Apie kai kurių žemaitiškų žodžių vartojimą

Ci Ee Tite Mabe Us KA LB OwSeL (REKAS EL Ky OiSiR AGED A Dele CTO ORS ESR. / MinOtK (St, .Wis) Ake AD Bl Mua, Joa APIE KAI KURIU ZEMAITISKY ZODZIU VARTOJIMA V. VITKAUSKAS Siame straipsnyje nagrinéjama keletas tam tikrai Zemaitiy Snektu daliai bidingu Zodziy: cYrulis ,,vieversys, vyturys“, kripis ,.rupizé, killis ,,akmuo“, pflé ,,antis“, purai ,,zieminiai kvietiai*. Nurodoma ju reikSmés, vediniai, vartosena, palieGiamas ir jy kilmés Klausimas. Remiantis ,,Lietuviy kalbos Zodyno“ ir ,,Lietuviy kalbos atlaso“ kartotekomis bei straipsnio autoriaus uzraSais, Zemélapiuose pavaizduojamas Siy Zodziy arealas. : Cyrulis. Kaip viena i8 Zemaitiy tarmiy leksikos skirtybiu nuo literatirinés kalbos (Ik.) filologinéje literatiroje daZniausiai yra nurodomas efrulis — Zemaitixkas, vieversio, vyturio (Alauda arvensis) pavadinimas. Pagal dabartiniu metu turima medziaga Zodis cfrulis Zemaitiy tarmése vartojamas i vakarus nuo linijos Laizuva — MaZeikiai — Nevarénai — Tel8iai—Zarénai — Kyédarna—Vainutas—Z. Naumiestis—donininky riba su aukStaitiais vakarietiais iki Nemuno—Labguva (Zr. 1 pav.). Vadinasi, Zodi cfrulis dabar pazista visi donininkai, didZioji dounininky dalis (i8skyrus Vegeriy, Akmenés, Papilés, ViekSniy, TrySkiy, Eigirdziy, Lauko Sodos, Luokés apylinkiy Snektas), dinininkai apie Svék3na, Tenenius, Kvédarna, Vainuta, Z. Naumiestj. Sita Zodi, tik kitos kiréiuotés— cyrulfs, taip pat turéjo Rytprisiy aukStaitiy vakarietiy Snektos apie Gilija, Labguva'. Ji savo raXtuose vartojo M. Valan¢ius, S. Daukantas, ilgai Zemaitiuose gyvenes rytietis Vaizgantas, Klaipédos kraSto periodiné spauda (pvz., ,,Lietuviska Ceitunga“) ir kt. Sis Zodis randamas daugelyje tautosakos rinkiniy (pvz., L. Rézos ,, Dainose“, M. Valandiaus ,,Patarlése Zemaiciy“, 1913 m. iSéjusiose ,,Pasakose apie pauk®tius“ ir kt.). Zodis cyrulis uZfiksuotas Ch. G. Milkaus, A. JuSkos, J. Slapelio, vad. M. Nydermano ir kituose Zodynuose. Plagiai, su daugeliu sakiniy i raSty ir gyvosios kalbos Zodis cprulis (cyruljs) pateiktas didziajame ,,Lietuviy kalbos Zodyne“. I§ jo matyti, kad miisy Snektos pazista dvi Sio ZodZio formas — cfrulis (1) ir cyruljs (3°). Pirmaja kiréiuote Si Zodj kiriuoja visi Zemaitiai, gyvena i vakarus nuo linijos LaiZuva—TelSiai—Rietavas—Kintai (i8skyrus Klaipédos apylinkes), o tretigja b — Zarény, Rietavo, Judrény, Veivirzény, SvékSnos, Z. Naumiestio, Kinty, Silutés, Rusnés, Klaipédos, lietuviu Zvejy Prisuose Snektos (Zr. 1 pav.). Zodj cyrulis, tik su tvirtaprade priegaide, pazista ir Latvijos TSR Ciskodo lietuviai?. 4 Fe. Lietuviy Zvejy tarmé Prisuose, Kaunas, 1933, p. 92. * Zr. K. Biga, Rinktiniai ra8tai, Il (parengé Z. Zinkevitius), Vilnius, 1959, p. 289—290. 155 Zodtio cjrulis (cyrulys) vediniy yra nedaug: cfrulé ,.karvés vardas“ (Tirksliai), cyrulitoti ,,ciulbéti* (ppr. apie vieversi) (Satés), cfruliuoti ,,t. p.“: cirulis Onkstéi pavasari pra‘ded ciroléute (Mosédis), cjruliitis ,.mazas vieversys, vyturiukas“ (Salantai)® ir dar vienas kitas. Kalbant apie Sio Zod%io vartojima, reikia pasakyti, kad jis minétose Zemaitin Snektose tebéra labai gyvas ir vartojamas be Ik. pakaitaly. Daugelyje vietu (pvz., gi lz Me aan 22 Osk " Vks Krp Ons 2 Pp OdSkn We Shel ee Gz O t MSk 6 Lae Krgs tk Os! ° Org vo O~ Sauk Varn ° v ¥ Bie Fox OSin Bis one Tt uy ° OGrmnk @. Bin Osiv OGdi Su Sa OkKrk Skdv Ovak On oBte opt oO Ar Prnv ON 2g Otre OE OGk\G oO Jsv oGr ° oSmk Irty Raud yy) Ose | OPKr ORz OSa Peg Ck Vv iS g Smin ° ‘ov. WHA se WWW 2 yo? ogc O° OG Oni, = Smn Lov Krsng © OSs "1 pav. Zodzio cfrulis (cyrul¥s) paplitimas lietuviy kalbos tarmése (1 — cfrulis, 2 — eyrulys)] apie Judrénus, Veivirzénus, Klaipéda, Priekule, Dovilus, Skuoda, Mosédj ir kt.) senesnioji karta net neZino Ik. ZodzZiy vieversys, vyturys, 0 jaunesnieji tarmés atstovai daznai irgi be svyravimy vartoja zemaitiskaji Zodi cprulis (ar cyrulfs). Tiesa, %io Zodzio arealo paribiais kaip gretiminés formos jau isigali Ik. ir rytiniy Zemaitiy tarmiy ZodZiai vieversfs (apie Mazeikius, Tirkélius), yyturfs (apie Tenenius). Mokyklas lankas jaunimas visame Zodzio cfrulis (cyrulfs) vartojimo plote Zino abi Ik. formas (vyturys, vieversys) ir, kalbédami su nepazistamu, Ik. Snekan¢iu Zmogumi, vartoja jas pramaiSiui, kaip kada pasitaiko. * Pig. Lietuviy kalbos Zodynas, II (red. J. Baléikonis), Vilnius, 1947, p, 28. 156 Reikia pasakyti, kad tam tikrais atvejais Zodis cfrulis (cyrulfs) iSeina uzZ savo arealo ribos: perkeltinémis reikimémis 8i Zodj pazista Zemai¢iy Snektos apie KurSénus, Vidsodj, Raudénus, Papile ir kt., kur jis rei8kia: a) ,,ma%as koks gyvulys, Zmogus“, pvz.: vartk ti citruli salir. (KurSénai), ké-n tas ci‘rulis padérps (Raudénai) ir t. t.; b) ,,i8tiZusiu, nesugebanciy ka atlikti vaikistiy pravardZiavimas“, pvz.: ci‘ruli | nesin (pintine) | aX pabesi.ksu pinti (Kur8énai) ir t.t. Su Zodziu cfrulis (cyrulfs), be abejo, reikia sieti ir mazyjy vi8ty veislés pavadinima (tik su trumpu Saknies balsiu) — cirulitikai (cirulitkas ,,mazas gaidukas", ciruliké ,,mazZa vistelé“), Pvz.: tor gaido.ka cerolé.ka maa (Laukuva), jai. tas kausélis mitsiét cirulikis vistas (KurSénai) ir kt, KurSény, Vidsodzio, Saukénu, Raudénu, Papilés, TrySkiu ir dar kai kuriose Zemai¢iy Snektose ir net atskirose Ju kaimyny Siaurés aukStaitiy vakarieciy Snektose (Zagaré, Sakyna, GruzdZiai ir kt.), kur pauk&tis Alauda arvensis yra vadinamas tik ZodZiu vieversjs, plaiai paplitusios piemeny dainuskos, kuriose vietoj iprastinio ZodZio vievers$s minimas cfrulis. Etimologai Zodj cfrulis laiko kursi8ku ir lygina ji su latviy cirulis*, Zinomu visame latviu kalbos plote ir esanéiu Ik. norma. Tokia nuomoné pamatuota ZodZio Saknies konsonantizmu, priegaidés sutapimu su latviy kalbos atitikmeniu, i8 dalies ir 8io ZodZio geografija. Savo ruoZtu lietuviy (Zemaitiu) cjrulis (cyruljs), latviy cirulis yra gretinami Su rusu “upuKamo ,,cirksti“, slovény criti sst.p.“ ir kt.> Mano nuomone, dar galima nurodyti lietuviy cifpti ,,cirk&ti, bliauti“, latviy cirkstét ,,cirk&ti*, gal bit, ir lietuviy CiFkSti, o tai jausrodyty onomatopéjine Zodzio cfrulis (eyruljs) kilme. Ciskodo lietuviy Zodis cyrulis, K. Bigos nuomone, yra skolintas i§ latviy dar tuo metu, kai latviai tvirtapradés (kritoSa) priegaidés nebuvo i&verte j tvirtagale (stiepta)®. Kripis. Siaurés Zemaitiai visixkai skirtingai nuo Ik. rupiZe (Bufo vulgaris) vadina Zodziu kripis (kripé, kritipis ar kriipé). Sitaip tas toplys vadinamas Zemaiciy Snektose j Siaure nuo Némirsetos, Jokibavo, Endriejavo, Tvery, ViekSnaliu, Saukénu, Kurtuvény, t.y. beveik visose dounininky Snektose, isskyrus Gargzdu, Endriejavo, Rietavo, Veivirzénu, Judrény apylinkes, ir dinininky Snektose apie KurSénus, Vidsodj, Kurtuvénus (Zr. 2 pav.). Taip pat, kaip ir minétos Zemaitiyu Snektos, §i ropli ZodZiu kripis vadina ir pazemaités aukStaitiai apie Zagare, Skaistgiri, Sakyna, KuZius, Gruzdzius. I misy groZinés literatiiros kalba ji ivedé i§ to kra8to kilusios raytojos Lazdynu Peléda ir S. Ciurlioniené-K ymantaité. Jis uZfiksuotas S. Daukanto, A. Ju8kos, A. Lalio, J. Slapelio, M. Nydermano ir kituose Zodynuose. Daugiausia medZiagos duota akademiniame »Lietuviy kalbos Zodyne“, tik ten per neapsiziiréjima pateko sakiniy su siuo ZodZiu ir jo variantais i8 Panemunélio (Roki8kio raj.), Zemaitkiemio (Ukmergés raj.), Vilkavi8kio, Sunsky (Kapsuko raj.) Snekty. Kaip jau matéme, atskirose snektose ivairuoja Sio ZodZio kamienas. Pagal dabartiniu metu turima medzZiaga dounininkai, gyvena keturkampyje tarp Sventosios — Némirsetos — Zarény — Alsédziu, ir visi 8i Zodi ropliui Bufo vulgaris nusakyti vartoja dinininkai sako kriipé ar kritpé (é-kam.), 0 likusieji dounininkai — krii- * Zr. K. Miilenbacha Latvie&u valodas vardnica. Redigéjis, papildinajis, turpinajis J. E ndzelins, I, Riga, 1923—1925, p. 391. * Min. yeik., p. 391-392; E. Fraenkel, Litauisches etymologisches Wérterbuch, 1, Heidelberg, 1962, p. 70. * K. Biiga, min. yeik., p. 289—290. 157 pis at kritipis (ia-kam.) (Zr. 2 pav.). Toks kamieny jvairavimas lietuviy kalboje yra daZnas reiSkinys, o Siuo atveju é-kamienei formai atsirasti jtakos galéjo turéti ZodZiai varlé, ripuzé ,,toks keiksmas“, kikuZé ,,t.p.“, piktvarlé ,,Bufo vulgaris“, kripvarlé »t.p.“ ir kt. Siaurés aukStaitin vakarietiy ’nektos, paZistantios Si Zodi, vartoja tik forma kripis. Be tiesioginés reik’més (Bufo vulgaris), Zodis kripis ir Zemaitiu, ir minétose aukStaitiy Snektose labai daZnai turi kity, perkeltiniy reik8miy. Pirmiausia, jis varQYWUAA 2 MCW 3 2 pav. Zodzio kripis, kripé vartojimas lietuviy kalbos tarmése {1 — kripis (Bufo vulgaris), 2 — kripé (Bufo vulgaris), 3 — kriipis, kripé (tik perkeltinés reikSmés) ] ojamas kaip Svelnokas keiksmaZodis iSdykéliams vaikams barti (turi reikSme ,,rupuziokas, pasiutélis“) ir esti kartais bendrosios giminés (substantivum commune) : iSeik | pazwrék | ka tas kripis i Salni nei-réptu (Sakyna), kiir ta kripis ixéje (Sakyna), kartais substantivum mobile — greta formos kripis vyri8kai giminei reikSti turima ir forma kripé moteri’kai giminei nusakyti: aksin | pasaki-su | kit tas kripis padirba (KurSénai), nedird ta kripi gdlvuds iSukdrti (Kursénai), ton kri.pi ra-da Popilose (Raudénai), déuk ta: kropé: i kavili e klausi-s (Raudénai) ir t.t. Be to, Zodis kriipis (kriipis) gali reikSti ,,nedidelis vaikas, maZas Zmogus, smulkus gyvulys ar Siaip koks nedidukas daiktelis“. IS Siuo atveju kripis (kritpis) gali 158 biiti substantivum commune: ka tu kripis bidams prés téki vi-ra ski (Sakyna), pakwrét toki kripis | susitré-ukus | susiréukus | nieka tétos Zmogi:stas né (Sakyna), arba substantivum mobile: tioks kfu.pis tas vatks | bet mé-ndros (Mosédis), toki kr6.pe Spouléle ni so€opniote (Mosédis), raddu tris katsSelus lizi tiokus kripelis (Kursénai), visd: krupiki dé-r | su vai.kn besnekufi.ti (Kur8énai) ir t.t. Abiem Siom perkeltiném reikimem zodi kripis vartoja ir daug ty zemaiciu tarmiy, kurios ropli Bufo vulgaris vadina tik Zodziu rupké — tai dounininkai apie Endriejava, Veivirzénus, Judrénus, dinininkai apie SvékSna, Kvédarna, Laukuva, Varnius, UzZventi, Pavandene, Saukénus (a. 2 pav.). Toks platesnis ZodZio kripis perkeltine prasme vartojimas lyg ir rodyty, kad ankséiau, bent Sio ploto dalyje, jis galéjo biti vartojamas ir tiesiogine reikSme, nors, kita vertus, minétos tarmés galéjo ji ir pasiskolinti i§ savo Siauriniu kaimyniy. Perkeltinémis reikimémis vartojamas Zodis kripis (kritipis), kripé (krivpé) turi labai daug vediniu, dariniy su ivairiomis, kartais labai retomis priesagomis. Pyz.: krupius,-é ,,mazas vaikas“ (Saukénai), kriupelis ,,keiksmazodis“ (Barsty€iai), krupékSla ,,t.p.“ (KurSénai), hibridas krupélka (kaip bobélka, kumélka ir kt.) Atpst (KurSénai, Sakyna), kripena (kritipena) ,,t.p.“ (KurSénai, Papilé, Raudénai, Z. Kalvarija ir kt.), krupéza (, kriupéZa) ,,t.p.“ (Kursénai, Pavandené, Z. Kalvarija ir Kt); krupkis ,,t.p.“: ton kré.pke r&-ks mit-ste | priv svééitn ké-kas (Judrénai), krupléza stp.“ (Varniai), kritipsena ,,t.p.“ (Satés), krupiiitis »t-p.“: kropé-ité | kropiezas | kas par vi'rd: (Pavandené) ir t.t. Be to, Zemaitiy Snektos turi nemaZai sudurtiniy zodziu, kuriy pirmuoju sandu cina saknis krup- (kriup-). Tai tokie pliidimosi Zodziai, kaip (neaiskios darybos, tikriausiai hibridas) krapmausis | kritpmausis (KurSénai, Sakyna, Raudénai, TrySkiai ir kt.), kriplaizis (Varniai), krizpmurza (Satés), kritpnagis (Kaltinénai, Z. Kalvarija), hibridas kriupskéris (Satés) ir kt., tam tikras daikty riSis rei8kiantys zodziai, pvz.: kriupkartinis ,,toks kartiinas“ (Satés), kritipkelis ,,blogas, kratus kelias“ (Kartena), kriipkiaulés ,,tam tikros veislés kiaulés“ (Satés), Kritpvarlé ,,rupazé“: kFépvarle ruoptio (Sventoji), kridpvisté ,,.maza vista“ (Satés), kritpvikis ,,tokios veislés vikis“ (Seda) ir kt. Su Saknimi krup- (kriup-) daznai sudaromi veiksmaZodjiai, paprastai rei8kia negrazu, léta éjima, pvz.: kriupénti (Satés, AlsédZiai), krupénti (MazZeikiai, Laukuva), kriupinéti (Kalnalis), krupinéti (A. JuSkos Zodynas’, Silalé, Veivirzénai), kriup$noti (Kalnalis), kriupinti (Kalnalis), krupinti (A. JuSkos Zodynas’) ir kt.® I akis krinta visy ty ZodZiy Saknies nevienodumas: vieny Snekty minétuose zodZiuose r yra kietas, o kity — mink®tas. I§ turimos medzZiagos matyti, kad kriupSaknies ZodzZiai vartojami tik Sventosios, Salanty, Kalnalio, Mosédzio, Skuodo, Ylakiy, Zidiku, Sedos, i8 dalies Pikeliy, TirkSliy!° apylinkiu Snektose. Si riba tik i§ dalies tesutampa su minkSto r vartojimo krduti tipo ZodZiy Saknyje plotu: kieta r Zodyje krupis || kripé ir jo vediniuose turi Zemaitiy — Kretingos, Budriy, Plungés, Papilés, Akmenés, MaZeikiy, Veivirzénu, Judrény — ir aukStaitiy — Sakynos, Gruzdiiy, Zagarés ir kt. — Snektos, kur daugelyje kity ZodZiy yra mink8tas r, pvz.: 7 Zr. A. }OmxKesuy, Jlutoscxiit caoBapb, Bbin. TpeTili, etporpag, 1922, p. 257. ® Zr. ten pat. ® Sio skyriaus medziaga plg. Lietuviy kalbos Zodynas, VI (ats. red. J. Kruopas), Vilnius, 1962, Dp. 651, 652, 715, 716, 717. ™ Siose Snektose sakoma kfu.pis ir krit.pis ar kfo.pe ir kFb.pe. 159 kfé.8a, kfé-ustiios (Veivirzénai), sfa.unds, fuokstioje (Judrénai), kfaus ~ kriaitjas (TirkSliai), kfd-u? (Zagaré), kok? (Sakyna) ir t.t., 0 tai jau rodo vélesnj r sumink’- tinima Siame Zodyje ir jo vediniuose Siaurés vakary Zemaitiy Snektose. Ta pati rodo ir mazZai kur vartojamas Zodis krupis latviy kalboje™. Dabartiniu metu kripis (ar kripé, kriipis, kriiipé) minétose Zemaitiy Snektose yra gyvas ir labai platiai vartojamas Zodis, kuriam Ik. iki pat Siol nepadaré ir dar dabar nedaro kiek didesnés jtakos. Ypaé daznai Sis Zodis ir jo vediniai vartojami minétomis perkeltinémis reik8mémis. Kai kur, ZodZio krapis (kripé) arealo paribiuose (apie Kurtuvénus, Vidsodi, labai retai apie Luoke ir KurSénus), greta jo jau pasakomas ir Zodis rijpké, kurj daZniau vartoja jaunesnioji karta, o jei pasako senieji, tai tik patarlése. Pvz.: i-sikdbard:va kap riipki i> ruokufi.di (KurSénai) ir t.t. Visose dounininky ir diimininky Snektose, vartojantiose Zodj kripis ar jo vedinius, Zodis rupiizé yra tik keiksmas ir su gyvio (Bufo vulgaris) pavadinimu gal tik paskutiniaisiais metais, stipréjant Ik. itakai, kalbantiyjy tepradétas sieti. AukStai¢iy tarmés, vartojantios Zodj kripis, lygiagretiai 8i gyvina vadina ir ZodZiu rapizé. Cia Sis Zodis kaskart vis labiau jsigali, i8stumdamas Zodj kripis. Be minéty lietuviy kalbos tarmiy, lygiai taip pat Bufo vulgaris vadina ir latviai — krupis (retiau kyrupis)*. Prisu kalboje buvo vartojamas Zodis crupeyle ,,varié“48, J, Endzelynas latviu krupis (krupis) sieja su latviy krupt ,,plysti, skeldéti“, kripis ,,rupizée“, kraupa ,,arklio SaSas“, o Siuos visus su sen. slavu krupa ,,trupinys, nuolauza“, sen. anglu Aruf ,,8aSas“, hreof ,,grublétas“*. Lietuviy kalbos tarmése, kurios turi Zodi Arapis, jo variantus ar vedinius, vartojama ir daugiau Zodziy su panavia Saknimi: Aripti ,,8a8ti, spuogais aptekti* (KurSénai, TrySkiai, Sakyna ir kt.), kriupti ,,t-p.* (Mosédis, Salantai ir kt.), kriuptiotas ,,apSa8es spuoguotas* (Satés), nukripélis ,,apSaSélis* (Kursénai), kriupytas ,,perliniu ra’tu megztas“: kioks ée tava nértinis | a kfupic (Mosédis) ir kt. Taigi, Zemaitiy Zodis kripis (kripé, kripis ar kriupé), seniau reiSkes ,,apSades, gruoblétas gyviinas“, yra bendras su atitinkamais latviy ir sen. prisy kalby ZodzZiais ir turi atitikmeny kitose ide kalbose. Kiillis. Vietoj Ik. ir daugumos miisy tarmiy Zodzio akmuo Zemaitiai, gyvenq i vakarus nuo Zidiky, Sedos, Telsiy, Zarénu, Tvery, Pajiirio ir j Siaure nuo Vainuto, Z. Naumiestio, Ramutiy, Silutés, Rusnés (Zr. 3 pav.) vartoja Zodi kiilis. Sis pajiriskiy dounininku, Kvédarnos ir SvékSnos dinininky ir daugumos donininky Snekty Zodis buvo vartojamas ir i§ to kra8to kilusiy autoriy — A. PabréZos, S. Daukanto, A. KosaZevskio — ra8tuose, jis randamas daugelyje tautosakos rinkiniy: $. Daukanto prie ,,Abecela Me pridétame patarliy pluostelyje, M. Valan¢iaus ,,Patarlése Zemaitiu“, C. JurkSaitio ,,Pasakose“, ,,Klaipédigkiy dainose“, A. Basanavitiaus ,,Lietuviskose pasakose“, ,,Tautosakos darby“ VII tome, ivairiuose rankraStiniuose rinkiniuose, saugomuose Lietuviy kalbos ir literatiros instituto rankraStyne. UzZfiksuotas jis ir ivairiuose kalbiniuose leidiniuose, pyz.: A. Baranausko tarminiuose " Zr, K. Miilenbacha LatvieSu valodas vardnica. Redigéjis, papildinfjis, turpinajis J, Endzelins, I, Riga, 1925-1927, p. 287. 48 Zr. K. Miilenbacha LatvieSu valodas vardnica, t. 2, ten pat. 18 Zr, K. Biiga, Rinktiniai ra8tai, I (parengé Z. Zinkevitius), Vilnius, 1958, p. 427. “ Zr, K. Miilenbacha LatvieSu valodas vardnica, II, ten pat. Apie tai platiau 4r. dar E. Fraenkel, Litauisches etymologisches Wérterbuch, 1, Heidelberg, 1962, p. 290. 160 tekstuose, A. Juskos, J. Slapelio, M. Nydermano ir kituose Zodynuose. Kaip Klaipédos kra8to Zodis, jis buvo idétas i G. H. F. Neselmano, F. KurSaizio Zodynus, bet Siems autoriams Zodis kilis, matyt, nebuvo gerai Zinomas, todél jis ten pateikiamas nevisai teisingai — kaip mot. giminés daiktavardis kulis,-és45, Zodis kiilis uZragytas ir vadinamajame XVII a. rankraStiniame Krauzés Zodyne: Baltas Olos Kulys ir kt. Platokas Zodzio killis straipsnis yra didziajame ,,Lietuviy kalbos Zodyne“, neblogai pazymétas jo arealas, tik reikéjo atkreipti démesj j io ZodZio reikSmes bei JW 2 3 pav. Zodzio killis vartojimas lietuviy kalbos tarmése (1 — Kiilis ,,bet koks akmuo“, 2 — tik pasakymai girny kiljs, girndkilis) nerasyti pavyzdZio su juo i8 Paringio (Ignalinos raj.) Snektos, kur Sis Zodis vargu ar yra vartojamas. Gali biti, kad dabartinis Zodzio kélis arealas nebe visai atitinka seniau buvusi. Dauguma §j Zodj vartojantiy Zemaitiy dabar jau gerai Zino lk. Zodi akmud ir ji gana daZnai vartoja, pridering prie kity priebalsiniy kamieny daiktavardziu sistemos. Pyz., Svéknos, Judrény apylinkése net seniausi, 70-80 mety tarmés atstovai, ir 8 Zr. G. H. F. Nesselmann, Worterbuch der Littauischen Sprache, KGnigsberg, 1851, P. 208; F. Kurschat, Littauisch-deutsches Worterbuch, Halle, 1883, p. 208. M1. Utsak, Nr. 174 161 net tarp saves kalbédamiesi, jau daug daZniau sako akmiio negu kiilis, o jaunesnioji karta Gia Zodi kiilis bepasako tik iSimtinais atvejais. Taigi, Zemaitiy Zodis killis, ypaé tiesiogine ,,akmens“ reikSme, yra pradéjes nykti. Jj iSstumia Ik. ir didZiosios daugumos miisy tarmiy vartojamas Zodis akmuo. Kad tas procesas jau nebe Siandien prasidéjes, rodo ivairis ra8ytiniai Saltiniai. Pvz., XVIII a. iSéjusiu ,,Zyvatu...“ autorius Stai kaip raSo: /yipe prypylty siesis sudinus ysz akmenyis, ira tay stotkas yszkule!’, tynay... buwa du dydziu akmeniu arba kulu?, Zodi akmuo yra vartojes ir Valanéius (pvz.: Asz jam su duonu metu, qns man su akmeniu svijde, ar ne bjauribe**). I§ Laukuvos apylinkiy, kur Zodis kiilis didZia dalimi i8nykes!, A. KosaZevskio yra uZraSytas akmens pavadinimas stdba kiil’s, lauko vardas Stabakulé, apie kuriuos K. Biiga raSo: ,,Minétasis stdba kiil’s yra stabo kiilis, t-y. akmuo, i§ kurio (senobéje) buvo padarytas stabas“”°, Tos Zemaitiu Snektos, kurios vietoj lk. Zodzio akmué sako kilis, turi ir nemazZai su ta Saknimi padaryty iSvestiniy ir sudurtiniu ZodZiy. Pvz.: kilétas ,,akmenuotas“ (Gegrénai), kilija ,.akmeninga vieta“ (Judrénai, Veivirzénai, Palanga, Barsty¢iai), kiiliava ,,upés slenkstis“ (Syék8na), kiilinis ,,akmeninis“ (Plateliai, Satés, BerZoras, Priekulé ir kt.), kiilgrauza, kiilgrauza ,,girnakalys“ (Skuodas), kilgrauzis ,,t.p.“ (Palanga, Kalnalis), kilgrindad ,akmenimis gristas kelias“ (Kvédarna), kilgrindai a) ,,akmenimis gristas kelias* (BarstyGiai), b) ,,slaptas povandeninis kelias“ (Plateliai), kélkalis ,,akmeniniy statuly dirbéjas“ (Salantai), ki/kerpés ,,ant akmenu augancios kerpés“ (Mosédis, Palanga, Darbénai), kii/musis ,,akmenskaldis“ (Saugos, Priekulé, Palanga), kiilskaldis ,,t.p.“ (Kartena), kélmilciai ,,apie girnu akmenis apibyréje miltai“ (Ylakiai), kalmiltés ;,t.p.“ (Barsty¢iai), kilvelkis ,,skirtas akmenims vezti* (Satés), kilvezis 1. ,,akmeny veZiotojas“: a pénkis métis é.ns té'n e%bd.va os kit lveZi (Mosédis); 2. ,,skirtas akmenims vezZioti“ (Satés) ir t.t.24. Zodis kiilis arba jo vediniai kai kuriomis apibréZtomis reikSmémis pasitaiko didesniame plote, negu ankstiau minéta, t.y. i8eina uz savo arealo riby: daugelis Zemaitiy — visi dounininkai j rytus nuo Zidiky, Nevarénu, Tel8iy, Zarénu, dinininkai i rytus nuo Kvédarnos, Pajiirio, j Siaure nuo Silalés, j vakarus nuo, KraZiu, Vaiguvos, Kurtuvény (Zr. 3 pay.) — girny akmenj (girnapuse) vadina arba ZodZiu junginiu girny kaljs (Akmené, Papilé, Laizuva, Pavandené, Silalé, Pajiris, Vidsodis, Vaiguva, KurSény apylinkiy kai kurie kaimai ir kt.), arba sudurtiniu Zodziu girnakilis (Leckava, Pikeliai, Tirk8liai, Nevarénai, TrySkiai, Raudénai, Luoké, Varniai, Uzyentis, Laukuva, KurSény apylinkiy kai kurie kaimai ir kt.). Pasakymas girny kalfs vartojamas ir Siaurés vakary aukStai¢iy Kruopiu ir Sakynos Snektose (tai, tikriausiai, ty Snekty skolinys i8 Zemai¢iy). Kaip minétose vakarinése Zemaitiy Suektose kiilis pakei¢iamas Zodziu akmué, taip ir rytiniy Zemaitiy ir prie jy prisigliejusiu Siaurés yakary aukStaiciy Snekty pasakymas girny kiljs ar girnakiilis jau daznai, ypaé apie Vaiguva, Kursénus, Uzventj, Papile, Sakyna ir kt., keitiamas ZodZiais girny akmué, girny akminas. 6 Zr."Ziwatas Pona yr Diewa musu Jezusa Christusa... aprasitas Metusy Pona 1753... Wilniaw... Metusy Pona 1787, p. 62. 7 Min. veik., p. 213. 18(M. Valanéius), Patarlés Zemajtiu, Tilzéje, 1867, p. 6. ** Laukuvos apylinkése dabar yra vartojamas Zodis kilys, rei8kias ,,girnapusé“. * Zr. K. Biiga, Dievaitis ,,idolum“ (prieraSai), ,,Lietuviy Tauta“, 1, Vilnius, 1907, p. 214. | Plg. Lietuviy kalbos Zodynas, VI (ats. red. J. Kruopas), Vilnius, 1962, p. 828-861. « 162 IS daugelio straipsnyje pateikty pavyzdziy matyti, kad Snektos pazista dvi gio Zodzio formas: kiilis (2) ir kuljs (4). Tdomu tai, kad ketvirtaja kirciuote Sis Zodis kirCiuojamas kaip tik tose Snektose, kur jis vartojamas sudétiniame pavadinime girny kialjs. Tai galéty todyti Sio pavadinimo, kaip liaudies materialinés kultiros termino, vélesnj i8plitima rytinése zemaitiy ir jy kaimyninése Siaurés vakary auk8taiciy Snektose. Be minétyjy lietuviy kalbos Zemaitiy snektu, kitos balty kalbos Zodzio kiillis neturi. Tai savitas Zemai¢iy Zodis, kurj, kaip galima spéti, yra turéje ir kurSiai. Etimologai $j Zodj aiSkina jvairiai. K. Biga ji sieja su lietuviy k. Zodziu kiilynas +18 vieno kelmo iSauges krimas “, su latviy Kurso tarmiy Zodziu kiliens®®, Tuo paciu K. Baga netiesiogiai igkelia mint; apie kur8iska Zodzio kiilis kilme. Pylé. Zemaiciai, gyvena i vakarus nuo Zidiky, Sedos, Alsédziu, Zarény, Tver, Laukuvos, Vainuto, Z. Naumiestio, Silininky, skirtingai nuo Ik. ir daugumos misy Snekty tiek namine, tiek lauking anti (Anas) vadina Zodziu pylé. Kaip matome ik pridedamo Zemélapio (zr. 4 pay.), Zodj pJlé vartoja visi donininkai, pajirigkiai dounininkai ir diinininky Snektos apie Kvédarna ir Svék8na (zr. 4 pay.). Sis Zodis vartojamas ne tiktai minétose Snektose, bet uZfiksuotas ir ivairiuose ra8ytiniuose Saltiniuose. Ji randame S. Daukanto, Vydiino raStuose, Klaipédos kraSto periodinéje spaudoje (,,Lietuviskoje Ceitungoje“), atskiruose tautosakos rinkiniuose: ,,Klaipédiskiy dainose“, ,,Pasakose apie paukStius“ ir kt. Kaip Klaipédos. kra3to anties pavadinimas Zodis pflé pateikiamas P. Ruigio, Ch. G. Milkaus, G.H.F. Neselmano Zodynuose. F. KurSaitiui Sis Zodis buvo menkai tezinomas (apie tai ra¥é ir K. Biiga?’), © tai matyti i8 netikslaus to Zodzio uzZras’ymo, esanéio skliaustuose pylé,-és ar pylis,-ies*. $j Zodj i savo Zodyna yra itraukes ir A. Juska, ji mini taip pat K. Jaunius, [ naujesniuosius Zodynus Zodis pyle retokai bepatenka: jis uzragytas tik vad. M. Nydermano Zodyne, kur duotos dvi formos: pyle it (kaip tarminé!) pyle. Beveik visi Zodj pylé vartoja Zemaitiai Ji kiréiuoja antraja kirgiuote, tik apie Rietava ir Silute jis uzZra8ytas ketvirtosios kirtiuotés. Pvz.: tép ka‘p koki pi-lé kad ji eit vi'tédam* (Ramutiai, Silutés raj.). : Visame ZodZio pjlé vartojimo plote turima ir nemazZa jo vediniy. Dazniausiai i$ ju vartojami Sie: pflinas »antinas, gaigalas“ (Sio Zodzio vartojimo plotas bemaz sutampa su Zodzio pjlé vartojimo plotu), pylitis ,,anéiukas“ (Gvekina, Sudrénai, Saugos ir kt.). pylftis ,,t.p.“ (Mosédis), pyléna (pylénd) ,,anties mésa, antiena“ (Judrénai, Veivirzénai, Priekulé, SvékSna ir kt.) ir kt. Visame Sitame plote Zinomi Zodeliai pili ,,antiy Saukimo Zodis“ (Judrénai, Endriejavas), pil? ,,t.p.* (SvékSna, Plungé ir kt.), pylékst ,,antiy varymo Zodis“ (Mosédis ir kt.) ir kt., kurie vartojami ir daugelyje Snekty, nepazistantiy Zodzio pylé (a. toliau). Zodis pylé suprantamas ir jo reik8mé Zinoma toli uz jo arealo ribu, pavyzdZiui, apie Tirk¥lius, Silale, Skaudvile, TrySkius, bet Siu apylinkiy Zemaitiai vis délto jo nevartoja, tesakydami tik é-nte (TirkSliai, TrySkiai, Silalé), é-nti (Skaudvilé) ir t.t. Tas Zodis daug kur uz savo arealo riby pasitaiko liaudies dainose. Pvz.: plauki pi-lé-li * Zr. K. Biga, Rinktiniai ra8tai, III (parengé Z. Zinkevitius), Vilnius, 1961, p. 209. Kaip Zodzio killis kilme aiSkina E. Frenkelis zr. E. Fraenkel, Litauisches etymologisches Worterbuch, 1, Heidelberg, 1962, p. 307. * Zr. K. Biga, Rinktiniai raStai, I (parengé Z. Zinkevitius), Vilnius, 1959, p, 514—515. ™“ F. Kurschat, Littauisch-deutsches Wérterbuch, Halle, 1883, p. 311. ut 163