Prielinksnių vartojimas lyginimo santykiams reikšti

LIETUVIU KALBOS GRAMATINE SANDARA LL EST UYI0§ "T'S RR MOK SLU AK-A'DE M'IJA PRIELINKSNIU VARTOJIMAS LYGINIMO SANTYKIAMS REIKSTI E. VALIULYTE Prielinksniai, kaip tarnybiniai žodžiai, kalboje savarankiškai nevarto- jami. Jie struktūriškai sieja daiktavardžio (ar jį atstojančio žodžio) netie- sioginį linksnį su kitu savarankišku žodžiu: su veiksmažodžiu (eiti į mies- tą), daiktavardžiu (miškas prie kelio), būdvardžiu (baltesnis už sniegą), įvardžiu (kas iš mūsų), skaitvardžiu (vienas iš daugelio), prieveiksmiu (toli nuo namų), ir reiškia santykius tarp tų žodžių. Prielinksniais gali būti reiškiami įvairūs santykiai: erdvės (išeiti iš namų, praeiti pro mišką, gyventi prie ežero), laiko (išeiti iš ryto, dirbti per dieną, sugrįžti į pavakarį), priežasties (verkti iš džiaugsmo, pamiršti per skubėjimą), paskirties (vaistai nuo gripo), šaltinio (sužinoti iš draugo), pavadavimo (dirbti už brolį), tarpininkavimo (perduoti per pažįstamą), kiekybės (sumokėti apie šimtą rublių), lyginimo (sunkesnis už akmenį) ir kt. Straipsnyje bus nagrinėjamas prielinksnių vartojimas lyginimo san- tykių reikšme. Prielinksnis už Prielinksniu už, einančiu su galininko linksniu, gana dažnai yra reiš- kiami lyginimo santykiai. Priklausomai nuo prielinksnio už vartojimo ap- linkybių, galima išskirti kelis jo kalbamosios reikšmės atspalvius. I. Žodžių junginiuose, kurių pagrindiniu démeniu eina aukštesniojo (ar aukštėlesniojo) laipsnio būdvardis ar prieveiksmis, o priklausomuo- ju — bet koks daiktavardis (ar jį atstojantis žodis), prielinksnis už reiškia lyginimą su skirtumo atspalviu. Šiuo atveju pasakoma, jog lyginamasis daiktas ar jo veiksmas turi daugiau pagrindiniu dėmeniu reiškiamos ypa- tybės, negu priklausomuoju dėmeniu nurodytasis daiktas. Vargas sunkesnis už akmenėlį, žodžiai aštresni už dagilėlį. Sk. Žalesnis už lapus žalius ten klykavo žalvarnis. SNėrR I 384. Už kiaulę mažesnis, už anglį juodesnis, už sniegą baltesnis, už bažnyčią aukštesnis:Ms. Už Suni mažesnis, už arklį didesnis. Srv. Teisybė už saulę Svie- 85 sesnė. Jon. Drąsi valia raudonarmiečio kietesnėuž ledus, gra- nitą. SNėrR I 473. Tada tai jo gema pirmoji giesmė, liūdnesnė už girių ošimą.. MairRR I 62. O mano sesulė už žvaigždes švie- sesné. GirRP 10. Jiems mes buvome baisesni už vagis irzmog- žudžius. VenclGD 288. Sodžiaus dalykai Rapolui nebuvo svetimes- ni už savo namų dalykus. VaižgRR I 137. Aš tau pačią saulę ati- duosiu, nes tu man skaistesnė už saulę. VaižgRR I 59. Ji vežėsi liūdesį, galingesnį už džiaugsmą ir pavasarį. CvR, I 90. Raulas buvoir gražesnis, ir tvirtesnis už kitus vaikinus, ir protingesnis už juos, vienok kiti Raulą laikė žemesniu už save.BilR I 34. Už gyvybę tu brangesnė, širdyje kur pla- ka. SNėrR I 295. Ta mergaitė — lengvesnė už vėją skrenda prie- miesčių gatvėm kreivom. SNėrR I 277. Nebijok mergužėle, ristas mano žir- gas: kad ir vytų tavo broliai, viesulus jsiZaboje, nepavytų mano žirgo, kurs už viesulus eiklesnis. KrėvP 58. Tu geriau rašai už savo brolį. JablRR I 666. Kaimynas g e- riau už juos gyvena. Grž. listuri daugiau pinigų už tave. Pn. Aukščiau už bažnyčią pasikėlė (paukštis). Grž. Vilnele, bėk į Viliją, o Vilija — į Nemuną, — sakyk: tėvynę mylime labiau mes už gyvenimą. SNėrR I 367. Skirtumo reikšmė gali būti pabrėžiama dalelytėmis ir, net, kurios sto- vi prieš prielinksnį už. Ponas sugrįžęs iš miško juodesnis ir už žemę. VienA 31. Būk mažesnis ir už aguonos grūdelį, niekam nešok į akis. BaltPV I 27. Namie Jonas Puodžiūnas vilkėjo prasčiau ir už kitą sklypininką. VienR V 3l. Jis galvojo apie tuos kaimynus, savo šalies ir luomo žmones, kurie tamsiau gyveno ir už kurmius. CvR, V 59. Bet ir už mažus paukštelius čiulbuonėlius, už lak s- tingaléles garsiau dainuoja ten jaunos sesulės... KrėvP 21. Sūnus net už tevą gražesnis. Ktk. Lyginamųjų dalykų ypatybės kiekio skirtumui pasakyti prie būdvar- džio ar prieveiksmio yra vartojami kiekį reiškiantys žodžiai ar junginiai. Šitas tylėjimas buvo daug sunkesnis už smarkiausią piouv i- mą. VaižgRR I 165. Tą valandą jaučiau, kad Sioj ašarų pakalnéj esama žmonių, už mane daug daug nelaimingesnių. BilR I 213. Rozalija gerokai žemesnė už savo draugę... CvR; I 245. Eleną, už save žymiai jaunesnę sesutę, Petras mylėjo, nors ji jam atrodė kiek sentimentali ir naivi. VenclGD 57. Samdinys bernas, nors dvigubai buvo augesnis už Kaziuką, vis dėlto dar labai jaunas... VaižgRR I 393. Jojo antrininkas buvo Aužbikių Šiukšta Mykolas, perpus už jį jaunesnis. VaizgRR I 36. Petras Serva buvo du kartus senesnis už savo Marjoną. CvR; I 9. Gal but, jis šimtą kartų už mane geresnis. BilR I 128. Dvejais metais anksčiau už kitus nusitvéré arklo ir dalgės. VaižgRR I 394. Tai buvo keleriais metais už Kareivą vyresnis žmogus, kadaise abu juodu studijavo Berlyne. VenclGD 36. Jonas 86 Puodžiūnas buvo tik keliais metais vyresnis už savo bro- Lį A ntang.. VienR V 11. Svarbiausia, su Varneliu ir su juo, t. y. Jur- gila, jis kalbėjo kaip su sau lygiais, nors buvo už juos gerokai vy- resnis ir visa galva aukštesnis. VenclGD 128. 2. Prielinksnis už vartojamas žodžių junginiuose, kurių pagrindiniu dėmeniu eina aukščiausiojo arba aukštesniojo laipsnio būdvardis ar prie- veiksmis, o priklausomuoju — įvardžiai visas, viskas. Tokiu atveju yra reiškiamas lyginimas su išskyrimo atspalviu. Betgi už visus geriausia tai karvutė juodaausé — ji Sigutei gailestinga, gero žodžio jai nestinga. SNėrR I 447. Kaip dievas duoda kam sveikatą, tai už visa brangiausia, geriausia! Lp. Bet už visus labiausiai pamilo jį skaisti bajoro dukrelė, balta lelijėlė... KrėvP 65....kaip Drūktenis tars žodį, taip visuomet jo patarmė išeis ge- riausia, nės geriausiai už visus išmano. ZemR III 25. Jisai, Pranukas, už visus kaltesnis... Žem R 1 199. Sveikata už viską meilesnė. Nj. Mes pabaigėm rugius piaut už visus greičiau. Ktk. ; Prielinksnis už išskiriamąjį lyginima rodo ir žodžių junginiuose, kurių pagrindiniu dėmeniu eina aukštesniojo laipsnio būdvardis ar prieveikšmis, priklausantis neiginį turinčiam žodžiui ar įeinantis į klausiamojo sakinio sudėtį. Prie sunkaus darbo nebuvo už jį geresnio. LzPR I 221. Nėr už ją stipresnio— gyvybės nieks nenugalės. MiežML 99. Šito darbo niekas geriau už man nemoka. Ktk. Pasakyk, ar yra mūsų sodoj už jį doresnis vaikis?.. ZemR I 13. 3. Junginiuose, kur prie aukštesniojo ar aukštėlesniojo laipsnio būd- vardžio yra prisijungęs nedidelį, nežymų ypatybės kiekio skirtumą rodan- tis žodis, lyginimas reiškiamas su silpnu tapatumo, atitikimo reikšmės at- spalviu (plg. toliau duodamus junginius su prielinksniais su, sulig). Pikčiurnų akimis žiūrint, Maloné buvo beveik butelninkas, nors, tiesą pasakius, jo ūkis nedaug kuo mažesnis buvo už Pikčiurnų ūkį. SimonP, 37. Stovi kuprelis mažai ką už slenkstį dides- nis. CvR IX 204. Joboba truputį jaunėlesnė už jj Ktk. Panašų lyginimą reiškia ir junginiai, kurių pagrindiniu dėmeniu eina aukštesniojo laipsnio kiekio reikšmės prieveiksmis su neiginiu, susijęs su tam tikru nelyginamojo laipsnio būdvardžiu. Teisybė, menas, grožis žmogui reikalingas ne mažiau už duoną kasdieninę. VenclGD 331. Šitas daiktas man naudingas ne mažiau už aną. 4. Prielinksnis už yra vartojamas įvardžių samplaikose: vienas už kitą, kitas už kitą, priklausančiose aukštesniojo laipsnio būdvardžiui ar prieveiksmiui. Taip yra reiškiamas daugelio vienarūšių daiktų ar jų veiks- mų lyginimas tarpusavy (plg. analogišką prielinksnio į vartoseną). Turėjo jis keturis sūnus kaip ąžuolus plačiašakius, kurie buvo vi e- nas uz kitą“ stipresnis, vienas už kitą narsesnis.. KrėvP 24—5. Dideli, keliais gyvenimais namai tęsėsi iš abiejų pusių be 87 galo, plačios gatvės, tiesios kaip stalas, buvo už viena Rkitą gra- žesnės... BilR I 240. Vienas už kitą geriau šnekėjo, vienas už kitą riebesniais žodžiais plūdo kunigą... CvR, V 129. Smuk- lėje pradėjo rėkti ir šaukti vienas daugiau už kitą. SimonR IV 66. Tiesą sakant, viena gražesnė už Ritą. SimonP, 10. Ir nuo šitų dvarų ir bokštų, kurie mainosi paskui vienas kitą, už kitas Rkitą puikesniirįvairesni, atkreipiu liūdnas savo akis į žaliuojančias pievas ir laukus... BilR I 132. Prielinksniai iš ir tarp Prielinksniai iš, tarp, einantys su kilmininku, gali reikšti lyginimo san- tykius su išskyrimo reikšmės atspalviu, kaip ir už su galininku. Tik pir- mųjų prielinksnių vartojimas kalbamąja reikšme yra labai ribotas. Jie tokią reikšmę turi žodžių junginiuose, kurių pagrindiniu dėmeniu eina aukš- čiausiojo ar aukštesniojo laipsnio būdvardžiai, o priklausomuoju — įvar- džio visas kilmininkas, vienas arba su daiktavardžio kilmininku (plg. prie- linksnių už, per, iš dalies prieš vartojimo aplinkybes kalbamąja reikšme). Eglė laimingiausia iš visų marčių; ji nelieja gausiai ašarų karčių. SNėrR I 419. Iš visų nesuskaityty turtų, kuriais puikinosi di- džiavosi bajoras, brangiausia buvo jam duktė. KrėvP 64. E iš vi- sy viršesnis auga baravykas. BaranAS 21. Bet tarpu visų garsių tos giminės vyrų, tarpu visų, kurie sėdėjo aukštoje Merkinės pilyje, garsiausias buvo senas bajoras Mykis. KrėvP 24. Prielinksniui iš būdingas ryškesnis lyginamojo daikto išskyrimas. Prielinksnis per Kai kuriose tarmėse (kartais ir raštuose) prielinksnis per, einantis su galininku, gali reikšti lyginimo santykius su išskyrimo atspalviu, kaip prielinksnis už literatūrinėje kalboje. Tačiau prielinksnio per vartojimo aplinkybės kalbamąja reikšme yra žymiai siauresnės, negu pastarojo prie- linksnio. Prielinksnis per dažniausiai vartojamas aukštesniojo laipsnio būd- vardžių ar prieveiksmių junginiuose, priklausančiuose žodžiams su nei- giniu. Per senąjį bernioką geresnio nebepasisamdysi. Grž. Per mūs šunį sargesnio nerasi. Jrb. Nėra gajesnio daikto per bobą. Pc. Nėr darbesnės ir gražesnės per mano merge- ie. Rod. Per jį vyresnio nebuvo. Lnkv. Man nėr geresnių grybų per baravykus. Alv. Nėr geresnio valgymo per bars- čius. Pc. Per vargo mergelę nėra gražesnės. Vrn. Per jį nėr didesnio valkatos. Sn. Atjok, berneli, pas mane, nėra man meilesnio per tave. Skr. Per vėją nėr silnesnio. Lz. Nėr geresnių plūksnų per šitas. Lp. .. tada jis galvojo, kad per sielininką nėra laimingesnio žmogaus pasauly. BalčHP 206. 88 Per mane daugiau nedirbi, o aš vis tiek nieko neturiu, kaip neturė- jau... KrėvRg 105. Na, ir kalbėti per mane niekas gražiau ir su- maniau nekalbėjo. KrėvAP 53. Per Žiūkelį geriau niekas ne- pagieda. Sn. Retkarčiais prielinksnis per įšskiriamajam lyginimui reikšti vartoja- mas su įvardžio visas daugiskaitos galininku ir aukštesniojo laipsnio būd- vardžiu teigiamuose pasakymuose. Gaubys per visus vertesnis. Plt. Prielinksnis per, skirtingai nuo už, ta pačia reikšme gali būti varto- jamas ir daiktavardiniuose žodžių junginiuose, kur nenurodytas lyginimo pagrindas. Jis išryškėja iš konteksto. Nėr medžio per ąžuolą. Er. Nėr mėsos per kiaulieną. JablRR I 658. Nebuvo ir nebus per mano mergelę. Mrc. Nėr javo per kvietį. Er. Nėr val- gymo per šviežias bulves su sviestu. Ds. Niekur neradau tokios gegulės per tave. Vlk.. Prielinksnis prieš S 1. Prielinksniu prieš, kuris eina su galininku, dažnai reiškiami lygi- nimo santykiai su priešpastatymo atspalviu!. Šis prielinksnis vartojamas tada, kai norima pabrėžti lyginamųjų daiktų skirtumą kokiu nors atžvil- giu. O daiktų skirtumas ypač išryškėja, priešpastačius juos. Pavyzdžiui, sakiny Sūnus vidutinio ūgio, bet prieš tėvą mažas pasakoma, kad sūnus mažas, palyginus jį su tėvu. Prielinksnis prieš gali rodyti, jog lyginamųjų daiktų ypatybės, sugretinus juos, pasidaro net priešingos. Ši prielinksnio prieš reikšmė yra aiškiausia būdvardiniuose žodžių junginiuose, kur ly- ginimo pagrindas pasakomas nelyginamaja būdvardžio forma. Pelė prieš žiurkę (žvynę) labai maža (plg.: Ziurké prieš pelę labai didelė). JabIRR I 663. Jie prieš tave visai kvailučiai. JabIRR I 663. Mūsų gražios uogos prieš tas, kur šiandien ma- čiau. Er. Prieš ją anas senas. Ktk. Mokytojaut prieš pirmi- nykyste lenguva. Ktk. Prielinksnis prieš lyginimo reikšme su prieSpastatymo atspalviu var- tojamas ir veiksmazZodiniuose junginiuose, kurių pagrindiniu nariu eina būseną ar jos kitimą reiškiantis veiksmažodis. Tokie junginiai negausūs. Prieš: kenčiančius dar nekené¢iam. Vins. Prieš. ją (Aušrinę) nublanksta visos kitos žvaigždės, net pelėkis Jupiteris. VienA 185. Kistinėlės bangų ošimas nyko prieš jų kalbos ir dainų skambumą. VienR I 13. Prielinksnis prieš rodo ryškų daiktų priešpastatymą daiktavardiniuo- se (ar įvardiniuose) junginiuose, įeinančiuose į klausiamuosius sakinius. Ką reiškia panagės prieš pieną? BaltPV I 9. Na, leiskim, tegu dar komjaunuolis, bet ką jis reiškia prieš tokius revoliu- | H. A. IllnpokosBa, Ha ncropun npeisokHbiXx KOHCTpYKIHĖ, BbIpaxAaIoOLIHX CpaB- HHTEJIbHO-CONOCTABHTEJIbHbIe oTHOleHHs, Ka3aub, 1963, p. 17, 28—33. 89 cionierius, kaip Strimas, pagaliau prieš tokį žmogų, kaip gydytojas? VenclGD 289. Kas tie pinigai prieš dangų? ZemR III 231. Kas jūs esate prieš mane? ZemR III 582. Anksčiau kas mes buvome prieš tuos ponus, o dabar tegu jie nusižemina. Nm. Ta pačia reikšme prielinksnis prieš pavartojamas daiktavardiniuose junginiuose ir kitais atvejais. Eik tu, eik, nabage, tu prieš aną tik vaikas tesi. Skn. Tu prieš mane tik dulkė. Ds. Kartais lyginimas gali būti reiškiamas dviem skirtingais prielinksnio prieš junginiais, sujungtais dalelyte kaip. Tu prieš jį kaip musia prieš žvirblį. Mrk. 2. Prielinksnis prieš, kaip už ir per, gali reikšti lyginimą su išskyri- mo atspalviu. Tokią reikšmę šis prielinksnis turi aukštesniojo laipsnio būdvardžių ar prieveiksmių junginiuose, priklausančiuose neiginį turin- tiems žodžiams (plg. prielinksnių už ir per vartojimo aplinkybes). Prieš lakštingėlės nėra gražesnio giedojimo. Ds. Prieš lietuvius niekas nemoka dainuoti gražiau. Viln. Prielinksnis prieš, kaip ir per, išskyrimo reikšme vartojamas ir daik- tavardiniuose junginiuose, susijusiuose su neiginį turinčiu žodžiu. Prieš Adėlę tai jau mus brigadoj darbininkės nėr. Trgn. Visa draugystė pripažino, kad nėra dainų prieš Lietuvos dainas irnėr dainininkių prieš Lietuvos mergeles. Didž-ŽmA 84. Niekas tas auksas nė sidabras prieš dienas jaunys- tės. Sk. Tarmėse prielinksnis prieš su įvardžio visas ir daiktavardžio daugi- skaitos galininku bei aukštesniojo laipsnio būdvardžiu tokia pačia reikšme retkarčiais pavartojamas ir teigiamuose pasakymuose. Anas važiuoja karietoj — prieš visus ponus gražesnis. Tvr. Prielinksnis į Prielinksnis į su galininku vartojamas, reiškiant panašių daiktų ly- ginimą. Prielinksnis į kalbamąją reikšmę turi žodžių junginiuose, kurių pa- grindiniu dėmeniu eina būdvardis panašus, -i* ir veiksmažodžiai atsigimti, nusiduoti ir pan. | Šiuo kartu žaibas buvo panašus į daugiaSakj ugnies medį. CvR,V 105. Roželė į motiną panaši buvo; tik skaistesnė, nes tiek vargo dar nebuvo mačiusi. LzPR I 117. Kalnuose jau buvo galima įžiūrėti ledynus, ... briaunotų viršūnių atšešėlius, kurie iš tolo buvo pan a- šūs į mėnulio dėmes. VienA 195. ? Plg. dėl to A. Valeckienė, Kai kurių būdvardžių paraleliniai junginiai su įvai- riais daiktavardžių linksniais ir prielinksninėmis konstrukcijomis, „Kalbos kultūra“, sąs. 6, Vilnius, 1964, p. 17. 90 Ir į ką ji atsigimė tokia graži ir žvali šitoj apsileidėlių kūtvėlų šeimoj! Myk-PutS I 66. Atgimė jis į tėvą savo iš lyties ir iš būdo (į tėvą panašus gimė). J. Atsigimk tu man taipį savo tėvą! Skr. Į ką žentas įsigimė, toks biaurybė! J. Jis nusigimė į dédele. Mrk. Pasigimė į tėvą. Plng. Pagimė į dėdes. Šts. Vienas vaikas į tėvą išsidavęs. Gs. Nors viena duktė nusidavė į močią. Skp. Jis į tėvą nuaugo. Slv. Kartais minėtas būdvardis (ar veiksmažodis) gali būti ir nepasakytas, jis lyg numanomas. Į katę ir katukai. Kps. Visai į tėvą — kaip iš akies lup- tas! Kt. Mūsų visi viščiukai į gaidį — balti. Gs. Aš esu vardu į dėdę (turiu dėdės vardą). Šts. Prielinksnis į esti vartojamas ir žodžių samplaikoje vienas į kitą, ira klausančioje būdvardžio panašus daugiskaitos formai. Taip reiškiamas vie- narūšių daiktų panašumas tarpusavy. Nebuvo jie vienas į kitą ir panašūs, tiek būdu, tiek išorine išvaizda. VienA 5. Jie buvo vieni į kitus panašūs... CvR; II 321. Prielinksnis į esti vartojamas ir sustabarėjusiuose žodžių junginiuose, sudarytuose iš to paties žodžio vardininko ir galininko. Tokiais atvejais yra pasakomas vienarūšių daiktų vienodumas kokiu nors atžvilgiu. Kad gražūs, kad dideli žirniai — grūdas į grūdą (visi vie- nodi)! Pc. Kokios gražios malkos — pagalys į pagalį (nėra prastų pagalių)! Ėr. Visos trys viena į vieną (lygios didumo ir gra- žumo) jo dukterys. BsMt I 12. Prielinksniai sulig, su l. Prielinksniai sulig, su su jnagininku yra vartojami, lyginant daik- tus, kokiu nors atžvilgiu atitinkančius vienas kitą. Šie prielinksniai, skirtingai nuo kitų, lyginimo reikšme su atitikimo atspalviu vartojami paprastai daiktavardiniuose žodžių junginiuose. Į to- kių junginių sudėtį neretai įeina atžvilgio kilmininkas3, kuriuo pasakomas lyginimo pagrindas. Rugiai šiemet sulig žmogum didumo. Kur. Šapas sulig klojimu platumo. Kp. Medis didumo sulig kalnu. Šv. Šermukšnis su namu didumo. Ktk. Pušaitės sulig žmogum. KzR. Sulig medžiu ir liemuo. VIkj. Kai prie lyginamąjį daiktą reiškiančio daiktavardžio yra žodis bendriau nusakantis jo požymį, tada prielinksnių su, sulig konstrukcijos, konkrečiau apibūdinančios tą daiktą, esti savarankiškesnės. Tai gavai didelį vyreli: sulig slenksčiu aukščio. Ign. Kokia čionai svočia, kokia be svočiutė: su piestadrūtumo, suslenks- čiu aukštumo. Antš. Šių prielinksnių konstrukcijos su įnagininku pavartojamos ir visai sa- varankiškai. 3 Dėl šio kilmininko žr. J. Ja blonskis, Rinktiniai raštai, I, Vilnius, p. 586. 91 Sulig kamuoliu didumo, sulig apyniu lengvumo (pūslė). Užp. Sulig slenksčiu didumo, sulig piesta drūtumo. Ds. Prielinksnių su, sulig vartosena daiktavardiniuose žodžių junginiuose gali būti atsiradusi atitinkamų veiksmažodinių junginių pagrindu, plg.: Beždžionės būva su žmogumi didumo. Rm. Vaikas dar ne- didelis; sulig stalu tėra. Er. Prielinksnis su lyginimo reikšme su tapatumo atspalviu vartojamas ir būdvardžių lygus, tapatus, taip pat tos pačios šaknies veiksmažodžių bei daiktavardžių junginiuose. Lygus su medžiu, niekad saulės nemato. Lš. Sūnus jau lygus su tėvu. Ktk. Net vidurinėje mokykloje nebuvau poetu ir niekados mer- ginos akių nelyginau su rugiagėlėmis. SluckGMN 363. Varlė nori lygintis su jaučiu. PP 435. Bet, šiaip ar taip, su Šaltei- kių Karalium ne kiekvienas gali lygintis. SimonVK I 291. (Sai- das) raitas jojo ir plaukė taip gerai, jog čia niekas negalėjo su juo su- silyginti. BalčHP 228. Raitas su pėsčiu susilygino. Dglš. Juokdarys: dramblį su muse palygino. Ds. Moteries teisių suly- ginimas su vyro teisėmis (rš.). Susilyginimas dienos sw naktimi (rš.). Pastarasis (nušautas Gudų girioje) rytinio suopio egzempliorius yra visai tapatus su mano Ai esančiais pau kšči a is iš Lenin- grindo sutapatinamas su pažangumu. LK II 438. Lietuvių literatūroje yra žinomi Maironio ir pačios S. Nėries protestai prieš poeto kūrybos lyrinio herojaus sutapatinimą su poeto asmeniu. LK IV 543. Prielinksniais su, sulig dar gali būti reiškiamas daiktų ar veiksmų lyginimas kiekybiniu požiūriu. Nepaneš Kazys sulig manim. Ds. Sulig manim turi metų. Sts. Ana su manim ty metų. Ktk. 2. Prielinksnis su, kaip ir į, yra vartojamas junginyje su būdvardžio panašus daugiskaitos forma ir reiškia vienarūšių daiktų panašumą tar- pusavy. Tuo tarpu jo brolis, kuris buvo su juo kaip du vandens lašu pana- šūs, įjojo į tą patį dvarą. Lnkv. Brolis su seseri panašūs. Ktk. Prielinksnis pagal Prielinksnis pagal su galininku vartojamas savotiškam lyginimui reikš- ti. Siuo prielinksniu yra žymimas daikto ar veiksmo ypatybės ribotumas. Pagal lyginamuosius dalykus išskirtini du prielinksnio pagal vartoji mo atvejai kalbamąja reikšme. I. Prielinksnis pagal vartojamas, gretinant du to paties dalyko požy- mius, kurių vienas riboja kitą. Tokia reikšme šis prielinksnis dažniau vartojamas žodžių junginiuo- se, kurių pagrindiniu nariu eina nelyginamojo laipsnio būdvardis ar dalyvis, prieveiksmis, rečiau — veiksmažodis. 92 Jis turėjo gražų berniuką, dailaus veido, tvirto sudėjimo ir jau, pagal jo aštuonerių metų amžių, gana nebemažą (nebemažas, palyginus su kitais aštuonerių metų amžiaus berniukais). BalčHP 113. Gražus dar pagal metus. MiežBP 10. Pagal savo senumą jis gana gudrus. KI477. Pagal savo metus jis gerokai paaugęs. JabIRR I 656. Pagal metus dar nesenas, tik taip atrodo. Zal. Pagal metus gerai nušneki. Lkš. Pagal savo metus per daug visko matėme ir perdaug greit pasenome... SimonVK II 268. Homeras buvo aukštesnis ir gražesnis už Aristotelį, pagal savo amžių ėjo visai tiesiai... BalčGK 193. Kitados graži ir linksma, ji ne pagal metus suvyto tuose namuose, kurie nors ir buvo jos namai, tačiau jos ir vergija. CvR, II 68. 2. Prielinksnis pagal vartojamas, gretinant du daiktus pagal vieną ypatybę. Siuo atveju pasakoma, jog vieno daikto ypatybė yra ribojama kito daikto tos pačios ypatybės. Sėmenai pagal kitus javus nebrangūs. Ėr. Mūsų vaikas pagal “kitus "neblogas. Ktk. . Prielinksniu pagal gali būti reiškiamas daiktų lyginimas ir kiekybiniu požiūriu. Pagal plotą žemės daugiau gyvulių turėtų būtie. Mrč. Pagal jo mokslą reikėtų tūkstantis rublių gaut (algos). Grl. ; 3. Prielinksnis pagal vartojamas, nusakant vieną daiktą kito su juo susijusio daikto atžvilgiu. Šiuo atveju lyginimo reikšmė turi atitikimo at- spalvį (plg. su prielinksniu sulig). Tokie junginiai eina priežodžiais. Pagal burną ir nosis. Kps. Pagal stogą ir lašas. Ktk. Pagal Jurgį ir kepurė. Skn. Pagal šlėktą ir pilvas. Zsl. Pagal poną ir žiponas. Ktk. Tarmėse tokia pačia lyginimo reikšme, kaip ir pagal, vartojamas ir prielinksnis palei su galininku. Jis palei kitus ne toksdar blogas. Vlkv. Palei čerkutę da pagiedu. Krn. Jiji palei savo gražumą norėjusi išrinkti ir gražų jaunikaitį. BsMt 1 32. Palei metus turėtų būti didelis derlius. Kps. Palei kotą ir grybas. Grš. Palei Jurgį ir kepurė. Lp. Išvados Lyginimo santykiams reikšti vartojami šie prielinksniai: už, per, prieš, į su, sulig, pagal, iš ir tarp. Atskirais prielinksniais reiškiami skirtingi lyginimo santykiai. Šių santykių prasminiai skirtumai priklauso ir nuo pačių prielinksnių, ir nuo jų vartojimo aplinkybių. Prielinksniu už reiškiamas lyginamųjų daiktų skirtumas junginiuose, kurių pagrindiniu dėmeniu eina aukštesniojo (ar aukštėlesniojo) laipsnio būdvardis ar prieveiksmis: baltesnis už sniegą, gražiau už mane. 93 Grupė prielinksnių — iš, už, per, prieš, tarp reiškia išskiriamąjį lygini- mą paprastai būdvardiniuose ar prieveiksminiuose junginiuose. Prielinksniai už, iš, tarp (labai retai per, prieš) tokia reikšme yra var- tojami aukščiausiojo ar aukštesniojo laipsnio būdvardžių ar prieveiksmių junginiuose, kurių priklausomuoju dėmeniu eina įvardžio visas daugiskai- tos kilmininko arba galininko formos: už visus geriausias, geresnis; iš visų gražiausias, gražesnis; tarp visų garsiausias. Prielinksniai per, prieš, taip pat už yra vartojami aukštesniojo laipsnio būdvardžių ar prieveiksmių junginiuose, priklausančiuose neiginį turinčiam žodžiui: per jį vyresnio nebuvo, prieš lakštingėlės nėra gražesnio giedoji- mo, nėr už ją stipresnio. Prielinksnis per panašiai pavartojamas ir daiktavardiniuose junginiuo- se: nėr mėsos per kiaulieną. Prielinksniu prieš reiškiamas daiktų priešpastatymas kokiu nors po- žiūriu. Taip šis prielinksnis vartojamas junginiuose, kurių pagrindiniu dėmeniu eina nelyginamojo laipsnio būdvardžiai, kai kurie veiksmažodžiai ir daiktavardžiai (klausiamuosiuose sakiniuose): (sūnus) prieš tėvą mažas, prieš ją nublanksta, (ką reiškia) panagės prieš pieną? Prielinksniu į, iš dalies su reiškiamas daiktų panašumas tokiuose jun- giniuose, kurių pagrindiniu dėmeniu eina būdvardis panašus ir vienas kitas veiksmažodis: panašus į tėvą, panašūs vieni į kitus, (vaikai) panašūs su tėvais; atsigimė į tėvą. Prielinksniais su, sulig reiškiamas daiktų tapatumas, atitikimas kokiu nors atžvilgiu. Taip jie vartojami junginiuose, kurių pagrindiniu dėmeniu eina būdvardžiai lygus, tapatus ar tos pačios šaknies veiksmažodžiai bei daiktavardžiai; taip pat daiktavardiniuose junginiuose, kur atžvilgio kil- mininku nusakomas lyginimo pagrindas: eglė sulig namu didumo ir šių pavyzdžiu susidariusiuose junginiuose be kilmininko: pušaitės sulig žmo- gum. Atskiru atveju atitikimo atspalvį turi ir prielinksnis pagal: pagal stogą ir lašas. Prielinksniu pagal (tarmėse ir palei) nurodomas ypatybės ar veiksmo ribotumas. Taip jis vartojamas junginiuose, kurių pagrindiniu dėmeniu paprastai eina nelyginamojo laipsnio būdvardis, rečiau prieveiksmis bei veiksmažodis: gražus pagal amžių, pagal metus perdaug (matėm), suvyto ne pagal metus. YINOTPEBJIEHHE TMPEJIJIOTOB JIJIS! BbIPAXXEHHS CPABHHTEJIbHbIX OTHOLIEHHH 3. BAJIIOJIMTE - Pearome B coBpeMeHHOM JIHTOBCKOM S13bIKe [JIS BbIpDaxXeHHA CPaBHHTEJIbHBIX — OTHOINeHHĖ ynoTpebasioTcs npejiJIjOTH UŽ «sa», iš «H3> wu tarp «cpejin>, per «uepe3>, prieš «IIpOTHB>», į «na», su «c», sulig «c», pagal «no cpaBHEHHIO C». ITpensor Už ¢ BHHHTEJIbHbIM IaJĮExXOM MOXKeT OGO3HaHATb HEeCKOJIbKO OTTEHKOB CpaBHH- TEJIbHbIX OTHOINIEHHĖ. 94 1) B cnoBocoueTaHHsx, B KOTOPHIX TJIABHbIN UJIeH BBIpaXKaeTcsi HMeHeM npHJara- TeJIbHbIM HJIH HapeukHeM B CpaBHHTeJIbHOKH cTemeHH, OGO3HauUaIOTCH CpaBHHTeJ/IbHbIeE OTHO- meHHS C OTTEHKOM Dpa3/iKuKS, Hanp.: baltesnis už sniegą — GeJiee cHera, greičiau už mane — OkbicTpee MeHsi. 2) B caoBocoyeTanusix, B KOTOPHIX B POJH IVIaBHOTO UjieHa BHICTYMAIOT WMeHa TIPH- JaraTeJbHble HJIH HapeuHs NPeBOCXOJHOH, pexe-— cpaBHHTeJIbHOH CTerieHH, a B KauecTBE 3aBHCHMOro 4/eHa -— MecTOHMeHAS visas «Bech», pexe — viskas «Bcé», npemsor Už BbipaxKaeT CPaBHHTEJbHbIE OTHOLUEHHSI C OTTEHKOM BbIJeJeHHs, Hamp.: UZ visus graZiau- sias — KpacHBee BCeX (/I0CJ.: 3a Bcex KpacHBeilIWii); TakHe Ke caMble CPaBHHTe/bHHIE OTHOIIGHHA BLIPAXKAIOTCA H B CJOBOCOYETAHHAX, B KOTOPLIX IrJIABHbIM UJIEHOM BBICTYMAIOT TaK>Xe HMeHa MpuJarartesbHble HJM HapeuHs CpaBHHTEJIbHOH CTeNneHH, NOAYHHEHHbIE CJIOBY c oTrpHuaHHeM, Hanp.: (nebuvo) už jį geresnio — (He 6bL10) Jyumle Hero (KOCH: 3a Hero nyumero)., Ilpensnoru iš, tarp c poAMTENBHBIM NMameXXOM TaKXe BbIpa)XaIlOT CpaBHHTeJIbHbIe OT- HOLIEHHS5S C OTTEHKOM BbijleJieHust. OHH ynoTpeGasioTcst, KaK H MpEAJIoOr UŽ, B CJIOBOCOUeTA- HHSIX, B KOTODbIX TJIABHbIK UJIEH BbipaxačTCS1i HMeHeM TNpHJIATATEJIbHhIM B IIpeBOCXOJĮHONH HJIH CpaBHHTeJIbHOH CTeNeHH, a 3aBHCHMBbIH — MeCcTOMMeHHeM Visas, Hanp.: gražiausia iš visų — Kpacuseiluas H3 BCeX, garsiausias tarp visų — H3BecTHeHIIHAŪ CpejiH BCeX. Ilpejnsior per ¢ BHHHTeJILHLIM NajeXoM H3pejika ynoTpelJasieTcsi, KaK Ho npejJIiOr Už, B CJIOBOCOYETAHHSIX, B KOTOPBIX IVIABHbIM UJIEHOM BbICTYNaIOT HMEHA MpHJaraTeslbHble HJIH HapeuHs B CpaBHHTeJIbHOH CTeNeHH, CBA3AaHHbIe CO CJIOBOM, HMEIOLUIHM OTPHILAHUS, JIS Bblpa:xXeHH5A CpaBHHTeJIbHbIX OTHOLUEHHH C BbUIeJIHTEJIbHbiM OTTEHKOM, Hanp.: per jį vyresnio nebuvo — crapme ero He Obijio (foci: uepe3 ero crapuiero He Gsijo). Ilpemsor per, B OTJHYHH OT mnpejsiora UŽ, ynorpeGjsieTcsi Ho B CJIOBOCOYETAHHSX, B KOTOPbIX IJIaBHEIM YJEHOM BBICTYMAIOT HMMEHa CYymecTBHTe/IbHbIe, TaKXe CBf3aHHbIE CO CJIOBOM C OTpHIa- HHeM, Hanp.: nėr medžio per ąžuolą — ner aepesa yume Ay6a (Hocji.: HeT JepeBa uepes ny6a). Ilpeanor prieS ¢ BHHHTEJNBHBIM MaZ€XKOM MOMKET BhHIPaXKaTh CPABHHTEJbHbIE OTHO- UIEHHS C OTTEHKOM NPOTHBOMOCTABJIEHHS. 1) Dror nmpeasor ynotpeb./siercsi, KOria HYXKHO MOAYEPKHYTh Pa3JjHuhsl MEXJy npejl- MeTaMH B KakoM-HHOYZb OTHONIeHHH. TakHe OTHOILIEHHS NepefaloTC B CJOBOCOYETAHHSIX, B KOTODbiX TIJIaBHBIM 4YJIEHOM BBHICTYNAlOT HMeHa MpHJIaraTeJIbHbIe B MOJIOXKHTENLHO# CTe- meHH, Hamp.: prieš tėvą sūnus mažas — Mo CpaBHEHHIO C OTLOM (JZOCJ.: MPOTHB OTA) ChIH MAJIEHbKHH; TakyKe HeKoTopbie ryaroJbl, Hamp.: prieš ja nublanksta — mo cpaBHenuio C Hei (roca: MPOTHB Hee) TYCKHEET; B HMeHHbIX CJIOBOCOYeTaHUSIX (B BOMPOCHTEILHBIX IIpejįJIO- KeHuax), Hanp.: kas tu prieš mane? — KTo Tel NPOTUB MeHA? 2) Ilpensor prieš m3penka BbIpakaeT CpaBHHTeJIbHbIe OTHOLIEHHS C OTTEHKOM BbIJie- JIEHHS, KaK H npeljorn per, uz, Hanp.: prieš lakštingalos nėra graZesnio giedojimo — HeT JryulLile COJIOBbHHOTO NeHHS5A (JLOCJI.: NpOTHB COJIOBBHHOE MEHHe HeT JIyYlllero). Ilpeanor į ¢ BHHHTeJ/IbHbIM IIajĮexXOM CpPaBHHTeJbHbIe OTHONICeHH5A 0GO3HauaeT B CJO- BOcCO4eTaHHSAX, B KOTOPHIX B DOJIH TJIABHOTrO ų4JIeHa BbICTYNAIOT CJIOBa CO 3HaueHHeM IIO- nobus, Hanp.: panašus į tėvą — noxox Ha orua. Ilpennoru su, sulig ¢ TBODpHTeJIbHbIM NAJEXOM BhIPaXKalT CPaBHHTE/bHBIE OTHOLICHHS C OTTEHKOM CXOJACTBa, TOXJecTBAa. B TakoM 3HaueHHH OHH VNOTDpeOJIISIOTCSA B CJIOBOCOUE- TAHUAX, B KOTOPbIX TIJIaBHBIM YJEHOM BBHICTYMAIOT CJOBAa CO 3HaueHHeM TOXKJecTBa, CO- OTBeETCTBHS, Hanp.: lygus su medžiu — paBHbil C JepeBOM; TaKXe B HMEHHBIX CJIOBOCO- yeranusx Tuna: rugiai sulig Zmogum (didumo) — poxp (BeJHUHHON) C UYEJOBEKOM. Ilpensor pagal ¢ BHHHTeJILHbIM NajeXoM yKa3kiBaeT OrpaHHUeHHOCTb KayecTBa HJH neiictBusi. Tak oH ynorpeGasercss B CJOBOCOYETAHHSX, B KOTOPLIX POJb TJIaBHOTO uJieHA OOBIYHO HCMOJHAIOT MMEHa MNpHJaraTejbHbie B TOJIOXKHTEJBHOH CTelneHH, pexxe HapeuHs H raarosiel, Hanp.: pagal kitus neblogas — cpaBHHTeJIbHO C ApyrHMH Hemvoxo#, pagal metus perdaug (matėm) — mo BO3pacTy CJHHLIKOM MHOro (BHAEJH). Ilpepnor pagal B onpenejieHHbIX YCJOBHSX BbIPa)KaeT H CONOCTABJIEHHA C OTTEHKOM coorBercTBHsi, Hanp.: pagal stogą ir lašas — Kakas Kpella, Takas H Kanas (Aoca.: no Kphillle H Kami). 95