Mišrieji dvigarsiai „am“, „an“, „em“, „en“ ir balsiai „ą“, „ę“ K. Širvydo raštuose

LIETUVIŲ KALBOS GRAMATINĖ SANDARA LIETUVOS TSR MOKSLŲ AKADEMIJA MIŠRIEJI DVIGARSIAI am, an, em, en IR BALSAI ą, ę K. ŠIRVYDO RAŠTUOSE K. MORKŪNAS K. Širvydo — vieno žymiausių senosios lietuvių raštijos atstovo — tiksli kilimo vieta nežinoma. Spėjama ji daugiausia iš tarminių ypatybių, kurių nemaža yra jo raštuose — dviejų dalių pamokslų rinkinyje („Punktuose sakymų“) ir pirmajame lietuvių kalbos žodyne („Dictionarium trium linguarum“). Dėl to suprantama, kaip svarbu yra išaiškinti kiekvieną jo raštų tarminę ypatybę ir ypač ją lokalizuoti (nustatyti jos paplitimą dabartinėse lietuvių kalbos tarmėse). Kalbininkų seniai pastebėta, kad abiejų minėtųjų XVII a. lietuvių kalbos paminklų daugelis tarminių ypatybių yra būdingos rytų aukštaičiams. Be to, mišrieji dvigarsiai um, un, im, in ir balsiai u, i vietoj am, an, em, en ir ą, ę rodo, kad tų paminklų autorius buvo kilęs iš tos rytų aukštaičių dalies, kurioje kalbama vadinamąja p u n t i n i n k ų tarme. Plg. K. Širvydo raštų žodžius ir formas: umžinas1 SP I 78, SD² I 96, 192, III 477, krumta SP I 269, pakumpes SP I 108, sumtis SD I 190, III 102, 470; unglis SD I 189, III 468, dungus SP I 7, duntis SD I 183, 205, III 513, nemundagus SD I 96, III 204, kunkley „kanklės“ SP II 57, punčiu SP I 38, tūkius [=tunkus] SP II 5, zunduo SP I 72, 110, SD I 55, 90, busiunčios SP II 36, szaukiučio [=szaukiunčio] SP I 69, werkiunčias SP I 42; pimpe SD I 17; apdingimas SD I 110(2×), byndras SP I 27, tyngwa SP I 51, nindre SP I 43, II 163; drusus SD I 20, 170, III 412, gružtas SP I 271, SD I 177, III 429, kusnis SP I 271, musto SP I 50, busius „busiąs“ SP I 75, darus „darąs“ SD I 97, III 21, 39, vns. gal. gatu SD I 22, 60, 93, III 48, vns. įn. kaktu SD I 18, kadu SP I 39; apigrįžiu SD I 213, kisd amas SP I 23, numiris SP I 10, pakietys SP I 53, suszaty SP I 330, vns. kilm. manis SP I 9, vns. gal. meity SP I 58, su galiby SP I 15, kokiamy SP I 42, raszty3 SP I 13. 1 Širvydo raštų kai kurios grafemos pakeistos: vietoj ∫ rašoma s, vietoj β — sz, o vietoj kelių grafemų, žyminčių priebalsį ž, rašoma viena — ž. 2 Iliustruojamoji medžiaga rinkta iš K. P a l k a l k o s „Konstantino Širvydo žodyno „Dictionarium trium linguarum“ lietuviškų žodžių registro“ (LTSR MA Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, 1964, mašinraštis). 3 Apie K. Širvydo raštų daugiskaitos inesyvo galūninį balsį (-e, retai -i) žr. „Lietuvių kalbos morfologinė sandara ir jos raida“, Vilnius, 1964, p. 145 tt. 139 Tačiau tiek „Punktuose sakymų“, tiek žodyne galima rasti žodžių bei formų ir su am, an, em, en; ą (a), ę (e). Į pastaruosius atvejus neretai žiūrima ne kaip į K. Sirvydo tarmes, o kaip į kitų tarmių ar prasidėjusios tuo metu formuotis literatūrinės kalbos faktus. Ar visais atvejais toks požiūris teisingas? Kyla ir kitas klausimas: ar abiejose „Punktų sakymų“ dalyse ir visuose žodyno leidimuose vienodai dažnai pasitaiko atvejų, kur yra mišrieji dvigarsiai am, an, em, en ir balsiai ą, ę? Juk prie „Punktų sakymų“ II-osios dalies ir prie trijų žodyno leidimų, pasirodžiusių jau po K. Sirvydo mirties, rengimo mažiau ar daugiau yra prisidėję ir kiti žmonės4. Tikslesnį atsakymą į tuos klausimus gali duoti visų atvejų, kuriais minėtieji dvigarsiai ir balsiai pasitaiko, statistika, o taip pat atskirų K. Sirvydo raštams būdingų faktų sugretinimas su atitinkamais dabartinių rytų aukštaičių tarmių duomenimis5. K. Sirvydo raštų žodžius bei formas su am, an, em, en pirmiausia galima skirti į dvi grupes: 1) kur tie dvigarsiai yra nuosekliai abiejose „Punktų sakymų“ dalyse ir visuose žodyno leidimuose, 2) kur am, an, em, en pasitaiko nenuosekliai, paprastai vienoje kurioje „Punktų sakymų“ dalyje, ne visuose žodyno leidimuose. Žodžių ir formų, nuosekliai turinčių ą, ę, nepasitaiko. 1. Nuosekliai am, an, em, en yra keliais atvejais. a) em, en turi bendratis ir jos vediniai tų veiksmažodžių, kurių esamajame ar būtajame kartiniame laike arba abiejuose minėtuose laikuose šie dvigarsiai suyra, t. y. pirmasis sandas įeina į vieno skiemens sudėtį, o antrasis — į kito. Šiuos em, en turi tokie K. Sirvydo raštų žodžiai ir jų formos: paremti SP II 98, paremt SP II 98, iremti SP I 343, II 65, pasiremti SP II 97(2×), pasirėtu [=pasirėmtu] SP II 97, paremtas SD III 488, paremta SP II 98; iszsemti SP I 277, iszsemt SP I 209, SD III 494, Sembite SP I 214, sem tu SP I 209, ne yszsemtu SP I 209, ižsemtas SP II 212, neižsemtas SD I 97; aptemti SD III 523, sutems SP I 331; attremt SP I 158, ižtremt SP II 56, 61, atatremdawo SP II 58, ižtremtas SP II 56, ižtrėtas [=ižtremtas] SP II 69, isz t remtas SD III 496, ižtrėta [=ižtremta] SP II 138, dgs. vard. ižtremti SP I 254; ižwems SP I 382; nugabent SP II 87, neižgabentu SD III 3; nopgierdentas „neapskelbtas“ SD III 208; giwenti SP I 174, 244, giwent SP I 17, 44, 72—73, 353, II 27, 228, pagiwent SD III 323, pragiwėt [=pragiwent] SD III 359, giwendawo SP I 254, giwens SP I 244, 311(2×), 360, giwensime SP II 241; giwentu SP I 154, 206, 207, II 241, 4 Plg. K. Pakalka, Iš K. Sirvydo „Dictionarium trium linguarum“ žodyno istorijos, „Lietuvių kalbotyros klausimai“, t. 3, Vilnius, 1960, p. 277 tt.; K. П а к а л к а, Первый литовский словарь, автореф. дисс., Вильнюс, 1964, p. 4 tt. 5 Svarbiausius atvejus, kuriais am, an, em, en ir ą, ę K. Sirvydo raštuose pasitaiko, yra nustatęs ir dalį žodžių bei formų su tais dvigarsiais ir balsiais suregistravęs F. Spechtas, žr. Sirwyds Punktay sakimu (Punkty kazań), Teil I: 1629, Teil II: 1644, litauisch und polnisch mit kurzer grammatischer Einleitung herausgegeben von Dr. Franz Specht, Göttingen, 1929, p. 14*—16*. Šiame straipsnyje ypač norėta atkreipti dėmesį į tuos K. Sirvydo raštų nenuoseklumus, kuriems pateisinimą galima rasti pačiose rytų aukštaičių tarmėse. 140 giwendamas SP I 137, 149, II 17, 47, 49, giwendama SP I 94, giwendami SP I 284, giwentoias SD I 103, III, 239, 271, giwėtojas [= giwentoias] SD III 115, giwentoio SD III 371, vns. in. giwentoiu SP I 152, II 72, giwendoiey SP I 125, II 100, 154, 241, SD III 60; pasenstu6 SD III 479. Mišriuosius dvigarsius em, en turi ir to tipo formos, esančios taip pat rytų aukštaičių tarmės pamatu rašytame 1605 m. anonimniame katekizme: isztręmtiey AK 59; giwent AK 100, 101, Giwéndamas7 AK 30. Šio tipo žodžių ar formų, kur vietoj em, en būtų im, in, K. Širvydo raštuose yra labai maža. Tai esamojo laiko formos sinstu (1 — korektūros klaida vietoj t) SD III 422, sinstu SD V 352, timsta SD I 81, 83, III 36, 171, ażutímsta SD III 515; padalyvis sutímstunt SD III 171; veiksmažodžio lemti vediniai: netymtas SD I 27, 36, 39, 91, III 77, dgs. vard. netymti SP I 125, netymtiby „nelemybė“ SP I 114. Dabartinėse rytų aukštaičių tarmėse minėtieji em, en tariami nevienodai. Visame vakariniame šių tarminių ploto pakraštyje, maždaug iki linijos Saločiai—Pasvalys—Panevėžys—Ukmergė—Širvintos, jie yra išlaikyti sveiki; taigi čia tariama: rēmti, rēndavo, rēms, rēnk, pārėmtas; sēmt, sēmsit, sēnkit, sēmdamas, pasēmtas; tēmt, tēmsta, tēms, gyvėnt, gyvėndavo, gyvėns, gyvėnk, gyvėntum (gyvėntum), gyvėndamas, gyvėntojas; sēnt, sēnsta, pasēns, pasēnk, sēndamas. Iš puntininkų taip taria Siesikų, Ukmergės, Pabaisko, Gelvonų, Musninkų apylinkių gyventojai. Didžiojoje puntininkų tarmės ploto dalyje (kaip ir visame rytų dzūkų tarmės plote) minėtieji dvigarsiai em, en verčiami į im, in: sīmt, sīmsit (sīmsta), sīmkit, sīmdamas, pasīmtas; tīmt, tīmsta, tīms; gyvīnt, gyvīndavo, gyvīns, gyvīnk, gyvīntum, gyvīndamas, gyvīntojas (Karsakiškis, Vabalninkas, Salamiestis, Kamajai, Kuktiškės, Tauragnai); rīmt, rīmdavo, rīms, rīnk, pārīmtas. (Vabalninkas8). „Punktų sakymų“ ir „Dictionarium trium linguarum“ mišrieji dvigarsiai em, en aprašytojo tipo formose, be abejo, laikytini tų leidinių autoriaus gimtosios tarmės ypatybe. Kadangi tuose leidiniuose pasitaiko ir viena kita forma su im, in (tiesa, su in tik vėlesniuose žodyno leidimuose), tai K. Širvydo kilimo vieta, reikia manyti, buvo netoli nuo minėtųjų em, en virtimo į im, in izoglosos. Geografiniu požiūriu ta izoglosa K. Širvydo gyventu ir dabartiniu metu, žinoma, galėjo kiek ir nesutapti. b) an turi jungtukas idant, kuris beveik nevartojamas dabartinėse lietuvių tarmėse, tačiau K. Širvydo „Punktuose sakymų“ pasitaiko gana daug kartų (I — 141, II — 92). Tiktai šios knygos II dalyje minėtasis jungtukas du kartus yra su un: idūt [= idunt] 29, idunt 47. Žodyne jis yra su an: idant III 1, 3, idāt [= idant] III 3. Kiek retesnis „Punktuose sakymų“ yra jung- 6 Prie šios grupės F. Špechtas priskiria ir ben „bent“ SP I 65, pen [tekste: pan] „t. p.“ SP II 186 (žr. min. veik., p. 15*). 7 Plg. taip pat ben AK 87(₂×). 8 Kitose rytų aukštaičių tarmėse vietoj remti dažniausiai yra vartojamas veiksmažodis spirti „dėti ramstį“. Taip pat ir veiksmažodį senti daug kur yra pakeitęs naujesnis vedinys senėti arba junginys eiti senyn. 141 tukas adant (I — 24, II — 72), kurio an visur išvirtęs į un (adunt); an jis turi tik vieną kartą (Adant II 29). c) am, an, em, en nelietuviškos kilmės tikriniuose ir bendriniuose varduose: lampa „lempa“ SD III 92, 148, lampas SP I 228, SD III 304, Lampas SP I 228 (₂×), lampomis SP I 227; Samsonas SP II 10, 256 (₂×); adamantu „deimantą“ SP I 381; Alexandrios SP II 102; Andrieius SP II 104, Andrieiaus SP II 107, Andrieium SP II 107; Angelu SP I 32, Angelay SP II 1, Angelamus SP II 1; Anglia SP I 345, Anglios SD III 119; elefantas „dramblys“ SD III 409, elefanto SP I 184; ewangelia SP I (₅₁×), II (₂₆×), Ewangelista SP I 126, 133, II 61, 73, Ewāgelista [=Ewangelista] SP II 234, Ewangelistas SP I 225; inflantay „Livonija“ SD III 90, inflantčikas „Livonijos gyventojas“ SD III 89, inflancikas SD IV 62; kanclieria SD I 51, kancelaria SD III 94, kanclierius SD I 51, III 95, vns. kilm. kanclerious SD III 168, kanclerios SD IV 110, kancleriste SD III 95 (tiktai: padkunclerius SD III 308); Kastantinam ieste „Konstantinopolis“ SD III 27; koriandras „toks augalas, kalendra“ SD III 121; mātelis [=mantelis] „apsiaustas“ SD III 298, mantelu SD III 298; Niderlantay „Niderlandai“ SD III 200; paganku „vns. jn. pagone“ SP I 232; pantaplia „kurpė“ SD I 119, pantaflos SD III 284, pantaflinikas SD III 284; adwentas SD III 1, Aduento SP I 1, 32, 69, 122; Amen SP II 224; diamentas SD I 20, diamento SD I 20; elefanto SD III 409 (₂×), 410; elementu SP I 62; fundamentas SD I 40, III 77, fundumentu SD I 40; instrumentas SD III 39, 109, 144, instrumentay SP I 29, instrumentu SP I 96 (₂×), instrumentus SP II 163, instrumentays SP I 337; kalendarius SD I 50, kalendorius SD III 92; Klemės [=Klemens] SP II 212; mentelelis „apsiaustėlis“ SD III 298; momentu SP I 134; referendorius SD III 375; sakramentas SD III 15, 397, sakramento SD III 179, 371, SP I (₄₃×), II (₄₃×); talentas SP I 51, SD III 440, talentu SP I 51, talentus SP I 51, talentaus SP I 51; testamentas SD III 443, testamento SP I 74, 156, 197, 224, II 208, SD III 60, 123, 443, Testamēto [=Testamento] SP II 131, testāmēto [=testāmento] SD III 12, testamentu SP I 73, SD III 63, 99, 443, testamenti SP I 216 (₂×), Testamenti SP II 209, Testamenty SP II 23, Testamēti [=Testamenti] SP II 5, testamenty SD III 526, testamentadaris SD III 443. Senesnių skolinių (slavizmų) žemčiūgas ir lenčiūgas (lenčiūgas) dvigarsiai em, en yra išvirtę į im, in (ar un): žimčiugay SP I 354, žimčiugu SP I 29, 186, 189 (₂×), 354, žimčiugus SP I 85, 291, žimčiugays SP I 186, 366, žimčiugais SP I 217, žimčiugieli SP I 187; lynčiugu SP I 38, lynčiugus SP I 38, lynčiugays SP I 39, 127, linčiugays SP I 161, tynčiugays SP I 363, II 70, tunčiugays SP I 374, tynčiuguosna SP I 373. Išimtį čia sudaro forma žemčiuguose SP II 179. Vietoj an turi un ir slavizmas attuncawoi SD III 254. d) Sekundarinės kilmės dvigarsiai am, an (juos turi ir dabartinės rytų aukštaičių tarmės), pvz.: vns. naud. kaltam SP I 10, kitam SP I 12, pačiam SP I 1; dgs. naud. kiettuwaems SP I 105, tarnams SP I 214; pamažam „pamažu“ SP II 64; man SP I 112 (₂×), 120, 195, mān SP I 194, man SP II 142 53, 108; vns. il. aran SP I 26, Ežeran SP II 42, kitan SP I 11, kunan SP I 88. 2. Nenuosekliai atskiruose žodžiuose ar formose dažniau pasitaiko am, an, en, labai retai — q, ę. a) Vietoj mišriųjų dvigarsių an, en, kurių antrasis sandas — esamojo laiko šaknies intarpas, K. Sirvydo raštuose paprastai yra un, in: apiunku „apanku“ SD III 264; iszkuneku SD I 22, III 47; pripruntu SD I 87, 90, 151₍₂ₓ₎, 152, papruntu SD III 190, supruntingauys SP I 16; runda SP I 39, 208₍₂ₓ₎, 308, II 44, 73, 100, 106, 209, 210, SD I 90, rundasi SP I 12, 28, 81 ir kt.; susztumpu [<*sušlampu] SD I 83, szlumpu SD III 178₍₂ₓ₎; tumpa [<*tanpa] SP I 25, 89, 107, 108 ir kt., tumpi SP I 102, tumpu SD I 34, 174, III 20, 31 ir kt.; ginda SP I 95, II 7, gindaus SP I 80; tinka „tenka“ SP I 322, netinka SD I 93, III 217, 398 ir kt. Tačiau kelios to tipo formos yra ir su dvigarsiais an, en: suprantus SD III 52 (greta: suprat „suprantus“ SD III 317, supratus SD IV 221), randasi SP I 128, iszrandu SD III 109; giendunčieys SP II 207, patenka SP II 178. Taip pat čia minėtinos ir formos szalu SD I 216, suszalu SD I 77, perszalu SD IV 247, esančios greta dažnesnių: szutu SD I 77, 215, suszutu SD I 209, III 155, szuta SP II 63. Dabartinėse rytų aukštaičių tarmėse minėtojo tipo formų an ir en likimas nevienodas: en (gėnda, prasmeńga) taria, rodos, visi rytų aukštaičiai, o an (supranta, raũnda) — daugiausia vakariniame tų tarmių ploto pakraštyje. Iš puntininkų šį an daugiausia sveiką turi Siesikų, Ukmergės, Pabaisko, Gelvonų, Musninkų apylinkės. Beveik visame likusiame puntininkų plote tariama suprũnta, ruũnda, tačiau kitų veiksmažodžių analogiškų formų tarimas ir čia įvairuoja, plg.: šlùmpa (Karsakiškis, Kuktiškės, Tauragnai), ažũnka (Kamajai, Tauragnai) ir šlãmpa (Vabalninkas, Salamiestis, Skapiškis⁹), užãńka¹⁰ (Karsakiškis, Vabalninkas, Salamiestis, Skapiškis). Taigi, lokalizuodami K. Sirvydo kilimo vietą dabartinių tarmių duomenimis, iš visų aukščiau pateiktų formų patikimiau galime remtis tik veiksmažodžių (su)prasti, rasti esamojo laiko formomis. Lygindami jas su „Punktų sakymų“ ir „Dictionarium trium linguarum“ atitinkamomis formomis, galime spėti, kad tų leidinių autoriaus gimtinė buvo zonos, kurioje tariama suprũnta, ruũnda, pakraštyje. b) Abiejose „Punktų sakymų“ dalyse ir žodyne en gana dažnai turi žodis šventas ir visi kiti šios šaknies vediniai. Tačiau ne visose K. Sirvydo raštuose minėtos šaknies žodžių su dvigarsiu en pasitaiko tolygiai: kai ku- ⁹ Apie Skapiškį kartais pasakoma ir šlùmpa. ¹⁰ Toks nevienodumas galėjo atsirasti dėl kitų formų įtakos: esamojo laiko šaknies u ar i galėjo būti pakeisti balsiais a ir e (arba a, e prieš intarpą n kai kur tiesiog išliko) pagal tokias formas, kaip: šlapti, šlapo; gesti, gėdo. Be to, galimas daiktas, ne visose tarmėse ir ne visų veiksmažodžių esamojo laiko formose intarpas n yra atsiradęs vienu laiku, plg. nusėnka (Karsakiškis, Vabalninkas, Kamajai), nusańka (Salamiestis, Skapiškis, Tauragnai) ir nūsaka (Kuktiškės). 143 riuose puslapiuose jų yra daugiau, o kai kuriuose — mažiau ar visiškai nepasitaiko. Ypač tai akivaizdu „Punktų sakymų“¹¹. Minėta šaknis en kelis kartus turi ir žodyne (sżwentarius I 15, sżwentuiu I 78, sżwentay III 429), tačiau daug dažniau — in (ssżwyntorius III 36, sżwyntas I 177, III 297, 333 ir kt.). Formų su šaknimi ṡwes- yra nedaug; balsį e turi tik forma sżwesta SD I 39, o visos kitos — i (paṡwisto SP I 147, paṡwistas SP I 156, sżwystu SP I 277, Sżwisk SP II 71, sżwystas SD III 483). c) Daugiau žodžių ir formų, nenuosekliai turinčių am, an, em, en, ą, ę, „Punktų sakymų“ I dalyje beveik nėra (iš šios dalies liko nepaminėta tik tanko 16 ir Kadag 96 vietoj dažnesnės formos kadung SP I 147, 287 ir kt.); nedaug jų pasitaiko ir žodyne: amžiu III 422, kampas IV 215, samditiniai III 90, tamsokus III 360, dantu III 46, dantims III 104, kandziuotas III 178, tankas III 63, nekątringas [=nekantringas] I 24, nožusimerkienčiu III 242, pusantras I 152, ižengimas III 473, wogte „vogtė“ III 127, 455. Kiek daugiau tokių žodžių ir formų yra „Punktų sakymų“ II. dalyje: amžinu 36, amžiney 168, amžino 178, amžinos 180, 181, 188, amžinoy 189, amžiu 204; vns. ad. iamp 132 (greta: iumpi SP I 30, 62, iump SP I 172 ir kt.); apitamsėmis 142, patamsoy 142, tamsibessa 243; tampidamies 179; brangiu 176, 207, brangibes 213; dāgaus [=dangaus] 178; kantribes 169; attankisiu 179(₂×), attankitume 182, attankit 183; prabangiey 75, prabangi 175, prabangiu 176; vns. gal. randu 141, rando 168; ranku 183; surantitu 219, surantitas 220; Wando 189(₃×), wandeni 188, 189, wandeniu 189, wādenio [=wandenio] 190; žandu 74; ižžandasi 141; su ia 143; nessag [<nesang] 248; ne bėdrautumite [=ne bendrautumite] 168; užudenktu 18, apsidentumite 175, apdenktumime 182, apdengiete 182, apdengieme 182; niopkenčia 142; iš nendres 99, niendri 166, niandri 166, 199; prirenhamia 172; nutrekimu [=nutrenkimu] 34; nužengėči [=nužengianči] „nužengianči“ 70, užženге 243; ne prytankt 171, pasitankie 183; stankṡti 179; vns. įn. (?) draugie 31, 60, 64 (gali būti vns. viet. draugė < draugėje12). 11 Beveik iki pusės šios knygos I dalies (iki p. 174) tos šaknies žodžiai ir formos, kurių yra netoli 90, turi tiktai in (švint-), o nuo p. 174 turi ir in (40), ir en (76). Įvairios formos su in ir en puslapiuose yra išsidėsčiusios taip (skaitmuo paprastu šriftu rodo puslapį, kuriame yra forma su švint-, o skaitmuo riebesniu šriftu — puslapį, kuriame yra forma su švent-): 174, 175, 177(₄×), 178, 178(₂×), 179, 179, 180(₂×), 181(₂×), 183, 189(₃×), 190, 192, 194, 195, 198(₂×), 199, 200, 203, 203, 205(₃×), 208, 210, 212, 213, 221, 222, 226, 227, 231, 232(₄×), 233, 239, 242, 251, 251(₂×), 252, 256, 268, 275, 278, 280(₃×), 284(₂×), 287, 288, 289, 290(₂×), 292, 299(₂×), 300, 301, 301, 302(₂×), 305(₂×), 307(₂×), 309, 313, 314(₂×), 315, 320, 323, 326, 329, 331, 333, 336, 337, 337(₂×), 341, 342, 344(₄×), 344, 346, 347(₂×), 352, 354, 354, 364(₂×), 365, 367(₂×), 368, 369(₂×), 374, 376, „Punktų sakymų“ II-oje dalyje (su in — 108, su en — 73): 1, 5, 6, 8, 9, 10, 11(₂×), 13, 14, 15, 17(₂×), 18, 19, 19, 20, 24(₂×), 25, 28(₃×), 29, 30, 32, 33, 34, 34, 35, 36, 38, 39, 40, 42, 47, 53(₃×), 55(₂×), 58, 71, 72, 73, 74, 75, 77(₂×), 78, 81, 81, 83, 84, 84, 85, 87, 89 90, 91, 92, 93(₆×), 98, 102, 111(₃×), 112(₃×), 113, 114(₂×), 115(₅×), 116, 117(₃×), 119, 121, 128, 129, 131(₃×), 132, 134(₂×), 136, 141, 142, 148(₂×), 149(₂×), 151(₃×), 155, 156, 157, 160, 161, 162(₃×), 164, 167, 170(₂×), 172(₂×), 176(₃×), 177(₂×), 178, 179, 181(₂×), 183, 189(₃×), 190(₄×), 191(₂×), 197(₂×), 198(₂×), 199, 200, 201, 202(₂×), 207, 208, 209(₂×), 211, 212(₂×), 213(₂×), 214(₂×), 215, 216, 219, 220, 223, 228, 229, 229, 231, 239(₃×), 241(₂×), 243, 245, 251(₂×), 252, 253, 254, 255, 258. 12 Plg. Širvyds Punktay sakimu (Punktų kazan), p. 16*. 144 Įdomu, kad minėtosios formos, kaip ir formos su en šaknyje švent-, ne visoje knygoje yra vienodai dažnos. Eilės tvarka jos yra šiuose „Punktų sakymų“ II dalies puslapiuose: 18, 34, 36, 70(2×), 74, 75, 99, 132, 141(2×), 142(3×), 143, 166(2×), 168(3×), 169, 171, 172, 175(2×), 176(2×), 178(2×), 179(4×), 180, 181, 182(4×), 183(3×), 188(2×), 189(6×), 190, 199, 204, 207, 213, 219, 220, 243(2×), 248. Kaip matyti, daugiausia tokių formų yra p. 166—190 (25 puslapiuose yra 3/5 visų tos rūšies formų, esančių „Punktų sakymų“ II dalyje). K. Širvydo raštuose pasitaikančių mišriųjų dvigarsių am, an, em, en ir balsių ą(a), ę(e) apžvalga ir ypač kai kurie statistiniai duomenys leidžia daryti šias išvadas: 1. Be antrinės kilmės dvigarsių am, an (pvz., vns. naud. kitam, vns. il. kitan), kuriuos turi ir kitos rytų aukštaičių tarmės, K. Širvydo gimtosios tarmės faktais taip pat laikytini em, en veiksmažodžių tipo semti, gyventi formose. Pastarųjų formų, kaip ir formų runda, suprunta, sugretinimas su dabartinių rytų aukštaičių puntininkų atitinkamomis formomis duoda kai kurių duomenų tolesniam K. Širvydo kilimo vietos aiškinimui ir tikslinimui. 2. Kitais atvejais pasitaikantys am, an, em, en; ą(a), ę(e) tam tikra dalimi parodo, kokią įtaką K. Širvydui turėjo besiformuojanti to meto lietuvių literatūrinė kalba, kitos tarmės ir kitokie veiksniai. Įdomu, kad „Punktų sakymų“ I dalyje, o taip pat ir žodyno I leidime, tuos dvigarsius nuosekliai turi tik kitų kalbų tikriniai ir bendriniai vardai, dvigarsį an jungtukas idant ir dvigarsį en gana dažnai šaknies švent- vediniai. Kituose, po K. Širvydo mirties išėjusiuose, žodyno leidimuose ir ypač „Punktų sakymų“ II dalyje pasitaiko daugiau žodžių ir formų, nenuosekliai turinčių minėtuosius dvigarsius ir balsius. Tai leidžia manyti, kad čia prie tų dvigarsių ir balsių atsiradimo daugiausia prisidėjo vėlesni leidėjai ir redaktoriai, kilę iš kitų Lietuvos vietų. ДИФТОНГИЧЕСКИЕ СОЧЕТАНИЯ am, an, em, en И ГЛАСНЫЕ ą, ę В ПИСЬМЕННЫХ ПАМЯТНИКАХ К. ШИРВИДАСА К. МОРКУНАС Резюме Важной диалектной особенностью двух письменных памятников литовского языка XVII в. — „Punktay sakimu“ и „Dictionarium trium linguarum“ — являются дифтонгические сочетания um, un, im, in и гласные u, i, употребляемые вместо am, an, em, en; ą, ę. Эта особенность свидетельствует о том, что автор указанных памятников К. Ширвидас был представителем так называемого пунктиннинкского диалекта (более точных сведений о месте рождения К. Ширвидаса пока нет). Однако в некоторых случаях дифтонгические сочетания am, an, em, en и гласные ą(a), ę(e) встречаются и у К. Ширвидаса. Особого внимания заслуживают em, en в формах глаголов типа semti «черпать», gyventi «жить», которые представителями 10. Lietuvių kalbos gramatinė sandara 145 современного пунктиннигского диалекта произносятся двояко: sėmt, gyvėnt (в окрестностях Сесикай, Укмярге, Пабайскас, Галвонай, Муснинкай) и simt, gyvint (на всей остальной территории пунктиннинского диалекта). Поскольку К. Ширвидасу известна и форма timsta (<temsta) «смеркается», то можно предполагать, что его родной говор территориально граничил с говором, в котором вместо em, en в формах данных глаголов произносились im, in. Интересно, что дифтонгические сочетания em, en в формах данного типа сохраняются и в анонимном катехизисе 1605 г., написанном также на восточно-аукштайтском диалекте. Кроме того, дифтонгические сочетания am, an, em, en у К. Ширвидаса закономерно встречаются еще и в других случаях, а именно: а) an в союзе idant; б) am, an, em, en в словах иноязычного происхождения, напр.: lampa, talertas; в) секундарные (вторичного происхождения) am, an, напр.: kitam «другому», иллатив ед. ч. kitan. Дифтонгическое сочетание en очень часто встречается в слове šventas и других словах с тем же корнем (в 1-ой части „Punktay sakimu“ приблизительно 130 форм имеют in и 76 — en; в II-ой части: 108 — in, 73 — en). Однако другие отдельные слова и формы с am, an, em, en и ą(a), ę(e) несколько чаще встречаются только во второй части „Punktay sakimu“ и в третьем — пятом изданиях „Dictionarium trium linguarum“. Это объясняется тем, что при подготовке указанных изданий к печати после смерти К. Ширвидаса принимали участие и другие лица — представители иных говоров.