaus parašytas lietuvių-lenkų keturių dalių žodynas yra datuotinas 1842 m. Jis kol kas nesurastas ir neįmanoma jo palyginti su 1835 m. ir 1848 m. D. Sutkevičiaus žodynų rankraščiais. Iš puslapių skaičiaus sprendžiant (I d. 1—322 p., II d. 323—664 p., III d. 665—1096 p., IV d. 1097—1529 p.)7, tai, tur būt, didesnės apimties negu 1835 m. žodynas, turintis 1048 puslapius. Matyti, 1835 m. žodyno rankraštį D. Sutkevičius papildė ir tuo būdu atsirado 1842 m. keturių dalių (knygų) lietuvių-lenkų žodyno rankraštis. Paskutiniame savo darbe V. Biržiška jį vadina trik­albiu žodynu („Žodininkas Lietuviszkai-Lotyniszkay-Lenkiszkas“)8, nors anksčiau „Lietuvių bibliografijoj“ paminėjo kaip dvikalbį žodyną. Matyti, pagal 1848 m. trikalbį žodyną ir 1842 m. rankraštis vadinamas trikalbiu žodynu, laikant visus tris D. Sutkevičiaus leksikografinius darbus vieno žodyno autentiškais, kad ir nepilnais, nuorašais. Tad pirmuoju D. Sutkevičiaus leksikografiniu darbu laikytinas ne tariamai apie 1831 metus parašytas keturių dalių lietuvių-lenkų žodynas, bet vienatomis 1835 m. lietuvių-lenkų žodyno rankraštis. Tai: Słownik Litewsko-Żmudzko Polski, ułożony przez Księdza Sutkiewicza Sw. Teol. Prezentanta Litewskiey Prowincyi Zakonu Dominikańskiego — Applicatur Bibliothecae Mgri Provincialis Datum Rossienis 1835, feb. 28. Šį rankraštį turėjo A. Baranauskas (tai rodo ir antspaudas: 3 Описание рукописного отделения Виленской публичной Библиотеки, выпуск четвертый, Вилна, 1903, p. 38. 4 V. Biržiška, Aleksandrynas, 2, p. 379. 5 C. Балτрамайтис, Сведения о литовских рукописях, „Живая старина“, 1894, вып. I, p. 102. 6 Šią datą pirmoji iškėlė M. Lukšienė straipsnyje „Aplinka, kurioje mokėsi S. Daukantas“ („Pergalė, 1964, Nr. 12), remdamasi ką tik paminėtu katalogu, esančiu Vilniaus valstybinio V. Kapsuko vardo u-to bibliotekos rankraštyne (Nr. 149). 7 Описание рукописного отделения Виленской публичной Библиотеки, выпуск четвертый, Вилна, 1903, p. 38. 8 Žr. Aleksandrynas, 2, p. 379. 218 „Bibliotheka Aliumnuw Sem. Seinenskiego“ (118)). Vėliau jis buvo patekęs į Marijampolės marijonų vienuolyno biblioteką (antspaudai 1 ir 524 lapuose: „Bibliotheca Marianorum Mariampoli“. Antspaudų viduryje — „M1C“, iš kur po antrojo pasaulinio karo atsidūrė Lietuvos TSR Valstybinėj respublikinėj bibliotekoje (šifras PR 1127). Rankraštis 22,5 x 18 cm formato, 1048 puslapių, dabar pieštuku sunumeruotų 524 dvigubais puslapiais (šios numeracijos laikomasi ir šiame straipsnyje, nurodant žodžių ir iliustracijų vietą). Rašyta tušu, aiškiai. Rankraštis ir fotokopija, esanti Lietuvos TSR MA Lietuvių kalbos ir literatūros institute, gerai išskaitomi. Žodyno pabaigoj (po paskutinio žodžio Žyrgas) pažymėta: Ogul Wyrazów równa się = 17,924. Žodynas pradedamas lenkiška pratarme (Nota): „W Języku Polskim znajdują się dwie samogłoski nosowe, to jest a, ą, i e, ę. W Litewsko zaś Żmudzkim oprócz wymienionych są jeszcze dwie samogłoski nosowe, to jest i, ę i u, ų — np. Iwadinėju wzywam, źle byłoby pisać Iwadinėju lub Inwadineju, było by to przeciwko wysłowieniu Języka Litewsko-Żmudzkiego. Podobnie co się tycze u, ų np. Przypadek drugi liczby mnogiej pisze się Tu žmonių Tych ludzi. Niemożna pisać Tu žmonių lub Tun žmoniun, podobnież nie będzie się zgadzała z wysłowieniem tegoż Języka. K. Szyrwid S. J. w swoich Naukach czyli Homiliach Litewskich i Słomniku zwanym Synonima częstokroć zamiast sz używa samego tylko s, i tak np zamiast Szirkiš Serce, używa Sirdis — zamiast Sziądawy słoma używa Siauday i t.d. Umiesciem, jednak w tym Słowniku Alfabeticznie te dwojakie wysłowienia“. D. Sutkevičiaus 1835 m. dvikalbis (lietuvių-lenkų) žodynas sudarytas, remiantis K. Sirvydo lenkišku-loty-nišku-lietuvišku žodynu „Dictionarium trium linguarum“ (toliau žymima santrumpa SD) ir kitais senaisiais raštais. Jame pateikta nemaža iliustracinių pavyzdžių iš keliolikos senųjų religinių raštų ir šiek tiek iš K. Bogušo veikalo apie lietuvių tautos ir kalbos kilmę. Tai, galima sakyti, pirmasis istorinis lietuvių kalbos žodynas, apimantis K. Širvydo žodyno ir pagrindinių XVI—XIX a. pradžios lietuvių raštijos paminklų leksiką. Daugiausia žodžių paimta iš K. Širvydo raštų, D. Sutkevičiaus žodyne pažymėtų santrumpomis X. Szyrw., retkarčiais X. Sz. Beveik kiekviename puslapyje po kelis, o kartais net po keliolika ir daugiau kartų nurodoma į K. Širvydą (žr. 11, 12, 13, 26, 29, 35, 47, 50, 51, 52 ir kt. puslapius). Pasitaiko puslapių, kurių visi žodžiai paimti iš SD. Tai antraštiniai žodžiai su rytietišku priešdėliu ažu-, pvz.: Ažumetimas, Ažumetu, Ažumezgu neišrištinai, Ažumiegmi, Ažumigdau ir t.t. (50—52). Matyti, kad SD išsamiai panaudotas, nevengiant net K. Širvydo naujadarų, pvz.: Atadunga (31), Atmintinė (37), Auksadaile (47), Auksažietė (47), Daustuvė (55), Beeilė (57) ir t.t. Iš SD paimta antraštiniais žodžiais nemaža žodžių junginių, pvz.: Apsipilta lupos (20), Apsiprinks unt ko (21), Apsiuviu oda (22), Atmetu nug tewiszkistes (37) ir kt. Kai kurie žodžiai ir iliustraciniai pavyzdžiai paimti ne iš SD, bet iš K. Širvydo „Punktai sakymų“, pirmąją jų dalį pažymint 1°, pvz.: Owczarnia K. Szyrw. 1°216, w. 24. Iš K. Širvydo raštų paimtuose žodžiuose ir iliustraciniuose pavyzdžiuose paliktos aukštaičių rytiečių tarmės ypatybės, pvz.: Atadingimas (31) — atdengimas, Atadunga (31) — atdanga, Atkalbinėjus (35) — atkalbinėjas ir t.t. Kitas dažnas D. Sutkevičiaus žodyno iliustracijų šaltinis yra M. Daukšos Postilė (1599), iš kur paimti pavyzdžiai pažymėti santrumpa X. Koss (arba X. Kos), kuri beveik visur užbraukta ir virš jos parašyta santrumpa X. Dauk arba, 219 dažniausiai, X. D. Tik retais atvejais santrumpa X. Koss pasiliko neužbraukta (žr. žodžius Abrozas (3), Aprepiu (17), Apsirikimas (21), Apsi veizdziu (22) ir kt.). Dažnai po K. Širvydo, M. Daukšos ir kitų šaltinių santrumpų aptinkama nuoroda N.T. (= Naujasis testamentas), kuria žymimas ne J. Giedraičio 1816 m. Naujasis testamentas, kaip galima būtų iš pradžios spėti, bet 1701 m. S. Bitnerio protestantiškas Naujasis testamentas: prie santrumpos N.T. esančių puslapių ir pastraipų (ne eilučių, nors rašoma w. = wersz) skaičiai atitinka tik S. Bitnerio Naujojo testamento puslapius ir pastraipas. Pvz.: aplink – Okolo – Aplink išgul-dimą priliginima ne reikia mumus daugoi wargt – Okolo wyłożenia podobienstwa nietrzeba nam wiele trudzić się K.D. k.83 w. 15 N.T. k.180 w. 42. Iliustracinių pavyzdžių vien tik iš N.T. neaptikta. Santrumpa Kaz. Kalw. pažymėti žodžiai ir pavyzdžiai, paimti iš J. Morkūno Postilės (1600), pvz.: Abstingiste – Obfitość, Szczo[d]robliwość – O dziauksis abstin-goy duszia jusu – A radować się bendzie w obfitosci dusza wasza Kaz. Kalw. k. odw. 98 w 26. Tik iš jos randame žodžius (su pavyzdžiais) Abstingumas (3), Aguona (4), Akliste (4), Angiata (6), Ankstiwa (6) ir kt. Gana daug medžiagos duodama iš šaltinio, pažymėto Bibl. Žmudż. (retkarčiais B.Z. arba BZ). Kokia biblija ar jos dalis žymima šia santrumpa? Prie jos nurodytų puslapių ir skirsnelių skaitmenys neatitinka nei 1735, nei 1755, nei 1816 metų Rytprūsių biblijų atitinkamų vietų. Lietuvoje buvo išleista tik biblijos dalis – J. Giedraičio Naujasis testamentas (1816). Palyginus santrumpa Bibl. Žmudż. (B.Z., BZ) pažymėtas citatas su atitinkamomis J. Giedraičio testamento vietomis, aiškiai matyti, kad jos visai identiškos. Tad aišku, kad D. Sutkevičius naudojosi J. Giedraičio vertimu, paženklindamas Bibl. Žmudż. Panašiai savo vertimą pavadino ir pats J. Giedraitis laiške A. Butkevičiui: „...poskończonym zaledwo wydatku na druk kilka tysięcy Exemplarzy Biblii w Języku Żmudzkim...“⁹ Rečiau aptinkami žodžiai bei iliustraciniai pavyzdžiai iš šių religinių raštų: Ewangelie polskie y litewskie (1743), žymima santrumpomis Ewan, Ew (pvz., 24, 37, 40, 41, 55 ir kt.). Iš Vilniaus Valstybinio universiteto bibliotekoje esamų daugiau kaip dvidešimties Evangelijų leidimų (pvz., 1750, 1752, 1756, 1769, 1770, 1774, 1779, 1790, 1794, 1797, 1803, 1805, 1819 metų) tik 1743 m. leidimo egzempliorius (šifras LR3314) atitinka D. Sutkevičiaus žodyne nurodytas Evangelijų vietas. Broma atwerta ing wiecznasti (1777…) žymima santrumpom Broma, Brom. (pvz., 8, 11, 21, 29, 33, 39, 40, 53, 58 ir kt.). Kurių metų leidimu naudotasi, sunku tiksliai pasakyti, nes Vilniaus bibliotekose trūksta kai kurių leidimų (pvz., 1806, 1811 metų). Nustatyta, kad D. Sutkevičiaus naudotos Bromos puslapiai neatitinka 1753, 1766, 1799, 1802, 1824 metų leidimų puslapių, o atliepia 1777 metų leidimo puslapius. Rožančius szwęčiausios Maryos Pannos ir saldziausy warda Jezusa (1797) pažymėtas santrumpa Rož (retkarčiais Rožan.) (pvz., 9, 14, 15, 17, 19, 23, 26, 33, 40, 41, 45, 59 ir kt.). Pedelis Miros (1750) žymimas santrumpomis Pedelis Miros, Ped. Mir., kartais Ped.M. (pvz., 290, 342, 359, 419, 433, 442, 485, 487, 488, 489, 502…). Metay szwenti arba jubilleuszas didis (1826) žymimas santrumpa Jub. (pvz., 2, 9, 14, 19, 24, 33, 35, 40, 42, 53…). 9 A. Kaupuž, I. Lukšaitė, A. Butkevičiaus gramatikos byla, „Kalbotyra“, V, Vilnius, 1962, p. 137. 220 Giesmes pažymėtos santrumpa Giesm. (pvz., 23, 30, 31, 49 ir kt.). Kol kas nepasisekė nustatyti, kokiomis ir kada išleistomis giesmėmis naudojosi D. Sutkevičius. Tik vienas iliustracinis pavyzdys duotas iš „Balsas sirdies pas Pana Diewa“ (1790, 1798...) ir pažymėtas santrumpa Balsas: Jog isz to ayszkiey gali kiekvienas regėti (48). Šis sakinys paimtas iš pratarmės „Matoningam skaitytojuy“. Iš negausių pasaulietinių raštų, be K. Sirvydo žodyno, D. Sutkevičiaus panaudotas dar K. Bogušo traktatas „Apie lietuvių tautos ir kalbos pradžią“ (1808)¹⁰. Jis žymimas santrumpa K. Boh. Iš jo imta žodžių (pvz., Alksnis (5), Anitele (6), Asa (29), Aistokus (43), Aukles (47), Baudėjas (55), Beras (58), Bernužėlis (59), Darbužėlis (72), Dukružė (87), Langužaitis (22), Mamayte (229) ir kt.) ir iliustracinių pavyzdžių, daugiausia iš trijų dainų (160–166 p.), kurios K. Bogušo paimtos iš P. Ruhigo „Betrachtung der Littauischen Sprache“ (1745), būtent: „Anksti rytą rytužį“, „Aš turėjau žirgužėlį“, „Aš atsisakiau savo močiutei“, Pvz.: Anksti rito, rituži Saulūžė tekėjo (6), Klausiu tawe Dukruže, kur tu waykzštinejey (87), Asz atsisakiau sawa moczutej. O asz nuo puses jau wasareles (497), O kur tawo vainikeli miguzie užkrito (498) ir t.t. Nors ši tautosakinė D. Sutkevičiaus 1835 m. žodyno iliustracija, palyginti su pavyzdžiais, paimtais iš religinių raštų, yra negausi, vis dėlto ji yra labai vertinga ir reikšminga. Ji praturtino D. Sutkevičiaus žodyną ir įnešė į jo iliustraciją ryškių pasaulietinių elementų. Pažymėtina, kad prie kai kurių žodžių ir iliustracijų dažnai nurodoma po kelis šaltinius, kur tas žodis ar sakinys vartojamas, pvz.: Apsieymi — Obchodzę się, Postepuję — Ir kaypo Damaszke dransey apsiejo wardan Iezaus — I jak w Damaszku smiało abszedł się w Imie Iezusa — Bibl.Ž. k.195.w.27 Jub.k.5 Róż.k.190. N.T.k.215.w.9.k.254.w.3. D. Sutkevičius, žodyną sudarydamas, naudojosi beveik tik rašytiniais šaltiniais. Tai nulėmė jo profesija bei darbo sąlygos (tiesioginių kontaktų neturėjimas su liaudimi ir kita). Nors 1848 m. žodyno pratarmėje jis pažymi, kad „per du dešėtkų su viršumi metų su didžiu vargu ir prakaitu, po tūlas šalis Lietuvos ir Žemaičių važinėdamas, surinkęs žodžius“, tačiau 1835 m. Žodyne pateiktoji medžiaga, turinti beveik visur rašytinių šaltinių nuorodas, aiškiai rodo, kad žodžiai ir iliustracija buvo rinkta ne iš liaudies kalbos, bet iš raštų. Tik apie 30 žodžių neturi rašytinių šaltinių santrumpų, ir jie, bent dalis, gali būti laikomi paimtais iš liaudies kalbos ir įterptais į rašytinių šaltinių žodžius, būtent: Aszwiniś — Bydleko począge Jako Kosi, Osiel (30), Atkaleksznis — Cwiekułec (35), Brazday — Miazga (63), Braukiu — Smorgam (63), Diele — Pijawka, Turcica (80), Garszwa — Snitka (98), Gialda — Necka (105), Giendu — Psuję się (106), Giesu — Gasnę (107), Greziu — Wiercę, Swidruję (116), Ininku — Przyzwyczajam się, Nawykam (130), Iszkosziu — Wycedzam (144), Kasktes [Kaskles?] — Drobina (187), Keknuotas — Gronisty (190), Kuysis — Komar (213), Lauba [= Liauba] — Przystanek (214), Liswa — Żagon (218), Labanaktis — Dobranoc (219), Lankau — Schylam, Zginam (221), Nesą — Abowiem (262), Nesakau — Nemuvę (262), Pasisziausziu — Najeżam się (325), Paskubinu — Pospieszam (327), Pastumdelis — Popychaho (330), Siurbele — Pijawka (416), Skilandis — Kindziuk (419), 10 O początkach narodu i języka litewskiego. Rozprawa przez Xawiera Bohusza..., 1808, w Warszawie. 221 Strugis – Kusy (431), Swogunay – Cibulka (452), Szcizras – Szc zery (454), Szikna – Sraka, Sziknia – Sraczka, Sziknius – Sracz (455), Tekilas – Toczydło (464), Torielka – Talerz (471), Wiežie – Kolcina, Tor (505), Winulis – Jabłko winne (507), Wissur essas – Powszechny (511), Žiamaytis – Žmudzin (516), Žiamia – Ziemia (516), Žiemkilis obolis – Jbłko zimowe, winne (517). Žodyno sandara alfabetinė, paprasta. Alfabetinant žodžius pagal tolesnes raides, neišvengta apsirikimų. Pavyzdžiui, A raideje pirma duodamas žodis Abejotinas, paskui Abejotinay, o turėtų būti atvirkščiai. Antraštiniais žodžiais eina linksniuojamųjų žodžių vardininkai, veiksmažodžių – esamojo laiko pirmojo asmens forma, prieveiksmiai ir prielinksniai. Po lietuviškų žodžių už brūkšnelio duodami lenkiški atitikmenys. Pasitaiko ir neišverstų žodžių, pvz.: Apk i arst (13), Arkimas (28), Atgajo (33), Aimeus (48), Batwa (54), Blaksterejimas (61), Gandejo (96), Gurwolis (120), Igrissimas (124), Irtis (135), Isigrayksztau (136), Isiwidimas (139), Ižtrekt (176), Kiercią (195), Kulpiamas (209), Kuosa (211), Lope (226), Nepatrikimas (259), Netarpus (264), Nežada (268), Nuolatos (281), Pabosis (295), Sartas (409), Szirwis (456), Uju (478), Wakarczias (493). Paskutinis D. Sutkevičiaus leksikografinis darbas: Zodinikas Letuwiszkay-Lotiniszkay-Lenkiszkas. Dictionarium Lithuanice-Latino-Polonicum. Słownik Litewsko-Łacinsko-Polski. Par Kuniga Dominika Sutkiewicze Dominikona tikra Letuwnika [Užbraukta: Žemaiti] su dideliu wargu išstaysitas. Jis yra Lietuvos TSR MA Lietuvių kalbos ir literatūros instituto bibliotekos rankraštyne (šifras: In. R. 3875). Format as 22,5x18 cm. Apimtis – 404 numeruoti puslapiai ir 23 p. papildymų (Dodatek), surašytų žodyno gale ir atskirai sunumeruotų. Žodyne yra apie 19.150 lietuviškų žodžių su lotyniškais ir lenkiškais atitikmenimis. Apie 720 žodžių (pasikartojančių, įvairios darybos variantų ir kitokių) išbraukta. Šitaip rankraštis ištaisytas iki H raidės. Toliau braukymų neaptikta. Žodynas pradedamas tokia „PRATARME“: „Leżuwis arba kalba Letuwiszka su Žemaytiszka yra už wisu szalu kalbas sunkiausia, del to, jog netureja ir ne tur Kalbriedas arba Gramatikas, todel ne tiktay Parakwias rubeženczias, bet ir Kaymus arba Sodas, gratey essanczias, kalboy wisame ne sudera. Lig szio meta niekas niedrisa surinkti ir iszspausti tos [Užbraukta: leżuwi] kalbos Žodinika. Asz pirmasis par du desektu su wirszumi metu su didziu wargu ir prakaytu po tułas szalis Letuwos ir Žemaycziu waźinedamas, surinkes žodžius pasidrasinau ta Žodinika Letuwiszkay – Łotiniszkay-Lenkiszka izrediti, ir del naudos Letuwniku, Žemaycziu, Lenku, ir Przaszalecziu [Paszalecziu] ing spaudine padoti. Tas Žodinik as, numanau, jog daug papeykeju atwes ant manes, bet tegul kas wienas žina, jog [Užbraukta: greyczi aus arba] pigiaus ira swetima raszta papeykti, ne kayp pacziam ka giara parasziti. Tegul par asza kas nor tobulesni Žodinika asz ne uszsirisiu ir už tatay. Tas Žodinikas wisu didžiause nauda atnesz Jaunikaycziams labiausey Žemaycziu, pradedancziams Jszkauhose mokitis, kurie nuog užgimima sawa nemoka ne wiena žodžia kalbos Lenkiszkas. Turedami po ranka ta Žodinika, labay pigey iszsimokis žodžiu ir Łotiniszku ir Lenkiszku. Skaytitojey to Žodinika daug žodžiu ras appley stu del tos priezasties; jog paskuy prijungima Kunigayk sztistes Letuwos su Karaliste Lenku, Letuwikay ir Žemayc zey daug žodžiu kalbos Lenkiszkas pasawinas sawuosiu s pamete. Ir tayp: gamta – Cnota, bet ne Cnata. Liedeka – Szczupak, ne Szczupokas, Uksusas – Ocat, ne Acatas ir teyp tolaus. Ant gala praszau priimti su meylinga szirdzia ta mana mokslini darba del naudos wisat imies iszredita. Bukite sweiki. K. D. Sutkiewicze. Rašyta mėtuose 1848. [Ši pastaba ryškesnė ir didesnėmis raidėmis įrašyta. Ji, tur būt, vėlesnė.] 222 Trikalbis 1848 m. žodynas sudarytas ankstesnių (1835 ir 1842 metų) žodynų medžiagos pagrindu, tačiau nuo pastarųjų skiriasi tuo, kad turi lotyniškus atitikmenis ir neturi iliustracijų. Savo apimtimi (19.150 žodžių) jis kiek didesnis už 1835 metų žodyną (17.924 žodžių). Palyginus 1835 m. ir 1848 m. žodynų A raides žodžius, matyti, kad pirmajame nėra žodžių Abatene (1), Abelnas (1), Abelnay (1), Adatele (1), Adatiniczia (2), Adatinikus (2), Adinikelis (2), Adininis (2) ir kt., kurie yra antrajame žodyne, o pastarasis neturi žodžių Abastirpos (2), Abbhusis (2), Abdas (2), Abrozas (3) ir kt., kurie yra 1835 metų žodyne. Iš D. Sutkevičiaus rankraštinių žodynų apžvalgos matyti, kad jo parengti keli nemaži leksikografiniai darbai. Vieno žmogaus pastangomis per keliasdešimt metų surinkta gausi medžiaga iš pagrindinių lietuviškų raštų ir sudaryti trys leksikografiniai rankraščiai. Nors jų pagrindas yra tas pats ir dėl to jie V. Biržiškos ir kitų laikomi vieno žodyno nuorašais, tačiau tarp jų yra tokių skirt ybių, dėl kurių jie gali būti vadinami ir atskirais žodynais ar vieno žodyno skirtingais variantais. D. Sutkevičius pirmas lietuvių leksikografijos istorijoje sudarė istorinį lietuvių kalbos žodyną, paremtą K. Sirvydo žodynu ir svarbiausių bei žinomiausių XVI-XIX a. pradžios lietuviškų raštų leksika bei iliustraciniais pavyzdžiais. Toks žodynas svarbus lietuvių literatūrinės kalbos leksikos raidai tyrinėti. Jis beveik du kartus didesnis už K. Sirvydo „Dictionarium trium linguarum“ (1629) ir parankesnis už pastarąjį tuo, kad jame lietuviški žodžiai duodami pirmoje vietoje, o Širvydo trijų kalbų (lenkų-lotynų-lietuvių) žodyne lietuviški atitikmenys duodami paskutiniai ir jų pagal alfabetą neįmanoma susirasti. Nors D. Sutkevičiaus darbai liko neišspausdinti, tačiau jie lietuvių leksikografijos istorijoje reikšmingi kaip pirmieji istorinio lietuvių kalbos žodyno mėginimai. Savo apimtimi jie beveik prilygsta didžiausiam XIX a. pradžios leksikografiniam darbui — D. Poškos „Słownik polsko litewski“. D. Sutkevičiaus žodynai buvo žinomi lietuvių kalbos tyrinėtojams bei žodynininkams ir skatinamai veikė leksikografinį darbą Lietuvoje. Dabar D. Sutkevičiaus žodynų medžiaga panaudojama, rengiant akademinį „Lietuvių kalbos žodyną“. ЛЕКСИКОГРАФИЧЕСКИЕ ТРУДЫ Д. СУТКЕВИЧЮСА И. КРУПАС Р е з ю м е В статье дается обзор лексикографических трудов Д. Суткевичюса (1782—1854), известного литовского лексикографа первой половины XIX века. Д. Суткевичюсом составлены рукописи литовско-польского (1835, 1842) и литовско-латинско-польского (1848) словарей, которые являются первыми историческими словарями литовского языка. Хотя лексикографические труды Д. Суткевичюса остались в рукописях, однако они сыграли положительную роль в развитии литовской лексикографии. Они представляют интерес и сегодня как богатый источник для исторического словаря и для теперь составляемого и издаваемого академического словаря литовского языка. 223