Dar dėl „kubelo“

DAR DĖL kubelo Straipsnyje ,,Dél keleto lietuvių kalbos skolinių“ pateikdamas naują lietuvių kalbos žodžio kubilas etimologiją, S. Karaliūnas suabejojo jo varianto kūbelas, užrašyto iš Laūkuvos, tikrumu!. Faktai rodo šią abejonę esant be pagrindo. Jau iš seniau žinoma, kad kai kurios žemaičių šnektos be priesagos -ilas atskiruo- se žodžiuose turi priesagą -elas. Kalbėdamas apie priesagą -elas, šalia kitų tarmių pavyzdžių, P. Skardžius iš žemaičių nurodo žodį krételas ,,krečiamasis rėtis“?, Lietuvių kalbos žodyne randame: erželas 11* 835, 112 1151 (iš S. Daukanto raštų), krėtelas VI 522 (iš Šilalės, Tirkšlių, S. Daukanto raštų). V. Grinaveckis su priesaga -elas iš žemaičių yra užfiksavęs šiuos žodžius: brėzgėls ~ brizgelas, ėržėls ~ eiže- las, sprūgėls ~ spragelas® ir, be šių, dar krėtelas, Sidutelai (Šilalės raj. kaimas). Lietuvių kalbos atlaso medžiaga* rodo, kad forma spragelas žemaičių vartojama ga- na plačiai (Būdviečiai, Eigitdziai, Gargždai, Kefviai, Kuršėnai (Rekčiū km.), Leckava, Mickiškė, Padvaréliai, Pajūris, Pėžaičiai, Pievénai, Pikeliai, Plikiai, Priekulė, Ramū- čiai, Rietavas, Skabūčiai, Šiaūduva, Šilalė, Švėkšna, Tirkšliai, Tryškiai, Vainūtas). Kartais lygiagrečiai vartojamos abi formos — sprūgilas ir spragelas (Eidžičtai, Kau- natava, Puokė, Šlapgirė, Židikai). Šio straipsnelio autoriai su priesaga -elas yra užrašę tokius žodžius: dūobels (Ūžventis), ėrržė'ls, kré'té’ls (Pavandenė, Viekšnaliai), dūoba'Is ~ doėbelas, &'rzé'ls, krata'ls ~ kritelas (Švėkšna). Kai kuriose Snektose, kur turima savy žodžių su priesaga -elas, prie jų yra pri- tape ir skoliniai asilas, katilas, kubilas®, kurie tariami: ėsėls ~ &selas, kūbelas", &'sé'ls (Pavandenė), ka'rė'Is, kobé'ls (Pavandenė, ViekSniliai), kobé'ls (Vainūtas), kūbels (Kuršėnai, Rekčių km.), ka'ta'Is3 ~ kūtelas, koba'ls ~ kubelas (Švėkšna). Su e ki- bilą rašo ir S. Daukantas: ,„,...dirbo ratus tekinius, wažius, ragės,szliedės arba szla- jės, kubelus ir kitas indas...“* ,,Lygi dali dajlidawo sau patys nėmū baldus, beje: kubelus, bosus, werpelės...“!9 Visa tai rodo, kad kabelas (su e) nėra atsitiktinis dalykas. Tai patvirtina Švėkšnos kūa'ta'ls, kobals, kur a šiuo atveju tegali atsirasti iš e, o ypač iš Plaškiū užrašyta for- ma kūbelus (dgs. gal.), B. Vanagienė, V. Vitkauskas 1 Žr. Iš lietuvių leksikologijos ir leksikografijos (Lietuvių kalbotyros klausimai, 12), Vilnius, 1970, p. 181—183. Straipsnio autorius rašo: „Iš Laukuvos yra žinomas to žodžio variantas kūbelas LKŽ VI 748 (jei e čia nežymi i, žemaičių tarmėje tariamų plačiai)“. * P. Skardžius, Lietuvių kalbos žodžių daryba, Vilnius, 1941, p. 175. * VI. Grinaveckis, Šiaurės vakarų dūnininkų tarmių fonetinės ypatybės ir jų raida. — Vilniaus Valstybinio pedagoginio instituto Mokslo darbai, 11, Vilnius, 1960, p. 44. * V. Grinaveckis, Salteniai, o ne Šaltiniai. — Kalbos kultūra, 16, Vilnius, 1969, p. 62. * Remiamasi Lietuvių kalbos atlasui parengtu rankraštiniu žemėlapiu. * Nors S. Karaliūno siūloma šio žodžio etimologija ir labai įdomi, bet vis dėlto sunku atsi- sakyti nuo tradicinio siejimo su slaviškuoju (iš germanų atėjusiu) k556/9 (žr. E. Fraenkel, Litau- isches etymologisches Worterbuch, Gottingen, 1962, p. 304.) "7 Žr. V. Grinaveckis, min. straipsniai. * Iš panašaus tarimo, gal būt, atsirado katalas (iš A. Juškos žodyno) LKŽ, 5, p. 404. * Budą Senowęs-Lėtuwiū Kalnienū ir Žamajtiū iszraszę Pagal Senowęs Rasztū Jokub's Laukys, Petropilie, 1845, p. 21. 19 Ten pat, p. 71. " Lietuvių kalbos tarmės (Chrestomatija), Vilnius, 1970, p. 170. 222