Prielinksnių vartojimas lyginimo santykiams reikšti

LIETUVIŲ KALBOS GRAMATINĖ SANDARA LIETUVOS TSR MOKSLŲ AKADEMIJA PRIELINKSNIŲ VARTOJIMAS LYGINIMO SANTYKIAMS REIKŠTI E. VALIULYTĖ Prielinksniai, kaip tarnybiniai žodžiai, kalboje savarankiškai nevartojami. Jie struktūriškai sieja daiktavardžio (ar jį atstojančio žodžio) netiesioginį linksnį su kitu savarankišku žodžiu: su veiksmažodžiu (eiti į miestą), daiktavardžiu (miškas prie kelio), būdvardžiu (baltesnis už sniegą), įvardžiu (kas iš mūsų), skaitvardžiu (vienas iš daugelio), prieveiksmiu (toli nuo namų), ir reiškia santykius tarp tų žodžių. Prielinksniai gali būti reiškiami įvairūs santykiai: erdvės (išeiti iš namų, praeiti pro mišką, gyventi prie ežero), laiko (išeiti iš ryto, dirbti per dieną, sugrįžti į pavasarį), priežasties (verkti iš džiaugsmo, pamiršti per skubėjimą), paskirties (vaistai nuo gripo), šaltinio (sužinoti iš draugo), pavadavimo (dirbti už brolį), tarpininkavimo (perduoti per pažįstamą), kiekybės (sumokėti apie šimtą rublių), lyginimo (sunkesnis už akmenį) ir kt. Straipsnyje bus nagrinėjamas prielinksnių vartojimas lyginimo santykių reikšme. Prielinksnis už Prielinksniu už, einančiu su galininko linksniu, gana dažnai yra reiškiami lyginimo santykiai. Priklausomai nuo prielinksnio už vartojimo aplinkybių, galima išskirti kelis jo kalbamosios reikšmės atspalvius. 1. Žodžių junginiuose, kurių pagrindiniu dėmeniu eina aukštesniojo (ar aukštėlesniojo) laipsnio būdvardis ar prieveiksmis, o priklausomuoju — bet koks daiktavardis (ar jį atstojantis žodis), prielinksnis už reiškia lyginimą su skirtumo atspalviu. Šiuo atveju pasakoma, jog lyginamasis daiktas ar jo veiksmas turi daugiau pagrindiniu dėmeniu reiškiamos ypatybės, negu priklausomuoju dėmeniu nurodytasis daiktas. Vargas sunkesnis už akmenėlį, žodžiai aštresni už dagilėlį. Slk. Žalesnis už lapus žalius ten klykavo žalvarnis. SNėrR I 384. Už kiaulę mažesnis, už anglį juodesnis, už sniegą baltesnis, už bažnyčią aukštesnis. Ms. Už šunį mažesnis, už arklį didesnis. Srv. Teisybė už saulę švie- 85 sesnė. Jon. Drąsi valia raudonarmiečio kietesnė už ledus, granitą. SNėrR I 473. Tada tai jo gema pirmoji giesmė, liūdnesnė už girių ošimą... MairRR I 62. O mano sesulė už žvaigždės šviesesnė. GirRP 10. Jiems mes buvome baisesni už vagis ir žmogžudžius. VenclGD 288. Sodžiaus dalykai Rapolui nebuvo svetimesni už savo namų dalykus. VaižgRR I 137. Aš tau pačią saulę atiduosiu, nes tu man skaistesnė už saulę. VaižgRR I 59. Ji vežėsi liūdesį, galingesnį už džiaugsmą ir pavasarį. CvR₁ I 90. Raulas buvo ir gražesnis, ir tvirtesnis už kitus vaikinus, ir protingesnis už juos, vienok kiti Raulą laikė žemesniu už save. BilR I 34. Už gyvybę tu brangesnė, širdyje kur plaka. SNėrR I 295. Tą mergaitė — lengvesnė už vėją skrenda priemiesčių gatvėm kreivom. SNėrR I 277. Nebijok mergužėle, ristas mano žirgas: kad ir vytu tavo broliai, viesulus įsižaboje, nepavytų mano žirgo, kurs už viesulus eiklesnis. KrėvP 58. Tu geriau rašai už savo brolį. JablRR I 666. Kaimynas geriau už juos gyvena. Grž. Jis turi daugiau pinigų už tave. Pn. Aukščių už bažnyčių pasikėlė (paukštistis). Grž. Vilnele, bėr į Viliją, o Vilija — į Nemuną, — sakyk: tęvynę mylime labiau mes už gyvenimą. SNėrR I 367. Skirtumo reikšmė gali būti pabrėžiama dalelytėmis ir, net, kurios stovi prieš prielinksnį už. Ponas sugrįžęs iš miško juodesnis ir už žemę. Viena 31. Būk mažesnis ir už aguonos grūdelį, niekam nešok į akis. BaltPV I 27. Namie Jonas Puodžiūnas vilkėjo prasčiau ir už kitą sklypininką. VienR V 31. Jis galvojo apie tuos kaimynus, savo šalies ir luomo žmones, kurie tamsiau gyveno ir už kurmius. CvR₁ V 59. Bet ir už mažus paukštelius čiulbuonėlius, už lakštingalėles garsiau dainuoja ten jaunos sesulės... KrėvP 21. Sūnus net už tėvą gražesnis. Ktk. Lyginamųjų dalykų ypatybės kiekio skirtumui pasakyti prie būdvardžio ar prieveiksmio yra vartojami kiekį reiškiantys žodžiai ar junginiai. Šitas tylėjimas buvo daug sunkesnis už smarkiausią piovimą. VaižgRR I 165. Tą valandą jaučiau, kad šioj ašarų pakalnėj esama žmonių, už mane daug daug nelaimingesnių. BilR I 213. Rozalija gerokai žemesnė už savo draugę... CvR₁ I 245. Eleną, už save žymiai jaunesnę sesutę, Petras mylėjo, nors ji jam atrodė kiek sentimentali ir naivi. VenclGD 57. Samdinys bernas, nors dvigubai buvo augesnis už Kaziuką, vis dėlto dar labai jaunas... VaižgRR I 393. Jojo antrininkas buvo Aužbikių Šiukšta Mykolas, perpus už jį jaunesnis. VaižgRR I 36. Petras Serva buvo du kartus senesnis už savo Marijoną. CvR₁ I 9. Gal būt, jis šimtą kartų už mane geresnis. BilR I 128. Dvejais metais anksčiau už kitus nusitvėrė arklo ir dalgės. VaižgRR I 394. Tai buvo keleriais metais už Kareivą vyresnis žmogus, kadaise abu juodu studijavo Berlyne. VenclGD 36. Jonas 86 Puodžiūnas buvo tik keliais metais vyresnis už savo brolį Antaną... VienR V 11. Svarbiausia, su Varneliu ir su juo, t. y. Jurgila, jis kalbėjo kaip su sau lygiais, nors buvo už juos gerokai vyresnis ir visa galva aukštesnis. VenclGD 128. 2. Prielinksnis už vartojamas žodžių junginiuose, kurių pagrindiniu dėmeniu eina aukščiausiojo arba aukštesniojo laipsnio būdvardis ar prieveiksmis, o priklausomuoju — įvardžiai visas, viskas. Tokiu atveju yra reiškiamas lyginimas su išskyrimo atspalviu. Betgi už visus geriausia tai karvutė juodaūsė — ji Sigutei gailestinga, gero žodžio jai nestinga. SNėrR I 447. Kaip dievas duoda kam sveikatą, tai už visą brangiausia, geriausia! Lp. Bet už visus labiausiai pamilo ji skaisti bajoro dukrelė, balta lelijėlė... KrėvP 65. ... kaip Drūktenis tars žodį, taip visuomet jo patarmė išeis geriausia, nes geriausiai už visus išmano. ŽemR III 25. Jisai, Pranukas, už visus kaltesnis... Žem R I 199. Sveikata už viską meilesnė. Nj. Mes pabaigėm rugius piaut už visus greičiau. Ktk. Prielinksnis už išskiriamąjį lyginimą rodo ir žodžių junginiuose, kurių pagrindiniu dėmeniu eina aukštesniojo laipsnio būdvardis ar prieveiksmis, priklausantis neiginį turinčiam žodžiui ar įeinantis į klausiamojo sakinio sudėtį. Prie sunkaus darbo nebuvo už jį geresnio. LzPR I 221. Nėr už ką stipresnio,— gyvybės nieks nenugalės. MiežML 99. Šito darbo niekas geriau už man nemoka. Ktk. Pasakyk, ar yra mūsų sodoj už jį doresnis vaikis?.. ŽemR I 13. 3. Junginiuose, kur prie aukštesniojo ar aukštėlesniojo laipsnio būdvardžio yra prisijungęs nedidelį, nežymų ypatybės kiekio skirtumą rodantis žodis, lyginimas reiškiamas su silpnu tapatumo, atitikimo reikšmės atspalviu (plg. toliau duodamus junginius su prielinksniais su, sulig). Pikčiurnų akimis žiūrint, Malonė buvo beveik butelninkas, nors, tiesą pasakius, jo ūkis nedaug kuo mažesnis buvo už Pikčiurnų ūkį. SimonP, 37. Stovi kuprelis mažai ką už slenkstį didesnis. CvR IX 204. Jo boba truputį jaunėlesnė už jį. Ktk. Panašų lyginimą reiškia ir junginiai, kurių pagrindiniu dėmeniu eina aukštesniojo laipsnio kiekio reikšmės prieveiksmis su neiginiu, susijęs su tam tikru nelyginamojo laipsnio būdvardžiu. Teisybė, menas, grožis žmogui reikalingas ne mažiau už duoną kasdieninę. VenclGD 331. Šitas daiktas man naudingas ne mažiau už aną. 4. Prielinksnis už yra vartojamas įvardžių samplaikose: vienas už kitą, kitas už kitą, priklausančiose aukštesniojo laipsnio būdvardžiui ar prieveiksmiui. Taip yra reiškiamas daugelio vienarūšių daiktų ar jų veiksmų lyginimas tarpusavy (plg. analogišką prielinksnio į vartoseną). Turėjo jis keturis sūnus kaip ąžuolus plačiašakius, kurie buvo vienas už kitą stipresnis, vienas už kitą narsesnis... KrėvP 24—5. Dideli, keliais gyvenimais namai tęsėsi iš abiejų pusių be 87 galo, plačios gatvės, tiesios kaip stalas, buvo už vieną kitą gražesnės... BilR I 240. Vienas už kitą geriau šnekėjo, vienas už kitą riebesniais žodžiais plūdo kunigą... CvR₁ V 129. Smuklėje pradėjo rėkti ir šaukti vienas daugiau už kitą. SimonR IV 66. Tiesą sakant, viena gražesnė už kitą. SimonP₁ 10. Ir nuo šitų dvarų ir bokštų, kurie mainosi paskui vienas kitą, už kitas kitą puikesni ir įvairesni, atkrepiau liūdnas savo akis į žaliojančias pievas ir laukus... BilR I 132. Prielinksniai iš ir tarp Prielinksniai iš, tarp, einantys su kilmininku, gali reikšti lyginimo santykius su išskyrimo reikšmės atspalviu, kaip ir už su galininku. Tik pirmųjų prielinksnių vartojimas kalbamąja reikšme yra labai ribotas. Jie tokią reikšmę turi žodžių junginiuose, kurių pagrindiniu dėmeniu eina aukščiausiojo ar aukštesniojo laipsnio būdvardžiai, o priklausomuoju — įvardžio visas kilmininkas, vienas arba su daiktavardžio kilmininku (plg. prielinksnių už, per, iš dalies prieš vartojimo aplinkybės kalbamąja reikšme). Eglė laimingiausia iš visų marčių; ji netlieja gausiai ašarų karčių. SNėrR I 419. Iš visų nesuskaitytų turtų, kuriais puikinosi didžiavosi bajoras, brangiausia buvo jam dukte. KrėvP 64. È iš visų viršesnis auga baravykas. BaranAŠ 21. Bet tarpu visų garsių tos giminės vyrų, tarpu visų, kurie sėdėjo aukštoje Merkinės pilyje, garsiausias buvo senas bajoras Mukis. KrėvP 24. Prielinksniui iš būdingas ryškesnis lyginamojo daikto išskyrimas. Prielinksnis per Kai kuriose tarmėse (kartais ir raštuose) prielinksnis per, einantis su galininku, gali reikšti lyginimo santykius su išskyrimo atspalviu, kaip prielinksnis už literatūrinėje kalboje. Tačiau prielinksnis per vartojimo aplinkybės kalbamąja reikšme yra žymiai siauresnės, negu pastarojo prielinksnio. Prielinksnis per dažniausiai vartojamas aukštesniojo laipsnio būdvardžių ar prieveiksmių junginiuose, priklausančiuose žodžiams su neiginiu. Per senąjį bernioką geresnio nebepasisamdysi. Grž. Per mūsų šunį sargesnio nerasi. Jrb. Nėra gajesnio daikto per bobą. Pc. Nėr darbesnės ir gražesnės per mano mergelę. Rod. Per jį vyresnio nebuvo. Lnkv. Man nėr geresnių grybų per baravykus. Alv. Nėr geresnio valgymo per barsčius. Pc. Per vargo mergelę nėra gražesnės. Vrn. Per jį nėr didesnio valkatos. Šn. Atjok, berneli, pas mane, nėra man meilesnio per tave. Skr. Per vėją nėr silnesnio. Lz. Nėr geresnių plunksnų per šitas. Lp. ... tada jis galvojo, kad per sielininką nėra laimingesnio žmogaus pasauly. BalčHP 206. 88 Per mane daugiau nedirbi, o aš vis tiek nieko neturiu, kaip neturėjau... KrėvRg 105. Na, ir kalbėti per mane niekas gražiau ir sumaniau nekalbėjo. KrėvAP 53. Per Žiūkelį geriau niekas nepagieda. Sn. Retkarčiais prielinksnis per išskiriamajam lyginimui reikšti vartojamas su įvardžio visas daugiskaitos galininku ir aukštesniojo laipsnio būdvardžiu teigiamuose pasakymuose. Gaubys per visus vertesnis. Plt. Prielinksnis per, skirtingai nuo už, ta pačia reikšme gali būti vartojamas ir daiktavardiniuose žodžių junginiuose, kur nenurodytas lyginimo pagrindas. Jis išryškėja iš konteksto. Nėr medžio per ąžuolą. Er. Nėr mėsos per kiaulieną. JablRR I 658. Nebuvo ir nebus per mano mergelę. Mrc. Nėr javo per kvietį. Er. Nėr valgymo per šviežias bulves su sviestu. Ds. Niekur neradau tokios gegulės per tave. Vlk. Prielinksnis prieš 1. Prielinksniu prieš, kuris eina su galininku, dažnai reiškiami lyginimo santykiai su priešpastatymo atspalviu1. Šis prielinksnis vartojamas tada, kai norima pabrėžti lyginamųjų daiktų skirtumą kokiu nors atžvilgiu. O daiktų skirtumas ypač išryškėja, priešpastčius juos. Pavyzdžiui, sakinys Sūnus vidutinio ūgio, bet prieš tėvą mažas pasakoma, kad sūnus mažas, palyginus jį su tėvu. Prielinksnis prieš gali rodyti, jog lyginamųjų daiktų ypatybės, sugretinus juos, pasidaro net priešingos. Ši prielinksnio prieš reikšmė yra aiškiausia būdvardi­niuose žodžių junginiuose, kur lyginimo pagrindas pasakomas nelyginamąja būdvardžio forma. Pelė prieš žiurkė (žvynė) labai maža (plg.: Žiurkė prieš pelę labai didelė). JablRR I 663. Jie prieš tave visai kvailučiai. JablRR I 663. Mūsų gražios uogos prieš tas, kur šiandien mačiau. Er. Prieš ją anas senas. Ktk. Mokytojaut prieš pirminykystę lengva. Ktk. Prielinksnis prieš lyginimo reikšme su priešpastatymo atspalviu vartojamas ir veiksmažodiniuose junginiuose, kurių pagrindiniu nariu eina būseną ar jos kitimą reiškiantis veiksmažodis. Tokie junginiai negausūs. Prieš kenčiančius dar nekenčiam. Vžns. Prieš ją (Aušrinę) nublanksta visos kitos žvaigždės, net pelėkis Jupiteris. VienA 185. Kistinėlės bangų ošimas nyko prieš jų kalbos ir dainų skambumą. VienR I 13. Prielinksnis prieš rodo ryškų daiktų priešpastatymą daiktavardiniuose (ar įvardiniuose) junginiuose, įeinančiuose į klausiamuosius sakinius. Ką reiškia panagės prieš pieną? BaltPV I 9. Na, leiskim, tegu dar komjaunuolis, bet ką jis reiškia prieš tokius revoliu- 1 Н. А. Широкова, Из истории предложных конструкций, выражающих сравнительно-сопоставительные отношения, Казань, 1963, p. 17, 28—33. 89 cionierius, kaip Strimas, pagaliau prieš tokį žmogų, kaip gydytojas? VencIGD 289. Kas tie pinigai prieš dangų? ŽemR III 231. Kas jūs esate prieš mane? ŽemR III 582. Anksčiau kas mes buvome prieš tuos ponus, o dabar tegu jie nusižemina. Nm. Ta pačia reikšme prielinksnis prieš pavartojamas daiktavardiniuose junginiuose ir kitais atvejais. Eik tu, eik, nabage, tu prieš aną tik vaikas tesi. Skn. Tu prieš mane tik dulkė. Ds. Kartais lyginimas gali būti reiškiamas dviem skirtingais prielinksnio prieš junginiais, sujungtais dalele kaip. Tu prieš jį kaip musia prieš žvirblį. Mrk. 2. Prielinksnis prieš, kaip už ir per, gali reikšti lyginimą su išskyrimo atspalviu. Tokią reikšmę šis prielinksnis turi aukštesniojo laipsnio būdvardžių ar prieveiksmių junginiuose, priklausančiuose neiginį turintiems žodžiams (plg. prielinksnių už ir per vartojimo aplinkybes). Prieš lakštingėlės nėra gražesnio giedojimo. Ds. Prieš lietuvius niekas nemoka dainuoti gražiau. Viln. Prielinksnis prieš, kaip ir per, išskyrimo reikšme vartojamas ir daiktavardiniuose junginiuose, susijusiuose su neiginį turinčiu žodžiu. Prieš Adelę tai jau mūsų brigadoj darbininkės nėra. Trgn. Visa draugystė pripažino, kad nėra dainų prieš Lietuvos dainas ir nėr dainininkių prieš Lietuvos mergeles. Didž-ŽmA 84. Niekas tas auksas nė sidabras prieš dienas jaunystės. Sk. Tarmėse prielinksnis prieš su įvardžio visas ir daiktavardžio daugiskaitos galininku bei aukštesniojo laipsnio būdvardžiu tokia pačia reikšme retkarčiais pavartojamas ir teigiamuose pasakymuose. Anas važiuoja karietoj — prieš visus ponus gražesnis. Tvr. Prielinksnis į Prielinksnis į su galininku vartojamas, reiškiant panašių daiktų lyginimą. Prielinksnis į kalbamąją reikšmę turi žodžių junginiuose, kurių pagrindiniu dėmeniu eina būdvardis panašus, -į2 ir veiksmažodžiai atsigimti, nusiduoti ir pan. Šiuo kartu žaibas buvo panašus į daugiašakį ugnies medį. ČvR I V 105. Roželė į motiną panaši buvo; tik skaistesnė, nes tiek vargo dar nebuvo mačiusi. LzPR I 117. Kalnuose jau buvo galima įžiūrėti ledynus, ... briaunotų viršūnių atšėšėlius, kurie iš tolo buvo panašūs į mėnulio dėmes. VienA 195. 2 Plg. dėl to A. Valeckienė, Kai kurių būdvardžių paraleliniai junginiai su įvairiais daiktavardžių linksniais ir prielinksninėmis konstrukcijomis, „Kalbos kultūra“, sąs. 6, Vilnius, 1964, p. 17. 90 Ir į ką jis atsigimė tokia graži ir žvali šitoj apsileidėlių kūtvelių šeimoj! Myk-PutS I 66. Atgimė jis į tėvą savo iš lyties ir iš būdo (į tėvą panašus gimė). J. Atsigimk tu man taip į savo tėvą! Skr. Į ką žentas įsigimė, toks biaurybė! J. Jis nusigimė į dėdelę. Mrk. Pasigimė į tėvą. Plng. Pagimė į dėdes. Šts. Vienas vaikas į tėvą išsidavęs. Gs. Nors viena duktė nusidavė į močį. Skp. Jis į tėvą nuaugo. Slv. Kartais minėtas būdvardis (ar veiksmažodis) gali būti ir nepasakytas, jis lyg numanomas. Į katę ir katukai. Kps. Visai į tėvą — kaip iš akies luptas! Kt. Mūsų visi viščiukai į gaidį — balti. Gs. Aš esu vardu į dėdę (turiu dėdės vardą). Sts. Prielinksnis į esti vartojamas ir žodžių samplaikoje vienas į kitą, priklausančioje būdvardžio panašus daugiskaitos formai. Taip reiškiamas vienarūšių daiktų panašumas tarpusavy. Nebuvo jie vienas į kitą ir panašūs, tiek būdu, tiek išorine išvaizda. VienA 5. Jie buvo vieni į kitus panašūs... CvRi II 321. Prielinksnis į esti vartojamas ir sustabarėjusiuose žodžių junginiuose, sudarytuose iš to paties žodžio vardininko ir galininko. Tokiais atvejais yra pasakomas vienarūšių daiktų vienodumas kokiu nors atžvilgiu. Kad gražūs, kad dideli žirniai — grūdas į grūdą (visi vienodi)! Pc. Kokios gražios malkos — pagalys į pagalį (nėra prastų pagalių)! Er. Visos trys viena į vieną (lygios didumo ir gražumo) jo dukterys. BsMt I 12. Prielinksniai sulig, su 1. Prielinksniai sulig, su su įnagininku yra vartojami, lyginant daiktus, kokiu nors atžvilgiu atitinkančius vienas kitą. Šie prielinksniai, skirtingai nuo kitų, lyginimo reikšme su atitikimo atspalviu vartojami paprastai daiktavardiniuose žodžių junginiuose. Į tokių junginių sudėtį neretai įeina atžvilgio kilmininkas3, kuriuo pasakomas lyginimo pagrindas. Rugiai šiemet sulig žmogum didumo. Kur. Šapas sulig klojimu platumo. Kp. Medis didumo sulig kalnu. Šv. Šermukšnis su namu didumo. Ktk. Pušaitės sulig žmogum. KzR. Sulig medžiu ir liemuo. Vlkj. Kai prie lyginamąjį daiktą reiškiančio daiktavardžio yra žodis bendriau nusakantis jo požymį, tada prielinksnių su, sulig konstrukcijos, konkrečiau apibūdinančios tą daiktą, esti savarankiškesnės. Tai gavau didelį vyrelį: sulig slenksčiu aukščio. Ign. Kokia čionai svočia, kokia be svočiutė: su piesta drūtumo, su slenksčiu aukštumo. Ants. Šių prielinksnių konstrukcijos su įnagininku pavartojamos ir visai savarankiškai. 3 Dėl šio kilmininko žr. J. Jablonskis, Rinktiniai raštai, I, Vilnius, p. 586. 91 Sulig kamuolių didumo, sulig apynių lengvumo (pušlė). Užp. Sulig slenkščių didumo, sulig piesta drūtumo. Ds. Prielinksnių su, sulig vartosena daiktavardiniuose žodžių junginiuose gali būti atsiradusi atitinkamų veiksmažodinių junginių pagrindu, plg.: Beždžionės būva su žmogumi didumo. Rm. Vaikas dar nedidelis, sulig stalu tėra. Ėr. Prielinksnis su lyginimo reikšme su tapatumo atspalviu vartojamas ir būdvardžių lygus, tapatus, taip pat tos pačios šaknies veiksmažodžių bei daiktavardžių junginiuose. Lygus su medžiu, niekad saulės nemato. Lš. Sūnus jau lygus su tėvu. Ktk. Net vidurinėje mokykloje nebuvau poetų ir niekados merginos akių nelyginau su rugiagėlėmis. SluckGMN 363. Varlė nori lygintis su jaučiu. PP 435. Bet, šiaip ar taip, su Šalteikių Karalium ne kiekvienas gali lygintis. SimonVK I 291. (Saidas) raitas jojo ir plaukė taip gerai, jog čia niekas negalėjo su juo susilyginti. BalčHP 228. Raitas su pėsčiu susilygino. Dglš. Juokadarys: dramblį su muse palygino. Ds. Moteries teisių sulyginimas su vyro teisėmis (rš.). Susilyginimas dienos su naktimi (rš.). Pastarasis (nušautas Gudų girioje) rytinio suopio egzempliorius yra visai tapatus su mano rinkinyje esančiais paukščiais iš Leningrado apylinkių. IvanLP II 253. Realizmas I. Kostkevičiūtės darbe be pagrindo sutapatinamas su pažangumu. LK II 438. Lietuvių literatūroje yra žinomi Maironio ir pačios S. Nėries protestai prieš poeto kūrybos lyrinio herojaus sutapatinimą su poeto asmeniu. LK IV 543. Prielinksniai su, sulig dar gali būti reiškiamas daiktų ar veiksmų lyginimas kiekybiniu požiūriu. Nepaneš Kazys sulig manim. Ds. Sulig manim turi metų. Sts. Ana su manim tų metų. Ktk. 2. Prielinksnis su, kaip ir į, yra vartojamas junginyje su būdvardžio panašus daugiskaitos forma ir reiškia vienarūšių daiktų panašumą tarpusavy. Tuo tarpu jo brolis, kuris buvo su juo kaip du vandens lašu panašūs, įjojo į tą patį dvarą. Lnkv. Brolis su seseri panašūs. Ktk. Prielinksnis pagal Prielinksnis pagal su galininku vartojamas savotiškam lyginimui reikšti. Šiuo prielinksniu yra žymimas daikto ar veiksmo ypatybės ribotumas. Pagal lyginamuosius dalykus išskirtini du prielinksnio pagal vartojimo atvejai kalbamąja reikšme. 1. Prielinksnis pagal vartojamas, gretinant du to paties dalyko požymius, kurių vienas riboja kitą. Tokia reikšme šis prielinksnis dažniau vartojamas žodžių junginiuose, kurių pagrindiniu nariu eina nelyginamojo laipsnio būdvardis ar dalyvis, prieveiksmis, rečiau — veiksmažodis. 92 Jis turėjo gražų berniuką, dailaus veido, tvirto sudėjimo ir jau, pagal jo aštuonerių metų amžių, gana nebemažą (nebemažas, palyginus su kitais aštuonerių metų amžiaus berniukais). BalčHP 113. Gražus dar pagal metus. MiežBP 10. Pagal savo senumą jis gana gudrus. K I 477. Pagal savo metus jis gerokai paaugęs. JabIRR I 656. Pagal metus dar nesenas, tik taip atrodo. Žal. Pagal metus gerai nušneki. Lkš. Pagal savo metus per daug visko matėme ir per daug greit pasenome... SimonVK II 268. Homer as buvo aukštesnis ir gražesnis už Aristotelį, pagal savo amžių ėjo visai tiesiai... BalčGK 193. Kitados graži ir linksma, ji ne pagal metus suvyto tuose namuose, kurie nors ir buvo jos namai, tačiau jos ir vergija. CvR₁ II 68. 2. Prielinksnis pagal vartojamas, gretinant du daiktus pagal vieną ypatybę. Šiuo atveju pasakoma, jog vieno daikto ypatybė yra ribojama kito daikto tos pačios ypatybės. Sėmenai pagal kitus javus nebrangūs. Ér. Mūsų vaikas pagal kitus neblogas. Ktk. Prielinksniu pagal gali būti reiškiamas daiktų lyginimas ir kiekybiniu požiūriu. Pagal plotą žemės daugiau gyvulių turėtų būti. Mrč. Pagal jo mokslą reikėtų tūkstantis rublių gaut (algos). Grl. 3. Prielinksnis pagal vartojamas, nusakant vieną daiktą kito su juo susijusio daikto atžvilgiu. Šiuo atveju lyginimo reikšmė turi atitikimo atspalvį (plg. su prielinksniu sulig). Tokie junginiai eina priežodžiais. Pagal burną ir nosis. Kps. Pagal stogą ir lašas. Ktk. Pagal Jurgį ir kepurė. Škn. Pagal šlėktą ir pilvas. Žsl. Pagal poną ir žiponas. Ktk. Tarmėse tokia pačia lyginimo reikšme, kaip ir pagal, vartojamas ir prielinksnis palei su galininku. Jis palei kitus ne toks dar blogas. Vlkv. Palei čerkutę da pagiedu. Krn. Jiji palei savo gražumą norėjusi išrinkti ir gražų jaunikaitį. BsMT I 32. Palei metus turėtų būti didelis derlius. Kps. Palei kotą ir grybas. Grš. Palei Jurgį ir kepurė. Lp. Išvados Lyginimo santykiams reikšti vartojami šie prielinksniai: už, per, prieš, į, su, sulig, pagal, iš ir tarp. Atskirais prielinksniai reiškiami skirtingi lyginimo santykiai. Šių santykių prasminiai skirtumai priklauso ir nuo pačių prielinksnių, ir nuo jų vartojimo aplinkybių. Prielinksniu už reiškiamas lyginamųjų daiktų skirtumas junginiuose, kurių pagrindiniu dėmeniu eina aukštesniojo (ar aukštėlesniojo) laipsnio būdvardis ar prieveiksmis: baltesnis už sniegą, gražiau už mane. 93 Grupė prielinksnių — iš, už, per, prieš, tarp reiškia išskiriamąjį lyginimą paprastai būdvardiniuose ar prieveiksm iniuose junginiuose. Prielinksniai už, iš, tarp (labai retai per, prieš) tokia reikšme yra vartojami aukščiausiojo ar aukštesniojo laipsnio būdvardžių ar prieveiksmių junginiuose, kurių priklausomuoju dėmeniu eina įvardžio visas daugiskaitos kilmininko arba galininko formos: už visus geriausias, geresnis; iš visų gražiausias, gražesnis; tarp visų garsiausias. Prielinksniai per, prieš, taip pat už yra vartojami aukštesniojo laipsnio būdvardžių ar prieveiksmių junginiuose, priklausančiuose neiginį turinčiam žodžiui: per jį vyresnio nebuvo, prieš lakštingėlės nėra gražesnio giedojimo, nėr už ją stipresnio. Prielinksnis per panašiai pavartojamas ir daiktavardiniuose junginiuose: nėr mėsos per kiaulieną. Prielinksniu prieš reiškiamas daiktų priešpastatymas kokiu nors požiūriu. Taip šis prielinksnis vartojamas junginiuose, kurių pagrindiniu dėmeniu eina nelyginamojo laipsnio būdvardžiai, kai kurie veiksmažodžiai ir daiktavardžiai (klausiamuosiuose sakiniuose): (sūnus) prieš tėvą mažas, prieš ją nubanksta, (ką reiškia) panagės prieš pieną? Prielinksniu į, iš dalies su reiškiamas daiktų panašumas tokiuose junginiuose, kurių pagrindiniu dėmeniu eina būdvardis panašus ir vienas kitas veiksmažodis: panašus į tėvą, panašūs vieni į kitus, (vaikai) panašūs su tėvais; atsigimė į tėvą. Prielinksniais su, sulig reiškiamas daiktų tapatumas, atitikimas kokiu nors atžvilgiu. Taip jie vartojami junginiuose, kurių pagrindiniu dėmeniu eina būdvardžiai lygus, tapatus ar tos pačios šaknies veiksmažodžiai bei daiktavardžiai; taip pat daiktavardiniuose junginiuose, kur atžvilgio kilmininku nusakomas lyginimo pagrindas: eglė sulig namu didumo ir šių pavyzdžiu susidariusiuose junginiuose be kilmininko: pūšaitės sulig žmogum. Atskiru atveju atitikimo atspalvį turi ir prielinksnis pagal: pagal stogą ir lašas. Prielinksniu pagal (tarmėse ir palei) nurodomas ypatybės ar veiksmo ribotumas. Taip jis vartojamas junginiuose, kurių pagrindiniu dėmeniu paprastai eina nelyginamojo laipsnio būdvardis, rečiau prieveiksmis bei veiksmažodis: gražus pagal amžių, pagal metus perdaug (matem), su vyto ne pagal metus. УПОТРЕБЛЕНИЕ ПРЕДЛОГОВ ДЛЯ ВЫРАЖЕНИЯ СРАВНИТЕЛЬНЫХ ОТНОШЕНИЙ Э. ВАЛЮЛИТЕ Резюме В современном литовском языке для выражения сравнительных отношений употребляются предлоги už «за», iš «из» и tarp «среди», per «через», prieš «против», į «на», su «с», sulig «с», pagal «по сравнению с». Предлог už с винительным падежом может обозначать несколько оттенков сравнительных отношений. 94 1) В словосочетаниях, в которых главный член выражается именем прилагательным или наречием в сравнительной степени, обозначаются сравнительные отношения с оттенком различия, напр.: baltesnis už sniegą — белее снега, greičiau už mane — быстрее меня. 2) В словосочетаниях, в которых в роли главного члена выступают имена прилагательные или наречия превосходной, реже — сравнительной степени, а в качестве зависимого члена — местоимения visas «весь», реже — viskas «всё», предлог už выражает сравнительные отношения с оттенком выделения, напр.: už visus gražiausias — красивее всех (досл.: за всех красивейший); такие же самые сравнительные отношения выражаются и в словосочетаниях, в которых главным членом выступают также имена прилагательные или наречия сравнительной степени, подчиненные слову с отрицанием, напр.: (nebuvo) už jį geresnio — (не было) лучше него (досл.: за него лучшего). Предлоги iš, tarp с родительным падежом также выражают сравнительные отношения с оттенком выделения. Они употребляются, как и предлог už, в словосочетаниях, в которых главный член выражается именем прилагательным в превосходной или сравнительной степени, а зависимый — местоимением visas, напр.: gražiausia iš visų — красивейшая из всех, garsiausias tarp visų — известнейший среди всех. Предлог per с винительным падежом изредка употребляется, как и предлог už, в словосочетаниях, в которых главным членом выступают имена прилагательные или наречия в сравнительной степени, связанные со словом, имеющим отрицания, для выражения сравнительных отношений с выделительным оттенком, напр.: per jį vyresnio nebuvo — старше его не было (досл.: через его старшего не было). Предлог per, в отличии от предлога už, употребляется и в словосочетаниях, в которых главным членом выступают имена существительные, также связанные со словом с отрицанием, напр.: nër medžio per ąžuolą — нет дерева лучше дуба (досл.: нет дерева через дуба). Предлог prieš с винительным падежом может выражать сравнительные отношения с оттенком противопоставления. 1) Этот предлог употребляется, когда нужно подчеркнуть различия между предметами в каком-нибудь отношении. Такие отношения передаются в словосочетаниях, в которых главным членом выступают имена прилагательные в положительной степени, напр.: prieš tėvą sūnus mažas — по сравнению с отцом (досл.: против отца) сын маленький; также некоторые глаголы, напр.: prieš ją nublanksta — по сравнению с ней (досл.: против нее) тускнеет; в именных словосочетаниях (в вопросительных предложениях), напр.: kas tu prieš mane? — кто ты против меня? 2) Предлог prieš изредка выражает сравнительные отношения с оттенком выделения, как и предлоги per, už, напр.: prieš lakštingalos nėra gražesnio giedojimo — нет лучше соловьиного пения (досл.: против соловьиного пение нет лучшего). Предлог į с винительным падежом сравнительные отношения обозначает в словосочетаниях, в которых в роли главного члена выступают слова со значением подобия, напр.: panašus į tėvą — похож на отца. Предлоги su, sulig с творительным падежом выражают сравнительные отношения с оттенком сходства, тождества. В таком значении они употребляются в словосочетаниях, в которых главным членом выступают слова со значением тождества, соответствия, напр.: lygus su medžiu — равный с деревом; также в именных словосочетаниях типа: rugiai sulig žmogum (didumo) — рожь (величиной) с человеком. Предлог pagal с винительным падежом указывает ограниченность качества или действия. Так он употребляется в словосочетаниях, в которых роль главного члена обычно исполняют имена прилагательные в положительной степени, реже наречия и глаголы, напр.: pagal kitus neblogas — сравнительно с другими неплохой, pagal metus perdaug (матem) — по возрасту слишком много (видели). Предлог pagal в определенных условиях выражает и сопоставления с оттенком соответствия, напр.: pagal stogą ir lašas — какая крыша, такая и капля (досл.: по крыше и капля). 95