Lietuvių ir slavų kalbų gramatinio kontaktavimo reiškiniai pietryčių Lietuvoje

LIETUVIŲ KALBOS GRAMATIKOS TYRINĖJIMAI LIETUVOS TSR MOKSLYU AKADEMIJA LIETUVIU IR SLAVU KALBU GRAMATINIO KONTAKTAVIMO REISKINIAI PIETRYCIU LIETUVOJE E. GRINAVECKIENE Pietryčių Lietuvoje yra vietų, kur gyventojai kalba keliomis kalbomis. Pavyz- džiui, į pietus ir pietvakarius nuo Vilniaus (pietvakarinė Vilniaus rajono dalis, ry- tinė Trakų rajono dalis, Eišiškių rajonas) daugiausia kalbama baltarusiškai, jau- nesni vietos gyventojai linksta kalbėti lenkiškai, beveik visi moka rusiškai, o kai kurie 70 ir daugiau metų seneliai moka dar ir lietuviškai. Lietuviškai kiek supranta, o kartais ir kalba mokyklinio amžiaus vaikai, taip pat atskiri viduriniosios kartos žmonės. Daugelyje šio ploto vietų senesni žmonės dar gerai atsimena tuos laikus, kai jų seneliai ir tėvai tarpusavyje kalbėjo lietuviškai, tačiau su savo vaikais ir vai- kaičiais jie jau buvo pradėję kalbėti „paprostu“ (t.y. baltarusiškai). Šalčininkų apylinkėse, pavyzdžiui, lietuvių kalba iš kasdienės vartosenos pasitraukė maždaug prieš 70—80 metų, tačiau iki I-ojo pasaulinio karo čia dar buvo nemaža žmonių, kalbančių lietuviškai!. Kaimuose, esančiuose toliau nuo stambesnių administra- cinių ir kultūrinių centrų, prie prastesnių kelių ir nuošalesnėse vietose lietuviškai laisvai buvo kalbama ir iki buržuazinės Lenkijos okupacijos, t. y.iki 1920m. Ši okupa- cija nemaža prisidėjo prie lietuvių kalbos išstūmimo. Tačiau lietuvių kalba šiame plote nebuvo visiškai užmiršta?. Tuo metu lietuviškai kalbėjo daugiausia vyresnės kartos žmonėš. Dabar daugumas senesnių šio krašto lietuviškai kalbėjusių žmonių yra jau išmirę, o išlikusių būrelis diena iš dienos pastebimai retėja. Senesnių žmonių tarpe pasitaiko tokių, kurie yra tiek primiršę lietuviškai, kad jau maža ką gali šia kalba pasakyti, nors ne vienas prisipažįsta: aš visa pažšsistu, kų sakai? „aš visa su- * Plg. Lietuvių kalbos atlaso medžiagą, užrašytą iš Šalčininkų, Šalčininkėlių, Butrimonių, Dau- gidonių, Didžiūjų Sčlų, Bafčių (Lietuvos TSR MA Lietuvių kalbos ir literatūros instituto rankraš- tiniai fondai). * Pavyzdžiui, iš Šalčininkų valsčiaus 1942 m. gyventojų surašymo statistinių duomenų, saugomų LTSR MA Lietuvių kalbos ir literatūros instituto rankraštiniuose fonduose, matyti, kad Šalčinin- kuose tuo metu lietuviškai dar kalbėjo 26 asmenys, Ažūlomyje — 56, Mažučsiuose Baušiuosė — 30, Milvyduosė — 5, Mikantonysė — 86, Klynuose — 27, Širviuosė — 16, Kameninkė — 17, Vin- ciapolyje — 5, Dainiškėse — 47, Stūkų Ūtoje — 6, Tribonysė — 1, Pamūrinėje — 1, Pašalčyjė — 7. * Tarminiai pavyzdžiai straipsnyje daugiausia pateikiami literatūrinės kalbos rašmenimis, tik balsiai i, y, į ir ė po sukietėjusių priebalsių žymimi ui, £. Šių nekirčiuotų balsių ilgumas žymimas taš- ku raidės dešiniajame šone aukštai, kirčiuotų ilgumą rodo priegaidės ženklas, pvz.: krato ~ krito, roitas ~ rytas, graižo ~ grįžo, pelo: ~ pėlė, pels ~ pelė Btrm. Raidee žymimas paplatéjes balsis e, pvz.: bernelis — bernėlis SM. Baltarusių kalbos pavyzdžiuose raide 2 žymimas priebalsis visais atvejais tariamas frikatyviškai. 219 prantu, ką sakai“. Jie paprastai atsimena tik kai kuriuos lietuviškus žodžius, daiktų pavadinimus, moka lietuviškai suskaičiuoti bent ligi šimto, atsimena vieną kitą lietuviškos dainos nuotrupą, gali lietuviškai išplūsti netikėlį ir pan. Yra čia ir vienas kitas vietinis senelis, dar palyginti gerai kalbantis lietuviškai, galintis papasakoti apie senovės laikus, apie savo gyvenimą, buitį, padainuoti lietuviškų senovinių liaudies dainų, pasekti pasakų, užminti mįslių, minklių ir pan. Tiriamajame plote buvo labiausiai ieškoma kaip tik tokių pateikėjų. Yra pagaliau čia nemaža vidurinio- sios kartos žmonių, kalbančių tarpusavyje baltarusiškai ar lenkiškai, tačiau supran- tančių ir šiek tiek galinčių kalbėti lietuviškai. Jie paprastai moka pasakyti vieną kitą lietuvišką frazę, atsakinėti į kasdieninius klausimus ir kt. Šio ploto jaunimas lietuvių kalbos yra šiek tiek pramokęs mokykloje, tačiau tarp savęs lietuviškai beveik ne- kalba. : Stebėti kalbiniams procesams, vykstantiems šiame plote, Lietuvos TSR MA Lie- tuviy kalbos ir literatūros institutas 1952 — 1967 m. laikotarpiu yra suorganizaves keliolika dialektologiniy ekspedicijų. Viena iš jų 1966 m. buvo vykdoma kompleksis- kai su Baltarusijos TSR MA J. Kolaso Kalbotyros instituto dialektologais. Iš viso čia ištirta 17 gyvenamųjų punktų: Marijampolis (Vilniaus rajonas), Tra- kai, Baičiai, Šklėriai, Lygainiai, Paneriai (Trakų rajonas), Senieji Macėliai, Rūdinin- kai, Didžiosios S&los, Šalčininkai, Šalčininkėliai, Daūgidonys, Butrimonys, Vėžionys, Eišiškės, Kaniūkai, Dievėniškės (Eišiškių rajonas)?. Ne visų šių punktų medžiaga vienoda ir lygiavertė. Vienur vietinė lietuvių tarmė yra labiau paveikta slavų kalbų, kitur — mažiau. Lietuviškiausi iš jų yra Marijampolis, Senieji Macéliai, Didžiosios Sėlos, Butriménys, Dievėniškės. Kiekviename iš šių gyvenamųjų punktų tyrinėjimo metu išsamiau buvo apklausinėta po 3—6 vyresnio amžiaus vietinius gyventojus, tik Trakuose, Lygainiuose ir Paneriuosė tokių terasta vos po 1—2. Ekspedicijų metu daugiausia dėmesio buvo skiriama vietinei palaipsniui nykstan- čiai, o kai kur ir visai baigiančiai išnykti lietuvių kalbos tarmei, ypač jos gramatinei sandarai, fonetikai, leksikai, vietų vardams, taip pat joje pasitaikantiems superstra- tiniams reiškiniams, atsiradusiems dėl kontaktuojamų kalbų įtakos. 1966 m. kom- pleksinėje ekspedicijoje trijuose gyvenamuose punktuose (Senuosiuose Macéliuose Senuosiuose Trakuose ir Butrimonysė) straipsnio autorės buvo stebima ir vietinės lietuvių kalbos įtaka kitoms kontaktuojamoms (daugiausia baltarusių) kalboms. Stebint šios teritorijos kalbų tarpusavio kontaktus ir jų įtaką tų kalbų žodžių darybai ir gramatinei sandarai, visų pirma krinta į akis darybiniai-semantiniai ver- tiniai ir skoliniai. Vietinėje lietuvių kalbos tarmėje yra gana gausu semantiškai išverstų veiksma- žodžių priešdėlių, perėmusių lietuvių kalboje vartojamų įprastųjų veiksmažodžių priešdėlių funkcijas, pvz.: atbyrėj (=nubyréjo) obuoliai; ragutėlas paldužysi (=sulaužysi); po cyltu duob@lor pakasė (=iškasė) Dv; pamušė (= sudaužė) paiity; karaivis uso vé (= nušovė) žmogų; žiedų atvogé (= pavogė)šlč; apldisk (= paleisk) gyrnas — ploniaii (= smulkiau) mals DS; pdlku (= lazda) apsispiria (= pasispiria) Šičn; pralydėjau (=palydėjau) sesūtį; nesustės (=nenustos) graita lietūs Mri; už( =į)lankų pérvirto (= pavirto); aršūlo (=iššalo) vyšnios; visa pakentéjom (=iškentėjom); ėm ir pravūrė (= pavarė) jy nuog savi; jam rankas palaužė (= iš- * Žr. šių punktų tarmine medžiagą, saugomą Lietuvos TSR MA Lietuvių kalbos ir literatūros instituto rankraštiniuose fonduose. 220 laužė); ana atskuta (=nuskuta) bulbas Kn; atpidu (=nupiové) kūcinu viodegy; usirgsit (=susirgsite) nog tos dionos; usisiko (=apsisuko) galva; vyro motka (=motina) praskaité (= perskaitė) laiškų; tvora padrūskė (=sudraské) kaptony (=švarką); sūkepa (=iSkepa) dėšrų; pračyrškino (=uZirskino, uZspirge) riebuliais; apsižagnėju ( = persižegnoju) lietūviškai; ažverkė ( = pravirko) giliai; pagūrino (=išmušė) ldngy; visos dūkterys patekėjį (=ištekėję); sūvirė (=idvi- rė) dešime paūtų Lg; atkifto (=nukirto) vyru rafikų Trak: visi ma draugai seniai pamiré (=išmirė) ir jų kaulai papūvo (=supuvo) SM. Šio tipo darybiniai vertiniai tarmėje yra gajūs, ir jų vis daugiau joje atsiranda. Tarmėje pasitaiko nemaža veiksmažodžių su slaviškos kilmės priešdėliais, pvz.: razbriūiko (=iSbrinko) tešmuo; razdaré (=atidarė) duris; razbaidė (=išbaidė) vištas Dv; raspiou (= perpiové) per pusi; razmaišo (=išmaišo) būlbų brazdus: rasižojį (=išsižioję) klaiiso Lg; rasisvéikino (= atsisveikino) su visais Trak; gegule: padmeté (= padėjo) paiity; padnesé (= atnešė) po durimi SM®. BaltarusiSkas priešdėlis pa- kartais pridedamas ir prie lietuviško priešdėlinio veiksmažodžio. Toks veiksmažodis paprastai įgauna veiksmo, vykusio praeityje, dažnumo reikšmę, pvz.: paišmirė (= išmirė vienas po kito) žmonės; papamiFso (= užmiršo vieną po kitos) sekmės Dv, Lg; paapkloėostė (=apklostė visus iš eilės) sa vaikūs; papariūko (=surankiojo) viogas Btr; paaZukéle (= sukėlė vieną po kito) mėdziuosa; paaž ūrišė (=apraištė) ébelis; paapšlūostė (=nušluostė visiems iš eilės) nosis SM“, plg. balt. napasBitauua, rianparyJibBalub, nanpakaJynJiBaib, nanpakicaub, naHakapailb, naaTXaisillb, nanaesxaib, nanpsbiisgrans ir kt." Retais atvejais pasitaiko ir su slaviškos kilmės priešdėliu vienas kitas prieveiksmis pvz.: panedaūgį „po truputį, pamažu“ Lg, DS; panedaūgelio „po truputį“ Btrm. Baltarusių kalbos būdvardžių, turinčių priklausymo reikšmę, pavyzdžiu čia pa- daroma ir atitinkamos reikšmės lietuviškų daiktavardžių su įvardžiuotinių būdvar- džių galūnėmis, pvz.: sėnioj (=senelio) pirkėle:; é5kioj (=ožkos) skūra (= oda), barūninoj mėsa „aviena“, kdrvysis (= karvės) pienas SM; Gabrukiej (= Gab- ruko) laukai, Petriukoj (=Petriuko) žūmė Lg, plg. vietinės baltarusių tarmės Gadinbie ryci, KapoBinae MaJiako, Auronaynas Xara. Daiktavardžių su įvardžiuo- tinių būdvardžių galūnėmis pasitaiko ir izoliuotose lietuvių tarmėse Baltaru- sijos TSR*. Slavų kalbų kiek paveikta ir būdvardžių laipsnių daryba. Vietoj aukštesniojo laipsnio formų baltarusių kalbos pavyzdžiu čia dažnai vartojamos aukščiausiojo laipsnio formos, pvz.: gerdusio (= geresnio) gyvėnimo nėrai (= nėra) kap kalkozi (=kolūkyje) Lg; nérai gardzidusio (= gardesnio) per (= už) végélo: ir per lynų SM (plg. balt. y msiHe Obly crapsiiubl Gpar; éH Obly nBapajzelinsi 3a Mane). Aukščiau- siojo laipsnio formos dažniausia yra daromos su slaviškos kilmės afiksu nai-, 5 Žr. dar Z. Zinkevičius, Lietuvių dialektologija, Vilnius, 1966, p. 30. * Daugiau pavyzdžių žr. J. Lipskienė ir A. Vidugiris, Dieveniškių tarmė, — Lietuvių kalbos gramatinė sandara (LKK, IX), Vilnius, 1967, p. 203—204. * Dar plg. Kype cyuacrnait Genapyckaii Jireparypuai! Mobi, Mineck, 1957, p. 156. * Žr. J. Senkus. Kai kurie Lazūnų tarmės ypatumai, — MAD, A, I, Vilnius, 1958, p. 187; E. Grinaveckienė, Tarmių medžiagos rinkimas lietuvių kalbos atlasui, — LKK, III; Vilnius, 1960, p. 193, 221 pvz.: naigardziausi (=gardZiausi) obuoliai; naigerdusia (= geriausia) žuvis Btrm, plg. balt. HaliBeiusiiubl, HaiOsaeiwbl, lenk. najwiekszy, najliepszy, najswig- tszy. Sudarant visų aukščiausiąjį laipsnį, prie nurodytosios aukščiausiojo laipsnio formos dar pridedamas ir lietuviškas darybinis komponentas kwo-, pvz.: kuonai- graždausia „Visų gražiausia“, kuonaimeilidusia ,,visy meiliausia“. —— Atskirais atvejais šio ploto lietuvių tarmei nėra svetimos ir slaviškos kaitybinės formos arba jų kontaminacija su lietuviškomis. Baltarusių ir lenkų kalbos galėjo skatinti lietuviškų priešdėlinių sangrąžinių veiksmažodžių sangrąžos dalelytę vartoti ne tik tarp priešdėlio ir šaknies, bet ir galūnėje (nors žymiai rečiau), pvz.: netūpinosi „nesiskandino“, neluposi „nesimušė“ SM, Lg; inikasėse „įsikasė““, ažjuokėse „Ssusijuokė“ Btrm, plg. balt. Taninua, Ginna, 3akanauua. Kartais čia randame veiksmažodžių net su dviem sangrąžos dalelytėmis, kurių viena tarp priešdėlio ir šaknies, antroji — galūnėje, pvz.: norėjom gyvénc, ale (=bet) nezgy- vėnas Kn. Kartais sangrąžos dalelytė prie veiksmažodžių (ir dalyvių) čia dedama ir tais atvejais, kai žodis neturi sangrąžinėms formoms būdingos reikšmės, pvz.: sūnūs suslankéjis (<sulenkėjęs) visai Kn; tu insišlūpinsi (=sušlapsi) vandenin Dv, plg. balt. anaasiubia, BbiMOuBanua. Nesvetimi šio ploto lietuvių tarmei ir at- virkštiniai atvejai, kai sangrąžinės reikšmės veiksmažodžiai sangrąžos dalelytės neturi, o ši jų reikšmė nusakoma analitinėmis priemonėmis, pvz.: paimk pas sdu „pasiimk“ Dv; nūveža an sau kiémo, déda vainikų an sa galvės „,„dedasi vainiką ant galvos“, rové sau plaukus „rovėsi plaukus“ Lg. Retkarčiais vietoj sangrąžinių veiksmažodžių (panašiai, kaip baltarusių ir lenkų kalbose) vartojami paprastieji, pvz.: užmovė (= užsimovė) pirščinį ir pradėj rduc dzylges Lg; s ūmušė (= susimušė) raiikų net verkia Btrm; uždėj( = užsidėjo) vilkas kėjų in vežimo Brč. Greta aptrumpė- . jusiy ir įprastinių tariamosios nuosakos trečiojo asmens formų (jei mylėt, tai tep nedaryt) pasitaiko formu su sveikesnėmis galūnėmis ir dar su formantu b, pvz.: kad kas nevoktumb mėdzių Trak; kat ragétumb, kap svietas (= žmonės) gyvéna SM, plg. balt. npHHec 6 Th Baabl; 3alinIOV 6 Th. Veiksmažodis būti esamajame laike čia, kaip ir baltarusių kalboje, dažniausiai neasmenuojamas, 0 jo trečiojo asmens forma yra perėmusi visų kitų asmenų funkcijas, pvz.: aš yra gryšnas „aš esu nusi- dėjęs“ Dv: tegu yra (=būna) jis Mrį; jūs yra (=esate) žmonės Kn, plg. balt. 5 (écup) uajaBeK; Bbi (écub) JIOjJ3i. Veiksmažodžių daugiskaitos pirmasis asmuo čia retkarčiais turi galūnę -ma, pvz.: gyvulius varoma (=varome) an linijos Trak; visų žiėmų sūkėma ( = sukome) gyrnas Lg. Veiksmažodžių daugiskaitos pirmojo as- mens galūnė -ma apskritai yra būdinga žemaičių tarmėms. Liaudies dainose retkar- čiais ji pasitaiko ir kupiškėnų šnektos plote®. Pietryčių Lietuvoje ši galūnė greta vi- suotinai šiame plote vartojamos galūnės -me pasitaiko daugiausia tik tose vietose, kur lietuvių kalbos sistema yra labiausiai apsilpusi, todėl čia, mūsų supratimu, ji labiau sietina su atitinkama baltarusių kalbos galūne: 3anjiaubiMa, rraGaubiMa??. Vietos lietuvių tarmėse yra nemaža slavų kalbų pavyzdžiu sudarytų sintaksinių konstrukcijų. Iš jų minėtinos šios: 1. Prielinksnio ant konstrukcijos vartojimas veiksmo krypčiai, tikslui, daikto kokybei, veiksmo kiekybei reikšti, pvz.: stato pietlias (= kilpas) an kiškio ir an briedžio Lg; ūj an vokiečio Mri; atdj duktė an trijij akiū SM; žūro an miško: * Žr. Z. Zinkevičius, Lietuvių dialektologija, p. 336. 10 Plg, T. II. Jlourbes, Beaopyccknit xa3six, Mocksa, 1951, p. 102. 222 nubėgo an paršėlių balso;raikia padalyc an trijų Brč, plg. balt. naTas Ha 3aiina; Kauka Ha Tpbl OUuH; JĮ3AJIŪ Ha TPbl YacLy. 2. Prielinksnio dėl konstrukcijos vartojimas veiksmo objektui ir tikslui reikšti, pvz.: aš dėl marcids šūšuras SM; vyžai dėl senū gerai Kn; aš dėl jūsų nesaky- siu draūgas „jūsų nevadinsiu draugu“ Ski; vyras dėl žmonės dūonų dioda Mri; pripečka (= priežada) dėl ūgnės: dzieska (= gelda) dėl mėsos Lg; adau skripkė- lor (=smuikelį) dé! rėvūlio Dv, plg. balt. ss 3pabmo rata A3ensi Bac; JĮ36JIA HaBeCTKi 51 JA3eBep. 3. Prielinksnio palei konstrukcijos su kilmininku vartojimas veiksmo vietai reikš- ti, pvz.: meška palei šitos moterės padėj kainų mėdo Brč, plg, balt.kans Gabi. 4. Prielinksnio po konstrukcijos su vardininku vartojimas veiksmo objektui reikšti, pvz.: veikė po mocinai Dgn, plg. balt. nnaxkaus na Manepbi; paglosto mėš- kaipo galvai Br, plg. balt. yYAapibiia na cnike. 5. Prielinksnio prieš konstrukcijos su įnagininku vartojimas veiksmo laiku reikšti, pvz.: prieš trimi karaliais Škl, plg. balt. nepan aabesnam. 6. Prielinksnio už (ažu, až) konstrukcijos vartojimas su kilmininku: a) veiksmo laikui reikšti vietoj prielinksnio prie konstrukcijos, pvz.: da būvo už Mikalėjo (= Nikalojaus laikais) SM; už cėro (=caro) būvo prispausta kalba: sa kalbos sarmūcinos jauni Lg; už Lankijos (= buržuazinės Lenkijos laikmečiu) ūtūrinom (=kalbėjom) lietūviškai Btrm: tai būvo da už ma atminciés „to aš dar neatsimenu“ Trak., plg. lenk. za žicia, za kréla, za mojej pamięci; b) veiksmo laikui reikšti vietoj prielinksnio po konstrukcijos, pvz.: už tės vainės (= karo) pamiré Mrį:; ¢) veiksmo trukmei reikšti vietoj prielinksnio per konstrukcijų, pvz.: ažu va- saros ciek daug nenudzyrbsi; ažu vienés valandos ir nuainū Kn. d) Veiksmo vietai reikšti vietoj prielinksnio iš už konstrukcijos, pvz.: žmogūs žūro už krūmo Trak, plg. balt. 3-3a KycTa; e) veiksmo priežasčiai reikšti vietoj prielinksnio per konstrukcijos, pvz.: aš svieto (= žmonių) nemačiaii už asary:; už ta vaik i aš negaliū gyvénc Lg, plg. balt. 3-32 CJIE3; 3-3a Ballbi; f) veiksmo“ priežasčiai reikšti vietoj prielinksnio dėl konstrukcijos, pvz.: stovė- jau už vandenio litaro (= litrą) Ski; tai ir pjksim (= pyksimės) ažu vištų Kn. 7. Prielinksnio už(ažu, až) konstrukcijų su galininku vartojimas: a) veiksmolaikui reikšti vietoj prielinksnio už (ar po) konstrukcijos su kilmininku, pvz.: ažu tris nedėlias (=savaites) būvo veséilia (= vestuvės) Dv; už tris mé- nasius bus ketveri Ds; uz metus pargrįžo; grįši už metus už dvejūs; už kokį (=kiek) laikų cigdnai ( = čigonai) invaždu Lg, plg. balt. ycé anbuinacs 3a aJIHV MinyTy; lenk. wrdce sig za godzine; b) veiksmo krypčiai reikšti vietoj prielinksnio prie konstrukcijos, pvz.: vaikai skraiida (= bėga) už šitų gaisrų SM; c) veiksmo priežasčiai reikšti vietoj prielinksnio dėl konstrukcijos, pvz.: ažu ty arklįir gūla ir kėlia Mrj, plg. balt. 3-3a Kaus; d) veiksmo priežasčiai reikšti vietoj prielinksnio per konstrukcijos, pvz.: ažu dufnių (= kvailį) visų bažnyčių pragaišino (= pražudė), plg. balt. 3-3a JVpHA; e) veiksmo objektui reikšti vietoj prielinksnio į konstrukcijos, pvz.: už lankų pdrvirto Kn; ūnas jūnkės (= mokėsi) až kunigy Lg, plg. balt. Byubinua 3a JokKTApa; 223 f) veiksmo objektui reikšti vietoj kilmininkinės konstrukcijos, pvz.: adau dukte- ri už jį Lg; and už plaukus ém mani Kn, plg. balt. ajtaub 3a sro; g) veiksmo objektui reikšti vietoj neprielinksninės įnagininko konstrukcijos, pvz.: susiėdas (= kaimynas) apsirangė už vėlnių Lg; raiky už sūktuvį padarė, pirštų — už klėmkų (=rankeną) Trak, plg. lenk. przebrač sie za kobietę; mieč się za piekną; balt. én nepaalį3eycs 3a uopra. 8. Prielinksnio už(až) konstrukcijos su įnagininku vartojamos vietoj konstruk- cijų su kilmininku vietai reikšti, pvz.: šienduna až Merkiū SM, plg. balt. kacini 3a pakol. 9. Pasitaiko atvejų, kai veiksmažodžiai testi, iškišti, atminti, šaukti, imti čia kar- tais eina ne su galininku, kaip literatūrinėje kalboje, o su kilmininku, pvz.: tįskit (=traukit) jo in viifšų; iškišo ylgo snapo Brč; atminé jo vafdo DS; kam šaūkiat dziėvo SK; pašaukė palicijos (= miliciją) Dv; tėvai norėj, kad jos imi Škl., plg. balt. usirkynb y ca6e naBerpa; HOCa BBICYHYIlb; VCIIOMHILIb UAJIaBe- Ka; npacillb JanaMori; npacillb CJIOBa; y3sillb CJIOBA. 10. Veiksmažodis dalytis čia baltarusių kalbos pavyzdžiu vartojamas su įnaginin- ku, pvz.: sėdės dalycis pinigais Dv, plg. balt. 3;Jūuna xJieGomM. 11. Prieveiksmis aplinkui atskirais atvejais yra vartojamas kaip prielinksnis, einantis su kilmininku, pvz.: apliūkui kiškio apstoj aves; apliūkui trobū — mė- dzias (= miškas) Brč, plg. balt. HaBoKaJI Bo3epa pacTyilb JpaBbi. Atskirų sintaksinių konstrukcijų — slaviškos kilmės vertinių — čia pasitaiko ir daugiau, pvz.: atėj dzieny apie dzvylikų valandų (= dvyliktą valandą) Brč, plg. balt. npbmuoy y jįBaKanuaub yacoy; bus kilomatry (=kilometrai) šaši Kn, plg. balt. Gyjį3e Kijsomerpoy wisclb; vienas vienų (=kitą) pririša pas bėržų: vienas iš vieno (=kito) atimdo Dv, plg. balt. uicnyub ajsin annaro; išėj aic pievon DS; nuginé ganyc avis Dv; išvedė vésc tufgun Kn ir pan. Apskritai, daugiausia slaviškų žodžių darybos ir gramatinės sandaros skolinių bei vertinių pasitaiko buitinėje kalboje, o liaudies pasakojamojoje, ypač jos dai- nuojamojoje tautosakoje, jų yra daug mažiau. Antra vertus, kai kurių lietuvių kalbai būdingų žodžių darybos ir gramatinės sandaros elementų pasitaiko ir vietinėje baltarusių tarmėje. Čia sakysime, dažnos mažybinės priesagos -VJISi || -I0J11'1, -yk || -10K!? (ir jų vediniai — -yKylb, -efiuyk, -YJIIOK, sfuyk. Šių priesagų vediniai atitinka vakarinių dzūkų tarmėse gyvai vartoja- mus priesagų -ulis, -ulė, -(i)ukas, -uliukas, -ukucis ( = ukutis),-eičiukas ( < -evičiukas) darinius. Su priesagomis -Y/IS|| -10JISI, -yK || -I0K dažniausiai daromi mažybiniai ir maloniniai asmenų vardai ir bendriniai žodžiai, pvz.: Axyas „,Adulė“, Ilarpyjisi „Petrulė, Petrutė“, Cracionsn „„Stasytė“; [larpiok „Petrukas“, Sluyk „Jonukas“, 1 Šio ploto baltarusių tarmėje gausiai vartojami mažybiniai ir maloniniai priesagos -yas dari- niai, mūsų manymu, laikytini lituanizmais, kadangi lenkų kalboje, su kuria artimai kontaktuo- jasi vietos baltarusių ir lietuvių tarmės, pasitaikantys šios priesagos dariniai yra reti ir paprastai daž- niausiai turi kitas reikšmes, plg. Jan Loš, Gramatyka polska, Cz. II, Slowotworstwo, Lwow, Warsza- wa, Krakow, 1925, p. 48; dar plg. J. Otrebski, Wschodnio litewskie narzecze twereckie, I, Kra- kow, 1934, p. 153—154; Gramatyka języka litewskiego, II, Warszawa, 1965, p. 128; LTSR MA Lie- tuvių kalbos ir literatūros institutas, Lietuvių kalbos gramatika, I, Vilnius, 1965, p. 274—275, 352. 12 Pietvakarių Lietuvos baltarusių tarmėse, kaip ir Baltarusijos TSR teritorijoje prie Lietuvos TSR pasienio, gausiai vartojami priesagos -ukas mažybinės reikšmės dariniai laikytini lituanizmais, kadangi likusioje Baltarusijos teritorijos dalyje jie yra reti ir dažniausiai turi kitas reikšmes, plg. Kype cyuacruaii Genapyckait JireparTypHaji MOBbI, p. 59. 224 T'a6pyk ,,Gabrukas“; MaMYJIA „mamulė“; pauions „dukrelė“, CHCTpYJIA „sesutė“, nsTYyJA „tetulė“, xanmyas ,,Zmonelé“, Garntoja „tėvelis“, ngimons „vaikelis“, Gpatyas „brolelis“, Ganbmyjs „didžiulė“, cnanyjia ,saldulé®; Gamiok „tėvelis“, ASANYK „senelis“, Gparyk „broliukas“, UATYMOK „tetulytė“, assiaymox „,seneliu- kas“, MaMYy/IOK „mamulytė“ ir kt. Trak. Priesaga -yx || -iok gana dažna ir šeimų pavardėse, padarytose pagal tėvo vardą, pvz.: 'a6pyki ,,Gabrio N. vaikai“, Jlami- HIOKi ,,Daminiko N. vaikai“, IOsioki „Juozo N. vaikai“ Trak, plg. liet. tarmės Gabriūkai ,,Gabrio N. vaikai“, Daminiūkai „Daminiko N. vaikai“. Sudėtinės prie- sagos -YKYlIb, -3HUyK yra gana plačiai vartojamos nevedusių jaunų sūnų pavardėse, padarytose iš jų tėvų pavardžių, pvz.: Kapnykym ,,Karpuko sūnus“, JKBip6- JYKylb ,,Zvirbluko sūnus“, Tamamsituyx ,, Tamasevidiaus sūnus“, Tpyceiiuyk ,,Tru- sevičiaus sūnus“ ir kt. Priesaga -yKyub pridedadama ir prie tėvo vardo. Tokie dari- niai paprastai Žymi nevedusių sūnų pravardes, pvz.: Anrykyns ,,Antanuko sūnus“, Ilarpykymp „Petruko sūnus“, l'a6pykyus ,,Gabruko sūnus“, plg. lietuviškus tarmiškus atitikmenis Karpukūcis, Gabrukūcis, Zvirbluk cis. Kai kurie vietinės baltarusių tarmės daiktavardžiai, skirtingai nuo baltarusių literatūrinės kalbos, yra tos pačios giminės, kaip ir atitinkami lietuvių tarmės daik- tavardžiai, pvz.: yapHbl Kpoy, Baijiiki ned, ajį3iH KaHay, plg. balt. Ik. uapHa Kpoy, BslJIiKas ned, ajįka KaHnaBa ir vietinės lietuvių tarmės jiiodas kraiijas, dzidziūlis pé@éus, vienas kandlas. Baltarusių tarméje apie Trakus, Sentosius Maceliūs, Lygainius ir Butriménis esamojo laiko veiksmažodžių vienaskaitos trečiojo asmens forma kartu su dalelyte HsAxaK, veikiausiai dėl lietuvių kalbos įtakos, yra vartojama ir leidžiamosios nuosa- kos daugiskaitos trečiojo asmens reikšme, pvz.: HXaH JIS A3eui V. Jec; Haxaii Hb 113¢ JĮ3eJISI Hac, plg. dar esamojo laiko vienaskaitos trečiojo asmens formų vartojimą daugiskaitos trečiojo asmens reikšme kitais atvejais: mscitb GpaTOY *BIBE; nuaJibi PYKOH i13€; Tpbl CbIHbI CJIYXKbIlIb V apMii; siHbl HeKaBIjį3e CipOTKi; ransie siė BOH, dar plg. balt. lk. nual PYKOH ifylib; SIHbI FaHSIONb SIE BOH. Vietinéje baltarusiy tarméje pastebéta ir keletas lietuviy kalbai artimy sintaksiniy konstrukcijų. Cia vartojamas lietuvių kalbai būdingas siekio kilmininkas, pvz.: NPBA Nasbl¥billb HAXKa; 5 naioy TarsISŲŲ36b cBaei CSACTPH;, siHA nahunIJIa narjsjseub KapuiHi, naiimoy TpaBbi Kacimb Trak, Lg, plg. balt. lk. naiimoy TPaBy Kacillb; NPLILLIH Narjasazeib Kapuiny. Būdingas šio ploto baltarusių tar- mei ir dalies kilmininkas, pvz.: &cup Takix JO A3ei; écub BayKoy; čCnb sirafiay; écub Gapasikoy „yra baravykų“ Btrm, Brg, Lg, Trak, plg. balt. Ck, écup TaKie JIO A3i; éClb iran; écub Takie Cnpaswl ir pan. Kartu pastebėta, kad iš kontaktuojamy tarmiy nenyksta kai kurie abiejų kalbų sistemoms bendri arba artimi darybiniai ir kiti gramatinės sandaros elementai. Nors vietinės lietuvių tarmės gramatinė sistema daugeliu atvejų yra kiek išjudinta kontak- tuojamų kalbų įtakos, ir šalia lietuviškų formų pamažu pradedama lygiagrečiai Vartoti ir skolinių bei vertinių, tačiau joje visai nenyksta priesagų -očius, -ūnas, -okas, -inykas, -ynė, -ata dariniai. Taip yra, galimas daiktas, todėl, kad atitinkamos prie- Sagos yra palyginti produktyvios ir vietos baltarusių tarmėje, pvz.: liet. Trak, SM, Lg Btrm pilvécius, šakėcius, galvécius, barzdocius — balt. cijiau, Gapajau, Bycau; 51HbI '* Pig. E. Grinaveckienė, Lietuvių literatūrinės kalbos ir tarmių sąveika, kn.: Lietuvių kalba tarybiniais metais, Vilnius, 1967, p. 172—173. 15 Lietuvių kalbos gramatikos tyrinėjimai 225 keikūnas, rejūnas „rajūnas“, pasalfinas, bastūnas — manryn „burtininkas“, 6aJ- Garyn „plepys“, CBICTYH, A3iKYH, Kpbikyn; šaipdkas, viliokas, pirmokas, variokas — ryask „dykinėtojas“, meassik „Vvariokas“, cCepejlHsiK ,,vidutiniokas®, nspliak „pirmokas“; bicinykas, nakcigonykas „bendrabučio komendantas“, gyvatnykas „gyvačių gaudytojas, ju pardavinétojas®, tdrpinykas ,,balkis daržinėje, skiriantis Saline nuo aslos“, gréibinykas — BbijaTHiK „išdavikas“, makynmik „pirkėjas“, najįJia3hiK „pataikūnas“, BasiyHik „karo vyras“, JiicHiK „eigulys“; saldzyné ,,me- duolis®, Zemjné „žemuogė“, tolpné „toluma“, šlapynė ,Slapuma®, tankyné ,tan- kumynas® — rapaubiisi ,.karStenybé®, uBépasiusi ,.kietuma®, ObiCTpbHS „greitu- mas“, BullLHS „aukštuma“, uanuins „Šiltumas“; gyvata „gyvenimas“, balbata „plepėjimas“, lūpata „kas suplyšęs, vienų lopų“ — nycrara, nabpara, ubieTaTA, necKaTa ir pan. Tiek lietuvių, tiek ir vietos baltarusių tarmėse yra gyvai vartojami iteratyvinés ir frekventatyvinės reikšmės priešdėliniai eigos veikslo veiksmažodžiai (lietuvių su priesagomis -inéti, -dinėti, -dyti, baltarusių — -iBaib, -biBallb, -aBallb, -51Ballb, -oyBallb, -eyBallb), pvz.: liet. ateidzyc „ateidinėti“, atbėgdzinėc „dažnai atbėgti“, atvažuodzinėc „dažnai atvažiuoti“, balt. — 3aneniBaub, 3aTpbIMJiBalb, MNaripbi- naraub, pacisHiBaib ir kt. Abiejose tarmėse gana plačiai vartojami ir kuopiniai skaitvardžiai, pvz.: uséu (=nušovė) dvėjetų vilkū Bum, peiikety vištų turiū Dv; atūj trūjetas cigony (=čigonų) DS, būvo šūšetas vaiki SM, balt. — ABYX CA JI LA T NpbILIJIO; V MSIHE TPOX CbIHOY i Jiauka; CipoT 4a T bi po X HAC ObiJIO, Baltarusių literatūrinėje kalboje (o taip pat ir lietuvių) šiuo atveju labiau linkstama pastaruoju metu vartoti kiekinius skaitvardžius, pvz.: y MsHe Tpbi CbIHbI i JtauKa; NBA CbIHbI XBLIBYLb, plg. lietuvių aš turiu tris sūnus ir dūkterį; di sūnūs gyvėna ir pan. Abiem tarmėm labai būdingas ir plačiai vartojamas įnagininkas be prielinksnio, pvz.: spdrdos kdjom; dre jauciais; ylu pradura; vienu rankū papjou vilkų, plg. balt. naroii mactykay; pykoii KaciJii ir pan. Gretimose lietuvių tarmėse įnagio įnagininkas kartais jau linkstamas vartoti su prielinksniu su, tačiau vietinėje lietuvių tarmėje šio proceso beveik nepastebima. Nors abiejose tarmėse vartojamas būvio įnagininkas (pvz.: ūnas yrai daktaru „jis yra gydytojas“, bocia būvo aiguliu „tėvas buvo eiguliu“, plg. balt. sina Ghia KacTayHineli „ji buvo mokytoja“, npably Kile JACHIKOM „pragyveno amžių eiguliu“), tačiau pastaruoju metu šalia jo konstrukcijų vis dažniau įsigali galininko su prielinksniu už konstrukcijos, pvz.: visų sa buicį buvaii až aigulių, plg. balt. 6biuLs 3a npaBajiHikKa; siHa Obina 3a racnajblHIO, 6H CTaV 3a CTaplibiHY; Bbl ByublTeCh 3a BYubllsijaeH, plg. dar lenk. wynajqé sie za stré za ir kt. Abiejose tarmėse vietoj būtojo laiko neveikia- mųjų dalyvių vienaskaitos ir daugiskaitos vardininko plačiai vartojamos jy bevardės giminės formos, pvz.: drdbinės kėlnės pasiūta Eiš; pievos išdrta ir žolių priséta SM; žmogūs maiši sklepaii (=rūsin) ifimesta Lg, plg. balt. canaxanb BbrapaHoO i TpaBbI macesiHO, MOPTKi mauibiTo. Abiejose tarmėse gausu atvejų, kai sakinyje pažyminys eina po pažymimojo žodžio, pvz.: užpvūole" jų vilkai tréis Lg; giedėj giesmes šventas SM; paaidė (=išardė) cyltus visūs Bum; suvūre* kap gyvulius kokiūs Dy, plg. balt. na sro nanan BOYKi Tpbl; naiumioy AyXoM CBSTbIM „išėjo kur kojos neša“; nsie necbhHIO CBATYIO ir pan. Šiose tarmėse plačiai vartojama ir daugiau bendrų ar panašių sintaksinių konstrukcijų, pvz.: dnas judkias iž manį, plg. balt. ane cmsiounst 3 Hac; lenk. on šmieje sie ze mnie, bet rus. CMeIOTCA 226 Haj Hamu; saldėsnis uz mčėdų, plg. balt. cananzeimmi 3a me 1; lenk. jestes star- szy niž ja, bet rus. cnaxe mena; vilkas atéjj ir papjovį tėlių, plg. balt. Boyk npHuoOYlNbI 3 Jiecy i 3apesay sl usJis, bet rus. BOJIK MpHULIEJ € JIeca H 3ape3aji Tenenka. Kontaktuojamoje lietuvių tarmėje pastebėta ir nemaža nykstančių, vien tik jos sistemai būdingų gramatikos elementų. Jie nyksta, be abejo, todėl, kad kitose kontaktuojamose kalbose nėra tiesioginių atitikmenų, ir jų egzistavimas nėra pa- laikomas iš aplinkos. Iš pradžių paprastai smarkiai susiaurėja tokių kalbos elementų vartojimo sfera, pradeda blėsti jų reikšmė, jie patys nyksta, stabarėja, tačiau dar tam tikrą laiką laikosi tarmėje. Pastebėta, sakysime, kad vietinėje lietuvių tarmėje yra gerokai apiblukusi čia nykstančių dauginių skaitvardžių reikšmė. Juos paprastai pakeičia kiekiniai skaitvardžiai. Kadangi dauginių skaitvardžių reikšmė yra gerokai išblėsusi, tarmėje jie kartais yra maišomi su kuopiniais ir vartojami pastarųjų reikšme, pvz.: mes gyvėnom pefikelios ar šėšelios varsnos nog Valkinjky, Škl; peūiikelius vaikūs užaugino SM ir pan. Čia taip pat smarkiai apnykusi ir kitoms kontaktuoja- moms kalboms nepažįstama pusdalyvio kategorija. Pastaruoju metu retos pusda- lyvių formos tarmėje yra sustabarėjusios, o kartais vartojamos ir vietoj dalyvių, pvz.: anys aina ir aidamū (=eidami) visa ( = vis) gieda Dv; kūsėm bulbės an šuknės sédédama (=sėdėdami) Eiš; rūdoma kiškį kylposa gulédamy (=gulintj) Lg; vilkas pviole ganydamy (= ganantj) karves piemenj SM; juokdami (=juokdamiesi) vazdu Btr; žmoniį aidami (=einanéiy) ragéjau Dv; girdéu, kas tai ūža ir vis ar- ciaū aina ūždama (= ūždamas); kitas žmogūs medzi (=miške) stovédama (=sto- védamas) ragéj DS. Panašaus pusdalyviy vartojimo atvejų pasitaiko ir izoliuotose lietuvių tarmėse Baltarusios TSR. Sudurtiniai veiksmažodžių laikai čia irgi pa- lyginti reti. Juose vartojamų dalyvių formos smarkiai niveliavęsi. Vietoj vyriškosios ir moteriškosios giminės būtojo lai ko dalyvių vienaskaitinių formų čia visais atve- jais bevartojama tik jų vyriškosios giminės daugiskaitos vardininko forma, savo funkcijomis artima baltarusių kalbos padalyviui??, pvz.: vilkas atskridį (=atbėgęs) Lg; mergutditė (= mergaitė) apsraudėjį ( =apsiraudojusi) SM; kumėlse' asirgi (=apsirgusi); danas nuzgafidį (=nusigandes) Dv ir pan., plg. balt. MYX Ha BaiiHe marinus; Baja Aapory 3aHs ymb; éH 3 Mikcka npelexaymsl. Apskritai, vietoj sudurtiniy veiksmažodžių laikų čia vis dažniau imami vartoti vientisiniai, tačiau ir jų vartojimas dažnai yra gerokai sumišęs, kartais gana neįprastas ar lie- tuvių kalbai nebūdingas, pvz.: kad aš nueinū (=būčiau nuėjęs), tai padartisiu (=būčiau padaręs) Bre ir pan. Pietryčių Lietuvoje kontaktuojančiose lietuvių ir slavų kalbose yra atsiradę ar išryškėję šie gramatiniai reiškiniai: 1. Vietinėje lietuvių tarmėje vartojama nemaža slavų kalbų pavyzdžiu suda- rytų žodžių bei sintaksinių konstrukcijų. Iš jų minėtini: semantiniai veiksmažo- džių priešdėlių vertiniai ir skoliniai, būdvardžių laipsnių semantiniai skoliniai, atskirų prielinksnių slaviškas vartojimas bei linksnių valdymas ir pan. Vietinėje baltarusių tarmėje pastebėta lietuviškos žodžių darybos ir sintaksės elementų. Tai 14 Žr. J. Senkus. Lazūnų tarmės tekstai, LKK, t. 2, Vilnius, 1959, p. 220; E. Grina veckienė, LKK, t. 3, Vilnius, 1960, p. 193; plg. dar J. Lipskienė ir A. Vidugiris, Dieveniškių tarmė, kn.: Lietuvių kalbos gramatinė sandara (LKK, t. 9), Vilnius, 1967, p. 211. '5 Plg, T, II. Jlomtses, Beaap y ccknit siabix, p. 113; Hapkichi na Genapyckail JsiaJiekTa- norii, Miuck, 1964, p. 286, 288—290. 15* 227 mažybinių priesagy -Y/JIS, -yK, -yKylb, -3ėuyK ir kt. vartojimas, siekio ir dalies kilmininko konstrukcijos ir kt. 2. Iš šios teritorijos kalbų gramatinės sistemos nenyksta kontaktuojamoms "kalboms (daugiausia stebėta lietuvių ir baltarusių vietinės tarmės) bendri ar arti- mi kalbiniai reiškiniai. Nors vietos lietuvių tarmės gramatinė sistema yra gerokai paveikta slavų kalbų įtakos, tačiau joje nenyksta priesagų -očius, -ūnas, -okas, -iny- kas, -ynė, -ata dariniai greičiausiai dėl to, kad atitinkamos priesagos produktyvios ir vietos baltarusių tarmėje. Joje gausu iteratyvinės ir frenkventatyvinės reikšmės priešdėlinių eigos veikslo veiksmažodžių su priesagomis -dyti, -inėti, -dinėti, kurie savo reikšme yra analogiški baltarusių tarmėje plačiai vartojamiems priesagų -iBanp, -oyBallb, -aBalįb ir pan. dariniams. Abiejose kontaktuojamose tarmėse yra ir bendrų ar panašių sintaksinių konstrukcijų. 3. Iš kiekvienos kontaktuojamos kalbos gramatinės sandaros nyksta tie elemen- tai, kurių neturi kitos kontaktuojamos kalbos. Vietos lietuvių tarmėje yra labai apiblukęs bei apsilpęs dauginių skaitvardžių ir pusdalyvių vartojimas; kinta jų funkcijos, reikšmė, stabarėja formos. Čia palyginti retai bepasitaiko sudurtinių veiksmažodžių laikų; juose vartojamų dalyvių formos smarkiai niveliavęsi. Iškeltieji pietryčių Lietuvos lietuvių ir slavų kalbų bruožai laikytini ryškiau- siais tų kalbų kontaktavimo padariniais. HEKOTOPbIE SIBJIEHUSI TPAMMATHYECKOI'O KOHTAKTHPOBAHHSI JIMTOBCKOIO H CJIABSIHCKHX $I3bIKOB B HOr0-BOCTOYHOH JIUTBE 3. TPUHABSLIKEHE Pestome B s3bIKOBOM apeajie 10r0-BOCTOYHOI JIHTBEI H3/laBHA CpaBHHTeJIbHO HHTEHCHB- HO KOHTaKTHPYIOT JHTOBCKHH H CJIAaBAHCKHe (B OCHOBHOM GeJlopYCCKHH, oTdac- TH MNOJIbCKHŪ) si3biKH. BejiejįcTBHe H3 B3aWMOJEHCTBHSA B CHCTEME KaxK/IOro KOH- TAKTHPYIOUIEr0 #3biKa MPOABJAIOTCH HEKOTOPLIE 0cOGEHHOCTH, OTJIHYAIOILHE MECTHBIE I'OBOpPbl OT CHCTEMBI COOTBETCTBYIOUIETO fA3blKa H OG be/KHAIOLIHE KOH- TaKTHpYIOUHEe TOBODphI MeXAy cofoif. B crarbe Ha KOHKpeTHbIX NpHMepax Mo- Ka3aHhI HeKOTODbIe SIBJIEHHS KOHTAKTHDpOBAHHSA, OTpaxalOUIHeC; B rpaMMATHUeC- KOR CTPYKTYpe MeCTHOTO JIHTOBCKOTO (OT4acTH H Gejopycckoro) rosopa. B KOH- TaKTHpYIOMLHX | TOBOpaX BbIĮSJIAIOTCA CASAYIOUl4e UepTbI, KOTODpbIz, Ha Hall B3TJIA/Į, MOXKHO C4HTATb OCHOBHbIM pe3YJIbTaTOM TAKOI0 KOHTAKTHPOBAHHA. 1. B MecTHOM JIHTOBCKOM TOBODpe VIIOTp2OJISSTCA HeMAJIO CJIOB H OTJAEJbHBIX CHHTAKCHYECKHX KOHCTPYKUHHA, O5pa30BaHHbIX IIO HpHMepy CAABAHCKHX SA3BIKOB . Cpelu HEX MOKHO YMOMAHYTh CeMaHTHYSCKHE KAJIbKH H 3aHMCTBOBAHHA HEKOTO pHIX TJIATOJIbHbIX MPHCTABOK, CSMAHTHYECKHE KA/IbKH CpaBHHTeJ/IbHbIX CT2IM2H2 | HMeH INpHJIATATEJIbHbIX, ynorpedaeHds HEKOTOPHIX MpeAnoros H Ap. B macrHoM GejjopyccKoM roBope OTMedYeHbl HeKOTOpbie JJIEMeHTbI C/I0BO005pa30BaHHA H CHH TaKCHCA, CBOHCTBEHHbIE JIHTOBCKOMY S3BIKY. 2. B rpamMmaTHyecKHX CHCTeMAX KOHTAKTHPYIOUWMX #3LIKOB He HCYe3aioT ofude Han Gruskue SBJIeHH8s. Xors rpaMMaTHYecKas CHCTeMa MeCTHOTO JIHTOB-