Dvikirčiai ir trikirčiai žodžiai

LIETUVIŲ KALBOS GRAMATIKOS TYRINĖJIMAI LIETUVOS TSR MOKSLŲ AKADEMIJA DVIKIRČIAI IR TRIKIRČIAI ŽODŽIAI V. VAITKEVIČIŪTĖ Kiekvienas savarankiškas ne ilgas (vieno, dviejų, trijų, keturių skiemenų) žodis šiaipjau turi vieną kirtį, krintantį ant kurio nors skiemens. Pagrindinio kirčio vieta paprastai žymima priegaidės ženklu ant žodžio kirčiuotojo skiemens balsio, dvibalsio ar mišriojo dvigarsio sonanto, pvz.: ašìs, paėmė, tàu, užúovėja, vadėlės, káltas ir kt. Tačiau yra žodžių, kurie, be pagrindinio, turi dar vieną ar net du šalutinius kirčius. Pirmasis šalutinis kirtis žymimas prieš skiemenį vienu stačiu brūkšneliu¹, pvz.: ˈlangliavandeninis, o antrasis šalutinis — dviem stačiais brūkšneliais², pvz.: ˈastroˌfotometrija. Vieną šalutinį kirtį dažniausiai turi daugiaskiemeniai lietuviškos ir svetimos kilmės sudurtiniai žodžiai, sudaryti iš dviejų dėmenų, pvz.: ˈketuriasdešimtas, generalgubernatorius, bei daugiaskiemeniai žodžiai su kuriais-ne-kuriais priešdėliais, pvz.: ˈdeemulsacija, bet kartais jį gali turėti ir triskiemeniai žodžiai (žr. II B b). Du šalutinius kirčius paprastai turi žodžiai, sudaryti ne mažiau kaip iš trijų dėmenų, pvz.: ˈmeteoˌerobiuletenis. Žodžiai su dviem kirčiais vadinami dvikirčiais, o su trimis — trikirčiais. Dvikirčio žodžio šalutinis kirtis paprastai yra ne toks intensyvus, kaip pagrindinis. Trikirčio žodžio abiejų šalutinių kirčių santykinis intensyvumas irgi skiriasi: vienas iš tų kirčių, esantis toliau nuo pagrindinio, dažniausiai yra intensyvesnis už antrąjį, bet abudu trikirčio žodžio šalutiniai kirčiai paprastai yra ne tokie intensyvūs, kaip pagrindinis kirtis. Šiame straipsnyje nebus nagrinėjamas žodžio pagrindinio ir šalutinių kirčių intensyvumo santykis, o tik bus nurodyta, kokie lietuviškos ir svetimos kilmės žodžiai turi vieną, o kokie du šalutinius kirčius. Ar žodis turi šalutinį kirtį, ar ne, sprendžiama iš jo balsių ir dvibalsių santykinio ilgumo. Esant visoms kitoms fonetinėms sąlygoms vienodoms, balsių, dvibalsių ir mišriųjų dvigarsių santykinį ilgumą žodyje lemia šios aplinkybės¹: 1) kirtis: kirčiuotas balsis, dvibalsis arba sonantas mišriajame dvigarsyje yra žymiai ilgesnis už tokį patį nekirčiuotą balsį, dvibalsį ar sonantą, esantį tolygioje fonetinėje pozicijoje; 2) kirčio vieta žodyje: juo nekirčiuotas prieškirčinis skiemuo toliau nuo kirčiuoto, juo jo sudaromasis garsas trumpesnis; 3) žodžio skiemenų skaičius: juo žodis turi mažiau skiemenų, juo yra ilgesni jų sudaromieji garsai, ir juo daugiau — juo trumpesni; ¹ Žr. V. Vaitkevičiūtė, Lietuvių kalbos balsių ir dvibalsių ilgumas, arba kiekybė, „Lietuvių kalbotyros klausimai“, t. 3, p. 207—208, Vilnius, 1960. 231 4) skiemens, kuriame yra balsis ar dvibalsis, pobūdis: atvirame skiemenyje jie kiek ilgesni, negu uždarame; 5) kitų žodžio skiemenų sudaromųjų garsų kiekybė: jeigu žodyje yra vienas ar keli ilgieji balsiai, dvibalsiai ar mišrieji dvigarsiai, tai visų to žodžio skiemenų sudaromieji garsai yra kiek trumpesni, negu žodyje, neturinčiame ilgųjų balsių, dvibalsių bei mišriųjų dvigarsių; 6) priebalsis, po kurio eina balsis ar dvibalsis: po skardžiojo priebalsio jie yra kiek ilgesni, negu po dusliojo; 7) balsio ar dvibalsio užimama vieta žodyje: galiniame žodžio skiemenyje, ypač atvirame, balsiai ir dvibalsiai yra daug ilgesni už tuos pačius balsius ir dvibalsius kitose fonetinėse pozicijose. Pavyzdžiui, žodžio galo nekirčiuotas balsis ar dvibalsis paprastai esti ilgesnis net už kirčiuotą tokį patį balsį, esantį ne žodžio gale; 8) priegaidė: ilgųjų skiemenų sudaromieji garsai, tariami tvirtagališkai, yra kiek ilgesni už tolygiose fonetinėse pozicijose esančius tuos pačius tvirtapradžius garsus; 9) balsio kokybė: trumpieji ir atitinkami ilgieji balsiai, esantys tose pačiose fonetinėse pozicijose, visada yra nevienodo ilgumo; 10) kalbėjimo tempas: kalbant greitai (t.y. šnekamuoju stiliumi) visų žodžio skiemenų sudaromieji garsai yra trumpesni, negu kalbant lėtai (t.y. aiškiuoju stiliumi). Norint nustatyti, kurie žodžiai turi vieną, kurie du šalutinius kirčius ir kurie visai neturi, į magnetofono juostą buvo įrašyta 104 sudurtiniai ir priešdėliniai žodžiai 380 mm/sek (milimetrų per sekundę) greičiu. Juos įkalbėjo aiškiuoju stiliumi, o dalį dar ir šnekamuoju stiliumi 3 diktoriai (vienas vyras ir dvi moterys), gerai mokantys literatūrinę lietuvių kalbą. Nors diktorių kalbos tempas kiek skyrėsi (vyro sumontuoto įrašo perklausa truko 3 min, vienos moters – 2 min 48 sek, kitos – 3 min 12 sek) ir nulėmė garsų absoliutaus ilgumo įvairavimą, bet santykinio garsų ilgumo dėsningumų, kurie šiuo atveju mums svarbiausi, nekeite. Iš šių magnetofono juostos įrašų buvo padarytos 312 (104 × 3) žodžių oscilogramos oscilografu H 102. Filmo juostelės sukimosi greitis – 250 mm/sek. Kiekvieno žodžio oscilogramoje yra trys įrašai: antro vibratoriaus, kurio dažnumas – 10 000 hc (hercų), aštunto vibratoriaus, kurio dažnumas 1200 hc, ir laiko žymeklio įrašas – 100 hc. Viena dviguba vibracija lygi 10 msek (milisekundžių). Visi magnetofono įrašai ir oscilogramos padaryti tomis pačiomis techninėmis sąlygomis. 1. Remiantis eksperimentiniais tyrinėjimais, nustatyta, kad šalutinio kirčio atsiradimas žodyje priklauso ne nuo vienos, o nuo kelių sąlygų: 1) Kelintas sudurtinio žodžio dėmuo turi pagrindinį kirtį. Vienas šalutinis kirtis dažniausiai būdingas daugiaskiemeniams dviejų dėmenų sudurtiniams žodžiams, kurių pagrindinis kirtis yra antrajame dėmenyje, pvz.: 'baltauodegiáuti, ir du šalutiniai kirčiai – trijų dėmenų žodžiams, kurių pagrindinis kirtis yra paskutiniame dėmenyje, pvz.: 'hidroa'l'erodròmas. Daugiaskiemeniai sudurtiniai žodžiai, kurių pagrindinis kirtis yra pirmajame dėmenyje, šalutinį kirtį turi rečiau, pvz.: 'drã-panpalàikė (plg. I 3). 2) Iš kelių skiemenų sudaryti sudurtinio žodžio dėmenys. Dviejų dėmenų sudurtiniai žodžiai šalutinį kirtį paprastai turi tada, kai abudu ar bent vienas jo dėmuo yra daugiaskiemenis, pvz.: 'angliavandeninis (išimtis žr. IV A a). Trijų men- 232 kai suaugusių dėmenų sudurtinio žodžio šalutiniam kirčiui atsirasti ši sąlyga nebūtina, pvz.: 'astro' fotometras. 3) Kelintas sudurtinio žodžio pirmojo ar antrojo dėmens skiemuo turi pagrindinį kirtį. Kai kirčiuojamas antrasis dėmuo, tai juo toliau pagrindinis kirtis nuo antrojo dėmens pradžios, juo didesnė galimybė pirmajame dėmenyje atsirasti šalutiniam kirčiui, pvz.: 'pasikiškiakopūstauti. Kai pagrindinis kirtis yra dviejų dėmenų sudurtinio žodžio pirmojo dėmens pradžioje, tai antrasis dėmuo turi šalutinį kirtį, pvz.: 'kūnigpa'laikis. Trijų dėmenų sudurtinis žodis turi vieną ar net du šalutinius kirčius tada, kai pagrindinis kirtis yra trečiajame dėmenyje — toli nuo viso žodžio pradžios, pvz.: 'astro'fotometrįja. 4) Kaip stipriai suaugę sudurtinio žodžio dėmenys ir kiek savarankiškos tų dėmenų reikšmės. Iš dviejų nelabai suaugusių dėmenų sudarytiems naujiems specialiems terminams ir šiaipjau knyginiams žodžiams, pvz.: 'angliavandeninis, di'na-m metamorfizmas, bei menkai suaugusiems daugiaskiemeniams sudurtiniams žodžiams, sudarytiems iš dviejų skaitvardinių dėmenų, pvz.: aštuoniasdešimtas, būdingas vienas šalutinis kirtis, o sudarytiems iš trijų nelabai suaugusių dėmenų — du šalutiniai, pvz.: 'astro'fot osk opija. 5) Kiek daugiaskiemenio sudurtinio žodžio pirmasis dėmuo akcentuoja naują žodžio reikšmę, skiriančiąsi nuo sudurtinio žodžio antrojo dėmens savarankiškos reikšmės, pvz.: likiburžuazinis² (plg. buržuazinis), likikapitalistinis (plg. kapitalistinis), 'porinkiminis, 'priešrinkiminis (plg. rinkiminis), plg. dar II A d. 6) Kalbėjimo stilius, kurį lemia kalbos proceso tikslas, aplinkybės ir emocinis turinys. Kalbant aiškiuoju stiliumi, t.y. palyginti lėtu tempu, bet laikantis įsigalėjusių tarimo dėsnių bei taisyklių ir tiksliai bei aiškiai ištariant visus garsus kalbos sraute, tas pat žodis gali turėti šalutinį kirtį, pvz.: 'atl ap auodėgis, o, kalbant šnekamuoju stiliumi, t.y. greitu tempu ir ne taip rūpestingai ištariant visus kalbos garsus, tas pat žodis šalutinio kirčio gali ir neturėti, pvz.: atlapauodėgis. II. Vieną labai ryškų šalutinį kirtį, būdingą kalbant ir aiškiuoju, ir šnekamuoju stiliumi, visada turi: A) Pirmajame dėmenyje: a) Sudurtiniai žodžiai, sudaryti iš dviejų skaitvardinių ir vieno nelabai prieš priaugusio neskaitvardinio arba dviejų neskaitvardinių ir vieno nelabai prieš priaugusio skaitvardinio dėmens, ir pagrindinį kirtį turintys paskutiniame dėmenyje, pvz.: aštuoniasdešimtmetis, aštuoniolikavietis, devyniolikaaukštis, devyniolikametis, 'dešimtmetinis, 'dvilinkliežuvauti, penkiolikavietis ir kt. Imkime, pavyzdžiui, žodį 'dvilinkliežuvauti³. Jo skiemenų dvi ir link balsiai dv i l i n kl ie ž u v áu t i I 59 57 65 105 65 300 68 II 61 38 67 92 48 249 90 III 48 45 98 99 60 274 86 56 47 77 98 58 274 81 ² Prielinksnis iki literatūrinėje kalboje kirčiuojamas antrasis skiemuo, o priešdėlio iki- šiuose žodžiuose kirčiuotas buvo ištartas pirmasis skiemuo. ³ Iliustracijose priebalsių, einančių prieš užpakalinės eilės balsius ir dvibalsius ai, au, ui, uo minkštumas žymimas ženklu ‘, pvz.: k’. Skaičiai, einantys stulpeliu po raide, rodo ja pažymėto garso, kurį ištarė I (vyras), II ir III (moterys) diktoriai, ilgumą milisekundėmis. Paskutinis vertikalaus 233 i abudu eina po skardžiųjų priebalsių. Kadangi pirmasis i yra atvirame, bet tolesniame nuo kirčiuoto skiemenyje, o antrasis — uždarame, bet arčiau kirčiuoto esančiame skiemenyje, tai abudu i turėtų būti maždaug vienodo ilgumo. Bet pirmasis i yra ilgesnis už antrąjį, o tai rodo, kad skiemuo dvi turi šalutinį kirtį. b) Sudurtiniai žodžiai, sudaryti iš dviejų skaitvardinių dėmenų, kurių pirmasis yra vieno, dviejų ar trijų skiemenų, o antrasis — ne mažiau, kaip trijų skiemenų, turintys pagrindinį kirtį antrojo dėmens antrajame nuo galo skiemenyje, pvz.: dutūkstantasis, dušimtasis, dvišimtinis, trišimtasis, septyniasdešimtas, aštuoniasdešimtoji, devyniasdešimtasis, keturiasdešimtainės „tokios svarstyklės“ ir kt. Šalutinis kirtis ypač ryškus, kaip pirmasis dėmuo yra dviskiemenis arba triskiemenis ir ne toks ryškus — kai vienskiemenis. Pavyzdžiui, žodžio 'dvišimtinis skiemens dvi balsis i ilgesnis už skiemens ši balsį i 11 msek, o už pagrindinį kirtį turinčio skiemens ti balsį i pirmasis i trumpesnis tik 5 msek, nors yra trečiame nuo šio skiemenyje. Šis trijų balsių i ilgumų skirtumas gali būti paaiškintas tik skiemeniui dvi būdingu šalutiniu kirčiu. d v i š i m t į n i s I 62 52 93 68 76 II 54 46 94 70 72 III 68 51 93 60 78 61 50 93 66 75 c) Sudurtiniai žodžiai, sudaryti iš dviejų nemažiau kaip keturskiemenių dėmenų, kurių pirmasis turi priešdėlį, pvz.: 'pasigervuogiaudamas, 'pasikiškiakopūstaudamas, 'pasikiškiakopūstauti ir kt. Pavyzdys — žodžio 'pasikiškiakopūstauti garsų santykinis ilgumas. p a s i k i šk’ a k o p ū st áu t i I 60 45 44 60 91 77 308 140 II 55 40 44 49 57 63 244 90 III 54 45 53 50 90 90 232 90 56 43 47 53 79 77 261 107 Balsių a, einančių po dusliųjų sprogstamųjų priebalsių p ir k’ atviruose skiemenyse, minimalus — 3 msek — skirtumas rodo, kad skiemuo pa turi šalutinį kirtį, nes kitaip a, būdamas septintame skiemenyje — pa — nuo kirčiuoto, turėtų būti žymiai trumpesnis, negu a ketvirtame — k’a— skiemenyje nuo kirčiuoto. d) Sudurtiniai žodžiai, sudaryti iš dviejų dėmenų, kurių pirmasis dviejų, o antrasis — ne mažiau kaip keturių skiemenų. Tokio sudurtinio žodžio pirmuoju dėmeniu akcentuojama viso žodžio reikšmė, pvz.: 'angliavandeninis, 'baltaodėgiati, 'ikiburžuazinis, 'ikikapitalistinis, 'ikimokyklinis, 'ikimonopolistinis, 'ilgapersčiavimas, 'kitanacionalinis ir kt. stulpelio skaičius, esantis žemiau horizontalios linijos, rodo kiekvieno garso vidutinį ilgumą, kuris gaunamas visų trijų diktorių ištarto to paties garso ilgumų sumą padalijus iš trijų. Straipsnyje operuojama vidutiniu balsių ilgumu. 234 Pavyzdžiu imamas žodžių ˈikikapitalistinis ir ˈkitanacionalinis garsų santykinis ilgumas. Kadangi pirmasis žodžio ˈikikapitalistinis skiemuo yra toliau nuo pagrindinį kirtį turinčio skiemens, negu antrasis, o pirmojo skiemens balsis i yra ilgesnis už antrojo skiemens balsį i net 18 msek, tai aišku, kad pirmasis balsis i yra skiemenyje, kuriam būdingas šalutinis kirtis. I 64 42 52 40 60 74 39 98 II 54 44 46 38 68 61 50 59 III 75 53 45 40 70 68 32 80 64 46 48 39 66 68 37 79 ˈk i t a n a c i j o n ā l i n i s I 40 55 60 40 83 165 55 57 II 33 55 55 29 53 245 41 100 III 48 72 51 48 62 229 48 80 40 61 55 39 66 213 48 79 Žodžio ˈkitanacionalinis skiemens ki balsis i yra 1 msek ilgesnis už skiemens ci balsį i, t.y. abu i yra maždaug vienodo ilgumo. Kadangi skiemuo ki yra šeštas nuo kirčiuoto, o skiemuo ci – trečias, tai skiemuo ki, be abejo, turi šalutinį kirtį, nes tik tuo galima paaiškinti jų panašų ilgumą. e) Sudurtiniai svetimos kilmės arba mišraus tipo žodžiai, sudaryti iš dviejų nelabai suaugusių dėmenų, pvz.: ˈacetilceliuliozė, arˈteriosklerozė, ˈbalneoterapija, chromoalbuminas, ˈdifenilaminas, ˈhidroinkubatorius, ˈliumiprenproletariatas, mikrobiologija, ˈnukleoalbuminai, paralelpepedas, ˈpoliembrionija, ˈrentgenoteh-nika, seˈkundometris tas, ˈtrofobiozė, ˈtrofoneurozė, ˈultramarinas, ˈultratrump osios, ˈultravioletiniai ir kt. Pavyzdžiui, palyginę žodžio ˈmikrobiologija skiemenų mi ir bi balsius i, matome, kad jie yra vienodo ilgumo, nors jų atstumas nuo kirčiuoto skiemens skirtingas. Tai rodo, kad skiemuo mi turi šalutinį kirtį. ˈm i kr o b i j o l ò g i j a I 44 66 45 93 98 43 157 II 42 50 42 120 122 50 139 III 40 79 40 119 126 79 140 42 65 42 111 115 57 145 Ypač ryškus šalutinis kirtis skiemenų, kurių sudaromasis balsis yra a. Šiaip jau nekirčiuotas lietuvių kalbos balsis a yra trumpas ir palyginti uždaras. Būdamas skiemenyje, turinčiame šalutinį kirtį, jis tariamas daug ilgesnis ir atviresnis, ir jį tiesiog iš klausos nesunku atskirti nuo trumpojo a, pvz.: ˈastronavigacija, dinamometamor fizmas, generalbōsas, generalgubernatorius, kristaloliuminescencija, nacioˈnalliberalai, ˈradiofonija, ˈsaltomortālė, tiˈtanomagnetitas ir kt. 335 d i 'n a m o m e t a m o r f i zm a s I 69 100 60 69 42 82 52 96 81 II 42 78 60 52 40 80 40 86 90 III 45 72 92 60 41 79 40 76 85 52 83 71 64 41 80 44 86 85 'chr o m o pauzė a l b u m i n a s I 88 73 97 70 50 73 65 97 II 81 40 — 70 52 68 64 96 III 102 96 115 52 52 75 81 103 90 70 71 64 51 72 70 99 p a r a l e l' pauzė e p i p e d a s I 72 90 70 35 145 41 43 75 94 II 69 75 96 55 — 89 61 83 102 III 60 109 70 61 121 40 41 70 83 67 91 79 50 89 57 48 76 93 Pavyzdžiui, žodžio di'namometamorfizmas skiemens na balsis a yra ilgesnis už skiemens ta balsį a daugiau, negu du kartus, nors pastarasis yra trečiame skiemenyje nuo kirčiuoto, o pirmasis – net šeštame. Toks balsių a ilgumo skirtumas paaiškinamas tik skiemeniui na būdingu labai ryškiu šalutiniu kirčiu. Jeigu skiemuo na neturėtų šalutinio kirčio, tai jo balsis a būtų kiek trumpesnis už skiemens ta balsį a. Kartais šio tipo sudurtiniu žodžiu, kurių dėmenys menkai suaugę, šalutinis kirtis esti toks ryškus, kad po pirmojo dėmens, turinčio šalutinį kirtį, kaip ir po savarankiško žodžio, padaroma nedidelė pauzė ir tik po jos ištariamas antrasis sudurtinio žodžio dėmuo. Pauzė, tiesa, yra fakultatyvi, bet pasitaiko gana dažnai. Pavyzdžiui, žodžius 'chromoalbuminas, paralelėpipedas ir kitus su pauzėmis tarė du diktoriai iš trijų. f) Sudurtiniai lietuviškos ir svetimos kilmės žodžiai, sudaryti iš trijų nelabai suaugusių dėmenų, kurių paskutinis gali būti ir nesavarankiškas, turintys pagrindinį kirtį trečiajame dėmenyje. Antrasis šių žodžių dėmuo, ypač, kai kalbama aiškinamuoju stiliumi, gali turėti fakultatyvų antrą šalutinį kirtį, pvz.: 'astro'fotometras, 'astro'fotometrija, 'astro'spektroskopija, 'chlora'cetofenonas, 'chromo'litografija, 'hidroa'erodromas, 'hidroa'eroplanas, 'meteoa'erobiuletėnis, 'mikro'fotografija, 'mili'ampermetras, 'rentgeno'spektroskopija ir kt. Pavyzdžiui, žodžio 'meteoa'erobiuletėnis pirmojo skiemens balsis e, būdamas skiemenyje, labiausiai nutolusiame nuo pagrindinį kirtį turinčio skiemens, yra ilgesnis už skiemenų nekirčiuoto te ir le balsius e. Iš to matyti, kad skiemuo me turi šalutinį kirtį. Be to, tai patvirtina po dėmens meteo daroma pauzė. Dėmens aero antrasis skiemuo taip pat turi šalutinį kirtį, nes šio skiemens balsis e, būdamas penktame skiemenyje nuo pagrindinį kirtį turinčio skiemens tē, už pastarojo balsį ē yra trumpesnis tik 5 msek, o už skiemens le, esančio šalia kirčiuoto, balsį e – ilgesnis 28 msek. 236 'm e t e o pauzė a 'l e r o b’u l e t è n i s I 72 39 111 105 138 78 90 54 76 96 74 II 84 72 125 — 142 90 69 46 70 79 109 III 90 88 173 102 94 144 105 39 82 152 78  82 66 136 69 91 104 88 46 76 109 87 Žodžio 'chromo' litografija pirmą šalutinį kirtį turi skiemuo chro, nes jo balsis o 'chr o m o 'l i t o gr ā f i j a I 75 59 50 58 180 40 105 II 65 47 32 57 165 40 122 III 81 58 40 70 191 23 168  74 55 47 62 179 34 132 yra ilgesnis už skiemens mo, esančio arčiau pagrindinį kirtį turinčio skiemens, balsį o 19 msek, nors kitos abiejų balsių o fonetinės sąlygos yra vienodos, o už skiemens to, esančio šalia kirčiuoto, balsį o ilgesnis 12 msek. Antrą šalutinį kirtį turi skiemuo li, nes jo balsis i yra ilgesnis už skiemens fi, esančio antrame nuo galo skiemenyje, balsį i 13 msek. Išimtis iš šios grupės yra svetimos kilmės žodžiai, sudaryti iš trijų labai trumpų dėmenų, kurių visi arba bent du yra labai suaugę. Jie šalutinio kirčio paprastai neturi, pvz.: kilogrammėtras. B) Antrajame dėmenyje: a) Sudurtiniai žodžiai, sudaryti iš dviejų skaitvardinių dėmenų kurių antrasis yra dešimt, o pagrindinį kirtį turi pirmojo triskiem enio dėmens antrasis arba dviskiemenio dėmens pirmasis skiemuo, pvz.: aštuonias'dešimt, devynias'dešimt, penkias'dešimt, šešias'dešimt ir kt. Balsio e, kuris šiaip jau nekirčiuotas išlieka trumpas, pailgėjimas dėl šalutinio kirčio šiuo atveju aiškiai girdimas iš klausos. Jį patvirtina ir eksperimentiniai duomenys. a š t úo n’ a s 'd e š i mt I 27 200 94 127 33 92 II 46 150 103 100 55 108 III 76 190 101 77 45 92  50 180 99 101 44 97 Pavyzdžiui, žodžio aštuonias'dešimt skiemens de balsis e yra 101 msek ilgumo, tuo tarpu žodžio aštuoniasdešimtmetis atitinkamo skiemens balsio e ilgumas — tik 54 msek, t.y. beveik dvigubai trumpesnis. Toks didelis ilgumų skirtumas paaiškinamas tik skiemens de šalutiniu kirčiu. Šitokio akivaizdaus skirtumo negali nulemti skirtingos fonetinės sąlygos — didesnis žodžio aštuoniasdešimtmetis skiemenų skaičius ir pagrindinis kirtis paskutiniame dėmenyje. b) Sudurtiniai svetimos kilmės žodžiai iš dviejų menkai suaugusių dėmenų, kurių pirmasis — vienskiemenis — turi pagrindinį kirtį, o antrasis dėmuo yra grafas, pvz.: būr'grafas, már'grafas, pálc'grafas. 237 pf á l’ c’gr a f a s I 116 64 40 80 II 146 72 93 74 III 115 68 51 52 126 68 61 69 Pavyzdžiui, žodžio pfálc’grafas skiemens gra balsis a už pagrindinį kirtį turinčio skiemens pfálc balsį a yra daugiau, negu dvigubai trumpesnis, bet jis tik 8 msek trumpesnis už galūninio skiemens balsį a, o tai rodo, kad dėmens grafas pirmasis a turi šalutinį kirtį, kuriam energija paimta ne iš pagrindinį kirtį turinčio skiemens, bet iš galūninio. Pravartu prisiminti, kad paprastai trumpasis galūninio skiemens nekirčiuotas balsis gali būti žymiai ilgesnis už tokį patį kirčiuotą balsį, esantį antrame ar net trečiame skiemenyje nuo galo (žr. II A b ir II A d ir plg. žodžio dviišimtinis dviejų paskutinių skiemenų balsius i ir žodžio ikikapitalistinis trijų paskutinių skiemenų balsius i). C) Priešdėlyje: a) Daugiaskiemeniai tarptautiniai žodžiai arba terminai su priešdėliais de-, inter-, re-, kurių pagrindinis kirtis yra per kelis skiemenis nuo priešdėlio, pvz.: ’deemulsacija, ’dekalcinacija, ’dezabilė, ’internacionalinis, ’internacionališkumas, ’reorganizacija ir kt. Pavyzdžiui, žodžio ’internacionališkumas pirmasis balsis i, esantis devintame i n t e r n a c i j o n a l išk ù m a s I 73 72 51 50 85 40 57 84 78 38 83 II 45 88 63 64 59 28 48 52 47 50 90 III 60 67 58 33 61 57 75 64 48 53 77 59 76 57 49 68 42 60 67 58 47 83 skiemenyje nuo pagrindinį kirtį turinčio skiemens, yra ilgesnis už skiemens ci, esančio daug arčiau kirčiuoto skiemens, balsį i 17 msek. Tai rodo, kad priešdėlio inter- pirmasis skiemuo turi šalutinį kirtį. Tuos pačius priešdėlius turintys palyginti trumpi žodžiai, kurių pagrindinis kirtis yra skiemenyse, esančiuose šalia priešdėlio arba netoli jo, tariami be šalutinio kirčio, pvz.: dekal̃kuoti, interlinija, interliūdija, intermėdija. b) Svetimos ir lietuviškos kilmės žodžiai su priešdėliu kontr-, kurių pagrindinis kirtis paprastai yra ne šaknyje, pvz.: ’kontratakà, ’kontrmanėvras, ’kontrre- cenzija, ’kontrrevoliūcija, ’kontržvalgyba ir kt. Žodžio ’kontrrevoliūcija priešdė- ’k o n t r e v o l’ ù c i j a I 60 60 60 66 54 74 88 II 72 85 57 66 63 96 75 III 85 50 80 96 79 105 44 72 65 66 76 65 92 69 lio kontr- balsis o trumpesnis už skiemens vo balsį o tik 4 msek. Toks mažas ilgumo skirtumas rodo, kad priešdėlis kontr- turi šalutinį kirtį. Jeigu šalutinio kirčio nebūtų, tai skiemens vo balsis o dėl savo fonetinės pozicijos (balsis o eina po skardžiojo 238 priebalsio atvirame skiemenyje, esančiame šalia kirčiuoto, o skiemens kontr-balsis o – po duslaus priebalsio ir ketvirtame uždarame skiemenyje nuo kirčiuoto) turėtų būti žymiai ilgesnis už priešdėlio kontr-balsį o. III. Du labai ryškius šalutinius kirčius turi iš trijų menkai suaugusių skaitvardinių dėmenų sudaryti sudurtiniai žodžiai, kurių pagrindinis kirtis paskutiniame dėmenyje, pvz.: penkias'|dešimttūkstantàsis, 'keturias'|dešimttūkstantàsis arba 'keturias'|dešimttūkstantỹsis4. k e t u r’ a z'|de š i m t ū kst a n t ỹ s i s I 72 32 106 92 38 62 48 79 60 170 90 II 82 47 85 70 23 80 47 61 80 157 59 III 60 37 91 88 35 54 58 59 73 175 62 71 39 94 83 32 65 51 66 71 101 70 Pavyzdžiui, žodžio 'keturias'|dešimttūkstantỹsis skiemenų ke ir de balsiai e yra palyginti labai ilgi — 71 ir 83 msek. Tai rodo, kad šie skiemenys turi šalutinius kirčius. Pavyzdžiui, žodžio keturivalentìškùmas, kuris vienu skiemeniu trumpesnis už nagrinėjamą žodį ir kuriame yra tik vienas ilgas skiemuo, o todėl jo garsai kiek ilgesni, skiemens ke balsis e yra tik 53 msek ilgumo, o skiemens len — 65 msek. IV. Silpną šalutinį kirtį (kurio gali ir nebūti, kalbant šnekamuoju stiliumi): A) Pirmajame dėmenyje: a) Tam tikri svetimos kilmės sudurtiniai žodžiai, kurių pirmasis dėmuo vienskiemenis ir abu dėmenys nelabai suaugę, pvz.: 'grosmeísteris, 'kvintesencija, 'landšaf-tas, 'prespapjė, 'berkkolegija, 'grammolėkulė ir kt. Žodžio 'kvintesencija pirmasis dėmuo turi šalutinį kirtį, nes jo balsis i yra ilgesnis už priešpaskutinio skiemens balsį į 10 msek. Jeigu pirmasis dėmuo neturėtų šalutinio kirčio, tai skiemens ci balsis i, būdamas atvirame priešpaskutiniame skiemenyje, neturėtų būti trumpesnis už pirmojo skiemens balsį i. 'kv i n t e s e ñ c i j a I 48 62 79 81 130 31 145 II 50 61 68 138 111 43 123 III 60 80 75 98 148 54 118 53 68 74 106 130 43 129 b) Būdvardis žūtbūtinis. 'ž ū t b ū t i n i s I 92 84 70 62 II 78 72 68 68 III 77 75 43 75 82 77 60 68 4 Šitokia žodžio forma, nesutampanti su literatūrinėje kalboje įsigalėjusia normine forma 'keturias'|dešimttūkstantàsis, paimta iš Lietuvių kalbos žodyno V (V., 1959, p. 656). 239 Šio būdvardžio skiemuo žūt turi šalutinį kirtį, nes jo balsis ū šiek tiek ilgesnis už antrojo skiemens balsį ū, nors antrasis skiemuo yra atviras ir šalia kirčiuotojo, o pirmasis uždaras ir toliau nuo jo. Be aukščiau išvardytų atvejų, silpną šalutinį kirtį kartais dar turi sudurtiniai žodžiai, kurių abudu dėmenys yra dviskiemeniai arba triskiemeniai, ir pirmasis — priešdėlėtas, pvz.: ˈapspiaustsmāk­ris, ˈatlapauodēgis, ˈatlaūstuodēgis, ˈatsuktauodēgis, ˈužsmauktkepūris ir kt. B) Antrajame dėmenyje šalutinį kirtį turi sudurtiniai žodžiai, kurių pirmasis dėmuo yra dviskiemenis ir pagrindinį žodžio kirtį turi pirmajame arba antrajame skiemenyje, o antrasis dėmuo triskiemenis arba keturskiemenis, pvz.: drāpanpa- laikē, kiškiakoˈpūstis, kūnigpaˈlaikis, laikraštpaˈlaikis, algāpaˈlaikē, bobēlpāˈlaikē, drabūžpaˈlaikis, āntraˈpamušalis, kiaūliabēraˈlinis ir kt. Pavyzdžiui, žodžio drāpanpaˈlaikē skiemuo lai turi šalutinį kirtį, nes yra palyginti ilgas. Žodžio nebepērlaikē dvibalsis ai yra tik 83 msek. ilgumo. dr ā p a n p a ˈl ai k ē I 240 52 71 57 120 122 II 171 50 90 60 159 130 III 200 50 82 60 141 159 204 51 81 59 140 137 Šalutinio kirčio dažniausiai neturi šio tipo sudurtinių žodžių antro triskiemenio dėmens pirmasis skiemuo arba antrasis trumpas skiemuo, pvz.: balan̄dvanagis kanāpdūrp inē, kevēškepūris ir kt. Kartais silpną šalutinį kirtį turi sudurtiniai žodžiai, kurių pagrindiniu kirčiu kirčiuotas pirmasis dėmuo yra vienskiemenis, o antrasis — ne mažiau kaip keturių skiemenų, pvz.: laūkkanaˈpėlēs, zuīkburāˈvykis ir kt. C) Priešdėlyje: a) Svetimos kilmės žodžiai su priešdėliu anti-, kurių pagrindinis žodžio kirtis yra ne mažiau kaip per vieną skiemenį nuo priešdėlio, pvz.: ˈantioksnai, ˈantireo- idānas ir kt. Pavyzdžiui, žodžio ˈantifašistas skiemens an balsis a ilgesnis už skiemens fa, esančio šalia kirčiuoto, balsį a 14 msek, o tai rodo, kad skiemuo an turi šalutinį kirtį. la n t i f a š i s t a s I 68 71 41 70 68 74 II 78 80 39 56 78 87 III 80 82 43 58 80 89 75 78 41 61 75 83 b) Svetimos kilmės žodžiai su priešdėliu dis-, ypač kai pagrindinis žodžio kirtis yra toli nuo šio priešdėlio, pvz.: ˈdisgregācija, ˈdisharmonija, ˈdisjunktỹvinis, ˈdiskredi- tūoti, ˈdiskriminācija, ˈdislokācija, ˈdisproporcija ir kt. Palyginę žodžio ˈdisharmonija abiejų i balsių ilgumą, matome, kad pirmasis i, būdamas ir toliau nuo pagrindini 240 'd i sh a r m ò n i j a I 52 87 101 60 126 II 59 68 128 62 98 III 70 60 98 60 125 60 72 109 61 116 kirtį turinčio skiemens, ir uždarame skiemenyje, už antrąjį i, esantį antrame skiemenyje nuo galo, trumpesnis tik 1 msek. Tai rodo, kad priedėlis dis- turi šalutinį kirtį. Be svetimos kilmės žodžių su priedėliais anti- ir dis-, silpną šalutinį kirtį dar kartais turi lietuviškos kilmės žodžiai su priedėliais san-, turintys ne mažiau kaip tris skiemenis, neskaitant priedėlio, ir kurių pagrindinis kirtis yra paskutiniame žodžio skiemenyje, pvz.: 'sankertìnỹs. Straipsnyje aptarti maždaug visi ryškiausi tipai tų lietuviškos ir svetimos kilmės žodžių, kurie literatūrinėje kalboje turi vieną ar du šalutinius kirčius. СЛОВА С ДВУМЯ И ТРЕМЯ УДАРЕНИЯМИ В. ВАЙТКЯВИЧЮТЕ Резюме Каждое самостоятельное слово в литовском литературном языке обычно имеет одно ударение. Однако сложные слова, образованные из двух компонентов, могут иметь два ударения, а из трёх — даже три. Наличие побочного ударения или двух побочных ударений, как установлено при помощи экспериментов⁵, зависит от следующих условий: 1) Который компонент сложного слова имеет основное ударение. Одно побочное ударение обычно имеют сложные слова из двух компонентов, основное ударение которых падает на второй компонент, напр.: 'baltauodegiáuti „быть несерьёзным“, и два побочных ударения — сложные слова из трёх компонентов, основное ударение которых падает на последний компонент, напр.: 'hidroa'l erodròmas „гидрозородром“. Сложные слова, основное ударение которых находится в первом компоненте, побочное ударение имеют реже, напр.: dràpanpalaikė „простая одежда“. 2) Сколько слов составляет компоненты сложного слова. Сложные слова из двух компонентов побочное ударение имеют обычно только тогда, когда оба его компонента или один являются многосложными, напр.: 'langliavande-nìnis „углеводный“. Для сложного слова из трёх компонентов это условие не является обязательным, напр.: 'astro'fotomètras „астрофотометр“. 3) Который слог первого или второго компонента имеет основное ударение. Когда его имеет второй компонент сложного слова, то чем основное ударение дальше от начала второго компонента, тем в большей степени можно ожидать побочного ударения в первом компоненте, напр.: 'pasikìškiakopùs- ⁵ Наличие или отсутствие побочных ударений установлено по длительности гласных, дифтонгов и сонорных согласных на осциллограмме. Интенсивность ударения нами не исследовалась. 16. Lietuvių kalbos gramatikos tyrinėjimai 241 táuti „собирать заячью капусту“. Когда основное ударение находится в начале первого компонента в сложном слове из двух компонентов, то побочное ударение свойственно второму компоненту, напр.: drabužpa'laikė „простая одежда“. Сложное слово из трёх компонентов имеет одно или даже два побочных ударения, когда основное ударение падает на третий компонент, напр.: 'astro'fotomètrija „астрофотометрия“. 4) Как выделяются в смысловом отношении компоненты сложного слова. Сложное слово из двух довольно самостоятельных компонентов, имеет одно побочное ударение, напр.: angliavandenìnis „углеводный“, а из трёх — два, напр.: 'astro'fotaskòpija „астрофотоскопия“. 5) Насколько первый компонент сложного слова подчеркивает новое значение всего слова, напр.: 'ikikapitalistìnis „докапиталистический“ (ср. kapita-listinis „капиталистический“). 6) Стиль и темп речи. Побочное ударение иногда появляется при медленном темпе речи, напр.: atlapauodēgìs „человек не закрывающий дверь за собой“, а отсутствует при быстром темпе, напр.: atlapauodēgìs.