D. Sutkevičiaus leksikografiniai darbai

LT EETSU SVN EFI KEAT" LTB OS CL BK S$ 'IHIK: OESTIR AE D/A LPYESTTUOYVIO 8" TS R. M" OFK OS TU "AK A D E M I J A D. SUTKEVIČIAUS LEKSIKOGRAFINIAI DARBAI J. KRUOPAS Domėjimasis lietuvių kalba, literatūra, tautosaka ir istorija XIX a. pirmojo pusėj, pastangos gaivinti lietuvių kalbą ir kurti ja grožinę, mokslinę, pedagoginę ir kitokią literatūrą skatino ano meto kultūros veikėjus kreipti didelį dėmesį į lie- tuvių literatūrinės kalbos ugdymą bei norminimą. Daugelis jų (D. Poška, S. Stane- vičius, S. Daukantas, K. Nezabitauskas, L. Uvainis ir kt.) sudarinėjo lietuvių kalbos žodynus, rašė gramatikas, tuo stengdamiesi prisidėti prie lietuvių literatūrinės kal- bos turtinimo bei tobulinimo, prie būtiniausių priemonių lietuvių kalbai ugdyti bei mokytis parengimo. Vienas iš produktyviausių to laikotarpio žodynininkų yra D. Sutkevičius. Apie jo gyvenimą ir veiklą pateikiamos šios žinios: gimė 1782 m. Raseinių apskrityje. Apie 1801—1803 m. studijavo fiziką Vilniaus universitete (dar prieš 1803 m. re- forma)’. Nuo 1803 m. Merkinės domininkonų mokyklos II kl. mokytojas, 1810— 1812 m. tos mokyklos vedėjas. 1812—1814 m. Žemaičių Kalvarijos mokyklos pava- duotojas. 1807 m. Gardino domininkonų mokyklos antikvarijus. 1818 m. ten pat literatūros mokytojas, 1819 m. socius officii. 1821-1823 m. Žemaičių Kalvarijos vienuolyno prioras ir moralinės teologijos mokytojas. 1824 m. vėl Gardine anti- kvarijus, 1825 m. Vilniaus vienuolyne, 1826—1827 m. Paparčių vienuolyno subprio- nas, 1828—1829 m. Raseinių vienuolyno procancellarius, 1830 m. ten pat prioras, o 1831 —1835 m. vėl procancellarius. Nuo 1836 m. vėl Paparčiuose (1841 m. biblio- tekininkas), paskiau Palevenės vienuolyne, kur mirė 1849 m. (kitais duomenimis — 1854 m.)?. Iš šių duomenų matyti, kad D. Sutkevičius dirbo įvairiose Lietuvos vie- tose, buvo ir bibliotekininkas, tad medžiagos leksikografiniams darbams galėjo rinktis iš raštų ir liaudies gyvosios kalbos. Lietuvių bibliografijoje ir kitur minimi 1831 (apie), 1835, 1942 ir 1848 m. D. Sut- kevičiaus žodynų rankraščiai, iš kurių dabar žinomi kaip išlikę 1835 m. ir 1848 m. žodynai. 1831 m. data yra abejotina. Ji su pastaba apie (apie 1831 m.) nurodyta V. Bir- žiškos „Lietuvių bibliografijoje“ (II d. Nr. 631, 870 ir kt.). 1831 m. datuojamas ke- * V. Maciūnas (žr. Lituanistinis sąjūdis XIX a. pradžioje, Kaunas, 1939, p. 154) nurodo, kad D. Sutkevičiaus pavardė aptinkama Vilniaus universiteto fizikos skyriaus studentų įrašų kny- goje 1804/5 ir 1805/6 mokslo metais. * V. Biržiška, Aleksandrynas, kn. 2, Čikaga, 1963, p. 379. 217 turių knygų apimties lietuviškai lenkiškas žodynas, buvęs iki 1864 m. Paparčių vie- nuolyne, jį uždarius tais pačiais metais perkeltas į Vilniaus viešąją biblioteką ir pa- minėtas jos rankraščių skyriaus apraše", o 1915 m. išvežtas į Rusiją“. S. Baltramaičio 1894 m. informacijoj teigiama, kad D. Sutkevičiaus „Stownik litewski“, rankraštis priklausąs Rusijos mokslų akademijai ir kad jis E. Volterio pa- rengtas spaudai®. Jei tai yra tas pats rankraštis, kurį mini V. Biržiška, tai į Rusiją jis turėjo patekti ne 1915 m., bet anksčiau. Kol kas tas dalykas nėra galutinai išaiškintas, o pats rankraštis nesurastas. Dabar aptikti archyviniai duomenys apie D. Sutkevičiaus leksikografinius rank- raščius verčia minėtą keturių dalių (knygų) lietuvių-lenkų žodyno rankraštį nukelti į 1842 m., kurie nurodyti Paparčių vienuolyno knygų kataloge ,,Pars librorum bib- liotecae Conventus Generalis Vilnensis... Anno Domini 1849“*. Čia žodynų ir gramatikų skyriuje (p. 83) atskirai pažymėti du D. Sutkevičiaus rankraščiai: 1) Stow- nik Litewsko-Polski, Rękopis pierwszej ręki. Sutkievicz. 1835 (Nr. 21). 2) Tenze sam Stownik Litewsko-Polski. Rękopis poprawiony przez samego Autora. Sutkie- wicz, 1842 Tom 1—4 (Nr. 22). Kadangi katalogas iš natūros buvo sudarinéjamas Paparčiuose, kur ilgai dirbo D. Sutkevičius (paskutinį kartą nuo 1836 m. iki 1841 m.), tad yra pagrindo manyti, kad S. Baltramaičio ir kitų minimas apie 1831 m. D. Sut- kevičiaus parašytas lietuvių-lenkų keturių dalių žodynas yra datuotinas 1842 m. Jis kol kas nesurastas ir neįmanoma jo palyginti su 1835 m. ir 1848 m. D. Sutke- vičiaus žodynų rankraščiais. Iš puslapių skaičiaus sprendžiant (I d. 1 — 322 p., IT d. 323-664 p., III d. 665—1096 p., IV d. 1097-1529 p.)?, tai, tur būt, didesnės apim- ties negu 1835 m. žodynas, turintis 1048 puslapius. Matyti, 1835 m. žodyno rankraštį D. Sutkevičius papildė ir tuo būdu atsirado 1842 m. keturių dalių (knygų) lietu- vių-lenkų žodyno rankraštis. Paskutiniame savo darbe V. Biržiška jį vadina trikal- biu žodynu („Žodininkas Lietuviszkai-Lotyniszkay-Lenkiszkas“)?, nors anksčiau „Lietuvių bibliografijoj“ paminėjo kaip dvikalbį žodyną. Matyti, pagal 1848 m. trikalbį žodyną ir 1842 m. rankraštis vadinamas trikalbiu žodynu, laikant visus tris D. Sutkevičiaus leksikografinius darbus vieno žodyno autentiškais, kad ir nepilnais, nuorašais. j Tad pirmuoju D. Sutkevičiaus leksikografiniu darbu laikytinas ne tariamai apie 1831 metus parašytas keturių dalių lietuvių-lenkų žodynas, bet vienatomis 1835 m. lietuvių-lenkų žodyno rankraštis. Tai: Stownik Litewsko-Žmudzko Polski, uložony przez Ksigdza Sutkiewicza Sw. Teol. Prezentanta Litewskiey Prowincyi Zakonu Dominikanskiego — Applicatur Bibliotheca Mgri Provincialis Datum Rossienis 1835, feb. 28. Šį rankraštį turėjo A. Baranauskas (tai rodo ir antspaudas: * Onucanne pykonucHoro oTAenenns Busenckoit ny6anunoii BubanoTexy, BBIMYCK yeTBep- Toit, Buona, 1903, p. 38. * V. Biržiška, Aleksandrynas, 2, p. 379. * C. Baarpawmaiituc, Ceeflennsi 0 AHTOBCKHX pykomucsx, , Kusas crapnua“, 1894, sun. I, p. 102. ¢ Sia data pirmoji iškėlė M. Lukšienė straipsnyje ,,Aplinka, kurioje mokėsi S. Daukantas“ (,,Pergalé, 1964, Nr. 12), remdamasi ką tik paminėtu katalogu, esančiu Vilniaus valstybinio V. Kap- suko vardo u-to bibliotekos rankraštyne (Nr. 149). * Oniucanne pykornincioro oTrJeJienna Busenckofi nyGjinunofi BuOjiuorekun, BbiITycK YeTBep- TbiA, Bussua, 1903, p. 38. 8 Zr. Aleksandrynas, 2, p. 379. 218 „Bibliotheka Aliumnuw Sem. Seinenskiego“ (118)). Vėliau jis buvo patekęs į Mari- jampolės marijonų vienuolyno biblioteką (antspaudai 1 ir 524 lapuose: ,,Bibliotheca Marianorum Mariampoli“. Antspaudų viduryje — „M1C“), iš kur po antrojo pa- saulinio karo atsidūrė Lietuvos TSR Valstybinėj respublikinėj bibliotekoj (šifras PR 1127). Rankraštis 22,5 x 18 cm formato, 1048 puslapių, dabar pieštuku sunu- meruotų 524 dvigubais puslapiais (šios numeracijos laikomasi ir šiame straipsnyje, nurodant Žodžių ir iliustracijų vietą). Rašyta tušu, aiškiai. Rankraštis ir fotokopija, esanti Lietuvos TSR MA Lietuvių kalbos ir literatūros institute, gerai išskaitomi. Žodyno pabaigoj (po paskutinio žodžio Zyrgas) pažymėta: Ogul Wyrazéw réw- na się = 17,924, Žodynas pradedamas lenkiška pratarme (Nota): ,,W Jezyku Polskim znayduia sie dwie samogloski nosowe, to iest a, ą, i e, g. W Litewsko zaš Žmudzkim opr6cz wymienionych sa jeszcze dwie samogtoski nosowe, to iest i, į i u, ų — np. Įwadineju wzywam, zle byloby pisač Iwadineju lub Inwadineju, byto by to przeciwko wyslowieniu Języka Litewsko-Žmudzkiego. Podobnie co sie tycze u, ų np. Przypadek drugi liczby mnogiey pisze się Tų žmonių Tych ludzi. Niemožna pisač Tu žmoniu lub Tun žmoniun, podobniež nie będzie się zgadzala z wyslowieniem tegož Jezyka. K. Szyrwid S. J. w swoich Naukach czyli Homiliach Litewskich i Stomniku zwanym Syno- nima częstokrač zamiast sz užywa samego tylko s, i tak np zamiast Szirdis Serce, užywa Sirdis — zamiast Sziauday stoma užywa Siauday i t.d. Umiescitem, jednak w tym Slowniku Alfabetycznie te dwojakie wystowienia“. D. Sutkevičiaus 1835 m. dvikalbis (lietuvių-lenkų) žodynas sudarytas, remiantis K. Širvydo lenkišku-lotynišku-lietuvišku žodynu ,,Dictionarium trium linguarum“ (toliau žymima santrumpa SD) ir kitais senaisiais raštais. Jame pateikta nemaža iliustracinių pavyzdžių iš keliolikos senųjų religinių raštų ir šiek tiek iš K. Bogušo veikalo apie lietuvių tautos ir kalbos kilmę. Tai, galima sakyti, pirmasis istorinis lietuvių kalbos žodynas, apimantis K. Širvydo žodyno ir pagrindinių XVI — XIX a. pradžios lietuvių raštijos paminklų leksiką. į Daugiausia žodžių paimta iš K. Širvydo raštų, D. Sutkevičiaus žodyne pažy- mėtų santrumpomis X. Szyrw., retkarčiais X. Sz. Beveik kiekviename puslapyje po kelis, o kartais net po keliolika ir daugiau kartų nurodoma į K. Širvydą (žr. 11, 12, 13, 26, 29, 35, 47, 50, 51, 52 ir kt. puslapius). Pasitaiko puslapių, kurių visi" žo- džiai paimti iš SD. Tai antraštiniai žodžiai su rytietišku priešdėliu ažu-, pvz.: Ažu- metimas, Ažumetu, Ažumezgu neižrisztinai, Ažumiegmi, Ažumigdau ir t.t. (50— 52). Matyti, kad SD išsamiai panaudotas, nevengiant net K. Širvydo naujadarų, pvz.: Atadunga (31), Atmintine (37), Auksadaile (47), Auksawiete (47), Baustuve (55), Beeile (57) ir t.t. Iš SD paimta antraStiniais žodžiais nemaža žodžių junginių, pvz.: Apsipila tupos (20), Apsirinkis unt ko (21), Apsiuwu oda (22), Atmetu nūg tewiszkistes (37) ir kt. Kai kurie Žodžiai ir iliustraciniai pavyzdžiai paimti ne iš SD, bet iš K. Širvydo „Punktai sakymų“, pirmąją jų dalį pažymint 1°, pvz.: Owczarnia K. Szyrw. 19216, w. 24. Iš K. Širvydo raštų paimtuose žodžiuose ir iliustraciniuose pavyzdžiuose pa- liktos aukštaičių rytiečių tarmės ypatybės, pvz.: Atadingimas (31) — atdengimas, Atadunga (31) — atdanga, Atkalbinejus (35) — atkalbinėjąs ir t.t. Kitas dažnas D. Sutkevičiaus žodyno iliustracijų šaltinis yra M. Daukšos Pos- tilė (1599), iš kur paimti pavyzdžiai pažymėti santrumpa X. Koss (arba X. Kos), kuri beveik visur uZbrauktal ir virš jos parašyta santrumpa X. Dauk arba, 219 dažniausiai, X. D. Tik retais atvejais santrumpa X. Koss pasiliko neužbraukta (žr. žodžius Abrozas (3), Aprepiu (17), Apsirikimas (21), Apsiweyzdziu (22) ir kt.). Dažnai po K. Širvydo, M. Daukšos ir kitų šaltinių santrumpų aptinkama nuo- roda N.T. ( = Naujasis testamentas), kuria žymimas ne J. Giedraičio 1816 m. Nau- jasis testamentas, kaip galima būtų iš pradžios spėti, bet 1701 m. S. Bitnerio protestantiškas Naujasis testamentas: prie santrumpos N.T. esantieji puslapių ir pastraipų (ne eilučių, nors rašoma w. = wersz) skaičiai atitinka tik S. Bitnerio Nau- jojo testamento puslapius ir pastraipas. Pvz.: aplink — Okoto — Aplink ižgul- dimą priliginima ne reykia mumus daugio wargt — Okoto wytoženia podobienstwa nietrzeba nam wiele trudzič się K.D. k.83 w. 15 N.T. k.180 w. 42. Iliustracinių pa- vyzdžių vien tik iš N.T. neaptikta. Santrumpa Kaz. Kalw. pažymėti žodžiai ir pavyzdžiai, paimti iš J. Morkūno Postilės (1600), pvz.: Abstingiste — Obfitošč, Szezodrobliwošė — O dziauksis abstin- goy duszia jusu — A radowač się bendzie w obfitosci dusza wasza Kaz. Kalw. k. odw. 98 w 26. Tik iš jos randame žodžius (su pavyzdžiais) Abstingumas (3), Aguona (4), Akliste (4), Angiala (6), Ankstiwa (6) ir kt. Gana daug medžiagos duodama iš šaltinio, pažymėto Bibl. Zmudz. (retkarčiais B.Z. arba BZ). Kokia biblija ar jos dalis žymima šia santrumpa? Prie jos nu- rodytų puslapių ir skirsnelių skaitmenys neatitinka nei 1735, nei 1755, nei 1816 me- tų Rytprūsių biblijų atitinkamų vietų. Lietuvoje buvo išleista tik biblijos da- lis — J. Giedraičio Naujasis testamentas (1816). Palyginus santrumpa Bibl. Žmudz. (B.Z., BZ) pažymėtas citatas su atitinkamomis J. Giedraičio testamento vieto- mis, aiškiai matyti, kad jos visai identiškos. Tad aišku, kad D. Sutkevičius nau- dojosi J. Giedraičio vertimu, paZenklindamas Bibl. Žmudz. Panašiai savo vertimą pavadino ir pats J. Giedraitis laiške A. Butkevičiui: ,,...poskonczonym zaledwo wydatku na druk kilka tysięcy Exemplarzy Biblii w Języku Žmudzkim...“** Rečiau aptinkami žodžiai bei iliustraciniai pavyzdžiai iš šių religinių raštų: Ewangelie polskie y litewskie (1743), žymima santrumpomis Ewan, Ew (pvz., 24, 37, 40, 41, 55 ir kt.). Iš Vilniaus Valstybinio universiteto bibliotekoje esamų daugiau kaip dvidešimties Evangelijų leidimų (pvz., 1750, 1752, 1756, 1769, 1770,1774,1779,1790, 1794,1797, 1803, 1805, 1819 metų) tik 1743 m. leidimo egzemp- liorius (šifras LR3314) atitinka D. Sutkevičiaus žodyne nurodytas Evangelijų vietas. Broma atwerta ing wiecznasti (1777...) žymima santrumpom Broma, Brom. (pvz., 8, 11, 21, 29, 33, 39, 40, 53, 58 ir kt.). Kurių metų leidimu naudotasi, sunku tiksliai pasakyti, nes Vilniaus bibliotekose trūksta kai kurių leidimų (pvz.. 1806, 1811 metų). Nustatyta, kad D. Sutkevičiaus naudotos Bromos puslapiai ne- atitinka 1753, 1766, 1799, 1802, 1824 metų leidimų puslapių, o atliepia 1777 metų leidimo puslapius. ; Rožancezius szwenciausios Maryos Pannos ir saldziausy warda Jezusa (1797) pažymėtas santrumpa Rož (retkarčiais Rožan.) (pvz., 9, 14, 15, 17, 19, 23, 26, 33, 40, 41, 45, 59 ir kt.). Pedelis Miros (1750) žymimas santrumpomis Pedelis Miros, Ped. Mir., kartais Ped. M. (pvz., 290, 342, 359, 419, 433, 442, 485, 487, 488, 489, 502...). Metay szwenti arba jubilleuszas didis (1826) Zymimas santrumpa Jub. (pvz., 2, 9, 14, 19, 24, 33, 35, 40, 42, 53...). * A.KaupuZ I. Lukšaitė, A. Butkevičiaus gramatikos byla, ,,Kalbotyra*‘, V, Vilnius, 1962, p. 137. 220 Giesmes pažymėtos santrumpa Giesm. (pvz., 23, 30, 31, 49 ir kt.). Kol kas nepasisekė nustatyti, kokiomis ir kada išleistomis giesmėmis naudojosi D. Sutke- vičius. Tik vienas iliustracinis pavyzdys duotas iš ,,Balsas sirdies pas Pana Die- wa“ (1790, 1798...) ir pažymėtas santrumpa Balsas: Jog isz to ayszkiey gali kiek- wienas regieti (48). Šis sakinys paimtas iš pratarmės ,,Maloningam skaytitojuy“. Iš negausių pasaulietinių raštų, be K. Širvydo žodyno, D. Sutkevičiaus panaudo- tas dar K. Bogušo traktatas „Apie lietuvių tautos ir kalbos pradžią“ (1808). Jis žymimas santrumpa K. Boh. Iš jo imta žodžių (pvz., Alksnis (5), Anitele (6), Asa (29), Atstokus (43), Aukles (47), Baudejas (55), Beras (58), Bernuželis (59), Darbu- želis (72), Dukruže (87), LanguZaytis (22), Mamayte (229) ir kt.) ir iliustraciniy pa- vyzdžių, daugiausia iš trijų dainų (160 — 166 p.), kurios K. Bogušo paimtos iš P. Ru- higo ,,Betrachtung der Littauischen Sprache“ (1745), būtent: „Anksti rytą rytužį“, „Aš turėjau žirgužėlį“, „Aš atsisakiau savo močiutei“, Pvz.: Anksti rito, rituži Sauluze tekiejo (6), Klausiu tawe Dukruže, kur tu wayksztinejey (87), Asz atsisa- kiau sawa moczutey. O asz nuo puses jau wasareles (497), O kur tawo vainikeli mig- tuzie užkrito (498) ir t.t. Nors ši tautosakinė D. Sutkevičiaus 1835 m. žodyno iliust- racija, palyginti su pavyzdžiais, paimtais iš religinių raštų, yra negausi, vis dėlto ji yra labai vertinga ir reikšminga. Ji praturtino D. Sutkevičiaus žodyną ir įnešė į jo iliustraciją ryškių pasaulietinių elementų. Pažymėtina, kad prie kai kurių žodžių ir iliūstracijų dažnai nurodoma po kelis šaltinius, kur tas žodis ar sakinys vartojamas, pvz.: Apsieymi — Obchodzę się, Postępuię — Ir kaypo Damaszke dransey apsiejo wardan lezaus — I jak w Da- maszku smiato abszedt sie w Imie lezusa — Bibl.Z. k.195.w.27 Jub.k.5 Rėž.k:190. N.Tk.215.w.9.k.254.w.3. D. Sutkevičius, žodyną sudarydamas, naudojosi beveik tik rašytiniais šaltiniais. Tai nulėmė jo profesija bei darbo sąlygos (tiesioginių kontaktų neturėjimas su liau- dimi ir kita). Nors 1848 m. žodyno pratarmėje jis pažymi, kad „per du desėtku su viršumi metų su didžiu vargu ir prakaitu, po tūlas šalis Lietuvos ir Žemaičių važi- nėdamas, surinkęs žodžius“, tačiau 1835 m. Žodyne pateiktoji medžiaga, turinti beveik visur rašytinių šaltinių nuorodas, aiškiai rodo, kad žodžiai ir iliustracija buvo rinkta ne iš liaudies kalbos, bet iš raštų. Tik apie 30 žodžių neturi rašytinių šaltinių santrumpų, ir jie, bent dalis, gali būti laikomi paimtais iš liaudies kalbos ir įterptais į rašytinių šaltinių žodžius, bū- tent: Aszwinis — Bydleko począgu Jako Kosi, Osiel (30), Atkaksznis — Cwieku- lec (35), Brazday — Miazga (63), Braukiu — Smorgam (63),! Diele — Pijawka, Turcica (80), Garszwa — Snitka (98), Gialda — Necka (105), Giendu — Psuję się (106), Giesu — Gasnę (107), Grežiu — Wiercę, Swidruję (116), Įninku — Przy- zwyczajam się, Nawykam (130), Iszkosziu — Wycedzam (144), Kasktes [Kaskles?] — Drobina (187), Kekuotas — Gronisty (190), Kuysis — Komar (213), Lauba [= Liau- ba] — Przestanck (214), Liswa — Zagon (218), Labanaktis — Dobranoc (219), Lankau — Schylam, Zginam (221), Nesq — Abowiem (262), Nesakau — Nemuve (262), Pasisziausziu — Najezam sig (325), Paskubinu — Pospieszam (327), Pastum- delis — Popychaito (330), Siurbele — Pijawka (416), Skilandis — Kindziuk (419), 10 O poczatkach narodu i jezyka litewskiego. Rozprawa przez Xawiera Bohusza..., 1808, w Warszawe, 221 Striugis — Kusy (431), Swogunay — Cibulka (452), Szcziras — Szczery (454), Szikna — Sraka, Sziknia — Sraczka, Sziknius — Sracz (455), Tekilas — Toczydlo (464), Torietka — Talerz (471), WieZie — Kolcina, Tor (505), Winulis — Jab- tko winne (507), Wissur essqs — Powszechny (511), Ziamaytis — Zmudzin (516), Ziamia — Ziemia (516), Ziemkilis obolis — Jblko zimowe, winne (517). Žodyno sandara alfabetiné, paprasta. Alfabetinant žodžius pagal tolesnes rai- des, neišvengta apsirikimų. Pavyzdžiui, A raidėje pirma duodamas žodis Abejo- tinas, paskui Abejotinay, o turėtų būti atvirkščiai. Antraštiniais žodžiais eina links- niuojamųjų žodžių vardininkai, veiksmažodžių — esamojo laiko pirmojo asmens forma, prieveiksmiai ir prielinksniai. Po lietuviškų žodžių už brūkšnelio duodami lenkiški atitikmenys. Pasitaiko ir neišverstų žodžių, pvz.: Apkiarst (13), Arkimas (28), Atgajo (33), Aimieus (48), Balwa (54), Blaksterejimas (61), Gandejo (96), Gurwo- lis (120), Įgrissimas (124). Irtis (135), Isigrayksztau (136), Isiwidimas (139), Ižtrekt (176), Kierczią (195), Kulpiamas (209), Kuosa (211), Eope (226), Nepatrikimas (259), Netarpus (264), Nežada (268), Nuolatos (281), Pabosis (295), Sartas (409), Szirwis (456), Uju (478), Wakarczias (493). Paskutinis D. SutkeviCiaus leksikografinis darbas: Zodinikas Letuwisz- kay-Lotiniszkay-Lenkiszkas. Dictionarium Lithvanice-Latino-Polonicum. Stownik Litewsko-Lacinsko-Polski. Par Kuniga Dominika Sutkiewicze Domini- kona tikra Letuwnika [UZbraukta: Zemaiti] su dideliu wargu isztaysitas. Jis yra Lietuvos TSR MA Lietuvių kalbos ir literatūros instituto bibliotekos rankrastyne (šifras: In. R. 3875). Formatas 22,5x18 cm. Apimtis — 404 numeruoti puslapiai ir 23 p. papildymų (Dodatek), suraSyty žodyno gale ir atskirai sunumeruoty. Zo- dyne yra apie 19.150 lietuviškų žodžių su lotyniškais ir lenkiškais atitikmenimis. Apie 720 žodžių (pasikartojančių, įvairios darybos variantų ir kitokių) išbraukta. Šitaip rankraštis ištaisytas iki H raidės. Toliau braukymų neaptikta. Žodynas pra- dedamas tokia ,,„PRATARME““: „Ležuwis arba kalba Letuwiszka su Žemaytiszka yra už wisu szalu kalbas sunkiausia, del to, jog netureja ir ne tur Kalbriedas arba Gramatikas, todel ne tiktay Parakwiias rubeženczias, bet ir Kaymus arba Sodas, gratey essanczias, kaiboy wisame ne sudera. Lig szio meta niekas niedrisa surinkti iriszspaustitos [Užbraukta: lezuwi ] kalbos Žodinika. Asz pirmasis par du desetku su wir- szumi metu su didziu wargu ir prakaytu po tulas szalis Letuwos ir Žemaycziu wazinedamas, surin- kes žodzius pasidrasinau ta Zodinika Letuwiszkay — Lotiniszkay-Lenkiszka iszrediti, ir del naudos Letuwniku, Zemaycziu, Lenku, ir Przaszalecziu [Paszalecziu] ing spaudine padoti. Tas Zodi- nikas, numanau, jog daug papeykieju atwes ant manes, bet tegul kas wienas Zina, jog [UZbraukta: greycziaus arba] pigiaus ira swetima raszta papeykti, ne kayp pacziam ka giara parasziti. Tegul parasza kas nor tobulesni Zodinika asz ne uszszirsiu ir uz tatay. Tas Zodinikas wisu didziause nau- da atnesz Jaunikaycziams labiausey Zemaycziu, pradedancziams Jszkaluose mokitis, kurie nuog uzgimima sawa nemoka ne wiena Zodzia kalbos Lenkiszkas. Turedami po ranka ta Zodinika, tabay pigey iszsimokis Zodziu ir Lotiniszku ir Lenkiszku. Skaytitojey to Zodinika daug Zodziu ras appleystu del tos priezasties; jog paskuy prijungima Kunigayksztistes Letuwos su Karaliste Lenku, _ Letuwnikay ir Zemayczey daug Zodziu kalbos Lenkiszkas pasawinas sawuosius pamete. Ir tayp: gamta — Cnota, bet ne Cnata. Lideka — Szczupak, ne Szczupokas, Uksusas — Ocat, ne Aca- tas ir teyp tolaus. = Ant gala praszau priimti su meylinga szirdzia ta mana mokslini darba dėl naudos wisatimies iszredita. Bukite sweiki. . K. D. Sutkiewicze. Raszita metuose 1848. [Ši pastaba ryškesnė ir didesnėmis raidėmis įrašyta, Ji, tur būt, vėlesnė.) 222 Trikalbis 1848 m. žodynas sudarytas ankstesnių (1835 ir 1842 metų) žodynų medžiagos pagrindu, tačiau nuo pastarųjų skiriasi tuo, kad turi lotyniškus atitik- menis ir neturi iliustracijų. Savo apimtimi (19.150 žodžių) jis kiek didesnis už 1835 metų žodyną (17.924 žodžių). Palyginus 1835 m. ir 1848 m. žodynų A raidės žodžius, matyti, kad pirmajame nėra žodžių Abatene (1), Abelnas (1), Abelnay (1), Adatele (1), Adatiniczia (2), Adatinikas (2), Adinikelis (2), Adininis (2) ir kt., kurie yra antrajame žodyne, o pastarasis neturi žodžių Abastirpos (2), Abblusis (2), Abdas (2), Abrozas (3) ir kt., kurie yra 1835 metų žodyne. Iš D. Sutkevičiaus rankraštinių žodynų apžvalgos matyti, kad jo parengti keli nemaži leksikografiniai darbai. Vieno žmogaus pastangomis per keliasdešimt metų surinkta gausi medžiaga iš pagrindinių lietuviškų raštų ir sudaryti trys leksikogra- finiai rankraščiai. Nors jų pagrindas yra tas pats ir dėl to jie V. Biržiškos ir kitų lai- komi vieno žodyno nuorašais, tačiau tarp jų yra tokių skirtybių, dėl kurių jie gali būti vadinami ir atskirais žodynais ar vieno žodyno skirtingais variantais. D. Sutkevičius pirmas lietuvių leksikografijos istorijoj sudarė istorinį lietuvių kalbos žodyną, paremtą K. Širvydo žodynu ir svarbiausių bei žinomiausių XVI-XIX a. pradžios lietuviškų raštų leksika bei iliustraciniais pavyzdžiais. Toks žodynas svar- bus lietuvių literatūrinės kalbos leksikos raidai tyrinėti. Jis beveik du kartus di- desnis už K.. Širvydo „Dictionarium trium linguarum“ (1629) ir parankesnis už pastarąjį tuo, kad jame lietuviški žodžiai duodami pirmoje vietoje, o Širvydo trijų kalbų (lenkų-lotynų-lietuvių) žodyne lietuviški atitikmenys duodami paskutiniai ir jų pagal alfabetą neįmanoma susirasti. Nors D. Sutkevičiaus darbai liko neišspausdinti, tačiau jie lietuvių leksikogra- fijos istorijoje reikšmingi kaip pirmieji istorinio lietuvių kalbos žodyno mėginimai. Savo apimtimi jie beveik prilygsta didžiausiam XIX a. pradžios leksikografiniam darbui — D. Poškos ,,Stownik polsko litewski“. D. Sutkevičiaus žodynai buvo ži- nomi lietuvių kalbos tyrinėtojams bei Zodynininkams ir skatinamai veikė leksiko- grafinį darbą Lietuvoj. Dabar D. Sutkevičiaus žodynų medžiaga panaudojama, rengiant akademinį „Lietuvių kalbos žodyną“. JIEKCHKOTPASHUECKHE TPYV/Įbi JĮ. CYTKEBHYIOCA H. KPYOITAC Peswue B cratbe naetcs o63op Jekcukorpadmueckmx TpyjoB JI. Cytkemmuioca (1782— 1854), H3BECTHOIO JIHTOBCKOIO JieKcHKorpaha nepsoit nososunsl XIX Beka. JĮ. CyTKeBHYIOCOM COCTABe JIeHbl PYKONHCH JIHTOBCKO-NOJbCKoro (1835, 1842) H smTOBCKO-J1aTHHCKO-NOALCKOTO (1848) cJioBapeli, KOTODpbIe SBJSIOTCS NEPBEIMH HCTOPHUECKHMH CJIOBApPSIMH JHTOBCKOTO Si3biKa. Xora sexcaxorpaduueckne Tpyas JĮ. CyTKeBHUIOCA OCTAMHCh B PYKONHCSX, OAHAKO OHM CHITpAJIH NOJIOXKHTEJIbHYIO POJIb B pa3BHTHH JIHTOBCKOI JekcHkorpadun. Our npexcrasasior HHTEPEC H Cerofina Kak GoraTbiė HCTOYHHK JIS HCTOPHYECKOTO CJAOBAPS H AAS Teneph COCTABAf- €MOTO H H3/ĮaBaeMOTO aKaJIeMAYECKOTO CJIOBaps JIHTOBCKOTO fi3bIKA. 223