Ežerų vardai

4. Ignalina 5. Jonava, Luko¥iSkiy k. 6. Jizintai, Gegéliskio k. 7. Kapéiamiestis, AlekniSkiy k, 8. Kurkliai, Pavirintiy k. 9. Naujamiestis, MiSkiy k. 10. Pakruojis 11, Pasvalys, MaskoliSkiy k. 12. PuSalotas, Pamiskés k. 13. Radviligkis, Kutiskiu k. 14, N. Radvili8kis, Spinguéiy k. 15. Salakas, Akriemiy k. 16. SkapiSkis, Kepurigkio k. 17. || Svyaininky Idubas Smilgiai, Svdininky k. 18. Surviliskis 19. Veisiejai, Aradninku k. : lie. eZerélis ,,nedidelis eZeras“. Exer-€lis Pampénai, Sereikoniy k. < E¥eras (ér.) +suf. -élja-; toponiminis diminutyvas. Everét-Slaitis || Slait-ezeris Degutiai, BirZiny k.: lie. *eZerétis +3laitas|slattas + éZeras. Eeritky Géeras < Ezeritkai k. Varéna': @Zeras +suf. -ieka-, plg. Gav-iekas e%., dr. SkZD 160. EZerikas 1. Karklé, [sés k. 2. Karklé, Tovés k. : lie. e¥erikas ,,nedidelis e%eras“; dél suf. -ikaZr. SkZD 127. Ezerfnas 1. Seirijai 2. Simnas, PonkiSkiu k. : eZerynas ,,uzZauges, i8dzitives eZeras“ LKZ II 845; tia greitiausiai reikSme ,,nedidelis eZeras“, plg. pietvakariy dziky /apynas ,,lapiukas, lapés vaikas“. EZer-inis Joniskis (Nementiné), PoeZerinés k.: lie. eZeras +suf. -inja-. Eieridkas 1. Rokiskis, Meldutiy k. 2. Tauragnai, Skrobly k.: ryty aukStai¢iu eZeridkas ,,didokas eZeras“ LKZ II 845. Eieriij eZerélis < E¥eriai k. Kukti8kés <*E¥eras ed.: lie. @¥eras. EZeriikas 1. DaugeliSkis, Mikalavo k. 2. Girkalnis, Griciy k. 3. Joni&kis, PamaZupiy k. 4, NemakStiai, GuSkaliy k. 5. RidiSkés, Aluonos k. 6. Siaulénai, Pilneliy k., 7. Siluva. : lie. e¥eriixkas ,,nedidelis eZeras“. Gabs (|| Gebizas?) Kruonis, Snipeliy k., plg. Gab-jduriskis e%. Pilviskiai, Gab- -iZius up. Ylakiai; la. Gab-eni ys., Gab-ieZi vs. EnLV 1 287: pr. Gab-elin ez. GerON 34 : la. gab-ieZa ,,das Buschland“, pr. gab-awo ,,Kréte“ (greitiausiai vedinys i§ balt. *gab-, reiSkusio ,,dumblas, pelké, litinas“); balt. gabsemantika aiSkéja i§ kity ide. kalby atitikmeny — s. sl. Zaba ,,varlé“, s. skand. quappa ,,Aalquappe“, tagiau nor. trm. kvabb ,,breiartige, schleimige Masse“, s. angl. cwabbe »Sumpf*, angl. quab ,,Morast“ ; ide. *guéb(h)- ,,schleimig, schwabbelig; Quappe, Krite“ WIVW I 674; gabkitaip aiskina K. Biga, Zr. BgRR IIT 523. : Gab-jaur-iskis Pilviskiai, Parausviu k.; dél Gab- %r. Gabjs; -jaur-: lie. jéura »balos Zemé, SaltZemis; klampyné, bala“, jauris ,,klampus, smulkus* LKZ IV 315-16; suf. -iskja-, plg. Daiin-iskis eZ. Utena. . Gab-ittis Kruonis, Naujakiemio k. < Gabjs (Zr.) +suf. -utja- ; toponiminis diminutyvas. Gavioniti Séeras <Gadidnys k. (: lie. pyd. Gadidnis) Jazintai. Gadeika SventeZeris, Janénu k., plg. Gadeik-upis up. Kretinga <lie. pyd. Gadeika; greigiausiai suvardininkéjes eliptinis kilmininkas ik posesyvinio Gadeikos e&eras*. Gadén-ditis SemeliSkés, N. Aleksandraukos k. <Gadénas (2r.) ez. +suf. -aitja-; toponiminis diminutyvas. * Zr. B. Savukynas, Kilmininkiniai lietuviy vietovardziai, »Lietuviy kalbotyros Klausimai“, VI, Vilnius, 1963, p. 240. 185 Gadé&nas SemeliSkés, N. Aleksandraukos k. <lie. pvd. Gadénas, plg. Gadeika - eZ.; greitiausiai suvardininkéjes eliptinis kilmininkas i8 posesyvinio Gadéno eZeras‘. Gaidé RimSé, Gaidés k., plg. Gaidjs e%. AdutiSkis, Gaid-inis eZ. Ridi8kés, Gaid- -upis up. 1. Girkalnis, 2. UZventis, Gaidz-iupSs Jonava; la. Gaide up., Gaid-upe up. EnLV I 288; pr. vv. Gaiden Ger ON 34; plg. taip pat apofoninj varianta gied-(r)-: lie. Gieda-vard}s eZ. Leipalingis, Gfed-ulis up. Viek8niai, Gied-r-fs eZ. Daugailiai, Gied-r-€ up. Taujénai; la. Dzied-aksJi vs. EnLV 1 262 : gaidryti | giedrinti, giedras .,Skaidrus, tyras, Svarus“; plg. pr. gay-/-is ,,weiB“; la. gai-s-s ,,8viesus“, gr. pard-p-6¢ »Klar, leuchtend“; balt. apeliatyvy Sios Saknies apofoniniai variantai gai-d- | gie-d- | gi-d- | gai-s- ( <*gai-d-sresp. gai-s-) | gai-Iatstovaujami ir hidronimijoje; be aukStiau minéty plg. dar. la. Dzidrais ezers ( : dzidrs ,,skaidrus, giedras“) EnLV I 257, lie. Gais-upis up. Naujamiestis, pr. Gailen eZ. GerON 35; kai kurie lie. hidronimai su Gaidyéliau galéjo biti liaudies etimologijos perprasminti pagal gaidj ,,gallus gallinaceus“. Atskiri GaidSaknies hidronimai gali biti ir antroponiminés kilmés ( : pvd. Gaidjs). Gaid-inis Ridiskés, Panosiskiy k., Zr. Gaidé; suf. -inja-. GaidYs || Stajétiskio eZeras AdutiSkis, Stajétiskio k., Zr. Gaide. Gaidz-iikas 1. Degutiai, Grazutés m8. 2. Molétai, Bebrusy k., Zr. Gaidé; suf. -~juka-. Gaigal-inis 1. Scirijai, Gudoniy k. 2. Sventionéliai, Kampuotélés vs., plg. la. Gaigal-ena up. EnLV I 288, pr. Gaygel-yth eZ. GerON 34 : lie. gaigalas ,,antinas“ plg. la. gaigale ,,Méwenart“, pr. gegalis ,,kleiner Taucher“ +suf. -inja-. Gaigal-is 1. Linkmenys, Pagailés I k. 2. Nementiné, KragZliu k. 3. Zelva, Virbaly k., plg. Gaigal-is up. Geryétiai, Sakalaitiy k. BTSR, Zr. Gaigalinis; sudaiktavardéjes biidvardis, -jakamieno vedinys. Gail-iekas Seirijai, Ragani8kés k., plg. Gdil-intas eZ. Merkiné, pr. Gailen eZ. GerON 35 : pr. gaylis ,,weiB, plg. lie. Gaidé (zr.) e%., Giedrfs ez.; vakariniu balty vandenvardis, Zr. BgRR II 100, III 135; suf. -iekagreitiausiai yra suf. -eikaapofoninis variantas, plg. Taur-eikiis ez. SemeliSkés ir Taur-ieka up. Stakli8kés, Zr. dar SkZD 160. Gail-intas Merkiné, Galintény k., Zr. Gailiekas; suf. -inta-, plg. Ziv-intas ez. Simnas, Vies-intas eZ. VieSintos; pagal Saknj ir teritorija greitiausiai vakariniy balty (jotvingiy) vandenvardis. Galintény eZerélis < Galinténai k. (< Gailinténai < Gdilintas (Zr.) ez. + suf. -éna-) Merkiné. Gaim-fnas Molétai, Ciulénu k., plg. lie. Geim-iniai k. Simonys, Gim-balé bl. Subatius, Gfm-alas kl. Tel8iai, pr. Gimm-er eZ., Gyme ez. GerON 41 (Saknies apofonija: gaim-/geim-/gim-/gym-): lie. gimus ,,glitus* LKZ TI] 316; dél semantikos plg. lie. Gleité up. Endriejavas, Glit-upis up. Zarénai, Glitis eZ. Gauré; suf. -yna-, plg. Vépr-ynas ez. Veisiejai. Gala-dus¥s Lazdijai, Galadusio k.; dél Gal-(a)- plg. Gala up. Lygumai, Gdl-stas eZ. Lazdijai, pr. Gal-anten ez. GerON 35; balty hidronimy Saknis galdaugeliu atvejy neatskirtina (kaip apofoninis variantas) nuo gel-/gil-: lie. gilts, gelmé, plg. rus. 2000MA, 20A0MeHd ,,offenes Meer“, s. ind. jala-m ,,Wasser, NaB“, plg. dar lie. gal-vis * Ibid. 186 »Savaime pasidariusi kiidra senos upés vagos vietoje ar uZutéky“ LKZ III 85; dél dusZr. Dausinas. Gal-élis (|| Davigiliai) Salakas, Zr. Galadusys; suf. -elja-. Galg-aitis Trakai, KunigaikStinés k., plg. Galg-iizkas upl. Vainutas; la. Galdz-ini vs. Galga vs. EnLV I 292; Zr. Galadusjs; suf. -g- +aitja-. Gal-inis 1. Giedraitiai, Gudeikiy k. 2. Lazdijai 3. (|| Salma) Smalvos, Salnos k.; Zr. Galadusys; suf. -inja-. Galn-dkis du eZ. Molétai, Stirniy k., Zr. Gdl-nis; suf. -akja-, plg. Vis-akis up., dr. SkZD 125. Gal-nis Semeli8kés, Prisi8kiy k., Zr. Galadusys; suf. -n-, Zr. SkZD 221. Gal-nas JoniSkis (Nementiné), Dubingiy mi., Zr. Galadusys; suf. -ona-, plg. Pal-6nas up. Ariogala, Zr. SkZD 274. Gal-stas || Gau-stas Veisiejai, Laibagaliy k., Zr. Galadusys; Gdustas <Gdlstas, kaip / depalatalizacijos rezultatas; suf. -sta-, Zr. SkZD 324. Gal-nonai || Gal-u6nas || Geluonai Molétai, Simantiy k., Zr. Galadusys; suf. -uona-, plg. E¥er-uona up. Tauragé, Zr. SkZD 282. Gal-uonis KuktiSkés, Pagaluonés k., Zr. Galadusys; suf. -uonja-, Zr. SkZD 284. GAl-vé (grei¢iausiai i8 *Galvis) Trakai, plg. lie. Gala-dusfs (Zr.) eZ., Gal-6nas ez., Gala up. Lygumai; pr. Gal-anten eZ. GerON 35 : galvis ,,savaime pasidariusi kiidra senos upés vagos vietoje ar uzutéky“ LKZ III 85; la. dzelve ,,ein Wasserloch im sumpfigen Moraste; eine einschiessende Stelle, die man nicht passieren kann“ (: lie. gilts ,,tief“); suf. -vé, Zr. SkZD 379. Saknies apofonija : gal-/gel-/gil-/gyl-. Galv-élis Kuktiskés, ZieZuliy k., Zr. Galvé; suf. -elja-. Galy-inis Merkiné, Druskininky k., Zr. Galvé; suf. -inja-. Galvé-Zeris (< *Galvo-eZeris) OnuSkis, KazokiSkiy k., Zr. Galvé; antrasis komponentas eZeras. Gard-éliai Semeli8kés, Stanciky k., plg. Gdrd-uva up. Laukuva, Gard-uva up. Gudziiinai, Gdrd-upis up. Survili$kis, Gafd-inas up. Panevézys; la. Gard-upe up., Gard-auna up. EnLV I 279; apofoniniai Saknies gardvariantai yra gerdir gird-, plg. lie. Gerd-aujé up. Gargidai, Gérd-upis Tverai, Gerd-iisé (|| Keriilé) up. Vidukle; la. Dzérd-uptte up. EnLV I 255; lie. Gird-elis up. Krekenava; balt. hidronimy Saknis gar-d|ger-d-|gir-dneatskirtina nuo lie. gerti, girdyti; dél semantikos plg. s. rus. Zerelo ,,(Flu8)mtindung“, ukr. Zorlé ,,FluSbett“, s. ek. Zfiedlo ssQuelle“ VsREW420; suf. -élja-. Garg-dSius Utena, PuSynélés vs., plg. la. Gafg-alin¥ m8. EnLV I 297: lie. garga%é ,,labai susiraizges, susisukes daiktas; garankstis“ LKZ II 128; suf. -asju-, plg. Gerd-a¥iai k. Leipalingis, Zr. SkZD 316. Gaspariskés éZeras (|| Kicgeilis) < Gaspariské k. Mielagénai. GastautiSkiy @Zeras <Gastautiskés k. Semeliskés. GaudéSiaus GZeras <pyd. Gaudésius Tel8iai, Deguéiy k.; kilmininkinis posesyvinis vandenvardis. Gaiisty-inis || GauStv-injs Tytuvénai; Sis eZero vardas, neturintis atitikmeny balty hidronimijoje, greitiausiai yra padarytas su suf. -injai§ apeliatyvo *gaiit-vé, atitinkandio lie. gu%t-vé ,,samany gentis — Hylo comium“, plg. lie. guo#tis, giztis, gailztis ,,riestis, trauktis“; Saknies apofonija: gauz-/giiz-/guz-/guoz-. Gay-ditis Ignalina, Zr. Gavys; suf. -aitja-; toponiminis diminutyvas. 187 Gaveikiy eZerélis <Gaveikiai k. Kamajai. Gavénas <pyd. Gavénas Molétai, Sanklodi8kiy k.: suvardininkéjes eliptinis kilmininkas® i§ posesyvinio Gavéno ezeras. GayéniSkio SZeras <Gavéniskis vs. JazZintai. Gay-iekas SemeliSkés, Peliiinu k., Zr. Gavys; suf. -ieka-, plg. Gdil-iekas (Zr) ek., Zr. SkZD 160. Gays || Gay-eikis Ignalina, Antagavés k., plg. lie. Gav-fekas ez. Semeligkés: la. Gav-ene pv. EnLV I 305; pr. vv. Gaw-en GerON 37; taip pat lie. Gauja up. DieveniSkés, la. Gaiija up. (Zr. BgRR III 852) ir lie. Gév-ija vs. Varniai; hidronimy Saknis gav-/gov- (<*gau/*gau), gal bit, neatskirtina nuolie. goti ,,citi; sinonimas eery vardams su gavbity Aiserai (Zr.) eZ. Labanoras; suf. -eikja-, ir. SkZD 160. Gedmino eZerflis <pvd. Gedminas Alsédziai, Gegrény k.; kilmininkinis posesyvinis vandenvardis. Geiboniii éZeras <Geibdnys k. Vievis. Geistiilis OnuSkis, Kaniiiky k. <avd. *Geisditlis, greitiausiai suvardininkéjes eliptinis posesyvinis kilmininkas; plg. dar pvd. Geistitinas, Geisténiai vs. Ignalina, Geisciai k. RokiSkis. Géj-ikas OnuSkis, Géjaus m8., Zr. Géjus suf. -ika-; toponiminis diminutyvas. Gé&jus Onuskis, Géjaus m8., plg. lie. Gei-upis up. Raseiniai; la. Dzejas strauts pv., Dzei-purs py. EnLV I 251: netiesiog lie. gijd ,,sitilas, sruoga; drika“; geinSs »sprietaisas i8 virviy j medi prie bitin kopti*; dél semantikos pig. s. sl. Zica ,,nervus“, gr. Bide ,,Bogen“; balt. Saknies gé-/gi-/geihidroniminé reik8mé greitiausiai yra »lenktas, riestas“, plg. dar lie. geings ,,lenkta lazda ripkai muti“. Géla Nemenéiné, plg. lie. Géljs eZ. KuktiSkés, Gél-ainis eZ. Tauragnai : lie. pa-gélué ,,8altis“, la. dzeltrs ,,kthl“; plg. dar lot. gelu ,,K<e, Frost“, got. kalds » Saltinis*. Gél-ainis Tauragnai, Gaideliy k., Zr. Géla; suf. -ainja-, plg. meld-ainis ,,uzauges eZeras“, Zr. SkZD; pagal daryba — greitiausiai sudaiktavardéjes bidvardis. Gél-ditis Nementiné, Zr. Géla; suf. -aitja-. Geled-nia Svenéionys, Gelednios k., plg. lie. Géld-upé Kaltinénai, Gelda up. Raseiniai, Geld-upis up. Siluva; la. Dzelda up. EnLV 1 251, pr. vv. Geld-iten GerON 39, pr.lie. Geld-dpé up. LLR Geldapé : netiesiog la. dzeldét ,,fest werden (vom Schnee, der sich fest gesetzt hat)“ LVV I 540, plg. dar slov. #/éd ,,Glatteis“, s. sl. 2lédica ,,gefrorener Regen“ : ide. *ghelad- ,,Eis“ W1 VW I 629; suf. -nja. Gelez-inis Vievis, Zabakos k., plg. lie. GelZis eZ. AlsédZiai, la. Dzelz-upe up. EnLV I 253 : lie. gelezis, gelZis, la. dzélzs +suf. -inja-. Gelioniii eras <Geliénys vs. Auk&tdvarys. Gélfs KuktiSkés, Zr. Géla. Géliti eZeras Balninkai, Géliogaliu k., Zr. Géla; kaip todo kaimo vardas Gélio-galiai, eZero vardas yra buves *Géljis || *Géliat; kilmininkinis vardas yra ne kas kita kaip isigaléjes vardo kilmininkas i§ formos Géliaf. Gel-oy-iné Merkiné, Gelovinés k., Zr. Galvé; Saknies apofonija gal-/gel-/gil-| -gyl-; suf. ov- +-iné. Gél-uotas Molétai, Anturkés mstl., Zr. Géla; suf. -uota-, plg. Klab-uétas ez. VyZuonos. Ibid. 188 Gél-uva Kurtuvénai, Pageluvio k., Zr. Galvé; suf. -uva-. Gel-iz#is Auk&Stdvarys, UZuguostio k., Zr. Galvé; suf. -uija-. Gél-iiZis Utena, Margavoniy k., Zr. Géla; suf. -udja-. Gelvanés eZeras Gelvonai, Seiniiiny k., etim. Zr. Gdlvé, Gelvé; suf. -ané <*oné: kilmininkinis vardas, matyt, yra jsigaléjes vardo kilmininkas i formos Gelvoné, plg. jo vedinj Gelvonai mstl. : Gely-aitis SemeliSkés, Budiliy k.; Gélvés suf. -aitja-, toponiminis diminutyvas. Gélyé || Gelva || Gelvés &eras Gelvonai, Bagdisiy k., Zr. Galvé. Gélvis Semeliskés, Budiliy k., Zr. Galvé. Gelzis Alsédziai, Pagermantés k., Zr. Gelezinis; Genioniij tZeras <Genidnys k. Onuskis. Gepu ézeras OnuSkis, Dembinos k.:? Gérkoniu eZerélis <Gérkonys k. Dik&tas; Gefm-antas TelSiai, Dziuginény k., plg. pr. vv. Germ, Germ-ayn, Germ-ynyn GerON 40, o taip pat lie. Girm-uonJs/Girmud up. Pakuonis, pr. vv. Girme ibid. 42 (Saknies apofonija: ger-m-/gir-m-): germé ,,senas miSkas, giria*, LKZ III 260, germ-enés ,,Silinis saliavas; Peucedanum Oreoselinum“; uz-germ-éti uzaugti~, 0 taip pat lie. giria Zr. FrLEW 153; dél semantikos plg. Misk-inis eZ. 1. Daugailiai. 2. Obeliai, Sil-inis eZ. 1. Dusetos, 2. Linkmenys; suf. -anta-, plg. Al-antas up., Sél-antas up., Zr. SkZD 374. Gery-étis trys eZerai Salakas, plg. Gerv-é¢ia up. Musninkai; la. Dzérv-itis eZ. EnLV I 256 : lie. gérvé, la. dzérve ,,grus grus“ +suf. -étja-, Zr. SkZD 351; arba : lie. Zerv-énti ,,srauniai tekéti*. plg. lie. ZervJnos pv. Keturvalakiai ir dazna vandenvardj Zerv-ynas (Lazdijai, Krosna, Leipalingis), kuris dél santykio z : z laikytinas jotvingisku®; dél veliarinio ir palatalinio kaitos (g/2) plg. lie. gnybti/inybti, gumbas/Zambas. Gery-inis 1. Leipalingis, VerSiy k. 2. RiadiSkés, Panogiskiu k., Zr. Gervétis; suf. -inja-. Gervin-iikas Leipalingis, Cerniausky k. 2r. Gervinis +suf. -uka-, toponiminis diminutyvas. Gieda-vard¥s Leipalingis, Vilekiy k.; dél GiedZr. Gaidé; dél vardplg. verd-éné ,Saltinis“ ir lie. hidronimus : Vafdas up. Zelva, Vard-iksné up. Seduva, Vard-uva up. Mazeikiai, VardZitis up. Udrija; Saknies apofonija vardElverd. Giedraitiy GZeras (|| Kiementas) <Giedraiciai mstl. Giedr-élis Linkmenys, PazZemio k. : lie. giedras, plg. Gaidé (Zr.); suf. -elja-. Giedr¥s Daugailiai, Rukliy k.; lie. giedras, plg. Gaidé (2r.). Gil-Andis (|| Ge/-dndis) OnuSkis, Derioniu k., plg. Galvé (Zr.) : lie. gilis ,,tief + suf. -andja-, Zr. SkZD 101, plg. Kiwr-andas up. Betygala, Gir-andas up. ten pat; gilsantykiuoja su gel-, kaip gilts ir gelmé. Gil-aiiSis Betygala, Procitiny k., Zr. Gil-andis; suf. -auija-, plg. Lék-ausis up. Laukuva, Zr. SkZD 318. Gil-b-ietis Rudamina, Gilbievio k., plg. Gil-ba up. Kuktiskés : lie. gilts suf. -b-+-ietja-, plg. Rim-ietis eZ. Lazdijai, Zr. SkZD 360. * Platiau dél etim. Zervynas ir. S. Karalitinas, Pastabos dél vardo Zervynos kilmés, ,, Zervynos, kraStotyros bruoZai“, Vilnius, 1964, p. 136-139; B. Casyxuuac, K mpo6aene saHaquoOanruiickoro cy6ctpata B wrosananHol JIutBe, ,,Baltistica*, 2, 1966, Vilnius, p. 171. 189 Gil-iné Smalvos, Gilinés vs., Zr. Gilandis; suf. -iné. Gilidji Simnas, Atesninky I k.: gilidji — ivardziuotiné bidvardzio gili (f.) forma. : Gylidkas Linkmenys, Uni8kiy I k.: lie. gjlis ,,gilumas“, gylé ,,gelmé“ +suf. -joka-, plg. Egl-idkas ez. Gilis Daugai, Pagilés k. : lic. gilus, plg. Gilidji e%., Simnas; Bdltis (: bdltas) tipo biidvardinis -iakamieno darinys. Gil-5é Merkiné, Pagil8io k., Zr. Gilis, suf. -sé, plg. skép-Sé ,,skepeta“, Zr. SkZD 316. Giltinés eZerélis Kurkliai, Kurkliy I k.: giltiné ,,mirtis, mirties simbolis“. Gilué-idkas Sventionéliai, Santakos vs., Zt. Gilittis 3 +suf. -juka-; toponiminis diminutyvas. Gil-iiSis 1. Merkiné, Netiesu k. 2. Punskas, Giluisiy k., LLR 3. Veisiejai, Babry k. : lie. gilts +suf. -wisja-, Zr. SkZD 319. Gil-litis Simnas : lie. giliis +suf. -uitja-, Zr. SkZD 365, Gil-iSis Trakai, BabriSkiy k. : lie. gilts +suf. -usja-, Zr. SkZD 319. Gil-iiSis 1. Daugai, Daugy k. 2. Onuskis, Derioniy k. 3. SemeliSkés, Bi&kauGiznos k. 4. SemeliSkés, Gilidio k. 5. Semeliskés, Klevinés k. 6. Semeliskés, Strévos k. : lie. giliis + suf. -iisja-. Gilut-aitis Mielagénai, Gility k., Zr. Gilitas 3 +suf. -aitja-; toponiminis diminutyvas. Giliitas 1. Kaltanénai, Pagilités k. 2. RimSé, Maniuky k. 3. Syentionys, Avizieniskés k. : lie. gilus suf. +-ata-, Zr. SkZD 364. Gilitis 1. JoniSkis (Nementiné), Zuky k. 2. Smalvos, Saly vs. 3. Sventionéliai, PerSuokSnos vs. : lie. gilis +suf. -utja-. Gil-iitis DikStas, Karaéiiinos vs. zr. Gilutis; suf. -iitja-, Zr. SkZD. Gil-izis 1. Alanta, Giluziy k. 2. KuktiSkés, Buitiiny k. 3. Molétai, Kulioniy k. 4. RieSé, Giluziy k. 5. Stakli8kés: lie. gilus +suf. -uija-, Zr. SkZD 392. Gim-t-iniai Sventionys, Zelaby k., plg. Gim-t-inas up. Ylakiai, Gim-t-iné mi. Moleétai, Bijutiskio k.; la. Dzis-t-en eZ., Dzim-t-ene eZ. EnLV I 259 : lie. gimius »glitus* LKZ III 316, plg. lie. Gim-balé bl. Subagius, pr. Gimm-er eZ. GerON 41; suf. -t- +-inja-. Gineitiskiy GZeras <Gineitiskés k. Rie&é. Ginory @Zeras JoniSkis (Nemenéiné), Jukniskiy k.:? Gipin-€lis JozZintai, Zabibiskio k.; Gipinys +suf. -élja-; toponiminis diminutyvas. Gip-infs Jizintai, ZalibiSkio k., plg. la. Dzip-sni EnLV I 259: ,, 2. Girb¥s VyZzuonos; Vyzuony k., Girbjs up. ten pat; la. Dzérb-ene m%., Dzérbji vs. EnLV I 255; plg. dar lie. Gerb-énés py. TelSiai, VieSvény k. (Saknies apofonija gerb-/girb-): la. gérb-ums ,,Rodeland* FrLEW 148, lie. gerbti ,,valyti, Svarinti* LKZ III 248, gerbiss ,,Svarus“ ibid. 250, Gir-eZeris Varéna, GireZerio x. plg. lie. Gir-upis up. 1. Batakiai 2. Kelmé 3. Luoké 4. Tauragé; la. Dziy-ezers eZ. EnLV 1 261 : lie. girid ,,didelis miSkas; dykuma, tyrai* + eZeras. Girgidiités eZeriikas <Girgzdité kl. Varniai, Pagirgzdiitio k. 190 Gir-ija (|| Berndty eZeras) PaberZé, Bernoty k., plg. lie. Gir-ija up. Nemenéine: la. Dzir-ene py. EnLV I 261 : lie. girid ,,didelis miskas; dykuma, tyrai“ + suf. -ija. Girnakaligi @Zeras <Girnakaliai k. Vievis. Gir-ut-aitis Labanoras, Priidiskés k., Zr. Girija; suf. -utja- +-aitja-. Gir-it-i8kis Labanoras, Pridiskés k., Zr. Girija; plg. Girutaitis ten pat; suf. -utja- +-iskja-. GYz-eZeris Kelmé, Gailiy k., plg. Gaiz-upis 1. Anyk&tiai 2. ViekSniai; pr. Gysyein vy. GerON 42 : lie. gizis ,,suriiges, suSvinkes* + @Zeras. Gititiny @Zeras <Gifiinai k. Trakai. Glamb-6t-i8ké Kurtuvénai : lie. glamibyti ,,trypti, mindZioti, klampoti* LKZ ILL 394 +suf. -ot- +iské, plg. dél semantikos lie. Klampjné up. Josvainiai, Klampé up. JoniSkis, Klamp-upis Barzdai. Glasmynas Alanta, Syobikélio k. <*Gluosnynas (trm. Gla.smi‘nas dél n disimiliacijos), plg. lie. Giiosné up. Simnas, Ghiosn-upis Alytus : lie. gluosnynas ,,gluosniais (salix) apaugusi vieta‘; dél semantikos plg. Eg/jnas eZ. Molétai, Azuolynas ez. KaiSiadorys. Gl€bas Varéna : lie. glebis ,,tiZus, slidus* LKZ II 408, glébéti ,,tepti, terlioti, glémoti, glézoti“ ibid. 406; dél semantikos plg. Gljnas ez. Merkiné, Glitis ez. Gauré. Glynas Merkiné, Mardasovo k., plg. la. Gjinuezers En LV I 311 (be pagrindo ten betarpiSkai siejamas su Glinovka vs. ir su rus. eauna) : lie. glinti (glina, gliné) ,,tepti, glieti“, gléinia ,,gliti Zemé, purvyné“, gleinis »iStiZes, lipus, slidus* LKZ III 409: Saknies apofonija glein-/glin-/glyn-, plg. dar Glitis/Glytezeris (: glitus — ta pati Saknis tik su determinatyvu -t-). Glitis, -Cio || Glitis, -iés || Glyt-eZeris Gauré, Eitiu k,, plyg. lie. Glit-upis up. Zarénai, Gleité up. Endriejavas; la. Glite vs. EnLV 1 309; pr. vv. Glitt-eynen GerON 43 : lie. glitis ,,glebus, tizus; slidus, pavandeniaves* LKZ III 427; la. glits (ta patia reik’me) LVV I 627; Saknies apofonija gleit-/glit-/glyt-, plg. dar Gljnas eZ., kur ta pati Saknis su determinatyvu -n-. GlitiSkiy @Zeras <Glitiskés k., Paberzé. Glidas Varniai, Pavandenés k., plg. lie. Gliidas up. ten pat; la. Glude vs., Gluddis vs. EnLV I 310-11; pr. Glode bl. : lie. gludis »glotnas, plynas, lygus; slidus“* LKZ Ul 438, gluodas ,,lygus, gludus“ ibid. 440; la. gluds ,,glatt, aalglatt, schliipfrig; eben, sauber“; Saknies apofonija glud-/gluod-|gliid-. Glik-aitis Varéna, Glako k., Zr. Glitkas +suf. -aitja-; toponiminis diminutyvas. Gliikas Varéna, Gliko k. (plg. ? la. Gloga pl.): lie. glizk-snis ,,klukSnis, gurgSnys“; Saknies apofonija gluk-/glik-. Gli8-nia Sventionys, Zasiny k., plg. Glui-dkas e.: lie. ghisas ,,kurtias“ (Zr. FrLEW) +suf. -nia, plg. Geled-nia ez. Glu8-dkas 1. Degutiai, Vilitni8kiy k. 2. || Gluiok-élis Degudiai, Zarki8kiy k. 3. Dusetos, Norkyéiy k. 4. Smalvos, Auk8takalnio k. 5. Smalvos, Jokubaukos k. 6. Smalvos, ObeliSkiy k., Zr. Gliinia. Gojélis (|| Kieliskas) Udrija, Kielisko k.: lie. slavizmas gojélis ,,nedidelis gojus, giraité“. Géj-inis Sventionéliai, Pakarvinés k. : lie, slavizmas g6jus (brus. 2a) ,,nedidelis miSkelis* +suf. -inja-. 191