Mišrieji dvigarsiai „am“, „an“, „em“, „en“ ir balsiai „ą“, „ę“ K. Širvydo raštuose

LIETUVIU KALBOS GRAMATINE SANDARA LIE T "UV O $'T'SR MOKSLU A K A DE M T J.A MIŠRIEJI DVIGARSIAI am, an, em, en IR BALSIAI 4, ¢ K. SIRVYDO RASTUOSE K. MORKUNAS K. Sirvydo — vieno Zymiausiyjy senosios lietuviy rastijos atstovo — tiksli kilimo vieta nežinoma. Spėjama ji daugiausia iš tarminių ypatybių, kurių nemaža yra jo raštuose — dviejų dalių pamokslų rinkinyje (,,Punk- tuose sakymų“) ir pirmajame lietuvių kalbos žodyne („Dictionarium trium linguarum“). Dėl to suprantama, kaip svarbu yra išaiškinti kiekvieną jo raštų tarminę ypatybę ir ypač ją lokalizuoti (nustatyti jos paplitimą da- bartinėse lietuvių kalbos tarmėse). Kalbininkų seniai pastebėta, kad abiejų minėtųjų XVII a. lietuvių kal- bos paminklų daugelis tarminių ypatybių yra būdingos rytų aukštaičiams. Be to, mišrieji dvigarsiai um, un, im, in ir balsiai u, i vietoj am, an, em, en ir Ą, g rodo, kad tų paminklų autorius buvo kilęs iš tos rytų aukštaičių da- lies, kurioje kalbama vadinamąja puntininkų tarme. Plg. K. Širvydo raštų žodžius ir formas: vmzinas' SP 1 78, SD? I 96, 192, III 477, krumta SP I 269, pakumpes SP I 108, sumtis SD I 190, III 102, 470; vnglis SD I 189, III 468, dungus SP I 7, duntis SD I 183, 205, III 513, nemundagus SD I 96, III 204, kunkliey „kanklės“ SP II 57, punéiu SP 1 38, tikius [=tunkius] SP II 5, wunduo SP I 72, 110, SD I 55, 90, busiunéios SP II 36, szaukiūčio [=szaukiuncio] SP I 69, werkiuncias SP I 42; pimpe SD I 17; apdingimas SD I 1104), byndras SP 1 27, {yngwa SP I 51, nindre SP I 43, II 163; drusus SD I 20, 170, III 412, gruztas SP 1 271, SD I 177, III 429, kusnis SP 1 271, musto SP 1 50, busius „būsiąs“ SP I 75, darus ,,da- ras“ SD I 97, III 21, 39, vns. gal. gatu SD I 22, 60, 93, III 48, vns. in. kaktu SD I 18, kadu SP I 39; apigriziu SD I 213, kisdamas SP 1 23, numiris SP I 10, pakielys SP I 53, suszaly SP I 330, vns. kilm. manis SP I 9, vns. gal. meily SP I 58, su galiby SP I 15, kokiamy SP 1 42, raszty® SP I 13. ! Sirvydo raštų kai kurios grafemos pakeistos: vietoj / rašoma s, vietoj 8 — sz, o vietoj kelių grafemų, žyminčių priebalsį ž, rašoma viena — 2. * lliustruojamoji medžiaga rinkta iš K. Pakalkos „Konstantino Širvydo žodyno „Dictionarium trium linguarum“ lietuviškų žodžių registro“ (LTSR MA Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, 1964, mašinraštis). * Apie K. Širvydo raštų daugiskaitos inesyvo galūninį balsį (-e, retai -i) žr. „Lie- tuviy kalbos morfologiné sandara ir jos raida“, Vilnius, 1964, p. 145 tt. 139 Tačiau tiek ,,Punktuose sakymų“, tiek žodyne galima rasti žodžių bei formų ir su am, an, em, en; ą (a), ę (e). Į pastaruosius atvejus neretai žiū- rima ne kaip į K. Širvydo tarmės, o kaip į kitų tarmių ar pradėjusios tuo metu formuotis literatūrinės kalbos faktus. Ar visais atvejais toks požiūris teisingas? Kyla ir kitas klausimas: ar abiejose „Punktų sakymų“ dalyse ir visuose žodyno leidimuose vienodai dažnai pasitaiko atvejų, kur yra mišrieji dvigarsiai am, an, em, en ir balsiai ą, g? Juk prie ,,Punkty sakymų“ II-osios dalies ir prie trijų žodyno leidimų, pasirodžiusių jau po K. Širvydo mirties, rengimo mažiau ar daugiau yra prisidėję ir kiti Zmonés*. Tiksles- nį atsakymą į tuos klausimus gali duoti visų atvejų, kuriais minėtieji dvi- garsiai ir balsiai pasitaiko, statistika, o taip pat atskirų K. Širvydo raštams būdingų faktų sugretinimas su atitinkamais dabartinių rytų aukštaičių tar- mių duomenimis“. K. Širvydo raštų žodžius bei formas su am, an, em, en pirmiausia ga- lima skirti į dvi grupes: 1) kur tie dvigarsiai yra nuosekliai abiejose ,,Punk- tų sakymų“ dalyse ir visuose žodyno leidimuose, 2) kur am, an, em, en pasitaiko nenuosekliai, paprastai vienoje katroje „Punktų sakymų“ dalyje, ne visuose žodyno leidimuose. Žodžių ir formų, nuosekliai turinčių gq, e, nepasitaiko. Il. Nuosekliai am, an, em, en yra keliais atvejais. a) em, en turi bendratis ir jos vediniai tų veiksmažodžių, kurių esama- jame ar būtajame kartiniame laike arba abiejuose minėtuose laikuose šie dvigarsiai suyra, t. y. pirmasis sandas įeina į vieno skiemens sudėtį, o antrasis — į kito. Šiuos em, en turi tokie K. Širvydo raštų žodžiai ir jy for- mos: paremti SP 11 98, paremt SP II 98, iremtu SP 1 343, II 65, pasiremtu SP II 975+), pasirétu [= pasiremtu] SP II 97, paremtas SD III 488, parem- ta SP II 98; iszsemti SP I 277, iszsemt SP I 209, SD III 494, Semkite SP I 214, semtu SP I 209, ne yszsemtu SP I 209, ižsemtas SP II 212, neižsemtas SD I 97; aptemti SD III 523, sutems SP 1 331; attremt SP I 158, ižtremt SP II 56, 61, atatremdawo SP II 58, ižtremtas SP II 56, ižtrėtas [=iz- tremtas] SP II 69, isztremtas SD III 496, iziréta [=iztremta] SP II 138, dgs. vard. ižtremti SP 1 254; ižwems SP 1 382; nugaben? SP II 87, neižga- bentu SD III 3; nopgierdentas „neapskelbtas“ SD III 208; giwenti SP I 174, 244, giwent SP I 17, 44, 72—73, 353, II 27, 228, pagiwent SD III 323, pragiwėt [=pragiwent] SD III 359, giwendawo SP I 254, giwens SP I 244, 311, 360, giwensime SP II 241; giwentu SP I 154, 206, 207, II 241, * Plg. K. Pakalka, Iš K. Širvydo „Dietionarium trium linguarum“ žodyno isto- rijos, „Lietuvių kalbotyros klausimai“, t. 3, Vilnius, 1960, p. 277 tt.; K. ITakaaxka, IlepBbihA JiKTOBCKHA CJIOBADpb, aBTOped. auce., Bausrbuioc, 1964, p. 4 tt. 5 Svarbiausius atvejus, kuriais am, an, em, en ir ą, g K. Širvydo raštuose pasitaiko, yra nustatęs ir dalį žodžių bei formų su tais dvigarsiais ir balsiais suregistraves F. Spech- tas, žr. Sirwyds Punktay sakimu (Punkty kazan), Teil I: 1629, Teil II: 1644, litauisch und polnisch mit kurzer grammatischer Einleitung herausgegeben von Dr. Franz Specht, Gottingen, 1929, p. 14*—16*. Šiame straipsnyje ypač norėta atkreipti dėmesį į tuos K. Širvydo raštų nenuoseklumus, kuriems pateisinimą galima rasti pačiose rytų aukš- taičių tarmėse. 140 giwendamas SP I 137, 149, II 17, 47, 49, giwendama SP I 94, giwendami SP I 284, giwentoias SD I 103, III, 239, 271, giwėtoias [=giwentoias] SD III 115, giwentoio SD III 371, vns. jn. giwentoiu SP I 152, IH 72, giwen- toiey SP I 125, II 100, 154, 241, SD III 60; pasenstuS SD III 479. Mišriuosius dvigarsius em, en turi ir to tipo formos, esančios taip pat rytų aukštaičių tarmės pamatu rašytame 1605 m. anoniminiame katekizme: isztremtiėy AK 59; giwent AK 100, 101, Giwendamas" AK 30. Šio tipo žodžių ar formy, kur vietoj em, en būtų im, in, K. Širvydo raš- tuose yra labai maža. Tai esamojo laiko formos sinstu (I — korektūros klaida vietoj f) SD III 422, sinstu SD V 352, timsta SD I 81, 83, III 36, 171, ažutimsta SD III 515; padalyvis sutimstunt SD III 171; veiksmažodžio lemti vediniai: nelymtas SD I 27, 36, 39, 91, III 77, dgs. vard. netymti SP 1 125, netymtiby „nelemtybę“ SP I 114. Dabartinėse rytų aukštaičių tarmėse minėtieji em, en tariami nevieno- dai. Visame vakariniame šių tarmių ploto pakraštyje, maždaug iki linijos Saločiai—Pasvalys—Panevėžys—Ukmergė— Širvintos, jie yra išlai- kyti sveiki; taigi čia tariama: remti, remdavo, rems, remk, paremtas; sėmt, sėmsit, sėmkit, sémdamas, pasémtas; tėmt, tėmsta, tems: gyvėnt, gyvėn- davo, gyvefis, gyvėnk, gyvėntum (gyventum), gyvėndamas, gyvėntojas; sėnt, sėnsta, pasefis, pasénk, sėndamas. Iš puntininkų taip taria Siesikų, Ukmergės, Pabaisko, Gelvonų, Musninkų apylinkių gyventojai. Didžiojoje puntininkų tarmės ploto dalyje (kaip ir visame rytų dzūkų tarmės plote) minėtieji dvigarsiai em, en verčiami į im, in: simt, simsit (simsta), simkit, simdamas, pasimtas; timt, timsta, tims; gyvint, gyvindavo, gyviūs, gyvink, gyvintum, gyvindamas, gyvintojas (Karsakiškis, Vabalninkas, Salamiestis, Kamajai, Kuktiškės, Tauragnai); rimt, rimdavo, rims, rimk, parimtas. (Va- balninkas?®). „Punktų sakymų“ ir ,Dictionarium trium linguarum® mišrieji dvigar- siai em, en aprasytojo tipo formose, be abejo, laikytini ty leidinių autoriaus gimtosios tarmės ypatybe. Kadangi tuose leidiniuose pasitaiko ir viena kita forma su im, in (tiesa, su in tik vėlesniuose žodyno leidimuose), tai K. Šir- vydo kilimo vieta, reikia manyti, buvo netoli nuo minėtųjų em, en virtimo į im, in izoglosos. Geograliniu požiūriu ta izoglosa K. Širvydo gyventu ir dabartiniu metu, žinoma, galėjo kiek ir nesutapti. b) an turi jungtukas idant, kuris beveik nevartojamas dabartinėse lie- tuvių tarmėse, tačiau K. Širvydo „Punktuose sakymų“ pasitaiko gana daug kartų (I — 141, II — 92). Tiktai šios knygos II dalyje minėtasis jungtukas du kartus yra su un: idūt [=idunt] 29, idunt 47. Žodyne jis yra su an: idant III 1, 3, idat [=idant] III 3. Kiek retesnis ,,Punktuose sakymų“ yra jung- 5 Prie šios grupės F. Spechtas priskiria ir ben „bent“ SP I 65, pen [tekste: pan] „t.p.“ SP II 186 (žr. min. veik., p. 15%). 7 Plg. taip pat ben AK 87(2x). 8 Kitose rytų aukštaičių tarmėse vietoj remti dažniausiai yra vartojamas veiksmažo- dis spirti „dėti ramstį“. Taip pat ir veiksmažodį senti daug kur yra pakeitęs naujesnis vedinys senėti arba junginys eiti senyn. 141 tukas adant (I — 24, II — 72), kurio an visur išvirtęs į un (adunt); an jis turi tik vieną kartą (Adant II 29). c) am, an, em, en nelietuviškos kilmės tikriniuose ir bendriniuose var- duose: lampa „lempa“ SD III 92, 148, lampas SP 1228, SD III 304, Lampas SP I 228 4x), lampomis SP I 227; Samsonas SP II 10, 256 x; adamantu „deimantą“ SP I 381; Alexandrios SP II 102; Andrieius SP II 104, Andrie- taus SP II 107, Andrieium SP 11 107; Angetu SP I 32, Angetay SP II 1, Angetamus SP II 1; Anglia SP I 345, Anglios SD III 119; ele- Jantas „dramblys“ SD III 409, elefanto SP I 184; ewangelia SP I six) II ex) Ewangelista SP I 126, 133, II 61, 73, Ewagelista [=Ewan- gelista] SP II 234, Ewangelistas SP I 225; inflantay „Livonija“ SD III 90, inftančikas „Livonijos gyventojas“ SD III 89, inflancikas SD IV 62; kanclieriia SD 1 51, kancelaria SD III 94, kanclierius SD I 51, III 95, vns. kilm. kanclerious SD III 168, kanclerios SD IV 110, kancleriste SD III 95 (tiktai: padkunclerius SD III 308); Kastantinamieste „Konstantinopolis“ SD III 27; koriandras „toks augalas, kalendra“ SD III 121; matelis [=man- telis] „apsiaustas“ SD III 298, mantelu SD III 298; Niderlantay „Niderlan- dai“ SD III 200; paganku „vns. jn. pagone“ SP I 232; pantaplia „kurpė“ SD I 119, pantaflos SD III 284, pantaflinikas SD 111 284; adwentas SD III 1, Aduento SP I 1, 32, 69, 122; Amen SP II 224; diamentas SD I 20, diamento SD I 20; elefanto SD III 409 2x,,410; elementu SP 1 62; funda- mentas SD I 40, III 77, fundumentu SD I 40; instrumentas SD III 39, 109, 144, instrumentay SP 1 29, instrumentu SP 1 96 6ax,, instrumentus SP II 163, instrumentays SP I 337; kalendarius SD I 50, kalendorius SD III 92; Klemės [= Klemens] SP II 212; mentelelis „apsiaustėlis“ SD III 298; mo- mentu SP 1 134; referendorius SD III 375; sakramentas SD III 15, 397, sakramento SD III 179, 371, SP I 43x), lus); talentas SP I 51, SD III 440, talentu SP I 51, talentus SP I 51, talentays SP I 51; testamentas SD HI 443, testamento SP 1 74, 156, 197, 224, II 208, SD III 60, 123, 443, Tes- tamėto [= Testamento] SP II 131, testūmėto [=testamento] SD III 12, tes- tamentu SP 1 73, SD III 63, 99, 443, testamenti SP 1 216 3x), Testamenti SP IT 209, Testamenty SP II 23, Testaméti [=Testamenti] SP II 5, testamenty SD III 526, testamentadaris SD III 443. Senesniy skolinių (slavizmy) žemčiūgas ir lenciugas (lenciigas) dvi- garsiai em, en yra išvirtę į im, in (ar un): žimčiugay SP I 354, ziméiugu SP I 29, 186, 189 (ax), 354, žimčiugus SP I 85, 291, ziméiugays SP I 186, 366, ziméiugais SP I 217, žimčiugieli SP I 187; lynciugu SP 1 38, {ynciugus SP I 38, tynciugays SP I 39, 127, linc¢iugays SP I 161, tynéiugays SP I 363, II 70, žunčiugays SP 1 374, tynéiuguosna SP I 373. Išimtį čia sudaro forma žemčiuguose SP II 179. Vietoj an turi un ir slavizmas attuncawoiu SD 111 254. d) Sekundarinés kilmės dvigarsiai am, an (juos turi ir dabartinės rytų aukštaičių tarmės), pvz.: vns. naud. kaftam SP 1 10, kitam SP I 12, pa- čiam SP I 1; dgs. naud. kiettuwams SP I 105, tarnams SP I 214; pamažam „pamažu“ SP II 64; man SP 1 112 gx), 120, 195, man SP I 194, man SP II 142 53, 108; vns. il. aran SP I 26, Ežeran SP II 42, kitan SP I 11, kunan SP I 88. 2. Nenuosekliai atskiruose žodžiuose ar formose dažniau pasitai- ko am, an, en, labai retai — ą, g. a) Vietoj mišriųjų dvigarsių an, en, kurių antrasis sandas — esamojo laiko šaknies intarpas, K. Širvydo raštuose paprastai yra un, in: apiunku „apanku“ SD III 264; iszkunku SD 1 22, III 47; pripruntu SD I 87, 90, 1510x), 152, papruntu SD III 190, supruntingays SP I 16; runda SP 1 39, 208(2x,, 308, II 44, 73, 100, 106, 209, 210, SD I 90, rundasi SP I 12, 28, 81 ir kt.; susztumpu [<*su$lanpu] SD 1 83, sztumpu SD III 1786.,; tumpa [<*tanpa] SP 1 25, 89, 107, 108 ir kt., tumpi SP I 102, tumpu SD I 34, 174, III 20, 31 ir kt.; ginda SP I 95, II 7, gindus SP I 80; tinka „tenka“ SP I 322, netinka SD I 93, III 217, 398 ir kt. Tačiau kelios to tipo formos yra ir su dvigarsiais an, en: suprantus SD III 52 (greta: suprat’ ,suprantus® SD III 317, supratus SD IV 221), randasi SP I 128, iszrandu SD III 109: gienduncieys SP II 207, patenka SP 11 178. Taip pat čia minėtinos ir formos szalu SD I 216, suszalu SD I 77, perszalu SD IV 247, esančios greta daž- nesniy: szufu SD I 77, 215, suszufu SD I 209, III 155, szuta SP II 63. Dabartinése rytų aukštaičių tarmėse minétojo tipo formų an ir en liki- mas nevienodas: en (gefda, prasmefga) taria, rodos, visi rytų aukštaičiai, o an (supraita, raida) — daugiausia vakariniame ty tarmių ploto pakras- tyje. Iš puntininkų šį an daugiausia sveiką turi Siesikų, Ukmergės, Pa- baisko, Gelvonų, Musninkų apylinkės. Beveik visame likusiame puntininkų plote tariama suprufita, ruūnda, tačiau kitų veiksmažodžių analogiškų for- mų tarimas ir čia įvairuoja, plg.: šiumpa (Karsakiškis, Kuktiškės, Taurag- nai), ažufika (Kamajai, Tauragnai) ir šlampa (Vabalninkas, Salamiestis, Skapiškis*), užafika'* (Karsakiškis, Vabalninkas, Salamiestis, Skapiškis). Taigi, lokalizuodami K. Širvydo kilimo vietą dabartinių tarmių duo- menimis, iš visų aukščiau pateiktų formy patikimiau galime remtis tik veiksmažodžių (su)prasti, rasti esamojo laiko formomis. Lygindami jas su „Punktų sakymų“ ir „Dictionarium trium linguarum“ atitinkamomis for- momis, galime spėti, kad tų leidinių autoriaus gimtinė buvo zonos, kurioje tariama supruiita, rufida, pakraštyje. b) Abiejose „Punktų sakymų“ dalyse ir žodyne en gana dažnai turi žodis šventas ir visi kiti šios šaknies vediniai. Tačiau ne visuose K. Širvydo raštuose minėtos šaknies žodžių su dvigarsiu en pasitaiko tolygiai: kai ku- 9 Apie Skapiškį kartais pasakoma ir šlumpa. 10 Toks nevienodumas galėjo atsirasti dėl kitų formų įtakos: esamojo laiko šaknies 4 ar i galėjo būti pakeisti balsiais a ir e (arba a, e prieš intarpą n kai kur tiesiog išliko) pagal tokias formas, kaip: šlapti, šlapo; gesti, gedo. Be to, galimas daiktas, ne visose tarmėse ir ne visų veiksmažodžių esamojo laiko formose intarpas n yra atsiradęs vienu laiku, plg. nuseika (Karsakiškis, Vabalninkas, Kamajai), nusanka (Salamiestis, Skapiškis, Tauragnai) ir nūsaka (Kuktiškės). 143 riuose puslapiuose jų yra daugiau, o kai kuriuose — mažiau ar visiškai nepasitaiko. Ypač tai akivaizdu ,,Punktuose sakymų“"". Minėta šaknis en kelis kartus turi ir žodyne (szwentarius 1 15, szwen- tuiu 1 78, szwentay 111 429), tačiau daug dažniau — in (sszwyntorius III 36, szwyntas I 177, III 297, 333 ir kt.). Formų su šaknimi švęs- yra nedaug; balsį e turi tik forma szwesta SD I 39, o visos kitos — i (paszwisto SP I 147, paszwistas SP I 156, szwystu SP I 277, Szwisk SP 11 71, szwysias SD III 483). c) Daugiau žodžių ir formų, nenuosekliai turinčių am, an, em, en; ą, e, „Punktų sakymų“ I dalyje beveik nėra (iš šios dalies liko nepaminėta tik tanko 16 ir Kadag 96 vietoj dažnesnės formos kadung SP I 147, 287 ir kt.); nedaug jų pasitaiko ir žodyne: amžiu III 422, kampas IV 215, samditiniay III 90, tamsokus 111 360, dantu 111 46, dantims 111 104, kandžiuotas 111 178, fankas 111 63, nekątringas [=nekantringas] I 24, nožusimerkienčiu 111 242, pusantras 1 152, ižengimas 111 473, wogte „vogtė“ III 127, 455. Kiek daugiau tokių žodžių ir formų yra „Punktų sakymų“ IL dalyje: amžinu 36, amžiney 168, amžino 178, amžinos 180, 181, 188, amžinoy 189, amžiu 204: vns. ad. iamp 132 (greta: iumpi SP I 30, 62, iump SP I 172 ir kt.); apitamsemis 142, patamsoy 142, tamsibessa 243; tampidamies 179; brangiu 176, 207, brangibes 213; dagaus [= dangaus] 178; kantribes 169; attankisiu 179), attankitume 182, atlankit 183; prabangiey 75, prabangi 175, prabangiu 176; vns. gal. randu 141, rando 168; ranku 183; surantitu 219, surantitas 220; Wando 189sx), wandeni 188, 189, wandeniu 189, wa- denio [=wandenio] 190; Zandu 74; iz2andasi 141; su ia 143; nessag [<ne- sang] 248; ne bedrautumite [=ne bendrautumite] 168; vzudenktu 18, apsi- denktumite 175, apdenktumime 182, apdengiete 182, apdengieme 182; niop- kenčia 142: i nendres 99, niendri 166, niandri 166, 199; prirenkamia 172; nutrekimu [=nutrenkimu] 34; nuzengeci [=nuzengianci] „nužengiantį“ 70, užženge 243; ne prylankt 171, pasilankie 183; stanksti 179; vns. jn. (?) draugie 31, 60, 64 (gali būti vns. viet. draugė < draugėje'*). i! Beveik iki pusės šios knygos I dalies (iki p. 174) tos šaknies žodžiai ir formos, kurių yra netoli 90, turi tiktai in (švint-), o nuo p. 174 turi ir in (40), ir en (76). Įvairios formos su in ir en puslapiais yra išsidėsčiusios taip (skaitmuo paprastu šriftu rodo puslapį, kuriame yra forma su švint-, o skaitmuo riebesniu Sriftu — puslapį, kuriame yra forma su švent-); 174, 175, 177%), 178, 17862x), 179, 179, 18062x), 181@x), 183, 189(3x), 190, 192, 194, 195, 198(2x), 199, 200, 203, 203, 205%), 208, 210, 212, 213, 221, 222, 226, 227, 231, 2324x), 233, 239, 242, 251, 251Gx), 252, 256, 268, 275, 278, 28063x), 284(2x), 287, 288, 289, 290), 292, 2995), 300, 301, 301, 302(2x), 305(2x), 307. x), 309, 313, 314), 315, 320, 323, 326, 329, 331, 333, 336, 337, 337(.x), 341, 342, 344(,x), 344, 346, 347.) 352, 354, 354, 364(,x), 365, 367+), 368, 369), 374, 376, ,Punkty sakymų“ Il-oje dalyje (su in — 108, su en — 73): 1, 5, 6, 8, 9, 10, 11x), 13, 14, 15, 17x), 18, 19, 19, 20, 24¢x), 25, 28x), 29, 30, 32, 33, 34, 34, 35, 36, 38, 39, 40. 42, 47, 53s), 5562x), 58, 71, 72, 73, 74, 75, Tax), 78, 81, 81, 83, 84, 84, 85, 87, 89 90, 91, 92, 93(x), 98, 102, Mix), 12x), 113, 11d x), 115%), 116, 117%), 119, 121, 128, 129, 131%), 132, 134(2x), 136, 141, 142, 148(, x), 1493 x), 151(3x), 155, 156, 157, 160, 161, 162(5x), 164, 167, 170( x), 172), 1760: x), 177 x), 178, 179, 18162x), 183, 189ax), 190ux), 191@x), 19762x), 198@x), 199, 200, 201, 202: x), 207, 208, 209 x), 211, 212ax), 213@x), 2l4ex), 215, 216, 219, 220, 223, 228, 229, 229, 231, 239 x), 2412 x), 243, 245, 251, x), 252, 253, 254, 255, 258. 2 Plg. Sirwyds Punktay sakimu (Punkty kazan), p. 16*. 144 Įdomu, kad minėtosios formos, kaip ir formos su en šaknyje švent-, ne visoje knygoje yra vienodai dažnos. Eilės tvarka jos yra šiuose ,,Punk- tų sakymų“ II dalies puslapiuose: 18, 34, 36, T0ax, 74, 75, 99, 132, 141ax), 14253x>, 143, 16665, 168), 169, 171, 172, 1750x, 176(2x), 178x» 179459, 180, 181, 18244), 18334), 188245, 189), 190, 199, 204, 207, 213, 219, 220, 243 2x), 248. Kaip matyti, daugiausia tokių formų yra p. 166—190 (25 pus- lapiuose yra */s visų tos rūšies formų, esančių „Punktų sakymų“ II dalyje). — “= K. Širvydo raštuose pasitaikančių mišriųjų dvigarsių am, an, em, en ir balsių g(a), e(e) apžvalga ir ypač kai kurie statistiniai duomenys leidžia daryti šias išvadas: I. Be antrinės kilmės dvigarsių am, an (pvz., vns. naud. kitam, vns. il. kitan), kuriuos turi ir kitos rytų aukštaičių tarmės, K. Širvydo gimtosios tarmės faktais taip pat laikytini em, en veiksmažodžių tipo semti, gyventi formose. Pastarųjų formy, kaip ir formų runda, suprunta, sugretinimas su dabartinių rytų aukštaičių puntininkų atitinkamomis formomis duoda kai kurių duomenų tolesniam K. Širvydo kilimo vietos aiškinimui ir tikslini- mui. 2. Kitais atvejais pasitaikantys am, an, em, en: g(a), e(e) tam tikra dalimi parodo, kokią įtaką K. Širvydui turėjo besiformuojanti to meto lie- tuvių literatūrinė kalba, kitos tarmės ir kitoki veiksniai. Įdomu, kad „Punk- tų sakymų“ I dalyje, o taip pat ir žodyno I leidime, tuos dvigarsius nuosek- liai turi tik kitų kalbų tikriniai ir bendriniai vardai, dvigarsį an jungtukas idant ir dvigarsį en gana dažnai šaknies švent- vediniai. Kituose, po K. Šir- vydo mirties išėjusiuose, žodyno leidimuose ir ypač „Punktų sakymų“ II dalyje pasitaiko daugiau žodžių ir formų, nenuosekliai turinčių minėtuosius dvigarsius ir balsius. Tai leidžia manyti, kad čia prie tų dvigarsių ir balsių atsiradimo daugiausia prisidėjo vėlesni leidėjai ir redaktoriai, kilę iš kitų Lietuvos vietų. AMETOHTHUECKHE COUETAHHS am, an, em, en Vi TJIACHbIE 4, ¢ B MTUCBbMEHHBIX MAMATHUKAX K. LIMPBUIACA K. MOPKYHAC Pesiome Baxnofi JinasiekTHOjį 0COGEHHOCTHIO ABYX MHChbMEHHBIX MAMSTHHKOB JHTOBCKOTO S13bI- ka XVII B. — ,Punktay sakimu“ wu ,Dictionarium trium linguarum“ — siBasiorcs nug- TOHFHYECKHE CcOYeTaHHsi um, un, im, in nu raacHble U, i, ynorpe6iseMble BMecTO am, an, em, en; ą, g. dra 0cOGEHHOCTh CBH/IETEJIbCTBYeT O TOM, YTO aBTOP YKa3aHHBIX NMaMSTHHKOB K. IllupBunac Guin npeacTaBHTENeM TAK HA3LIBAGMOTO MYHTHHHHKCKOTO JHAJeKTa (6osee TOUHLIX cBenenHit O MecTe poxaenus K. Illupsunaca nora Her). Ojinako B HEKOTOPBIX cayuasix JKĖOTOHTHUeCKHe COYETAHHS Am, an, em, en H rJAacHble ą(a), g(e) serpewaorcs H y K. Illnpsugaca. Oco6oro BHHMAHHs 3acJyXKHBAIOT em, en B (Gopmax raaronos TtHma semti «yepnaTh», gyventi «xurb>, KOTOpble NpeACTaBHTENASIMH 10. Lietuviy kalbos gramatiné sandara 145 COBPEMEHHOro MyHTHHHHKCKOrO /HaJieKTa NPOH3HOCATCH ABOAKO: Sėmi, pyvėnt (B oKpecT- HocTax Cecukaii, Ykmsipre, Ila6aiickac, TanBonai, Mycuuukait) wn simf, gyvint (ma Bceit OCTaJbHON TEPPUTOPHH NYHTHHHHKCKOro auaJsekra). ITockoabky K. IllupBunacy i3BectHa H ¢opma timsta (<femsta) «cMmepkaetcsi», TO MOXHO NpeanoJararb, YTo ero pojiHofį ro- BOP TEPPHTOPHAJLHO TPAHHYHJI C TOBOPOM, B KOTOPOM BMecTo em, en B (GopMmax AaHHbIX rnaroJiOB NPOH3HOCHJHCH im, In. Hurepecno, uto AHdTOHTHUECKHe COUeTAHHS em, en B dopMax AaHHOTO THMA cOXpa- HAIOTCA H B aHOHHMHOM KaTexusuce 1605 r., HanHCcaHOM TakiKe Ha BOCTOYHO-ayKIITaiTCKOM JHAJEKTe. Kpowme Toro, nudronrnyeckue coueranuss am, an, em, en y K. lllupsunaca 3akoHomep- HO BCTpeualoTes ellle H B ApyrHX CJayuasix, a HMeHHO: a) an B colose idant; 6) am, an, em, en B CJOBax HHOS3BIYHOTO NPOHCXOXKJAeHHS, Hanp.: lampa, talentas; B) ceKyHIapHble (BTOPHYHOTO NPOHCXOXKAEHHS) am, an, Hanp.: Ritam «npyroMy», HJAJTATHB ex. 4. Rifan. Nludrournueckoe coueraHHe en OveHb HacTo KECTpeuaercst B cJIOBe Šventas H JIpyrux caoBax ¢ TeM xe KOpHeM (B l-ofi uacrH „Punktay sakimu“ npnGju3HTesbHO 130 dopm umelor in u 76 — en; B ll-oit vactu: 108 — in, 73 — en). Onnuako npyrne oTrn7eJibHbIe crosa H opmm ¢ am, an, em, en nu g(a), ¢(e) HeCKOJILKO walle BCTPCYAIOTCH TOJIbKO BO Bropoii uacrTH ,Punktay sakimu“ u B Tperbem — nsTOM usmanuax ,Dictionarium trium linguarum®. Dro oObsicHAeTCs TeM, UTO MPH MOATOTOBKe YKA3aHHBIX H3JIaHHH K MeuaTH nocje cept K. IllupBunaca npuHHMann yuacTHe H JApPyrHe JHIA — MPEACTABHTENH HHBIX TO- BOPOB.