Dabartinės lietuvių literatūrinės kalbos laiko konstrukcijos su galininku

LIETUVIŲ KALBOS GRAMATIKOS TYRINĖJIMAI LIETUVOS TSR MOKSLŲ AKADEMIJA DABARTINĖS LIETUVIŲ LITERATŪRINĖS KALBOS LAIKO KONSTRUKCIJOS SU GALININKU A. RUZĖ Įvadas § 1. Pagrindines laiko galininko reikšmes senuosiuose lietuviškuose raštuose bei šnekamojoje kalboje yra iškėlęs ne vienas kalbininkas1. Daugeliu atvejų jų teiginiai tinka ir dabartinei literatūrinei kalbai. Apie laiko galininko reikšmes ir vartojimą dabartinėje literatūrinėje kalboje daugiausia informacijos randame J. Jablonskio „Linksniuose ir prielinksniuose“2 bei akademinėje gramatikoje3. Minėtuose darbuose laiko galininkas aptariamas kaip viena galininko linksnio reikšmių. Šiame straipsnyje nagrinėsime ne laiko galininką, kaip atskirą galininko linksnio reikšmę, bet laiko konstrukcijas4, sudarytas su galininko linksniu. Pamėginsime išsiaiškinti laiko konstrukcijų su galininku gramatinę struktūrą ir leksinę sandarą, tų konstrukcijų reikšmes, reikšmių priklausomybę nuo konstrukcijos gramatinių ir leksinių ypatybių, konstrukcijų vartojimo polinkius. § 2. Laiko konstrukcijos su galininku, palyginus su konstrukcijomis, kurios sudarytos su kitais linksniais, dabartinėje literatūrinėje kalboje yra produktyviausios ir intensyviausiai vartojamos. Jos turi ir daugiausia reikšmių. Galima išskirti keturias pagrindines laiko konstrukcijų su galininku reikšmes: 1) veiksmo laiko momento ar periodo, 2) veiksmo trukmės, 3) veiksmo rezultato trukmės ir 4) veiksmo dažnio. Be to, šių reikšmių konstrukcijos gali turėti papildomų niuansų, išplaukiančių iš jų gramatinės struktūros ar leksinės sandaros. Laiko konstrukcijų su galininku reikšmės skirtumus paprastai lemia šie svarbiausi veiksniai: 1) pagrindiniu konstrukcijos dėmeniu einančio veiksmažodžio veiks las, 2) priklausomuoju dėmeniu einančio daiktavardžio leksinė reikšmė, 3) su daiktavardžio galininku einančio pažyminio gramatinės ir leksinės savybės, 4) konstrukcijos 1 A. Schleicher, Litauische Grammatik, Prag, 1856, p. 262—264; F. Kurschat, Grammatik der littauischen Sprache, Halle, 1876, p. 380—382; E. Fraenkel, Syntax der litauischen Kasus, Kaunas, 1928, p. 161—163. 2 J. Jablonskis, Rinktiniai raštai, t. I, Vilnius, 1957, p. 617—621. 3 LTSR MA Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, Lietuvių kalbos gramatika, t. I, Vilnius, 1964, p. 197—199. 4 Laiko konstrukcijomis čia vadinami veiksmažodiniai žodžių junginiai, reiškiantys laiko santykius. 85 priklausomuoju dėmeniu einančio daiktavardžio galininko skaičiaus forma. Ne visada šie visi veiksniai vaidina vienodą vaidmenį. Vienais atvejais svarbesnis vienas kuris šių veiksnių, kitais – kitas. I. Konstrukcijos, reiškiančios veiksmo laiko momentą ar periodą § 1. Veiksmo laiko momento ar periodo reikšmę lemia pagrindiniu konstrukcijos dėmeniu einančio veiksmažodžio veiksmas. Veiksmo laiko momentas reiškiamas konstrukcijomis, kurių pagrindinis dėmuo yra įvykio veikslo veiksmažodis. Veiksmažodžiu reiškiamas veiksmas įvyksta tam tikru daiktavardžiu pasakomo laiko momentu. Kastulis Narvilas į Vilnių atvažiavo vidunaktį alkanas. VaižgRR II 72. Rytmetį visos bobelės išlakstė. ŽemR I 100. Sekmadienį, egzaminų išvakarėse, atėjo motina. AvyžĮSK 126. Pavasarį, parvažiavęs atostogų, pusbrolis Jurgis Šauklys atvyko mūsų aplankyti. SimonNTP 308. Veiksmo laiko periodas reiškiamas konstrukcijomis, kurių pagrindinis dėmuo – eigos veikslo veiksmažodis. Kiek laiko trunka veiksmas, aiškiai nepasakoma: jis gali vykti trumpesnį, ilgesnį ar visą daiktavardžiu pasakomą laiką. Verkė Karusė naktį, į sunkų pakulinį pagalvį įsikniaubusi. Gud-GuzR I 26. Sekmadienį lynojo. MačAD 86. Juk paukščiai nieko daugiau nemoka, tik pypsėti, o žiemą turi dvėsti badą. BalčAP 184. Vasarą banguodavo auksinių varpų režiai. MarcBR 148. Kitais atžvilgiais šios artimų reikšmių konstrukcijos nesiskiria, todėl čia nagrinėjamos kartu. Tik iliustracijose visų pirma pateikiamos konstrukcijos, reiškiančios veiksmo laiko momentą, po to iš naujos eilutės – konstrukcijos, reiškiančios veiksmo laiko periodą. § 2. Konstrukcijų, reiškiančių veiksmo laiko momentą ar periodą, priklausomuoju dėmeniu visada eina daiktavardžių vienaskaitos galininkas. Šios laiko konstrukcijos sudaromos su gana apibrėžtų leksinių reikšmių daiktavardžiais. Paprastai vartojami paros dalių, savaitės dienų, metų laikų, laiko mato vienetų ir neapibrėžto laiko kiekio pavadinimai. Gana retai pasitaiko konstrukcijų, sudarytų su kitų laiko reikšmių daiktavardžiais. Konstrukcijos, sudarytos su laiko mato vienetus ar neapibrėžtą laiko kiekį reiškiančiais daiktavardžiais, visada turi struktūriškai būtiną pažyminį. Tų pačių reikšmių konstrukcijos, sudarytos su kitų aukščiau minėtų semantinių grupių daiktavardžiais, gali būti ir su pažyminiais, ir be jų. § 3. Dabartinėje literatūrinėje kalboje labai produktyvios veiksmo laiko momentą ar periodą reiškiančios konstrukcijos, kurių priklausomuoju dėmeniu eina paros dalių, savaitės dienų ir metų laikų pavadinimų galininkas be pažyminių. Be pažyminių kartais pavartojamas ir vienas kitas kitokios laiko reikšmės daiktavardis. Rytmetį suvažiavo daug vežimų į pašventorį. ŽemR III 355. Kiek dieną nurauta, tiek naktį turi būti nubraukta. KatkR 91. Vidurnaktį visus iš miego pribeldė. Gs. Pagaliau vidudienį prijjo didelį, klampų raistą. VienR IV 24. Pirmadienį, kartais antradienį vėl grįždavo į tėviškę ligi kito šeštadienio. Myk-PutR III 256. Pavasarį viena karvė krito, dabar kita. Ėr. Rudenį Bartkus gavo nuo sūnaus laišką. MarcBR 157. Vidurvasarį jis atėjo pas Andriu- 86 ką, rado jį begulintį. GričŽ 240. Patirs, būdavo, kad aš parvažianau, ir ateina šventadienį į mane naujienų pasiklausyti. BilR I 104. Nakties paukščiai dieną miega. Jnš. Aš gerai žinau, ką reiškia naktį savo kranto siekti. MiežSA 163. Su kuo per tvorą rytą prie namų kuždėjais? SruogR III 10. Vidudienį, atsisėdęs kur nors kriaušį, skaitai, rašinėji, kaitinies išsitempęs saulėje. VienR VII 40. Vilius nori antradienį ar trečiadienį vasarojų kirsti. SimonR V 13. Pirmadienį eisime pažiūrėti. SimonNTP 224. Jo kambariai, vasarą nevedinami, o žiemą nekūrenami, ilgą laiką stovėjo užversti visokiais atliekamais rakandais. Myk-PutR IV 9. Žiemą nešiodavo storo milo kelnes ir juodus nudėvėtus, nutrynus kailinius. KrėvRg 171. Darbymetį ir senas, ir jaunas kruta. Grl. § 4. Labai dažnos konstrukcijos, sudarytos su daiktavardžių kartas, sykis vienaskaitos galininku. Šių žodžių galininku pasakomas labai bendras, neapibrėžtas laikas⁵. Savo reikšme ir funkcija šių žodžių galininkai artimi prieveiksmiams⁶. Kalbamos reikšmės konstrukcijų su kartas, sykis galininku pagrindiniu dėmeniu paprastai eina būtojo kartinio laiko veiksmažodžio forma. Bet štai kartą atėjo žmonės, paėmė linus už viršūnių ir išrovė su šaknimis. BalčAP 24. Sykį net palydėti buvo pasisovęs, bet nė žodžio nemoka žmoniškai ištarti. Grušk 122. Damijonui sykį tokia „raketa“ ant kepurės užkrito. SajK 111. Kartą juodu stovėjo ties Vilko Akies ežeru ir žiūrėjo į pušyną. VenclR II 50. Gyveno kartą senas žvejys. BalčTVN₁ 9. Retkarčiais pasitaiko konstrukcijų, kurių pagrindiniu dėmeniu eina veiksmažodžio esamojo laiko forma. Sykį parvažiuojame iš bažnyčios — bestovis kieme arklys. ŽemR IV 314. Tačiau esamojo laiko forma tokiais atvejais visada žymi praeities veiksmą. Su veiksmažodžio būtojo dažninio ar būsimojo laiko formomis ir daiktavardžių kartas, sykis galininku kalbamų reikšmių konstrukcijos be pažyminių dabartinėje literatūrinėje kalboje nesudaromos. Konstrukcijos su žodžių kartas, sykis galininku reiškia labai neapibrėžtą veiksmo laiko momentą ar periodą. Todėl jos dažnai išplečiamos dar kitu daiktavardžio linksniu, linksniu su prielinksniu arba prieveiksmiu, patikslinančiu veiksmo laiką. Nusivariau kartą rudenį Burbiškin jaučius pūdymo artu. BilR I 178. Parėjo jis kartą po smarkios perkūnijos. SajJ 48. Sykį per susišaudymą sužeidė kuopos vadą (tsp). Bet aš neiškęndžiau ir kartą numoklinau nakčia į ganyklas. BaltPV I 91. Sykį einu pavakary į dvarą ir sutinku elgetą (rš). Kartą per pertraukėlę klipatuoju su savo draugais klipatomis ir randu kieme cigaretės nuorūką. SruogR V 169. Tačiau konstrukcijos su kartą, sykį ir be tokių išplečiančių žodžių yra pilnos struktūros. § 5. Daiktavardžių galininkas dažniausiai eina su fakultatyviais pažyminiais — daiktavardžiais, būdvardžiais, skaitvardžiais, įvardžiais ir dalyviais. Šiais pažyminiais einantys žodžiai paprastai irgi turi leksinę laiko reikšmę. ⁵ Lietuvių kalbos gramatika, t. I, p. 198. ⁶ K. Ulvydas, Dėl vienaskaitos galininko prieveiksmėjimo dabartinėje lietuvių kalboje, „Lietuvių kalbotyros klausimai“, t. II, V., 1959, p. 75. 87 1) Daiktavardiniu pažyminiu išplečiamos tos konstrukcijos, kurių priklausomuoju dėmeniu eina paros dalis reiškiantys daiktavardžiai. Rytojaus dieną Morta su motina atvažiavo pas Kavolius. ŽemR IV 136. Ką mes galvojom, kada užmigam rudens naktį po savo stogu? MaldŠM 165. Šeštadienio popietę Arvydas, kaip paprastai, vėl pasuko ežero link. LankNR 171. Tačiau penktadienio rytą jos entuziazmas dingo. VienR VII 157. Šeštadienio vakarą kiekvienas laisvai atsikvėpdavo. Myk-PutR VI 40. Prasidėjus vestuvėms, mergų vakarą, Kupsčiai nusivedė Petrą į kletį atiduoti jam žadėtosios dalies. ŽemR I 181. Apie Zarasus, siekiant apsaugoti pasėlius nuo usnių, žagrė būdavo tepama užgavėnių dieną virta mėsa. LEB 59. Rytojaus rytą, saulei tekant, Balsių Petras su jaučių jungu jau traukė per sodžių į laukus. Myk-PutR VI 71. Kūčių naktį gyvuliai tarp savęs kalba. Jnšk. Ir mano meilė skrieja rugpjūčio naktį krintančia žvaigžde. MaldŠM 85. Daiktavardžio vakaras galininkas laiko konstrukcijose dažniau vartojamas su pažyminiu, negu be jo. Šio žodžio galininką be pažyminio literatūrinės kalbos laiko konstrukcijose baigia išstumti vietininkas vakare7. 2) Būdvardiniai pažyminiai paprastai vartojami prie paros dalis, metų laikus ir savaitės dienas reiškiančių daiktavardžių. Būdingiausios ir dažniausiai vartojamos konstrukcijos, išplėstos būdvardžiais ankstus, ankstyvas, vėlus ir vėlyvas. Kitais būdvardžiais laiko konstrukcijos su galininku išplečiamos gana retai. Artimiausią sekmadienį, po pietų, Kedulių Katrė išsiru ošė į Šilėnus. Myk-PutR VI 583. Ankstyvą rytą jie sudės anglis į popierinius maišelius ir karučiais išvežios po miesto krautuves… MarukŽŠG 18. Nors meisteris parvyksta ankstyvą rytmetį, bet greitai visgi, net senutė, išbėga jo pasitikti. CvMS 331. Kur užsnūsi vėlų vakarelį? SNērKBM 85. Julė išeidama, skubiai papietavus pasakė, kad grįš tik vėlyvą vakarą. KrėvLŽ 184. Vėlyvą popietę Almaėjo namo. BubLK 155. Ankstyvą rudenį, kada žėri visa gamta, spalvas mato kiekvienas. LankNR 98. Ankstu pavasarį pomidorų daigai auginami inspektuose (trš). Šventą dieną į galą lauko negindavau. MaŠAMB 41. Jos ašara vaid enas mano sieloj ir tylią naktį, ir neramia dieną. Myk-PutBV 60. Mus bangose naktį gaivią žvaigždės glamonės. SNērP₁ 172. 3) Su paros dalis reiškiančiais daiktavardžiais pažyminiu neretai eina ir kelintinis skaitvardis. Konstrukcijos, išplėstos kelintiniais skaitvardžiais, aiškią veiksmo laiko momento reikšmę turi tik tada, kai pagrindinis konstrukcijos dėmuo yra įvykio veikslo veiksmažodis. Antrą dieną išėjau oran. BilR I 217. Ketvirtą naktelę visus miegas numarino. KrėvP 81. Antrąją naktį žvejas pab ar stė aplink bačką smėlio. CvR₁ VII 226. Trečią vakarą ir vėl ateina velnias. CvR₁ VII 337. Kai pagrindiniu dėmeniu eina eigos veikslo veiksmažodis, o priklausomuoju – daiktavardžio galininkas su kelintiniu skaitvardžiu, tai veiksmo laiko periodo reikšmė gali išryškėti tik kontekste. Izoliuotos nuo sakinio, tokios konstrukcijos reiškia veiksmo trukmę. 7 K. Ulvydas. Dėl vienaskaitos galininko prieveiksmėjimo dabartinėje lietuvių kalboje, „Lietuvių kalbotyros klausimai“, t. II, p. 80. 88 Antrą rytą visas vanduo kribždėjo vibždėjo pilnas aukso žuvelių. LKŽ VI 572. Žuvis ir svečias trečią dieną dvokia. PP 140. Tik trečią vakarą jis vėl sėdėjo savo kabinete. MarcBR 24. 4) Tačiau dažniausiai šių reikšmių konstrukcijų pažyminiais eina parodomieji ir neapibrėžiamieji įvardžiai. Parodomieji įvardžiai vartojami su įvairiais laiko sąvokas reiškiančiais daiktavardžiais. Darbus užvirė visu baru, ir tą pačią dieną sustatė ir paskutines gubas. VienR V 45. Aną penktadienį užsimušė Jankus. Grl. Šį pavasarį ūmai įsigalėjo šilima. CvMS 39. Baltaragis tą žiemą visai pražilo ir sulinko nuo rūpesčių. BorBM 67. Tačiau šį kartą baimė dėl vaiko atvėrė jai lūpas. BalčHP 185. Juk aną sykį jam beveik akytę išmušė. SimonR V 140. Rūščiai paniūrę jungė tą rytą prie žuobrių jaučius Šilėnų artojai. Myk-PutR VI 291. Tikiuosi, kad dar šį rudenį gražiausiai kirs rugius mūsų ligonis! LzPR II 363. Tai apie ką gi aną kartą porinau? MarukŽSG 20. Iš neapibrėžiamųjų įvardžių šiose konstrukcijose vartojami tik būdvardiniai, dažniausiai – vienas ar kitas. Vieną popietę klebonas mostelėjo vikarui neseniai iš pašto parneštu laišku. Myk-PutR IV 12. Vieną rytą motinėlė išsivedė visus vaikelus į dobilus. ŽemR IV 447. Kokią dieną ateisi ir prie akių daktaro. Vkš. Aš užeisiu kurį vakarą pas tave. AvyžĮSK 95. Klausyk, atvažiuok kurį sekmadienį pas mus į Rūdžius. PaukštPM 108. Daug metų praslinkus nuo varno jungtuvių, vieną rudenį, prieš išskrendant į šiltesnes pamario šalis, būrys nutūpė poilsio į užsėtą rugių lauką. CvR₁ VII 75. Tiesa, vieną sykį mane stipriai apkūlė Mina. Simon NTP 42. Vieną vakarą mus laužo liepsną vėjai blaškė. SNėrP₁ 416. Kitą dieną Gerda vėl lakstė po tą nuostabų gėlių darželį šiltoj saulutėj. BalčAP 232. Vieną žiemą baisiai šalo. Akm. Kitą kartą trys seserys skalbė upelyje žlugta. BsRP 96. 5) Dalyviniai pažyminiai vartojami taip pat prie įvairių laiko sąvokas reiškiančių daiktavardžių. Dažniausiai pažyminio funkciją atlieka ateinantis, pereitas, praėjęs, praeitas. Žymiai rečiau vartojami kiti dalyviai. Praeitą naktį kažkoks vyras su moterim pasibeldė į mano duris. BalčTVN₁ 194. Siūlau ateinantį sekmadienį ateiti su pareiškimais! GričŽ 354. Girdi, Bertašiau, ateinantį pavasarį tu išbarstysi takelius, ir jis jais jau bėginės! GričŽ 192. Rimas su Nerimu pereitą rudenį po antrą sūnų išleido kareiviauti. VaižgRR II 21. Sutartą dieną atvažiavo piršliai. Trš. Ateinantį rytą važiuojame į Šiaulius. Trk. Juk pereitą šeštadienį, į krūtinę mušdamasis, žadėjai viską sumokėti. Ir pereitą sekmadienį dar agitaciją varei pas Iciką. Myk-PutR IV 29. Jie (arkliai) turėjo net raštus tampyti, tokius pat, kokius aš pereitą vasarą tampiau. SruogR V 311. O juk pra-eitą kartą […] mačiau dailų miestą. BilR I 101 6) Daiktavardžių galininkas kartais eina ir su keliais pažyminiais. Pažyminio funkciją gali atlikti įvairių linksniuojamųjų kalbos dalių žodžiai. Tokie pažyminiai daiktavardžių galininku reiškiamą laiką gali patikslinti ne tik laiko, bet ir kitais požiūriais. 89 Gal būt, kad ųjų dovanu tą žvarbų sausio rytą ir man keli krislai nukrito. Myk-PutBV 8. Kuri vėlų vakarą Vinceas Kaniava, neberimdamas, pasuko pas savo bendrą laimėję ir nelaimėje. VaižgRR I 371. Po trijų mėnesių policija sugavo ir tikrąjį bažnyčios vagį, kuris šv. Jono atlaidų naktį buvo nuplėšęs bažnyčioje skardinę. VienR II 137. Kažin koks mūsų sodžiaus juokdarys vieną kaitrią vasaros dieną vežė iš paupės per lydymus vežimą šieno. BiIR I 176. Ankstyvo pavasario vieną šiltą pavakarę skubėjau į tėviškę (trš). § 6. Visais aukščiau aptartais atvejais pažyminiai veiksmo laiko momentą ar periodą reiškiančių konstrukcijų struktūroje yra fakultatyvūs. Konstrukcijos ir be tų pažyminių išlaikytų veiksmo laiko momento ar periodo reikšmę, būtų pilnos struktūros. Kai šių reikšmių konstrukcijų priklausomuoju dėmeniu eina laiko mato vienetus ar neapibrėžtą laiko kiekį reiškiančių daiktavardžių galininkas, jis visada vartojamas su pažyminiu, kuris yra būtinas konstrukcijos struktūros elementas. Be pažyminių šios konstrukcijos įgytų kitą, veiksmo trukmės, reikšmę. Struktūriškai būtinų pažyminių funkciją atlieka tų pačių kalbos dalių žodžiai, kurie aukščiau aptartose konstrukcijose eina fakultatyviais pažyminiais. 1) Su daiktavardiniu pažyminiu plačiai vartojamas tik daiktavardžio mėnuo galininkas. Šiuo atveju pažyminiu paprastai eina daiktavardžiai, reiškiantys mėnesių pavadinimus. Konstrukcijų su kitais laiko mato vienetus ar neapibrėžtą laiko kiekį reiškiančiais daiktavardžiais, einančiais su daiktavardiniu pažyminiu, pasitaiko labai retai. Bet rugsėjo mėnesį susirgau ir nuo to laiko nedirbu. T 1967 85. Vasario mėnesį prasidėjo naujas didelis Vilniaus darbininkų streikas. LI II 304. Birželio mėnesį streikavo vežikai. LI II 313. Niekas nematė, kaip ji gaudydavo rūpužėles gegužės mėnesį. LKŽ VI 815. Jurgėla mokėdavo tvardytis ir pavojaus valandą (tsp). 2) Žymiai dažniau struktūriškai būtinu pažyminiu eina įvairių reikšmių būdvardžiai. Paskutinę minutę pamačiau iš senų laikų pažįstamą advokatą (trš). Iš mano lūpų tamsią valandą iššoka šnypšdami žalčiai. BaltakPU 171. Ištiesk sunkią valandą žmogui ranką. MilŽP 66. Benius norėjo pasakyti, kad Anicetas ji buvo nusivedęs į darbininkų susirinkimą, bet paskutinę akimirką susivaldė. AvyžISK 104. Pastarąją savaitę Vilniuje viešėjo kelios užsienio turistų grupės (tsp). 3) Palyginti retai šių reikšmių konstrukcijos būtinu pažyminiu eina kelintinis skaitvardis. Kiek dažniau tokio tipo konstrukcijų pasitaiko tik su daiktavardžiu valanda. Tos konstrukcijos, kurių pagrindinis dėmuo — įvykio veikslo veiksmažodis, turi aiškią veiksmo laiko momento reikšmę. Penktą valandą nesuskaitomos minios užplūdo rinką ir gretimas gatves. Myk-PutR VI 357. Antrą pusmetį Vasaris parašė apie dešimt eilėraščių. Myk-PutR III 236. Kai pagrindinis dėmuo — eigos veikslo veiksmažodis, tai veiksmo laiko periodo reikšmė išryškėja tik kontekste. Ne sakinyje tokia konstrukcija turi veiksmo trukmės reikšmę. 90 Penktą valandą, žiūrėk, jis vėl gimnazijoje, dirbinėja ka nors mokytojų kambaryje. PaukštPM 172. 4) Struktūriškai būtinais pažyminiais dažniausiai eina įvardžiai. Iš jų paprastai vartojami parodomieji, žymiai rečiau – neapibrėžiamieji. Tą parą būrys nuėjo į priešų užnugarį apie 50 kilometrų. T 1967 4. Aną savaitę Adomas atėjęs išlupo viską iki paskutinio grąšio. GričŽ 83. Tą pat akimirką kotas suprato, kad čia jis, Pranaitis. Myk-PutR VI 620. Šią akimirką dar siaubingiau panoro, kad jo dvaras staiga pasikeistų kaip pasakoje. MarcR I 32. Kas žino, o gal kaip tik tą momentą Vezuvijus atsidus. VienR VII 242. Kitą savaitę tarnas vėl atėjęs pakvietė berniuką aplankyti jo šeimininką. BalčAP 321. Visa tai kartojasi diena dienon, tą pačią valandą, tą pačią minutę, o gal net tą pačią sekundę. VienR VII 110. Šį mėnesį būna pačios trumpiausios metų dienos. T 1966 279. Juk Pundzius stovėjo tą sekundę ant bedugnės krašto. DovA A 269. Šią valandėlę jis visa siela neapkentė Griaužinio. Ayž ISK 23. Šią akimirką motina į mane nežiūrėjo. SimonOBT 84. Kitą mėnesį visai nedirbu. Vkš. 5) Struktūriškai būtinų pažyminių funkciją atlieka ir tie patys dalyviai, kaip ir einantys fakultatyviais pažyminiais. Ateinančią savaitę žadu išpiaudinti va šitą gumbelį. SajJ 14. Ateinančią mėnesį gaunu atostogų. GrušK 155. Praėjusią savaitę redakcijoje dažnai skambėjo telefonai. T 1967 84. Praėjusią parą respublikoje lijo (tsp). Skirtą valandą visi kviestieji svečiai buvo vietoje. LKŽ VI 1085. II. Konstrukcijos, reiškiančios veiksmo trukmę § 1. Veiksmo trukmę reiškiančiose konstrukcijose veiksmažodžių veiksmas užima visą daiktavardžių galininku pasakomą laiką. Šių konstrukcijų priklausomasis dėmuo dažniausiai reiškia laiko kiekį. Tas laiko kiekis paprastai reiškiamas dviem būdais: 1) Priklausomuoju dėmeniu eina daiktavardžiai, kurie patys turi leksinę laiko kiekio reikšmę (laiko mato vienetų ir neapibrėžto laiko kiekio pavadinimai). Už tas markes saksas lėbaus mėnesį. VienR VII 120. Beveik metus išgulėjo lovoje. ČiurlRR II 171. Visa tai tetruko gal minutę. SajK 126. Barbelei tas pagyrimas netiko, blakstienas sutraukusi, klausė valandą. LzPK 9. Valandėlę jiedu tylomis žiūrėjo vienas į kitą. Gud-GuzR I 72. Retkarčiais užtikdavom kelio smėly besivanojančius margus fazanus, kurie pamatę mus iš tolo, pripuldavo prie žemės ir, taip minutytę patupėję, smukdavo pagūžomis į mišką. VienR VII 72. 2) Priklausomuoju dėmeniu eina daiktavardis su kiekybiniu pažyminiu. Pastaruoju atveju pats daiktavardis gali reikšti ne tik laiko kiekį, bet ir kai kurias kitas laiko sąvokas ar net procesus. ‘Akląjį šerną, tvarte uždarę, septynias savaitės šėrė. BorJPK 75. Jokūbo visur kaip savo, kaip kokio svečio bobos džiaugdamos laukdavo, ir seniui ne naujiena būdavo kelias dienas pabūti kur įkliuvus. LzPR II 359. Visą vasarą gyveno Coliukė viena dideliame miške. BalčAP 182. Antai Jokimas visą vakarą sielo- 91 jasį. GričŽ 168. Kiauras dienas jis stovinuoja kambario viduryje (trš). Visą kelią ligi mieščiuko Ignotas spėliojo, kuo tai baigsis. Gud-GuzR I 86. § 2. Veiksmo trukmę reiškiančių konstrukcijų pagrindinis dėmuo gali būti eigos arba įvykio veikslo veiksmažodis. Vyrauja konstrukcijos su eigos veikslo veiksmažodžiais. Juozas valandą stovėjo vietoje kaip į žemę įkastas. LzPR II 17. Visą savaitę Domantienė rengėsi baliui. GrušK 15. Sirgau visą žiemą. MarcBR 217. Du mėnesius ėjau, iki parėjau… Gud-GuzR I 73. Gimnazijoje abi kelias metus sėdėjo viename suole. KrėvLŽ 136. Ilgą laiką čia dirbo tiktai vienas kalinys. SruogR V 354. Tačiau kartais pagrindiniu dėmeniu gali eiti ir įvykio veikslo veiksmažodžiai, reiškiantys tam tikros trukmės veiksmą. Paganysiu dar pusvalandį ir gin­siu namo. SajK 147. Jis susiraukė, valandėlę pagalvojo ir pagaliau sutiko. VienR VII 153. Sustoju prie kažkokio sandėliuko ir atsiremiu: noriu pastovėti tik vieną minutėlę. Gud-GuzR V, 126. Tik gyvas parsivariau namo ir tris savaitės išgulėjau lovoj… BilR I 179. Visą vakarą prakalbėjo duktė su motina, o siūlo galo nesurado. DovŽE 126. Ištisas valandas išstovėdavo [Šyvoj] ganykloje. CvR₁ VII 111. Tokių veiksmo trukmę reiškiančių konstrukcijų įvykio veikslo veiksmažodžius paprastai galima pakeisti eigos veikslo koreliatais, išlaikant tą pačią konstrukcijos reikšmę, pvz.: paganysiu pusvalandį – ganysiu pusvalandį, valandėlę pagalvojo – valandėlę galvojo. § 3. Konstrukcijos su galininku gali reikšti ir apibrėžtą, ir neapibrėžtą veiksmo trukmę. Šiuos niuansus lemia priklausomuoju dėmeniu einančio daiktavardžio leksinė reikšmė arba konstrukcijos pažyminio leksinės ir gramatinės savybės, o tam tikrais atvejais — ir daiktavardžio galininko skaičius. § 4. Intensyviausiai vartojamos konstrukcijos, kurios reiškia apibrėžtą veiksmo trukmę. Jos sudaromos su daiktavardžių galininku, einančiu be pažyminio arba su pažyminiu. Be pažyminio einantis daiktavardis visada turi vienaskaitos galininko formą. Išimtis yra tik daugiskaitinis daiktavardis metai. Be pažyminių šios reikšmės konstrukcijos paprastai sudaromos su laiko mato vienetus reiškiančiais daiktavardžiais. Mes pasirodė veltui dirbome mėnesį todėl, kad turėjome padengti šeimininko nuostolį. Gud-GuzR V 97. Išleisi kiaules, paskui kuksi pusdienį, ligi vėl sušaukia. Vj. Pusmetį girdė veršius. SajJ 24. Taip vaikščiojo Petras Alešiūnas savaitę. BaltVRA 158. Žinoma, priešinsis dar bent metus… VaižgRR I 414. Purvynas dar išsilaikys savaitę, o gal ir ilgiau. DovŽE 430. Kas gi čia tokio, jeigu jis sugaiš pusvalandį. LankNR 148. Pragiedojo parą, kūma Vaurus matės silpnesnis. VaižgRR I 374. Paklausęs valandą tokių išpažinčių, Vasaris pajuto, kad jo dėmesys ima atbukti. Myk-PutR IV 35. Išbūk metelius, išvark vargelius. LTt I 55. § 5. Žymiai rečiau apibrėžtos veiksmo trukmės konstrukcijos sudaromos su kitas laiko sąvokas reiškiančių daiktavardžių galininku be pažyminio. Tokių konstrukcijų pagrindinis dėmuo visada yra įvykio veikslo veiksmažodis. Dieną pabuvo vištos palaidos ir paklojo visą daržą. Trgn. Krizas ir meisteris praleidžia dieną pas Adomą kaip didelę šventę. CvMS 130. Išdirbau rudenį 92 už pavalgymą. Krš. Naktelę prarymojo, jau saulelė teka, dar akių bernelis nesumerkė. KrėvP 66. Jau buvo minėta, jog veiksmo laiko trukmę reiškiančių konstrukcijų priklausomuoju dėmeniu akcentuojamas laiko kiekis. Kadangi paros dalių, metų laikų, savaitės dienų ir kitų apibrėžtų laiko tarpų pavadinimai neturi aiškios laiko kiekio reikšmės, tai konstrukcijas, sudarytas su jų galininku, linkstama išplėsti kiekybiniais pažyminiais. Matyt, dėl šios priežasties konstrukcijos su minėtų reikšmių daiktavardžiais be pažyminių dabartinėje literatūrinėje kalboje ir nėra produktyvios. Retkarčiais pasitaiko atvejų, kai apibrėžtą veiksmo trukmę reiškia ir tos konstrukcijos, kurių pagrindinis dėmuo yra eigos veikslo veiksmažodis, o priklausomas – minėtų reikšmių daiktavardis be kiekybinio pažyminio. Tačiau tokią reikšmę šios konstrukcijos gali įgyti tik kontekste. Guli dieną, kitą, drybso savaitę – ir vis nieko neveikia. Grušk 108. Ganiau vasarą, ganiau antrą. MašAMB 53. Laukė dukterys dieną, laukė savaitę, mėnesį, o motinos kaip nėra, taip nėra. CvR₁ VII 161. § 6. Dažniausiai daiktavardžių galininkas eina su pažyminiais, kurių funkciją gali atlikti kiekiniai ir kelintiniai skaitvardžiai, neapibrėžiamasis apibendrinamasis įvardis visas ir būdvardžiai apskritas, ištisas, kiauras. Vienais atvejais šie pažyminiai yra būtini konstrukcijos struktūros elementai, kitais – fakultatyvūs. Kiekiniai skaitvardžiai, nepriklausomai nuo veiksmažodžio veikslo ir nuo daiktavardžio reikšmės, visada yra struktūriškai būtini, nes be šių skaitvardžių konstrukcijos reikštų neapibrėžtą veiksmo trukmę. Kelintiniai skaitvardžiai, neapibrėžiamasis apibendrinamasis įvardis visas ir būdvardžiai apskritas, ištisas, kiauras struktūriškai būtini tada, kai konstrukcijos veiksmažodis yra eigos veikslo, o daiktavardis reiškia paros dalis, savaitės dienas, metų laikus, kitus apibrėžtus laiko tarpus ar procesus. Kai konstrukcijos pagrindinis dėmuo yra įvykio veikslo veiksmažodis, tai pastarieji pažyminiai yra fakultatyvūs. Fakultatyvūs jie yra ir tada, kai konstrukcijos daiktavardis reiškia laiko mato vienetus. Šiuo atveju konstrukcijos veiksmažodis gali būti ne tik įvykio, bet ir eigos veikslo. Pirma apžvelgsime konstrukcijas su struktūriškai būtinais pažyminiais. § 7. Labai intensyviai vartojamos konstrukcijos, į kurių struktūrą įeina kiekiniai skaitvardžiai. Daiktavardis, eidamas su kiekiniu skaitvardžiu, paprastai turi daugiskaitos galininko formą. Vienaskaitos galininko forma vartojama tik su skaitvardžiu vienas. Aš dvi savaites negalėjau nė kryptelti, nė krustelti. Trak. Tris valandas Kordušas laukė įeinant dukters. MarcR I 46. O viešpatie, dar trejus metus džiūti ir nokti prie knygų?! DovŽE 125. Tris dienas kepami pyragai. SimonR V 15. Nakvojo bernelis po aukštu tiltu tris nakteles. KrėvP 66. Ne veltui devynis vakarus po devynias žvaigždeles skaičiau, klausdama, kas bus manasis. BorBM 46. Magdutę išvežus, Adomienė dar keturis pavasarius iš eilės ašarojo, išleisdama „į žmones“ vieną po kito savo vaikus. GricŽ 79. Dirbau keturias vasaras. Rmš. Čia du semestrus skaitė bendrosios fizikos kursą (tsp). Jei žmogus gyventum du amžius, tris amžius, dešimt amžių – visus juos turėtum skirti tokiam gyvenimui griauti ir naujam statyti! GricŽ 307–308. Nenumirsi, jei vieną naktį nemiegosi. Grl. 93 Generalinis sekretorius pasėdėjo penkias minutes, pasiteiravo apie sveikatą ir atsikėlė. KrėvLŽ 201. Jei išlaikysi tris paras be miego, tai aš tau duosiu maišą aukso. LT 346. Stogas paken­tęs vieną dieną. SajJ 53. Konstrukcijose, į kurių struktūrą įeina kiekiniai skaitvardžiai, neretai vartojamas ne daiktavardžių galininkas, bet kilmininkas, nes kai kurie kiekiniai skaitvardžiai, eidami su daiktavardžiais, valdo jų kilmininką. Jau šimtą metų nebėjom baudžiavos. SruogR III 36. Dešimti parų važiavo Žilaitienė traukiniu. BaltVRA 73. O kelkis ketvirtą, saulei vos patekėjus, ir dirbk penkiolika valandų. VaižgRR I 420. Atsikėlęs eik pusę dienos ir prieisi aukštą pilį su auksiniu stogu. BalčTVN₁ 161. Taip trejetą dienų garavo, rūko ant aukšto kalno senasis dvaras. LzPR II 116. Išsibastė svetimose šalyse trisdešimt metų. VienR I 140. Žmogelį išlaikė bene 18 valandų pirty uždarytą. BitKMD 175. Dvylika dienų išgulėjau Mažeikių ligoninėje. Mžk. Daiktavardžių kilmininkas su tokiais kiekiniais skaitvardžiais dabartinėje lietuvių literatūrinėje kalboje, kaip ir rusų kalboje,8, sudaro sintaksinį vienetą, kuris su veiksmažodžiu turi tokį pat santykį, kaip ir daiktavardžių galininkas. § 8. Konstrukcijos, į kurių struktūrą įeina kelintiniai skaitvardžiai, vartojamos kiek rečiau, negu konstrukcijos su kiekiniais skaitvardžiais. Būdinga, kad šių konstrukcijų pagrindiniu dėmeniu paprastai eina esamojo laiko veiksmažodžių formos. Trečią dieną rugius kertam. BaltPV I 302. Antrą naktį miegame svetur (trš). Ir taip jau ketvirtą rudenį, ketvirtą žiemą sėdžiu namie. SajK 135. Jis taip apverstas darbu, tiek daug turi važinėti partijos reikalais, kad jau antrą semestrą ne tik nė vieno egzamino nebeišlaiko, bet ir įskaitų nebesurenka. Grušk 14. § 9. Apibrėžtą veiksmo trukmę reiškiančios konstrukcijos su struktūriškai būtinu neapibrėžiamuoju apibendrinamuoju įvardžiu visas dabartinėje literatūrinėje kalboje vartojamos ne kiek ne rečiau, kaip konstrukcijos su struktūriškai būtinais skaitvardžiais. Su įvardžiu visas gana dažnai vartojami ne tik paros dalis, metų laikus, bet ir savaitės dienas, kitus apibrėžtus laiko tarpus, o kartais net procesus reiškiantys daiktavardžiai. Antanas Strimas visą dieną nerimavo. VendIGD₁ 235. Kur karsteis visą pavakarę, kad namie nebuvai? Vkš. Visą popietį Jokūbas guli. ŽemR IV 247. Visą naktį Dovydienė klykė, švaistės po pirkčią. VaižgRR I 122. Visą sekmadienį laukėm tavęs, akis pražiūrėjom. Grl. Visą pavasarį juos auginome troboje prie lango. SajK 27. Visą žiemą tik kliunkinėja apie tvartus. Gs. Simukas priverstas išlipti iš medžio viršūnės, kur iš šakų jis įsitaisė lizdą ir visą laisvalaikį jame tupi. CvR₁ VII 51. Visą sienapiūtę kelnių nesusijuosdamas lakstau: tik išrūgos ir lapienė! Gud-GuzR I 70. Visą kelionę iki Gardino jaučiaus labai nejaukiai. VienIMA 155. Gyveno tavyje mano gryčioj kaip dievo ausy. Visą karą gyveno! Gud-GuzR I 67. Visą kelią matušėlė verkia. ŽemR IV 368. Ne visą gyvenimą jis stumdysis su tamstos kiaulėmis. BaltPV I 28. 8 Пляг. В. М. Филиппова, Глагольно-именные словосочетания с временным значением в современном русском языке, Исследования по грамматике русского литературного языка, М., 1955, р. 164. 94 § 10. Su struktūriškai būtinais būdvardiniais pažyminiais šios reikšmės konstrukcijos vartojamos gana retai. Tokiu pažyminių funkciją gali atlikti būdvardžiai kiauras ir ištisas, turintys „visas“ reikšmę ir paprastai einantys su paros dalių ir metų laikų pavadinimais. Daiktavardžiai tokiose konstrukcijose visada turi vienaskaitos galininko formą. Daugiskaitos galininko forma vartojama neapibrėžtą veiksmo trukmę reiškiančiose konstrukcijose (žr. II § 12 1). Še, braidyk, šlapk, šalk kiaurą dieną — ir tuščiom rankom pareisi… Gud-GuzR I 24. Ir groja naktį kiaurą simfonija pagunda. SNeŕKBM 22. Ištisą vasarą karves ganome miške. Lž. § 11. Tie patys pažyminiai, kurie aukščiau aptartose konstrukcijose yra struktūriškai būtini, kitais atvejais (žr. II § 6) būna fakultatyvūs: nesuteikia konstrukcijai naujos reikšmės, o tik patikslina daiktavardžiu pasakomą laiko kiekį. Tokios konstrukcijos ir be pažyminio išlaiko apibrėžtos veiksmo trukmės reikšmę. 1) Kelintiniais skaitvardžiais dažnai išplečiamos tik tos konstrukcijos, kurių pagrindinis dėmuo — eigos veikslo veiksmažodis, o priklausomasis — laiko mato vienetus reiškiantis daiktavardis. Konstrukcijos su įvykio veikslo veiksmažodžiais vartojamos labai retai. Antrą savaitę marinama [ligonė]. GričŽ 300. Jau trečią savaitę gyvename juk be jokios valdžios… BitKMD 268—269. Tarybinė literatūra, gimusi Spalio revoliucijos ugnyje, už taiką kovoja jau ketvirtas dešimtmetis. T 1951 239. Dabar galėsite r i o g s o t i a n t r u s m e t u s t o j p a č i o j k l a s ė j. Paukšt PM 16. Antrą naktį prakiurksėjome be miego. Trš. 2) Konstrukcijos su neapibrėžiamuoju apibendrinamuoju įvardžiu visas. Egi ir man anais metais grįžtant iš miško įpūtė vėjas, tai visą mėnesį kairiąja ausimi negirdėjau. VienR II 254. Visą parą vaikštinėjo [Romas] po Kauną. MarcBR 37. Vestuvės kėlė visą savaitę. BalčAP 111. Visą valandą jie stebėjo, kaip rinkosi apskrities pareigūnai. Gud-GuzR V 11. O visus metus šunta tvankiame ore ir musių spiečių apsupti. VienR VII 57. Bernai retai kada visus metus išbūna. MarcR I 58. Visą savaitę išvaikščiojo Laurynas po Rygą, ieškodamas darbo. BilR I 65. Ateina ir išknarkso visą vakarą vyrai, aplink stalą susėdę. Vj. Visą naktį pradūmavau, galvodamas apie kelionę. SajK 166. Visą sekmadienį išbuvau Kaune. Prn. Pravažinėjo visą rudenį pas aplinkines merginas nuotakas. BorBM 24. Praberna-vau dvare visą amžių. VenclR III 357. Nors pažyminys visas tokio tipo konstrukcijose ir fakultatyvus, tačiau konstrukcijos su juo sudaromos žymiai dažniau, negu su vienu daiktavardžiu, nes daiktavardis su įvardžiu visas laiko kiekį išreiškia ryškiau, negu eidamas vienas. 3) Tokio pat tipo konstrukcijos kiek rečiau, negu neapibrėžiamuoju įvardžiu visas, išplečiamos būdvardžiais ištisas, kiauras ir apskritas. Būdvardis apskritas vartojamas tik prie laiko mato vienetus reiškiančių daiktavardžių. Girdėjau, kaip tu ištisą pusvalandį visomis keturiomis brazdinai ant laiptų, ieškodamas durų. VenclR II 110. Kiaurus metus gedėjo pačios sultonas. BalčTVN₁ 5. Apskritą mėnesį be pertraukos graužė jį keistas dvasios slogutis, pikta melancholija. MarcR I 21. 95 Taip išbuvo jis ištisus metus mieste. BilR I 35. Taip veik ištisą mėnesį pagyvenau, kaip kokioj sanatorijoje prižiūrima, linksminama, raminama… Bit KMD 356. Gal būčiau taip kiaurą naktelę pravargęs. BorJPK 40. Ištisą žiemą prasirgau, pavasarį vos kojas bepavilkau. Vkš. 4) Kartais neapibrėžiamuoju įvardžiu visas ir būdvardžiu ištisas išplečiamos ir tos konstrukcijos, kurių priklausomuoju dėmeniu eina daiktavardis su kiekiniu skaitvardžiu. Vargo, vargo [žmogus] kelionėj visas tris dienas ir kūčių naktį. ŽemR IV 274. Nušiurpsta staiga pamatęs, kad ištisus dvidešimt penkerius metus jis ėjo per žemę kaip juodas debesis, kur tik vėjas pusteldavo. MarcBR 40. Tarsi didžiausias akmuo būtų nusiritęs nuo jo krūtinės, kuris jį slėgė ištisus dvylika metų. BorBM 72. Visas tris naktis motina prasėdėjo prie kūdikio lopšio (trš). § 12. Neapibrėžtą veiksmo trukmę reiškiančios konstrukcijos yra mažiau produktyvios, negu apibrėžtą veiksmo trukmę reiškiančios konstrukcijos. Pagrindiniu jų dėmeniu gali eiti ir eigos, ir įvykio veikslo veiksmažodžiai. Neapibrėžtos veiksmo trukmės reikšmę lemia konstrukcijos priklausomojo dėmens struktūra. Pagal priklausomojo dėmens struktūrą galima išskirti tris pagrindinius šios reikšmės konstrukcijų tipus: 1) su daiktavardžių galininko daugiskaitos forma (išskyrus konstrukcijas su kiekiniais skaitvardžiais ir konstrukcijas su daiktavardžiu metai, vartojamu „vienerių metų“ reikšme), 2) su neapibrėžtą laiko kiekį reiškiančiu daiktavardžiu vienaskaitos galininku, 3) su daiktavardžių ir neapibrėžiamųjų nežymimųjų skaitvardinių įvardžių junginiais. 1) Pirmojo struktūrinio tipo konstrukcijų priklausomuoju dėmeniu gali eiti daiktavardžių daugiskaitos galininkas be pažyminio arba su pažyminiu. Be pažyminio paprastai vartojami laiko mato vienetus reiškiantys daiktavardžiai. Iš kitų daiktavardžių, reiškiančių laiko sąvokas, dar vartojami paros dalių pavadinimai diena ir naktis. Amžius tu šlamėsi, šilkalapi uosi. SNėrKBM 51. Dešimtmečius lietuvių tauta kentė vargą ir priespaudą (tsp). Prieš jos akis praslenka ilga, šimtmečius trukusi rusų liaudies kova. KorsLK 326. Ir stovite šimtmečius lyg sustingę gailesčio ir pareigos pririšti. MaldšM 157. Mažiukas verkė dienas ir naktis, neduodamas ramybės nuvargusioms moterims. LzPR VII 220. Žmogus gali savaitės apsieiti be maisto, dienas be vandens, bet jis negali sulaikyti savo kvėpavimo ilgiau kaip minutę, dvi. MG 1967 9. Šio tipo konstrukcijos dažniausiai išplečiamos fakultatyviais būdvardiniais pažyminiais ištisas, ilgas, kiauras. Ilgus amžius laisvai gyveno dzigitų tauta savo numylėtuose kalnuose ir stepėse. VienR I 37. Tegu šimtmečius ilgus stovės mūsų rankų išmūrytos sienos. BaltakPU 28. Ištisus dešimtmečius Vakarų šalys viena kitą gąsdino tarybiniu baubu. T 1966 267. Ištisas savaites tenka laukti, kol prasidės žūklė. ČekNGK 35. Jisai užmiršdavo karščiausią darbą ir kiauras valandas stovėdavo lauke, žiūrėdamas į dangų, kol gražumai dingdavo (rš). Jonas arė ir akėjo kiauras dienas. BaltPV I 55. 96 Kiauras naktis prasikars­tau su ligoniu. Vkš. Jo sumanymu susidomėjo ir jaunoji grafienė, ir abu ilgas valandas išstovėdavo prieš kokį nors kryžių. VienR II 41. Daiktavardžių leksinė reikšmė čia yra apiblukusi. Jų junginiai su būdvardžiais linkę stabareti ir savo reikšme artimi junginiui ilgą laiką. Neapibrėžtą veiksmo trukmę reiškiančios konstrukcijos su daiktavardžiu metai visada turi struktūriškai būtiną pažyminį – būdvardį ilgas. Jis prie to ėjo ilgus metus. GrušK 284. Ilgus metus lietuvių tauta kovojo už savo nacionalinį išsivadavimą. T 1952 172. Ilgus metus jis čionai nesijudindamas išbuvo. BilR I 176. Palyginti retai šio tipo konstrukcijų sudaroma su kitų reikšmių daiktavardžiais, einančiais su struktūriškai būtinais pažyminiais. Ištisas vasaras šeimyna valgydavo nugriebtą pieną. Trš. Jis nesitraukdavo nuo laivo vairo ištisas pamainas. T 1967 242. 2) Antrojo struktūrinio tipo konstrukcijos su neapibrėžtą laiko kiekį reiškiančių daiktavardžių vienaskaitos galininku yra labai neproduktyvios, nes tokią leksinę reikšmę turi tik vienas kitas daiktavardis. Dažniausiai vartojamos konstrukcijos su žodžiais valandėlė, akimirka, minutėlė, valanda. Seniai valandėlę stovi ir lydi akimis plasnojančias pakalnėn merginas. CvMS 123. Minutėlę abu tylime, paskui jis vėl pradeda kuždėti. Gud-GuzR V 159. Benius minutėlę dvejojo. AvyžISK 120. Ilžė akimirksnį stebi save. SimonR V 254. Dzidė stovėjo dar valandą pas klėtelės priegrindą, paskui lyg šešėlis pranyko sodelio tankmėje. LzPR II 341. Tai užtruko akimirką. MarcR I 28. Pašnekučiavę dar valandėlę, tėvas su broliu pakilo važiuoti namo. Myk-PutR IV 26. Galėtum dar palaikyti valandą, gerai išėrtum. Trg. Šio tipo konstrukcijos paprastai sudaromos su vienu daiktavardžiu galininku. Tik retkarčiais jos išplečiamos fakultatyviais pažyminiais. Trumpą valandėlę [Benius] tisėjo nejudėdamas. AvyžISK 51. Jis gal ir nudžiugo pamatęs sūnų, bet tai truko trumpą valandėlę. VencIGD, 61. Tokia begalinė apatija buvo mane apėmusi, jog ilgoką valandą turėjau su ja pakovoti. BitKMD 260. 3) Trečiojo struktūrinio tipo konstrukcijose (su skaitvardiniu neapibrėžiamuoju nežymimuoju įvardžiu) vartojami tų pačių reikšmių daiktavardžiai, kaip ir konstrukcijose su kiekiniais skaitvardžiais. Pažyminiais eina neapibrėžiamieji nežymimieji įvardžiai keli, keletas, keleri, keliolika ir vienas kitas. Kelis mėnesius slankiojo vargsas po lagerį, visiškai neturėdamas kas veikti. SruogR V 348. Žinia apie valdžios nuvertimą pedagogų personalą taip paveikė, kad visi gal kelias minutes stovėjo kaip apstulbę. PaukštPM 192. Gaivaliavosi kelias valandas ir vis dėlto atsigavo. Klm. Kelias vasaras buvo ganęs. Brt. Kunigaikštis vėl nuskrido mintimis į Marienburgą, Krokuvą, Polocką, į Narevo ir Bugo sritis, kur jis kelerius metus valdė ir įsigijo sau naujų draugų ir sąjungininkų. VienR IV 50. Kelias savaites jisai su tomis lentomis prasibaladojo. SruogR V 60. Nors santaupų ir neturi, bet, jei sumažintų kai kurias išlaidas – vis vieną kitą mė- 7. Lietuvių kalbos gramatikos tyrinėjimai 97 nesi pragyvens. GruŠK 154. Kelias dienas šiẽne pragulėjusių obuolių krūvelė baigė nykti. MačAD 59. Konstrukcijose su įvardžiais keletas, keliolika daiktavardžiai turi ne daugiskaitos galininko, bet kilmininko formą, nes šie įvardžiai, kaip ir atitinkami kiekiai skaitvardžiai, vietoj kurių jie vartojami, eidami su daiktavardžiais, valdo jų kilmininką. Viešėjo jis pas mus keletą dienų. ŽemR IV 315. Toje pačioje klasėje sėdi keletą žiemų. Prn. Keliolika dienų skrajojau niekieno nevaržomas. MašAMB 57. Išgulėjo Žarakų išdūkterė Nastutė patale keletą mėnesių. VienR II 256. Konstrukcijos su įvardžiais kelintas, kelioliktas, kaip ir konstrukcijos su kelintiniais skaitvardžiais, vartojamos palyginti retai. Jau kelintą mėnesį nieku nedirba. Sd. Visiems rūpėjo rugiai, o čia smulkutis lietus, kaip tyčia, jau kelintą dieną purkštė purkštė. BilR I 231. Jau kelintą dieną visas pasaulis atitvertas grotomis ir aukšta mūro siena. T 1967 204. § 13. Veiksmo trukmė dažnai reiškiama konstrukcijomis su daiktavardžiu laikas, einančiu su būtinu pažyminiu. Konstrukcijos su daiktavardžio laikas galininku reiškia ir apibrėžtą, ir neapibrėžtą veiksmo trukmę. Šios reikšmės niuansus lemia pažyminiu einančių žodžių leksinės ir gramatinės savybės. Konstrukcijos su būdvardžiu laikas, kurį pažymi būdvardžiai ilgas, trumpas ar neapibrėžiamieji įvardžiai kuris, visas, reiškia neapibrėžtą veiksmo trukmę. Bentais motina pasakojo, kad jis ilgą laiką gyvenęs Argentinoje, Brazilijoje. MarukŽŠG 20. Dar trumpą laiką garsėjo nakties tyloje kauksmas tų galvažudžių-tvarkytojų ir nuščiuvo dvaro trobesiuose. LzPR II 108. Trumpą laiką aš vaikščiodavau į darželį. VienR II 297. Kurį laiką ėjome tylėdami. Myk-PutR III 186. Ar tu vestum, po paibeliais, ar ką — vis gal kiek tiek kraičio gautum ir kurį laiką šiaip taip stumtumeis. VaizgRR I 452. O Vilius visą laiką svajojo apie tai, kokias dovanas giminės atveš iš Berlyno. SimonR V 10. Antano Balsio santykiai su tėviške ilgą laiką buvo visai nutrūkę. Myk-PutR VI 266. Jis čia pagyveno ilgesnį laiką. BalčTVN₁ 145. Susisiekimas tarp šiaurės ir pietų pajūrių kurį laiką buvo visai nutrauktas. VienR VII 271–272. Daiktavardžio laikas junginiai su šiais pažyminiais yra linkę stabarėti. Apibrėžtą veiksmo trukmę reiškia tos konstrukcijos, kurių priklausomuoju dėmeniu eina daiktavardis laikas su daiktavardiniu, būdvardiniu ar įvardiniu pažyminiu. Pažyminiu vartojami gana įvairių reikšmių daiktavardžiai, būdvardžiai, be to, parodomieji įvardžiai. Šių konstrukcijų būtinas struktūrinis elementas yra dar ir neapibrėžiamasis apibendrinamasis įvardis visas. Karvė visą giliavos laiką kinksojo kieme. Kal. Visą kelionės laiką Jaunius mąstė apie savo nesėkmes (trš). Visą karo laiką mes, karininkai, mokome juos, kaip reikia su gyventojais elgtis. BitKMD 259. Per daug ji buvo savimi užsiėmusi visą šį laiką. SimonR V 238–239. § 14. Tose apibrėžtą ar neapibrėžtą veiksmo trukmę reiškiančiose konstrukcijose, kurių veiksmažodis turi neiginį ne-, o priklausomasis dėmuo pabrėžiamas 98 neigiamomis dalelytėmis nė, nei, vietoj daiktavardžio galininko visada vartojamas kilmininkas. Neišbuvau nė mėnesio, – spjoviau ir išėjau. BilR I 79. Toks kraštas, kad nė minutės nenusėdi be darbo. Ds. Tai ką gi, ar ko supykai, kad taip, nė minutės nepabuvusi, bėgi? PaukštPM 277. Didį nė poros dienų čia nesuvo, kaip kažin kas su juo pasidarė: lyg koks apžolėjimas. LzPR II 332. Tetulė Normantienė artimiausiais giminėmis mus laikydavo… Be mūsų nė vienos vasaros neapsieidavo. ČiulRR II 150. Nenešiosiu, neulsiosiu nė vienos dienelės. LTt I 310. Tik pasimik kartu ir skrynią, nei valandėlės nenoriu jos laikyti savo namuose! BalčAP 163. Kitais atvejais konstrukcijose su neigiamu veiksmažodžiu vartojamas galininkas. Savaitę iš lovos nesikėlė. DožŽE 179. Jaunoji grafienė po to įvykio dvi dienas nepasirodė iš rūmų. VienR II 40. Devynias naktis miego nemigau, devynias žvakes lig sužibinau. LKŽ VII 460. Jie neužmigo visą tą naktį. BaltVRA 141. Kelias dienas jau nebegirdėjau tavęs klegojant, nuo vyro lūpti negavai? LKŽ VI 30. Jie ištisas dienas nerimsta ir išbauginti blaškosi. BitKMD 266. III. Konstrukcijos, reiškiančios veiksmo rezultato trukmę § 1. Dabartinėje lietuvių literatūrinėje kalboje iš kitų laiko konstrukcijų su daiktavardžių galininku išsiskiria tos konstrukcijos, kurios reiškia ne veiksmažodžiu pasakomo veiksmo trukmę, bet iš to veiksmo išplaukiančio rezultato trukmę. Jau J. Jablonskis, aptardamas galininko reikšmes, „Linksniuose ir prielinksniuose“ nuo „ilgio tolio ir braukos traukos“ galininko atskyrė pobūvio galininką⁹. J. Jablonskio „ilgio tolio ir braukos traukos“ galininko sąvoka, kaip matyti iš pavyzdžių, apima ir trukmės galininką, kitaip tariant, tokį galininką, kuris vartojamas veiksmo trukmę reiškiančiose konstrukcijose. O pobūvio galininku jis laikė tokį galininką, kurį „vartojame sakinyje dažniausiai po priešdėliuotinių slankos arba sąjūdžio veiksmažodžių, žymėti, kuri laiką kas pasitraukia, išeina, pareina ar sustoja, pasilieka, palieka pabūti, paviešėti, pasisėti…“¹⁰, ir priduria, kad „bendratis „pabūti“ dažniausiai yra tik savaime suprantama; kartais ir sąjūdžio žodis sakinyje nepasakomas, tik sakytojo savaime suprantamas“¹¹. Vadinasi, pobūvio galininkas – tai toks galininkas, kuris vartojamas konstrukcijose, reiškiančiose ne veiksmažodžiu pasakomo veiksmo trukmę, bet veiksmo rezultato trukmę. Tiesa, tarp J. Jablonskio pateiktų pobūvio galininko pavyzdžių yra ir trukmės galininkų. Antai konstrukcijoje keletą dienų truktumai¹² galininkas Keletą dienų žymi ne veiksmo rezultatą, bet paties veiksmo trukmę, ir pagal J. Jablonskį jį reikėtų laikyti „ilgio tolio ir braukos traukos“ galininku. § 2. Veiksmo rezultato trukmę reiškiančių konstrukcijų pagrindiniu dėmeniu paprastai eina įvykio veikslo veiksmažodžiai. Rečiau šios reikšmės konstrukcijos 9 J. Jablonskis, Rinktiniai raštai, t. I, p. 618–621. 10 Ten pat, p. 619. 11 Ten pat, p. 619–620. 12 Ten pat, p. 620. 7* 99 sudaromos su eigos veikslo judėjimo veiksmažodžiais. Priklausomuoju dėmeniu dažniausiai eina neapibrėžtą laiko kiekį ir laiko mato vienetus reiškiantys daiktavardžiai, taip pat diena ir laikas. Pasitaiko konstrukcijų ir su metų laikus reiškiančiais daiktavardžiais. Neapibrėžtą laiko kiekį ir laiko mato vienetus reiškiantys daiktavardžiai šios reikšmės konstrukcijose vartojami ir vieni, ir su pažyminiais. Kitų reikšmių daiktavardžiai vartojami tik su struktūriškai būtinais pažyminiais. Pažyminių funkciją paprastai atlieka kiekiniai skaitvardžiai ir neapibrėžiamieji įvardžiai keli, keletas, keleri, keliolika, vienas kitas, visas, kuris. § 3. Veiksmo rezultato trukmė, kaip ir veiksmo trukmė, gali būti 1) apibrėžta ir 2) neapibrėžta. Laiko trukmės apibrėžtumą ar neapibrėžtumą lemia priklausomojo dėmens leksinės ir gramatinės savybės. 1) Kai priklausomuoju dėmeniu eina laiko mato vienetus reiškiantys daiktavardžiai vieni ar su kiekiniais skaitvardžiais, konstrukcijos reiškia apibrėžtą veiksmo rezultato trukmę. Tokią pat reikšmę turi konstrukcijos su pažyminiu visas, kuris prie laiko mato vienetus reiškiančių daiktavardžių yra fakultatyvus, o kitais atvejais būtinas. Jonas pasiprašė ir mane bent pusvalandį į trobą. JablRR I 619. Skandalą pajunta vyresnybė ir visą klasę čia pat dulkėse užrakina tris valandas. Vaižg RR II 445. Trejetą dienų mes turime išnykti. DovAA 293. Miestan ar visą dieną išeini? Jabl. Visą pusdienį Tėfa pasiliko prie savo sesutės kapo. VienR VII 204. Ir jis išvažiavo visą vasarą iš namų. JablRR I 619. Po savaitės ligonis pirmą kartą atsikėlė visą valandą. BalčAP 284. Važiuosiu savaitę į namus. Lž. 2) Kai priklausomuoju dėmeniu eina neapibrėžtą laiko kiekį reiškiantys daiktavardžiai, konstrukcijos reiškia neapibrėžtą veiksmo rezultato trukmę. Tomukas minutytę nusiminė, susigėdo, bet tuojau susigriebęs išsitempė ir paprašė pačios pažiūrėti, ar nesiskiria užpakaly frako klostės. VienR II 164. Duktė, valandėlę sustojusi prie slenksčio, staiga, lyg smarkiai pastumta, puolė prie motinos. Gud-GuzR I 53. Na, užmik minutę. Pšl. Kartais pasitaiko atvejų, kai neapibrėžtą laiko kiekį reiškiantys daiktavardžiai eina ir su pažyminiais, kurie konstrukcijoje yra fakultatyvūs. Brazgio veidas apsiniaukė, bet tik vieną momentą. Myk-PutR III 318. Trumpą valandėlę užsnūdau. Kp. Su kitais daiktavardžiais sudarytos neapibrėžtos veiksmo rezultato trukmės konstrukcijos visada turi struktūriškai būtiną pažyminį, kurio funkciją atlieka aukščiau minėti neapibrėžiamieji įvardžiai. Ir čia stabtelkim kelias minutes. JablRR I 620. Savo vyriausiąjį sūnų aš čia paliksiu bent kelias dienas. ŽiugždLKG II 33. Kurį laiką kalvis dingsta, nematyti jo pietų nei vakarienės metu. CvMS 263. § 4. Tačiau dabartinėje literatūrinėje kalboje, konstrukcijos, reiškiančios veiksmo rezultato trukmę, su galininku sudaromos gana retai. Vietoje jų įsigali konstrukcijos su naudininku13, kurios yra sinoniminės konstrukcijoms su galininku. Plg.: 13 Plg. J. Kruopas, Laiko aplinkybės reiškimas lietuvių kalboje, „Tarybinė mokykla“, 1953, Nr. 7, p. 23; B. Kalinauskas, Kai kurios linksnių vartojimo tendencijos dabartinėje lietuvių kalboje, „Tarybinė mokykla“, 1955, Nr. 5, p. 19; Lietuvių kalbos gramatika, t. I, p. 199. 100 Vyrai išeina į pievas savaitei. KatkR 33. Ir aš išvykau namo keturiom savaitėm. SimonNTP 154. Pasodino [dukterį] dvejiems metams... GricŽ 429. Iš tarnybos išsiprašė visai savaitei. LzPR VII 338. Valandėlei ir aš pamiršau savo bėdę. VaižgRR II 341. Kartą bajoras išvažiuavo kelioms dienoms. BsRP 144. Klebonas buvęs vokiečių areštuotas kelioms valandoms. BitKMD 275. IV. Konstrukcijos, reiškiančios veiksmo dažnį § 1. Konstrukcijos, reiškiančios veiksmo dažnį, dabartinėje literatūrinėje kalboje sudaromos su eigos ir įvykio veikslo veiksmažodžiais. Vyrauja konstrukcijos su eigos veikslo veiksmažodžiais. Struktūrinių skirtumų tarp konstrukcijų su eigos veikslo ir konstrukcijų su įvykio veikslo veiksmažodžiais nėra. Aptariamos reikšmės konstrukcijų priklausomuoju dėmeniu visada eina daiktavardžių galininkas su struktūriškai būtinu pažyminiu. Pagal priklausomojo dėmens sandarą galima išskirti du šios reikšmės konstrukcijų tipus: 1) su neapibrėžiamuoju apibendrinamuoju įvardžiu kas ir 2) su neapibrėžiamuoju apibendrinamuoju įvardžiu kiekvienas arba būdvardžiais dažnas, retas. J. Jablonskis apie šios reikšmės konstrukcijose vartojamą galininką atskirai nekalbėjo. Jo vartosenos pavyzdžių jis pateikė, kalbėdamas apie laiko ir „ilgio tolio ir braukos traukos“ galininkus14. Šitaip vartojamas galininkas dabar paprastai vadinamas dažnio galininku15. 1) Pirmojo tipo konstrukcijų priklausomuoju dėmeniu eina daiktavardžių galininkas su neapibrėžiamuoju apibendrinamuoju įvardžiu kas, reiškiančiu „kiekvienas“. Įvardis kas šiuo atveju yra nelinksniuojamas16 ir visada turi vardininko formą17. Šio tipo konstrukcijų daiktavardžiai paprastai reiškia laiko mato vienetus, neapibrėžtą laiko kiekį, paros dalis, savaitės dienas ir metų laikus. Labai retai pasitaiko konstrukcijų su kitais laiko sąvokas ar procesus reiškiančiais daiktavardžiais. Daktaras „Inteligentų“ palatos kasdien nelankė, nes jis pats gyveno čia pat ir kas valandą galėjo matyti savo išrinktuosius ligonius. VienR II 138. Viskas keičiasi kas minutę, kas akimirką. T 1967 85. Atvežk Genės daiktus ir kas mėnesį mokėk po penkiasdešimt rublių, tuomet auginsim vaiką. T 1968 67. Kas savaitę mano vilnas kirpo, barzdą visai nukirpo. CvR₁ VII 295. Kas valandėlę svajonė vis naują kelią jaunųjų dienų atminimai. GirR₁ I 48. Nuliūdusai Minijai paslapti vieną norėčiau atdengti, kai nieks negirdės: kas ilgis antrasis jos kranto kas dieną. MairRR I 74. Paskui vaikščiojau kas dieną: vis negatavas ir negatavas. VaižgRR II 413. Žinau aš dainą vieną — dainuoju ją kas dieną, kas vakarą, kas rytą, tą pačią, o vis kitą. GirR₁ I 83. Kas naktį laukiau sučėžant, subrazdant, subildant. SimonNTP 85. Senio užsispyrimas kas rytą žvejoti pykdo motiną. CvMS 73. Pradžioje senutė su marčia ir sūnum valgydavo prie 14 Žr. J. Jablonskis, Rinktiniai raštai, t. I, p. 618–619. 15 Žr. K. Ulvydas, Dėl vienaskaitos galininko prieveiksmėjimo dabartinėje lietuvių kalboje, „Lietuvių kalbotyros klausimai“, t. II, p. 81; Lietuvių kalbos gramatika, t. I, p. 199. 16 A. Schleicher, Litauische Grammatik, p. 264; F. Kurschat, Grammatik der litauischen Sprache, p. 381. 17 Lietuvių kalbos gramatika, t. I, p. 703. 101 vieno stalo, žodelį tardavo ūkiniais reikalais ir kas sekmadienį aštuonis kilometrus eidavo į bažnyčią. MarcBR · 99. Maž kas pavasarį reikėjo mantą į vežimus kraustytis. ŽemR IV 415. Taip dirbdami kas pamoką pasiekėme neblogų rezultatų (tsp). Kas minutę gali išmušti lemiamoji valanda. BinkGR 77. Jiem tiktai išimties keliu buvo leidžiama iš savo einamosios sąskaitos kas mėnesį pasiimti po 15 markių. SruogR V 352. Kas savaitę išverkdavo penkis-dešimt litų. MarcBR 17. Kas vakarą, eidama namo, gaudavo Jungienė litrą pieno. LzPR VII 372. Kas dieną į darbą paleidžiamos vis naujos staklės ir mašinos. LKŽ VII 280. Po kiek laiko pradėjo šuva kas rytą ilgai užtrukti. ŽemR IV 204. Kas rudenį, piautinas avis išpiovus, į mūsų kaimą atvažiuodavo kailiadirbiai. GričŽ 384. Kas sezoną ją (Trakų pilį) tūkstančiai aplanko (tsp). Šio tipo konstrukcijų priklausomuoju dėmeniu einantis įvardžio kas ir daiktavardžio galininko junginys yra linkęs prieveiksmėti, tačiau visiškai suprieveiksmėjęs nėra, nes dar gali turėti pažyminį¹⁸. Jo pažyminiais kiek dažniau vartojami kelintiniai skaitvardžiai ir neapibrėžiamieji nežymimieji įvardžiai kelintas, kelioliktas, labai retai – būdvardžiai. Apskritai, konstrukcijų, išplėstų pažyminiais, pasitaiko retai. Kas antrą dieną leido į kiemą pasivaikščioti. SruogR V 38. Badavome kone kas antrą trečią mėnesį po kelias paras... Gud-GuzR V 195. Kas kelintą mėnesį važiuoja su vilnomis į Liepoją. Mžk. Per visą amželį vargą turėsi, kas mielą dienelę ašaras liesi. LKŽ I 631. Kas naktelę į ylią žvainą lanko jauną mylimasis. LKŽ V 365. Kiekvienas spektaklis pasieks žiūrovą tik kas antrą mėnesį. T 1967 141. Impulsų dažnumas pakinta kas keliolika sekundžių (trš). Retkarčiais pasitaiko pirmojo tipo konstrukcijų, į kurių struktūrą įeina kiekinis skaitvardis. Kas keturis mėnesius keitėsi valstybės galva. PalM 57. Išeidamas gydytojas liepė priimti išrašytų vaistų po dvi tabletes šį vakarą ir ryt rytą ir kas tris valandas matuoti temperatūrą. KrėvLŽ 194. 2) Antrojo struktūrinio tipo konstrukcijų priklausomuoju dėmeniu eina daiktavardžiai su pažyminiais: su neapibrėžiamuoju apibendrinamuoju įvardžiu kiekvienas arba su būdvardžiais dažnas, retas. Šio tipo konstrukcijose vartojami tų pačių reikšmių daiktavardžiai, kaip ir pirmojo tipo konstrukcijose. Produktyviausios yra konstrukcijos su neapibrėžiamuoju apibendrinamuoju įvardžiu kiekvienas. Jos reiškia reguliaraus veiksmo dažnį. Regina kiekvieną sekundę laukė žingsnių šlepsėjimo ir klebetėjimo į duris. LKŽ VI 22. O jūsų tėvai kiekvieną valandą dėl savo kailio arba net gyvybės drebėdavo. BilR I 107. Jis kiekvieną rytą su skustuvu skutasi ir apsikrapina rožių vandeniu. LKŽ VI 429. Kiekvieną dieną tikėjosi čia susitikti Murzą. GrušK 106. Kiekvieną pavasarį į mūsų kaimelį suka plačialaukių gaspadarių rogės: piemeniu pirkti. BaltPV I 21. Liučė gadindavo visiems ūpą kiekvieną šventadienį. Myk-PutR III 219. 18 Plg. K. Ulvydas, Dėl vienaskaitos galininko prieveiksmėjimo dabartinėje lietuvių kalboje, „Lietuvių kalbotyros klausimai“, t. II, p. 81. 102 Jis gali kiekvieną valandą užkristi. Up. Jam atrodo – sūnus jį kiekvieną akimirką apiplėšias (trš). Kiekvieną rytą abi moterys ateidavo, nešinos kapliais ir duonos plutele, dirbti žemės. BaltRn 5. Motina kiekvieną sekmadienį duoda po keliasdešimt centų. AvyžISK 45. O į tą skardį, kur buvo Baltaragio malūnas, o dabar tiktai akmenų krūva, kiekvieną pavasarį trenkia perkūnas. BorBM 259. Šiandien motina Karalienė keletą kartų perėjo per didžiąją virtuvę ir kiekvieną kartą pastebėjo, kad Grėtė kažkam ruošiasi. SimonR V 187. Retkarčiais šitokios konstrukcijos išplečiamos ir kitais pažyminiais. Tačiau jie yra fakultatyvūs, konstrukcijos reikšmės nekeičia. Kiekvieną šeštadienio vakarą, apsiruošusi, Ona išeina į vakaruškas. BaltPV I 40. Konstrukcijos, kurių priklausomuoju dėmeniu eina daiktavardžiai su būdvardžiais dažnas, retas, dabartinėje literatūrinėje kalboje vartojamos retai. Šios konstrukcijos reiškia nereguliaraus veiksmo dažnį. Dažną vakarą pareina tik apie vidurnaktį. Grl. Jis jau nuo vidurvasario retą dieną bepajėgdavo išeiti į kiemą. GričŽ 14. Tos mergos tai retą rudenį neparsineša kraitčio! Gud-GuzR V 21. Išvados 1. Dabartinės lietuvių literatūrinės kalbos laiko konstrukcijos su galininku reiškia: 1) veiksmo laiko momentą ar periodą, 2) veiksmo trukmę, 3) veiksmo rezultato trukmę ir 4) veiksmo dažnį. 2. Laiko konstrukcijų su galininku reikšmės skirtumus lemia: 1) pagrindiniu dėmeniu einančio veiksmažodžio veiks las, 2) priklausomuoju dėmeniu einančio daiktavardžio leksinė reikšmė, 3) su daiktavardžio galininku einančio pažyminio gramatinės bei leksinės savybės ir 4) daiktavardžio skaičius. 3. Konstrukcijos, reiškiančios veiksmo laiko momentą, nuo konstrukcijų, reiškiančių veiksmo laiko periodą, skiriasi veiksmažodžių veikslais. Veiksmo laiko momentą reiškia konstrukcijos su įvykio veikslo veiksmažodžiais, veiksmo laiko periodą – konstrukcijos su eigos veikslo veiksmažodžiais. Kitais atžvilgiais tų artimų reikšmių konstrukcijos nesiskiria. Konstrukcijų, reiškiančių veiksmo trukmę, pagrindiniu dėmeniu dažniausiai eina eigos, rečiau – įvykio veikslo veiksmažodžiai, reiškiantys tam tikros trukmės veiksmą. Konstrukcijų, reiškiančių veiksmo rezultato trukmę, pagrindinis dėmuo paprastai yra įvykio veikslo, gana retai – eigos veikslo judėjimo veiksmažodis. Konstrukcijos, reiškiančios veiksmo dažnį, sudaromos ir su eigos, ir su įvykio veikslo veiksmažodžiais. 4. Laiko konstrukcijų priklausomuoju dėmeniu dažniausiai eina paros dalis, savaitės dienas, metų laikus, laiko mato vienetus, neapibrėžtą laiko kiekį, rečiau – kai kurias kitas laiko sąvokas reiškiantys daiktavardžiai vieni arba su pažyminiais. Procesus reiškiantys daiktavardžiai visada vartojami su pažyminiais. 5. Pažyminiai būna fakultatyvūs ir struktūriškai būtini. Jų funkciją atlieka daiktavardžiai, būdvardžiai bei dalyviai, paprastai turintys leksinę laiko reikšmę, taip pat skaitvardžiai ir parodomieji bei neapibrėžiamieji įvardžiai. 103 Konstrukcijose, reiškiančiose veiksmo ar jo rezultato trukmę, pažyminiais einantys kiekiniai skaitvardžiai ir neapibrėžiamieji nežymimieji įvardžiai keli, keletas, keleri, keliolika, vienas kitas, kelintas, kelioliktas, kuris visada yra struktūriškai būtini. Konstrukcijų, reiškiančių veiksmo dažnį, priklausomuoju dėmeniu visada eina daiktavardžio galininkas su struktūriškai būtinais pažyminiais: neapibrėžiamaisiais apibendrinamaisiais įvardžiais kas, kiekvienas ar būdvardžiais dažnas, retas. Visais kitais atvejais pažyminių struktūrinį būtinumą ar fakultatyvumą lemia veiksmažodžio veiksmas arba daiktavardžio leksinė reikšmė. 6. Veiksmo laiko momentą ar periodą reiškiančiose konstrukcijose daiktavardis visada turi vienaskaitos galininko formą. Konstrukcijos su daiktavardžių daugiskaitos galininku, išskyrus konstrukcijas su kiekiniais skaitvardžiais ir daugiskaitiniu daiktavardžiu metai, vartojamu „vienerių metų“ prasme, visada reiškia neapibrėžtą veiksmo trukmę. Kitais atvejais daiktavardžio skaičius konstrukcijos reikšmės nenulemia. 7. Dabartinėje literatūrinėje kalboje vyrauja veiksmo laiko momentą ar periodą ir veiksmo trukmę reiškiančios konstrukcijos. Rečiau vartojamos konstrukcijos, reiškiančios veiksmo dažnį. Konstrukcijos su galininku, reiškiančios veiksmo rezultato trukmę, pasitaiko retai. Jas išstumia sinoniminės konstrukcijos su naudininku. ВРЕМЕННЫЕ КОНСТРУКЦИИ С ВИНИТЕЛЬНЫМ ПАДЕЖОМ В СОВРЕМЕННОМ ЛИТОВСКОМ ЛИТЕРАТУРНОМ ЯЗЫКЕ А. РУЖЕ Резюме 1 В статье освещается структура и значения временных конструкций с винительным падежом имён существительных в современном литовском литературном языке. Установлены также некоторые тенденции, касающиеся продуктивности и употребления изучаемых конструкций. В современном литовском литературном языке временные конструкции с винительным падежом выражают: 1) момент совершения действия или период времени, в котором происходит действие, 2) продолжительность действия, 3) продолжительность результата действия и 4) частоту действия. Различные значения временных конструкций с винительным падежом определяются следующими основными факторами: 1) видом глагола, 2) лексическим значением имени существительного, 3) лексической и грамматической особенностью определения, входящего в состав конструкции, и 4) числом имени существительного. Конструкции, выражающие момент совершения действия, отличаются от конструкций, выражающих период времени, в котором происходит действие, только видом глагола; конструкции с глаголами совершенного вида выражают момент совершения действия, а конструкции с глаголами несовершенного вида — период времени, в котором происходит действие. 104 Основным компонентом конструкций, выражающих продолжительность действия, обычно являются глаголы несовершенного вида. Глаголы совершенного вида в таких случаях всегда обозначают продолжительное действие. Основным компонентом конструкций, выражающих продолжительность результата действия, обычно являются глаголы совершенного вида. Конструкции с глаголами несовершенного вида встречаются довольно редко. Глаголы несовершенного вида в таких случаях обозначают движение. Конструкции, выражающие частоту действия, употребляются как с глаголами несовершенного, так и с глаголами совершенного вида. Зависимым компонентом временных конструкций могут быть имена существительные, обозначающие части суток, дни недели, времена года, единицы времени и другие временные понятия, с определениями или без них. Имена существительные, обозначающие процессы, употребляются только с определениями. Функцию определений выполняют имена существительные, имена прилагательные и причастия, чаще всего с лексическим значением времени, а также имена числительные, указательные и неопределенные местоимения. Количественные числительные и неопределенные местоимения keli, keleri, keletas, keliolika „несколько“, vienas kitas „один другой“, kelintas, kelioliktas „который“, kuris „некоторый“, входящие в состав конструкций, выражающих продолжительность действия или продолжительность результата действия, являются структурно обязательными. В роли зависимого компонента конструкций, выражающих частоту действия, всегда выступает винительный падеж имён существительных с обязательным определением: неопределенными местоимениями kas, kiekvienas „каждый“ или именами прилагательными dažnas „частый“, retas „редкий“. Во всех других случаях возможность применения определений зависит от вида глагола или лексического значения имени существительного. В конструкциях, выражающих момент совершения действия или период времени, в котором происходит действие, всегда употребляется винительный падеж единственного числа имён существительных. Конструкции с винительным падежом множественного числа, за исключением конструкций с именем существительным metai „один год“ и конструкций, в состав которых входит количественное числительное, всегда обозначают неопределенную продолжительность действия. В других случаях число имени существительного не влияет на значение конструкции. В современном литовском литературном языке самыми ходкими являются конструкции, выражающие продолжительность действия и момент совершения действия или период времени, в котором происходит действие. Гораздо реже встречаются конструкции, выражающие частоту действия. Конструкции с винительным падежом, выражающие продолжительность результата действия, встречаются довольно редко. Их вытесняют синонимические конструкции с дательным падежом.