Sudurtinių atliktinių veiksmažodžio laikų reikšmės ir vartojimas

LIETUVIY KALBOS GRAMATIKOS TYRINEJIMAI LIETUVOS TSR MOKSLELU AKADEMII A SUDURTINIU ATLIKTINIU VEIKSMAZODZIO LAIKU REIKSMES IR VARTOJIMAS i N. SLIZIENE Sudurtinés atliktinés veiksmaZodzio formos turi specifine reikSme, kuri skiriasi nuo vientisiniy formy reikSmés. Tiesa, j kai kuriy sudurtiniy atliktiniy formy, pavyzdiZiui, esamojo ir bitojo kartinio laiko, vartojimo sferas atkakliai braunasi butojo kartinio laiko vientisinés formos, ta¢iau sudurtinés formos vis délto yra dar gana gajos ir placiai vartojamos. Sio straipsnio uZdavinys — nuSviesti sudurtiniy atliktiniy veiksmaZodzio formy vartojima. Kadangi apie tariamosios nuosakos atliktiniy formu reikSmes ir vartojima jau ra8yta‘, o liepiamosios ir geidziamosios nuosakos formos yra gana retos, ia bus apsiribojama tik tiesioginés nuosakos laiky atliktinémis formomis. Kadangi bitojo laiko dalyviai daZnai vartojami tokia pat reikSme, kaip ir sudurtinés atliktinés formos, tam tikrais atvejais bus pateikiami ir jy pavyzdziai’. § 1. Sudurtinés atliktinés veiksmazZodzio formos reiSkia ankstesniu veiksmu pasiekta rezultatine bisena, trunkanéiq tam tikru dabarties, praeities arba ateities momentu. Nuo vientisiniu veiksmaZodzio formy sudurtinés atliktinés skiriasi savo santykine-rezultatine reikSme. Atliktinémis formomis nusakyti veiksmai siejami su dviem laiko planais : ankstesniajam laiko planui priklauso veiksmo procesas, o vélesniajam — tuo veiksmu pasiekta rezultatiné bisena. Vientisinémis formomis nusakyti veiksmai paprastai priklauso tik vienam laiko planui. Vientisinémis formomis pasakomas toks veiksmas, kuris vyksta, vyko arba ivyko, vyks arba ivyks, o atliktinémis formomis nusakomas jau ivykes arba ankstiau vykes, bet jau nebevykstantis veiksmas; kalbamuoju momentu arba kitu kuriuo kalbétojo pasirinktu momentu yra islikusi tik tuo veiksmu pasiekta rezultatiné bisena. Sitoki vientisiniy ir sudurtiniy atliktiniu formu reik’més skirtuma galima laikyti veiksliniu, veiksla suprantant 1 Zr. N. Sliziené, Tariamosios nuosakos sudurtiniy atliktiniy formu sriimes ir vartojias, ,,Kalbos kulttira“, 11, Vilnius, 1966, p. 40—45. 2 Apie biitojo laiko dalyvius, vartojamus sudurtiniy atliktiniu formy reikSme, Zr. N. Sliziené, Lietuviy literatiirinés kalbos sudurtiniy veiksmazZodzZio formy struktira, kn. : pany kalbos grama - tiné sandara, Vilnius, 1967, p. 78—79. 2 Lietuviu kalbos gramatikos tyrinjimai 1? platiaja prasme®. Su lietuviy kalbos veiksmazodZiy eigos ir ivykio veikslais tas skirtumas neturi nieko bendra, dél to atliktines formas, kaip ir vientisines, turi tiek eigos, tick ivykio veikslo veiksmazodziai. Kai pagretiui vartojamos vientisinés ir sudurtinés atliktinés formos, tai pastarosios Zymi ankstesni veiksma, negu pirmosios. Atliktinés formos Zzymi ne tik kad veiksmas yra atliktas ir jau nebevyksta (t.y. turi tam tikra placiaja prasme suprasto veikslo reik§me), bet kartu reiSkia ir veiksmy laiko santykius. Labai daznai jos vartojamos pagrindinio ir Salutinio sakinio veiksmy laiko santykiams reik8ti. Tokiais atvejais isrySkéja ju santykiné laiko reikSmé. § 2. Tiesioginés. nuosakos sudurtinés atliktinés formos reiSkia tiesiogiai patirta esanéia, buvusia ar bisima rezultatine biiseng. Nuosakos reikSme jos nesiskiria nuo tiesioginés nuosakos vientisiniy formu. Tiesioginés nuosakos sudurtinés atliktinés formos, kaip ir vientisinés formos, yra keturiy laiky: esamojo, bitojo kartinio, bitojo daZninio ir busimojo. 18 jy daugiausia vartojamos esamojo ir bittojo kartinio laiko atliktinés formos. Esamasis laikas § 3. Esamojo laiko sudurtinés atliktinés formos rei8kia ankstesniu veiksmu pasiekta rezultatine biisena, trunkantia kalbamuoju momentu. Tvykio veikslo veiksmaZodziy esamojo laiko atliktinés formos dazZniausiai rei8kia kalbamuoju momentu trunkantia konkretia rezultatine biseng, pasiekta ankstesniu veiksmu, kuris suvokiamas kaip konkretus vientisinis aktas. Kur tvartai buyo, dabar riogso miirai; ix ty miiry atkvepia kvapas: daug gyvy daikty yra Gia sudege, SimonR I 151. Tas bernelis yr atjojes per lygu laukelj, JD 101. Juk yra susidariusi net tam tikra nuomoné: kur ateina MuStokas, ten atsitinka nelaimé. SimonVK. Il 25—26. — O kokj Zodj tu esi jiems daves? — paklausé jo kitas Zynys. Bal€HP, 25. Jau keturis Simtus takstanciy svary yra dél to karo isdave, o dar jokio pelno, sako, nematyti. SimonVK 1 75. Ar néra jie kartais dél ko susibare? MairRR I1 96. A¥ taip esu nuvarges, Martyn, miisy Sémoji Siq naktj atsivedé. Simon VK I 305. — Tai jau galutinai nusistates esi? — pasiklausé vyrq Kukiené, stinui ix pirkios iséjus. KrévRg 124. Ta pasaka tiems Zmonéms yra parasyta, kurie, pramane sau neteisingas prie- £astis, nekaltus Zmones Zudo. DaukRR 293. Esu miisy vado, didziojo magistro, pasiystas pas Sios pilies valdova. KrévP 216. Tamsta esi areStuotas! VienR V 328. Ziiirék, kiek ritiniy audekly yra prikamSyta ant Spitolés visky... ZemR I 377. Eigos veikslo yeiksmazodiu formoms konkretios rezultatinés biisenos reiksmé mazZai bidinga. % Kalbédamas apie bulgary kalbos veikslus, J. Maslovas yra pazyméjes, kad reikSmés skirtumai tarp aoristo ir imperfekto bei perfekto ir neperfekto irgi esq veiksliniai, jeigu veikslas suprantamas placiaja prasme, Zr. 10. C. Macaos, Tnarombublii BA2 B CoBpeMeHHOM 6o.rapcKom autTepaTypHoM sspike, kn.: Bompocti rpammatuxn GonrapcKoro JMTepaTypHOTO AabIKa, Mocxsa, 1959, p. 157—158, 162, 164—165. Kalbose, neturintiose eigos ir ivykio veikslo formy, periektas, pliuskvamperfektas ir pan, sudurtinés veiksmaZodzio formos kai kuriy kalbininky laikomos tiesiog veikslinémis, plg. M1. Il. Upanosa, Buy wu Bpema B coBpeMeHHOM anrauiickom sspKke, M37-B0 JITY, 1961, p. 106-143. 18 Kas nors siqnakt dobiluose yra nakvojes — gulykla palikusi. Plt (LKZ If 714). Tavo Zodziuose daugel drasos, kurios a& iS tokio, kaip tu, nesu laukes, todél neuzpykau ir tau atsakysiu. KrévP 202. Esamojo laiko atliktinés formos paprastai nusako toki veiksma, kuris yra ankstesnis uzZ esamojo laiko plana, ty. uz kitus dabartyje vykstancius veiksmus. Tatiau sakinyje pasakytos laiko aplinkybés gali rodyti ir tiksly ar bent apytikri jo laika. Nori Gugis prisiminti, kq negero yra padares per iStisus metus, bet nieko prisiminti negali, iiskyrus, kad girtas buvo. KrévRg 234 —235. Zuvédai turi ant savo uoly Zenklus, kurie rodo, jog Zemaiciy jura per 1000 mety yra per kelias uolektis nusekusi. DaukRR 156. Gurkléti siilai yra susimete i gurkles besukant. Lk LKZ Ll 752). Gal katkada [Gugis] jy (maldeliy) ir mokéjo, bet seniai jau yra visa pamirSes. KrévR¢g 231. § 4. Eigos veikslo veiksmazZodZiy esamojo laiko atliktinés formos dazniausiai reiSkia apibendrinta rezultatine bisena, pasiekta neapibréZtos praeities veiksmu. Tas praeities veiksmas paprastai esti apibendrintas, jis gali biti ne karta vykes arba né karto nevykes. Ir Simonio tévas, ir tévo tevas — karty kartas atgal yra Sita kartoje savo vaikams. SimonR I 32. Kitados Kistyno tarpukainé yra maciusi ir laimingy laiky — ir net labai laimingy. VienR 1 12. — O tavo senelis, esu girdéjes, visai ka kita sako: jei ne vokieciai, tai mes Siandien nei plenty, nei gelezinkeliy, nei baznyciy, nei mokykly neturétumém, — primena Anskis Vilko Martynui. SimonVK. I 90. — Bene tu esi, daisia, liSi madiusi ? — jau rimtai nustebo Geisé. VaizgDD 34. Motutée man yra sakiusi: ,,Dabokis, yaikaiti! ZemR 1 109. Any esu kiek sykiy Sokdinta. Kr8 (DAK). Labai daZnai Sia reik’me vartojamos neigiamos esamojo laiko atliktinés formos. Ar Zusim, ar laimésim, miisy garbé bus didziausia, ir graziausias apie mus sudés vaidilos dainas, kokiy misy tévai dar néra girdéje, kokiy protéviai dar néra klause. KrévP 210. Bet bailaus lietuvininke, rodos, dar niekas néra mates, — na, tai geriau ir biakime jziliis. SimonVK 1 338. Noréty [Joniukas] paprasyti Antana, bet nedrjsta: juk né karto dar nér vazinéjesis. BiR 1 161. j Apibendrintos rezultatinés busenos reik$me vartojamos ir ivykio veikslo veiksma~ ZodZiu esamojo laiko atliktinés formos, tik Zymiai retiau. i — Man, sakysim, vis tiek, — taré baisusis Mikas: — ne vienam tokiam esu padéjes ixsipainioti i& bédos, padésiu ir tau. BalCHP, 265. O! ji yra pasakiusi motinai tokiy Zodziy, kuriy greiciausia né viena motina negaléty atleisti. SimonVK II 229. Ar yra tau atsitikes koks antzygis (nelaimé) praleisti? Pin (LKZ I 143). Yra pastebéta, kad, trinant du kiinus j kits kita, vienas isielektrina vienos riiSies elektra, antras — antros. Bar8F 5. Esu ir a¥ nuvogta (apvogta), vienkiemiai kad gyvenau. Sts (LKZ V 368). Visais Siais atvejais esamojo laiko atliktinés formos labai aiSkiai nusako neapibréZtos praeities veiksma ir labai silpnai — juo pasiekta rezultating busena. Dau~ geliu atyeju biisenos reik3mé tiek nerySki, kad galima sakyti, jog esamojo laiko atliktinés formos reiSkia neapibréZtos praeities veiksma, aktualy kalbamuoju momentu. Dél to, matyti, ir J. Jablonskis, 1901 m. gramatikoje aptardamas Siq reikSme.. rezultatinés basenos visi8kai neminéjo. Jis ra8é: ,,Pereinamas atliktasis laikas, sudéa 19 tas i pereitojo veiksmavardzio ir jungiamojo Zodzio esu, esmi, nurodo dar, kad veiksmas kada-nors, rasi kelis kartus yra atsitikes; Zmogus, pasakodamas apie tokius atsitikimus, kalba ne apie viena kokj atskira, jam Zinoma, atsitikima, bet parodo, kad tokiy atsitikimy arba keli galéjo biti jo gyvenime, arba niekada negaléjo bati“*. Kontekstas kartais rodo, kad esamojo laiko atliktinémis formomis apibendrintai nusakytas veiksmas yra ivykes netolimoje praeityje. Jis jau uimirses, kas Siandien yra buve, kq jis yra dirbes, kq, kur ir if kur veziojes, kas yra padéjes, udijes ar jsakymus davinéjes, kelis kartus yra jam surikes tijanas: ,,Mykoliuk, tekinas!“ VaizgDD 9. Apibendrintos rezultatinés bisenos reikSme daugiausia vartojamos veikiamosios rigies esamojo laiko atliktinés formos. Neveikiamosios formos (daugiausia beasmenés) pasitaiko retai. § 5. Esamojo laiko sudurtiniy atliktiniy formy reiksme pavartoti bitojo laiko dalyviai daZniausiai rei8kia konkrediq rezultatine busena. Severja émé dairytis progos jam pasiteisinti, tik neixmane, dél ko, kuo ji nusidéjusi. VaigzDD 53. Ar tu girdi, kaip mumis susiriping gerieji Zmonés? LzPR I 399. Antraip apversk knyga: ne taip paémes. Gtz (LKZ I 135). Klausinéjo motinélé: — Kur siudintos kamanélés? JD 481. Cia missy vieny kiekvienas mietas ibestas, kiekvienas tvoros straipsnis uztvertas, kiekviena troba is naujos medziagos savo rankomis sutasyta... VaizgDD 83. Apibendrinta rezultatine bisena, pasiekta neapibréztos praeities veiksmu, tokie dalyviai reiSkia retai. Rasit, ir miisy ponas kur tokiu lekajumi prie karaliaus dvaro uzsientuose buves. LzPR Ii 90. Bégo metai, amiziai slinko; daug uzZgydyta Zaizdy! Net didziausio kaltininko Zmonés n‘atmena skriaudy. MairRR 1 171. Apibendrintos rezultatinés bisenos reik8me kick daugiau vartojami bevardés giminés bitojo laiko neveikiamieji dalyviai, ypat tie, kurie neturi neveikiamosios riSies reikSmés. Bet tai neidomu, o idomu tai, kad cia vaikSciota ano Zmogaus, kuris dabar priklauso kitai, o tai kitai atéjo Ilzé padéti. SimonVK Il 122. Vis mieli vaidenas plotai, kur ganyta mits, kur arta. GirR IU 287. Kai kuriais atvejais daZniau yra vartojami atliktiniy formy reikSme turintys bitojo laiko dalyviai, negu esamojo laiko sudurtinés atliktinés formos. PavyzdZiui, kuriant meninj dabarties paveiksla, daZniausiai vartojami tik butojo laiko dalyviai. Jonas igsitieses kniipscias pas krosnj ant suoliuko; trumpa jam vietos, todél kojas ligi keliy pastates aukstyn pagal sienq; galva antrame gale nusikixusi ilgiau suoliuko. ZemR 1 86. Cia paliepiy torielkos po miska ixklotos, Cia kiauliabudés pipso lyg pievos kemsotos, cia po eglém Seimynom sudyge ruduokés, cia pusyne is gruodo ixauga Zaliuokés, cia rausvos, melsvos, pilkos umeédés sutiipe, linksmutés, graZiai auga, niekas jom neripi. BaranAS 5. Trobos be langy, be dury; kity nugriauti stogai, patranky Siviais pramustos sienos, ifdraskyti sienojai, tvory né Zymés nebeliko. VienR I 293. 4 Zr. J. Jablonskis, Rinktiniai raStai, t. 1, Vilnius, 1957, p. 102. 20 Siais atvejais bitojo laiko dalyviai labai ai8kiai nusako rezultating bisenq. § 6. Esamojo laiko atliktinés formos, sudarytos su pagalbinio veiksmaZodzio esamojo laiko formomis esti, bina, biiva, paprastai reiSkia ne viena karta tuo patiu veiksmu pasiekiama arba désningai pasikartojancia rezultatine biisena. Atskride pulkeliai jau esti susiskirste poromis, ir Sios poros netrukus pakrinka. TvanLP Il 75. Motriskosios, tiesa pasakius, cia labai gacnios: bainycioj biva apsidariusios su strupkémis, su aplinkuo kyaldotomis, su sijonais margai dazytais, paciy austais. ValPJ 26. Griaumedis uosis dazniausiai biina auges tankumyne. Grk (LKZ III 575). Uminés trachomos atvejais kartais esti visas ragenos pavirsius séte nusétas smulkuciy drumstuméliy. AvizATD 19. Seni autoriai teigia, kad, jei lizdas biiva sukrautas aukstame medyje, patelé nuneSa ant Zemés vaikus, suémusi juos i snapa. IvanLP II 71. Z Apibendrinto esamojo laiko kontekste Sitokia reik’mé yra galima ir tada, kai vartojamos pagalbinio veiksmaZodZio formos esu, esi, yrd... Bet kai reikia, kai bédoj esi, tai visa esi uZmirSes, ir klaidziok sau sveikas ligi gaidgyscio... O gaidziui pragydus ir atsimuodus, daugiausia esi jau netoli savo namy; esi, pasirodo, visa naktj klaidziojes uz varty. Kartais esi nuvestas ir ligi kapiniy. SimonR | 93. Kol srové teka lazdele, jungiancia elektros masinos konduktorius, ol vienas konduktorius yra isielektrines teigiamaja elektra, 0 antras — neigiamaja. BarsF 29. § 7. Turédamos santykine-rezultatine reik’me, esamojo laiko sudurtinés atliktinés formos paprastai santykiauja su esamojo laiko vientisinémis (taip pat su dabarties veiksma reiSkiantiomis neveikiamosiomis sudurtinémis) formomis: atliktinémis formomis nusakomas veiksmas, ankstesnis uz visus kalbamuoju momentu trunkanius veiksmus, o tuo veiksmu pasiekta rezultatiné bisena yra su jais vienalaike. Visa Auzbiky apylinké tebemiega ar dar néra iSéjusi { laukus. VaizgDD 59. As padéti negaliu, pats if namy nieko negaunu, esu ifvarytas if mokyklos ir dabar vargiai galésiu verstis, o cia dar skolos, pazistamy néra. BilR 1 90. Esamojo. laiko, kaip ir kity laiku, atliktinés formos gana daznai vartojamos pagrindinio ir Salutinio sakinio veiksmy laiko santykiams reiksti. — Dédé Tautrimas saké... — Bet Anskis ar nebeZino, ar nebenori aiskinti, ka dédé Tautrimas yra sakes. SimonVK 1} 89. Vista kadaksCioja, kad kiausi yra padéjusi. Rg (LKZ V 42). Taigi nutverk rykus, kurie tam yr padaryti, o mézk greitai ir linksmai pakvipus{ skarbq. DonR 49. Matyt, yra gerai ikauSes, kad ein Slitiniuodamas. Vvr (LKZ V 448). Tam tikrais atvejais esamojo laiko atliktinés formos vartojamos Salutiniuose sakiniuose ir tada, kai pagrindiniame sakinyje eina ne esamojo, 0 bitojo ar bisimojo laiko vientisinés formos. Tatiau, kai pradéjau isiuvinéti naujoj vietoj, tai pamaciau, kad sagos jau yra Gia buvusios. BaltPV, 1 36. Netrukus Mykolas gavo Ziniq, kad jo motina néra palikta viena savo likimui, kad yra kam ja ripintis, ir tai jj visai nuramino. VienR V 197. Ji pasakodavo jam visados daug apie jo mirusiq moting ir apie tai, kiek ta gero yra jai padariusi. BaltHP, 230. Kiek suzeisty esi surinkus, paklaus tave téyyné. SNérP, 309. 21 Tokiais atvejais pagrindinio sakinio tariniu eina veiksmaZodZiai, reiSkiantys kalbéjima, mastyma, psichines bisenas ar fizinius pojiitius (saké, mané, Zinojo, jaudinosi, jauté, maté ir pan.), arba juos atstojantios Zodziy grupés (éjo kalbos, gavo Ziniq, atéjo { galvq it pan.). Sin ZodZiy semantika pasakotojui leidzia apibrézti veiksmo laika ne pagal savo, o pagal veikéjo kalbamaji momenta. Kalbamasis momentas Cia nukeliamas i praeitj arba j ateiti, taigi esamojo laiko atliktinés formos vartojamos ; perkeltine reik’me. PanaSiai vartojamos ir esamojo laiko vientisinés vei ksmaZodZiy formos (pvz.: AX maniau, kad jis miega)°. Kai kada esamojo laiko atliktinés formos esti pavartotos ir pagrindiniame, ir prie jo prijungtame Salutiniame sakinyje. Tokiais atvejais patios atliktinés formos veiksmy laiko santykio nerodo, jis paai’kéja tik i8 viso sakinio prasmés. Grété tyli, nesiaixkina, kad, jeigu ji Cia biity buvusi, bity davusi ir pinigyu, ir arklius i ligonine nuvezti; ne, ji nesigiria, juk savo gyvenime ji niekada néra pasigyrusi netgi tuo, kq tikrai yra gero padariusi. SimonVK Il 395. Ar tamstai esu sakes, kad aS esu rades didele gryba? Lnkv (DAK). § 8. Esamojo laiko atliktinés formos daZniausiai vartojamos objektyviai, t.y, jomis paprastai nusakoma tokia rezultatiné bisena, kuri i tikryjy trunka kalbamuoju momentu (Zr. visus auk&tiau pateiktus pavyzdZius). Taciau kartais esamojo laiko atliktiniy formy rei8kiama rezultatiné bisena i8 tikryjy kalbamuoju momentu netrunka. Tai subjektyvus esamojo laiko atliktiniy formy vartojimas. Tam tikrais atvejais, daZniausiai norint ispéti dél galimy ateities nemalonumy, esamojo laiko atliktinémis formomis nusakoma tokia rezultatiné bisena, kurios kalbamuoju momentu dar néra, bet kuri numatoma ateityje. Norédamas pabrézti savo isitikinima numatomos rezultatinés biisenos tikrumu, kalbétojas pasako ja kaip dabarties fakta ir todél vartoja esamojo laiko atliktines formas. Siais atvejais daZniausiai vartojami esamojo laiko sudurtiniy atliktiniy formy reikSme turintys biitojo laiko dalyviai be pagalbinio veiksmaZodzZio. ir jau esame dinge! SimonR 1 157. Papulsi i ju nagus — sveikas dinges. Jrb (LKZ Tl 386). Neduok dieve gauti erZliq mergq — sveikas prapuoles! Uiv (LKZ I 263). Su Zmogumi kiekvienq dienq gali susieiti, o pono maloné su ligi vartais... nepasijusi — ir i§lékes... ikgins ponas is didelio gerumo... ZemR Tl 69. Ka pagauna jos lieZuvis, tas jau dinges, tas jau Zuves. SNérP,470. Kruvinais lieZuviais Svaistos it kardais: — kas ant kelio — Zuves! Rangosi Ziedais, SNérP, 439. — Susikurk ugnele, pataria jai ta, — mesk j ja kuodelj, — ir béda baigta! SNérP, 452. Esamojo laiko atliktinés formos Gia turi savo iprasting morfologing reikSme, tik kalbantysis vienqa akimirka jsivaizduoja, tarsi biisima situacija jau yra dabartyje. Paprastai esamojo laiko atliktinémis formomis nusakytas veiksmas esti pasibaiges prieS kalbamaji momenta ir palikes tik savo padarini — rezultatine biisena. TaGiau kartais i8 konteksto matyti, kad jis tebetrunka ir kalbamuoju momentu. — Bet antra atlenkus, kas ko nekeikia! — nori teisintis Léné. — Miescionis keikia bara, biras keikia miescionj. Taip jau, a¥ manau, if amziy yra buve. SimonVK ° Pilg. 3..M. [[ymamwre, 3uayenve u ynorpe6menwe Mpocroro HaCToAUNero BpeMeHH Taaroda B COBPCMCHHOM JIHTOBCKOM AHTepaTyPHOM ASbIKe, aBTopedepat KaH AH JaTCKoit /uiccepTauuu, Bunbuioc, 1961, p. 5—6. 22 1167. Jiis, Salteikixkiai, visada esate buve protingi Zmonés, apie jusy prota ir ikminti net pati vyriausybé Zino. O ji ir Zino, kad jums niekas taip greit galvos neapsuks. Simon VK 170. Nors Zmoneliai kasmet renkasi po kits kito i tq paciq Zemele, pasaulis délto palieka toks pat pilnas, koks buves nuo pat senoveés. ZemR I 149. Tai, kad veiksmas trunka kalbamuoju momentu, kalbétojas laiko paSnekovui jau Zinomu dalyku, jis tik nori pabrézti, kad tas veiksmas visada ir anksciau yra vykes, kad paSnekovas galéty padaryti isvada, jog, jeigu iki Siol taip buvo, vadinasi, ir dabar taip turi biti. Taigi ir tia visu pirma iSkeliamas ankstesnis veiksmas, kurio padariniai aktualis kalbamuoju momentu. Neigiamos esamojo laiko atliktinés formos daZnai vartojamos, norint pabrézti dabarties veiksmo ir visos situacijos ypatinguma. Koks laimingas jos veidas! Tokio Grétés veido Karaliené dar néra maciusi. SimonVK It 175. Vai, berneli, kokie tavo zodziai! Tokiy dar a’ nesu girdéjusi. KrévP 120. Bet Joniukas linksmas ir laimingas; vazinéjas per visq diena, per visq dienq i§ visos galios dainuoja savo daing, nors ratai be perstogés krato jo kina, drebina plaucius kriitinéje, nors jam sopa gerkle ir balsas uzkimo. Bet dainuoja, kad tik jj daugiau pavazinéty, nes juk niekados jis dar néra vazinéjesis. BilR I 162. [Jasius] (duoda) Stai tau laiskas. [Petras] Laiskas? Man? {Jasius] Matai gi... [Petras] (paémes voka, laiko ir Zitiri) AX dar niekuomet nesu gaves laisko... BinkRn 342. Neigiamomis atliktinémis formomis kalbétojas pasako, kad veiksmas anksSiau niekada néra vykes, vadinasi, tai, kad jis dabar vyksta, yra nejprasta ir ypatinga. Ir Siuo atveju pabréziamas veiksmo nebuvimas (nevykimas) praeityje, aktualus kalbamuoju momentu. Kaip ir esamojo laiko vientisinés formos, esamojo laiko sudurtinés atliktines formos vartojamos, gyvai pasakojant praeities atsitikimus. Praeityje trukusi rezultatiné bisena pavaizduojama taip, tarsi trukty patiu kalbamuoju momentu. Daugiausia Siais atvejais vartojami bitojo laiko dalyviai be pagalbinio veiksmaZodzio. Petras mojavo dalgiu sakytum plunksnele ir éjo toli visu priesaky... O Seimininkas’ mataravo straksédamas i§ paskos. Petras jau iSvaré pradalge, stovi baro gale, o Seiminin_kas tik pusiau jsilingaves... BaltPV, I 103—104. Tyliai supreliudavo vargonai; is daugelio lipy paskambéjo giesmé. Grété jau vél nudirusiakis, lyg didelé kalté jq slégty. SimonVK I 258. Karaliené tvyksteri: kazkas palytéjo jai peti. Bet ne, niekas. Vaiky né vienas dar néra pajudéjes ik savo yiety. Tik Vilius atsisukes Ziuri didelém akim i ja, paskui j ligonj. Mariké jau tyliai atsisédusi prie lovos galo. Martynas tebeklipo... Klabteréjo ir lengvai atsidaré stubos durys. SimonVK I 154. Vaikas jau nebeverké, o tiktai dejavo, kaip paauges 2mogus, kuris kencia didelius vidujinius skausmus. Jau viskas isbandyta, visoki galimi ir negalimi vaistai suduoti, ir niekas niekas nepadeda. SimonVK II 101. § 9. Esamojo laiko sudurtinés atliktinés formos savo reik&8me Siek tick artimos biitojo kartinio laiko vientisinéms formoms, nes tiek vienos, tiek kitos reiSkia pracities veiksma. Pagrindinis skirtumas tarp jy yra tas, kad veiksmas, nusakytas bitojo kartinio laiko vientisinémis formomis, daZniausiai priklauso tik praeigiai ir nesusisiekia su dabartimi, 0 esamojo laiko sudurtinés atliktinés formos reiskia toki praeities veiksma, kuris susijes su dabartimi, kuriuo pasiekta rezultatiné bisena yra esamojo laiko plano dalis. Vientisinémis formomis pasakojami praeities jvykiai, nuosekliai vyke vienas po kito arba vienalaikiai; visi jie sudaro praeities situacija ir ne23 iSeina uz jos riby. Sudurtinéms atliktinéms formoms pasakojamoji funkcija nebidinga. Jos nusako praeities veiksma, tarsi pléSte iSplé8ta i8 biitojo laiko plano, izoliuota nuo kity praeities ivykiy ir susieta su dabartimi. Plg.: Anskis po piety nesiskubino bégti lauk, kaip Vilius su Marciuku. Jis nuéjo i didziqjq stubq baigti mokyklos darby. Atsisédes jis uzsiémé ausis, uZmerké akis ir kelis kartus, pazvelgdamas kartais i knygq, perskaité katkq vokiskai. ,,Jau moku“, — suSuko pagaliau patenkintas. Sukiso knygas atgal i maiseli, maiseli uzkabino ant lovos kojos ir atsistojes nusirazavo. SimonVK I 83. Stai piktzolés ir rudenj tebéra Zalios. Ar if tingéjimo? Oo! Pacios sau paliktos, nesumaningo ar neapsukraus Zmogaus ,,neglobojamos“, reikia suprasti: netrukdomos, jos seniai isvedziojo po dvejus vaikus ir treciuosius Stai yra pradéjusios. Tai visai kas kita! Jos némaz nelitista, kad nebesuskubs: savo uzdavinj yra dvigubai atidirbusios, savo yeislés ateitj yra net per gerai apripinusios, kad neisnykty. VaizgDD 60. Bitojo kartinio laiko vientisinés formos paprastai vartojamos biitojo laiko kontekste, o esamojo laiko sudurtinés atliktinés — esamojo. § 10. Pavartotos tam tikroje kalbos situacijoje ar kontekste, bitojo kartinio laiko vientisinés formos irgi gali reikSti praeities veiksma, susijusi su dabartimi. Ry8ys su dabartimi rySkiausias tada, kai yra iSlike kokiy nors to veiksmo padariniu, todél Siq reikSme daZniausiai turi rezultatiniy veiksmaZodZiy vientisinés formos. IS kur tu, brolau, pramokai taip kalbéti ir drasos tiek igijai? Kai gyvas buvai, rodos, trijy skatiky nebuvai vertas, o dabar kalbi, lyg rope kremti. KrévRg 273. Ale tik pamanykite, ta jtisy Ané! Sakykite, kuo jinai pavirto ? Jau visai ji nebe Salteikiy dukté. SimonVK I 30. Taip jau ims ir uzkapos ?! UZ ka? Nieko blogo mes jam nepadarém... mes net neZinom nieko... BaltPV, I 67. Kity veiksmaZodzZiy vientisinémis formomis nusakyto praeities veiksmo rySys su dabartimi yra sunkiau suvokiamas. Neragink, berneli, tavo tévas negers i§ stikliuko, i§ kurio raganius géré. KrévRg 78. — Ryt bus giedra ir dar ilgai bus giedra. — 1X kur gali Zinoti? Ar su dievu tareisi? — nusijuoké Pikdilingis. KrévRg 110. Neuzmirsk Lakstingalos, jei kas atsitikty. Nuo vakar dienos vargselé nelesé... CvR Ill 218. Nors bitojo kartinio laiko vientisiniy formu reik8’mé tokiais atvejais ir labai artima esamojo laiko sudurtiniy atliktiniy formy reikSmei, vis délto jos visada skiriasi tam tikru niuansu: palyginti su sudurtinémis formomis, vientisinés daug menkiau tereiSkia praeities veiksmo ry8i su dabartimi. Kaitaliojant bitojo kartinio laiko vientisines formas su esamojo laiko atliktinémis, vieni praeities veiksmai gali biti maZiau, o kiti — labiau susiejami su dabartimi. — Kiausinis vistos nemokina, ir tu manes nemokink, — SiurksCiai atsikirto vyras. — Kad sumaniau, tai visa su dievo pagalba ir apgalvojes esu. KrévRg 120. — Mes jau susitare esame su Kuogio Kaziu, — spyrési sinus. — Kad pasakiau, reikia tévo klausyti nesigincinus, — Siikteléjo Kukis. — O su kuo susitarei, manes neatsiklauses, man neriipi. KrévRg 123—124. Vis délto biitojo kartinio laiko vientisinémis formomis nusakyty praeities veiksmy rySys su dabartimi daZnai esti tiek rySkus, kad, norint, jas galima bity pakeisti esamojo laiko sudurtinémis atliktinémis formomis. Plg. bitojo kartinio laiko vientisines ir esamojo laiko sudurtines atliktines formas Siuose pavyzdZiuose: 24 — Kaip matau, tu Siandien ar ne pas kale nasru pasiskolinusi esi, ar gal drigniy apsiédei! — sumojo ranka vyras ir nuéjo j kluonus. KrévRg 67. Draugai, kq jis, if tikrujy?! Argi aS’ nusipelniau tokios garbés, aX prastas... CvR IV 295. UZteks man ir drasos, kad su jusy valdovais susiremtau, uZteks ir tam, kad judu, mane piktu Zodziu jZeidusiu, tinkamai nubaustau, kaip to esata nusipelniusiu. KrévP 222. — Tai pasilaké, — pasigirdo moteriskas minioje balsas. — Tikras tévulis!.. KrévRg 217. Tai yr prigéres, kad kniustinas eit. Krtn (LKZ VI 271). Tik tada, kai reikia ypatingai pabréZti Slikusius bitojo veiksmo padarinius, vartojamos tiktai esamojo laiko sudurtinés atliktinés formos. Paprastai tokiais atvejais jos reiSkia nuolatine rezultatine baseng ir daZniausiai vartojamos, nusakant mokslo désnius, amZinas tiesas. Elektronus lengyvai galima atskirti nuo atomo; i to savaime tenka spéti, kad jie yra susispiete ixorinéje atomo dalyje. Bar8F 171. Emulsijos pavyzdziu gali biti pienas, kuriame yra pakibe riebaly rutuliukai. MatKCh 9. Adsorbcijos reiSkiniai yra be galo paplite gamtoje ir technikoje. MatKCh 172. Paminésiu jums kai kuriuos skaidius, ir esu isitikines, kad jie neatrodys jums sausi ir nuobodis (tsp). Tik esamojo laiko sudurtinémis atliktinémis formomis nusakoma ir pasikartojanti iprastiné ankstesniu veiksmu pasiekta rezultatiné biisena. Ziemos pradzioje poros jau bina susidariusios. WvanLP Il 70. Atausta ir Rapoliené ir ginéq baigia kone malda, jei Rapolas tuo laiku estij i¥éjes. VaizgRR I 133. Kai isibailinus esu, tai ir per miega rodosi ugnis. Bsg (LKZ 1 462). Anos iskepti pyragai visuomet yr iskile, iSsikoréje, malonu ir paveizét. Vvr (LKZ VI 361). § 11. Kaip esamojo laiko sudurtinés atliktinés, taip ir bitojo kartinio laiko vientisinés formos tam tikrame kontekste gali reikSti ne tik konkretia, bet ir apibendrinta rezultatine bisena. Auk8tiau minétas vientisiniy ir sudurtiniy formu reikSmés skirtumas yra ir Siais atvejais. Plg. abejas formas tame paciame kontekste: Palauk, kiimele, nesiskysk dar! Skerdzius geras Zmogus, niekam dar néra pikto padares. Bent neteko girdéti. KrévRg 67. — Jiis, aS Zinau, sakote: raganius skerdzius, — 0 kokis a& raganius? Seny laiky patyrimy daugel girdéjau, naudojuosi jais ir dainai tiesq atspéju — Stai tau ir raganius! — Tai ir apie tai, kad Zmogus savo laimés atspéti nemoka ir todél vargsta, irgi if seny laiky zmoniy esi girdéjes ? — Ne, kam meluosiu, Sita gal girdéjau, gal ir ne. Negalvojau apie tai. KrévRg 110. Ar ne gana pons amtsrots, mus kaip tévs pamokindams, draudes yr su puckoms ant padvarijy Saudyt? O kieksyk kunigai, misias laikydami, baré. DonR 100-101. Esamojo laiko sudurtinés atliktinés formos turi rySkesne apibendrinta reikSme, negu vientisinés butojo kartinio laiko formos. Minint keleta neapibréZtos praeities veiksmu, kuriy vieni daugiau apibendrinami, kiti maZiau arba esti vienkartiniai, pirmieji paprastai pasakomi sudurtinémis, 0 antrieji — vientisinémis formomis. Plg.: Dabar jau nei ixeiti niekur nebegali, nei i kiemelj, nei i darZelj: ,,Nesivalkiok po kojul — udrékia. Ir bék nusigandes... Ar a& taip dariau savo iximtininkams? Ar as Siaip kokiam Zmogui esu neteisybe dariusi ? SimonR I 379. — Pasakyk man, broli, kq, ant Zemés gyvendamas, esi dél pono Jézaus gero padares, kad dabar nori dangun patekti? — Kq a gero esu dares, klausi, Sventasai apastale? Gyvulélius gerai ganiau, visus Zmones, paukiciukus, gireles, saulute, Zalias pieveles myléjau ir bemylédamas dievuli garbinau, kad taip grazu ir gera jo pasauly gyventi. KrévRg 274. 25 aiskus, kaip pavartojus sudurtines atliktines formas. Zymiai maziau rySkus ir veiksmo apibendrinimas. Plg.: Senasis yaidila daugel krasty iXkeliavo, daugel Saliy i§zingsniavo, pas Simtus valdovy vieSnagéjo, garsiy Zygiy, narsiy darby maté, dar daugiau buvo girdéjes... KrévP 150. Mano tévas jaunas taip pat buvo daug keliaves ir sutiko mane leisti. BaléHP,43. § 22. Pasitaiko ir tokiy atvejy, kai bitojo kartinio laiko sudurtinés atliktinés formos pavartojamos vientisiniy formy reikSme. Kad paréjau, mane nepazino — as tokj pilvali buvau turéjes. Kalt (DAK). — Ar buvai Zvejys? — Buvau buves. Vnt. Taigi kalba (jos Zodynas) parodo, kad aisciy jau ariama, ekéjama ir séjama nuo nebeatmenamy laiky. Dar nebuvo buve nei lietuviy, nei latviy, nei prisy, kaipo atskiry tauty su atskiromis kalbomis, 0 jau jy visa tai mokéta. BigRR II 8. Tokie atvejai labai reti, sporadiSki. Bitasis dazninis laikas § 23. Bitojo dazninio laiko sudurtinés atliktinés formos reiSkia ankstesniu veiksmu pasiekta rezultatine biiseng, trukusia praeityje neapibrézta skaiciy kartu. Sabaliiinas mazus vaikus myléjo ne maziau kaip bites; uztatai per biékuopj jisai ne tik bitémis, bet ir vaikais bidavo apspites. BilR I 184. Tur bit, nuo ilgos kelionés gélés ar smilgos stiebu [vabaliuko] sparneliai biidavo pasisukinéje netvarkingai. SimonVK I 202. Dickiai (Sunys) dieng bidavo pririSti, o naktj vienqg paleisdavo. Vikv(DT). Per istisus devynis ménesius vienuoliai bidavo atskirti nuo viso pasaulio. VienR I 26. Biitojo daZninio laiko sudurtinés atliktinés formos savo reikSme santykiauja su biitojo dazninio laiko vientisinémis (arba daZninj pracities veiksma reiSkiantiomis biitojo dazZninio laiko neveikiamosiomis sudurtinémis) formomis, 0 kartais ir su dazninj praeities veiksma reiSkiantiomis bitojo kartinio laiko vientisinémis formomis. Jos gali biti vartojamos pagrindinio bei Salutinio sakinio veiksmy laiko santykiams reikSti. Juk mama Barbike taip pat visada nurengdavyo, kai jinai budavo suslapusi, ir paguldydavo j lovg. SimonVK II 87. Lyg mazute savanoris Monikq tuojau sodindavo ant keliy, idédavo j rankas cukrainj ar Siaip niekutj, o jeigu ji bidavo atsigulusi — ixplésdavo i§ lovos. CvR VIII 214. Piemeniui pabégus, kitq pasamdyti Seimininku, nebuyo lengya, nes visi samdiniai jau budavo parsisamde. GIKS 176. § 24. Bitojo dazninio laiko atliktinémis formomis pasakoma ir tokia ankstesniu veiksmu pasiekta rezultatiné bisena, kuri truko praeityje nuolatos, bet kalbétojui aktuali tik atskirais praeities momentais. Katinkas jam pasidaré — visada bidavo ixsiciustijes, o dabar tikras apsepélis. Kp (LKZ I 218). Nemégo jis Palmutés dar ir uz tai, kad ji visuomet biadavo graziai iXpuoSsta, visuomet baltuté, Svaruté, ir su ja nei gerai pazaisi, nei pabégiosi, nei pas kumeciy vaikus nubégsi. VienR V 190. Ponios Akauzés namuose buvo kamb arys jis biidayo nuolat uzdarytas, ir Mukui niekados neteko matyti, kas ten yra, Balé HP, 86—87. Dazniausiai ganyklos biidavo toli, jeigu kaimas didelis — net uz trijy kilometry. Jos biidavo apaugusios kriimoksniais. GIKS 203. Senoviskos prijuostés 32 vis bidavo prastesniu sitilu paaustos. Rdm (LKZ I 412). Klétys, kaip ir gyvenamieji namai, bidavo vienu galu atgreztos i gatve. GIKS 88. § 25. Biitojo daZninio laiko sudurtinés atliktinés formos vartojamos gana retai. Ju vietoje daznai pasakomos bitojo kartinio laiko atliktinés formos (plg. § 18), o kai kada, ypat Salutiniuose sakiniuose, jas pavaduoja biitojo dazninio laiko vientisinés formos. Pastarosios nuo atliktiniy formu skiriasi silpnesne rezultatinés bisenos reikSme. Uitat viduvasari, kada aptirpdavo Zemesniyujy kalny sniegas ir nusliigdavo ledyny upeliai, vienuolyna aplankydavo daugybé #moniy ir suneSdavo daug pinigy ir maisto. VienR I 26. Bisimasis laikas § 26. Biisimojo laiko sudurtinés atliktinés formos reiSkia ankstesniu veiksmu pasiekta rezultatine bisena, numatoma arba isivaizduojama ateityje. Kaip ir kitos atliktinés formos, bisimojo laiko formos daZniausiai reiSkia konkrecia rezultatine bisena, reciau — apibendrinta. — Zinoma, mes nieko negrazinsime, — neva pritaria Martynas Viliui. — Juk jau viskqa bisime dailiai suvartoje... SimonVK II 310. Tokiai dziovai esant, Sienas per porq dieny bus suspirges. Vvr (LKZ Ul 734). Musk, biisi moting uzmuses, o ne svetimg. SimonVK IIL 345—346. Tu visai neturési kaklo; galva tau ix vieno bus suaugus su peciais! BaléHP, 142. Taciau, gink dieve, nesusijuokti, Siaip bisim Zuve amiinai! Bal€HP, 17. As jau biizio (tokio asotio) j pievas nestis neduosiu, bus ir sumuSe. Ms(LKZ I 1005). Kq tu, Jonai: ax atsisakysiu, vietoje taves jau bus pakyviestas kitas — kq imonés pasakys: broliai, po vienu stogu gyvename, ir Se tau — nei vienas, nei kitas! VienR V 83. Tie tik tesupras, katrie tokioj bédoj bus patys buve. Grz (LKZ ,,k“ s.v. katras). Skirtingai nuo esamojo ir bityju laiky formy, kuriomis nusakomi realiis dabarties arba praeities veiksmai, biisimojo laiko formos reiSkia veiksmus, kurie tik numatomi arba isivaizduojami ateityje. Todél, kaip vientisiniy, taip ir sudurtiniy atliktiniy bisimojo laiko formy reik’me dazniausiai lydi jvairis papildomi modaliniai ir emociniai atspalviai. Kaip matyti i8 pateikty pavyzdziu, bisimojo laiko atliktinémis formomis ankstesniu veiksmu pasiekta rezultatiné bisena pasakoma kaip galima, kaip bitind, neiSvengiama, kartais kaip grasinimas ar ispéjimas ir pan. Bisimojo laiko sudurtinés atliktinés formos palyginti nedaZnai tera vartojamos bisimojo laiko kontekste. DaZniausiai jomis nusakoma paviené ateityje numatoma rezultatiné bisena. Né eikim pas juos, né ka, vis tiek bus isvaziave. Vikv (DAK). Jonui Siemet liko boba (paskutiné pradalgé) nukirsti, jis kitamet bus jau vedes. Brt (LKZ I 783—784). Tr nelaimingas tas Zmogus, kurs veido a’ara neplové: jam uzdarytas bus dangus! MairRR I 107. Pavartotos bisimojo laiko kontekste, bisimojo laiko sudurtinés atliktinés formos savo reikSme santykiauja su biisimojo laiko vientisinémis formomis: jomis nusakoma rezultatiné bisena, vienalaiké su vientisiniy formy reiskiamais veiksmais, bet pasiekta ankstesniu veiksmu. x Jie po tiesos vaigide bus gime, Zenkle negestancios dienos, — jie negirdés kurtaus sprogimo, Siurpios bombonesiy dainos. SNérP, 284. Eisma pirtin paskui vyry — 3. Lietuviy kalbos gramatikos tyrinéjimai 33 visas gailumas bus prapuoles. Ktk (LKZ III 30). Sugris Zentas, akis bus ispiistytas... SimonVK II 67. Kaip ir kitos atliktinés formos, biisimojo laiko formos daznai vartojamos pagrindinio ir Salutinio sakinio veiksmy laiko santykiams reikSti. Gerai, pirma aX tau pagiedosiu, o kai tu basi pailséjusi, tu eisi piety virti, taip? SimonVK II 88. Mas pievose ir vélei Zvangés nuo ryto dalgés, visi, kas dirbt bus kile, linksmi dirbs, dirbs pavalge. GirR II 257. Jei tokiais atvejais paméginsi iSsiaiskinti, kiek ilgai liga bus trukusi, paprastai gausi labai neaisky atsakymq. Aviz ATD 5. Tik kur jau aX bematysiu, jeigu bisiu uzkasta, kaip tu sakai. BaltPV, T 188. Kad vasarojus prieis, rugius jau bisim suveze. Knv (LKZ II 793). Kai nueisi, bus jau visas puodas jos priverktas aSary. JabIRR I 310. § 27. Basimojo laiko sudurtinés atliktinés formos vartojamos su dabartimi susijusiems spéjimams reik&ti. DaZniausiai jos reiskia spéjama konkretia rezultatine biisena, trunkantiq kalbamuoju momentu. Piemuo pasiémé botagq paciauskinti ir dabar jan kazkur bus nuciauskines. Gr&(LKZ II 65). Tarp Zmoniy taciau placiai eina gandas, kad staciai velniui bus uzrages sielq nuo anos baisios nakties, kai, apgautas itarties, nuskandino savo mielq. MairRR I 167. Leisk, téve, pirmakart paabejoti, ar tavo juodzemiska ismintis nebus pridengusi Sexéliais saule, kuri ir Sviecia, ir gaivina Zmogy? SruogR III 499. As jau matau, kas cia kaltas; mus bus apsmeizusi piktoji teta! BaléHP, 5. Ir émé Dovydai aimanuoti, kas cia bus pagrobes ju ,,bumaskq“. VaizgDD 123. Net prie altoriaus Gailitiniké né ,,ja“ nepasakiusi. Bet tai bus pramanyta. SimonVK I 324. Retiau bisimojo laiko atliktinés formos reiSkia spéjamq apibendrinta rezultatine biisena. Tu, matyti, busi ten dirbes. Grz (LKZ I 994). Juk basi girdéjusi, kad Gaidys jq (zona) nusipirko? SimonVK 1 315. Senovéje kamanos latviams bus buve du kreivo medzio kamienu, t.y. dvi pavazi. BugKS 19. Tu tikrai busi jq mates. Prn (DAK). Spéjimo reik$me lemia bisimojo laiko specifika. Kadangi bisimojo laiko formos reikia ne tai, kas tikrai vyksta arba ivyko, bet tai, kas tik gali ivykti ir yra daug maviau tikra, jos tinka ir ne visai tikrai Zinomiems, ‘spéjamiems dalykams nusakyti?®. § 28. Kada-ne-kada biisimojo laiko atliktinémis formomis nusakoma iprastiné rezultatiné biisena, kartkartémis pasikartojanti dabartyje (a) arba praeityje (b). a) Ziurék, lyja kaip if kibiro ar Sqla iki poskéejimo — Jokibas visada gyvas. Nors i¥ vakaro bus smarkiai itraukes, vis tiek ateis (tr8). Birziai nei baisis, nei klastingi, tik Selmiai prigavikai. Sep, Sep, Sep smulkiais savo lapeliais; rodos, niekur nieko, o Himrék — ir biisi atsidiares kur kitame kraste. VaizgDD 79. Miisy vyrams jau nepasiceravosi — vienam tas, kitam kitkas bus prakiures. Vz (LKZ Il 8). b) Pritriko maisto vaikams, nemitusi Martyniené turéjo parduoti didziqjq pagalve. Uz tuos pinigus pirkinéjo maisto. Rytq, iSeidama prie tetos, ka nors pravirusi paliks prie Barboros ugnies, prasys, kai sukils vaikai, paduoti... Barbora kartais bus kur ixéjusi, o kartais, ir namie biidama, uzmirs vaikus. ZemR II 406 —407. = Atitinkamos bilsimojo laiko sudurtinés formos spéjimui reikSti vartojamos ir kai kuriose kitose kalbose, pavyzdziui, latviu, vokietiy, angly, prancizy, bulgary. 34 Siais atvejais bisimojo laiko atliktinés formos stiliaus sumetimais vartojamos vietoje esamojo arba biitojo kartinio bei bitojo daZninio laiko atliktiniy formy". § 29. Kartais bisimojo laiko sudurtinémis atliktinémis formomis pasakoma tokia ankstesniu veiksmu pasiekta rezultatiné bisena, kuri i$ tiesy trunka jau kalbamuoju momentu, tik kalbétojo priskiriama atei¢iai. — Dabar bisiu ir vilka mates, — taré Jonas, eidamas if Zvéryno. JabIRR I 317. Dabar jis (Mykoliukas) bus rades naujq erdve, kuriai vél Sypsosis, kuria gyvens dél kurios nematys dienos vargy ir sunkumy. VaizgDD 29. Nors an senatvés biisiu buvus ‘Kaune. Kyr(DAK). Dabar ir a¥ bisiu bartas. JabIRR I 318. Sudurtiniy atliktiniu laiky reikSmés santykis su veiksmaZodziy veikslu § 30. Sudurtines atliktines laiky formas turi tiek eigos, tiek ivykio veikslo veiksmaZodfiai, tatiau daugiausia vartojamos ivykio veikslo veiksmazZodziy formos. Tai galima paai8kinti tuo, kad sudurtines atliktines formas sudarantys biitojo laiko dalyviai daromi taip pat daugiausia i$ jvykio veikslo veiksmaZodZiy. Eigos veikslo veiksmaZodziy atliktinés formos rezultatinés bisenos reikSme turi Zymiai silpnesne, negu ivykio veikslo veiksmaZodziy formos, nes jy Zymimas veiksmas yra nejvykes ir nepasiekes kokybiniy veikéjo veiklos ar biisenos permainy. Sudurtinéms atliktingéms formoms bidinga rezultatinés bisenos reikSmé kartais turi jtakos veiksmazodziy veikslo reikSmei. Pavyzdziui, atliktinés formos tu veiksmaZodziu, kuriy bitojo kartinio laiko vientisinés formos gali turéti Gia eigos, cia ivykio veikslo reikime (baigé, lémé, skyré, grifo, virto, pirko, kvieté ir pan.), dazniausiai vartojamos ivykio veikslo reikSme. Po kapa mety esame jau baige — jau nebedaug Zemelés mums bereikia... TilvU 58. Ir pamilo visi Meiluze uz jos linksma biudg, uz gerq Sirdi, o ypaé senas SeSuras Kirklys, kuriam dievai tikros dukruzés nebuvo léme... KrévP 33. O kadangi ji buvo neseniai grjZusi is ligoninés, tai ir atsizvelgé j jos bukle. SimonVK II 392. Guléjo Zemé po sniegu susalus. Ir duona buvo virtus akmenim. TilvU 135. Tié tik, ik sidzia Sio svieto tau pasirodys ir ponus taip, kaip ir mus, siidop suvadines, alga kiekvienam, kaip pelnes yr, sudavadys. DonR 104. Taip pigiai toki atlaikq buvau pirkusi, ir koks grazus sijonukas iséjo! Gtk (LKZ 1 319). Visi narsieji karvedziai buvo krite, 0 su jais ir liuosybé tévainés i kapus jzengé. DaukRR 129. Jei taip reikalas pavirto, — tai, matyt, taip buvo skirta... BinkRn 130. Ylakiy mediné bainycia yr du kartu durta — is prySakio ir iX uzZpakalio. Sts (LKZ II 648). Pamokos gimnazijoje dar tebéjo savo ruoZtu, taciau trimestras jau buvo baigtas. VienR V 149. Be to, daZniausiai ijvykio veikslo reik8me vartojamos atliktinés formos ty veiksmazodZiy, kurie Siaip yra eigos veikslo, tik jy bitojo kartinio laiko vientisinés formos gali turéti ivykio veikslo reik8me (pvz.: Ar daug Siemet séjote liny?). Nedaug buvau séjes, ale kad gera byra buvo, tai duonikei uzteks. Smk (LKZ. 1 685). O kap tik tq dienq buvo piove ayj, tai gerai pavalgydino. Viky (DT). Jis pa11 Tprastiniams dabarties ir praeities veiksmams nusakyti vartojamos taip pat ir biisimojo laiko vientisinés formos, Zr. J. Pikéilingis, Veiksmazodzio laiku vartojimas, ,,Tarybiné mokykla“, 1958, Nr. 8, p. 29. 3 mané, kad tai plésikas, ixtriikes beprotis, pagaliau, kad tai grafas Drakula, apie kur{ buvo ne per seniai skaites knygq. CvR III 84. Brakst i& po pat nosies ir nutrauké du sijonus ir dvi skepetukes... Bet kokias? Silkines, kur po tris rublius buvo mokéta! ZemR I 292. Tas krezis buvo pintas is lanksciy Zilviciy. Sint (LKZ VI 559). Karaliené, ne visai pasitikédama to laisko aiskumu ir Sirdingumu, nes jis buvo vokixkai raxytas, pati dar savo ranka pridéjo kelis Zodzius lietuviskai. SimonVK 1 110. O kai kada visos kitos veiksma%odZio asmenuojamosios formos turi eigos veikslo reikSme, tik atliktinés — ivykio. Salusi yra — bus gleimota vaziuoti. Ggr (LKZ IIT 409). Spauda drausta buvo. Alv (DAK). Visos neveikiamosios atliktinés formos daZniausiai turi ivykio veikslo reikSme. I8 dalies tai priklauso nuo jas sudarantiy biitojo laiko dalyviy. Bitojo laiko neveikiamieji dalyviai, nors padaryti i8 eigos veikslo veiksmazodziy, gana daznai turi ivykio veikslo reik8me, pvz.: dZiovinta duona, kepti obuoliai, virtos bulvés, sukti sitlai, megzta kepuré, lopyti kailiniai ir pan. Sudurtiniy atliktiniy Jaiku yartojimas XVI—XVII a. raStuose § 31. Sudurtiniu atliktiniy laiky vartojimas XVI— XVII a. ra8tuose i§ esmés nesiskiria nuo ju vartojimo dabar. DaZniausiai Siais laikais nusakoma ankstesniu veiksmu pasiekta konkreti rezultatiné bisena, trunkanti tam tikru dabarties, praeities arba ateities momentu. Tada mes nig tos prisegos norim walni buti, kure mes taw prisieke esme. BrB Joz 2,20. Kelese Christus ntig smertes | Weisdeket kur est guleijes. Mz 278. Didziaturis, kuris wilkieio purpuru ir labai planu baltu dungalu, pragary ira pakastas. SP'55; Per dirwu Zmogaus tinginio pereiau ir per winidiu durno wiro, a sztay wisa ap Ziedus buwo dilginémis, ir apdingi aba apkieti buwo wirszu ios erszkiediey, ir twora if akmeniu pagadinta buwo. SP 321. O kaip Saule buwa nussileidusi, liepe ghis anus nug medziu nuimti, ir numeste (padrebti) ing ana Dibe kurioie buwa nussislepe. BrB Joz 10, 27. O kaip busit Miestana insigawe (miesta paeme) tadda ghj ugnimi uszdekite. BrB Joz 8,8. Ir szmones kurios bus sutwertas garbins Wieschpati. Mz 474. Reéiau atliktinés formos rei8kia apibendrinta rezultatine bisena, pasiekta neapibréZtos praeities veiksmu. Tenai ghi regesit, kaip ghis iumus ira biloies. BrP 11 4. Kas yra pirm’ wiénu wardi wadinta krikszczionjs, tai ny wadina Luterionais, kitds Zwinglidnais, kitds Kalwinistais. DP 246. Tadda anis ... weikiei paklisdawa isch kelio, kurio Tewai iu waikschezoie buwa. BrB Teis 11,39. § 32. Dél kitu kalby itakos sudurtinés atliktinés laiky formos XVI— XVII a. raStuose kartais vartojamos ne taip, kaip dabar. Esamojo laiko sudurtinémis atliktinémis formomis, panaSiai kaip bitojo kartinio laiko vientisinémis, pasakojami praeities jvykiai, visiskai nesusije su dabartimi. Diewe kada ejei pirm zmoniu | tawa: ir per@ies essi gire pustqie. Zeme drebeia ir dagus lascheia del | buties to Diewa ant Sinai. Mz 288. [Jobas] turieija sunus septinis | Priegtam labai graszias tris dukteris | Kurius Diewas didei est mileijes 36 sweikata palaimi est ghims dawes, Mz 431. Ir tikos arba tape est’, kad’ besedédamas sit ieis éme dina, ir Zegnéio ir lauze, ir laliio iiémus. DP 192. Iissai tare ir tape est wissa, iissdi isdke, ir sutwerti yra wissi ddiktai: Zodziu sawtiu paddre izg niéko wissa. DP 133. Atéio Christus ant’ mysu miserios, trészko alko, nuwarginos, miegéio, stebuiklingus ddiktus dare, pikta kénte: nuplaktas yr’ erszkeczéis karunaw6tas, suspiauditas, pldsztakomis iszmustas ant medzio pakabintas: iétimi pradirtas, karsté padétas, bet trécziq dienq kéles iz numirusiy. DP 200. Ir kaip ischkalbeia regintiemus wissims pakeltas est nig zemes ant auksta. Mz 303. Daugiausia Sitaip pavartotu esamojo laiko atliktiniy formy pastebéta M. Mazvydo rastuose (giesmése), Sick tiek pasitaiko M. Dauk8os postiléje, o neveikiamyuju formu — ir kity autoriy raStuose. Kadangi daugumos M. MaZvydo giesmiy originalai mums buvo neprieinami, sunku pasakyti, kokias veiksmaZodziy formas ten atitinka miisy esamojo laiko atliktinés formos. Su originalu galima palyginti tik viena i8 lenky kalbos versta giesme su Sitaip pavartotomis atliktinémis formomis. Isch Marias Czistas pannas | Gimes esti (lenk. narodzil sig) szmagus tikras| Ir isch malanes sawa teisei | Vsz mus greschnus praszuwusius | Nomires est (lenk. jest ci umart) ant kriszaus | Ir deiuistes sawa mace | Isch nomirusiuiu kiele (lenk. jest wstal). MZ 367 —368%. Kaip matome, viename ir kitame tekste pavartotos veiksmazodZiyu formos sutampa tik i§ dalies. M. DaukSos postiléje Sitaip pavartotos esamojo laiko veikiamosios atliktinés formos visur atitinka lenkiSko originalo biitojo laiko vientisines formas, taCiau versdamas M. Dauk&a, matyti, naudojosi ir lotyni8ku tekstu (plg.: ir tikos arba tape est? DP 192, sstdlo sig WjP 407, factum est Luk 24, 30). Galimas daiktas, kad lotyny kalba bus veikusi ir M. Mazvydo giesmiy vertimus. Galéjo jiems daryti jtakos ir vokieciy kalba, kur perfekto formy reikSme daugeliu atvejy gana sunku atskirti nuo preterito reik8més'*. Tam tikra akstina vartoti atliktines formas tolimos ences veiksmams nusakyti galéjo duoti ir pati esamojo laiko atliktiniy formy reikSmé: reikSdamos apibendrinta rezultatine bisena, esamojo laiko atliktinés formos turi labai rySkia neapibréZtos praeities veiksmo reikSme. Esamojo laiko neveikiamosios atliktinés formos, pavartotos pasakojant praeities ivykius, M. DaukSos postiléje yra atsiradusios dél paZodinio vertimo: visais. atvejais atitinkamose lenki8ko teksto vietose yra pavartotos neveikiamosios formos, sudarytos i8 bittojo laiko neveikiamyjy dalyviy su pagalbinio veiksmazodzio biti esamojo laiko formomis arba be jy. Pastarosios savo ruoZtu yra paZodZiui isverstos i lotyny kalbos, kur Siais atvejais vartojamos tokios pat sudéties sudurtinés neveikiamosios perfekto formos (plg.: O teip’ W. Iésus, kad’ iiémus tatdi passdke, imtas yré ing dagu. DP 225; wZiety iest WjP 379; assumptus est. Mork 16, 19). ~ # Lenki8kos formos cituojamos pagal Chr. Stang, Die Sprache des litauischen Katechismus von Mazvydas, Oslo, 1929, p. 39. 13 Zr, W. Wilmanns, Deutsche Grammatik, Abt. III, Halfte 1, Strassburg, 1906, p. 189—19114 Kalbédamas apie tokios pat sudéties ir taip pat pavartotas neveikiamasias formas XVI— XVII a. rusy kalbos raSytiniuose paminkluose, P. Kuznecovas taip pat laiko jas atsiradusias dét lotyny kalbos jtakos, Zr. 11: C. Ky3uemos, K sonpocy 0 cka3yemocTHoM ynoTpeO1eHHH cTpaAatTesbubiX mpHuactuii B pyccKoM auTepatypHoM ssbike XVIII u Havana XIX zexa, » Tpy ter uHerwTyTa pyccKoro a3bika AH CCCP“, r. TI, 1950, p. 164—166. of § 33. PazodiZiui vertiant, esamojo laiko neveikiamosios atliktinés formos kartais pavartojamos ir ateityje numatomai rezultatinei bisenai nusakyti. Imkite Dwasiq S., kurit atldisite niidemes... yr diiémus atldistos (= sq odpuszczone WjP 429; remittuntur Jon 20, 23), o kuriy vituresite... yrd iiémus vzturétos (=sq zdtrzymane WjP 429; retenta sunt Jon 20, 23). DP 203. Imket schwenta Dwase, kuriemus griekus atleisite, thiemus ira atleisti, ir kuriemus nutwersite, thiemus ira nutwerti. BrP Il 42. § 34. PaZodziui i8 lenky kalbos yra i8verstos veiksmazodziy galéti, turéti, reikéti bitojo kartinio laiko veikiamosios atliktinés formos, pavartotos praeities veiksmo reikSme. Nes ir tassdi galéies bi (=byl mogl WjP 274) padérei izkalbétis, kaip ir musiszkei ne igtikimiéii izkalbinéies. DP 126. Ir idgnt ios didtimas szirdisia musy wirpsdti, ant pastarés weczérios, kad awinélj weltkos su mokitineis sawdis atatéises, turéies buwo (=mial byl WiP 554) eit izg to pasaulo Téwop, szita sakraméntg istate. DP 268. Réike bit (=potrzeba bylo WjP 404), iddnt’ W. Christus kentéty, ir teip’ idqnt’ jeity ing garbe sdwq. DP 191. ISvados 1. Pagrindiné sudurtiniy atliktiniy veiksmazZodzio formy reik$mé yra santykinérezultatiné: atliktinés formos reigkia ankstesniu veiksmu pasiekta rezultating bisena, trunkanéia tam tikru dabarties, praeities arba ateities momentu. Visy laiky atliktinems formoms bidingi du Sios reik8més atspalviai: konkre¢ios rezultatinés bisenos ir apibendrintos rezultatinés biisenos. Konkretia rezultating bisena daZniausiai reiSkia ivykio veikslo veiksmazZodziy formos, o apibendrinta — eigos veikslo. 2. Sudurtinés atliktinés formos santykiauja su atitinkamo laiko vientisinémis formomis i8 vienos pusés kaip tam tikros skirtingos pla¢iaja prasme suprasto veikslo formos, o i§ kitos pusés — kaip santykinés ir absoliutinés laiko reikSmés formos. 3. Butojo kartinio laiko atliktinés formos gali turéti tam tikra konteksto sqlygojama reik§més atspalvi: ivykio veikslo veiksmazZodziy formos reiSkia nutraukta rezultatine biisena, o eigos veikslo veiksmaZodziy formos — nutrikusj praeities veiksma. ‘4, Bisimojo laiko atliktinés formos dél bisimojo laiko specifikos labai daznai vartojamos modaline spéjimo reikSme. Siais atvejais savo laiko reikSme jos prilygsta esamojo laiko atliktinéms formoms. 5. Sudurtiniy atliktiniy formu santykiné-rezultatiné reikSmé kartais turi itakos veiksmaZodiiy veikslui, dél to kai kuriy eigos veikslo veiksmazZodZiy atliktinés formos vartojamos ivykio veikslo reikSme. 6. Esamojo ir bitojo kartinio laiko sudurtiniy atliktiniy formy reikSme gana daznai vartojamos bitojo kartinio laiko vientisinés formos, tatiau jos paprastai skiria~ ” si tam tikru niuansu: palyginti su sudurtinémis formomis, vientisinés turi rySkesne ankstesniojo veiksmo reikSme ir silpniau terei8kia jo rySi su vélesniu laiko planu. Dél to vieny ir kity formy vartojimas Siek tiek skiriasi. 7. XVI—XVII a. ra8tuose sudurtinés atliktinés formos vartojamos panaésiai, kaip ir dabar. Pastebéti skirtumai nuo Siy dieny vartosenos yra atsirade deél kity kalby itakos. 38 3HAYEHHA HW YIMOTPEBJIEHHE CJO)KHBIX 3ABEPUIEHHDbIX BPEMEHHbIX ®OPM . H. CJIM)KEHE Peswme B crarbe ocneilawres 3HayeHua MU yHOTpeOMeHHe C/IOMKHBIX 3aBePLUICHHbIX BpeMeHHBIX (OPM H3bABMTEJIbHOTO HaKJOHEHHA TaBHIM OOpas0M B COBpeMeCHHOM JIMTOBCKOM JIMTepaTYPHOM ABbIKe, HO JIA CpaBHEHUA TakKe NpMBMeKaloTCA MaTepHasbl M3 JUTOBCKHX NaMsTHHKOB XVI —XVIL B.B. OcHopHoe 3Ha¥eHHe CNOXKHEIX 3aBepWeHHbIX BpeMeHHLIX (opM JIHTOBCKOTO ASbIKA ABACTCA OTHOCHTEMHO-pe3YAbTATUBHbIM: 3aBepleHHble (popMbI OG03Hayalor MpeflecTBYIONIMM JelicTBHeM JOCTHTHYTOe pe3yJIbTaTHBHOe COCTOAHHE, KOTOpOe MposomKaeTcs B ONpeeneHHbIi MOMeHT HacTOALlero, Mpolworo HM 6ynywero. B 3aBHcHMOcTH OT KOHTeKCTa BCe 3aBepllieHHble BpeMeHHbIe (popMbI MOTYT OOO3HAYATH WJIH KOHKPeTHOe pesyIbTAaTHBHOe COCTOAHHe, NOCTHTHYTOe KOHKPeTHBIM MpeliecTByIONMM JelicrBHem, Hanp.: Kur tvartai buvo, dabar riogso miirai; if ty miiry atkvepia kvapas: daug gyvy daikty yra cia sudege. — Tae XsleBa CTOMIM, Celtuac TOPYAT KaMeHHbIe CTeHbI; OT STHX CTEH MPHXOAMT 3amax: MHOTO XMBBIX CYUIecTB 3f{ecb cropeno (focs.: CyTb cropeBule) (M1. CuwonaitTure), HJM OOOOMIeHHOe pesy.IbTAaTHBHOe COCTOAHHe, NocTMrHyToe o606LeHHbIM jelicTBHeM HeonpeyenenHoro npoworo, Hanp.: Juk Vilius yra laikes IlZe savo gléby, gal jis jq karstiau myléjo, negu jq — Gréte. — Bea Busioe gepxKas (oc..: ecTb Jepxapumit) Vnbxe B CBOHX OObATHAX; MOXKET 6bITb, OH ee Gomee rops4O 06H, vem ee — Ipete (1. Cumouaiiture). [epspiit orrenok 3HaueHia valle TIpHoOpertaior 3aBepiieHHbIe (OPM! Tv1aroJ1OB COBepleHHOTO BUA, a BTOpoH — opMbI rlaroNOB HecOBeptweHHOTO Bua, OCOSeHHO PopMbI HacTosilero BpeMeHH. Suayenue COXKHLIX 3aBepWeHHbIX CopM COOTHOCUTCA CO 3HANeHHEM MPOCTHIX cPopM cooTBeTcTBYiOllero BpeMeHH, Tak Kak JeHCTBHE, BbIPAarxKeHHOe 3aBepiCHHbIMH cbopmamu, onpeyenseTca Kak MpemtlecTByrolllee He TOMbKO HOCTHTHYTOMY pe3y JIbTATHBHOMY COCTOSHHI0, HO H BC€M OJHOBpeMeHHBIM C HUM JelcTBMAM H COCTOAHWM, BbIPa@KEHHBIM COOTBETCTBYIOUMMH MpOCTRIMH BPeMeHHBIMH (opMaMH. Tostomy cjoxkHbie 3aBepiieHHble (PopMbI YaCTO YMOTpeOJIAIOTCH AA BbIPAKeHHs BPeMeHHBIX OTHOLeHHH MexKAY elicrBUAMH TaBHoro H MpHAaTOUHOTO Tpeu02xKeHUA. TakUM OOpasoM, CIOxKHbIe 3aBepllieHHble Pop Mbl COOTHOCATCA C MpOCTbIMH BpeMeHHBIMH (POPMaMH C OHO! CTOPOHbI KaK POpMbI, HMCIOMIHe OTHOCHTEJIbHOe BpeMeHHoe 3HaueHve, a C Apyroil CTOpoHbl — Kak COpMbl C pe3yAbTATHBHBIM SHaWeHHEM, T.€. B BANOBOM MlaHe, CCM NOHMMATb BUY B IWMpOKOM CMbICJe. Cnoxuble 3aBeplieHHble (PopMb! TIpollleAWIero OHOKpaTHOTO BpeMeHH, ynotpe6NeHHBIe B COOTBETCTBYIONIEM KOHTeKCTe, HpHoOpetator HeKOTOpBIii OGycs10BeHHbI KOHTeKCTOM OTTeHOK 3Ha¥eHUd. DopMbI riaronOB CoBepllleHHOrO BlAa OGosHayaloT MpepBaHHoe pesyJIbTaTHBHOe COCTOAHMe, MOCTHrHyToe NpeAlliecTByIOULUM eiicrauem, Hanp.: Tu negirdéjai, Siqnakt vél kazin kas buvo atéjes avizy vogty. — Til He Cuban, B TY HOUb ONATb KTO-TO npuxotusa (goca.: Obi nputuenumii) Bopozatb opec (A. Benyosuc). Popmbi riaroui0B HecoBepilieHHoro Buta O603HaualoT MpepBaHHoe Mpesbiqymlee AelicrBue, Hanp.: Jaw buvo noréjes prasytis j 39 kaléjimo ligonine, bet, pasitargs su manim ir kitais kaimynais, nusprendé lukterti ~ gal dar pasitaisysigs. — Xoven 6bin0 (oca.: Obi xoTeBMMii) yxKe MpocHTECA B TiOpeMHy!0 OOJbHHLY, HO, MOCOBeTOBABLIMCh CO MHOi M Cc ApyrHMH cocezamu, pel NosoxKNaTb — MoxeT elle Monpasurca (A. Benyonuc). Mnorga B 3tux CayyaaX SHAYeHHe CJIOAKHBIX 3aBepieHHEIX opM ABMAeTCA OWH3KUM 3HayeHUIO COKHEIX HAUHHATeIbHBIX (pOpM Mpowleuero OAHOKpaTHOTO BpemeHH, cp.: Uosviené buvo benorinti j turgy vaziuoti, bet suleido kelione. — Tewa xotena OniJO (HOca.: Oba XOTAIMat) Ha Oasap exaTh, HO He Noexana (1. Cumonaiitute). Croxuble 3aBepienubie bopMbl Oyyllero BpeMeHH, KpoMe cBoero OCHOBHOTO OTHOCHTEIbHO-pe3YJIbTaTHBHOTO S3HAYeHHA, OYeHb YacTO ynoTpeOsmAIOTCA Cc MOAaJIbHBIM 3HAYeHHEM MpefosoxKenuA, Hanp.:Juk basi girdéjusi, kad Gaidys jq (4mona) nusipirko? — Bex tI, noxkanyit, comixana (Jocn.: 6yqemt crpixaBuiaa), uto Taiiquc ee (xeny) kynua? (1. Cumonaiitute). Ux BpeMeHHOe 3Ha4eHHe B TaKUX CulY¥aAX COBMaqaeT CO 3HayeHHeM SaBepuleHHBIX cbopM HacTosuero BpeMeHH. OrHocutesbHO-pesy1bTaTHBHOe 3HayeHHe saBepwieHHBIx dopM MHOTNa oKasbiBaeT BAMAHNE Ha THaroubHbI Bu. Tlosromy cioKHBIe 3aBepleHHBIe opp HeKOTOPbIX TaTOJIOB HECOBEPLIeEHHOTO BUA YacTO ynoTpeOmsioTcA co 3HayeHHeM CoBeplieHHOrO BH Ja. f TIpoctsie opel mpowexzWwero ‘OMHOKpaTHoro Bp€MeHH B COOTBeETCTBYIONIeM KOHTeKCTe JOBOJIbHO YaCTO NOyYalor 3HaveHHe, OUeHb OH3KOe 3HAYeHHIO CIOxKHBIX 3aBepIeHHbIX (opM HacTOALero HAM MpowiemWero OAHOKpaTHOTO BpeMeHU. Bce-taku 3HaueHHe TIpocTsix BpeMeHHLIX (OPM B TAKHX C1yYaAX He ABuIeETCH 3KBHBAJICHTHBIM SHAYCHHIO CNOKHIX 3aBEPLIEHHIX (PopM: MpocTsie (opMBr HMeIOT GSosiee APKOe 3HaYeHHE NpepecTByIoMero AelicrBuA U cae BbIParKaloT ero CBA3b € HOCJeAYIOWAM T11aHOM BpemeHH. B saBHcuMoctTu OT KOHTeKCTa 3TO pasauuHe TpoABAAeTCA B Coble HM MeHbIel crereHn. B avtopeKux namaTHuKax XVI—XVII Bexos cnoxKHBIE 3aBepilieHHble (bopMbi 10 cBoeMy YNoTpeONeHHI0 OObMHO He OTAMYAIOTCA OT CooTBeTCTBYIONIMX cbopM COBpeMeHHOTO JIMTOBCKOTO s3bIKa. Hexotoppie pasM4yHA BOSHHK IM 13-3a BAAHHA APYrHX ASbIKOB (HaNpuMep, NMO/IbCKOrO, aTHHCKOrO). 40