Geidžiamieji sakiniai

LIETUVIU KALBOS GRAMATINE SANDARA LEP UV OS TSR MOKSLYUAKADEMII A GEIDZIAMIEJI SAKINIAI V. VAITKEVICIUTE GeidZiamaisiais sakiniais kalbėtojas pasako savo pageidavimą arba išreiškia savo palankumą bei sutikimą, kad vyktų arba nevyktų koks nors veiksmas, bet neskatina klausytojo aktyviai veikti. Geidžiamieji sakiniai yra dalis skatinamųjų sakinių. Jais gali būti reiškiama: sutikimas, pageidavimas ir linkėjimai (dažnai su emociniu atspalviu). Šiame straipsnyje pagrindinis dėmesys kreipiamas į geidžiamųjų sakinių gramatines (morfologines bei sintaksines) ir leksines priemones, kurios sudaro struktūrinį pagrindą įvairiems modaliniams atspalviams reiksti'. Sutikimo reikšmės geidziamaisiais sakiniais parodoma, kad kalbėtojas neprieštarauja, nusileidžia arba yra visiškai abejingas jvykdytam ar numatomam vykdyti veiksmui, bet tiesioginio aktyvaus skatinimo nereiškia. Šios rūšies geidžiamuosiuose sakiniuose vartojamos: a) Įvairios geidžiamosios nuosakos sintetinės formos. Tebūnie, Egluže, taip, kaip nori tu, — te laivai sudužę negraudins krantų. SNėrP, 447. Tebūnie šeši! — pridavė Veronė, — bet mažiau nė skatiko! ZemR 1 275. Tesižino, teduodie, nes nėra jam didesnio džiaugsmo, kaip sugelbéti reikale ar ką gera žmogui padaryti. ZemR I 155. Pagaliau tebūna, kaip tu nori. BalčHP 219. Tekirmija tasai dievo užlaidžia. BaltRn 233. Žmonės tekalba, ką nori. VienR I 265. Tesižino sau su savo lentomis! VienR I 281. Terauda vėtros aitrų liūdesį! Tegaudžia rudenio ragai! SNėrR I 161. b) Įvairios geidžiamosios nuosakos analitinės formos su dalelyte tegu(l). Loginį kirtį šiuo atveju turi dalelytė tegu(l). Tegu būna taip, kaip tu sakai, viešpatie! BalčHP 134. Tegu sau trankos!.. Gud-GuzKIT 114. Kas nori, tegul eina. SimonP 219. Ką čia mes dėl gylio žarnų (dėl niekų) ginčijamės, tegul būna ir tavo teisybė. (Dbk) LKZ III 301. Tegu gi bus jūsų teisybė. SruogR IV ! Geidžiamųjų sakinių intonaciją, dažnai atliekančią pagrindinį vaidmenį, skiriant vieną skatinimo rūšį nuo kitos, autorė panagrinės specialiai tam tikslui skirtame straipsnyje. 133 29. Tegu bus desimts, vienuolika mergaičių — vienas galas — 0 dvytiktasis bus sūnus, ir gana! KréevSP 283. Kai kuriose tarmėse ir kurių-ne-kurių rašytojų raštuose šiais atvejais vietoj dalelytės tegu(l) vartojama lai. Lai sau rėkia (verkia), kad nori. Užv. Kad išvažiavo, lai ir važiuoja. YI. Lai ein, kad tik jį kviečia! Jnš. Šį kartą lai bus tavo teisybė. Skn. Lai sau viską parsiduoda, kad nori, bet ganyklos neduosim; išeisim pirkėjų pasitikti su spragilais, mietais, — lai pamėgina lįsti! LzP I 328. c) Tiesioginės nuosakos esamojo ar būsimojo laiko trečiojo asmens formos su dalelyte fe. Te aš kaip lytys, te kaip skrajuolės, te mane lydi naktis — by tik spindėtų žvaigždės gražuolės — sielai gi rytas prašvis! SruogR I 73. Tebūnie, Egluže, taip, kaip nori tu, te laivai sudužę negraudins krantų. SNėrP, 447. Sutikimo reikšmės geidžiamuosiuose sakiniuose dar vartojamos leksinės priemonės: veiksmažodžio galėti esamojo ir būsimojo laiko vienaskaitos ir daugiskaitos antrojo ar trečiojo asmens forma, įeinanti į tarinio sudėtį. Kad nori, gali eiti. BalcGP 233. — Noriu eidamas išrūkyti dar vieną pypkę. — Gali sau tris rūkyti, — atsakė karalius, — bet nemanyk, kad dovanočiau tau gyvybę. BalčGP 256. Gali ir nepareit,— pramurmėjo Manečka ir, šlamėdama savo naujais drabužiais, nuėjo į namus. VienR III 106. Galite plaukų nebekirpti,— galite nešioti ilgus plaukus. SruogDM 191. O jau merga tavęs nelaikysiu, g alési prie vieno stalo valgyti, galėsi su manim ir į bažnyčią v ažiuoti, nereikės pėsčiai vaikščioti. Galėsi su manim ir viename suole sėdėti. SimonP 28. Galėsite kas savaitę rašyti ir gauti laiškus (iki šiol, kaip ir visi kiti, rašydavome ir gaudavome trumpus laiškus kas antrą savaitę). SruogDM 191. Kad jis nori, gal važiuot. Brt. Sutikimas, turintis labai ryškų abejingumo atspalvį, yra reiškiamas, vartojant viename sakinio dėmenyje liepiamosios nuosakos formą, o kitame — veiksmažodžio norėti esamojo laiko antrojo asmens forma. Bandyk, kad nori. SruogR IV 55. Nori, eik vienas su kirviu, o arklys pasiliks namie. KrėvRg 123. O tu, — kreipėsi jis į Kukį, — nori — tikėk, nori — netikėk. KrėvRg 139. Sutikimas dar esti reiškiamas nepilnaisiais sakiniais, kurių struktūrinį pagrindą sudaro dalelytė fegu(|!). — Tegul! — sakė sau Ilžė. — Ateis ir mano valanda. SimonP 236. [Barbora] AR, ne! Nereikia! Nenusipelniau... Tegu! Nenoriu karalienės vardo. SruogR IV 464. Tau juk paskui teks pirkti nauji, ne kam kitam. — Tegul. Bet nuo šios dienos bus jai amen! KrévSP 92. Pageidavimo reikšmės geidžiamaisiais sakiniais kalbėtojas pasako savo pageidavimą, troškimą ar norą, kad įvyktų arba kad neįvyktų koks nors veiksmas. Valingumo elementas čia esti labai silpnas. Pageidavimo reikšmės geidžiamuosiuose sakiniuose vartojamos: a) Tariamosios nuosakos formos su dalelyte kad. 134 Kad tikką nepamirštumėm jam atiduoti. ZemR I 421. Kad bentgi žaislas būtų švietęs skaistyba mirgančios žvaigždės! MairRR 1194. Kad tik gerai pasibaigtų! BalčHP 266. Kad mane paimtų baimė! BalčGP 14. O, kad aš turėčiau vaiką baltą kaip sniegas, raudoną kaip kraujas ir su tokiais juodais plaukais kaip šito lango rėmas! BalčGP 113. Tos taurės kupina krūtinė, o, kad jibūtų paskutinė! SNėrR I 47. Skrenda gervės, skrenda mano dienos, — kad galėčiau ranką joms paduot! SNėrR I 231.0, kad pabelstų tyliai į namą, į nuobodumą pilkos tylos!.. MiežSG 297. Esti pavyzdžių, kai pageidavimas pasakomas be tariamosios nuosakos, tik su dalelyte kad. Kad iš tavo burnos dievo ausin. Ds. Kad žemės bent ruoželis! SNėrR I 216. Kad nors krislelį laimės! SruogR III 139. Viešpatie, kad bent greičiau, kad bent greičiau koks galas... VienR I 319. Kad taip keli šimteliai ant palūkų!.. ZemR 1 168. — A, kad taip man tokie batai! — pasigarsiavo senis, paėmęs iš palovio vieną porą batų. VienR III 49. b) Tiesioginės nuosakos esamojo ar būsimojo laiko trečiojo asmen formos su dalelyte fe. % Te vėliavą tvirčiau ranka mis Laiko! VenclRn 245. Te amžinai pasaulis visas žino, ką gali mūs tautų širdis ir rankos! VenclRn 233. Daugiau šviesos! Daugiau javų ir plieno! Te neišsenkamo šaltinio ašaros užlies ugniavietę įkaitusią. SNėrR I 264. Te akmeniu duona pavirs ir dienos — bežvaigždėm naktim, juodu maru teišmirs, kas nori mums laisve atimt. SNėrR I 330. T e dar vienas lašas skambiai įvarvės į sklidiną turinį mūsų taurės. Myk-PutP 65. Te kraujo dėmės veikiai bus nuplautos — į laimę ženkit, visos laisvos tautos! Myk-PutP 224. Te žudikai amžių amžiais bus žmonijos prakeikti! VenclRn 236. c) Būtojo kartinio laiko padalyviai su dalelyte kad. Kad taip galėjus visai pamest rūkyt! (Lkš) LKZ III 61. — Kad suspėjus laiku, — pūkštė ji. BaltPV I 287. Kad čia gavus ko dabar užkąsti! BalčGP 260. — Kad taip mums pavakarieniavus! — sušuko gaidys. BalėGP 81. Kad taip gerai pajojus ant gero driganto! CvR I 108. Kad tik greičiau ištrūkus iš čia, — pagalvojo ji, jausdama, kaip pradeda drebėti visu kūnu. BaltRn 8. Retkarčiais pageidavimas pasakomas tik su būtojo kartinio laiko padalyviu be dalelytės kad. Tokiais atvejais esti sakinyje su padalyviais susijusių kiekybinius santykius reiškiančių junginių. Nors porą kilometrų toliau nuo plento pasistūmėjus! SruogDM 527. Kaip nors dar tas dvidešimt minučių ištvėrus-— ir būsime išgelbėti! SruogDM 530. Raštuose labai retai pageidavimas reiškiamas veiksmažodžio bendratimi su dalelyte kad. Tai kad man taip pasivažinėti — pereina jam per galvą mintis. BilR, I 161. O kad lūkėjimos kur palaidoti! O kad ilgéjimos tik nebejustil SruogR I 138. Bendraties su dalelyte kad konstrukcija šiam tikslui šnekamojoje kalboje nevartojama ir literatūrinei kalbai neteiktina. 135 d) Poezijoje, reiškiant pageidavimą, pereinantį į troškimą, dažnai vartojama bendratis. O pamatyt brangiausia uostą, kuris vadinas Lietuva! SNėrR I 333. Nors vieną vasaréle pagyvent! SruogR III 139. Greičiau virš juodo vandenyno sutikti pirmą baltą paukštį! Myk-PutP 63. Linkėjimo reikšmės geidžiamuosiuose sakiniuose kalbėtojas ko nors linki pašnekovui arba per jį kitam asmeniui. Linkėjimai visada turi pageidavimo arba sutikimo atspalvį. Reikšmes skirti gali padėti kontekstas ir intonacija. Geidžiamuosiuose sakiniuose, kuriuose reiškiamas linkėjimas, dažnai vartojamos tos pačios gramatinės bei leksinės priemonės, kaip aukščiau minėtų reikšmių sakiniuose. a) Geidžiamosios nuosakos analitinės formos su dalelyte tegu(!). Tegu tik jiems sekasi, tegu ponas dievas padeda. BaltRn 238. Tegul tavo motinai dievas ilgą amžių duoda. SimonP 21. Vakar pas poną, šiandien pas poną, tegul ant pono visos ligos puola. LTRn 162. [Hortenzija]. Pasikaria tegul— geresnio nėr, man — šitokio nereikia. SruogR IV 471. Tegul maras jus, prakeikti, nuo že- ~melés rauja! SNėrR I 304. Tegul prilaka visi, niekšai tokie. SruogDM 434. Linkėjimų, pasakytų su vardažodžio vardininku ir dalelyte tegu(!) arba su veiksmažodžio imti esamojo laiko trečiojo asmens forma ir vardininko linksniu, yra sustabarėjusių ir virtusių frazeologizmais. PazZvelgt nusišypsot ir atsidust lengvai: tegu tave dievai, tegu tave dievai... Myk-PutP 135. —Tegul juos šimtas... taip pavargau... — tarė sėsdamos. ZemR I 322. Su tuo gėrimu —tegu ji griausmas! (Er) LKŽZ HI 576. Ima jį balti arimai! SLT 393. Ima ji šaltos dienos. SLT 393. Ima ji galas. KrėvSP 140. Dievai ima tas skolas! KrėvSP 223. Tarmėse pasitaiko sustabarėjusių linkėjimų su vardažodžio vardininku ir dalelyte ma. Ma jį kelmai! Skr. Ma tave bala! Brt. Ma jį galas! Plv. b) Tiesioginės nuosakos esamojo ar būsimojo laiko trečiojo asmens formos su dalelyte fe. Te jums laimės per amžius nestinga, Lenkija, Lietuva! VenclRn 283. Te mirtis pati, juodoji, su varnais numiršta! SruogR I 59. Te užgriūn jį dangus! SNėrR 1 439. Te jį žemė praris! SNėrR 1439. Te prakeiktas bus, jei nevaduoja jis iš vergijos! SruogR III 13. c) Tariamosios nuosakos vienaskaitos ir daugiskaitos antrojo asmens forma su dalelyte kad ir trečiojo asmens forma su dalelyte kad. Kruviną žemę spaudžia prie lūpų ir, pabučiavęs, mirdamas taria: — kad tu ištvertum skausmą ir kančią, kad tu pakeltum vargą ir mirtįį kad tau netektų verkti. kaip man čia, kad tau netektų skausmo patirti, kad tave arklas, ne bombos artų, kad tu augintum rugįir kvietį, kad tavo skaistų vandenį gertų, kad 136 tu galėtum žvaigžde spindėti, kad tu pakeltum skausmą ir kančią, kad tu išvystum, kai žmonės švenčia pavasarinę saulėtą šventę, aria ir sėja, skausmą iškentę, kad tu m ylėtum, kad tu žydėtum, kad tu ištvertum, kad tu gyventum, Zemel. MiezSG 21. Kad tu kartuves patektum! (B) SLT 399. Kad tu sugruzdétum (prapultum)! (Rod). LKZ III 682. Kad tu galvą nusisuktum! (Ds) LKZ III 77. Kad tu gyvas suputum! (Prn) LKZ III 362. Tpru, tpruu... kad tu pastiptum, kad tu prasmegtum! VienR I 104. Kad jūs kur sprandus nusisuktumét! BaléGP 321. Nenuvarysite manęs uz to kutvailos, k a d jus nesulauktumete! ZemR I 173—174. Kad tave perkūnas sukult ų. SLT 529. Kad anas akmeniu gultų (akmeniu pavirstų). (Rod) LKŽ III 717. Pridrėkėt čia, kad jus vanagai išnešiotų! KrevSP 44. Kad jas visas velniai kur nors nujotų! SruogR IV 443. Kartais linkėjimai pasakomi vien tik tariamosios nuosakos formomis be dalelytės kad. Nusprogtum! SruogR IV 373. Pragaištum tu su tokia šalta žiema! (rš) LKZ 11142. O nesulauktum, drieže! SruogR IV 428. Tju, nesulaukitum! SruogR IV 425. Tfu, paraliai griebt ų. BaltRn 259. Prasmegtų toks gyvenimas! Gud-GuzKIT 106. Frazeologizmais su vardažodžio vardininku ir dalelyte kad paprastai palinkima blogo. ; Kad tave griausmeliai! (Pn) LKZ III 576. Kad tave aklatis! Kad tave velniai! SLT 395. Blogo linkėjimai, pasakomi su dalelytėmis tegu(l), kad, ma, daugiausia jau yra sustabarėję, virtę priežodžiais ir pertarais. Linkėjimų reikšmė juose yra jau gerokai apiblukusi. d) Geidžiamosios nuosakos sintetinės formos: O, viešpatie, teduoda tau pranašas stiprybės. BalcHP 61. T e g yvuoja naujasis karaliaus sūnus! BalčHP 97. Tenudžiūva jūsų rankos, jei pakelsit prieš vaikus. MiežPZ 54. Teneatneša jam vaisiaus nei žemė, nei moteris, — keikė jį visose mečetėse ir sueigose. VienR I 46. T eužtinka jį ant pavargusio žirgo kalnuose audra!.. VienR I 46. Tam tikros reikšmės geidžiamieji sakiniai, kuriuose pirmoje vietoje stovi veiksmažodžio geidžiamosios nuosakos forma, sudaryta su dalelyte te, pasakyti su tam tikra intonacija, gali virsti šūkiu. Tegyvuoja proletarinė revoliucija! Gud-GuzKIT 139. Tegyvuoja Pasaulinė Revoliucija! Gud-GuzKIT 213. Linkėjimai taip pat esti reiškiami vadinamaisiais nepilnaisiais, nominatyviniais arba benariais sakiniais, kurių struktūrinį pagrindą sudaro daiktavardžio vardininkas, vardažodžių kilmininkas, daiktavardžio galininkas su prielinksniu į ar prieveiksmis. Mirtis jsibrovéliams! Mirtis!. VienPL 48. Vargas tada, sakau jums, prakeiktieji, vargas! VienR 1 33.—Ilgiausių metų, ilgiausių! — pabaigė kunigėlis savo prakalbą ir pakėlė taurę už jaunyjy sveikatą. VienR III 190. Naujos laimės! Myk-PutP 65. Geros 137 sėkmės, tėvuk! (trš). Sėkmės, jaunieji draugai. (trš.). Laimingos kelionės. Skanaus apetito. Į sveikatą, giminaiti! SimonVK I 335. Į sveikatą! SruogR IV 215. Į storumą. Brt. — Laimingai!-— iš paskutinių jėgų šūktelėjo jam Pagirys, bet mokytojas jau nebegirdėjo: atidžiai žiūrėdamas į priekį, jis šliaužė griovio dugnu ir tik galvojo: — Nepraleist! Nepraleist! Gud-GuzKIT 399. Laimingai! VienR VII 423. Linkėjimai gali būti pasakomi ir jaustukais arba jiems artimais žodžių junginiais. Šiomis priemonėmis reiškiami linkėjimai jau yra visiškai sustabarėję ir virtę paprastais pasisveikinimo ar atsisveikinimo žodžiais, šiandien konkrečios linkėjimo reikšmės jau kaip ir nėturinčiais. Na, sudiev dabar! KréevSP 76. Sudieu, sudieu, Dievų miš- - keli! SruogDM 443. Sudie tau, saulute! SruogR I 92. Labanakt, liki, baltas sveteli. SNėrR I 27. Padékdie tamistai, Dauny! MarcinkKP 7. Sveiks, Viliau! SimonVK I 334. Sveiki, draugai! — pasveikino Mykolas susirinkusius. VnlP 501. Gyvos gyvos, mielos pempelės! VaižgRR I 253. Padėk dieve, ponas Katinauskai! LTt 280. Dieve padėk. SLT 389. —Su dievu! — šmaukštelėjo šeimininkas botagu. BaltPV I 29.— Su ponu dievu, su ponu dievu, — atsiliepė motina. BaltPV I 29. Labas rytas, Romai! MarcinkPKJ 13. Labas vakaras! SNėrR III 23. Labą dieną. VienR VII 421. Buk sveikas, Lietuvos jaunime! SNėrR I 366. Sveika būk, ryto saule malonioji, tu tyro džiaugsmo motina skaisti! Myk-PutP 75. Palaiminta, vaikuti mano, būk! Būkit, kraugeriai, prakeikti už išplėštą saulel Bukit amžinai prakeikti visame pasauly! SNėrR I 304. — Prakeikti būkite! Prakeikti. — suriko nelaimingasis, krisdamas nuo kalno į bedugnę. VienR I 31. Būk prakeikta!.. Deja! Išdavikė dukra. SNėrR I 441. NOBYJAUTEJIbHBIE NPEAJIOKEHHWUSA, BbIPAXAIONJNHE XEJIAHHA B. BAUTKSBHUUIOTE Peaiome Ilo6ynureJibHbiMH npeji/I10XXEHHAMH TOTO pojla TOBODpsIIHA BbICKa3biBaeT CBOH KeJaHHA, GOJIArOCKJIOHHOCTb HJIH COrJiacHe, UTOObIi COBEpPIUHJIOCH HJIH He COBEpUIMJAOCH KaKoeHHOyAb NelicTBHe, HO He TnoOČYyxXjLaeT cJymaollero K aKTHBHOMy YyuacTHiO. B craTbe OCHOBHOe BHHMAHHe ofpallaeTcsi Ha TpaMMATHUeCcKHe (MopdoJorHuecKne, CHHTAKCHUYUecKHe) H JIeKCHUeCKHe CpejicTBa, KOTOphle VINDTpedOJISIOTCA AJA BbipažkelHs5 noGyXKAeHHs — KE JiaKHs pa3HbIX 3Hauerušū, HnTOHALHH 3THX NpejJIiOxeHHA GyjyT H3yuaThCsl aBTOPOM B cneilKaJibHOH CTAaTbe.