Lietuvių ir slavų kalbų gramatinio kontaktavimo reiškiniai pietryčių Lietuvoje

LIETUVIY KALBOS GRAMATIKOS TYRINEJIMAI LIETUVOS TSR MOKSLU AKADEMIJA LIETUVIU IR SLAVU KALBU GRAMATINIO KONTAKTAVIMO REISKINIAI PIETRYCIU LIETUVOJE E. GRINAVECKIENE Pietryiu Lietuvoje yra viety, kur gyventojai kalba keliomis kalbomis. Pavyzdziui, j pietus ir pietvakarius nuo Vilniaus (pietvakariné Vilniaus rajono dalis, rytné Traky rajono dalis, Eisiskiy rajonas) daugiausia kalbama baltarusikai, jaunesni vietos gyventojai linksta kalbéti lenkiSkai, beveik visi moka rusiSkai, 0 kai kurie 70 ir daugiau mety seneliai moka dar ir lietuviSkai. LietuviSkai kiek supranta, © kartais ir kalba mokyklinio amZiaus vaikai, taip pat atskiri viduriniosios kartos zmonés. Daugelyje Sio ploto viety senesni Zmonés dar gerai atsimena tuos laikus, kai jy seneliai ir tevai tarpusavyje kalbéjo lietuviSkai, ta¢iau su savo vaikais ir vaikaigiais jie jau buvo pradéje kalbéti ,paprostu* (ty. baltarusi8kai). Saléininku apylinkése, pavyzdZiui, lietuviy kalba i§ kasdienés vartosenos pasitrauké mazdaug prieS’ 70—80 mety, tatiau iki I-ojo pasaulinio karo éia dar buvo nemaza zmoniu, kalbanéiy lietuviSkai!. Kaimuose, esanéiuose toliau nuo stambesniu administraciniy ir kultdriniy centry, prie prastesniy keliy ir nuoSalesnése vietose lietuvigkai laisvai buvo kalbama iriki burZuazinés Lenkijos okupacijos, t.y. iki 1920 m. Si okupacija nemaZa prisidéjo prie lietuviy kalbos iSstimimo. Tagiau lietuviy kalba Siame plote nebuvo visiskai uZmirSta*. Tuo metu lietuviSkai kalbéjo daugiausia vyresnés kartos Zmonés. Dabar daugumas senesniy Sio kra¥to lietuvi8kai kalbéjusiy zmoniy yra jau iSmire, o iSlikusiy birelis diena i8 dienos pastebimai retéja. Senesniy Zmoniy tarpe pasitaiko tokiy, kurie yra tick primirSe lietuvi8kai, kad jau maZa kq gali Sia kalba pasakyti, nors ne vienas prisipazjsta: a§ visa pazeistu, ky sakai® ,,a8 visa su- * Plg. Lietuviy kalbos atlaso medziaga, uZra8yta is Saltininky, Saléininkéliy, Butrimoniij, Daugidonig, DidzZijjy Sélu, Bartiy (Lietuvos TSR MA Lietuviy kalbos ir literatiiros instituto rankraStiniai fondai). * Pavyzdziui, i8 Saléininky valsciaus 1942 m. gyventojy sura’ymo statistiniy duomeny, saugomu LTSR MA Lietuviy kalbos ir literatiros instituto rankraStiniuose fonduose, matyti, kad SaléininKuose tuo metu lietuviSkai dar kalbéjo 26 asmenys, Aztlomyje — 56, MaZudsiuose BauSiuosé — 30, Milvyduosé — 5, Mikantonysé — 86, Klynuose — 27, Sirviuosé — 16, Kameninké — 17, Vinciapdlyje — 5, Dainiskése — 47, Staky Otoje — 6, Tribonysé — 1, Pamiirinéje — 1, PaSaléyjé — 7. ® Tarminiai pavyzdziai straipsnyje daugiausia pateikiami literatirinés kalbos ra8menimis, tik balsiai i, y, j ir é po sukietéjusiy priebalsiy Zymimi ti, ¢. Siy nekirsiuoty balsiy ilgumas Zymimas tasku raidés deSiniajame Sone aukStai, kirciuoty ilguma rodo priegaidés Zenklas, pvz.: kroito ~ krito, reitas ~ rytas, groizo ~ grizo, pélo’ ~ pélé, pels ~ pelé Btrm. Raideezymimas paplatéjes balsis e, pvz.: bernelis — bernélis SM. Baltarusiy kalbos pavyzdZiuose raide 2 Zymimas priebalsis visais atvejais tariamas frikatyviSkai. 219 prantu, ka sakai“. Jie paprastai atsimena tik kai kuriuos lietuviSkus Zodizius, daiktu pavadinimus, moka lietuviskai suskaitiuoti bent ligi Simto, atsimena viena kita lietuviSkos dainos nuotrupa, gali lietuvi8kai iSplisti netikéli ir pan. Yra Gia ir vienas kitas vietinis senelis, dar palyginti gerai kalbantis lietuviSkai, galintis papasakoti apie senovés laikus, apie savo gyvenima, buiti, padainuoti lietuvisky senoviniy liaudies dainy, pasekti pasaku, uzminti misliy, minkliy ir pan. Tiriamajame plote buvo labiausiai ieSkoma kaip tik tokiy pateikéjy. Yra pagaliau cia nemaza viduriniosios kartos Zmoniu, kalbantiy tarpusavyje baltarusiSkai ar lenki§kai, tatiau suprantantiy ir Siek tiek galinéiy kalbéti lietuvi8kai. Jie paprastai moka pasakyti viena kita lietuviSka fraze, atsakinéti j kasdieninius Klausimus ir kt. Sio ploto jaunimas lietuviy kalbos yra Siek tiek pramokes mokykloje, tagiau tarp saves lietuviSkai beveik nekalba. Stebéti kalbiniams procesams, vykstantiems Siame plote, Lietuvos TSR MA Lietuviy kalbos ir literatiiros institutas 1952—1967 m. laikotarpiu yra suorganizaves keliolika dialektologiniy ekspedicijy. Viena ig ju 1966 m. buvo vykdoma kompleksi3kai su Baltarusijos TSR MA J. Kolaso Kalbotyros instituto dialektologais. IS viso Gia iStirta 17 gyvenamyju punkty: Marijampolis (Vilniaus rajonas), Trakai, Bardiai, Sklériai, Lygainiai, Paneriai (Traky rajonas), Senieji Macéliai, Riidininkai, Didziosios Sélos, Saléininkai, Saléininkéliai, Daigidonys, Butriménys, Vézidnys, Eisi8kés, Kanitikai, DievéniSkés (Ei8i8kiy rajonas)*. Ne visy Siy punkty medziaga vienoda ir lygiaverté. Vienur vietiné lietuviy tarmé yra labiau paveikta slavy kalby, kitur — madiau. LietuviSkiausi is ju yra Marijampolis, Senieji Macéliai, Didziosios Sélos, Butriménys, Dievéniskés. Kiekviename ik Siu gyvenamuyjyu punkty tyrinéjimo metu iSsamiau buvo apklausinéta po 3—6 vyresnio amZiaus vietinius gyventojus, tik Trakuose, Lygainiuose ir Paneriuosé tokiu terasta vos po 1—2. Ekspedicijy metu daugiausia démesio buvo skiriama vietinei palaipsniui nykstanGiai, o kai kur ir visai baigiandiai iSnykti lietuviy kalbos tarmei, ypa¢ jos gramatinei sandarai, fonetikai, leksikai, viety vardams, taip pat joje pasitaikantiems superstratiniams reiSkiniams, atsiradusiems dél kontaktuojamy kalby jtakos. 1966 m. kompleksinéje ekspedicijoje trijuose gyvenamuose punktuose (Senudsiuose Macéliuose SenuOsiuose Trakuose ir Butrimonysé) straipsnio autorés buvo stebima ir vietinés lietuviy kalbos jtaka kitoms kontaktuojamoms (daugiausia baltarusiy) kalboms. Stebint Sios teritorijos kalby tarpusavio kontaktus ir ju itaka ty kalby ZodzZiy darybai ir gramatinei sandarai, visy pirma krinta j akis darybiniai-semantiniai vertiniai ir skoliniai. Vietinéje lietuviy kalbos tarméje yra gana gausu semantiSkai iSverstu veiksmazodziu priesdéliy, perémusiy lietuviy kalboje vartojamy iprastujy veiksmazodziy prieSdéliu funkeijas, pvz.: atbyréj ( =nubyréjo) obuoliai; ragutélas palduzysi (=sulauzZysi) ; po c¥ltu duobélor pakasé (=iSkasé) Dv; pdmusé (=sudauzé) paaity; karaivis usévé (=nuSové) 2mégy; fiedy at vogé (=pavogé) Slt; ap/disk ( =paleisk) gyrnas — ploniaii (=smulkiau) mals Ds; palku (=\azda) apsispiria (=pasispiria) Sién; pralydéjau (=palydéjau) sesutj; nesustés (=nenustos) graita lietiis Mri; uz( =j)ldnky pérvirto (=pavirto); atsalo (=i88alo) vfSnios; visa pakentéjom (=i8kentéjom); ém ir pravare ( =pavaré) jy nuog sdvj; jam rankas palduzé (= is- * Zr. siy punkty tarmine medziaga, saugoma Lietuvos TSR MA Lietuviy kalbos ir literatiros instituto rankraS8tiniuose fonduose. 220 lauzé); and atskuta (=nuskuta) bulbds Kn; atpiéu (=nupiové) kdacinu viiodegy; usifgsit (=susirgsite) nog tos diionos; usisiko (=apsisuko) galva; vyro motka (=motina) praskaité (=perskaité) ldisky; tvora padrdaské (=sudraské) kaptény (=8varka); sikepa (=i8kepa) désry; pracyrskino (=udZéirskino, uzZspirgé) riebuliais; apsizagn6ju (= persiZegnoju) lietiwiskai; az verké (= pravirko) gdiliai; pagirino (=iSmusé) ldngy; visos dikterys patekéjj (= iStekéje); saviré (=i8viré) desime patty Lg; atkiFto (=nukirto) vyru rafky Trak; visi ma draugai seniai pamiré (=i8miré) ir jy kaulai papivo (=supuvo) SM. Sio tipo darybiniai vertiniai tarméje yra gajiis, ir jy vis daugiau joje atsiranda. Tarméje pasitaiko nemaza veiksmaZodziy su slavi8kos kilmés prieSdéliais, pyz.: razbrifiko (=iSbrinko) tesmud; razddré (=atidaré) duris; razbaidé (=i8baidé) vistas Dv; raspidu (=perpiové) per pisi; razmaisxo (=iSmai8o) bilby brazdis; rasizZ6jj (=i8sizioje) klaiiso Lg; rasisvéikino (=atsisveikino) su visais Trak; gegule’ padmeté (= padéjo) paity; padnesé (=atne8é) po durimi SM®. BaltarusiSkas prieSdélis pakartais pridedamas ir prie lietuvisko prieSdélinio veiksmazodzio. Toks veiksmazZodis paprastai igauna veiksmo, vykusio praeityje, daznumo reikSme, pvz.: paismiré (=iSmiré vienas po kito) Zménés: papamirso (=uzmirSo viena po kitos) sekmés Dv, Lg; paapklésté (=apklosté visus i§ eilés) sa vaikis; paparifiko (=surankiojo) viogas Btr; paazukéle: (=sukélé viena po kito) médziuosa; paaz itrixé (=apraisté) dbelis; paapSliosté (=nuSluosté visiems i$ eilés) ndésis SM®, plg. balt. napasBitauua, nanparysbBalb, NanpakaslynwJiBal, Nanpakicallb, NaHakapallb, NaaTxaysiub, nanaesxaltp, Nanpblistalb ir kt.7 Retais atvejais pasitaiko ir su slaviSkos kilmés prieSdéliu vienas kitas prieveiksmis pvz.: panedaiigj ,,po truputi, pamazu“ Lg, DS: panedaiigelio ,,po truputi* Btrm. Baltarusiy kalbos biidvardziu, turingiy priklausymo reikSme, pavyzdziu ¢ia padaroma ir atitinkamos reikSmés lietuvi8ky daiktavardziy su ivardziuotiniy bidvardziy galiinémis, pvz.: sé@nioj (=senelio) pirkéle:; 6Skioj (=ozkos) skid (=oda), bardninoj mésd ,,aviena“, kdrvysis (=karvés) pienas SM; Gabrukiej (=Gabruko) laukai, Petriuk dj (=Petriuko) Zamé Lg, plg. vietinés baltarusiy tarmés OaOinbie ryci, Kaposinae Manaxo, AuToxayHaa xata. Daiktavardziy su jvardziuotiniy biidvardZiy galiinémis pasitaiko ir izoliuotose lietuviy tarmése Baltarusijos TSR®. Slavy kalby kiek paveikta ir bidvardziy laipsniy daryba. Vietoj aukStesniojoe laipsnio formy baltarusiy kalbos pavyzdziu tia da%nai vartojamos aukStiausiojo laipsnio formos, pvz.: gerdusio (=geresnio) gyvénimo nérai (=néra) kap kalkozi (=koliikyje) Lg; nérai gardzidusio (=gardesnio) per (=uz) végélor ir per liny SM (plg. balt. y Mane Only crapsiimi Gpat; 6H Opry uBApayseiimyi 3a Mane). AukStiausiojo laipsnio formos daZniausia yra daromos su slaviskos kilmés afiksu nai-, * Zr. dar Z. Zinkevitius, Lietuviy dialektologija, Vilnius, 1966, p. 30. * Daugiau pavyzdziy Zr. J. Lipskiené ir A. Vidugiris, Dieveni8kiy tarmé, — Lietuviu kalbos gramatiné sandara (LKK, LX), Vilnius, 1967, p. 203—204. 7 Dar plg. Kype cyyacruaii Geaapyckaii aiveparypuait mospi, Mincx, 1957, p. 156. * Zr. J, Senkus. Kai kurie Laziiny tarmés ypatumai, — MAD, A, I, Vilnius, 1958, p. 187; E. Grinaveckiené, Tarmiy medziagos rinkimas lietuviy kalbos atlasui, — LKK, II]; Vilnius, 1960, p. 193. 221 pvz.: naigardziausi (=gardziausi) obuoliai; naigerdusia (=geriausia) Zuvis ‘Btrm, plg. balt. Halippnusiiue, HaiOaneiupl, lenk. najwiekszy, najliepszy, najswietszy. Sudarant visu aukStiausiajj laipsni, prie nurodytosios auk8tiausiojo laipsnio formos dar pridedamas ir lietuviskas darybinis komponentas kuo-, pvz.: kuonaigraidusia,,visy graziausia*, kuonaimeilidusia ,,visy meiliausia“. ' Atskirais atvejais Sio ploto lietuviy tarmei néra svetimos ir slavi8kos kaitybinés formos arba jy kontaminacija su lietuviskomis. Baltarusiy ir lenku kalbos galéjo skatinti lietuviSky prieSdéliniy sangraZiniy veiksmaZodziy sangrazos dalelyte yartoti ne tik tarp prieSdélio ir Saknies, bet ir galiinéje (nors Zymiai retiau), pvz.: netapinosi ,,nesiskandino“, ne/aposi ,,nesimusé“ SM, Lg; ifkasése ,,isikasé“, azjuokése ,,susijuoké“ Btrm, plg. balt. taninua, Gimua, sakanauua. Kartais Gia randame veiksmaZodZiy net su dviem sangrazZos dalelytémis, kuriy viena tarp prieSdélio ir Saknies, antroji — galiinéje, pvz.: noréjom gyvénc, ale (=bet) nezgyvénas Kn. Kartais sangrazos dalelyté prie veiksmazZodziy (ir dalyviy) cia dedama ir tais atvejais, kai Zodis neturi sangrazinéms formoms bidingos reik8més, pvz.: stints suslankéjjs (<sulenkéjes) visdi Kn; tu insisla@pinsi (=suslapsi) vandenifi Dy, plg. balt. anansubma, BbIMOUBauua. Nesvetimi Sio ploto lietuviy tarmei ir atvirkStiniai atvejai, kai sangrazZinés reik’més veiksmazZodZiai sangrazos dalelytés neturi, o Si jy reikSmé nusakoma analitinémis priemonémis, pvz.: paimk pas sdu »pasiimk“ Dv; niivezZa an sau kiémo, déda vainiky an sa galvés ,,dedasi vainika ant galvos“, rdvé sau pldukus ,,rovési plaukus“ Lg. Retkartiais vietoj sangraziniy veiksmazodziy (panasiai, kaip baltarusiy ir lenky kalbose) vartojami paprastieji, pvz.: uzmévé (=uzsimove) piFséinj ir pradéj rduc dzylges Lg; s imusé (= susimusé) ranky net verkia Btrm; u2déj (= uisidéjo) vilkas kdjy in vezimo Bré. Greta aptrumpé- . jusiy ir jprastiniy tariamosios nuosakos tretiojo asmens formu (jei mylét, tai tep nedaryt) pasitaiko formy su sveikesnémis galinémis ir dar su formantu 5, pvz.: kad kas nevéktumb médziy Trak; kat ragétumb, kap svietas (=Zmonés) gyvéna SM, plg. balt. npHec 6 THI BaybI: 3alim0y 6 THI. Veiksmazodis biti esamajame laike Cia, kaip ir baltarusiy kalboje, daZniausiai neasmenuojamas, 0 jo tre¢iojo asmens forma yra perémusi visu kity asmeny funkcijas, pvz.: af yrd@ grjsnas ,,a8 esu nusidéjes“ Dv; tegu yra (=biina) jis Mrj; jis yra (=esate) Zmonés Kn, plg. balt. 1 (écub) yanapex; BI (écub) mog3i. VeiksmazZodZiy daugiskaitos pirmasis asmuo Gia retkarCiais turi galiine -ma, pvz.: gyvulius varoma (=varome) an linijos Trak: visu Ziémy sitkéma (=sukome) gyrnas Lg. Veiksmazodziy daugiskaitos pirmojo asmens galiiné -ma apskritai yra biidinga Zemaitiy tarméms. Liaudies dainose retkarGiais ji pasitaiko ir kupi8kény Snektos plote®. Pietrytiy Lietuvoje Si galiiné greta visuotinai Siame plote vartojamos galiinés -me pasitaiko daugiausia tik tose vietose, kur lietuviy kalbos sistema yra labiausiai apsilpusi, todél tia, misu supratimu, ji labiau sietina su atitinkama baltarusiy kalbos galiine: sansaupima, na6aubima?®. Vietos lietuviy tarmése yra nemaza slavy kalby pavyzdziu sudaryty sintaksiniy konstrukcijy. I§ jy minétinos Sios: 1. Prielinksnio ant konstrukcijos vartojimas veiksmo krypéiai, tikslui, daikto kokybei, veiksmo kiekybei reik8ti, pvz.: stato pietlids (=kilpas) an kigkio ir an briedzZio Lg; Gj an vékieéio Mri; ataj dukté an trijq akiq SM; Ziro an misko: * Zr. Z. Zinkevitius, Lietuviy dialektologija, p. 336. % Pig. T. Tl. JlomTbes, Beaopyccknii asx, Mocksa, 1951, p. 102. 222 nubégo an parséliy balso;raikia padalyc an trijy Bré, plg. balt. nara ua 3aiia; Mauka Ha Tpbl OW; N3ATilb Ha TpbI Yacui. _ 2. Prielinksnio dé! konstrukcijos vartojimas veiksmo objektui ir tikslui reik3ti, pvz.: af dél marciés SdSuras SM; vfzai dél seng gerai Kn; aX dél jiisy nesakysiu draigas ,,jisy nevadinsiu draugu“ Sk; vyras dél Zmonés diiony duoda Mri; pripecka (= prieZada) dél ignés; dzieska (=gelda) dé] més és Le; ddau skripkéler (=smuikelj) dé/ tévilio Dy, plg. balt. 1 spa6mo rata qsena Bac; J3e18 HabecTKi | J3eBep. 3. Prielinksnio palei konstrukcijos su kilmininku vartojimas veiksmo vietai reik8ti, pvz.: meska pGlei Sits méterés padéj kafny médo Bré, plg, balt.xana GaGni. 4. Prielinksnio po konstrukcijos su vardininku vartojimas veiksmo objektui reik8ti, pvz.: verké po mocinai Den, plg. balt. nnaKxatlb na Matlepbi; pagldsto méskai po gdlvai Bré, plg. balt. yaappina na cnine. 5. Prielinksnio pries konstrukcijos su jnagininku vartojimas veiksmo laiku reikSti, pvz.: pries trimi karGliais Ski, plg. balt. nepaa aabe3nam. 6. Prielinksnio uz (aZu, a2) konstrukcijos vartojimas su kilmininku: a) veiksmo laikui reikSti vietoj prielinksnio prie konstrukcijos, pvz.: da bive uz Mikal@jo (=Nikalojaus laikais) SM; uz céro (=caro) buvo prispausta kalba: sa kalb6s sarmacinos jauni Lg; uz Lankijos (=burzuazinés Lenkijos laikmediu) utadrinom (=kalbéjom) lietiviskai Btrm; tai bivo da uz ma atminciés ,,to a& dar neatsimenu™ Trak., plg. lenk. za ¥cia, za kréla, za mojej pamieci; b) veiksmo laikui reik8ti vietoj prielinksnio po konstrukcijos, pvz.: uz tés vainés (=karo) pdmiré Mri; c) veiksmo trukmei reikSti vietoj prielinksnio per konstrukcijy, pvz.: au vasaros ciek daug nenudzyrbsi: aiu vienés vdlandos ir nuainit Kn. d) Veiksmo vietai reik&ti vietoj prielinksnio i¥ uz konstrukcijos, pvz.: Zmogis Zuro uz kr itimo Trak, plg. balt. 3-3a Kycta; e) veiksmo prieZastiai reikSti vietoj prielinksnio per konstrukcijos, pvz.: af svieto (=Zmoniy) nemaciaii uz GSary; uz ta vaikq aX negalit gyvénc Lg, plg. balt. 3-3a C3; 3-34 Balbl; f) veiksmo: prieZas¢iai reikSti vietoj prielinksnio dé] konstrukcijos, pvz.: stovéjau uz vandenio litaro (=litra) Ski; tai ir pyksim (=pyksimés) aZu visty Kn. 7. Prielinksnio uz(azu, az) konstrukcijy su galininku vartojimas: a) veiksmo laikui reikSti vietoj prielinksnio u (ar po) konstrukcijos su kilmininku, pvz.: azu tris nedélias (=savaites) bivo veséilia (=vestuvés) Dv; uz tris ménasius bus ketveri Ds; uz metus pargrizo; grisit uz metis uz dvejius; uz k oki (=kiek) laiky cigdnai (= tigonai) invazdu Lg, plg. balt. ycé aqObinaca 3a anny Minyty; lenk. wréce sie za godzine; b) veiksmo kryp@iai reikSti vietoj prielinksnio prie konstrukcijos, pvz.: vaikai skrafida (=béga) uz sity gaisry SM; c) veiksmo prieZastiai reikSti vietoj prielinksnio dé/ konstrukcijos, pvz.: aZu ty drkljir gula ir kélia Mri, plg. balt. 3-3a Kana; d) veiksmo prieZastiai reikSti vietoj prielinksnio per konstrukcijos, pvz.: aZu dufniy (=kvailj) visy bainydiy pragaisino (=prazudé), plg. balt. 3-3a AypHs; e) veiksmo objektui reikSti vietoj prielinksnio j konstrukcijos, pvz.: uz lanky pérvirto Kn; Gnas jiinkés (= mokési) az kinigy Lg, plg. balt. Byysmua 3a 2oKTapa; 223 f) veiksmo objektui reik8ti vietoj kilmininkinés konstrukcijos, pvz.: ddau dukteri uz jj Lg; and uz plaukus ém mani Ko, plg. balt. agaub 3a sro; g) veiksmo objektui reik8ti vietoj neprielinksninés inagininko konstrukcijos, Pvyz.: susiédas (=kaimynas) apsirangé uz vélniy Lg; rafiky uz suktuvj padaré, pirsty — uz klémky (=rankena) Trak, plg. lenk. przebraé sie za kobiete; mieé sie 2a pieknq; balt. 64 nepaayseycn 3a uopta. 8. Prielinksnio uz(az) konstrukcijos su inagininku vartojamos vietoj konstrukcijy su kilmininku vietai reikSti, pvz.: Sienduna az Merkin SM, plg. balt. Kacini 3a pakoii. 9. Pasitaiko atvejy, kai veiksmazodzZiai testi, iSkiSti, atminti, Saukti, imti Sia kartais eina ne su galininku, kaip literatirinéje kalboje, o su kilmininku, pvz.: tjskit (=traukit) jo in viFy; ixkisxo Jlgo sndpo Br; atminé jo vafdo DS; kam Satkiat dziévo Si; pasauké palicijos (=milicija) Dy; tévaz noréj, kad jos imt@ Skl., plg. balt. uarnyub y caGe NaBeTpa; HOCa BbICYHYILb; YCIOMHillb YasaBeKa; Mpacillb Janamori; npacitth cosa; Y3Allb CJIOBa. 10. VeiksmaZodis dalytis Gia baltarusiy kalbos pavyzdziu vartojamas su jnagininku, pvz.: séd6s daljcis pinigais Dv, plg. balt. yganiuua xje6om. 11. Prieveiksmis aplinkui atskirais atvejais yra vartojamas kaip prielinksnis, einantis su kilmininku, pvz.: aplifikui kixkio apstoj aves; apliftkui trob% — médzias (= mi8kas) Bré, plg. balt. Hapoxas Bo3epa PaCTYIUb Jp9BbI. Atskiry sintaksiniy konstrukcijy — slaviskos kilmés vertiniy — Gia pasitaiko ir daugiau, pvz.: até dziény apie dzvyliky valandy (=dvylikta valanda) Bré, plg. balt. nppmuoy y aBaHanuanb yacoy; bus kilomatry (=kilometrai) Jasi Kn, plg. balt. Gyz3e KiJIOMETpOY UISCILb; vienas vieny (=kita) pririsa pas bérzy; vienas ix vieno (=kito) atimdo Dv, plg. balt. UiCHYUb ag3iH agHaro; iséj aic pievon DS; nuginé ganyc avis Dv; ifvedé vésc tufgun Kn ir pan, Apskritai, daugiausia slavisky Zodziy darybos ir gramatinés sandaros skoliniy bei vertiniu pasitaiko buitinéje kalboje, o liaudies pasakojamojoje, ypaé jos dainuojamojoje tautosakoje, ju yra daug maZiau. Antra vertus, kai kuriy lietuviy kalbai bidingy Zodziy darybos ir gramatinés sandaros elementy pasitaiko ir vietinéje baltarusiy tarméje. Cia sakysime, daZnos mazybinés priesagos -yas || -1o191, -YK || 10K” (ir jy vediniai — -yxyup, -eli4yK, -ymox, ai4yK. Siy priesagu vediniai atitinka vakariniy dziky tarmése gyvai vartojamus priesagy -ulis, -ulé, -(i)ukas, -uliukas, -ukucis ( =ukutis), -eigiukas ( <-eviciukas) darinius. Su priesagomis -y.11\| -1o8, -Yk || 10K daZniausiai daromi mazybiniai ir maloniniai asmeny vardai ir bendriniai zodziai, pvz.: Aayas ,,Adulé“, Tarpyaa »»Petrulé, Petruté“, Cracionn ,,Stasyté“; Tlarpiox ,,Petrukas“, Sluyk ,,Jonukas“, 1 Sio ploto baltarusiy tarméje gausiai vartojami mazybiniai ir maloniniai_ priesagos -y.a dariniai, misy manymuy, laikytini lituanizmais, kadangi lenky kalboje, su kuria artimai kontaktuojasi vietos baltarusiy ir lietuviy tarmés, pasitaikantys Sios Priesagos dariniai yra reti ir paprastai dadniausiai turi kitas reikSmes, plg. Jan Los, Gramatyka polska, Cz. II, Slowotworstwo, Lwéw, Warszawa, Krak6éw, 1925, p. 48; dar plg. J. Otrebski, Wschodnio litewskie narzecze twereckie, I, Krakow, 1934, p. 153-154; Gramatyka jezyka litewskiego, LL, Warszawa, 1965, p. 128; LTSR MA Lietuviy kalbos ir literatiros institutas, Lietuviy kalbos gramatika, I, Vilnius, 1965, p. 274—275, 352. 1 Pietvakariy Lietuyos baltarusiy tarmése, kaip ir Baltarusijos TSR teritorijoje prie Lietuyos TSR pasienio, gausiai vartojami priesagos -ukas mazybinés reikSmés dariniai laikytini lituanizmais, kadangi likusioje Baltarusijos teritorijos dalyje jie yra reti ir daZniausiai turi kitas reikSmes, plg. Kype cyyactuaii GenapycKaii aitepatyprait Mosbi, p. 59, 224 Ta6pyx ,,Gabrukas“; mamyna ,,mamulé“; anions »dukrelé“, cactpyia ,,sesutée“, WatynA ,,tetulé“, xanyna ,,Zmonelé“, Gantona ,,tévelis“, gimona »vaikelis*, OpatyaA ,,brolelis“, Ganbutyasn ,,didziulé“, cnanyaia ,,saldulé“; GaioK ,,tévelis“, ABARYK ,,senelis“, Opary« ,,broliukas“, uarymioKx »tetulyté“, A3saqymoxK ,,seneliukas“, MamyuoK ,,mamulyté“ ir kt. Trak. Priesaga -yx || -lok gana dazna ir Seimu pavardése, padarytose pagal tévo varda, pvz.: I’ ‘a6pyKi ,,Gabrio N. vaikai“, JamiHioKi ,,Daminiko N. vaikai“, IOsioxi ,,Juozo N. vaikai“ Trak, plg. liet. tarmés Gabritikai ,,Gabrio N. vaikai“, Daminiukai ,,Daminiko N. vaikai‘. Sudétinés prieSagos -yKyllb, -sit4yK yra gana platiai vartojamos nevedusiy jauny siny pavardése, padarytose i§ jy tévy pavardZiu, pvz.: Kapnyxyup ,,Karpuko sinus“, DKxip6aykyub ,,Zvirbluko sinus“, Tamauisiiuyk ,, Tamasevitiaus sinus“, Tpyceituyk ,,Trusevitiaus sinus“ ir kt. Priesaga -ykyup pridedadama ir prie tévo vardo. Tokie dariniai paprastai Zymi nevedusiy siny pravardes, pvz.: Autykyub ,,Antanuko sinus“, Tlarpyxyup ,,Petruko sinus“, Ta6pyxyus ,,Gabruko sinus“, plg. lietuvi8kus tarmiskus atitikmenis Karpukicis, Gabrukicis, Zvirblukicis!, Kai kurie vietinés baltarusiy tarmés daiktavardiiai, skirtingai nuo baltarusiy literatirinés kalbos, yra tos patios giminés, kaip ir atitinkami lietuviy tarmés daiktavardZiai,. pvyz.: vapHbl Kpoy, Baviki neu, ay3in kaHay, plg. balt. Ik. uapHa Kpoy, BAwiKaA Ne4, aya KaHaBa ir vietinés lietuviy tarmés jiodas kraijas, dzidziulis p&éus, vienas kandlas. Baltarusiy tarméje apie Trakis, Sentosius Maceliis, Lygainius ir Butriménis esamojo laiko veiksmazZodziy vienaskaitos tretiojo asmens forma kartu su dalelyte Haxaii, veikiausiai dél lietuviy kalbos jtakos, yra vartojama ir leidZiamosios nuosakos daugiskaitos tretiojo asmens reikSme, pvz.: Haxali asminb g3eui y mec; HAxaii AHbI ise j3e1A Hac, plg. dar esamojo laiko vienaskaitos treciojo asmens formy vartojima daugiskaitos tretiojo asmens reikSme kitais atvejais: miacup OpaToy 2KBIBe; Mal PyKOH i73e; TpbI CbIHBI CJTy2KbIb y apMii; sHbI HeHABiA3e CipoTKi; SHBI rause aé Box, dar plg. balt. Ik. muanbi pykol igyup; AHBI ransioub sé BoH. Vietinéje baltarusiy tarméje pastebéta ir keletas lietuviy kalbai artimy sintaksiniy konstrukeijy. Cia vartojamas lietuviu kalbai biidingas siekio kilmininkas, pvz.: Mpbliiiia MasbMbllb Haka; A nailoy narnaqsetb cBaeii cacTpH; Ava nalinia Naraqiselb Kapuini, nalimoy TpaBbi kacitb Trak, Lg, plg. balt. Ik. nafimioy TpaBy Kacillb; npbuuIIM naraaqseub Kapiny. Bidingas sio ploto baltarusiy tarmei ir dalies kilmininkas, pvz.: écub tTakix si ys3eii; écub BaykKoy; écub araqay; éct Oapapikoy ,,yra baravyky“ Btrm, Bré, Lg, Trak, plg. balt. Ck, écus Takie 10A3i; éclb Arabi; écb Takie cnpaBy ir pan, Kartu pastebéta, kad i§ kontaktuojamy tarmiy nenyksta kai kurie abiejy kalby sistemoms bendri arba artimi darybiniai ir kiti gramatinés sandaros elementai. Nors vietinés lietuviy tarmés gramatiné sistema daugeliu atvejy yra kiek iSjudinta kontaktuojamy kalby itakos, ir Salia lietuvi8ky formy pamazu pradedama lygiagretiai vartoti ir skoliniy bei vertiniy, tatiau joje visai nenyksta priesagu -odius, -iinas, -okas, -inykas, -yné, -ata dariniai. Taip yra, galimas daiktas, todél, kad atitinkamos prieSagos yra palyginti produktyvios ir vietos baltarusiy tarméje, pvz.: liet. Trak, SM, Lg Bum pilvdcius, Sakécius, galvécius, barzdécius — balt. cinau, Gapayay, Bycay; Pig. E. Grinaveckiené, Lietuviy literatiirinés kalbos ir tarmiy saveika, kn.: Lietuviy kalba tarybiniais metais, Vilnius, 1967, p. 172—173. 15 Lietuviy kalbos gramatikos tyrinéjimai 225 keikiinas, rejiinas ,,rajinas“, pasaliinas, bastiinas — wanryn ,,burtininkas“, 6aaGaryu ,,plepys“, cBicTyH, A3iKyH, KpbIKyH; Saipdkas, vilidkas, pirmdkas, variékas — tyaK ,,dykinétojas“, Meg3ak ,,variokas“, cepequaK ,,vidutiniokas“, nsipluiak »Pirmokas“; bicinykas, nakcigonykas ,,bendrabugio komendantas“, gyvatnykas »gyvatiy gaudytojas, jy pardavinétojas“, tdrpinykas ,,balkis darzinéje, skiriantis Saline nuo aslos“, gréibinykas — BbidatHik ,,i8davikas“, nakynnik »»pitkéjas“, naqwasHik ,,pataikiinas“, BasyHik ,,karo vyras“, sacHik ,,eigulys“*; saldzfné ,,meduolis“, Zemyné ,,zemuogé“, toljné ,,toluma“, slapfné ,,8lapuma“, tankjné ,,tankumynas“ — rapaupiia ,,karStenybé“, upépy3ina ,,kietuma“, Obicrppina ,,greitumas“, BbILIbIA ,,aukStuma“, usmina ,,Siltumas“; gyvatd ,,gyvenimas“, balbata »Plepéjimas“, /ipata ,,kas suply8es, vieny lopu“ — nycrata, wa6pata, upictara, wecuata ir pan. Tiek lietuviy, tiek ir vietos baltarusiy tarmése yra gyvai vartojami iteratyvinés ir frekventatyvinés reik$més prieSdéliniai eigos veikslo veiksmazodzZiai (lietuviy su priesagomis -inéti, -dinéti, -dyti, baltarusiy — -ipatib, -bipaltb, -aBallb, -sBallb, -OYBallb, -eYBallb), pvz.: liet. ateidzyc ,,ateidinéti*, atbégdzinéc ,,dainai atbégti“, atvazuodzinéc ,,daznai atvaziuoti“, balt. — 3anennipayb, saTpbiMsipatp, nanpblJsATallb, PaclsHiBallb ir kt. Abiejose tarmése gana platiai vartojami ir kuopiniai skaitvardZiai, pvz.: udu (=nu8ové) dvéjety vilkq Btrm, pefkety visty turi Dv; ataj trdjetas cigény (=¢tigony) DS, bivo Sa%etas vaiki SM, balt. — ABYX Ca Mar Mpbilllo; y MAKE TPOX CHIHOY i JayKa; cipoT Ya THIPOX Hac Obin0. Baltarusiy literatirinéje kalboje (0 taip pat ir lietuviy) Siuo atveju labiau linkstama pastaruoju metu vartoti kiekinius skaitvardZius, pvz.: y MaHe TpPbI CbIHbI i WauKa; ABa CbIHbI *KbIBylb, plg. lietuviy af turiu tris sinus ir dukterj; du stiniis gyvéna ir pan. Abiem tarmém labai bidingas ir platiai vartojamas jnagininkas be prielinksnio, pvz.: spdrdos kédjom; dre’ jauciais; jlu pradura; vienu rankt papjou vilky, plg. balt. naroii nactyKay; pykoli Kacini ir pan. Gretimose lietuviu tarmése inagio jnagininkas kartais jau linkstamas vartoti su prielinksniu sw, tatiau vietinéje lietuviy tarméje Sio proceso beveik nepastebima. Nors abiejose tarmése vartojamas bivio jnagininkas (pvz.: dnas yrai daktaru ,,jis yra gydytojas“, bocia bivo aiguliu »tévas buvo eiguliu“, plg. balt. sua Oita HacTayHineli ,ji buvo mokytoja“, TpaxkbIy 2XKbILE A CHIKOM ,,pragyveno amZiy eiguliu“), tatiau pastaruoju metu Salia jo konstrukcijy vis dazniau jsigali galininko su prielinksniu uz konstrukcijos, pvz.: visy sa buicj buvaii az aiguliy, plg. balt. Sbinb 3a NpaBaHika; ava Opina 3a racnablHi0, 6H cray 3a CTAPUIbIHY; Bbl ByUbITecb 3a BY YL A Tel, plg. dar lenk. wynajqé sig za str 62a ir kt. Abiejose tarmése vietoj bitojo laiko neveikiamuju dalyviy vienaskaitos ir daugiskaitos vardininko platiai vartojamos jy bevardés giminés formos, pvz.: drdbinés kélnés pasitita Eis; pievos ixdrta ir Zoliq priséta SM; Zmogis maiSi sklepan (=risin) ifimesta Lg, plg. balt. caiaxanb BLlapaHo i TpaBbl NacesHo, noprKi nambiTo. Abiejose tarmése gausu atveju, kai sakinyje pazyminys eina po pazymimojo Zodzio, pvz.: uzpviole’ jy vilkai tréis Lg; gieddj siesmes Sventas SM; paardé (=iSardé) c¥ltus visiis Btrm; suvdre* kap gyvulius kokius Dy, plg. balt. Ha aro Hanasi BoYKi TpLI; naliMoy AyYXOM CBATHIM ,,i8éjo kur kojos ne8a“; nse nechiio cBaTyto ir pan. Siose tarmése platiai vartojama ir daugiau bendry ar panaSiy sintaksiniy konstrukcijy, pyz.: dnas juékias iz manij, plg. balt. ant cmsiouns 3 Hac; lenk. on Smieje sig ze mnie, bet rus. cMeloTcn 226 Ha Hamu; saldésnis uz médy, plg. balt. canaysetimm 3a Mel; lenk. jestes starszy niz ja, bet rus. cnaxe mena; vilkas atéjj ir papjov{ téliy, plg. balt. BOYK NpHWOYUbI 3 Jecy i 3apesay ub uaa, bet rus. BOK TIpHleJ Cc Jleca HW 3apesan TeneuKa. Kontaktuojamoje lietuviy tarméje pastebéta ir nemaza nykstantiy, vien tik jos sistemai bidingy gramatikos elementy. Jie nyksta, be abejo, todél, kad kitose kontaktuojamose kalbose néra tiesioginiy atitikmeny, ir ju egzistavimas néra palaikomas i8 aplinkos. I§ pradziy paprastai smarkiai susiauréja tokiy kalbos elementy vartojimo sfera, pradeda blésti ju reikSmé, jie patys nyksta, stabaréja, tatiau dar tam tikra laika laikosi tarméje. Pastebéta, sakysime, kad vietinéje lietuviy tarméje yra gerokai apiblukusi tia nykstantiy dauginiy skaitvardZiy reik’mé. Juos paprastai pakeitia kiekiniai skaitvardziai. Kadangi dauginiy skaitvardziy reik$mé yra gerokai iSblésusi, tarméje jie kartais yra maigomi su kuopiniais ir vartojami pastaryju reik¥me, Pvz.: mes gyvénom pejfikelios ar §é§elios vaFsnos nog Valkinjky, Ski; pefikelius vaikiis uzaugino SM ir pan. Cia taip pat smarkiai apnykusi ir kitoms kontaktuojamoms kalboms nepazistama pusdalyvio kategorija. Pastaruoju metu retos pusdalyviy formos tarméje yra sustabaréjusios, o kartais vartojamos ir vietoj dalyviu, PVZ.: dnys aina ir aidamit (=eidami) visa ( = vis) gieda Dv; kdsém bulbas an seiknés sédédama (=sédédami) Eis; rddoma kiski kylposa gulédamy (=gulintj) Lg; vilkas pvtole* ganydamy (=gananti) kdrves piemenj SM; juokdami(= juokdamiesi) vazdu Btr; Zmonii, aidamg (=einantiy) ragéjau Dv; girdéu, kas tai ia ir vis arciat aina tiZdama (=iZdamas); kitas Zmogis medzi (=miske) stovédama (=stovédamas) ragéj DS. PanaSaus pusdalyviy vartojimo atvejy pasitaiko ir izoliuotose lietuviy tarmése Baltarusios TSR™. Sudurtiniai veiksmazodziy laikai tia irgi palyginti reti. Juose vartojamy dalyviy formos smarkiai niveliavesi. Vietoj vyriskosios ir moteriSkosios giminés biitojo laiko dalyviy vienaskaitiniy formy tia visais atvejais bevartojama tik ju vyriSkosios giminés daugiskaitos vardininko forma, savo funkcijomis artima baltarusiy kalbos padalyviuil®, pyz.: vilkas atskridj (=atbéges) Lg; mergutdité (=mergaité) a psraudéjj (=apsiraudojusi) SM; kuméleasiF gi (=apsirgusi); dnas nuzgafdj (=nusigandes) Dv ir pan., plg. balt. my Ha Baiine NarinwWh; Baya Japory 3aus ym; éx 3 Mincka npbiexayuinl. Apskritai, vietoj sudurtiniy veiksmazZodziy laiku Gia vis da%niau imami vartoti vientisiniai, tatiau ir jy vartojimas daZnai yra gerokai sumises, kartais gana neiprastas ar lietuviy kalbai nebiidingas, pvz.: kad a¥ nueinn (= bitiau nuéjes), tai padar tisiu (=bitiau padares) Br ir pan. Pietrytiy Lietuvoje kontakt uojantiose lietuviy ir slavy kalbose yra atsirade ar iSrySkéje Sie gramatiniai reiSkiniai: 1. Vietinéje lietuviy tarméje vartojama nemaza slavy kalby pavyzdziu sudaryty zodziy bei sintaksiniy konstrukcijy. 18 ju minétini: semantiniai veiksmazodziy prieSdéliy vertiniai ir skoliniai, bidvardziy laipsniy semantiniai skoliniai, atskiry prielinksniy slaviSkas vartojimas bei linksniy valdymas ir pan. Vietinéje baltarusiy tarméje pastebéta lietuviskos Zodziu darybos ir sintaksés elementy. Tai “ Zr. J. Senkus. Laziiny tarmés tekstai, LKK, t. 2, Vilnius, 1959, p. 220; E. Grin veckiené, LKK, t. 3, Vilnius, 1960, p. 193; plg. dar J. Lipskiené ir A. Vidugiris, Di Ski tarmé, kn.: Lietuviy kalbos gramatiné sandara (LKK, t. 9), Vilnius, 1967, p. 211. % Plg. T. Tl. Jlomrnen, Beaap yccknii ssuix, p. 113; Hapsicsi na Genapyckali misnextanorii, Mincx, 1964, p. 286, 288—290. 15° 27