Dar dėl „kubelo“

DAR DEL kubelo Straipsnyje ,,Dél keleto lietuviy kalbos skoliniy“ pateikdamas nauja lietuviy kalbos zodzio kubilas etimologija, S. Karaliiinas suabejojo jo varianto kibelas, uzrasyto i§ Latikuvos, tikrumu'. Faktai rodo Sia abejone esant be pagrindo. Jau i§ seniau Zinoma, kad kai kurios Zemaiéiu Snektos be priesagos -ilas atskiruose Zodziuose turi priesaga -e/as. Kalbédamas apie priesaga -e/as, Salia kity tarmiu pavyzdziu, P. SkardZius i§ Zemaitiy nurodo Zodi krételas ,,kretiamasis rétis“?. Lietuviy kalbos Zodyne randame: erZelas If 835, Il? 1151 (i§ S. Daukanto ra’tu), krételas VI 522 (i8 Silalés, TirkSlit, S. Daukanto raSty). V. Grinaveckis su priesaga -elas i8 Zemaiéiy yra uZfiksaves Siuos Zodzius: brézgéls ~ brizgelas, érzéls ~ efZelas, spragéls ~ spragelas® ir, be Siy, dar krételas, Sidutelai (Silalés raj. kaimas).* Lietuviy kalbos atlaso medZiaga® rodo, kad forma spragelas Zemaigiu vartojama gana platiai (Bidvietiai, Figifdziai, Gargzdai, Kefviai, Kursénai (Rekéid km.), Leckava, Micki8ké, Padyaréliai, Pajiiris, PéZaitiai, Pievénai, Pikeliai, Plikiai, Priekulé, RamiGiai, Rietdvas, Skabitiai, Siadduva, Silalé, Svék8na, TirkSliai, TrySkiai, Vainitas). Kartais lygiagretiai vartojamos abi formos — sprdgilas ir spragelas (Eidziotai, Kaunatava, Pudké, Slapgiré, Zidikai). Sio straipsnelio autoriai su priesaga -elas yra uzra’e tokius ZodZius: diobels (Uzventis), &rzéls, krété'ls (Pavandené, ViekSndliai), diiobda'ls ~ débelas, 2'rzé'ls, kra@té'ls ~ kratelas (SvékSna), Kai kuriose Snektose, kur turima savy Zodziy su priesaga -elas, prie jy yra pritape ir skoliniai Gsilas, katilas, kubilas’, kurie tariami: éséls ~ éselas, kibelas’, &'sé'ls (Pavandené), katé-ls, kobé-ls (Pavandené, ViekSniliai), kdbé-ls (Vainutas), kibels (KurSénai, Rektiij km.), ka'td‘Is’ ~ katelas, kobd‘ls ~ kibelas (SvékSna). Su e kiibilq ra8o ir S. Daukantas: ,,...dirbo ratus tekinius, wazius, ragés,szliedés arba szlaJés, kubetus ir kitas indas...“° ,,.Lygi dali dajlidawo sau patys némi batdus, beje: kubelus, bosus, werpelés...“1 Visa tai rodo, kad kibelas (su e) néra atsitiktinis dalykas. Tai patvirtina Svéksnos ka@'ta'ls, koba'ls, kur a Siuo atveju tegali atsirasti i§ e, o ypat i8 PlaSkiii uZrasyta forma kibelus (dgs. gal.)". B. Vanagiené, V. Vitkauskas 1 Zr, TS lietuviu leksikologijos ir leksikografijos (Lietuviy kalbotyros klausimai, 12), Vilnius, 1970, p. 181—183. Straipsnio autorius raSo: ,,I8 Laukuvos yra Zinomas to Zod#io variantas kizbelas LKZ VI 748 (jei e Gia nezymi i, Zemaiciy tarméje tariamy platiai)*. 2 P. SkardZius, Lietuviy kalbos Zodziy daryba, Vilnius, 1941, p. 175. * Vl. Grinaveckis, Siaurés vakary dinininky tarmiy fonetinés ypatybés ir ju raida, — Vilniaus Valstybinio pedagoginio instituto Mokslo darbai, 11, Vilnius, 1960, p. 44. 4 V. Grinaveckis, Salteniai, o ne Saltiniai. — Kalbos kultiira, 16, Vilnius, 1969, p. 62. ® Remiamasi Lietuviy kalbos atlasui parengtu rankraStiniu Zemélapiu. ® Nors S. Karalitino sitiloma Sio ZodZio etimologija ir labai jdomi, bet vis délto sunku atsisakyti nuo tradicinio siejimo su slaviSkuoju (i8 germany atéjusiu) kobol (Zr. E. Fraenkel, Litauisches etymologisches Worterbuch, Géttingen, 1962, p. 304.) 7 Zr. V. Grinaveckis, min. straipsniai. ® I§ panaSaus tarimo, gal bit, atsirado katalas (i8 A. Juskos Zodyno) LKZ, 5, p. 404. * Buda Senowes-Létuwid Kalniend ir ZAmajtia iszrasze Pagat Senowes Rasztii Jokub’s Laukys, Petropilie, 1845, p. 21. 1° Ten-pat,..p. 71. ™ Lietuviy kalbos tarmés (Chrestomatija), Vilnius, 1970, p. 170. 222