Dvikirčiai ir trikirčiai žodžiai

LIETUVIŲ KALBOS GRAMATIKOS TYRINĖJIMAI LET UVIOS TSR MOKSLŲ AKADEMIJA DVIKIRČIAI IR TRIKIRČIAI ŽODŽIAI V. VAITKEVIČIŪTĖ Kiekvienas savarankiškas neilgas (vieno, dviejų, trijų, keturių skiemenų) žodis šiaipjau turi vieną kirtį, krintantį ant kurio nors skiemens. Pagrindinio kirčio vie- ta paprastai žymima priegaidės ženklu ant žodžio kirčiuotojo skiemens balsio, dvibalsio ar mišriojo dvigarsio sonanto, pvz.: ašis, paėmė, tau, užuovėja, vadėlės, kaltas ir kt. Tačiau yra žodžių, kurie, be pagrindinio, turi dar vieną ar net du šą- lutinius kirčius. Pirmasis šalutinis kirtis žymimas prieš skiemenį vienu stačiu brūkš- neliu', pvz.: 'angliavandeninis, o antrasis šalūtinis — dviem stačiais brūkšneliais ||, pvz.: 'astro" fotomėtrija. Vieną šalutinį kirtį dažniausiai turi daugiaskiemeniai lie- tuviškos ir svetimos kilmės sudurtiniai žodžiai, sudaryti iš dviejų dėmenų, pvz.: |keturiasdešimtas, gene'ralgubernatorius, bei daugiaskiemeniai žodžiai su Kuriais- ne-kuriais priešdėliais, pvz.: deemulsūcija, bet kartais ji gali turėti ir triskieme- niai žodžiai (žr. II B b). Du šalutinius kirčius paprastai turi žodžiai, suda- ryti ne mažiau kaip iš trijų dėmenų, pvz.: |meteoa'erobiuletėnis. Žodžiai su dviem kirčiais vadinami dvikirčiais, o su trimis — trikirčiais. Dvi- kirčio žodžio šalutinis kirtis paprastai yra ne toks intensyvus, kaip pagrindinis. Trikirčio žodžio abiejų šalutinių kirčių santykinis intensyvumas irgi skiriasi: vie- nas iš tų kirčių, esantis toliau nuo pagrindinio, dažniausiai yra intensyvesnis už antrąjį, bet abudu trikirčio žodžio šalutiniai kirčiai paprastai yra ne tokie inten- syvūs, kaip pagrindinis kirtis. Šiame straipsnyje nebus nagrinėjamas žodžio pagrin- dinio ir šalutinių kirčių intensyvumo santykis, o tik bus nurodyta, kokie lietuviškos ir svetimos kilmės žodžiai turi vieną, o kokie du šalutinius kirčius. Ar žodis turi šalutinį kirtį, ar ne, sprendžiama iš jo balsių ir dvibalsių santykinio ilgumo. Esant visoms kitoms fonetinėms sąlygoms vienodoms, balsių, dvibalsių ir mišriųjų dvi- garsių santykinį ilgumą žodyje lemia šios aplinkybės!: 1) kirtis: kirčiuotas balsis, dvibalsis arba sonantas mišriajame dvigarsyje yra žymiai ilgesnis už tokį patį nekirčiuotą balsį, dvibalsį ar sonantą, esantį tolygioje fonetinėje pozicijoje; : 2) kirčio vieta žodyje: juo nekirčiuotas prieskirtinis skiemuo toliau nuo kir- čiuoto, juo jo sudaromasis garsas trumpesnis; 3) žodžio skiemenų skaičius: juo žodis turi mažiau skiemenų; juo yra ilgesni jų sudaromieji garsai, ir juo daugiau — juo trumpesni; ! Žr. V. Vaitkevičiūtė, Lietuvių kalbos balsių ir dvibalsių ilgumas, arba kiekybė, „Lietuvių kalbotyros klausimai“, t. 3, p. 207—208, Vilnius, 1960. 231 4) skiemens, kuriame yra balsis ar dvibalsis, pobūdis: atvirame skiemenyje jie kiek ilgesni, negu uždarame; 5) kitų žodžio skiemenų sudaromųjų garsų kiekybė: jeigu žodyje yra vienas ar keli ilgieji balsiai, dvibalsiai ar mišrieji dvigarsiai, tai visų to žodžio skiemenų sudaromieji garsai yra kiek trumpesni, negu žodyje, neturinčiame! ilgųjų balsių, dvibalsių bei mišriųjų dvigarsių; 6) priebalsis, po kurio eina balsis ar dvibalsis: po skardžiojo priebalsio jie yra kiek ilgesni, negu po dusliojo; 7) balsio ar dvibalsio užimama vieta žodyje: galiniame žodžio skiemenyje, ypač atvirame, balsiai ir dvibalsiai yra daug ilgesni už tuos pačius balsius ir dvibalsius kitose fonetinėse pozicijose. Pavyzdžiui, žodžio galo nekirčiuotas balsis ar dvibalsis paprastai esti ilgesnis net už kirčiuotą tokį patį balsį, esantį ne žodžio gale; 8) priegaidė: ilgųjų skiemenų sudaromieji garsai, tariami tvirtagališkai, yra kiek ilgesni už tolygiose fonetinėse pozicijose esančius tuos pačius tvirtapradžius garsus; 9) balsio kokybė: trumpieji ir atitinkami ilgieji balsiai, esantys tose pačiose fonetinėse pozicijose, visada yra nevienodo ilgumo; 10) kalbėjimo tempas: kalbant greitai (t.y. šnekamuoju stiliumi) visų žodžio skiemenų sudaromieji garsai yra trumpėsni, negu kalbant lėtai (t.y. aiškiuoju sti- liumi). Norint nustatyti, kurie žodžiai turi vieną, kurie du šalutinius kirčius ir kurie visai neturi, į magnetofono juostą buvo įrašyta 104 sudurtiniai ir priešdėliniai žo- džiai 380 mm/sek (milimetrų per sekundę) greičiu. Juos įkalbėjo aiškiuoju stiliūmi, o dalį dar ir šnekamuoju stiliumi 3 diktoriai (vienas vyras ir dvi moterys), gerai mokantys literatūrinę lietuvių kalbą. Nors diktorių kalbos tempas kiek skyrėsi (vyro sumontuoto įrašo perklausa truko 3 min, vienos moters — 2 min 48 sek, kitos — 3 min 12 sek) ir nulėmė garšų absoliutaus ilgumo įvairavimą, bet santyki- nio garsų ilgumo dėsningumų, kurie šiuo atveju mums svarbiausi, nekeitė. Iš šių magnetofono juostos įrašų buvo padarytos 312 (104 x 3) žodžių oscilogramos os- cilografu H 102. Filmo juostelės sukimosi greitis — 250 mm/sek. Kiekvieno žo- džio oscilogramoje yra trys įrašai: antro vibratoriaus, kurio dažnumas — 10 000 he (hercų), aštunto vibratoriaus, kurio dažnumas 1200 he, ir laiko žymeklio jra- šas — 100 hc. Viena dviguba vibracija lygi 10 msek (milisekundžių). Visi magne- tofono įrašai ir oscilogramos padaryti tomis pačiomis techninėmis sąlygomis. I. Remiantis eksperimentiniais tyrinėjimais, nustatyta, kad šalutinio kirčio atsiradimas žodyje priklauso ne nuo vienos, o nuo kelių sąlygų: 1) Kelintas sudurtinio žodžio dėmuo turi pagrindinį kirtį. Vienas šalutinis kir- tis dažniausiai būdingas daugiaskiemeniams dviejų dėmenų sudurtiniams žodžiams, kūrių pagrindinis kirtis yra antrajame dėmenyje, pvz.: 'baltauodegiduti, ir du šalu- tiniai kirčiai — trijų dėmenų žodžiams, kurių pagrindinis kirtis yra paskutiniame dėmenyje, pvz.: 'hidroa'erodromas. Daugiaskiemeniai sudurtiniai žodžiai, kurių pagrindinis kirtis yra pirmajame démenyje, šalutinį kirtį turi rečiau, pvz.: |drū- panpalaikė (plg. 1 3). 2) Iš kelių skiemenų sudaryti sudurtinio žodžio dėmenys. Dviejų dėmenų su- durtiniai žodžiai šalutinį kirtį paprastai turi tada, kai abudu ar bent vienas jo dėmuo yra daugiaskiemenis, pvz.: 'angliavandeninis (išimtis žr. IV A a). Trijų men- 232 kai suaugusių dėmenų sudurtinio žodžio šalutiniam kirčiui atsirasti ši sąlyga nebū- tina, pvz.: 'astro| fotomėtras. 3) Kelintas sudurtinio žodžio pirmojo ar antrojo dėmens skiemuo turi pagrin- dinį kirtį. Kai kirčiuojamas antrasis dėmuo, tai juo toliau pagrindinis kirtis nuo antrojo dėmens pradžios, juo didesnė galimybė pirmajame dėmenyje atsirasti šalutiniam kirčiui, pvz.: 'pasikiskiakopiistduti. Kai pagrindinis kirtis yra dviejų dėmenų sudurtinio žodžio pirmojo dėmens pradžioje, tai antrasis dėmuo turi šalu- tinį kirtį, pvz.: kanigpa'laikis. Trijų dėmenų sudurtinis žodis turi vieną ar net du šalutinius kirčius tada, kai pagrindinis kirtis yra trečiajame dėmenyje — toli nuo viso Žodžio pradžios, pvz.: 'astro" fotométrija. 4) Kaip stipriai suaugę sudurtinio žodžio dėmenys ir kiek savarankiškos tų dė- menų reikšmės. Iš dviejų nelabai suaugusių dėmenų sudarytiems naujiems specia- liems terminams ir šiaipjau knyginiams žodžiams, pvz.: 'angliavandeninis, di'na- mometamorfizmas, bei menkai suaugusiems daugiaskiemeniams sudurtiniams žodžiams, sudarytiems iš dviejų skaitvardinių dėmenų, pvz.: aš'tuoniasdešimtas, būdingas vienas šalutinis kirtis, o sudarytiems iš trijų nelabai suaugusių dėmenų — du šalutiniai, pvz.: 'astro'fotoskopija. 5) Kiek daugiaskiemenio sudurtinio žodžio pirmasis dėmuo akcentuoja naują žodžio reikšmę, skiriančiąsi nuo sudurtinio žodžio antrojo dėmens savarankiškos reikšmės, pvz.: 'ikiburZudzinis® (plg. burfudzinis), 'ikikapitalistinis (plg. kapitalis- tinis), 'porinkiminis, 'priesrinkiminis (plg. rinkiminis), plg. dar II A d. 6) Kalbėjimo stilius, kurį lemia kalbos proceso tikslas, aplinkybės ir emocinis turinys. Kalbant aiškiuoju stiliumi, t.y. palyginti lėtu tempu, bet laikantis įsigalė- jusių tarimo dėsnių bei taisyklių ir tiksliai bei aiškiai ištariant visus garsus kalbos sraute, tas pat žodis gali turėti šalutinį kirtį, pvz.: 'atlapauodėgis, o, kalbant šne- kamuoju stiliumi, t.y. greitu tempu ir ne taip rūpestingai ištariant visus kalbos garsus, tas pat žodis šalutinio kirčio gali ir neturėti, pvz.: atlapauodėgis. II. Vieną labai ryškų šalutinį kirtį, būdingą kalbant ir aiškiuoju, ir šnekamuo- ju stiliumi, visada turi: A) Pirmame dėmenyje: a) Sudurtiniai žodžiai, sudaryti iš dviejų skaitvardinių ir vieno nelabai prie šių priaugusio neskaitvardinio arba dviejų neskaitvardinių ir vieno nelabai prie šių priaugusio skaitvardinio dėmens, ir pagrindinį kirtį turintys paskutiniame dė- menyje, pvz.: aš'tuoniasdešimtmėtis, aštuo'niolikaviėtis, devy'niolikaaūkštis, devy- niolikamėtis, 'dušimtmetinis, 'dvilinklieZuvduti, pen'kiolikaviétis ir kt. Imkime, pavyzdžiui, žodį 'dvilinkliezuvauti®. Jo skiemenų dvi ir link balsiai ede. 1] n kl ie Z u vi au t i 1 59 57 65 105 65 300 68 1 61 38 67 92 48 249 90 III 48 45 98 99 60 274 86 56 47 77 98 58 274 81 * Prielinksnio iki literatūrinėje kalboje kirčiuojamas antrasis skiemuo, o priešdėlio iki- šiuose žodžiuose kirčiuotas buvo ištartas pirmasis skiemuo. 3 Tliustracijose priebalsių, einančių prieš užpakalinės eilės balsius ir dvibalsius ai, aw, ui, uo minkštumas žymimas ženklu“, pvz.: k". Skaičiai, einantys stulpeliu po raide, rodo ja pažymėto garso, kurį ištarė I (vyras), II ir III (moterys) diktoriai, ilgumą milisekundėmis. Paskutinis vertikalaus 233 i abudu eina po skardžiųjų priebalsių. Kadangi pirmasis i yra atvirame, bet toles- niame nuo kirčiuoto skiemenyje, o antrasis — uždarame, bet arčiau kirčiuoto esančiame skiemenyje, tai abudu i turėtų būti maždaug vienodo ilgumo. Bet pir- masis i yra ilgesnis už antrąjį, o tai rodo, kad skiemuo dvi turi šalutinį kirtį. b) Sudurtiniai žodžiai, sudaryti iš dviejų skaitvardinių dėmenų, kurių pirma- sis yra vieno, dviejų ar trijų skiemenų, o antrasis — ne mažiau, kaip trijų skieme- nų, turintys pagrindinį kirtį antrojo dėmens antrajame nuo galo skiemenyje, pvz.: |dutūkstantasis, 'dusimtasis, |dvišimtinis, trišimtasis, sep tyniasdešimtas, aš tuonias- dešimtoji, de'vyniasdešimtasis, 'keturiasdesimtainés „tokios svarstyklės“ ir kt. Sa- lutinis kirtis ypač ryškus, kaip pirmasis dėmuo yra dviskiemenis arba triskiemenis ir ne toks ryškus — kai vienskiemenis. Pavyzdžiui, žodžio 'dvišimtinis skiemens dvi balsis i ilgesnis už skiemens ši bal- dv i § i m t i n i S 1 62 52 93 68 76 II 54 46 94 70 72 III 68 51 93 60 78 61 50 93 66 75 sį i 11 msek, o už pagrindinį kirtį turinčio skiemens ti balsį i pirmasis i trumpesnis tik 5 msek, nors yra trečiame nuo šio skiemenyje. Šis trijų balsių i ilgumų skirtu- mas gali būti paaiškintas tik skiemeniui dvi būdingu šalutiniu kirčiu. c) Sudurtiniai žodžiai, sudaryti iš dviejų nemažiau kaip keturskiemenių dėmenų, kurių pirmasis turi priešdėlį, pvz.: |pasigervuogidudamas, |pasikiškiakopūstauda- mas, 'pasikiškiakopūstduti ir kt. Pavyzdys — žodžio 'pasikiškiakopūstduti garsų santykinis ilgumas. pa. § 4 kri fk atk "op fl. st au. t i 1 60 45 44 60 91 77 308 140 11 55 40 44 49 57 63 244 90 II 54 45 53 50 90 90 232 90 56 43 47 53 79 77 261 107 Balsių a, einančių po dusliųjų sprogstamųjų priebalsių p ir k' atviruose skie- menyse, minimalus — 3 msek — skirtumas rodo, kad skiemuo pa turi šalutinį kirtį, nes kitaip a, būdamas septintame skiemenyje — pa — nuo kirčiuoto, turė- tų būti žymiai trūmpesnis, negu a ketvirtame — k'a-— skiemenyje nuo kirčiuoto. d) Sudurtiniai žodžiai, sudaryti iš dviejų dėmenų, kurių pirmasis dviejų, o ant- rasis — ne mažiau kaip keturių skiemenų. Tokio sudurtinio žodžio pirmuoju dė- meniu akcentuojama viso žodžio reikšmė, pvz.: 'angliavandeninis, 'baltauodegidu- ti, 'ikiburžuūzinis, 'ikikapitalistinis, 'ikimokyklinis, 'ikimonopolistinis, 'ilgapirš- čiūvimas, 'kitanaciondlinis ir kt. stulpelio skaičius, esantis žemiau horizontalios linijos, rodo kiekvieno garso vidutinį ilgumą, kuris gaunamas visų trijų diktorių ištarto to paties garso ilgumų sumą padalijus iš trijų. Straipsnyje ope- ruojama vidutiniu balsių ilgumu. 234 Pavyzdžiu imamas žodžių 'ikikapitalistinis ir 'kitanaciondlinis garsų santyki- nis ilgumas. Kadangi pirmasis žodžio 'ikikapitalistinis skiemuo yra toliau nuo i k 10k ap i t a 1 i SS ince 1 S I 64 42 52 40 60 74 39 98 II 54 44 46 38 68 61 50 59 III 75 53 45 40 70 68 3277-7180 64 46 48 39 66 68 37 79 pagrindinį kirtį turinčio skiemens, negu antrasis, o pirmojo skiemens balsis i yra ilgesnis už antrojo skiemens balsį i net 18 msek, tai aišku, kad pirmasis balsis i yra skiemenyje, kuriam būdingas šalutinis kirtis. k i tos a Riga” er Foon Vil in vhs I 40 55 60 40 83 165 55 57 II 33 55 55 29 53 245 41 100 III 48 72 51 48 62 229 48 80 40 r 61 55 39 66 213 48 79 Žodžio 'kitanacionūlinis skiemens ki balsis i yra 1 msek ilgesnis už skiemens ci balsį i, t.y. abu i yra maždaug vienodo ilgumo. Kadangi skiemuo ki yra šeštas nuo kirčiuoto, o skiemuo ci— trečias, tai skiemuo ki, be abejo, turi šalutinį kirtį, nes tik tuo galima paaiškinti jų panašų ilgumą. e) Sudurtiniai svetimos kilmės arba mišraus tipo žodžiai, sudaryti iš dviejų nelabai suaugusių dėmenų, pvz.: ace'tilceliuliozé, ar'teriosklerozé, 'balneoterū- pija, 'chromoalbuminas, 'difenilaminas, 'hidroinkubatorius, 'liumpenproletariūtas, mikrobiologija, 'nukleoalbuminai, para'lelepipedas, 'poliembrionija, 'rentgenotėch- nika, se'kundometristas, 'trofobiozé, 'trofoneurozé, 'ultramarinas, 'ultratrumposios, lultraviolétiniai ir kt. Pavyzdžiui, palyging žodžio 'mikrobiologija skiemenų mi ir bi balsius i, matome, kad jie yra vienodo ilgumo, nors jų atstumas nuo kiréiuoto skiemens skirtingas. Tai rodo, kad skiemuo mi turi šalutinį kirtį. 'm i kr o b...d į ozis: d g | j a || 44 66 45 93 98 43 157 II 42 50 42 120 122 50 139 III 40 79 40 119 126 79 140 42 65 42 111 115 57 145 Ypač ryškus šalutinis kirtis skiemenų, kurių sudaromasis balsis yra a. Šiaip- jau nekirčiuotas lietuvių kalbos balsis a yra trumpas ir palyginti uždaras. Būda- mas skiemenyje, turinčiame šalutinį kirtį, jis tariamas daug ilgesnis ir atviresnis, ir jį tiesiog iš klausos nesunku atskirti nuo trumpojo a, pvz.: 'astronavigūcija, dinamometamorfizmas, generalbėsas, gene'ralguberndtorius, kris'taloliuminesce ii- cija, nacio'nalliberūlai, 'radiofonija, 'saltomortūlė, ti tanomagnetitas ir kt. i niiard mio mi ei ta mo r f 1 ama 1 69 100 60 69 42 32°52 96 81 II 42 78 60 52 40 80 40 86 90 TI 45 72 92 60 41 79 40 76 85 52 83 71 64 41 80 44 86 85 Pavyzdžiui, žodžio di'namometamorfizmas skiemens na balsis a yra ilgesnis už skie- mens fa balsį a daugiau, negu du kartus, nors pastarasis yra trečiame skiemeny- je nuo kirčiuoto, o pirmasis — net šeštame. Toks balsių «a ilgumo skirtumas pa- aiškinamas tik skiemeniui na būdingu labai ryškiu šalutiniu kirčiu. Jeigu skiemuo na neturėtų šalutinio kirčio, tai jo balsis a būtų kiek trumpesnis už skiemens fa balsį a. Kartais šio tipo sudurtinių žodžių, kurių dėmenys menkai suaugę, šalutinis kirtis esti toks ryškus, kad po pirmojo dėmens, turinčio šalutinį kirtį, kaip ir po savarankiško žodžio, padaroma nedidelė pauzė ir tik po jos ištariamas antrasis sudurtinio žodžio dėmuo. Pauzė, tiesa, yra fakultatyvi, bet pasitaiko gana dažnai. Pavyzdžiui, žodžius 'chromoalbuminas, para'lelepipedas ir kitus su pauzémis tarė du diktoriai iš trijų. chro “mo "pauzė a ‘1. bu. m. i n a s I 88 73 297 70 50 73 65 97 IT 81 40 — 70: -52 68 64 96 III 102 96 15 -— - 52 52 75 81 103 90 70 Nn 64 351 72 70 99 p a r a Te V pauzé e pi pie-diiaiijąų I 72 90 70 35145 41 43 75 94 II 69 75 96 55 — 89 61 83 102 III 60 109 70 61 121 40 41 70 83 67 91 79 50 89 57 48 76 93 f) Sudurtiniai lietuviškos ir svetimos kilmės žodžiai, sudaryti iš trijų nelabai suaugusių dėmenų, kurių paskutinis gali būti ir nesavarankiškas, turintys pagrin- dinį kirtį trečiajame dėmenyje. Antrasis šių žodžių dėmuo, ypač, kai kalbama aiš- kiuoju stiliumi, gali turėti fakultatyvų antrą šalutinį kirtį, pvz.: 'astro fotomėtras, 'astro fotométrija, 'astro'spektroskėpija, 'chlora'cetofendnas, 'chromo'litogrifija, 'hidroa"erodrdmas, 'hidroa 'eroplūnas, 'meteoa’erobiuleténis, 'mikro fotografija, 'mili ampermėtras, 'rentgeno'spektroskopija ir kt. Pavyzdžiui, žodžio 'meteoa’erobiuleténis pirmojo skiemens balsis e, būdamas skiemenyje, labiausiai nutolusiame nuo pagrindinį kirtį turinčio skiemens, yra il- gesnis už skiemenų nekirčiuoto re ir le balsius e. Iš to matyti, kad skiemuo me turi šalutinį kirtį. Be to, tai patvirtina po dėmens meteo daroma pauzė. Dėmens aero antrasis skiemuo taip pat turi šalutinį kirtį, nes šio skiemens balsis e, būdamas penktame skiemenyje nuo pagrindinį kirtį turinčio skiemens tė, už pastarojo balsį ė yra trumpesnis tik 5 msek, o už skiemens Je, esančio šalia kirčiuoto, balsį e — il- gesnis 28 msek. ‘mete o pauzé a Yer o bul e t ss ER EY I 72 39111 105 138 78 9 54 76 96 74 II 84 72125 —- 142 90 69 46 70 79 109 II 9 8173 102 94144 105 39 82 152 78 82 66136 69 91 104 88 46 76 109 87 Žodžio 'chromo'litografija pirmą šalutinį kirtį turi skiemuo chro, nes jo balsis o 'chr ora AL) RE | fo gr 2 f dc.) a I 75 59 50 58 180 40 105 1 65 47 32 57 165 40 122 III 81 58 40 70 191 23 168 74 55 47 62 179 34 132 yra ilgesnis už skiemens mo, esančio arčiau pagrindinį kirtį turinčio skiemens, bal- si o 19 msek, nors kitos abiejų balsių o fonetinės sąlygos yra vienodos, o už skie- mens fo, esančio šalia kirčiuoto, balsį o ilgesnis 12 msek. Antrą šalutinį kirtį turi skiemuo /i, nes jo balsis i yra ilgesnis už skiemens fi, esančio antrame nuo galo skiemenyje, balsį i 13 msek. Išimtis iš šios grupės yra svetimos kilmės žodžiai, sudaryti iš trijų labai trum- pų dėmenų, kurių visi arba bent du yra labai suaugę. Jie šalutinio kirčio paprastai neturi, pvz.: kilogrammėtras. B) Antrajame dėmenyje: a) Sudurtiniai žodžiai, sudaryti iš dviejų skaitvardinių dėmenų kurių antrasis yra dešimt, o pagrindinį kirtį turi pirmojo triskiemenio dėmens antrasis arba dvi- skiemenio démens pirmasis skiemuo, pvz.: astionias dešimt, devynias'dešimt, pefi- kias'dešimt, šėšias'dešimt ir kt. Balsio e, kuris šiaipjau nekirčiuotas išlieka trumpas, pailgėjimas dėl šalutinio kirčio šiuo atveju aiškiai girdimas iš klausos. Jį patvirtina ir eksperimentiniai duo- menys. a š t ūo n’ a s 'd e § tį mt I: '27 200 94 127 33 92 II 46 150 103 100 55 108 III 76 190 101 77 45 92 50 180 99 101 44 97 Pavyzdžiui, žodžio aštūonias' dešimt skiemens de balsis e yra 101 msek ilgumo, tuo tarpu žodžio aš'tuoniasdešimtmėtis atitinkamo skiemens balsio e ilgumas — tik 54 msek, t.y. beveik dvigubai trumpesnis. Toks didelis ilgumų skirtumas pa- aiškinamas tik skiemens de šalutiniu kirčiu. Šitokio akivaizdaus skirtumo negali nulemti skirtingos fonetinės sąlygos — didesnis žodžio aš'tuoniasdešimtmėtis skie- menų skaičius ir pagrindinis kirtis paskutiniame dėmenyje. b) Sudurtiniai svetimos kilmės žodžiai iš dviejų menkai suaugusių dėmenų, kurių pirmasis — vienskiemenis — turi pagrindinį kirtį, o antrasis dėmuo yra grafas, pvz.: bur'grafas, mdr'grafas, pfale grafas. pfr a Ji c'gr/ a f a S I 116 64 40 80 1 146 72 93 74 II 115 68 31 52 126 68 61 69 Pavyzdžiui, žodžio pfdlc'grafas skiemens gra balsis a už pagrindinį kirtį turin- čio skiemens p/dlc balsį a yra daugiau, negu dvigubai trumpesnis, bet jis tik 8 msek trumpesnis už galūninio skiemens balsį a, o tai rodo, kad dėmens grafas pirmasis aturi šalutinį kirtį, kuriam energija paimta ne iš pagrindinį kirtį turinčio skiemens, bet iš galūninio. Pravartu prisiminti, kad paprastai trumpasis galūninio skiemens nekirčiuotas balsis gali būti žymiai ilgesnis už tokį patį kirčiuotą balsį, esantį ant- rame ar net trečiame skiemenyje nuo galo (žr. II A bir II A dir plg. žodžio 'dvi- šimtinis dviejų paskutinių skiemenų balsius i ir žodžio 'ikikapitalistinis trijų pas- kutinių skiemenų balsius i). C) Priešdėlyje: a) Daugiaskiemeniai tarptautiniai Žodžiai arba terminai su priešdėliais de-, inter-, re-, kurių pagrindinis kirtis yra per kelis skiemenis nuo priešdėlio, pvz.: \deemulsdcija, 'dekalcinūcija, 'dezabiljė, 'internacionūlinis, 'internacionališkūmas, 'reorganizūcija ir kt. Pavyzdžiui, žodžio 'internacionališkūmas pirmasis balsis i, esantis devintame li n ti e ri5inicai Go, bojai o na T Tšk ūrma s E73 72 51 50 85 40 57 84 78 38 83 II 45 88 63 64 59 28 48 52 47 50 90 III 60 67 58 33 61 57 75 64 48 53 77 59 76 57 49 68 42 60 67 58 47 83 skiemenyje nuo pagrindinį kirtį turinčio skiemens, yra ilgesnis už skiemens ci, esan- čio daug arčiau kirčiuoto skiemens, balsį i 17 msek. Tai rodo, kad priešdėlio inter- pirmasis skiemuo turi šalutinį kirtį. Tuos pačius priešdėlius turintys palyginti trumpi žodžiai, kurių pagrindinis kirtis yra skiemenyse, esančiuose šalia priešdėlio arba netoli jo, tariami be šaluti- nio kirčio, pvz.: dekalkioti, interlinija, interliūdija, intermėdija. b) Svetimos ir lietuviškos kilmės žodžiai su priešdėliu kontr-, kurių pagrindi- nis kirtis paprastai yra ne šaknyje, pvz.: 'kontrataka, 'kontrmanévras, 'kontrre- ceiizija, 'kontrrevoliucija, 'kontrivalgyba ir kt. Žodžio 'kontrrevoliūcija priešdė- k o n tr re Vv © I's ded ja I 60 60 60 66 54 74 88 II 72 85 57 66 63 96 75 II 85 50 80 96 79 105 44 72 65 66 76 65 92 69 lio kontr- balsis o trumpesnis už skiemens vo balsį o tik 4 msek. Toks mažas ilgumo skirtumas rodo, kad priešdėlis kontr- turi šalutinį kirtį. Jeigu šalutinio kirčio nebūtų, tai skiemens vo balsis 0 dėl savo fonetinės pozicijos (balsis 0 eina po skardžiojo 238 priebalsio atvirame skiemenyje, esančiame šalia kirčiuoto, o skiemens kontr- balsis 0 — po duslaus priebalsio ir ketvirtame uždarame skiemenyje nuo kirčiuoto) turėtų būti žymiai ilgesnis už priešdėlio kontr- balsį o. III. Du labai ryškius šalutinius kirčius turi iš trijų menkai suaugusių skaitvardinių dėmenų sudaryti sudurtiniai žodžiai, kurių pagrindinis kirtis paskutiniame dėmenyje, pvz.: penkias" dešimttūkstantasis, 'keturias'desimttitkstantasis arba 'keturias'desimt- tūkstantysis*). kate tis or" via ogde of dm ota kst Sa ini t y sis fire 32 106 92 38 62 48 79 60 170 90 nm:-82 47 85 70 23:80 47 61 80 157 59 Ir 60 37 91 88 35 54 21:38 59 13 175 1. @2 71 39 94 83 32 65 51 66 71 101 70 Pavyzdžiui, žodžio 'keturias' deSimttiikstantjsis skiemenų ke ir de balsiai e yra pa- lyginti labai ilgi — 71 ir 83 msek. Tai rodo, kad šie skiemenys turi šalutinius kirčius. Pavyzdžiui, žodžio keturiavalentiškūmas, kuris vienu skiemeniu trumpesnis už nagrinėjamą žodį ir kuriame yra tik vienas ilgas skiemuo, o todėl jo garsai kiek ilgesni, skiemens ke balsis e yra tik 53 msek ilgumo, o skiemens /en — 65 msek. IV. Silpną šalutinį kirtį (kurio gali ir nebūti, kalbant šnekamuoju stiliumi): A) Pirmajame dėmenyje: a) Tam tikri svetimos kilmės sudurtiniai žodžiai, kurių pirmasis dėmuo vienskie- menis ir abu dėmenys nelabai suaugę, pvz.: 'grosméisteris, 'kvintesericija, 'landsaf- tas, 'prespapjé, 'berkkolégija, grammolėkulė ir kt. Žodžio 'kvintesefiicija pirmasis dėmuo turi šalutinį kirtį, nes jo balsis i yra il- gesnis už priešpaskutinio skiemens balsį i 10 msek. Jeigu pirmasis dėmuo neturėtų šalutinio kirčio, tai skiemens ci balsis i, būdamas atvirame priešpaskutiniame skie- menyje, neturėtų būti trumpesnis už pirmojo skiemens balsį i. ~ ky 1 n t e S e ū Cc i j a I 48 62 79 81 130 31 145 II 50 61 68 138 111 43 123 III 60 80 75 98 148 54 118 53 68 74 106 130 43 129 b) Būdvardis žūtbūtinis. Iž ū t b ū t i n i S || 92 84 70 62 II 78 72 68 68 III 77 75 43 75 82 77 60 68 4 Šitokia žodžio forma, nesutampanti su literatūrinėje kalboje isigaléjusia normine forma \keturias" desimttiikstantasis, paimta iš Lietuvių kalbos žodyno V (V., 1959, p. 656). 239 Šio būdvardžio skiemuo žūt turi šalutinį kirtį, nes jo balsis ū šiek tiek ilgesnis už antrojo skiemens balsį ū, nors antrasis skiemuo yra atviras ir šalia kirčiuotojo, o pirmasis uždaras ir toliau nuo jo. | Be aukščiau išvardytų atvejų, silpną šalutinį kirtį kartais dar turi sudurtiniai Zo- džiai, kurių abudu dėmenys yra dviskiemeniai arba triskiemeniai, ir pirmasis — priešdėlėtas, pvz.: 'apspiautsmūkris, 'atlapauodėgis, 'atlauštuodėgis, 'atsuktauodėgis, 'užsmauktkepūris ir kt. B) Antrajame dėmenyje šalutinį kirtį turi sudurtiniai žodžiai, kurių pirmasis dėmuo yra dviskiemenis ir pagrindinį žodžio kirtį turi pirmajame arba antrajame skiemenyje, o antrasis dėmuo triskiemenis arba keturskiemenis, pvz.: drūpanpa- laikė, kiškiako'pūstis, kunigpa'laikis, laikraštpa laikis, algapa'laiké, bobélpa'laiké, drabūžpa'laikis, aritra'pamušalis, kiaūliabėra linis ir kt. Pavyzdžiui, žodžio drūpanpalaikė skiemuo lai turi šalutinį kirtį, nes yra palyginti ilgas. Žodžio nebepėrlaikė dvibalsis ai yra tik 83 msek' il- gumo. dr a p a n p a aT kė || 240 52 71 57 120 122 1 171 . a0 90 60 159 130 III 200 50 82 60 141 159 204 51 81 59 140 137 Šalutinio kirčio dažniausiai neturi šio tipo sudurtinių žodžių antro triskiemenio dėmens pirmasis skiemuo arba antrasis trumpas skiemuo, pvz.: balaiidvanagis kanūpdurpinė, kevėškepuris ir kt. Kartais silpną šalutinį kirtį turi sudurtiniai žodžiai, kurių pagrindiniu kirčiu kirčiuotas pirmasis dėmuo yra vienskiemenis, o antrasis — ne mažiau kaip keturių skiemenų, pvz.: laūkkana'pėlės, zuikbara'vykis ir kt. C) Priešdėlyje: a) Svetimos kilmės žodžiai su priešdėliu anti-, kurių pagrindinis Žodžio kirtis yra ne mažiau kaip per vieną skiemenį nuo priešdėlio, pvz.: 'antitoksinai, 'antitireo- idinas ir kt. Pavyzdžiui, žodžio 'antifašistas skiemens an balsis a ilgesnis už skiemens fa, esančio šalia kirčiuoto, balsį a 14 msek, o tai rodo, kad skiemuo an turi šalutinį kirtį. lą n t i f a š i S t a 8 || 68 71 41 70 68 74 II 78 80 39 56 78 87 II 80 82 43 58 80 89 75 78 41 61 75 83 b) Svetimos kilmės žodžiai su priešdėliu dis-, ypač kai pagrindinis žodžio kirtis yra toli nuo šio priešdėlio, pvz.: 'disgregūcija, \disharmonija, \disjunktjvinis, diskredi- tūoti, 'diskrimindcija, |dislokūcija, \disproporcija ir kt. Palyginę žodžio 'disharmonija abiejų i balsių ilgumą, matome, kad pirmasis i, būdamas ir toliau nuo pagrindin; 'd i sh a r m 0 n i j a I 52 87 101 60 126 II 59 68 128 62 98 III 70 60 98 60 125 60 72 109 61 116 kirtį turinčio skiemens, ir uždarame skiemenyje, už antrąjį i, esantį antrame skiemeny- je nuo galo, trumpesnis tik 1 msek. Tai rodo, kad priešdėlis dis- turi šalutinį kirtį. Be svetimos kilmės žodžių su priešdėliais anti- ir dis-, silpną šalutinį kirtį dar kartais turi lietuviškos kilmės žodžiai su priešdėliais san-, turintys ne mažiau kaip tris skiemenis, neskaitant priešdėlio, ir kurių pagrindinis kirtis yra paskutiniame žodžio skiemenyje, pvz.: 'sankertinys. Straipsnyje aptarti maždaug visi ryškiausi tipai tų lietuviškos ir svetimos kilmės žodžių, kurie literatūrinėje kalboje turi vieną ar du šalutinius kirčius. CJIOBA C JIBYMS H TPEMS, V JLJAPEHHAMH B. BAUTKABHUUIOTE Pearome Kajioe cCaM0cTOSTEJI5HOEC CJIOBO B JIKTOBCKOM JIMKTEpaTYypHOM $i3blKe OObIuHO HMEET OjJlHO Yjlapenne. OjiKako CJI02KHbIe CJIOBA, 06pa3oBaHHbIe H3 JABYX KOMINO- HEHTOB, MOTYT HMeTb JlBa yJapeHHsi, a-H3 Tpėx — Jiaxe Tpu. Hajinune noGouKoro YAApEHHS HJH ABYX noGouKbIX VilapeHhAė, KaK VCTAHOBJIEKHO MPH NOMOILLH 3KCINe- PHMEHTOB®, 3aBHCHT OT CJEAYIOUIHX VCJIOBHI: 1) KoTopbiit KOMNOHEHT CJOXKHOTO CJIOBA HMeeT OCHOBHOe yaapenue. OnHo noGouHoe YjįapeHHe OGbIuKHO HMEIOT CJI0KHbIE CJIOBA H3 ABYX KOMNONOHEHTOB, OCHOB- HOE YAapeHHE KOTOpbIX MajaeT Ha BTOpoli KoMNoOHeHT, Hanp.: 'baltauodegiduti „ObiTb HecCepbė3HbiM“, H JĮBa NMOGOYHBIX VlapeHHs — CJIOXHbIe CJIOBA H3 TPEX KOM- NOHEHTOB, OCHOBHOE VjlapeHHe KOTODpbIX NMajaeT Ha NOCJIEJHHĖ KOMIOHEHT, Hamp. : ‘hidroa'\ erodromas ,,rupospoapom®. Cnoxubie CJIOBAa, OCHOBHOE yJapeHHe KOTO- PBIX HAaXOMHTCS B NepBOM KOMMOHeHTe, NoGoOuKOe ylapeHHe HMeIOT pee, Hamp. : drdpanpa'laiké „npocras onexna“. 2) CKOJIBKO CJIOB COCTABJISIET KOMIOHEHThI CJIOKHOTO CJIOBA. ChoxHbie CJIOBA H3 JIBYX KOMMOHEHTOB NOGOYHOE yJlapeHHe HMEIOT OObIYHO TOJIbKO TOTJAa, KOTAa 06a ero KOMINOHEHTa HAH OJHH SBASIOTCH MHOTOCJIOMKHBIMH, Hanp.: 'angliavande- ninis „yrneBojiusih“. [Ins CIOXKHOTO CJI0Ba H3 TPEX KOMIMOHEHTOB 3TO YCJ/IOBHE HE ABJAETCS 00si3aTe/IbHBIMH, Hanp.: 'astro'fotométras »acTpodoromerp*. 3) Koropsiit cor nepBoro HJK BTOporo KOMNOHEHTA MEET OCHOBHO® yaape- HHe. Kora ero iimeer BTOpofi KOMNOHEHT CJIOKHOTO CJI0BA, TO YeM OCHOBHOE yAa- PEHHE Jasblle OT HayaJsia BTOPOrO KOMIOHEHTa, TeM B GoJibllieil CTENeHH MOXKHO OXHJaTh NOGOYHONO yAapeHHS B NepBOM KOMIOHEHTe, Hanp.: |pasikiskiakopis- * Hanmnune wan orcyreTBMe noGouKbIX ynapeHMil yCTAHOBJEHO MO JJAHTeABHOCTH TMACHHIX, AMGTOHIOB H COHOPHHIX COTAACHBIX HA ecumAorpamme. MHTeHCHBHOCTS YAapeHHs HaMH He HC- Je I0BANOCH. 16. Lietuvių kalbos gramatikos tyrinėjimai 241