Dabartinės lietuvių literatūrinės kalbos laiko konstrukcijos su galininku

LIETUVIŲ KALBOS GRAMATIKOS TYRINĖJIMAI LIETUV.OS TSR MOKSLY AKADEMI1JA DABARTINES LIETUVIU LITERATURINES KALBOS LAIKO KONSTRUKCIJOS SU GALININKU A. RUZE Ivadas § 1. Pagrindines laiko galininko reikšmes senuosiuose lietuviškuose raštuose bei šnekamojoje kalboje yra iškėlęs ne vienas kalbininkas!. Daugeliu atvejų jų teiginiai tinka ir dabartinei literatūrinei kalbai. Apie laiko galininko reikšmes ir vartojimą dabartinėje literatūrinėje kalboje daugiausia informacijos randame J. Jablonskio ..Linksniuose ir prielinksniuose“? bei akademinėje gramatikoje“. Minėtuose darbuose laiko galininkas aptariamas kaip viena galininko linksnio reikšmių. Šiame straipsnyje nagrinėsime ne laiko galininką, kaip atskirą galininko linksnio reikšmę, bet laiko konstrukcijas*, sudarytas su galininko linksniu. Pamėgin- sime išaiškinti laiko konstrukcijų su galininku gramatinę struktūrą ir leksinę sandarą, tų konstrukcijų reikšmes, reikšmių priklausomybę nuo konstrukcijos gramatinių ir leksiniy ypatybių, konstrukcijų vartojimo polinkius. $ 2. Laiko konstrukcijos su galininku, palyginus su konstrukcijomis, kurios sudarytos su kitais linksniais, dabartinėje literatūrinėje kalboje yra produktyviau- sios ir intensyviausiai vartojamos. Jos turi ir daugiausia reikšmių. Galima išskirti keturias pagrindines laiko konstrukcijų su galininku reikšmes: 1) veiksmo laiko momento ar periodo, 2) veiksmo trukmės, 3) veiksmo rezultato trukmės ir 4) veiksmo dažnio. Be to, šių reikšmių konstrukcijos gali turėti papildomu niuansų, išplaukian- čių iš jų gramatinės struktūros ar leksinés sandaros. Laiko konstrukcijų su galininku reikšmės skirtumus paprastai lemia šie svarbiau- si veiksniai: 1) pagrindiniu konstrukcijos dėmeniu einančio veiksmažodžio veikslas, 2) priklausomuoju dėmeniu einančio daiktavardžio leksinė reikšmė, 3) su daiktavar- džio galininku einančio pažyminio“ “gramatinės ir leksinės savybės, 4) konstrukcijos 1 Ą. Schleicher, Litauische Grammatik, Prag, 1856, p. 262—264; F. Kurschat, Gramma- tik der littauischen Sprache, Halle, 1876, p. 380—382; E. Fraenkel, Syntax der litauischen Ka- sus, Kaunas, 1928, p. 161—163, ? J. Jablonskis, Rinktiniai raštai, t. I, Vilnius, 1957, p. 617—62l1. * LTSR MA Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, Lietuvių kalbos gramatika, t. I, Vilnius, 1964, p. 197—199, * Laiko konstrukcijomis čia vadinami veiksmažodiniai žodžių junginiai, reiškiantys laiko santykius. priklausomuoju dėmeniu einančio daiktavardžio galininko skaičiaus forma. Ne visada šie visi veiksniai vaidina vienodą vaidmenį. Vienais atvejais svarbesnis vienas kuris šių veiksnių, kitais — kitas. I. Konstrukcijos, reiškiančios veiksmo laiko momentą ar periodą $ 1. Veiksmo laiko momento ar periodo reikšmę lemia pagrindiniu konstruk- cijos dėmeniu einančio veiksmažodžio veikslas. Veiksmo laiko momentas reiškia- mas konstrukcijomis, kurių pagrindinis dėmuo yra įvykio veikslo veiksmažodis, Veiksmažodžiu reiškiamas veiksmas įvyksta tam tikru daiktavardžiu pasakomo laiko momentu. Kastulis Narvilas į Vilnių atvažiavo vidunaktį alkanas. VaizgRR II 72. Rytmetį visos bobelės išlakstė. ŽemR I 100. Sekmadienį, egzaminų išvaka- rėse, atėjo motina. AvyzISK 126. Pavasarį, parvažiavęs atostogų, pusbrolis Jurgis Šauklys atvyko mūsų aplankyti. SimonNTP 308. Veiksmo laiko periodas reiškiamas konstrukcijomis, kurių pagrindinis dėmuo — eigos veikslo veiksmažodis. Kiek laiko trunka veiksmas, aiškiai nepasakoma: jis gali vykti trumpesnį, ilgesnį ar visą daiktavardžiu pasakomą laiką. Verkė Karusé naktį, į sunkų pakulinį pagalvį įsikniaubusi. Gud-GuzR I 26. Sekmadienį lynojo. MačAD 86. Juk paukščiai nieko daugiau nemoka, tik pyp- sėti, o žiemą turi dvésti badą. BalčAP 184. Vasarą banguodavo auksinių varpų rėžiai. MarcBR 148. Kitais atžvilgiais šios artimų reikšmių konstrukcijos nesiskiria, todėl čia nagri- nėjamos kartu. Tik iliustracijose visų pirma pateikiamos konstrukcijos, reiškiančios veiksmo laiko momentą, po to iš naujos eilutės — konstrukcijos, reiškiančios veiksmo laiko periodą. $ 2. Konstrukcijų, reiškiančių veiksmo laiko momentą ar periodą, priklauso- muoju dėmeniu visada eina daiktavardžių vienaskaitos galininkas. Šios laiko konstrukcijos sudaromos su gana apibrėžtų leksinių reikšmių daik- tavardžiais. Paprastai vartojami paros dalių, savaitės dienų, metų laikų, laiko mato vienetų ir neapibrėžto laiko kiekio pavadinimai. Gana retai pasitaiko konstruk- cijų, sudarytų su kitų laiko reikšmių daiktavardžiais. Konstrukcijos, sudarytos su laiko mato vienetus ar neapibrėžtą laiko kiekį reiš- kiančiais daiktavardžiais, visada turi struktūriškai būtiną pažyminį. Tų pačių reikšmių konstrukcijos, sudarytos su kitų aukščiau minėtų semantinių grupių daiktavardžiais, gali būti ir su pažyminiais, ir be jų. $ 3. Dabartinėje literatūrinėje kalboje labai produktyvios veiksmo laiko momen- tą ar periodą reiškiančios konstrukcijos, kurių priklausomuoju dėmeniu eina paros dalių, savaitės dienų ir metų laikų pavadinimų galininkas be pažyminių. Be pažymi- nių kartais pavartojamas ir vienas kitas kitokios laiko reikšmės daiktavardis. Rytmetį suvažiavo daug vežimų į pašventorį. ŽemR III 355. Kiek dieną nurauta, tiek naktį turi būti nubraukta. KatkR 91. Vidurnaktį "visus iš miego pribeldė. Gs. Pagaliau vidudienį prijojo didelį, klampų raistą. VienR IV 24. Pirmadienį, kartais antradienį vėl grįždavo į tėviškę ligi kito šešta- dienio. Myk-PutR III 256. Pavasarį viena karvė krito, dabar kita. Er. Rudenį Bartkus gavo nuo sūnaus laišką. MarcBR 157. Vidurvasarįjis atėjo pas Andriu- 86 ką, rado jį begulintį. GricŽ 240. Patirs, būdavo, kad aš parvažiavau, ir ateina šven- tadienį į mane naujienų pasiklausyti. BilR 1 104. Nakties paukščiai dieną miega. Jnš. Aš gerai žinau, ką reiškia naktį savo kranto siekti. MieZSA 163. Su kuo per tvorą rytą prie namų kuždėjais ? SruogR III 10. Vidudienį, atsisėdęs kur nors kriaušy, skaitai, rašinėji, kaitinies išsitempęs saulėje. VienR VII 40. Vilius nori antradienį ar trečiadienį vasa- rojų kirsti. SimonR V 13. Pirmadienį eisime pažiūrėti. SimonNTP 224. Jo kambariai, vasarą nevėdinami, o žiemą nekūrenami, ilgą laiką stovėjo užversti visokiais atliekamais rakandais. Myk-PutR IV 9. Žiemą nešiodavo storo milo kelnes ir juodus nudėvėtus, nutrintus kailinius. KrévRg 171. Darbymetį . Ir senas, ir jaunas kruta. Grl. $ 4. Labai dažnos konstrukcijos, sudarytos su daiktavardžių kartas, sykis vienaskaitos galininku. Šių žodžių galininku pasakomas labai bendras, neapibrėžtas laikas®. Savo reikšme ir funkcija šių žodžių galininkai artimi prieveiksmiams®. Kalbamos reikšmės konstrukcijų su kartas, sykis galininku pagrindiniu démeniu paprastai eina būtojo kartinio laiko veiksmažodžio forma. Bet štai kartą atėjo žmonės, paėmė linus už viršūnių ir išrovė su šaknimis. BalčAP 24. Sykį net palydėti buvo pasišovęs, bet nė žodžio nemoka žmoniškai ištarti. GrušK 122. Damijonui sykį tokia „raketa“ ant kepurės užkrito. SajK 111. Kartą juodu stovėjo ties Vilko Akies ežeru ir ži ūrėjo į pušyną. VencIR II 50. Gyveno kartą senas žvejys. BalčTVN, 9. Retkarčiais pasitaiko konstrukcijų, kurių pagrindiniu dėmeniu eina veiksmažo- džio esamojo laiko forma. Sykį parvažiuojame iš bažnyčios — bestovįs kieme arklys. ŽemR 1V 314. Tačiau esamojo laiko forma tokiais atvejais visada žymi praeities veiksmą. Su veiksmažodžio būtojo dažninio ar būsimojo laiko formomis ir daiktavardžių kartas, sykis galininku kalbamų reikšmių konstrukcijos be pažyminių dabartinėje literatūrinėje kalboje nesudaromos. Konstrukcijos su žodžių kartas, sykis galininku reiškia labai neapibrėžtą veiksmo laiko momentą ar periodą. Todėl jos dažnai išplečiamos dar kitu daiktavardžio linksniu, linksniu su prielinksniu arba prieveiksmiu, patikslinančiu veiksmo laiką. Nusivariau kartą rudenį Burbiskin jaučius pūdymo arty. BilR 1 178. Parėjojis kartą po smarkios perkūnijos. SajJ 48. Sykį per susišaudymą su- žeidė kuopos vadą (tsp). Bet aš neiškenčiau ir kartą numoklinau nakčia į ganyklas. BaltPV ! 91. Sykį einu pavakary į dvarą ir sutinku elgetą (iš). Kartą per pertraukėlę klipatuoju su savo draugais klipatomis ir randu kieme cigaretės nuorūką. SruogR V 169. Tačiau konstrukcijos su kartą, sykį ir be tokių išplečiančių žodžių yra pilnos struktūros. $ 5. Daiktavardžių galininkas dažniausiai eina su fakultatyviais pažyminiais — daiktavardžiais, būdvardžiais, skaitvardžiais, įvardžiais ir dalyviais. Šiais pažymi- niais einantys žodžiai paprastai irgi turi leksinę laiko reikšmę. * Lietuvių kalbos gramatika, t. I, p. 198. ** K. Ulvydas, Dėl vienaskaitos galininko prieveiksmėjimo dabartinėje lietuvių kalboje, ,,Lie- tuviy kalbotyros klausimai“, t. II, V., 1959, p. 75. 87 1) Daiktavardiniu pažyminiu išplečiamos tos konstrukcijos, kurių priklausomuoju dėmeniu eina paros dalis reiškiantys daiktavardžiai. Rytojaus dieną Morta su motina atvažiavo pas Kavolius. ZemR IV 136. Ką mes galvojam, kada užmiegam rudenio naktį po savo stogu? MaldSM 165. Šeštadienio popietę Arvydas, kaip paprastai, vėl pasuko ežero link. LankNR 171. Tačiau penktadienio rytą jos entuziazmas dingo. VienR VII 157. Šeštadienio vakarą kiekvienas laisvai atsikvépdavo. Myk-PutR VI 40, Prasidėjus vestuvėms, mergų vakarą, Kupsčiai nusivedė Petrą i klėtį atiduoti jam žadėtosios dalies. ŽemR I 181. Apie Zarasus, siekiant apsaugoti pasėlius nuo usnių, žagrė būdavo tepama užgavėnių dieną virta mėsa. LEB 59. Rytojaus rytą, saulei tekant, Balsių Petras su jaučių jungu jau traukė per sodžių į laukus. Myk-PutR VI 71. Kūčių naktį gyvuliai tarp saves kalba. Jnšk.'Ir mano meilė skrieja rugpiūčio naktį krintančia žvaigžde. MaldŠM 85. Daiktavardžio vakaras galininkas laiko konstrukcijose dažniau vartojamas su pažyminiu, negu be jo. Šio žodžio galininką be pažyminio literatūrinės kalbos laiko konstrukcijose baigia išstumti vietininkas vakare“. 2) Būdvardiniai pažyminiai paprastai vartojami prie paros dalis, metų laikus ir savaitės dienas reiškiančių daiktavardžių. Būdingiausios ir dažniausiai vartojamos konstrukcijos, išplėstos būdvardžiais ankstus, ankstyvas, vėlus ir vėlyvas. Kitais būd- vardžiais laiko konstrukcijos su galininku išplečiamos gana retai. Artimiausią sekmadienį, po pietų, Kedulių Katrė išsiruošė į Šilėnus. Myk-PutR VI 583. Ankstyvą rytą jie sudės anglis į popierinius maišelius ir karučiais išvežios po miesto krautuves... MarukŽŠG 18. Nors meisteris parvyks- ta ankstyvą rytmetį, bet greitai visi, net senutė, išbėga jo pasitikti. CvMS 331. Kur užsnūsi vėlų vakarėlį? SNėrKBM 85. Julė išeidama, skubiai papietavus pasakė, kad grįš tik vėlyvą vakarą. KrėvLŽ 184. Vėlyvą popietę Alma ėjo namo. BubLK 155. Ankstyvą rudenį, kada žėri visa gamta, spalvas mato kiekvienas. LankNR 98. Ankstų pavasarį pomido- rų daigai auginami inspektuose (trš). Šventą dieną į galą lauko negindavau. MaSAMB 41. Jos ašara vaidenas mano sieloj ir tylią naktį, ir neramią die- nq. Myk-PutBV 60. Mus bangose naktį gaivią žvaigždės glamonės. SNėrP, 172. 3) Su paros dalis reiškiančiais daiktavardžiais pažyminiu neretai eina ir kelinti- nis skaitvardis. Konstrukcijos, išplėstos kelintiniais skaitvardžiais, aiškią veiksmo laiko momento reikšmę turi tik tada, kai pagrindinis konstrukcijos dėmuo yra įvykio veikslo veiksmažodis. Antrą dieną išėjau oran. BilR 1 217. Ketvirtą naktelę visus miegas numarino. KrėvP 81. Antrąją naktį žvejas pabarstė aplink bačką smėlio. CvR, VII 226. Trečią vakarą ir vėl ateina velnias. CvR, VII 337. Kai pagrindiniu dėmeniu eina eigos veikslo veiksmažodis, o priklausomuoju — daiktavardžio galininkas su kelintiniu skaitvardžiu, tai veiksmo laiko periodo reikš- mė gali išryškėti tik kontekste. Izoliuotos nuo sakinio, tokios konstrukcijos reiškia veiksmo trukmę. * K. Ulvydas, Dėl vienaskaitos galininko prieveiksmėjimo dabartinėje lietuvių kalboje, * „Lietuvių kalbotyros klausimai“, t. II, p. 80. 88 Antrą rytą visas vanduo kribždėjo vibždėjo pilnas aukso žuvelių. LKŽ VI 572. Žuvis ir svečias trečią dieną dvokia. PP 140. Tik trečią vakarą jis vėl sėdėjo savo kabinete. MarcBR 24. 4) Tačiau dažniausiai šių reikšmių konstrukcijų pažyminiais eina parodomieji ir neapibrėžiamieji įvardžiai. Parodomieji įvardžiai vartojami su įvairiais laiko są- vokas reiškiančiais daiktavardžiais. | Darbas užvirė visu baru, ir tą pačią dieną sustatė ir paskutines gubas. VienR V 45. Aną penktadienį užsimušė Jankus. Grl. Si pavasarį ūmai įsigalėjo šilima. CvMS 39. Baltaragis tą žiemą visai pražilo ir sulinko nuo rūpesčių. BorBM 67. Tačiau šį kartą baimė dėl vaiko atvėrė jai lūpas. BalčHP 185. Juk aną sykį jam beveik akyte išmušė. SimonR V 140. Rūsčiai paniūrę jungė tą rytą prie žuobrių jaučius Šilėnų artojai. Myk-PutR VI 291. Tikiuosi, kad dar šį rudenį gražiausiai kirs rugius mūsų ligonis! LzPR II 363. Tai apie ką gi aną kartą porinau? MarukŽŠG 20. Iš neapibrėžiamųjų įvardžių šiose konstrukcijose vartojami tik būdvardiniai, dažniausiai — vienas ar kitas. Vieną popietę klebonas mostelėjo vikarui neseniai iš pašto parneštu laišku. Myk-PutR IV 12. Vieną rytą motinėlė išsivedė visus vaikelius į dobilus. ŽemR IV 447. Kokią dieną ateisi ir prie akių daktaro. Ykš. Aš užeisiu kurį vakarą pas tave. AvyžĮSK 95. Klausyk, atvažiuok kurį sekmadienį pas mus į Rūdžius. PaukštPM 108. Daug metų praslinkus nuo varno jungtuvių, vieną rudenį, prieš išskrendant į šiltesnes pamario šalis, būrys nutūpė poilsio į užsėtą rugių lauką. CvR, VII 75. Tiesa, vieną sykį mane stipriai apkūlė Mina. Simon NTP 42. Vieną vakarą mūs laužo liepsną vėjai blaškė. SNėrP, 416. Kitą dieną Gerda vėl lakstė po tą nuostabų gėlių darželį šiltoj saulutėj. BalčAP 232. Vieną žiemą baisiai Salo. Akm. Kitą kartą trys seserys skalbė upelyje žlugtą. BsRP 96. 5) Dalyviniai pažyminiai vartojami taip pat prie įvairių laiko sąvokas reiškiančių daiktavardžių. Dažniausiai pažyminio funkciją atlieka ateinantis, pereitas, praėjęs, praeitas. Žymiai rečiau vartojami kiti dalyviai. Praeitą naktį kažkoks vyras su moterim pasibeldė į mano duris. BalčTVN, 194. Siūlau ateinantį sekmadienį ateiti su pareiškimais! GricŽ 354. Girdi, Bertašiau, ateinantį pavasarį tu išbarstysi takelius, ir jis jais jau bėginės! GricŽ 192. Rimas su Nerimu pereitą rudenį po antrą sūnų išleido kareiviauti. VaižgRR II 21. Sutartą dieną atvažiavo piršliai. Trš. Ateinantį rytą važiuojame į Šiaulius. Trk. Juk pereitą šeštadienį, į krū- tinę mušdamasis, žadėjai viską sumokėti. MarcBR 17. Ir pereitą sekmadienį dar agitaciją varei pas Iciką. Myk-PutR IV 29. Jie (arkliai) turėjo net rąstus tampyti, tokius pat, kokius aš pereitą vasarą tampiau. SruogR V 311. O juk pra- eitą kartą [...] mačiau daily miestą. BilR 1 101 6) Daiktavardžių galininkas kartais eina ir su keliais pažyminiais. Pažyminių funkciją gali atlikti įvairių linksniuojamųjų kalbos dalių žodžiai. Tokie pažyminiai daiktavardžių galininku reiškiamą laiką gali patikslinti ne tik laiko, bet ir kitais požiūriais. Gal būt, kad jųjų dovanų tą žvarbų sausio rytą ir man keli krislai nukrito. Myk-PutBV 8. Kurį vėlų vakarą Vincas Kaniava, neberimdamas, pasuko pas savo bendrą laimėje ir nelaiméje. VaižgRR 1 371. Po trijų mėnesių policija sugavo ir tikrąjį bažnyčios vagį, kuris šv. Jono atlaidų naktį buvo nuplėšęs bažny- čioje skardinę. VienR II 137. i Kažin koks mūsų sodžiaus juokdarys vieną kaitrią vasaros dieną vežė iš paupės per lydimus vežimą šieno. BilR I 176. Ankstyvo pavasario vieną šiltą pavakarę skubėjau į tėviškę (trš). $ 6. Visais aukščiau aptartais atvejais pažyminiai veiksmo laiko momentą ar periodą reiškiančių konstrukcijų struktūroje yra fakultatyvūs. Konstrukcijos ir be tų pažyminių išlaikytų veiksmo laiko momento ar periodo reikšmę, būtų pilnos struktūros. Kai šių reikšmių konstrukcijų priklausomuoju dėmeniu eina laiko mato vienetus ar neapibrėžtą laiko kiekį reiškiančių daiktavardžių galininkas, jis visada Vartojamas su pažyminiu, kuris yra būtinas konstrukcijos struktūros elementas. Be pažyminių šios konstrukcijos įgytų kitą, veiksmo trukmės, reikšmę. Strukt ūriš- kai būtinų pažyminių funkciją atlieka tų pačių kalbos dalių žodžiai, kurie aukščiau aptartose konstrukcijose eina fakultatyviais pažyminiais. 1) Su daiktavardiniu pažyminiu plačiai vartojamas tik daiktavardžio mėnuo galininkas. Šiuo atveju pažyminiu paprastai eina daiktavardžiai, reiškiantys mėne- sių pavadinimus. Konstrukcijų su kitais laiko mato vienetus ar neapibrėžtą laiko kiekį reiškiančiais daiktavardžiais, einančiais su daiktavardiniu pažyminiu, pasitaiko la- bai retai. Bet rugsėjo mėnesį susirgau ir nuo to laiko nedirbu. T 1967 85. Vasario mėnesį prasidėjo naujas didelis Vilniaus darbininkų streikas. LI 11 304. Birželio mėnesį streikavo vežikai. LI 11 313. Niekas nematė, kaip ji gau- dydavo rupūžėles gegužės mėnesį. LKŽ VI 815. Jurgėla mokėdavo tvardytis ir pavojaus valandą (tsp). 2) Žymiai dažniau struktūriškai būtinu pažyminiu eina įvairių reikšmių būd- vardžiai. Paskutinę minutę pamačiau iš senų laikų pažįstamą advokatą (trš). Iš mano lūpų tamsią valandą iššoka šnypšdami žalčiai. BaltakPU 171. Ištiesk sunkią valandą žmogui ranką. MilŽP 66. Benius norėjo pasakyti, kad Anicetas jį buvo nusivedęs į darbininkų susirinkimą, bet paskutinę akimirką susivaldė. AvyžĮSK 104. Pastarąją savaitę Vilniuje viešėjo kelios užsienio turistų grupės (tsp). 3) Palyginti retai šių reikšmių konstrukcijos būtinu pažyminiu eina kelintinis skaitvardis. Kiek dažniau tokio tipo konstrukcijų pasitaiko tik su daiktavardžiu valanda. Tos konstrukcijos, kurių pagrindinis dėmuo — įvykio veikslo veiksmažodis, turi aiškią veiksmo laiko momento reikšmę. Penktą valandą nesuskaitomos minios užplūdo rinką ir gretimas gatves. Myk-PutR VI 357. Antrą pusmetį Vasaris parašė apie dešimt eilėraščių. Myk-PutR III 236. Kai pagrindinis dėmuo — eigos veikslo veiksmažodis, tai veiksmo laiko perio- do reikšmė išryškėja tik kontekste. Ne sakinyje tokia konstrukcija turi veiksmo truk- més reikšmę. 90 Penktą valandą, žiūrėk, jis vėl gimnazijoje, dirbinėja ką nors mokytojų kambaryje. PaukštPM 172. 4) Struktūriškai būtinais pažyminiais dažniausiai eina įvardžiai. Iš jų paprastai vartojami parodomieji, žymiai rečiau — neapibrėžiamieji. Tą parą būrys nuėjo į priešo užnugarį apie 50 kilometrų. T 1967 4. Aną sa- vaitę Adomas atėjęs išlupo viską iki paskutinio grašio. GricŽ 83. Tą pat aki- mirką kotas suprato, kad čia jis, Pranaitis. Myk-PutR VI 620. Šią akimirką dar siaubingiau panoro, kad jo dvaras staiga pasikeistų kaip pasakoje. MarcR 1 32. Kas žino, o gal kaip tik tą momentą Vezuvijus atsidus. VienR VII 242. Kitą savaitę tarnas vėl atėjęs pakvietė berniuką aplankyti jo šeimininką. BalčAP 321. Visa tai kartojasi diena dienon, tq pačią valandą, tq pačią minute, o gal net tq pačią sekundę. VienR VII 110. Šį mėnesį būna pačios trum- piausios metų dienos. T 1966 279. Juk Pundzius stovėjo tq sekundę ant bedugnės krašto. DovAA 269. Šią valandėlę jis visa siela neapkentė Griaužinio. Avyž ĮSK 23. Šią akimirką motina į mane nežiūrėjo. SimonOBT 84. Kitą mėnesį visai nedirbu. Vkš. . 5) Struktūriškai būtinų pažyminių funkciją atlieka ir tie patys dalyviai, kaip ir einantys fakultatyviais pažyminiais. Ateinančią savaitę žadu išpiaudinti va šitą gumbelį. SajJ 14. Ateinantį mėnesį gaunu atostogų. GrušK 155. Praėjusią savaitę redakcijoje dažnai skambėjo telefonai. T 1967 84. Praėjusią parą respublikoje lijo (tsp). Skirtą valandą visi kviestieji svečiai buvo vietoje. LKŽ VI 1085. II. Konstrukcijos, reiškiančios veiksmo trukmę § 1. Veiksmo trukmę reiškiančiose konstrukcijose veiksmažodžių veiksmas užima visą daiktavardžių galininku pasakomą laiką. Šių konstrukcijų priklausoma- sis dėmuo dažniausiai reiškia laiko kiekį. Tas laiko kiekis paprastai reiškiamas dviem būdais: 1) Priklausomuoju dėmeniu eina daiktavardžiai, kurie patys turi leksinę laiko kiekio reikšmę (laiko mato vienetų ir neapibrėžto laiko kiekio pavadinimai). Už tas markes saksas lėbaus mėnesį. VienR VII 120. Beveik metus išgulė- jo lovoje. CiurlRR 11 171. Visa tai tetruko gal minute. SajK 126. Barbelei tas pagyrimas netiko, blakstienas sutraukusi, klausė valandą. LzPK 9. Valandéle jiedu tylomis žiūrėjo vienas į kitą. Gud-GuzR 1 72. Retkarčiais užtikdavom kelio smėly besivanojančius margus fazanus, kurie pamate mus iš tolo, pripuldavo prie žemės ir, taip minutytę patupėję, smukdavo pagūžomis į mišką. VienR VII 72. 2) Priklausomuoju | dėmeniu eina daiktavardis su kiekybiniu pažyminiu. Pastaruoju atveju pats daiktavardis gali reikšti ne tik laiko kiekį, bet ir kai kurias kitas laiko sąvokas ar net procesus. ; 'Akląjį šerną, tvarte uZdare, septynias savaites šėrė. BorJPK 75. Jokūbo visur kaip savo, kaip kokio svečio bobos džiaugdamos laukdavo, ir seniui ne naujiena - būdavo kelias dienas pabūti kur įkliuvus. LzPR 11 359. Visą vasarą gyveno Coliukė viena dideliame miške. BalčAP 182. Antai Jokimas visą vakarą sielo- 91 jasi. GricŽ 168. Kiauras dienas jis stoviniuoja kambario viduryje (trš). Visą kelią ligi miesčiuko Ignotas spėliojo, kuo tai baigsis. Gud-GuzR I 86. $ 2. Veiksmo trukmę reiškiančių konstrukcijų pagrindinis dėmuo gali būti ei- gos arba įvykio veikslo veiksmažodis. Vyrauja konstrukcijos su eigos veikslo veiks- mažodžiais. Juozas valandą stovėjo vietoje kaip į žemę įkastas. LzPR II 17. Visą sa- vaitę Domantienė rengėsi baliui. GrušK 15. Sirgau visą žiemą. MarcBR 217. Du mėnesius ėjau, iki parėjau... Gud-GuzR 1 73. Gimnazijoje abi kelis metus sėdėjo viename suole. KrėvLŽ 136. Ilgą laiką čia dirbo tiktai vienas kalinys. SruogR V 354. Tačiau kartais pagrindiniu dėmeniu gali eiti ir įvykio veikslo veiksmažodžiai, reiškiantys tam tikros trukmės veiksmą. Paganysiu dar pusvalandjir ginsiu namo. SajK 147. Jis susirauké, valandė- le pagalvojo ir pagaliau sutiko. VienR VII 153. Sustoju prie kažkokio sandėliuko ir atsiremiu: noriu pastovėti tik vieną minutėlę. Gud-GuzR V 126. Tik gy- vas parsivariau namo ir tris savaites išgulėjau lovoj... BilR I 179. Visą va- karą prakalbėjo duktė su motina, o siūlo galo nesurado. DovŽE 126. Ištisas valandas išstovėdavo [Šyvoji] ganykloje. CvR, VII 111. Tokių veiksmo trukmę reiškiančių konstrukcijų įvykio veikslo veiksmažodžius paprastai galima pakeisti eigos veikslo koreliatais, išlaikant tą pačią konstrukcijos reikšmę, pvz.: paganysiu pusvalandį — ganysiu pusvalandį, valandėlę pagal- vojo — valandėlę galvojo. $ 3. Konstrukcijos su galininku gali reikšti ir apibrėžtą, ir neapibrėžtą veiksmo trukmę. Šiuos niuansus lemia priklausomuoju dėmeniu einančio daiktavardžio lek- sinė reikšmė arba konstrukcijos pažyminio leksinės ir gramatinės savybės, o tam tikrais atvejais — ir daiktavardžio galininko skaičius. $ 4. Intensyviausiai vartojamos konstrukcijos, kurios reiškia apibrėžtą veiksmo trukme. Jos sudaromos su daiktavardžių galininku, einančiu be pažyminio arba su pažyminiu. Be pažyminio einantis daiktavardis visada turi vienaskaitos galininko formą. Išimtis yra tik daugiskaitinis daiktavardis metai. Be pažyminių šios reikšmės konstrukcijos paprastai sudaromos su laiko mato vienetus reiškiančiais daiktavardžiais. Mes pasirodė veltui dirbome mėnesį todėl, kad turėjome padengti šeiminin- ko nuostolį. Gud-GuzR V 97. Išleis kiaules, paskui kuksi pusdienį, ligi vėl sušau- kia. Vj. Pusmetį girdė veršius. SajJ 24. Taip vaikščiojo Petras Alešiūnas savaitę. Balt VRA 158. Žinoma, priešinsis dar bent metus... VaižgRR I 414. Purvynas dar išsilaikys savaitę, o gal ir ilgiau. DovZE 430. Kas gi čia to- kio, jeigu jis sugaiš pusvalandį. LankNR 148. Pragiedojo parą, kūma Vaurus matės silpnesnis. VaizgRR 1 374. Paklauses valandą tokių išpažinčių, Vasaris pajuto, kad jo dėmesys ima atbukti. Myk-PutR IV 35. Išbūk metelius, išvark vargelius. LTt I 55. § 5. Žymiai rečiau apibrėžtos veiksmo trukmės konstrukcijos sudaromos su ki- tas laiko sąvokas reiškiančių daiktavardžių galininku be pažyminio. Tokių kon- strukciju pagrindinis dėmuo visada yra įvykio veikslo veiksmažodis. Dieną pabuvo vištos palaidos ir paklojo visą daržą. Trgn. Krizas ir meisteris praleidžia dieną pas Adomą kaip didelėj šventėj. CvMS 130. Išdirbau rudenį 92 - už pavalgymą. Krš. Naktelę prarymojo, jau saulelė teka, dar akių bernelis ne- sumerkė. KrėvP 66. Jau buvo minėta, jog veiksmo laiko trukmę reiškiančių konstrukcijų priklauso- muoju dėmeniu akcentuojamas laiko kiekis. Kadangi paros dalių, metų laikų, savai- tės dienų ir kitų apibrėžtų laiko tarpų pavadinimai neturi aiškios laiko kiekio reikš- mės, tai konstrukcijas, sudarytas su jų galininku, linkstama išplėsti kiekybiniais pažyminiais. Matyt, dėl šios priežasties konstrukcijos su minėtų reikšmių daikta- vardžiais be pažyminių dabartinėje Jiteratūrinėje kalboje ir nėra produktyvios. Retkarčiais pasitaiko atvejų, kai apibrėžtą veiksmo trukmę reiškia ir tos kon- strukcijos, kurių pagrindinis dėmuo yra eigos veikslo veiksmažodis, o priklauso- masis — minėtų reikšmių daiktavardis be kiekybinio pažyminio. Tačiau tokią reikš- mę šios konstrukcijos gali įgyti tik kontekste. Guli dieną, kitą, drybso savaitę — ir vis nieko neveikia. GrušK 108. Ganiau vasarą, ganiau antrą. MašAMB 53. Laukė dukterys dieną, laukė savaitę, mė- nesį, o motinos kaip nėra, taip nėra. CvR, VII 161. $ 6. Dažniausiai daiktavardžių galininkas eina su pažyminiais, kurių funkciją gali atlikti kiekiniai ir kelintiniai skaitvardžiai, neapibrėžiamasis apibendrinamasis įvardis visas ir būdvardžiai apskritas, ištisas, kiauras. Vienais atvejais šie pažyminiai yra būtini konstrukcijos struktūros elementai, kitais — fakultatyvūs. Kiekiniai skaitvardžiai, nepriklausomai nuo veiksmažodžio veikslo ir nuo daiktavardžio reikš- mės, visada yra struktūriškai būtini, nes be šių skaitvardžių konstrukcijos reikštų neapibrėžtą veiksmo trukmę. Kelintiniai skaitvardžiai, neapibrėžiamasis apibendri- namasis įvardis visas ir būdvardžiai apskritas, ištisas, kiauras struktūriškai būtini tada, kai konstrukcijos veiksmažodis yra eigos veikslo, o daiktavardis reiškia paros dalis, savaitės dienas, metų laikus, kitus apibrėžtus laiko tarpus ar procesus. Kai konstrukcijos pagrindinis dėmuo yra įvykio veikslo veiksmažodis, tai pastarieji pažyminiai yra fakultatyvūs. Fakultatyvūs jie yra ir tada, kai konstrukcijos daik- tavardis reiškia laiko mato vienetus. Šiuo atveju konstrukcijos veiksmažodis gali būti ne tik įvykio, bet ir eigos veikslo. Pirma apžvelgšime konstrukcijas su struktūriškai būtinais pažyminiais. $ 7. Labai intensyviai vartojamos konstrukcijos, į kurių struktūrą įeina kieki- niai skaitvardžiai. Daiktavardis, eidamas su kiekiniu skaitvardžiu, paprastai turi daugiskaitos galininko formą. Vienaskaitos galininko forma vartojama tik su skait- vardžiu vienas. Aš dvi savaites negalėjau nė kryptert, nė krustert. Trak. Tris valandas Kordušas laukė įeinant dukters. MarcR 1 46. O viešpatie, dar trejus metus džiūti ir nokti prie knygų?! DovŽE 125. Tris dienas kepami pyragai. SimonR V 15. Nakvojo bernelis po aukštu tiltu tris nakteles. KrėvP 66. Ne veltui devynis vakarus po devynias žvaigždeles skaičiau, klausdama, kas bus manasis. BorBM 46. Magdutę išvežus, Adomienė dar keturis pavasarius iš eilės ašarojo, išleisdama „į žmones“ vieną po kito savo vaikus. GricŽ 79. Dir- bau keturias vasaras. Rmš. Čia du semestrus skaitė bendrosios fizikos kursą (tsp). Jei žmogus gyventum du amžius, tris amžius, dešimt amžių — visus juos turėtum skirti tokiam gyvenimui griauti ir naujam statyti! GricŽ 307 — 308. Nenumirsi, jei vieną naktį nemiegosi. Grl. 93 Generalinis sekretorius pasėdėjo penkias minutes, pasiteiravo apie svei- katą ir atsikėlė. KrėvLŽ 201. Jei išlaikysi tris paras be miego, tai aš tau duo- siu maišą aukso. LT 346. Stogas pakentės vieną dieną. SajJ 53. Konstrukcijose, į kurių struktūrą įeina kiekiniai skaitvardžiai, neretai vartoja- mas ne daiktavardžių galininkas, bet kilmininkas, nes kai kurie kiekiniai skaitvar- džiai, eidami su daiktavardžiais, valdo jų kilmininką. Jau šimtą metų nebéjom baudžiavos. SruogR III 36. Dešimtį parų važiavo Žilaitienė traukiniu. BaltVRA 73. O. kelkis ketvirtą, saulei vos patekėjus, ir dirbk penkiolika valandų. VaižgRR 1 420. Atsikėlęs eik pusę dienos ir prieisi aukštą pilį su auksiniu stogu. BalčTVN, 161. Taip trejetą dienų garavo, rūko ant aukšto kalno senasis dvaras. LzPR 11 116. Išsibastė svetimose šalyse trisdešimt metų. VienR I 140. Žmogelį išlaikė bene 18 valandų pirty uždarytą. BitKMD 175. Dvylika dienų išgulėjau Mažeikių ligoninėje. Mžk. Daiktavardžių kilmininkas su tokiais kiekiniais skaitvardžiais dabartinėje lietu- vių literatūrinėje kalboje, kaip ir rusų kalboje®, sudaro sintaksinį vienetą, kuris su veiksmažodžiu turi tokį pat santykį, kaip ir daiktavardžių galininkas. $ 8. Konstrukcijos, į kurių struktūrą įeina kelintiniai skaitvardžiai, vartojamos kiek rečiau, negu konstrukcijos su kiekiniais skaitvardžiais. Būdinga, kad šių kon- strukcijų pagrindiniu dėmeniu paprastai eina esamojo laiko veiksmažodžių formos. Trečią dieną rugius kertam. BaltPV 1 302. Antrą naktį miegame svetur (trš). Ir taip jau ketvirtą rudenį, ketvirtą žiemą sėdžiu namie. SajK 135. Jis taip apverstas darbu, tiek daug turi važinėti partijos reikalais, kad jau antrą semestrą ne tik nė vieno egzamino nebeišlaiko, bet ir įskaitų nebesu- renka. GrušK 14. $ 9. Apibrėžtą veiksmo trukmę reiškiančios konstrukcijos su struktūriškai bū- tinu neapibrėžiamuoju apibendrinamuoju įvardžiu visas dabartinėje literatūrinėje kalboje vartojamos nė kiek ne rečiau, kaip konstrukcijos su struktūriškai būtinais skaitvardžiais. Su įvardžiu visas gana dažnai vartojami ne tik paros dalis, metų lai- kus, bet ir savaitės dienas, kitus apibrėžtus laiko tarpus, o kartais net procesus reiš- kiantys daiktavardžiai. Antanas Strimas visą dieną nerimavo. VenclGD, 235. Kur karsteis visą pavakarę, kad namie nebuvai? Ykš. Visą popietį Jokūbas guli. ŽemR IV 247. Visą naktį Dovydienė klykė, švaistės po pirkią. VaižgRR I 122. Visą sekmadienį laukėm tavęs, akis pražiūrėjom. Grl. Visą pavasarį juos au- ginome troboje prie lango. SajK 27. Visą žiemą tik kliunkinėja apie tvartus. Gs. Simukas priverstas išlipti iš medžio viršūnės, kur iš šakų jis įsitaisė lizdą ir visą laisvalaikį jame tupi. CvR, VII 51. Visą šienapiūtę kelnių nesusijuosdamas lakstau: tik išrūgos ir lapiené! Gud-GuzR I 70. Visą kelionę iki Gardino jaučiaus labai nejaukiai. VienIMA 155. Gyveno tavieji mano gryčioj kaip dievo ausy. Visą karą gyveno! Gud-GuzR I 67. Visą kelią matušėlė verkia. ŽemR IV 368. Ne visą gyvenimą jis stumdysis su tamstos kiaulėmis. BaltPV I 28. 5 Plg. B. M. OAnujnunnosa, NaroJibuo-HMeHHbIe CJOBOCOYETAHHSA C BpeMeHHbIM 3HaUeHHeM B COBDEMEHHOM pyCCKOM A13bIKe, HccejieJioBaHHs no rpaMMaTHKe pyccecKoro Jin TEepaTypHOTO 513bIKA, M., 1955, p. 164. 94 $ 10. Sustruktūriškai būtinais būdvardiniais pažyminiais šios reikšmės konstruk- cijos vartojamos gana retai. Tokių pažyminių funkciją gali atlikti būdvardžiai kiauras ir ištisas, turintys „visas“ reikšmę ir paprastai einantys su paros dalių ir metų laikų pavadinimais. Daiktavardžiai tokiose konstrukcijose visada turi vienaskaitos gali- ninko formą. Daugiskaitos galininko forma vartojama neapibrėžtą veiksmo trukmę reiškiančiose konstrukcijose (žr. II $ 12 1). Še, braidyk, šlapk, šalk kiaurą dieną — ir tuščiom rankom pareisi... Gud-GuzR I 24. Ir groja naktį kiaurą simfonija pagunda. SNėrKBM 22. Ištisą vasarą karves ganome miške. Lž. $ 11. Tie patys pažyminiai, kurie aukščiau aptartose konstrukcijose yra struk- tūriškai būtini, kitais atvejais (Žr. II $ 6) būna fakultatyvūs: nesuteikia konstrukci- jai naujos reikšmės, o tik patikslina daiktavardžiu pasakomą laiko kiekį. Tokios konstrukcijos ir be pažyminio išlaiko apibrėžtos veiksmo trukmės reikšmę. 1) Kelintiniais skaitvardžiais dažnai išplečiamos tik tos konstrukcijos, kurių pagrindinis dėmuo — eigos veikslo veiksmažodis, o priklausomasis — laiko mato vienetus reiškiantis daiktavardis. Konstrukcijos su įvykio veikslo veiksmažodžiais vartojamos labai retai. Antrą savaitę marinama [ligonė]. GricZ 300. Jau trečią savaitę gy- vename juk be jokios valdžios... BitKMD 268—269. Tarybinė literatūra, gimusi Spalio revoliucijos ugnyje, už taiką kovoja jau ketvirtas dešimtmetis. T 1951 239. Dabar galėsite riogsoti antrus metus toj pačioj klasėj. Paukšt PM 16. Antrą naktį prakiurksojome be miego. Trš. 2) Konstrukcijos su neapibrėžiamuoju apibendrinamuoju įvardžiu visas. Egi ir man anais metais grįžtant iš miško įpūtė vėjas, tai visą mėnesį kairiąja ausimi negirdėjau. VienR II 254. Visą parą vaikštinėjo [Romas] po Kau- ną. MarcBR 37. Vestuves kėlė visą savaitę. BalčAP 111. Visą valandą jie stebėjo, kaip rinkosi apskrities pareigūnai. Gud-GuzR V 11. O visus metus šunta tvankiame ore ir musių spiečių apsupti. VienR VII 57. Bernai retai kada visus metus išbūna. MarcR 1 58. Visą savaitę iš- vaikščiojo Laurynas po Rygą, ieškodamas darbo. BilR 1 65. Ateina ir išknarkso visą vakarą vyrai, aplink stalą susėdę. Vj. Visą naktį pradūsavau, galvo- damas apie kelionę. SajK 166. Visą sekmadienį išbuvau Kaune. Prn. Prava- žinėjo visą rudenį pas aplinkines merginas nuotakas. BorBM 24. Praberna- vau dvare visą amžių. VencIR III 357. Nors pažyminys visas tokio tipo konstrukcijose ir fakultatyvus, tačiau kon- strukcijos su juo sudaromos žymiai dažniau, negu su vienu daiktavardžiu, nes daik- tavardis su įvardžiu visas laiko kiekį išreiškia ryškiau, negu eidamas vienas. 3) Tokio pat tipo konstrukcijos kiek rečiau, negu neapibrėžiamuoju įvardžiu visas, išplečiamos būdvardžiais ištisas, kiauras ir apskritas. Būdvardis apskritas var- tojamas tik prie laiko mato vienetus reiškiančių daiktavardžių. Girdėjau, kaip tu ištisą pusvalandį visomis keturiomis brazdinaisi ant laiptų, ieškodamas durų. VenclR 11 110. Kiaurus metus gedėjo pačios sulto- nas. BalčTVN, 5. Apskritą mėnesį be pertraukos graužė jį keistas dvasios slogutis, pikta melancholija. MarcR I 21. 95 Taip išbuvo jis ištisus metus mieste. BilR I 35. Taip veik ištisą mėnesį pagyvenau, kaip kokioj sanatorijoje prižiūrima, linksminama, raminama... Bit KMD 356. Gal būčiau taip kiaurą naktelę pravargęs. BorJPK 40. Iš- tisą žiemą prasirgau, pavasarį vos kojas bepavilkau. Vkš. 4) Kartais neapibrėžiamuoju įvardžiu visas ir būdvardžiu ištisas išplečiamos ir tos konstrukcijos, kurių priklausomuoju dėmeniu eina daiktavardis su kiekiniu skaitvardžiu. Vargo, vargo [žmogus] kelionéj visas tris dienas ir kūčių naktį. ŽemR IV 274. Nušiurpsta staiga pamatęs, kad ištisus dvidešimt penkerius metus jis ėjo per žemę kaip juodas debesis, kur tik vėjas pūsteldavo. MarcBR 40. Tarsi didžiausias akmuo būtų nusiritęs nuo jo krūtinės, kuris jį slėgė ištisus dvylika metų. BorBM 72. Visas tris naktis motina prasėdėjo prie kūdikio lopšio (trš). § 12. Neapibrėžtą veiksmo trukmę reiškiančios konstrukcijos yra mažiau pro- duktyvios, negu apibrėžtą veiksmo trukmę reiškiančios konstrukcijos. Pagrin- diniu jų dėmeniu gali eiti ir eigos, ir įvykio veikslo veiksmažodžiai. Neapibrėžtos veiks- mo trukmės reikšmę lemia konstrukcijos priklausomojo dėmens struktūra. Pagal priklausomojo dėmens struktūrą galima išskirti tris pagrindinius šios reikšmės kon- strukcijų tipus: 1) su daiktavardžių galininko daugiskaitos forma (išskyrus konstruk- cijas su kiekiniais skaitvardžiais ir konstrukcijas su daiktavardžiu metai, vartoja- mu „vienerių metų“ reikšme), 2) su neapibrėžtą laiko kiekį reiškiančių daiktavardžių vienaskaitos galininku, 3) su daiktavardžių ir neapibrėžiamųjų nežymimųjų skait- vardinių įvardžių junginiais. 1) Pirmojo struktūrinio tipo konstrukcijų priklausomuoju dėmeniu gali eiti daiktavardžių daugiskaitos galininkas be pažyminio arba su pažyminiu. Be pažymi- nio paprastai vartojami laiko mato vienetus reiškiantys daiktavardžiai. Iš kitų daik- tavardžių, reiškiančių laiko sąvokas, dar vartojami paros dalių pavadinimai diena ir naktis. Amžius tu šlamėsi, šilkalapi uosi. SNėrKBM 51. Dešimtmečius lietu- vių tauta kentė vargą ir priespaudą (tsp). Prieš jos akis praslenka ilga, šimtmečius trukusi rusų liaudies kova. KorsLK 326. Ir stovite šimtmečius lyg sustingę gailesčio ir pareigos pririšti. MaldSM 157. Mažiukas verkė dienas ir naktis, neduodamas ramybės nuvargusioms moterims. LzPR VII 220. Žmogus gali savaites apsieiti be maisto, dienas be vandens, bet jis negali sulaikyti savo kvėpavimo ilgiau kaip minutę, dvi. MG 1967 9. Šio tipo konstrukcijos dažniausiai išplečiamos fakultatyviais būdvardiniais pa- Žyminiais ištisas, ilgas, kiauras. Ilgus amžius laisvai gyveno džigitų tauta savo numylėtuose kalnuose ir ste- pėse. VienR I 37. Tegu šimtmečius ilgus stovės mūsų rankų išmūrytos sienos. BaltakPU 28. Ištisus dešimtmečius Vakarų šalys viena kitą gąsdino tary- biniu baubu. T 1966 267. Ištisas savaites tenka laukti, kol prasidės žūklė. ČekNGK 35. Jisai užmiršdavo karščiausią darbą ir kiauras valandas stovė- davo lauke, žiūrėdamas į dangų, kol gražumai dingdavo (rš). Jonas arė ir akėjo kiauras dienas. BaltPV I 55. 96 Kiauras naktis prasikarstau su ligoniu. Ykš. Jo sumanymu susidomėjo ir jaunoji grafienė, ir abu ilgas valandas išstovėdavo prieš kokį nors kry- žių. VienR II 41. Daiktavardžių leksinė reikšmė čia yra apiblukusi. Jų junginiai su būdvardžiais linkę stabarėti ir savo reikšme artimi junginiui ilgą laiką. Neapibrėžtą veiksmo trukmę reiškiančios konstrukcijos su daiktavardžiu metai visada turi struktūriškai būtiną pažyminį — būdvardį ilgas. Jisprie to ėjo ilgus metus. GrušK 284. Ilgus metus lietuvių tauta kovo- jo už savo nacionalinį išsivadavimą. T 1952 172. Ilgus metus jis čionai nesijudindamas išbuvo. BilR 1 176. Palyginti retai šio tipo konstrukcijų sudaroma su kitų reikšmių daiktavardžiais, einančiais su struktūriškai būtinais pažyminiais. Ištisas vasaras šeimyna valgydavo nugriebtą pieną. Trš. Jis nesitrauk- davo nuo laivo vairo ištisas pamainas. T 1967 242. 2) Antrojo struktūrinio tipo konstrukcijos su neapibrėžtą laiko kiekį reiškiančių daiktavardžių vienaskaitos galininku yra labai neproduktyvios, nes tokią leksinę reikšmę turi tik vienas kitas daiktavardis. Dažniausiai vartojamos konstrukcijos su žodžiais valandėlė, akimirka, minutėlė, valanda. Seniai valandėlę stovi ir lydi akimis plasnojančias pakalnėn merginas. CvMS 123. Minutéle abu tylime, paskui jis vėl pradeda kuždėti. Gud-GuzR V 159. Benius minutėlę dvejojo. AvyžĮSK 120. Ilžė akimirksnį stebi save. SimonR V 254. Dzidė stovėjo dar valandą pas klėtelės priegrindą, paskui lyg šešėlis pranyko sodelio tankmėje. LzPR II 341. Tai užtruko akimirką. MarcR I 28. Pašnekučiavę dar valandėlę, tėvas su broliu pakilo važiuoti namo. Myk-PutR IV 26. Galėtum dar palaikyti va- landą, gerai įšertum. Trg. Šio tipo konstrukcijos paprastai sudaromos su vienu daiktavardžių galininku. Tik retkarčiais jos išplečiamos fakultatyviais pažyminiais. Trumpą valandėlę [Benius] tįsojo nejudėdamas. AvyžĮSK 51. Jis gal ir nudžiugo pamatęs sūnų, bet tai truko trumpą valandėlę. Venc1GD, 61. Tokia begalinė apatija buvo mane apėmusi, jog ilgoką valandą turėjau su ja pakovoti. BitKMD 260. 3) Trečiojo struktūrinio tipo konstrukcijose (su skaitvardiniu neapibrėžiamuo- ju nežymimuoju įvardžiu) vartojami tų pačių reikšmių daiktavardžiai, kaip ir kon- strukcijose su kiekiniais skaitvardžiais. Pažyminiais eina neapibrėžiamieji nežymi- mieji įvardžiai keli, keletas, keleri, keliolika ir vienas kitas. Kelis mėnesius slankiojo vargšas po lagerį, visiškai neturėdamas kas veikti. SruogR V 348. Žinia apie valdžios nuvertimą pedagogų personalą taip paveikė, kad visi gal kelias minutes stovėjo kaip apstulbe. PaukštPM 192. Gaivalia- vosi kelias valandas ir vis dėlto atsigavo. Klm. Kelias vasaras buvo ga- nęs. Brt. Kunigaikštis vėl nuskrido mintimis į Marienburgą, Krokuvą, Polocką, į Narevo ir Bugo sritis, kur jis kelerius metus valdė ir įsigijo sau naujų draugų ir sąjungininkų. VienR IV 50. Kelias savaites jisai su tomis lentomis prasibaladojo. SruogR V 60. Nors santaupų ir neturi, bet, jei sumažintų kai kurias išlaidas — vis vieną kitą mė- 7. Lietuvių kalbos gramatikos tyrinėjimai ' 97 nesį pragyvens. GrušK 154. Kelias dienas šiene pragulėjusių obuolių krū- velė baigė nykti. MačAD 59. Konstrukcijose su įvardžiais keletas, keliolika daiktavardžiai turi ne daugiskai- tos galininko, bet kilmininko formą, nes šie įvardžiai, kaip ir atitinkami kiekiniai skaitvardžiai, vietoj kurių jie vartojami, eidami su daiktavardžiais, valdo jų kilmi- ninka. Vieséjo jis pas mus keletą dienų. ZemR IV 315. Toje pačioje klasėje sėdi keletą žiemų. Prn. Keliolika dienų skrajojau niekieno nevaržomas. MašAMB 57. Išgulėjo Žarckų išdukterė Nastutė patale keletą mėnesių. VienR II 256. Konstrukcijos su įvardžiais kelintas, kelioliktas, kaip ir konstrukcijos su kelin- tiniais skaitvardžiais, vartojamos palyginti retai. Jau kelintą mėnesį niekur nedirba. Sd. Visiems rūpėjo rugiai, o čia smulku- tis lietus, kaip tyčia, jau kelintą dieną purkštė purkštė. BilR I 231. Jau kelintą dieną visas pasaulis atitvertas grotomis ir aukšta mūro siena. T 1967 204. § 13. Veiksmo trukmė dažnai reiškiama konstrukcijomis su daiktavardžiu /ai- kas, einančiu su būtinu pažyminiu. Konstrukcijos su daiktavardžio laikas galininku reiškia ir apibrėžtą, ir neapi- brėžtą veiksmo trukmę. Šios reikšmės niuansus lemia pažyminiu einančių žodžių leksinės ir gramatinės savybės. Konstrukcijos su būdvardžiu laikas, kurį pažymi būdvardžiai ilgas, trumpas ar neapibrėžiamieji įvardžiai kuris, visas, reiškia neapibrėžtą veiksmo trukmę. Beniaus motina pasakojo, kad jis ilgą laiką gyvenęs Argentinoje, Brazili- joje. MarukŽŠG 20. Dar trumpą laiką garsėjo nakties tyloje kauksmas tų galvažudžių-tvarkytojų ir nuščiuvo dvaro trobesiuose. LzPR II 108. Trumpą lai- ką aš vaikščiojau į darželį. VienR II 297. Kurį laiką ėjome tylėdami. Myk-PutR III 186. Ar tu vestum, po paibeliais, ar ką — vis gal kiek tiek kraičio gau- tum ir kurį laiką šiaip taip stumtumeis. VaizgRR I 452. O Vilius visą laiką svajojo apie tai, kokias dovanas giminės atveš iš Berlyno. SimonR V 10. Antano Balsio santykiai su tėviške ilgą laiką buvo visai nutrūkę. Myk- PutR VI 266. Jis čia pagyveno ilgesnį laiką. BalčTVN, 145. Susisiekimas tarp šiaurės ir pietų pajūrių kurį laiką buvo visai nutrauktas. VienR VII 271-272. DaiktavardZio laikas junginiai su šiais paZyminiais yra linkę stabarėti. Apibrėžtą veiksmo trukmę reiškia tos konstrukcijos, kurių priklausomuoju dė- meniu eina daiktavardis laikas su daiktavardiniu, būdvardiniu ar įvardiniu pažy- miniu. Pažyminiu vartojami gana įvairių reikšmių daiktavardžiai, būdvardžiai, be to, parodomieji įvardžiai. Šių konstrukcijų būtinas struktūrinis elementas yra dar ir neapibrėžiamasis apibendrinamasis įvardis visas. Karvė visą gyliavos laiką kinksojo kieme. Kal. Visą kelionės laiką Jaunius mąstė apie savo nesėkmes (trš). Visą karo laiką mes, karininkai, mokome juos, kaip reikia su gyventojais elgtis. BitKMD 259. Per daug ji buvo savimi užsiėmusi visą šį laiką. SimonR V 238—239. $ 14. Tose apibrėžtą ar neapibrėžtą veiksmo trukmę reiškiančiose konstruk- cijose, kurių veiksmažodis turi neiginį ne-, O priklausomasis dėmuo pabrėžiamas 98 neigiamomis dalelytėmis nmė, nei, vietoj daiktavardžio galininko visada vartojamas kilmininkas. Neišbuvau nė mėnesio, — spioviau ir išėjau. BilR 1 79. Toks krapštas, kad nė minutės nenusėdi be darbo. Ds. Tai ką gi, ar ko supykai, kad taip, nė minutės nepabuvusi, bėgi? PaukštPM 277. Dzidė nė poros dienų čia nesiuvo, kaip kažin kas su juo pasidarė: lyg koks apžolėjimas. LzPR 11 332. Tetulė Normantienė artimiausiais giminėmis mus laikydavo... Be mūsų nė vienos vasa- ros neapsieidavo. CiurlRR II 150. Nenešiosiu, neuliosiu nė vienos dienelės. LTt I 310. Tik pasiimk kartu ir skrynią, nei valandėlės nenoriu jos laikyti savo namuose! BalčAP 163. Kitais atvejais konstrukcijose su neigiamu veiksmažodžiu vartojamas gali- ninkas. Savaitę iš lovos nesikėlė. DovŽE 179. Jaunoji grafienė po to įvykio dvi dienas nepasirodė iš rūmų. VienR II 40. Devynias naktis miego nemigau, devynias žvakes lig sužibinau. LKZ VII 460. Jie neužmigo visą tą naktį. BaltVRA 141. Kelias dienas jau nebegirdėjau tavęs klegojant, nuo vyro lup- ti negavai? LKŽ VI 30. Jie ištisas dienas nerimsta ir išbauginti blaškosi. BitKMD 266. k III. Konstrukcijos, reiškiančios veiksmo rezultato trukmę $ 1. Dabartinėje lietuvių literatūrinėje kalboje iš kitų laiko konstrukcijų su daiktavardžių galininku išsiskiria tos konstrukcijos, kurios reiškia ne veiksmažodžiu pasakomo veiksmo trukmę, bet iš to veiksmo išplaukiančio rezultato trukmę. Jau J. Jablonskis, aptardamas galininko reikšmes, ,,Linksniuose ir prielinksniuo- se“ nuo „ilgio tolio ir braukds traukos“ galininko atskyrė pobūvio galininka?®. J. Jab- lonskio „ilgio tolio ir braukds traukds“ galininko sąvoka, kaip matyti iš pavyzdžių, apima ir trukmės galininką, kitaip tariant, tokį galininką, kuris vartojamas veiksmo trukmę reiškiančiose konstrukcijose. O pobūvio galininku jis laikė tokį galininką, kurį „vartojame sakinyje dažniausiai po priešdėliuotinių slankės arba sąjūdžio veiksmažodžių, žymėti, kurį laiką kas pasitraukia, išeina, pareina ar su- stoja, pasilieka, palieka pabūti, paviešėti, pasilsėti...“1*, ir priduria, kad ,,bend- ratis „pabūti“ dažniausiai yra tik savaime suprantama; kartais ir sąjūdžio žodis sakinyje nepasakomas, tik sakytojo savaime suprantamas“!!, Vadinasi, pobūvio ga- lininkas — tai toks galininkas, kuris vartojamas konstrukcijose, reiškiančiose ne veiksmažodžiu pasakomo veiksmo trukmę, bet veiksmo rezultato trukmę. Tiesa, tarp J. Jablonskio pateiktų pobūvio galininko pavyzdžių yra ir trukmės galininkų. Antai konstrukcijoje keletą dienų truktumi *? galininkas keletą dienų žymi ne veiksmo rezultato, bet paties veiksmo trukmę, ir pagal J. Jablonskį jį reikėtų laikyti „ilgio tolio ir braukės traukės“ galininku. $ 2. Veiksmo rezultato trukmę reiškiančių konstrukcijų pagrindiniu dėmeniu paprastai eina įvykio veikslo veiksmažodžiai. Rečiau šios reikšmės konstrukcijos * J. Jablonskis, Rinktiniai raštai, t. I, p. 618—621. 1% Ten pat, p. 619. 1 "Ren pat, p. 619—620. 12 Ten pat, p. 620. A sudaromos su eigos veikslo judėjimo veiksmažodžiais. Priklausomuoju dėmeniu daž- niausiai eina neapibrėžtą laiko kiekį ir laiko mato vienetus reiškiantys daiktavardžiai, taip pat diena ir laikas. Pasitaiko konstrukcijų ir su metų laikus reiškiančiais daik- tavardžiais. | Neapibrėžtą laiko kiekį ir laiko mato vienetus reiškiantys daiktavardžiai šios reikšmės konstrukcijose vartojami ir vieni, ir su pažyminiais. Kitų reikšmių daik- tavardžiai vartojami tik su struktūriškai būtinais pažyminiais. Pažyminių funkciją paprastai atlieka kiekiniai skaitvardžiai ir neapibrėžiamieji įvardžiai keli, keletas, keleri, keliolika, vienas kitas, visas, kuris. $ 3. Veiksmo rezultato trukmė, kaip ir veiksmo trukmė, gali būti 1) apibrėžta ir 2) neapibrėžta. Laiko trukmės apibrėžtumą ar neapibrėžtumą lemia priklauso- mojo dėmens leksinės ir gramatinės savybės. į 1) Kai priklausomuoju dėmeniu eina laiko mato vienetus reiškiantys daiktavar- džiai vieni ar su kiekiniais skaitvardžiais, konstrukcijos reiškia apibrėžtą veiksmo rezultato trukmę. Tokią pat reikšmę turi konstrukcijos su pažyminiu visas, kuris prie laiko mato vienetus reiškiančių daiktavardžių yra fakultatyvus, o kitais atve- jais būtinas. Jonas pasiprašė ir mane bent pusvalandį į trobą. JabIRR I 619. Skandalą pajunta vyresnybė ir visą klasę čia pat dulkėse užrakina tris valandas. Vaižg RR II 445. Trejetą dienų mes turime išnykti. DovAA 293. Miestan ar visą dieną išeini? Jabl. Visą pusdienį Tėfa pasiliko prie savo sesutės kapo. VienR VII 204. Ir jis išvažiavo visą vasarą iš namų. JablRR 1 619. Po savai- tės ligonis pirmą kartą atsikėlė visą valandą. BalčAP 284. Važiuosiu savaitę į namus. Lž. 2) Kai priklausomuoju dėmeniu eina neapibrėžtą laiko kiekį reiškiantys daikta- vardžiai, konstrukcijos reiškia neapibrėžtą veiksmo rezultato trukmę. Tomukas minutytę nusiminė, susigėdo, bet tuojau susigriebęs išsitempė r paprašė pačios pažiūrėti, ar nesiskiria užpakaly frako klostės. VienR 11 164. Duktė, valandėlę sustojusi prie slenksčio, staiga, lyg smarkiai pastumta, puolė prie motinos. Gud-GuzR I 53. Na, užmik minute. PSL | Kartais pasitaiko atvejų, kai neapibrėžtą laiko kiekį reiškiantys daiktavardžiai eina ir su pažyminiais, kurie konstrukcijoje yra fakultatyvūs. Brazgio veidas apsiniaukė, bet tik vieną momeniq. Myk-PutR III 318. Trumpą valandėlę užsnūdau. Kp. Su kitais daiktavardžiais sudarytos neapibrėžtos veiksmo rezultato trukmės konstrukcijos visada turi struktūriškai būtiną pažyminį, kurio funkciją atlieka aukš- čiau minėti neapibrėžiamieji įvardžiai. Ir čia stabtelkim kelias minutes. JablRR I 620. Savo vyriausiąjį sūnų aš čia paliksiu bent kelias dienas. ŽiugždLKG II 33. Kurį laiką kal- vis dingsta, nematyti jo pietų nei vakarienės metu. CvMS 263. § 4. Tačiau dabartinėje literatūrinėje kalboje, konstrukcijos, reiškiančios veiks- mo rezultato trukmę, su galininku sudaromos gana retai. Vietoje jų įsigali konstruk- cijos su naudininku'®, kurios yra sinoniminės konstrukcijoms su galininku. Plg.: 13 Plg, J. Kruopas, Laiko aplinkybės reiškimas lietuvių kalboje, ,,Tarybiné mokykla“, 1953, Nr. 7, p. 23; B. Kalinauskas, Kai kurios linksnių vartojimo tendencijos dabartinėje lietuvių kal- boje, „Tarybinė mokykla“, 1955, Nr. 5, p. 19; Lietuvių kalbos gramatika, t. I, p. 199. 100 Vyrai išeina į pievas savaitei. KatkR 33. Ir aš išvykau namo keturiom savaitém. SimonNTP 154. Pasodino [dukteri] dvejiems metams... GricZ 429. Iš tarnybos išsiprašė visai savaitei. LzPR VII 338. Valandėlei ir aš pamiršau savo bailę. VaižgRR II 341. Kartą bajoras išvažiavo kelioms dienoms. BsRP 144. Klebonas buvęs vokiečių areštuotas kelioms valan- doms. BitKMD 275. IV, Konstrukcijos, reiškiančios veiksmo dažnį § 1. Konstrukcijos, reiškiančios veiksmo dažnį, dabartinėje literatūrinėje kalbo- je sudaromos su eigos ir įvykio veikslo veiksmažodžiais. Vyrauja konstrukcijos su eigos veikslo veiksmažodžiais. Struktūrinių skirtumų tarp konstrukcijų su eigos veikslo ir konstrukcijų su įvykio veikslo veiksmažodžiais nėra. Aptariamos reikšmės konstrukcijų priklausomuoju dėmeniu visada eina daik- tavardžių galininkas su struktūriškai būtinu pažyminiu. Pagal priklausomojo dėmens sandarą galima išskirti du šios reikšmės konstrukcijų tipus: 1) su neapibrėžiamuoju apibendrinamuoju įvardžiu kas ir 2) su neapibrėžiamuoju apibendrinamuoju įvardžiu kiekvienas arba būdvardžiais dažnas, retas. J. Jablonskis apie šios reikšmės konstrukcijose vartojamą galininką atskirai ne- kalbėjo. Jo vartosenos pavyzdžių jis pateikė, kalbėdamas apie laiko ir „ilgio tolio ir braukds traukės“ galininkus!*. Šitaip vartojamas galininkas dabar paprastai va- dinamas dažnio galininku'®, 1) Pirmojo tipo konstrukcijų priklausomuoju dėmeniu eina daiktavardžių ga- lininkas su neapibrėžiamuoju apibendrinamuoju įvardžiu kas, reiškiančiu ,kiek- vienas“. Įvardis kas šiuo atveju yra nelinksniuojamas!® ir visada turi vardininko formą?"". Šio tipo konstrukcijų daiktavardžiai paprastai reiškia laiko mato vienetus, neapibrėžtą laiko kiekį, paros dalis, savaitės dienas ir metų laikus. Labai retai pasi- taiko konstrukcijų su kitais laiko sąvokas ar procesus reiškiančiais daiktavardžiais. Daktaras „Inteligentų“ palatos kasdien nelankė, nes jis pats gyveno čia pat ir kas valandą galėjo matyti savo išrinktuosius ligonius. VienR II 138. Viskas keičiasi kas minutę, kas akimirką. T 1967 85. Atvežk Genės daiktus ir kas mėnesį mokėk po penkiasdešimt rublių, tuomet auginsim vaiką. T 1968 67. Kas savaitę mano vilnas kirpo, barzdą visai nukirpo. CvR, VII 295. Kas valan- dėlę svajonę vis naują kelia jaunųjų dienų atminimai. GirR, 1 48. Nuliūdusiai Mi- nijai paslaptį vieną norėčiau atdengti, kai nieks negirdės: kas ilgis antrasisjos kran- to kas dieną. MairRR I 74. Paskui vaikščiojau kas dieną: vis negatavas ir negatavas. VaižgRR II 413. Žinau aš dainą vieną — dainuoju ją kas dieną, kas vakarą, kas rytą, tą pačią, o vis kitą. GirR, 183. Kas naktį laukiau sučežant, subrazdant, subildant. SimonNTP 85. Senio užsispyrimas kas rytą Zve- joti pykdo motiną. CvMS 73. Pradžioje senutė su marcia ir sūnum valgydavo prie 14 Žr. J. Jablonskis, Rinktiniai raštai, t. I, p. 618—619. iš Žr. K. Ulvydas, Dėl vienaskaitos galininko prieveiksmėjimo dabartinėje lietuvių kalboje, „Lietuvių kalbotyros klausimai“, t. II, p. 81; Lietuvių kalbos gramatika, t. I, p. 199. 16 A Schleicher, Litauische Grammatik, p. 264; F. Kurschat, Grammatik der littauischen Sprache p. 381. . 17 Lietuvių kalbos gramatika, t. I, p. 703. 101 3 vieno stalo, žodelį tardavo ūkiniais reikalais ir kas sekmadienį aštuonis kilometrus eidavo į bažnyčią. MarcBR' 99. Maž kas pavasarį reikėjo mantą į vežimus kraustytis. ŽemR IV 415. Taip dirbdami kas pamoką pasiekėme neblogų rezultatų (tsp). i Kas minutę gali išmušti lemiamoji valanda. BinkGR 77. Jiem tiktai išimties keliu buvo leidžiama iš savo einamosios sąskaitos kas mėnesį pasiimti po 15 markių. SruogR V 352. Kas savaitę išverkdavo penkis-dešimt lity. MarcBR 17. Kas vakarą, eidama namo, gaudavo Jungienė litrą pieno. LzPR VII 372. Kas dieną į darbą paleidžiamos vis naujos staklės ir mašinos. LKZ VII 280. Po kiek laiko pradėjo šuva kas rytą ilgai užtrukti. ZemR IV 204. Kas rudenį, piautinas avis išpiovus, į mūsų kaimą atvažiuodavo kailiadirbiai. GricŽ 384. Kas sezoną ją (Trakų pilį) tūkstančiai aplanko (tsp). Šio tipo konstrukcijų priklausomuoju dėmeniu einantis įvardžio kas ir daikta- vardžio galininko junginys yra linkęs prieveiksmėti, tačiau visiškai suprieveiksmėjęs nėra, nes dar gali turėti pazyminiy'®. Jo pažyminiais kiek dažniau vartojami kelin- tiniai skaitvardžiai ir neapibrėžiamieji nežymimieji įvardžiai kelintas, kelioliktas, labai retai — būdvardžiai. Apskritai, konstrukcijų, išplėstų pažyminiais, pasitaiko retai. Kas antrą dieną leido į kiemą pasivaikščioti. SruogR V 38. Badavome kone kas antrą trečią mėnesį po kelias paras... Gud-GuzR V 195. Kas ke- lintą mėnesį važiuoja su vilnomis į Liepoją. Mžk. Per visą amželį vargą turėsi, kas mielą dienelę ašaras liesi. LKZ 1 631. Kas naktelę tylią žvainą lanko jauną mylimasis. LKŽ V 365. Kiekvienas spektaklis pasieks žiūrovą tik kas antrą mėnesį. T 1967 141. Impulsų dažnumas pakinta kas keliolika sekundžių (trš). Retkarčiais pasitaiko pirmojo tipo konstrukcijų, į kurių struktūrą įeina kieki- nis skaitvardis. Kas keturis mėnesius keitėsi valstybės galva. PalM 57. Išeidamas gy- dytojas liepė priimti išrašytų vaistų po dvi tabletes ši vakarą ir ryt rytą ir kas tris va- landas matuoti temperatūrą. KrėvLŽ 194. 2) Antrojo struktūrinio tipo konstrukcijų priklausomuoju dėmeniu eina daik- tavardžiai su paZyminiais: su neapibrėžiamuoju apibendrinamuoju įvardžiu kiekvie- nas arba su būdvardžiais dažnas, retas. Šio tipo konstrukcijose vartojami tų pačių reikšmių daiktavardžiai, kaip ir pir- mojo tipo konstrukcijose. Produktyviausios yra konstrukcijos su neapibrėžiamuoju apibendrinamuoju įvardžiu kiekvienas. Jos reiškia reguliaraus veiksmo dažnį. Regina kiekvieną sekundę laukė žingsnių šlepsėjimo ir klebtelėjimo į duris. LKŽ VI 22. O jūsų tėvai kiekvieną valandą dėl savo kailio arba net gy- vybės drebédavo. BilR 1 107. Jis kiekvieną rytą su skustuvu skutasi ir apsikrapina rožių vandeniu. LKŽ VI 429. Kiekvieną dieną tikėjosi čia su- tikti Murzą. GrusK 106. Kiekvieną pavasarį į mūsų kaimelį suka plačialau- kių gaspadorių rogės: piemenų pirkti. BaltPV I 21. Liucė gadindavo visiems ūpą kiekvieną šventadienį. Myk-PutR III 219. '8 Plg, K. Ulvydas, Dėl vienaskaitos galininko prieveiksmėjimo dabartinėje lietuvių kalbo- je, „Lietuvių kalbotyros klausimai“, t. II, p. 81. 102 Jis gali kiekvieną valandą užkristi. Up. Jam atrodę — sūnus jį kiek- vieną akimirką apiplėšiąs (trš). Kiekvieną rytą abi moterys ateidavo, nešinos kapliais ir duonos plutele, dirbti žemės. BaltRn 5. Motina kiekvieną sek- madienį duoda po keliasdešimt centų. AvyžĮSK 45. O į tą skardį, kur buvo Bal- taragio malūnas, o dabar tiktai akmenų krūva, kiekvieną pavasarį trenkia perkūnas. BorBM 259. Šiandien motina Karalienė keletą kartų perėjo per didžiąją virtuvę ir kiekvieną kartą pastebėjo, kad Grėtė kažkam ruošiasi. SimonR V 187. Retkarčiais šitokios konstrukcijos išplečiamos ir kitais pažyminiais. Tačiau jie yra fakultatyvūs, konstrukcijos reikšmės nekeičia. Kiekvieną šeštadienio vakarą, apsiruošusi, Ona išeina į vakaruškas. BaltPV I 40. Konstrukcijos, kurių priklausomuoju dėmeniu eina daiktavardžiai su būdvar- džiais dažnas, retas, dabartinėje literatūrinėje kalboje vartojamos retai. Šios kon- strukcijos reiškia nereguliaraus veiksmo dažnį. Dažną vakarą pareina tik apie vidurnaktį. Grl. Jis jau nuo vidurvasario retą dieną bepajėgdavo išeiti i kiemą. GricZ 14. Tos mergos tai retą rudenį neparsineša kraičio! Gud-GuzR V 21, Išvados I. Dabartinės lietuvių literatūrinės kalbos laiko konstrukcijos su galininku reiškia: 1) veiksmo laiko momentą ar periodą, 2) veiksmo trukmę, 3) veiksmo rezul- tato trakmę ir 4) veiksmo dažnį. 2. Laiko konstrukcijų su galininku reikšmės skirtumus lemia: 1) pagrindiniu dėmeniu einančio veiksmažodžio veikslas, 2) priklausomuoju dėmeniu einančio daiktavardžio leksinė reikšmė, 3) su daiktavardžio galininku einančio pažyminio gramatinės bei leksinės savybės ir 4) daiktavardžio skaičius. 3. Konstrukcijos, reiškiančios veiksmo laiko momentą, nuo konstrukcijų, reiš- kiančių veiksmo laiko periodą, skiriasi veiksmažodžių veikslais. Veiksmo laiko mo- mentą reiškia konstrukcijos su įvykio veikslo veiksmažodžiais, veiksmo laiko perio- dą — konstrukcijos su eigos veikslo veiksmažodžiais. Kitais atžvilgiais tų artimų reikšmių konstrukcijos nesiskiria. Konstrukcijų, reiškiančių veiksmo trukmę, pagrindiniu dėmeniu dažniausiai eina eigos, rečiau — įvykio veikslo veiksmažodžiai, reiškiantys tam tikros trukmės veiks- mą. Konstrukcijų, reiškiančių veiksmo rezultato trukmę, pagrindinis dėmuo papras- tai yra įvykio veikslo, gana retai — eigos veikslo judėjimo veiksmažodis. Konstrukcijos, reiškiančios veiksmo dažnį, sudaromos ir su eigos, ir su įvykio veikslo veiksmažodžiais. 4. Laiko konstrukcijų priklausomuoju dėmeniu dažniausiai eina paros dalis, savaitės dienas, metų laikus, laiko mato vienetus, neapibrėžtą laiko kiekį, rečiau — kai kurias kitas laiko sąvokas reiškiantys daiktavardžiai vieni arba su pažyminiais. Procesus reiškiantys daiktavardžiai visada vartojami su pažyminiais. 5. Pažyminiai būna fakultatyvūs ir struktūriškai būtini. Jų funkciją atlieka daik- tavardžiai, būdvardžiai bei dalyviai, paprastai turintys leksinę laiko reikšmę, taip pat skaitvardžiai ir parodomieji bei neapibrėžiamieji įvardžiai. 103 Konstrukcijose, reiškiančiose veiksmo ar jo rezultato trukmę, pažyminiais ei- nantys kiekiniai skaitvardžiai ir neapibrėžiamieji nežymimieji įvardžiai keli, kele- tas, keleri, keliolika, vienas kitas, kelintas, kelioliktas, kuris visada yra struktūriškai būtini. X Konstrukcijų, reiškiančių veiksmo dažnį, priklausomuoju démeniu visada eina daiktavardžio galininkas su struktūriškai būtinais pažyminiais: neapibrėžiamaisiais apibendrinamaisiais įvardžiais kas, kiekvienas ar būdvardžiais dažnas, retas. Visais kitais atvejais pažyminių struktūrinį būtinumą ar fakultatyvumą lemia veiksmažodžio veikslas arba daiktavardžio leksinė reikšmė. 6. Veiksmo laiko momentą ar periodą reiškiančiose konstrukcijose daiktavar- dis visada turi vienaskaitos galininko formą. Konstrukcijos su daiktavardžių daugiskaitos galininku, išskyrus konstrukcijas su kiekiniais skaitvardžiais ir daugiskaitiniu daiktavardžiu metai, vartojamu ,,viene- rių metų“ prasme, visada reiškia neapibrėžtą veiksmo trukmę. Kitais atvejais daiktavardžio skaičius konstrukcijos reikšmės nenulemia. 7. Dabartinėje literatūrinėje kalboje vyrauja veiksmo laiko momentą ar pe- riodą ir veiksmo trukmę reiškiančios konstrukcijos. Rečiau vartojamos konstrukci- jos, reiškiančios veiksmo dažnį. Konstrukcijos su galininku, reiškiančios veiksmo rezultato trukmę, pasitaiko retai. Jas išstumia sinoniminės konstrukcijos su naudininku. BPEMEHHbIE KOHCTPYKUMU C BHHHTEJIbHbIM MAJIE)XOM B COBPEMEHHOM JIHTOBCKOM JIMTEPATYPHOM S$I3bIKE A. PYXE Peswome || B crarbe ocBemaeTcsi CTpyKTYpa H 3HaueHHS BpeMeHHbIX KOHCTPYKIHH C BH- HUTEJbHBIM NAJIEXOM UMEH CVINECTBHTEJIbHbIX B COBPEMEHHOM JIHTOBCKOM JIHTE- parypHoM si3blKe. VeraHoBJieHbi TAKKe HeKOTODpbIe TEHJIEHILHKH, KaCalOlilHeCA Npo- JLVyYKTHBHOCTH H YNOTpeOjIeHHSi H3YUAeMbIX KOHCTPYKIHI. B coBpeMeHHOM JIMTOBCKOM JIHTepaTypHOM S513bIKE BpEMEHHbIe KOHCTPYKIHH C BHHHTEJIbHbIM NajeXKOM BbIpaXKaior: |) MoMeHT coBeplleHHs JIEHCTBHS HJIH TIe- pHOJ BpeMeHH, B KOTOPOM NPOHCXOJUT JeHCTBHe, 2) NpoJlOJPKHTEJIbHOCTb JeHC- TBHA, 3) NPOJAOJIKHTEIBHOCTD pe3yjJibTaTa JeHcTBHS H 4) YacToTy AefCTBHS. Pas jinuHele 3HaueHHS BpeMeHHbIX KOHCTDYKIUHH C BHHHTEJIbHBIM 11a JIEK0OM Oflpe- JIEJISIOTCA CJIEJVIOLIHMH OCHOBHbIMH (akTopamu: 1) BHJOM rjarosa, 2) JIeKCH- YECKHM 3HAYEHHEM MMEHH CYIIEeCTBHTEJILHOTO, 3) JIeKCHUEeCKOH H TpaMMATHUeCKOH OCOGEHHOCTEIO OTNpejĮeJIEHHS, BXOJŲSIIETO B COCTaB KOHCTPYKLMH, H 4) uKHCJIOM HMEHH CYNDIECTBHTEJIbHOTO. ; KoHceTrpykuHH, BbpaXKaiole MOMEHT COBepiueHHSi AeHCTBHS, OTJMYAIOTCS OT KOHCTPYKIHil, BbIpaXKAIONIHX HNepHOjį BpeMeHH, B KOTOPOM MPOHCXOAMT JefiCTBYE, TOJIbKO BHAOM TJIaroJia; KOHCTPYKIMH € TrJIATOJIAMH COBEpLUEHHOTO BH/la Bbipa- XAIOT MOMEHT COBeplleHHsl JeHCTBHS, a KOHCTPYKIHH C TJIATrOJIAaMH HeCcoBepLIeH- HOTO BHJ@ — NepHOJį BpeMEHH, B KOTOPOM MPOHCXOAHT JeHCTBHE. 104 OCHOBHBIM KOMIIOHEHTOM KOHCTpYKIHĖ, BHIPaXKAIOMMX MpOJI0J2KHTEJIbHOCTb JelicTBUSI, OOBIMHO SIBJISIIOTCS TJIATOJIbI HecoBeplleHHOTo BHAA. T“JraroOJIbI coBep- ILIEHHOTO BH/la B TaKHX CJIyyasx Bcerja 0603HauaioT IMpOJIOJDKHTEeJIbHOe JeHCTBHE. OCHOBHBIM KOMIOHEHTOM KOHCTPYKIMi, BbIDaXKAIOLIHX IPOJIOJIKHTEBHOCTD pesyabTaTta JefCTBHsi, OOBMHO SIBJAIOTCS TJIAroJIbi cosepiienHoro Buia. Konc- TPYKIHH C TJIarojlaMd HeCOBEpIIeHHOTO BHJAa BCTpeYaloTcs JIOBOJIbHO DpejįKO. I'1arosibl HeCOBEpIIEHHOTO BH/Įa B TaKHX CJyuasix 0603HA4aloT JBHIKEHHe. KoHcrpykruHH, BhIpaXaoume 4acTtoTy ĮIeKHCTBHSA, VIIOTpeOJISIOTCHA Kak C riaa- TOJIAMH HeCOBEpLIeHHOTO, TaK H C TJIAaTOJIAMH COBEpLIEHHOTO BHJA. 3aBHCHMBIM KOMIOHEHTOM BpeMeHHBIX KOHCTDYKIMHĖ MOTYT ObITh HMeHA CY- IeCTBH TE JIbHbIE, OČO3HaualIONNIHe YaCTH CYTKH, JHH He/leJIH, BpeMeHa rojia, e IMHHIIb! BpeMeHH H JpYyTHe BpeMeHHbie NOHATHS, C ONIpejieJieHHAMH HJIH Ges Hux. HMeka CVIIECTBHTEJIbHbIe, OGO3HauaIONIHe NpONeCCbIi, VINOTpeOJISIOTCHA TOJIbKO C Onpe- JleneHHsiMH. OYVHKUKIO ONpeJIEJIEHHŪ BbINMNOJIHAIOT HMEHa CYIleCTBHTE/IbHbIe, HMeHa NpH.Ta- ratesibHble H IIpHUAaCTHSA, Yallle BCETo C JIeKCHYeCKHM 3HaueHHeM BpeMeHH, a TaK/Ke HMeHa UKCJIHTEJIbHbICe, YKa3aTeJIbHbIe H HeOTNpejleJieHHbIe MeCTOHMeHHS1. KojimuecrBenHbie: YHCJHTEJbHble MW HeonpejleJieHHbIe MecTOHMeHHS keli, ke- leri, keletas, keliolika „neckonbko“, vienas kitas „opun nApyrok“, kelintas, keliolik- tas „KOTOpbiė“, kuris ,HEKOTOpBIi“, BXOJSIIHE B COCTaB KOHCTPYKLHH, Bbipa- XKAONIKHX NpOJOJKHTEJIbHOCTb JeHCTBHS HJM HNpOJOJDKHTEJIbHOCTb pesyjJibTaTA JeKCTBHSA, SBJISAIOTCSA CTPYKTYPHO 0653aTe/IbHBIMH. B posi 3aBHCHMOTO KOMNOHeHTa KOHCTDYKIKHĖ, BbipaxaloluuHX 4acToTy Jlelic- TBHA, BCerja BbiCTYyIIaeT BHHHTeJIbHbIH Nae HMEH CYIIeCTBHTEJIbHBIX C 00si- 3aTeJIbHbIM ONpejieJieHHeM: HeONpejlejieHHbIMH MecTouMeHusmMu kas, kiekvienas „KaXKJĮbIė“ HJIHK HMeHAMH NNpHJIATATeEJIbHbIMH dažnas „uacTbih “, retas „pe1Kuū“. Bo Bcex ApYrux cJiyuyasix BO3MOXHOCTb INpHMeHeHHS ONpe/lesIeHH il 3aBHCHT OT BHJIA TJIATOJIA HJIH JIEKCHUeCKOTO 3HaUeHHA HMEHH CYIIEeCTBHTEJIbHOTO. B KOHCTpYKIHSX, BbIDaxKAIONIHX MOMEHT COBEpIIEHHSI JEK>HCTBHS HJIH NepHO/į BpeMeHH, B KOTOPOM MNpoHCXOJIMT ĮlelicTBHe, BCerjla YINnNOTpeOJISIe TCS! BHHHTeJIbHbIN najex eAMHCTBEHHOTO UKHCJIA HMEH CYUIeCTBHTEJBHBIX. KoHcTrpykuHH C BHHHTeJIbHbIM Na/le’KOM MHOXKECTBEHHOTO YHCJIa, 3a HCKJIIO- UEHHEM KOHCTPYKIHi C HMEHEM CYIIeCTBHTe IbHBIM meiai ,,0 MH TOA" H KOHCTPYK- Mii, B COCTaB KOTOPHIX BXOJMT KOJIMUECTBEHHOE UKCJIHTEJIbHOe, Beerja o0o3Ha- YaloT HEONDpejJIeJIEHHYIO MNpOJIOJDKHTEJIbHOCTb JEHCTBHS. B apyrux cayuasix UKHCJIO HMEHH CYLIECTBHTEJIbHOTO He BJIMSIET Ha 3HaueHHe KOHCTP YKIHH. B coBpeMeHHOM JIMTOBCKOM JIHTEPATYPHOM Si3bIKe CAMBIMH XOJKHMH SABJISIIOTCS KOHCTPYKIMH, Bblpa)kaloline IpOJIOJIXHTEJIbHOCTb AEHCTBHSI H MOMEHT COBeplie- HHS IeliCTBHS WJM TIEPHOJ BpeMeHH, B KOTOPOM NpOHCXoAuT AeiicTBHe. ['opasio pexe BCTPEYaloTCsi KOHCTPYKIMH, BhIpaXKalollHe YacToTy AeHCTBHS. KoHcTpykuKHH C BHHHTeJIbHbIM NaJie}KOM, BbIpaXKaiolle INpoJĮ0JKHTEJIbHOCTb pe3yabrarta JAeHCTBHSI, BCTpeualoTCS J0BOJIBHO pelko. MX BLITECHSIOT CHHOHHMH- UeCKHe KOHCTPYKIMH C JaTesibHbIM [13JIeKOM.