Ežerų vardai

LIETUVIŲ KALBOS LEKSIKOS RAIDA LIETUVOS TSR MOKSLŲ AKADEMIJA EŽERŲ VARDAI1 B. SAVUKYNAS E – G Egl-ežeris (|| Jasiūnų ežeras) Švenčionys, Teberiškės k., plg. Egl-ynas ež. Moletai, Egl-upis up. 1. Skuodas 2. Vaškai; la. Eglu ezers EnLV I 265 : lie. eglė „picea“ + ežeras, plg. dėl semantikos dar Klėv-žeris (<*Klėv-ežeris) Semeliškės. Eglynas Moletai, Čiulėnų k. : lie. eglynas „eglių miškas“; plg. dar Ąžuolynas ež. Kaišiadorys. Egl-inis (trm. Aglinis) Obeliai, Trumponių k., žr. Eglėžeris, suf. -inja-, plg. Egl-inis. Egl-inis Smalvos, Vyšniškės k. : lie. ėglis, ėglius „juniperus communis, kadagys“ + suf. -inja-; dėl semantikos ir darybos plg. dar Ąžuol-inis ež. Degučiai, Berž-inis ež. Kaltanėnai, pr. Bers-in v. GerON 19. Eglis Semeliškės, Kozelkiškių II k. : lie. ėglis „juniperus communis“, plg. dar Eglius ež. Dusetos. Eglius Dusetos, Jasų k. : lie. ėglius „juniperus communis“, plg. dar Eglis ež. Semeliškės. Egl-iokas || Egl-iukas Dusetos, Jasų k. < Eglius (žr.) + suf. -joka- || -juka-; toponiminis diminutyvas. Eig-ūtis Antazavė, Ajočių k. plg. la. Eig-uts pv. ir bl. EnLV I : lie. pvd. Eigỹs + + suf. -utja-; posesyvinės ar memorialinės reikšmės vardas. Eikiniskio ežeras || Baldūnų ežeras < Eikiniskis k., Baldūnai k. Juodupė. Elmis Anykščiai, Elmiškio k., plg. Elmė up. ten pat; la. Elmij EnLV I; plg. dar lie. Alm-enas (žr.) ež. Linkmenys, Alm-uonė up. Kraupiškas: (balt. šaknis elm- (alm-): lie. almėti, elmėti „sunktis pamažu, tekėti be sustojimo, varvėti, bėgti, pūliuoti“, almynė „dumblynė, marmalynė“ LKŽ I 88, II, 815; žr. dar Hr AF 35². Elzbietė Tirkšliai, Voverių k. : ? 1 Straipsnius, aiškinančius ežerų vardus, prasidedančius A, B, Č ir D raidėmis, žr. „Lietuvių kalbotyros klausimai“, III, p. 289 tt. (ten yra įvadinės pastabos ir santrumpos), IV, p. 219 tt. ir V, p. 191 tt. Šiame straipsnyje vardų lokalizacija nurodoma ne rajonais, o stambesnėmis artimiausiomis gyvenvietėmis, kaip „Lietuvos TSR upių ir ežerų vardyne“, Vilnius, 1963 (santrumpa UEV). 2 Kr AF – Hans Krahe, Unsere ältesten Flussnamen, Wiesbaden, 1964. 183 Enčias Vadokliai, Sodeliškių k., plg. Enčia up. ten pat; la. Eñtes vs. EnLV I 274; taip pat plg. la. Añtes (?) EnLV I, lie. Antė up. Rietavas, Ančia up. Kapčiamiestis; ent- santykiuoja su ant-, kaip elm- su alm- (žr. Elmis); etim. žr. Ančia. Endriuškāičių ežeras <Endriuškāičiai k. Alsėdžiai. Erzv-ėtas || Erzv-ētai (t. Arzvėtas || Arzvėtai) Tverečius, Erzvėto k., Erzv-ėta up. ten pat, plg. Erž-vilkai up. Eržvilkas; la. Erži vs. EnLV I 276, Arž-uga up. ibid. 43; pr. Arse up. (*Aržė) GerON 11 (dėl erž-/arž- plg. elm-/alm-, žr. Elmis), plg. taip pat pr. Arga GerON 11; baltiškoji veliarinio ir palatalinio kaita g/ž (plg. érgti, argōti/aržōti); hidronimų šaknis erz- čia yra, tur būt, dialektinis baltiškosios šaknies arž-/erž- variantas, greičiausiai dialekto artimo sėliams (ar latgaliams?) reliktas: balt. arg-/erg-/arž-/erž- : ide. *arg- „glänzend, weiblich“; s. ind. árjunah „licht, weiß“; gr. ἀργός „weiß“, žr. dar Hr ĀF 53; kaip antrinius šios šaknies baltų vedinius plg. lie. érgti, argōti, aržōti, padarytus pagal tą patį semantinį modelį, kaip bálnas „baltas“ → balnōti „plėšti, brėžti“; suf. -ėta-, plg. Sīrv-ėtas ež. Mielagėnai, žr. SkŽD 341. Ežeras || Ešer-aitis Linkmenys, Vaišniūnų k., plg. la. Aser-itis EnLV I 43 : lie. ešeras, ešerys „perca fluviatilis“; suf. -aitja-. Ešerėlis Pabiržė, žr. Ešeras; suf. -ėlja-. Ešerinė 1. Kurtuvėnai 2. Nemenčinė 3. Raudondvaris, Didvyrių k., žr. Ešeras; suf. -inė. Ešer-in-ėlis Veisiejai, Babrų k., žr. Ešeras; suf. -inja- + -ėlJa-. Ešerinės ežeras Šilutė, Varšėdžių mstl., žr. Ešerinė; greičiausiai vardo kilmininkas. Ešer-inis 1. Alsėdžiai 2. Antalieptė, Indučių k. 3. Daugai, Daškonių k. 4. Degučiai, Subatiškių k. 5. Dubingiai 6. Kuktiškės, Budriškių k. 7. Kuktiškės, Motviškių k. 8. Kurtuvėnai, Pašvinės k. 9. Linkmenys, Sidabrinės vs. 10. Merkinė, Samūniškių k. 11. Molėtai, Čiulų mš. 12. Molėtai, Stirnių mš. 13. Onuškis, Jurgionių k. 14. Onuškis, Utos k. 15. Panemunėlis, Meldeikių k. 16. Rudnia, Krokšlio k. 17. Rudnia, Lynežerio k. 18. Rumšiškės, Pienelių k. 19. du ežerai Salakas, Pošerinės k. 20. Seinai LLR 21. Skapiškis 22. Svėdasai, Slėpiškių k. 23. Švenčionėliai, Mielagėnų k. 24. Tauragnai, Ažvinčių mš. 25. Varėna, Glūko k. 26. Vievis, Ešerinės k.; žr. Ešeras; suf. -inja-. Ešerin-iukas Kuktiškės, Obelynės k., žr. Ešerinis 7 + suf. -juka-; toponiminis diminutyvas. Ešerin-ūkas Rudnia, Lynežerio k., žr. Ešerinis 18 + suf. -uka-; toponiminis diminutyvas. Ežerai keli ežerėliai Pagėgiai, Vielaičių k.: lie. ežerai (nom. pl.). Ežerāitis 1. Eišiškės, Čebatorių ap. 2. Riešė, Ežeraičių k. 3. Tauragė 4. Varėna, Bižų k. : lie. ežerāitis „nedidelis ežeras“. Ežerālis 1. Palanga 2. Plateliai : žem. ežerālis „nedidelis, menkas ežeras“. Ežeras 1. Pampėnai, Sereikonių k. 2. Pampėnai, Stebeikių k. 3. A. Panemunė, Šlienavos k. 4. Panevėžys, Pakuodžiupių k. 5. Priekulė, Vilkmedžių k.; plg. la. Ezers tvenkinys EnLV I 277, pr. Azare pl. : lie. ežeras. Ežerė Molėtai, Laumėnų k. : lie. ežeras; sudaiktavardėjęs būdvardinis darinys. Ežerėlia-balė Švent ežeris, Kirtiliškės k. : lie. ežerėlis + bala. Ežerėlis 1. Antalieptė, Zabičiūnų k. 2. Biržai, Ežerėlių k. 3. Biržai, Mikenų k. 184 4. Ignalina 5. Jonava, Lukošiškių k. 6. Jūžintai, Gegeliškio k. 7. Kapčiamestis, Alekniškių k. 8. Kurkliai, Pavirinčių k. 9. Naujamies­tis, Miškių k. 10. Pakruojis 11. Pasvalys, Maskoliškių k. 12. Pušalotas, Pamiškės k. 13. Radviliškis, Kutiškių k. 14. N. Radviliškis, Spingučių k. 15. Salakas, Akriemių k. 16. Skapiškis, Kepuriškio k. 17. || Švėnininkų Idubas Smilgiai, Švėnininkų k. 18. Surviliškis 19. Veisiejai, Aradninkų k. : lie. ežerėlis „nedidelis ežeras“. Ežer-ėlis Pampėnai, Sreikonių k. < Ežeras (žr.) + suf. -ėl-ja-; toponiminis diminutyvas. Ežerėt-šlaitis || Šlait-ežeris Degučiai, Biržūnų k. : lie. *ežerėtis + šlaitas/šlaitas + ežeras. Ežerėkų ežeras < Ežerėkai k. Varenav: ežeras + suf. -ėka-, plg. Gav-iekas ež., žr. SkŽD 160. Ežerikas 1. Karklė, Išės k. 2. Karklė, Tovės k. : lie. ežerikas „nedidelis ežeras“; dėl suf. -ika- žr. SkŽD 127. Ežerynas 1. Seirijai 2. Simnas, Ponkiškių k. : ežerynas „užaugęs, išdžiūvęs ežeras“ LKŽ II 845; čia greičiausiai reikšme „nedidelis ežeras“, plg. pietvakarių dzūkų lapynas „lapiukas, lapės vaikas“. Ežer-inis Joniškis (Nemenčinė), Poežerinės k.: lie. ežeras + suf. -inja-. Ežeriokas 1. Rokiškis, Meldučių k. 2. Tauragnai, Skroblų k.: rytų aukštaičių ežeriokas „didokas ežeras“ LKŽ II 845. Ežerių ežerėlis < Ežeriai k. Kuktiškės < *Ežeras ež.: lie. ežeras. Ežeriukas 1. Daugel iškis, Mikalavo k. 2. Girkalnis, Gricių k. 3. Joniškis, Pamažuopių k. 4. Nemakščiai, Guškalių k. 5. Rūdiškės, Aluonos k. 6. Šiaulėnai, Pilnelių k., 7. Šiluva. : lie. ežeriukas „nedidelis ežeras“. Gabys (|| Gebizas ?) Kruonis, Šnipelių k., plg. Gab-jauriškis ež. Pilviškiai, Gab-ižius up. Ylakiai; la. Gab-eņi vs., Gab-ieži vs. EnLV I 287; pr. Gab-elin ež. GerON 34 : la. gab-ieža „das Buschland“, pr. gab-awo „Kröte“ (greičiausiai vedinys iš balt. *gab-, reiškusio „dumblas, pelkė, liūnas“); balt. gab- semantika aiškėja iš kitų ide. kalbų atitikmenų — s. sl. žaba „varlė“, s. skand. quappa „Aalquappe“, tačiau nor. trm. kvabb „breiartige, schleimige Masse“, s. angl. cwabbe „Sumpf“, angl. quab „Morast“ : ide. *gweb(h)- „schleimig, schwabbelig; Quappe, Kröte“ W1VW I 674; gab- kitaip aiškina K. Būga, žr. BgRR III 523. Gab-jaur-iškis Pilviškiai, Parausvių k.; dėl Gab- žr. Gabys; -jaur-: lie. jáura „balos žemė, šaltžemis; klampynė, bala“, jaurùs „klampus, smulkus“ LKŽ IV 315-16; suf. -iškja-, plg. Daūn-iškis ež. Utena. Gab-utis Kruonis, Naujakiemio k. < Gabys (žr.) + suf. -utija-; toponiminis diminutyvas. Gačionių ežeras < Gačionys k. (: lie. pvd. Gačionis) Jūžintai. Gadeika Šventėžeris, Janėnų k., plg. Gadeik-upis up. Kretinga < lie. pvd. Gadeikà; greičiausiai suvardininkėjęs eliptinis kilmininkas iš posesyvinio Gadeikos ežeras. Gadēn-aitis Semeliškės, N. Aleksandraukos k. < Gadēnas (žr.) ež. + suf. -aitija-; toponiminis diminutyvas. 3 Žr. B. Savukynas, Kilmininkiniai lietuvių vietovardžiai, „Lietuvių kalbotyros klausimai“, VI, Vilnius, 1963, p. 240. 185 Gadėnas Semeliškės, N. Aleksandraukos k. <lie. pvd. Gadėnas, plg. Gadeikà ež.; greičiausiai suvardininkėjęs eliptinis kilmininkas iš posesyvinio Gadėno ežeras⁴. Gaidė Rimšė, Gaidės k., plg. Gaidýs ež. Adutiškis, Gaid-inis ež. Rūdiškės, Gaid-upis up. 1. Girkalnis, 2. Užventis, Gaidž-iupys Jonava; la. Gaide up., Gaid-upe up. EnLV I 288; pr. vy. Gaiden GerON 34; plg. taip pat apofoninį variantą gied-(r)-: lie. Gieda-vardys ež. Leipalingis, Gied-ulis up. Vieksniai, Gied-r-yš ež. Daugaliai, Gied-r-ė up. Taujėnai; la. Dzied-akšli vs. EnLV I 262 : gaidýti / giedrinti, giedras „skaidrus, tyras, švarus“; plg. pr. gay-l-is „weiß“; la. gai-s-s „šviesus“, gr. φαιδ-ρ-ός „klar, leuchtend“, balt. apeliatyvų šios šaknies apofoniniai variantai gai-d- / gie-d- / gi-d- / gai-s- ( < *gai-d-s- resp. gai-s-) / gai-l- atstovaujami ir hidronimijoje; be aukščiau minėtų plg. dar. la. Dzedrais ezers ( : dzidrs „skaidrus, giedras“) EnLV I 257, lie. Gais-upis up. Naujamiestis, pr. Gailen ež. GerON 35; kai kurie lie. hidronimai su Gaid- vėliau galėjo būti liaudies etimologijos perprasminti pagal gaidį „gallus gallinaceus“. Atskirį Gaid- šaknies hidronimai gali būti ir antroponiminės kilmės ( : pvd. Gaidỹs). Gaid-inis Rūdiškės, Panošiškių k., žr. Gaidė; suf. -inja-. Gaidỹs || Stajėtiškio ežeras Adutiškis, Stajėtiškio k., žr. Gaidė. Gaidž-iùkas 1. Degučiai, Gražutės mš. 2. Molėtai, Bebrusų k., žr. Gaidė; suf. -juka-. Gaigal-inis 1. Seirijai, Gudonių k. 2. Švenčionėliai, Kampuotėlės vs., plg. la. Gàigal-eņa up. EnLV I 288, pr. Gaygel-yth ež. GerON 34 : lie. gaigalas „antinas“ plg. la. gaigale „Möwenart“, pr. gegalis „kleiner Taucher“ + suf. -inja-. Gaigāl-is 1. Linkmenys, Pagailės I k. 2. Nemenčinė, Kragžlių k. 3. Želva, Virbalų k., plg. Gaigāl-is up. Gervėčiai, Sakalaičių k. BTSR, žr. Gaigalinis; sudaiktavardėjęs būdvardis, -ja- kamieno vedinys. Gáil-iekas Seirijai, Raganiškės k., plg. Gáil-intas ež. Merkinė, pr. Gailen ež. GerON 35 : pr. gaylis „weiß“, plg. lie. Gaidė (žr.) ež., Giedrỹs ež.; vakarinių baltų vandenvardis, žr. BgRR II 100, III 135; suf. -ieka- greičiausiai yra suf. -eika- apofoninis variantas, plg. Taur-eikùs ež. Semeliškės ir Taur-ieka up. Stakliškės, žr. dar SkŽD 160. Gáil-intas Merkinė, Galintėnų k., žr. Gailiekas; suf. -inta-, plg. Žuv-intas ež. Simnas, Vies-intas ež. Viešintos; pagal šaknį ir teritoriją greičiausiai vakarinių baltų (jotvingių) vandenvardis. Galintėnų ežerėlis < Galintėnai k. ( < Gailintėnai < Gáilintas (žr.) ež. + suf. -ėna-) Merkinė. Gaim-ýnas Molėtai, Čiulėnų k., plg. lie. Geim-imiai k. Šimonys, Gim-balė bl. Subačius, Gým-alas kl. Telšiai, pr. Gimm-er ež., Gyme ež. GerON 41 (šaknies apofonija: gaim-/geim-/gim-/gym-): lie. gimus „glitus“ LKŽ III 316; dėl semantikos plg. lie. Gleitė up. Endriejavas, Glit-upis up. Žarėnai, Glitis ež. Gaurė; suf. -yna-, plg. Vėpr-ynas ež. Veisiejai. Gala-dusỹs Lazdijai, Galadusio k.; dėl Gal-(a)- plg. Galà up. Lygumai, Gál-stas ež. Lazdijai, pr. Gal-anten ež. GerON 35; baltų hidronimų šaknis gal- daugeliu atvejų neatskirtina (kaip apofoninis variantas) nuo gel-/gil-: lie. gilùs, gelmė, plg. rus. голомя, голомень „offenes Meer“, s. ind. jala-m „Wasser, Naß“, plg. dar lie. gal-vis 4 Ibid. 186 „savaime pasidariusi kūdra senos upės vagos vietoje ar užuteky“ LKŽ III 85; dėl dus- žr. Dausinas. Gal-ėlis (|| Davigiliai) Salakas, žr. Galadusys; suf. -elja-. Galg-aitis Trakai, Kunigaikštinės k., plg. Galg-iūkas up. Vainutas; la. Gāldz-ini vs. Gālga vs. EnLV I 292; žr. Galadusys; suf. -g- + aitja-. Gal-inis 1. Giedraičiai, Gudeikių k. 2. Lazdijai 3. (|| Šalna) Smalvos, Šalnos k.; žr. Galadusys; suf. -inja-. Galn-ākis du ež. Molėtai, Stirnių k., žr. Gál-nis; suf. -akja-, plg. Viš-akis up., žr. SkŽD 125. Gál-nis Semeliškės, Prūsiškių k., žr. Galadusys; suf. -n-, žr. SkŽD 221. Gal-ōnas Joniškis (Nemenčinė), Dubingių miš., žr. Galadusys; suf. -ona-, plg. Pal-ōnas up. Ariogala, žr. SkŽD 274. Gál-stas || Gáu-stas Veisiejai, Laibagalių k., žr. Galadusys; Gáustas < Gálstas, kaip l depalatalizacijos rezultatas; suf. -sta-, žr. SkŽD 324. Gal-uonai || Gal-uōnas || Geluonai Molėtai, Simančių k., žr. Galadusys; suf. -uona-, plg. Ėžer-uona up. Tauragė, žr. SkŽD 282. Gal-uonis Kuktiškės, Pagaluonės k., žr. Galadusys; suf. -uonja-, žr. SkŽD 284. Gál-vė (greičiausiai iš *Galvīs) Trakai, plg. lie. Gala-dusỹs (žr.) ež., Gal-ōnas ež., Galà up. Ly gumai; pr. Gal-anten ež. GerON 35 : galvis „savaime pasidariusi kūdra senos upės vagos vietoje ar užuteky“ LKŽ III 85; la. dzelve „ein Wasserloch im sumpfigen Moraste; eine einschießende Stelle, die man nicht passieren kann“ (: lie. gilùs „tief“); suf. -vė, žr. SkŽD 379. Šaknies apofonija : gal-/gel-/gil-/gyl-. Galv-ėlis Kuktiškės, Žiežulių k., žr. Galvė; suf. -elja-. Galv-inis Merkinė, Druskininkų k., žr. Galvė; suf. -inja-. Galvó-žeris (<*Galvo-ežeris) Onuškis, Kazokiškių k., žr. Galvė; antrasis komponentas ežeras. Gard-ėliai Semeliškės, Stančių k., plg. Gárd-uva up. Laukuva, Gard-uvà up. Gudžiūnai, Gárd-upis up. Surviliškis, Gárd-inas up. Panevėžys; la. Gard-upe up., Gard-auna up. EnLV I 279; apofoniniai šaknies gard- variantai yra gerd- ir gird-, plg. lie. Gerd-auja up. Gargždai, Gėrd-upis Tverai, Gerd-išė (|| Kerilė) up. Viduklė; la. Dzērd-upīte up. EnLV I 255; lie. Gird-elis up. Krekenava; balt. hidronimų šaknis gard-/ger-d-/gir-d- neatskirtina nuo lie. gerti, girdyti; dėl semantikos plg. s. rus. žerelo „(Fluß)mündung“, ukr. žorvó „Flußbett“, s. ček. žriedlo „Quelle“ VsREW420; suf. -ėlija-. Garg-ašius Utena, Pušynėlis vs., plg. la. Gārg-aliņš miš. EnLV I 297: lie. gargāže „labai susiraižęs, susisukęs daiktas; garankštis“ LKŽ III 128; suf. -ašiu-, plg. Gerd-ašiai k. Leipalingis, žr. SkŽD 316. Gaspariškės ežeras (|| Kicgeilis) < Gaspariškė k. Mielagėnai. Gastautiškių ežeras < Gastautiškės k. Semeliškės. Gaudėšiaus ežeras <pvd. Gaudėšius Telšiai, Degučių k.; kilmininkinis posesyvinis vandenvardis. Gauštv-inis || Gauštv-inỹs Tytuvėnai; šis ežero vardas, neturintis atitikmenų baltų hidronimijoje, greičiausiai yra padarytas su suf. -inja- iš apeliatyvo *gaužt-vė, atitinkančio lie. gužt-vė „samanų gentis – Hylo comium“, plg. lie. guóžtis, gūžtis, gaižtis „riestis, trauktis“; šaknies apofonija: gauž-/gūž-/guž-/guož-. Gav-aitis Ignalina, žr. Gavys; suf. -aitja-; toponiminis diminutyvas. 187 Gaveikių ežerėlis <Gaveikiai k. Kamajai. Gavėnas <pvd. Gavėnas Molėtai, Sanklodiškių k.; suvardininkėjęs eliptinis kilmininkas⁵ iš posesyvinio Gavėno ežeras. Gavėniškio ežeras <Gavėniškis vs. Jūžintai. Gav-iekas Semeliškės, Peliūnų k., žr. Gavys; suf. -ieka-, plg. Gáil-iekas (žr.) ež., žr. SkŽD 160. Gavỹs || Gav-eikis Ignalina, Antagavės k., plg. lie. Gav-iekas ež. Semeliškės; la. Gav-ene pv. EnLV I 305; pr. vv. Gaw-en GerON 37; taip pat lie. Gaujà up. Dien-veniskės, la. Gauja up. (žr. BgRR III 852) ir lie. Góv-ija vs. Varniai; hidronimų šaknis gav-/gov- (< *gau̯/*gāu̯), gal būt, neatskirtina nuo lie. goti „eiti“; sinonimas ežerų vardams su gav- būtų Aisetai (žr.) ež. Labanoras; suf. -eika-, žr. SkŽD 160. Gedmino ežerėlis <pvd. Gedminas Alsėdžiai, Gegrėnų k.; kilmininkinis posesyvinis vandenvardis. Geibonių ežeras <Geibonys k. Vievis. Geiščiūlis Onuškis, Kaniūkų k. <avd. *Geiščiūlis, greičiausiai suvardininkėjęs eliptinis posesyvinis kilmininkas; plg. dar pvd. Geiščiūnas, Geistėnai vs. Ignalina, Geiščiai k. Rokiškis. Gėj-ukas Onuškis, Gėjaus mš., žr. Gėjus suf. -ūka-; toponiminis diminutyvas. Gėjus Onuškis, Gėjaus mš., plg. lie. Gei-upis up. Raseiniai; la. Dzejas strauts pv., Dzei-purs pv. EnLV I 251: netiesiog lie. gijà „siūlas, sruoga; drika“; geinỹs „prietaisas iš virvių į medį prie bičių kopti“; dėl semantikos plg. s. sl. žica „nervus“, gr. βιος „Bogen“; balt. šaknies gē-/gi-/gei- hidroniminė reikšmė greičiausiai yra „lenktas, riestas“, plg. dar lie. geinỹs „lenkta lazda ripkai mušti“. Gėla Nemenčinė, plg. lie. Gėlỹs ež. Kuktiškės, Gėl-ainis ež. Tauragnai: lie. pa-gėluõ „šaltis“, la. dzeltŗs „kühl“; plg. dar lot. gelu „Kälte, Frost“, got. kalds „šaltinis“. Gėl-ainis Tauragnai, Gaidelių k., žr. Gėla; suf. -ainja-, plg. meld-ainis „užaugęs ežeras“, žr. SkŽD; pagal darybą — greičiausiai sudaiktavardėjęs būdvardis. Gėl-aitis Nemenčinė, žr. Gėla; suf. -aitja-. Geled-nia Švenčionys, Gelednios k., plg. lie. Gėld-upė Kaltinėnai, Gelda up. Raseiniai, Gėld-upis up. Šiluva; la. Dzelda up. EnLV I 251, pr. vv. Geld-iten GerON 39, pr.-lie. Geld-āpe up. LLR Geldapė: netiesiog la. dzeldēt „fest werden (vom Schnee, der sich fest gesetzt hat)“ LVV I 540, plg. dar slov. žlėd „Glatteis“, s. sl. žlėdica „gefrorener Regen“: ide. *ghelad- „Eis“ WI VW I 629; suf. -nja. Gelež-inis Vievis, Zabაკos k., plg. lie. Geležis ež. Alsėdžiai, la. Dzelz-upe up. EnLV I 253: lie. geležis, gelžis, la. dzelzs + suf. -inja-. Gelionių ežeras <Gelionys vs. Aukštadvaris. Gėlỹs Kuktiškės, žr. Gėla. Gėlių ežeras Balninkai, Gėliogalinių k., žr. Gėla; kaip rodo kaimo vardas Gėlio-galiai, ežero vardas yra buvęs *Gėlỹs || *Gėliai; kilmininkinis vardas yra ne kas kita kaip įsigalėjęs vardo kilmininkas iš formos Gėliai. Gel-ov-inė Merkinė, Gelovinės k., žr. Galvė; šaknies apofonija gal-/gel-/gil-/-gyl-; suf. ov- + -inė. Gėl-uotas Molėtai, Anturkės mstl., žr. Gėla; suf. -uota-, plg. Klab-uotas ež. Vyžuonos. 5 Ibid. 188 Gėl-uva Kurtuvėnai, Pageluvio k., žr. Galvė; suf. -uva-. Gėl-užis Aukštadvaris, Užuguosčio k., žr. Galvė; suf. -užja-. Gėl-užis Utena, Margavonių k., žr. Gėla; suf. -užja-. Gelvānės ežeras Gelvonai, Seniūnų k., etim. žr. Gálvė, Gėlve; suf. -ānė < *onė; kilmininkinis vardas, matyt, yra įsigalėjęs vardo kilmininkas iš formos Gelvonė, plg. jo vedinį Gelvonai mstl. Gelv-átis Semeliškės, Budilių k.; Gélvės suf. -aitja-, toponiminis diminutyvas. Gėlve || Gelvà || Gelvės ežeras Gelvonai, Bagdišių k., žr. Galvė. Gélvis Semeliškės, Budilių k., žr. Galvė. Gelžis Alsėdžiai, Pagermantės k., žr. Geležinis; Genionių ežeras <Geniónys k. Onuškis. Gepų ežeras Onuškis, Dembinos k.:? Gérkonių ežerėlis <Gérkonys k. Dūkštas; Germ-antas Telšiai, Džiuginėnų k., plg. pr. vv. Germ, Germ-ayn, Germ-ynyn GerON 40, o taip pat lie. Girm-uonys/Girmuõ up. Pakuonis, pr. vv. Girme ibid. 42 (šaknies apofonija: ger-m-/gir-m-): germė „senas miškas, giria“, LKŽ III 260, germ-enės „šilinis saliavas; Peucedanum Oreoselinum“; už-germ-ėti „užaugti“, o taip pat lie. giria žr. FrLEW 153; dėl semantikos plg. Mišk-inis ež. 1. Daugailiai. 2. Obeliai, Šil-inis ež. 1. Dusეტos, 2. Linkmenys; suf. -anta-, plg. Āl-antas up., Sāl-antas up., žr. SkŽD 374. Gerv-ėtis trys ežerai Salakas, plg. Gerv-ėčia up. Musninkai; la. Dzērv-ītis ež. EnLV I 256: lie. gérvė, la. dzērve „grus grus“ + suf. -ētja-, žr. SkŽD 351; arba: lie. žerv-énti „srauniai tekėti“, plg. lie. Žerv-ýnos pv. Keturlakiai ir dažną vandenvardį Žerv-ynas (Lazdijai, Krosna, Leipalingis), kuris dėl santykio ž : z laikytinas jotvingišku⁶; dėl veliarinio ir palatalinio kaitos (g/ž) plg. lie. gnýbti/žnýbti, gūm-bas/žām̃bas. Gerv-inis 1. Leipalingis, Veršių k. 2. Rūdiškės, Panošiškių k., žr. Gervėtis; suf. -inja-. Gervin-ūkas Leipalingis, Černiauskų k. žr. Gervinis +suf. -uka-, toponiminis diminutyvas. Gieda-vardys Leipalingis, Vilekių k.; dėl Gied- žr. Gaidė; dėl vard- plg. verd-ėnė „šaltinis“ ir lie. hidronimus: Vardas up. Želva, Vara-ūksnė up. Šeduva, Vārd-uva up. Mažeikiai, Vardžius up. Ūdrija; šaknies apofonija vard-/verd-. Giedraičių ežeras (|| Kiementas) < Giedraičiai mstl. Giedr-ėlis Linkmenys, Pažemio k.: lie. giedras, plg. Gaidė (žr.); suf. -eljà-. Giedrys Daugailiai, Ruklių k.: lie. giedras, plg. Gaidė (žr.). Gil-ándis (|| Gel-ándis) Onuškis, Derionių k., plg. Galvė (žr.): lie. gilùs „tief“ + suf. -andja-, žr. SkŽD 101, plg. Kūr-andas up. Betygala, Gir-andas up. ten pat; gil- santykiuoja su gel-, kaip gilùs ir gelmė. Gil-aušis Betygala, Pročiūnų k., žr. Gil-andis; suf. -aušja-, plg. Lók-aušis up. Laukuva, žr. SkŽD 318. Gil-b-ietis Rudamina, Gilbiečio k., plg. Gil-bõ up. Kuktiškės: lie. gilùs suf. -b-+-ietja-, plg. Rim-ietis ež. Lazdijai, žr. SkŽD 360. 6 Plačiau dėl etim. Zervýnas žr. S. Karaliūnas, Pastabos dėl vardo Zervynos kilmės, „Zervynos, kraštotyros bruožai“, Vilnius, 1964, p. 136–139; Б. Сабукнас, К проблеме западнобалтийского субстрата в юго-западной Литве, „Baltistica“, 2, 1966, Vilnius, p. 171. 189 Gil-inė Smalvos, Gilinės vs., žr. Gilandis; suf. -inė. Gilioji Simnas, Atesninkų I k.: gilióji – įvardžiuotinė būdvardžio gilt (f.) forma. Gẏl-iokas Linkmenys, Dniškių I k.: lie. gýlis „gilumas“, gylė „gelmė“ + suf. -joka-, plg. Egl-iokas ež. Gilis Daugai, Pagilės k.: lie. gìlus, plg. Gilióji ež., Simnas; Báltis (: báltas) tipo būdvardinis -ia- kamieno darinys. Gil-šė Merkinė, Pagilšio k., žr. Gilis; suf. -šė, plg. skėp-šė „skepeta“, žr. SkŽD 316. Giltinės ežerėlis Kurkliai, Kurklių I k.: giltinė „mirtis, mirties simbolis“. Giluč-iukas Švenčionėliai, Santakos vs., žr. Gilūtis 3 + suf. -juka-; toponiminis diminutyvas. Gil-uišis 1. Merkinė, Netiesų k. 2. Punskas, Giluišių k., LLR 3. Veisiejai, Babrų k.: lie. gìlus + suf. -uišja-, žr. SkŽD 319. Gil-iūtis Simnas: lie. gìlus + suf. -uitja-, žr. SkŽD 365. Gil-ušis Trakai, Babriškių k.: lie. gìlus + suf. -ušja-, žr. SkŽD 319. Gil-ušis 1. Daugai, Daugų k. 2. Onuškis, Derionių k. 3. Semeliškės, Bičkaučiznos k. 4. Semeliškės, Gilūšio k. 5. Semeliškės, Klevinės k. 6. Semeliškės, Strėvos k.: lie. gìlus + suf. -ūšja-. Gilūt-aitis Mielagėnai, Gilūtų k., žr. Gilūtas 3 + suf. -aitja-; toponiminis diminutyvas. Gil-ūtas 1. Kaltanėnai, Pagilūtės k. 2. Rimšė, Maniukų k. 3. Švenčionys, Avižieniškės k.: lie. gìlus suf. + -ūta-, žr. SkŽD 364. Gil-ūtis 1. Joniškis (Nemenčinė), Žukų k. 2. Smalvos, Salų vs. 3. Švenčionėliai, Peršuokšnos vs.: lie. gìlus + suf. -utja-. Gil-ūtis Dūkštas, Karačiūnos vs. žr. Gilūtis; suf. -ūtja-, žr. SkŽD. Gil-ūžis 1. Alanta, Gilūžių k. 2. Kuktiškės, Buitūnų k. 3. Molėtai, Kulionių k. 4. Riešė, Gilūžių k. 5. Stakiškės: lie. gìlus + suf. -ūžja-, žr. SkŽD 392. Gim-t-iniai Švenčionys, Želabų k., plg. Gim-t-inas up. Ylakiai, Gim-t-inė mš. Molėtai, Bijutiškio k.; la. Dzim-t-ęn ež., Dzim-t-ene ež. EnLV I 259: lie. gimùs „glitus“ LKŽ III 316, plg. lie. Gim-balė bl. Subačius, pr. Gimm-er ež. GerON 41; suf. -t- + -inja-. Gineitiškių ežeras <Gineitiškės k. Riešė. Ginorų ežeras Joniškis (Nemenčinė), Jukniškių k.: ? Gipin-ėlis Jūžintai, Zabūbiškio k.; Gipinỹs + suf. -ėlja-; toponiminis diminutyvas. Gip-inỹs Jūžintai, Zalūbiškio k., plg. la. Dzip-šni EnLV I 259: „?“. Girbỹs Vyžuonos; Vyžuonų k., Girbỹs up. ten pat; la. Džerb-ene mš., Džėrbji vs. EnLV I 255; plg. dar lie. Gerb-ėnės pv. Telšiai, Viešvenų k. (šaknies apofonija gerb-(girb-): la. gėrb-ums „Rodeland“ FrLEW 148, lie. gerbti „valyti, švarinti“ LKŽ III 248, gerbūs „švarus“ ibid. 250. Gir-ežeris Varėna, Girežerio k. plg. lie. Gir-upis up. 1. Batakiai 2. Kelmė 3. Luokė 4. Tauragė; la. Dzir-ežers ež. EnLV I 261: lie. girià „didelis miškas; dykuma, tyrai“ + ežeras. Girgždūtės ežerūkas <Girgždūtė kl. Varniai, Pagirgždūčio k. 190 Gir-ija (|| Bernotų ežeras) Paberžė, Bernotų k., plg. lie. Gir-ija up. Nemenčinė; la. Dzir-ene pv. EnLV I 261 : lie. giria „didelis miškas; dykuma, tyrai“ + suf. -ija. Girnakalių ežeras < Girnakaliai k. Vievis. Gir-ut-aitis Labanoras, Prūdiškės k., žr. Girija; suf. -utja- + -aitja-. Gir-ut-iškis Labanoras, Prūdiškės k., žr. Girija; plg. Girutaitis ten pat; suf. -utja- + -iškja-. Gyž-ežeris Kelmė, Gailių k., plg. Gaiz-upis 1. Anykščiai 2. Viešniai; pr. Gysyein vv. GerON 42 : lie. gižūs „surūgęs, susvinkęs“ + ežeras. Giziūnų ežeras < Giziūnai k. Trakai. Glamb-ót-iškė Kurtuvėnai : lie. glambyti „trypti, mindžioti, klampoti“ LKŽ III 394 + suf. -ot- + iškė, plg. dėl semantikos lie. Klampynė up. Josvainiai, Klampė up. Joniškis, Klamp-upis Barzdai. Glasmynas Alanta, Svobiškėlio k. < *Gluosnynas (trm. Gla.smi˙nas dėl n disimiliacijos), plg. lie. Glúosnė up. Simnas, Glúosn-upis Alytus : lie. gluosnynas „gluosniais (salix) apaugusi vieta“; dėl semantikos plg. Eglýnas ež. Molėtai, Ąžuolýnas ež. Kaišiadorys. Glėbas Varėna : lie. glebùs „tižus, slidus“ LKŽ III 408, glėbóti „tepti, terlioti, glėmoti, glėzoti“ ibid. 406; dėl semantikos plg. Glýnas ež. Merkinė, Glītis ež. Gaurė. Glýnas Merkinė, Mardasovo k., plg. la. Glinu-ezers En LV I 311 (be pagrindo ten betarpiškai siejamas su Glinovka vs. ir su rus. глина) : lie. glìnti (glina, glinė) „tepti, glieti“, gléinìa „gliti žemė, purvynė“, gleinùs „ištižęs, lipus, slidus“ LKŽ III 409: šaknies apofonija glein-/glin-/glyn-, plg. dar Glītis/Glýtežeris (: glitūs — ta pati šaknis tik su determinatyvu -t-). Glitis, -čio || Glitis, -iės || Glýt-ežeris Gaurė, Eičų k., plg. lie. Glit-upis up. Žarenai, Gleitė up. Endriejavas; la. Glite vs. EnLV I 309; pr. vv. Glit-eynen GerON 43 : lie. glitùs „glebus, tižus; slidus, pavandeniavęs“ LKŽ III 427; la. glīts (ta pačia reikšme) LVV I 627; šaknies apofonija gleit-/glit-/glyt-, plg. dar Glýnas ež., kur ta pati šaknis su determinatyvu -n-. Glitiškių ežeras < Glitiškės k., Paberžė. Glūdas Varniai, Pavandenės k., plg. lie. Glūdas up. ten pat; la. Glude vs., Glūdīs vs. EnLV I 310-11; pr. Glode bl. : lie. glūdùs „glotnas, plyn as, lygus; slidus“ LKŽ III 438, gluodas „lygus, gludus“ ibid. 440; la. gluds „glatt, aalglatt, schlüpfrig; eben, sauber“; šaknies apofonija glud-/gluod-/glūd-. Glūk-aitis Varėna, Glūko k., žr. Glūkas + suf. -aitja-; toponiminis diminutyvas. Glūkas Varėna, Glūko k. (plg. ? la. Gloga pl.): lie. glūk-snis „klukšnis, gurgšnys“; šaknies apofonija gluk-/glūk-. Glūs-nia Švenčionys, Žąsinų k., plg. Glūs-ōkas ež.: lie. glūšas „kurčias“ (žr. FrLEW) + suf. -nia, plg. Geled-nia ež. Glūs-ōkas 1. Degučiai, Viliūniškių k. 2. || Glūsok-ėlis Degučiai, Zarkiškių k. 3. Dusetos, Norkyčių k. 4. Smalvos, Aukštakalnio k. 5. Smalvos, Jokubaukos k. 6. Smalvos, Obeliškių k., žr. Glūsnia. Gojėlis (|| Kieliškas) Ūdri ja, Kieliško k.: lie. slavizmas gojėlis „nedidelis gojus, giraitė“. Gōj-inis Švenčionėliai, Pakarvinės k. : lie. slavizmas gōjus (brus. гаў) „nedidelis miškelis“ + suf. -inja-. 191 Gót-inis Kuktiškės, Dėteniū k., plg. Gót-inė pv. Švenčionys, Gotinės k., pr. vv. Got-eyn GerON 44; taip pat la. Gat-enes-ežers, Gate lk. EnLV I 303 ir lie. Gátė up. Luokė, Gāt-upis Nemakščiai (šaknies apofonija got-/gat-): lie. góti „skubiai eiti“ LKŽ III 487; suf. -inja-; dėl semantikos plg. lie. hidronimus su Ais-, žr. Aisetai. Grab-ėlis 1. Degučiai, Blekiškės k. 2. Tauragnai, Gaidžių k., plg. lie. Grab-uostas ež. Molėtai, Grābupis up. Kvėdarna, Grabė up. Daugailiai; la. Grabas bl. EnLV I 312; pr. vv. Grab-eniken, Grab-elle GerON 44; plg. dar lie. Gruob-lė up. Širvintos, Gruob-ynas BgRR II 225; la. Gruobas vs. En LV I 333 (šaknies apofonija grab-/gruob-, plg. status/stuomuo): la. grūoba „die Grube; die Schlucht, das Tal“ LVV I 670, lie. gruob-l-ėtas „nelygus, duobėtas, šiurkštus“; suf. -eljà-. Grab-uostas || Grabuostės ežeras Molėtai, Grabuostos k., žr. Grabėlis; suf. -uosta-, žr. SkŽD. Gras-aitis Molėtai, plg. la. Gras-ene pv. EnLV I 314: lie. grasūs „vėsus, šaltas“ LKŽ III 522 + suf. -aitja-. Grauȥ-ėlis Liubavas, plg. Graužis ež. Molėtai, Grauȥys ež. Lentvaris, Grauȥ-uolja up. Naujamiestis, Grauȥ-upis up. 1. Luokė 2. Pajevonys; la. Grauȥ-upe: lie. graužas „žvyras, žvirgždas; žvirgžduotas, smėlėtas upės ar ežero pakraštys; kriaušis“; graužynė „išgrauža, duburys, dubravas“ LKŽ III 530-1; la. grauȥi „zvirgzdi“ LVV I 640 + suf. -eljà-. Grauȥinių ežeras <Grauȥiniai k. Gražiškiai; plg. ežerų vardus su Grauȥ-. Grauȥis Molėtai, Aidiečių k., žr. Grauȥelis. Grauȥys Lentvaris, žr. Grauȥelis. Grauȥitės ežeras <Grauȥitė vs. Degučiai. Greiȥ-ėlis Onuškis, Kaniūkų k., plg. lie. Greiȥ-inà up. Švėkšna, Graiȥė up. Šilavotas, Graiȥ-ėlis up. Kybartai, Grieȥà up. 1. Anykščiai 2. Klaipėda; la. Grei-zais upl., Grieze pv. EnLV I 319, 329, Graiȥas vs. ibid. 313; taip pat lie. Grȳȥ-uva up. Tytuvėnai, la. Grīz-upe up. EnLV, pr. Gris-el-anos up. GerON 46 (šaknies apofonija — graiȥ-/greiȥ-/grieȥ-/griȥ-/gryȥ-): lie. graiȥūs „vingiuotas, kreivotas“, graiȥýti „gražyti, laužyti, sukioti“ LKŽ III 506; la. graiȥīt „hin- und herwenden“ LVV I 636 resp. la. grizulis „Wirbel, Strudel“ LVV I 659 + suf. -eljà-. Gréndžia Smalvos, Žiogriškių k., plg. lie. Grand-enà up. Kelmė, Grandȥ-iūpis Kupiškis, Grind-upis Šilalė; la. Gruōds pv. Gruōd-upes pv. EnLV I 334; pr. vv. Grindas GerON 46 (šaknies apofonija grend-/grand-/grind-): la. grūoda ( <*grandā) „eine längliche Niederung mit schlammigem Boden“ LVV I 671. Greȥ-imai Šėta, Okainių k., plg. lie. Grȳȥt-upis up. Krekenava, pr. Grynse bl. GerON 46: lie. greȥti „kreipti; daryti skylę smailiu įrankiu“; suf. -ima-. Grȳbiškių ežeras <Grȳbiškės k. Degučiai. Gribl-iškis (|| Asavėlis) Salakas, plg. pvd. Gribliauskas ( <*Griblỹs), tur būt, antroponiminis, posesyvinis. Grieȥta || Grieȥtų ežeras Zarasai, žr. Greiȥelis; suf. -ta-, žr. SkŽD 323; gretiminis kilmininkin(i)s vardas greičiausiai yra tik daugiskaitinės formos Grieȥtos vardo kilmininkas. Grikijapelių ežeras <Grikijapeliai k. Svėdasai. Grikis Rudnia, Dubičių k., plg. lie. Krik-upis up. Kriūkai; la. Krikais-dīķis pv. EnLV II 134; pr. vv. Kryk-en, Krik-ain GerON 73: la. krik-sis „ein Kleinbischen, etwas Kleines, Winziges“, krik-ums „eine Kleinigkeit, ein Stäubchen, Krümmen“ 192 LVV I 278; lie. krikti/grįgti „sklisti, skirstytis“, kreikti „kloti, skleisti, draikyti“; dėl g/k kaitos plg. minėtus grįgti/krikti LKŽ III 601; vardas gali būti liaudies etimologijos perprasmintas ir pagal grikį „Fagopyrum esculentum“. Grik-ūtis Rudnia, Dubičių k., žr. Grikis + suf. -utja-; toponiminis diminutyvas. Gruodys Alanta, Gruodžių k. <pvd. Gruodys; tur būt, suvardininkėjęs, eliptinis⁷, iš kilmininkinio Gruodžio ežeras. Gruód-iškis 1. Linkmenys, Trainiškio k. 2. Smalvos, Aleksandraukos k., žr. Gruodys + suf. -iškja-. Gruož-aitis Onuškis, Gruožninkėlių k., žr. Gruožys + suf. -aitja-; toponiminis diminutyvas. Gruožys || Grúožis Onuškis, Gruožninkų k. plg. dar lie. Gruž-upis up. Veiviržėnai; la. Gruož-ini vs. EnLV I 335; etim. žr. Grauželis (šaknies apofonija : grauž-/gruž-/grož-, plg. dauba|duburys|duobė). Grūtas Druskininkai, Grūto k., plg. lie. Grūtė up. ten pat; Gruotė up. Linkuva (šaknies apofonija : graut-/grut-/grūt-/gruot-) : netiesiog lie. gr autas „rupus žvyras, paprastai imamas iš griūvančių upės krantų“ LKŽ III 528, grutėlis „trupinukas, mažas gabaliukas“ ibid. 680 (: lie. griauti|gráuti „versti, ardyti“). Gudelių ežeras < Gudėliai k. 1. Kurkliai 2. Miroslavas 3. Riešė 4. Šiauliai 5. Ramygala. Gūd-ežeris Veisiejai, Petroškų k., plg. Gud-inis ež. Kapčiamiestis, Gud-ōnas up. Židikai, Gūd-upis up. Varniai, Gūd-balė bl. Šimonys, Gūdė pv. Varniai, Gūda-raistis t. Joniškis; la. Gud-bala gn., Gud-upe up. EnLV I 336; pr. w. Gud-icus GerON 47 : pr. gudde „Busch; Wald, Gehölz“ (žr. FrLEW 174) + ežeras, t.y. „krūmų ežeras“; tokia šaknies gud- reikšmė aiškėja ir iš gausios lietuvių floros bei faunos terminijos, plg. gūda-žolė „Rumex Xydrolapainum“, gūd-karklis „Salix purpurea, Syringa vulgaris“, gūd-lelije „Iris pseudacorus“, gūd-obele „Crataegus; Frangula alnus, Pirus acerba“, gūd-noterė „Urtica urens“, gūd-rė „Camelina sativa“, gūd-žvirblis „Saxicola oenanthe“, gūda-žvirblis „Passer montanus“, žr. LKŽ III 693 ir tt. Gud-inis Kapčiamiestis, žr. Gudežeris; suf. -inja-. Gud-ōnas Telšiai, Pagudonės k., žr. Gudežeris; suf. -ona-, plg. Pal-ōnas up. Ariogala, žr. SkŽD272. Gudonių ežeras (|| Dunojus, žr.) < Gudonys k. Seirijai. Gud-ūn-iškis Joniškis (Nemenčinė), Pagūdūniškis k., plg. Gud-ūn-ėlė up. ten pat, žr. Gudežeris; suf. -ūna- (plg. Berž-ūna up.) + -iškja-. Gudžionių ežerai < Gudžionys k. Aukštadvaris. Gūlb-inas 1. Riešė, Gulbinų k. 2. Švenčionėliai, Santakos vs., plg. Gulb-inis ež. 1. Alovė 2. Ignalina, Gulb-inė up. Merkinė, Gulbis ež. Molėtai; la. Gūlbis ež., Gulb-ene up., Gulb-ine ež. EnLV I 337-8; pr. Gulb-ig ež. GerON 47 : lie. gulbė, gulbis, gulbinas „Cygnus“, la. gūlbis „der Schwan“, pr. gulbis „der Schwan“ + suf. -ina-, plg. Lim-inas ež. 1. Dusetos 2. Salakas, Spīg-inas up. Ylakiai, žr. SkŽD 242. Gulb-inis 1. Alovė, Vabalų k. 2. || Gulbinka Degučiai, Gulbinės I k. 3. Ignalina 4. || Gulbinka Imbradas, Šaparinės k. 5. Rimšė, Magūnų k. 6. Rimšė, Taliotiškės k., žr. Gulbinas; suf. -inja-. 7 B. Savukynas, Kilmininkiniai lietuvių vietovardžiai, „Lietuvių kalbotyros klausimai“, VI, Vilnius, 1963, p. 240. 13. Užsak. Nr. 174 193 Gùlbis Molėtai, Kirneilos k., žr. Gulbinas; greičiausiai sudaiktavardėjęs būdvardinis -ja- kamieno vedinys iš gulbė resp. gulbas. Gumbinių ežerėlis < Gumbiniai (?) Rudnia, Lynežerio k. Guostūs Aukštadvar ys, Užuguosčio k., plg. Guostė up. ten pat; Guost-inu-ezers EnLV I 343; plg. dar. lie. Gīst-upis 1. Šilalė 2. Tverai (šaknies apofonija guost-/gust-/gūs-): lie. guostas „kuokštas, guotas“, guõtas „kuokštas“, gūsras „kupstas“; dėl semantikos plg. Kùpštis ež. Šilalė, Kùpsti-upỹs up. Vandižgala; kitaip P. Arumaa8. Gùrtiškės ežeras < Gùrtiškė k. Lazdijai. Gūž-ra (|| Mìlyvdo ežeras) Varniai, Barzdžių k., plg. lie. Gūž-ra up. ten pat, Gùžė up. Židikai, Gùž-upỹs Pašušvys; la. Gùža tvk., Gūži vs. Guza vs. EnLV I 341: lie. gūžintis „trauktis, lenktis, kuprintis“; gūžtis „riestis“; gaũžis „riestis, sich zusammenknäueln“; suf. -ra, plg. Dùb-ros pv. Užpaliai, žr. SkŽD 300. Gužų ežeras < Gužai k. Rokiškis. НАЗВАНИЯ ОЗЕР ЛИТОВСКОЙ ССР Б. САВУКИНАС Резюме В статье объясняется около 200 названий озер, а именно все известные нам ныне названия на Е и G. Этимологические толкования названий озер основаны на сравнении соответствующих литовских, латышских и древнепрусских собственных имен. В случаях, когда балтийский материал недостаточно объясняет семантику названий озер, привлекается и соответствующая лексика других индоевропейских языков. 8 Žr. P. Arumaa, Sur les principes et méthodes d’hydronyme russe: les noms en gost’ „Scando-Slavica“, VII, 1960, p. 144 tt. 194