Kapsų–Zanavykų tarmių priesaginės vardažodžių darybos bruožai

LEKSIKOS TYRINĖJIMAI LIETUVOS TSR MOKSLŲ AKADEMIJA KAPSŲ-ZANAVYKŲ TARMIŲ PRIESAGINĖS VARDAŽODŽIŲ DARYBOS BRUOŽAI ĮI SENKUS | A. IVADINES PASTABOS Žodžių darybos mokslas yra gana sudėtingas ir platus. Jo ir metodai gali būti įvairūs, Iš seniau lietuvių kalbos žodžių darybos moksle daugiausia buvo žinomas prie- saginis žodžių darybos nagrinėjimas pagal alfabetinę priesagų eilę. Tuo metodu daugiausia remiasi A. Leskyno, P. Skardžiaus ir kitų darbail. Baltistikoje šį metodą yra įtvirtinęs J. Endzelynas?. Be šio metodo neapsieinama ir tarybiniame kalbos moksle“. Šiuo metodu vadovaudamiesi kalbininkai vadinamąsias priebalsines priesagas bei su jomis žodžių darybą nagrinėja, kaip jau minėta, pagal priesagų priebalsio alfabetinę eilę. (Reikia pasakyti, kad ta eilė kai kuriais atvejais yra reliatyvi.) Tai, galima sakyti, tradicinis priesaginės žodžių darybos nagrinėjimo būdas. Jis yra patogus ne tik autoriui gausią medžiagą tvarkyti, bet ir skaitytojui prireikus no- rimą dalyką greičiau susirasti. Tuo metodu daugiausia remiasi ir šieji kapsų-zana- vykų tarmių priesaginės vardažodžių darybos bruožai. Žr. skyrių B. „Priesagos pagal jų priebalsį“. Kitas priesaginės vardažodžių darybos nagrinėjimo būdas yra vardažodžių bei jų priesagų skirstymas pagal reikšmę ar pan. Šis būdas, nors ir nebuvo iki šiol žo- džių darybos moksle plačiai vartojamas, turi ir nemažai pliusų. Tačiau šiuo metodu šiame darbe tik iš dalies pasinaudojama, pabaigoje vienoje vietoje duodant nors trumpą atskirų kalbos dalių bei su jomis vardažodžio (be to, dar specialiai atskirai daiktavardžio) reikšmių apžvalgėlę. Žr. skyrių C. „Apibendrinamoji vardažodžių darybos apžvalga“. Noras pasinaudoti abiem metodais neišvengiamai privedė prie kai kurių dalykų ar medžiagos pasikartojimo. Pasikartojantieji dalykai stengtasi labai trumpai suminéti. Tiek pirmu, tiek ir antru metodu priesaginę vardažodžių darybą apžvelgiant, daugiau ar mažiau reikia paliesti įvairius žodžių darybos dalykus, kiek įmanoma, nurodyti, kaip bei iš ko priesaginiai vardažodžiai yra padaromi ir pan. Turim prisi- pažinti, kad šie uždaviniai šiame darbe nesiimta ar nepavyko nuosekliai bei pilnai įvykdyti. Tai stengtasi atlikti dažniausiai tik būtinesniais ir įmanomesniais atvejais. Svarbiausias šio darbo uždavinys — pateikti daugiau ar mažiau susistemintą pačią medžiagą. ! Plg. Bildung der Nomina im Litauischen von August Leskien, Leipzig 1891; P. Skar- dzius, Lietuvių kalbos žodžių daryba, Vilnius, 1941. * Plg. Lettische Grammatik von J. Endzelin, Riga, 1922, ir kitus jo veikalus. * Plg. Mūsdienu latviešu literaras valodas gramatika, I, Rigū, 1959. 143 Šiame darbe stengiamasi apžvelgti tik priesaginę vardažodžių darybą, jų prie- balsines priesagas. Vadinamosios balsinės priesagos bei vardažodžių su jomis da- ryba neliečiama, nes priesagos čia nėra plačiai suprantamos — jomis laikomos įprastine prasme tik priesagos su priebalsiais. Kai kurie vadinamųjų balsinių priesagų dalykai yra paliečiami monografijos apie kapsų-zanavykų tarmes kaity- bos skyriuje. (Be to, sudėtinių žodžių, veiksmažodžių ar kitų kalbos dalių ir redu- plikuotinių darinių aprašomosiose tarmėse susidarymas taip pat nėra kol kas specia- liai nagrinėjamas.) Kaip pati antraštė nurodo, čia kalbama tik apis vardažodžių (daugiausia daik- tavardžių ir būdvardžių) priesaginę darybą. Kitos kalbos dalys paliečiamos tik ypa- tingesniais atvejais, kai jos yra ypač artimai susijusios su vardažodžių priesagine daryba; palyginkime, pavyzdžiui, priesagas -fas (paminimi ir neveikiamieji dalyviai), -opas (paminimi ir prieveiksmiai). Darbe praktiškai teko susidurti su priesagos sąvoka, Priesaga čia suprantama dabartinės lietuvių kalbos požiūriu, ne istoriškai, nors kai kur teko ir antruoju po- žiūriu vadovautis; plg. priesagas su priebalsiu j. Be to, kilo neaiškumų ir dėl kai kurių atskirų priesagų supratimo, pavyzdžiui, palyginkime priesagas -ena ir -mena. Dažnai pasitaiko šalia vadinamųjų ištisinių priesagų ir vadinamosios sudė- tinės priesagos; plg. -ėlis ir -umélis, -utélis : baltumėlis, baltutélis. Be to, turime ir vadinamųjų išplėstinių priesagų, pavyzdžiui, šalia -klis yra ir -iklis (jauniklis). Tiek sudėtinės, tiek ir išplėstinės priesagos paprastai grupuojamos drauge su ištisi- nėmis bei paprastosiomis priesagomis. Be to, stengtasi grupuoti ir kai kuriais kitais atžvilgiais artimesnes priesagas (plg. -ynas, -ynė), bet griežto vienodumo čia nepa- sisekė pasiekti. Kai kurios alfabetiškai skirtingos priesagos daugiau ar mažiau kuo nors tar- pusavyje susijusios. Tokias priesagas stengiamasi kartais į viena kitą nurodinėti palyginimui ir pan. Daugelis čia minimųjų priesagų yra pažįstamos visame aprašomųjų tarmių plo- te ir maža kuo skiriasi ar visai nesiskiria nuo Ik vartosenos. Tačiau pasitaiko ir tokių priesagų, kurios vartojamos tik atskirose aprašomosiose tarmėse, jų patarmėse ar šnektose ir daugiau ar mažiau skiriasi nuo Ik. Į tokias priesagas stengtasi, kiek bu- vo įmanoma, daugiau dėmesio kreipti, jas labiau iškelti. Klausimas, ar visos aprašomųjų tarmių vardažodžio priesagos ir ar visi su jo- mis žodžių darybos atvejai čia paliesti. Į tai galima atsakyti tiek, kad buvo stengia- masi, kiek įmanoma, kuo daugiausia duoti medžiagos, bet, žinoma, visko pilnai aprėpti nebuvo uždavinio (tai rodo ir pati antraštė), be to, ir sunkiau būtų tai pa- daryti. Kai kurios, pavyzdžiui, mažiau žinomos nelietuviškos priesagos ir sąmo- ningai praleistos. Priesagos čia duodamos su galūnėmis ir dažniausiai, jei yra, abiejų giminių. Moteriškoji giminė, kaip įprasta, duodama šalia vyriškosios giminės, tačiau pa- teikimo būdas, pareinamai nuo pačios medžiagos ar panašių priežasčių, nėra vie- nodas. Įprastiniai, visiems žinomi bei savaime aiškūs, ypač būdvardžių pavyz- džiuose, moteriškosios giminės atitikmenys kartais ir visai neminimi, tačiau visada stengiamasi vienaip ar kitaip pažymėti ypač daiktavardžių pasitaikančias nevieno- das moteriškosios giminės formas -uvienė, -iené ar -é (driskiuvienė, puivė, Balanie- nė || Balūniuvienė). 144 Priesagoms iliustruoti, paprastai, duodami vienoki ar kitoki pavyzdžiai; tiek žodiniai, tiek žodžių junginių, tiek ir frazeologiniai pavyzdžiai daugiausia paimti iš pazanavykio kapsų tarmės, o ypač iš šiaurinės Vilkaviškio rajono dalies. Iš čia dau- giausia paimti ir įvairių nedarių priesagų pavyzdžiai. Iš čia paimtųjų žodinių ar žodžių junginių pavyzdžių tikslesnė vieta dažnai nė nenurodoma arba nurodoma tik ypatingesniais atvejais. Frazeologinių pavyzdžių tiksli vieta visada nurodoma sutrumpinimais, kurie daugiausia yra tokie, kaip ,,Lietuviy kalbos žodyne““. San- trumpa kpl reiškia „kapsai I“ (šiaurės vakarų), kpII —,,kapsai II“ (pietryčių). Frazeologiniai pavyzdžiai duodami dažniausiai arba ten, kur jie labiau reikalingi žodinio pavyzdžio reikšmei iliustruoti, arba ten, kur jų turima, ir pan. Pavyzdžių reikšmė aiškinama ten, kur autoriui atrodė labiau reikalinga. Žodiniai pavyzdžiai, paprastai, visada kirčiuojami. Be to, jie kirčiuojamiir frazeo- loginiuose sakiniuose ar žodžių junginiuose. Frazeologinių pavyzdžių kiti žodžiai kirčiuojami tik ypatingesniais atvejais. Apie su tomis ar kitomis priesagomis Žodžių kirčiavimą pastabų duodama taip pat] tik būtinesniais atvejais. Aiškesnės bei griež- tesnės tvarkos ir čia nepasisekė prisilaikyti. Pavyzdžiai rašomi literatūrinės kalbos rašmenimis; kiek įmanoma, užfiksuojami bent ryškiausieji aprašomųjų tarmių ir fonetikos ar panašūs dalykai; pavyzdžiui, palyginkime rašymą vėjei, mefrkšė, gaditojas ir kt. B. PRIESAGOS PAGAL JŲ PRIEBALSĮ I. Priesagos su -b- l. -yba. Su šia priesaga sudarytų daiktavardžių vienaskaita tarmėse nėra iš seniau produktyvi — daugiau pasitaiko naujesniuose žodžiuose, pvz.: ginyba kpl| gynyba, sargyba, tikyba, žvejyba. Senesniųjų darinių kalboje žinomesni tik vienas kitas, pvz., sodyba: Da senovė(je) kiti isikėlė an kaimo, o mano tėvukai liko sodybo gyvęt Gs. Žodžiai, paprastai vartojami daugiskaitoje, tarmėms yra jprastesni, pvz.: derybos: Veda derybas “derasi, tariasi' Vlkv., laižybos || lažybos: Einam laižybų — žiūrėsim, kas laimės Gs., piršlybos, radybos: Ka duosi radybų, tai atiduosu Pjv., šėrybos: Atidūodavom avį an šėrybų Gs., ženybos: Jauna, o jau tur ukvita an že- nybų Vikv. Šios priesagos dariniai yra, paprastai, veiksmažodinės kilmės ir kirčiuojami I-ąja kirčiuote. 2. -ybas, -a. Priesaga -pbas, mot. g. -yba ||-yba, vartojama būdvardžiuose vietoje Ik priesagos -yvas, -a. Su šia priesaga težinomi tik žodžiai: ankstybas, vė- Ipbas: Šįmet bė vėlybas pavasaris, ankstyba žiema Gs. Padzūkio kapsų šnektoje vartojami žodžiai su abiem priesagom: ankstyvas, senyvas | ankstybas, senybas Klvr. Plg. XV 8b. ; Priesaga -ybas kirčiuojama tvirtapradiškai. Moteriškoji giminė tik retkarčiais išlaiko senovinį pastovų kirtį. 3. -ybė, -enybė. Priesaga -ybė yra gana gyva. Su ja sudarytieji žodžiai, papras- tai, yra kirčiuojami priesagoje ir, skirtingai nuo Ik, turi, ypač kapsų tarmėje, tvirta- galę priegaidę ir yra antros kirčiuotės, išskyrus šiuos pastebėtus tvirtapradės prie- 10. Leksikos tyrinejimai 145 gaidės ir pirmos kirčiuotės pavyzdžius: galybė, gėrybė, grožybė ir kartais lygybė. Dažnesnis yra kirčiavimas lygybė — taip dažniausiai kirčiuoja ne tik kapsai, bet ir zanavykai. Su priesaga -ybė daugiausia yra sudaromi būdvardiniai daiktavardžiai, pvz.: aukštybė, baisybė ,,1. baisumas, pabaisa, 2. didelėj daugybė“, bjaurybe, brangybė, gilybeé, kantrybė, lygybė, piktybé, puikybė, sunkybé, tuštybė. Darinių su -ybė iš daiktavardžių yra mažai; žinomesni tėra: nieksybé „,niekšiš- kas darbas“, ponybé „daug ponų“: Visa ponybė susirinko Gs., šunybė „blogas, kenksmingas darbas“: Šunybės krečia Vlkv. Dar pasitaiko vienas kitas iš prieveiksmio padarytas ar kitokios darybos su prie- saga -ybė žodis, pvz.: daugybė, galybė. Būdvardinės darybos kai kuriuose žodžiuose priesagos -ybė reikšmė gali būti įvairi, bet dažniausiai reiškia būdvardinius abstraktus, iš dalies yra sinoniminė prie- sagos -umas reikšmei ir kartais gali būti lygiagrečiai vartojama, pvz.: tamsybė | tam- sūmas, kartybė || kartūmas. Bjaurybė gali turėti ir konkrečią prasmę: Ak, tu bjau- rybe! Grš. Vietoje arba kartais šalia priesagos -ybė, ypač daiktavardiniuose dariniuose, Vartojama priesaga -ysté, pvz.: brolystė || brolpbé, draugystė, giminystė, kiaulystė, kvailystė || kvailpbé. Plg. XIV 20. Su sudėtine priesaga -enybė pasitaiko vienas kitas būdvardinės kilmės daiktavardis. Priesaga -enybė yra retesnė, negu -ybė. Atskiruose pavyzdžiuose savo reikšme ji kartais atitinka -ybę, kartais turi tam tikrą konkretumo reikšmę; su ja sudarytų žodžių vartojama dažniau vienaskaita, tik konkrečios reikšmės žodžių dažnesnė yra daugiskaita, pvz.: brafigenybė, suiikenybé: Baisi braūgenybė — negali įpirkt Gs. Prisipirko visėkių brangenybių „brangių daiktų“ Gs. Tas vaiks tai ma tikra sufi- kenybė „vargas“ Plv. Žodžiai su priesaga -enybė gali būti kirčiuojami šaknyje ir priesagoje. II. Priesagos su -¢- 1. -inyčia. Vartojama, paprastai, hibriduose. Reiškia dažniausiai vietą, kurioje kas laikoma. Pvz.: drūskinyčia „druskinė“, kiaūlinyčia „,kiaūlinė, kiaulidė“ | kiau- linpéia ,, kur nešvara, nėtvarka“, sūrinyčia „sūrinė“, sviestinyčia „Ssviestinė“, vilkiny- čia „labai šalta pirkia“: To vilkiny&io gali viskas suragéti „sušalti“ Plv. Su šia priesaga dar užsilikusių yra ir svetimos kilmės žodžių, pvz.: abrūsinyčia || abrūsinyčia „abrūsinė, prietaisas abrūsui (rankšluosčiui) pakabinti“, cigdrnyčia (cigariny¢ia ?) „,kandiklis“. 2. -in&ius, -indiuviené. Su priesaga -incius pasitaiko tik vienas kitas Žodis, pvz.: galiūčius „kas daug gali, pajėgia“, išmifičius „kas didelės išminties, didelio. mokslo“. Darinių su priesaga -inčius moteriškosios giminės atitikmenys yra žodžiai su priesaga -inčiuvienė: galiūčiuvienė, ismifi¢iuviené: 13 kur jau tu tokia išminčiuvienė? Grs. 3. -o&ius, -o&iuviené. Priesaga -očius žymi su tam tikromis ypatybėmis as- menis, pvz.: barzdėčius ,,su didele barzda žmogus“: I(š) seniau tik patagrapijose barz- 146 dočiūs matydavom Plv., galvécius „gudrios, geros galvos žmogus“, pilvėčius ,,kas su dideliu pilvu“, ūsėčius „su dideliais ūsais žmogus“. Šalia kai kurių vyriškosios giminės Žodžių su priesaga -očius atitinkamos reikšmės yra moteriškoji giminė su priesaga -očiuvienė, pvz.: galvėčiuvienė, pilvociuviené: Ta pilvėčiuvienė tik jau negraži Gs. 4. -uočius, -uočiuvienė. Ši priesaga reta. Jos reikšmė iš dalies panaši į priesagos -očius reikšmę. Pvz.: garbiniuočius „kas garbiniuotas, garbiniuotis“ : Mūs vaiks garbi- niučdčius — gražus Gs. Iš maZenc jau bo garbiniuočius Plv., guzikudcius ,,su daug ar dideliais drabužiuose guzikais (sagomis) žmogus“, pinigudčius „kas daug turi pini- gų“. Pasakoma kartais ir moteriškoji giminė: garbiniudčiuvienė || garbiniuété, guzi- kudciuviené, pinigudciuviené. 5. Kitos su -č- priesagos. a) -yčia: telyéia: Mergina jau kap telyčia Alk., Kiaulyčia, -6s (3?) || Kiaulyčia (1) „kairysis Bambenos įtakas“ DKS. b) -enyčia: Raudenyčia upl. Klvr. c) -učė: mergūčė „mergaitė“: Tos mergūčės ka duoda dralą (išdykauja), tai net grindys pyška Br. Su tom mergūčėm neprasidėk Būbl. Priesaga -učė yra daugiau za- navykų tarmėje pasitaikanti priesaga — kapsai bemaž jos nepažįsta. III. Priesagos su -d- 1. -da. Prieš priesaginį d, paprastai, dar yra kuri nors garsų grupė il, in, el, an... Pvz.: kibilda ir klibinda „Šlubis, išklypėlis“: Eina kap klibinda Zal., švebėlda „kas neaiskiai, švebeldžiodamas kalba, šveplys“, balanda ,,bot. Chenopodium“, pabdlda „kas baldosi, neramus žmogus“. 2. -das. Čia turime įvairios kilmės bei darybos tokių žodžių, kaip, pvz.: klodas „eilė, sluoksnis“, paklėodai „,šalinėje javus kraunant ant žemės patiesiami šiaudai“. 3. -odas, -a. Su šia priesaga yra tik vienodas, -a: Brolei, o nevienédo būdo Vikv. Plg. kitų tarmių kitodas, -a, latvių vienads, citads. 4. -ėzdas; -ozdas. Su šiomis priesagomis paminėtini žodžiai: gremėzdas „kas nevikrus“: Ale i gremėzdas — kur eina, tę i griūva Gs., gramozdas „1. senas daiktas“: Pilni kampai visokių gramdzdy Plv. ,,2. kas nevikrus, gremėzdas“. IV. Priesagos su -g- 1. -ga. Paminėtini Cia keli žodžiai, sudaryti su šaknimi -ei- ir kuriuo nors prieš dėliu, pvz.: išeiga „išėjimas, išvykimas“, péreiga ,,1. pareiga, 2. perėjūnas“: Sugau- dysi tą svieto pėreigą Plv., prieiga || pryeiga Gs. „priėjimas, prisirengimas“, sūeiga „Suėjimas, susirinkimas“, be to, naujai atsiradę tarmėje žodžiai: dpeigos ,,ceremoni- jos“, pareiga „priedermė“. 2. -gas. Su šia priesaga tėra žodis padargas „įrankis, padaras, padarynė““: Pilni kampai visokių padargų Plv. Gal būt, čia priskirtinas ir židgas: Straksi kab žiėgas Vikv. 3. -gys, -ė. Yra su Sia priesaga du žodžiai, vartojami kalbant apie gyvulio metus: dveigjs, -ė „dvejų metų“, treigjs, -ė „trejų metų“: Sokinéja, laksto, kap dveigd a treigė kumelaitė Gs. Pasiliko sau tik vieną dveigį Alk. 10* 147 4. -ingas, -a. Tai plačiai tarmėse vartojama būdvardžių priesaga. Daugiausia yra daiktavardinių būdvardžių, kurie parodo to daikto, iš kurio vardo padaryti, savybių turėjimą, pvz.: dėkingas, mot. g. dėkinga, džiauksmingas, gailestingas, kdulingas „su daug ir dideliais kaulais“, kantringas ,,kantrus“: Kantryngas žmogus DkS., laši- ningas ,,riebus, su gerais lašiniais“: Lašininga kiaulė — bus ko valgyt Nm., lytingas || lytingas kpl || lietingas* kpll: Lytinga diena Vikv., miltingas: Miltingos būlvės ,,geros, gardžios, sukrintančios“ Gs., pinigingas „turintis daug pinigų“, smalingas: Ot, smalin- gos malkos tai gerai dega Plv., vėjingas „vėjuotas“: Vėjinga diena — gerai džiovi- na Vlkv. Panašios reikšmės yra ir tokie būdvardžiai kaip teisingas, tvarkingas. Šios rūšies dariniai, be turimos minėtos pagrindinės reikšmės, gali išreikšti ir spe- cialesnes ypatybes, pvz.: iškalbingas „iškalbus“, melagingas „netikras, melūgiškas“: Melagingos šnėkos greit paplinta Vlkv., nagingas ,,sugebas viską padaryti, gabus rankų darbams“: Naginga vyrą gau Gs., petingas ,,plačių pečių“: Petingas vyras, tai i drūc Nm. Pakeleivingas žmogūs apsinakvė KzR., širdingas „geros širdies, nuoširdus“: Oi, kokia ji ma širdinga — negaliu acidžiaukt Zal. Kai kurie šios priesagos būdvardžiai gali būti padaromi ne tik iš daiktavardžių, bet iriš būdvardžių, pvz.: garsingas — gatsas, garsus: Tai garsingi vyrai — visi juos žino Vlkv., meilingas — meilė, meilus, maloningas — malonė, malonus. Iš būdvardžio padarytas žinomesnis pavyzdys tėra sumaningas — sumanus, O iš veiksmažodžio — dėdinga (višta). Su priešdėliu be- priesagos -ingas būdvardis težinomas bereikalingas „mnereikalin- gas“: Kas iš to — bereikalingas tik darbas Bgt. 5. Įvairios priesagos su -g-. Čia paminėtinos siauriau vartojamos priesagos, turinčios prieš priesaginį -g- kai kuriuos garsus ar garsų grupes. Pavyzdžiui, su balsiu a prieš priesaginį -g- žinomesni yra šie žodžiai: medžiaga „drobė, audinys; tai iš ko kas daroma, statoma“, mandagūs, -i, melagis, -ė || melū- gius, mot. g. melūgiuvienė: Ką tu klausai tos melagiuvienės Alk. Su e prieš -g- tepaminėtina: vėdega || vedega „tam tikras kirvis, kirvių rūšis“: Vėdega geriausia tinka lovidm iškapot Gs., vuodega. Gal būt, čia priskirtina, pvz., ir: vertėlga ,,verteiva, spekuliantas“: Menkas dar- binykas iš tokio vertėlgos Žal. Taip pat tik vienas kitas pavyzdys pasitaiko ir kai kurių priesaginės garsų grupės ng (su prieš ją esančiu balsiu) darinių, pvz.: Zabdngai || žabangos „spąstai pinklés®, burliunigis, mot. g. burliufigė ,,riebaus veido žmogus“, mėšlungis || mėšluiigis ,,raume- nų ar gyslų traukymo liga“ Kai užeina mėšlungis — negali paeit Gs., riebuiigé „riebulė“ Vink, V. Priesagos su -j- 1. -ju-. Aprašomosiose tarmėse labai vartojami vėlesnės darybos daiktavardiniai -ju-* priesagos dariniai. Savo reikšme jie artimi žodžių su priesaga -inykas || -ininkas * Kaip šį, taip ir kai kuriuos kitus su priesaga -ingas)| būdvardžius šaknyje kirčiuoja daugiau- sia senieji Žmonės. * Nors ši priesaga dabartinės kalbos požiūriu nėra priebalsinė, bet čia ji įtraukiama. kaip išimtis, nes su ja dariniai aprašomosioms tarmėms yra labai būdingi; be to, tuo pačiu čia norima' pažymėti jų moteriškoji giminė. 148 pagrindinei reikšmei. Šių, ypač dviskiemenių, darinių moteriškosios giminės priesa- ga dažniausiai yra -iuvienė, o kartais -ė. Pvz.: blpnius, mot. g. blfniuvienė ,.kas mégs- ta blynus“: Mūs vaikai visi dideli blynei Vikv., bulvius, bulvė „bulvių mėgėjas“, blūsius ,kuris turi daug blusų“: Tas jų Suva tai tikras blūsius Alvt., draskius „kas sūriai mėgsta valgyti“, kailius „kailiadirbys“, kiaiilius „mešvarus, apsileidėlis, kas gneizija“: Na, pamatysi, ka gaus per nagus ta kiaūliuvienė Gs., keidZius kpl || skef- džius kpll: Skerdžius skerdė kiaulaitę, pasistatęs bortaitę Dkš., piénius ,,pieno mėgė- jas“, pyrūgius ,,pyrago mėgėjas“, puodžius „puodų dirbėjas“, pufvius „kas purvi- nas, išsipurvinęs; lauko darbininkas“: Nieko būtum mergaitė, ale ka tokia puivé Gs., racius „ratų dirbėjas; dailidė“, seilius , kas apsiseiliojęs“, snafrglius ,,1. kas apsisnargliaves, 2. vaikagalys“, skarmalius „kas apiplyšęs, apsiskarmaliavęs“: Šoko driskius su skarmalium Plv., skrafidžius ,,kas su skranda apsivilkęs“, skuduflius .,1. kas apiplySes, 2. skudurų supirkéjas®, skufdZius ,.kas nuskurdes, menkas, kas skur- džiai gyvena“, spifgius ,,1. spirgy mėgėjas, 2. mažas žmogus“. Plg. dar mįslę: Susi- pešė, susimušė kanapinius su lašinium (užgavėnės — pradžia gavėnios) Gs. Iš būdvardžių šio tipo darinių tėra tik vienas kitas, pvz., nudgius „mnuogalis“. Tokie dariniai, kaip, pvz., sūkčius (plg. priesagas su -č-) gali būti sudaromi ir iš neveikiamųjų būtojo laiko dalyvių su priesaga -ta- (suktas). Sutinkama retkarčiais ir savotiškų darinių, pvz., garbinius, -ė ,, kas garbiniuotais plaukais“: A pažįsti tu tą garbinių? Alk. Nedaugiausia šios priesagos darinių yra sudarytųir iš veiksmažodžių. Galima ma- nyti, kad seniau jų būta daugiau. Jų reikšmė yra keleriopa. Pvz.: lakiūs ret. ,,spie- čius“, prietvariūs ,,viduriy sukietėjimas — liga“, skaitlius || skaičius, skyrius, spiė- čius. Iš nomina agentis ir artimos jiems reikšmės pavyzdžių paminėtini: aūšlius ,,ple- pys“: Aūšliau, ko oši kas nereik? Grš., driskius „apdriskėlis“: Sarmata drauge eit su tai driskiuviene Gs., driūlius „kas nerangus, drimba“ Gūiš., knisius „kas linkęs knistis, raustis“, knipčius „kas linkęs knibinėti ar knibinėja“, smilius ,,1. smaili- Zius, 2. antrasis po nykščio pirštas“, snūdžius „snaudalius, apsnūdėlis“: Ka tie snūdžei turės — vis iš kitų tyko Žal. | 2. -ėjas, -ėja. Priesaga -ėja (mot. g.) iš seno daugiau įprasta tik kai kuriuose mot. g. žodžiuose, pvz.: audėja || audėja, melžėja, rovéja (linų), verpėja. Priesaga -ėjas, -a (pjovėjas, siuvėjas, šokėjas, šlavėjas, vedėjas ir kt.) yra, paprastai, naujesnė, atėjusi iš raštų. Šiandien vienuose žodžiuose labiau įprasta priesaga -ėjas, o kituose — -ikas. Be to, pasitaiko pavyzdžių, kuriuose šių priesagų skiriasi reikšmė, pvz.: gynėjas — teisme, gynikas — peštynėse, muštynėse Ut., kūrėjas — pasaulio, kūrikas — pe- čiaus Ūt. Priesagos -ėjas, -a dariniai, paprastai, yra nomina agentis ir sudaromi iš veiksma- žodžių būtojo kartinio laiko kamienų. Gali pasitaikyti vienas kitas, ypač naujesniųjų, pavyzdys, padarytas ir iš esamojo laiko kamieno, pvz. ginėjas: Tėvynės ginėjas Gs. Žodis ravėja ret. Gs., Vlkv. gali būti analoginė forma pagal ravėtoja. 3. -ija. Su šia priesaga yra sudaromi pirmiausia kolektyvinės ar panašios reikš- més daiktavardžiai, pvz.: kareivija „kareiviai, kariuomenė“ Gs., Brt., KzR., ponija „daug pony, ponai“: Seniau viską ponija surydavo Alk., šunija ,,1. daug Suny, 2. bloga draugija“, velnija „,velniškas reikalas“, vergija „vergovė“, vyrija „būrys vyrų“. 149 "Pasitaiko vienas kitas žodis ir su kitomis reikšmėmis, pvz.: perkūnija, (v)uošvija „uošvio gyvenimas“: Buvau (v)uošvijoj, tai primylėjo (privaišino) Šn., žarija, Orija „„kairysis Gazdos įtakas“ Klvr. Pagal šiuos bendrinius žodžius ir tautų bei šalių pavadinimus (Baltarūsija, Gu- dija || Gūdija, Lėnkija || Lenkija, Rūsija, Vokietija) priesaga -ija dažniausiai nau- jai vartojama ir atskiroms Lietuvos TSR dalims vadinti, pvz.: Aukštaitija, Dzūkija, Kaunija, Vilnija, Zanavykija, Žemaitija. 4. -ijas. Ši priesaga aprašomosiose tarmėse nėra populiari. Su ja tėra žinomesni tik šie žodžiai: galvijas ir trainijas || trainija ,,veZimo dalis, traininis“. 5. -tojas, -a. Su priesaga -tojas, mot. g. -toja, vartojami nomina agentis dari- niai. Pridėjus ją prie pirminių veiksmažodžių kamieno, tesudaromas tik bene vieninte- lis aprašomosiose tarmėse vyr. g. žodis artdjas : arti. Iš antrinių veiksmažodžių su šia priesaga žodžių daryba yra gana gyva, pvz.: ardytojas : ardy-ti, gaditojas, gry- ir moteriškoji giminė. Kai kurie žodžiai viename kitame, pvz., vns. kilm., linksnyje turi ir u kamieno galūnes, pvz., artojaus | artėjo, lygitojaus: Mes klausom Blindo Tado, lygitojaus mūsų vado (d., nj.) Vilkv. 6. -auja. Su šia priesaga žinomi yra du žodžiai: Sunauja ,,1. daug šunų ret., 2. keli blogi žmonės“ (plg. šunija): Ne dieve duok gyvet su tokia šunauja Gž., vilkau- ja „1. vieta, kur daug vilkų, 2. šalta vieta, šaltas kambarys, vilkinyčia, 3. Šeimenos įtakas ties Vilkaviškiu“. 7. -ojus. Žinomesni su šia priesaga yra du žodžiai: rytojus ir vasardjus: Dau- giausia sėja rugius, kviečius, vasarėjaus — mažai Vlkv. Pastarasis žodis šalia savo ju kamieno yra ir ja kamieno:| vasardjus || vasardjas, vasarėjaus || vasarėjo, vasarėjūs ret. || vasarojei. Dgs. naud. tik vasarojam(s). VI. Priesagos su -k- 1. -ka. Plačiai pažįstamas lietuviškos -ka priesagos darinys yra oškd. Žodžio kiska (pvz.: Ilgos kiškos „kojos“ Gs. Kėlinių kiška) daryba yra neaiški. Atskirai paminėtinas žodis mergička ,,paauglé mergaitė“, kuriame priesaga ga- lima laikyti ir -ička: Ištekėjau būdama tik mergička Vlkv. Su nelietuviška priesaga -ka aprašomosiose tarmėse yra keliolika hibridinių dažniausiai sudėtinės priesagos darinių.| Pvz.: kaimynka || kaiminka „kaimynė“, motka: Tėvą pasodina iš vienos pusės, o mdtka — iš kitos Ig., bobėlka „,bobšė, ne- tikusi boba“, kumėlka ,,prasta kumelė“, vagilka „vagilė“, mergélka „jauna, bet ne- tikusi merga bei mergina“. Kaip matyti, ši priesaga turi tam tikros menkinamosios bei niekinamosios reikšmės. 2. -kas. Ši priesaga, gal būt, pasitaiko tik viename kitame žinomesniame daik- tavardyje, pvz.: sliekas, laiškas ,,cibulio lapas“ ||laiškas ,,gromata®. Su priesaga -kas sudarytas yra ir retai pasitaikantis žodis Zélkas ,,diegas, daigas:“ Ji skabėja būlvių žėlkus Grl. Iš ypatingesnių darinių paminėtini: pridėčkas ,,priedas“, pridurkas „,pridurto- ji apačioje marškinių dalis ar sijono dalis“; Jau nemažas, o da vis įsikabinęs į mamos pridutka Gs. 150 3. «kis, -ė. Su priesaga -kis (tiksliau -škis ar -skis, mot. g. -kė) paminėtini tar- mei charakteringi šie žodžiai (daiktavardžiai ar būdvardžiai): dičkis, -ė, drūčkis, -ė „storulis“, judčkis, -ė „tamsių, juodų plaukų ar tamsaus veido žmogus; juodas gyvu- lys, juodis“: Būt nieko mergina, tik tokia juėččkė KzR. B6 mūs du Sunes — vienas marfgis, kitas toks juočkis Gs. An pieno juočkė gera karvė Iš., raiickis, -ė ,,kas raudo- nas, rausvas“, rūpkis, -ė ,,rupuziokas®, suskis, -ė ,,nususėlis““. Atskirai paminėtinas dar žodis striūpkis (striūbkis) „apškritas, ppr. nedidelis mėšlo ar ko kito gabalas“ || striupkis, -ė ,,kas žemas, neaukštas“: Jų vaikai visi toki striūpkei Gs. 4. -(s)kus, -(s)kuviené. Priesaga -(s)kus, mot. g. -(s)kuvienė, yra gana charak- teringa aprašomosioms tarmėms. Ji turi tam tikros į ką nors palinkimo ar menkinamo- sios reikšmės. Pvz.: éskus, mot. g. ėskuvienė, „kas daūg ir nuolat valgo, ėdūnas“: Negali priSert — ale ir Ėskuvienė! Gs. plépkus „,plepys“, pirckus | piFskus „,pirdžius“, šlapkus „,sušlapėlis“: Na, kur tu ir buvai, šlapkau, šlapkau? Plv., tūpkus „tūpčio- tojas“. Iš minėtųjų darinių išsiskiria žodis meičkus ,,vidutinis meitėlis“, iš kurio moteriš- koji giminė nesudaroma. 5. -ikas. Tai gana gyva priesaga, vartojama kartais ir lygiagrečiai su priesaga -ėjas, tačiau ši yra daug retesnė, pasitaikanti dažniau naujesniuose nomina agentis žodžiuose. Su priesaga -ikas daugiausia sudaromi iš pirminių veiksmažodžių nomina agentis dariniai, kurių mot. g. turi priesagą -ikė. Pvz.: bridikas : Bridikai brėda Snt., ėdikas: Žmonių ėdikas „skundikas, pražudytojas“ Gs., čiuožikas, gyrikas : Ji buvo gerų žmo- nių gyrikė Kps., grėbikas, kasikas, kėlikas : Duoda būtelį tiems kėlikams Snt., kuli- kas || kūlikas, mėžikas, ravikas, skundikas, šokikas. Jų kai kurie, pvz.: kirtikas: Rugių kirtikai Gs. Jis jau netoli to kirtiko (kuris medį kirto) nuėjęs VšR., lipikas ret, „kas lipa kur“, patarikas „patarėjas“, plėšikas, šalia savęs moteriškosios giminės bemaž neturi. Kaip matome, jie daugiausia padaromi iš būtojo kartinio laiko, bet vienas kitas padaromas ir iš esamojo laiko: minikas Grl., kulikas Vygr., kurikas Vlkv. Tarp pasitaikančių lygiagrečiai vartojamų žodžių su priesaga -ėjas ir -ikas vis dėlto yra kartais tam tikras sunkiau išaiškinamas niuansinės reikšmės skirtumas, pvz., apie Bublelius -¢jas réiskias asmenį, sugebantį atlikti atitinkama veiksma ar darba, o -ikas — dabar atlickanti darbą, pvz.: Pareina pjovikai — tai tie, kurie piauja, bet nereiškia, kad jie tuo vienu darbu verčiasi. Plg, V 2. Iš antrinių veiksmažodžių sudarytieji! su priesaga -ikas, mot. g. -ikė, yra: krati- kas „kratytojas“: Acirddo, mat, kratikė (mėšlo) Gs., statikas „nukirstų rugių ar kviečių statinėtojas“: skalikas „toks šuo, kurtas“ (mot. g. nesakoma). Be to, plg. tikriausiai iš raštų žinomą' mįslę: Kat kabikas nekabėtų — ir tupikas netupčtų (pa- kabinti lašiniai ir katinas) Vlkv. 6. -ikis,*-ikė. Su priesaga -ikis žinomi yra: jaunikis „jaunasis“, laimikis || laimikis „1. laimėtas daiktas, 2. laimėjimas“; be to, pavardė Eidikis || Eidikys ir kar- tais sudaiktavardėjęs būdvardis raudonikis, -ė ,,raudonas žmogus“. Pasitaiko ir ne- aiškios darybos žodžių, pvz., gabikis ,nelabasis, velnias; i velnią panašus žmogus“: Baisus kaip gabikis Gs. Duok per ragus tam gabikiui Plv. Duok tam gabikiui per gūo- nę, ka nelįstų Gs. KplIr šnektoje plačiai vartojama daiktavardžių mažybinė priesa- ga -iké, pvz.: kačikė, loviké , pelikė, skarikė, suknikė, viščikė; Bobutė iškepa bandži- 151 kę, paduoda tą bandžikę kumelikei (ps.) Vv. Pagiry pastatė stubikę Grl. Su -ikė pasi- -aiko ir būdvardžių ar būdvardžio funkcijas einančių daiktavardžių, pvz.: mažikė, senikė: Mudvi su senikė žmona rovėm Grl. Čia ši priesaga yra ir mergaičių pavardėse; mergaičių pavardės su ja yra sudaromos ypač iš vyriškų pavardžių su priesagomis: -ūnas, -ilius, -evyčia ir kt., pvz.: Brundzikė, Daunorikė, Katiliké, Morkūnikė, Senkevy- čikė, Vaitkevyčikė, Varkalikė, |Venckūnikė, |Zemaiciké® (Brūndza, Daūnora(s), Katilius, Morkūnas, Senkėvyčia, Vaitkėvyčia, Varkala, Venckūnas, Žemaitis). 7. -okas, -a, -okas, -ė. Su priesaga -dkas, mot. g. -oka, vartojami tam tikro (aukštėlesnio) laipsnio būdvardžiai, pvz.: gerokas, mažokas, laibokas, lėtėkas: Gers vaikinc, tik biskį létékas Gs. Da geriau, ka lėtėko būdo Gs., sendkas, sunko- kas. Šios priesagos reikšmė atitinka būdvardžių su apy- (apygeris, apymažis) reikšmę. Su priesaga -dkas, mot. g. -Oėkė, pasitaiko nomina agentis niekinamos reikšmės darinių, pvz.: sapalidkas ,,kuris nesąmones kalba, sapalioja“, viliékas „,viliotojas“. Kartais pavartojamas vienas kitas ir iš daiktavardžių ar būdvardžių sudarytas subs- tantivum mobile, pvz.: rupūžiokas, mot. g. rupuZioké ,niekai vaikas ar gyvulys“, stačiokas, -ė „stačios, nemandagios kalbos žmogus“. Priesaga -ėkas, -ė pavartojama žmonių gyvenamajai, kilimo vietai pažymėti: pvz.: kauniokas, -ė Vikv., prienidkas, -ė Ūt., vištyčiokas, -ė (: Vištytis) Graž., Vygr. Šia reikšme priesaga -okas vartojama ir slavų kalbose, plg. lenk. warszawiak, kra- kowiak. Atskirai minėtini vyriškosios giminės įvairios darybos ir reikšmės daiktavardžiai: paršiokas ,,vidutinis paršas“, dvejékai „dveji sykiu apsivelkami drabužiai“ (pvz., dveji kailiniai) ir pavardė Naujėkas; be to, plg. bendrinį žodį naujokas, -ė. Kaip matyti iš pavyzdžių, daiktavardžių priesaga -dkas, -ė yra tvirtagalės prie- gaidės, o būdvardžių -dkas, -a — tvirtapradės. 8. -ukas, -ukė; -uka. Priesaga -ukas yra labai plačiai vartojama priesaga. Bene daugiausia su ja yra sudaromi maloninės ir mažybinės reikšmės bendriniai daik- tavardžiai. Priebalsis prieš priesaginį u gali būti minkštas arba kietas — aiškesnio dėsningumo čia nėra. Suminkštinamas priebalsis 7 virsta ¢. Pvz.: antūkas || ančiūkas, arkliūkas, aržuolūkas || aržuoliūkas: Aržuoliūkas, grįžuoliūkas, devynšakis, balta- lapis, viršuj mėnuo teka (linas žydi) Vv., garniūkas, kačiūkas || katūkas, kumeliū- kas Giš. || kumelūkas Būbl., lapūkas ,,1. dem. lapas, 2. lapės vaikas“: Pilvą pėrėžia lapės i randa lapukūs (ps.) Vv., namūkas, paršiūkas, paukščiūkas || paukštūkas, peilū- kas || peiliūkas, staliūkas ||stalūkas, viščiūkas || vištūkas, žąsiūkas || žąsūkas, Zvirb- liūkas || žvirblūkas. Apie Naująją Ūtą, Jiestrakį, Pašlavantį (Prienų raj.) pasitaikė girdėti tas pats žodis su minkštu ir rečiau su kietu priebalsiu ar kartais tik vienaip, pvz.: arkliūkas || arklūkas, kačiūkas || katūkas, kumeliūkas || kumelūkas, staliūkas, paršiūkas, žąsū- kas, žvirbliūkas. Zanavykų daugiau tariama su minkštu priebalsiu, bet ir su kietu priebalsiu pasakoma, ypač kalbant su vaikais, pvz.: katūkas Grš., kumelūkas Būbl., paukštūkas Grš. Bemaž tik su kietu priebalsiu (arklūkas, lašūkas, peilūkas, paršūkas, vištūkas) yra tariama pačiame pietiniame kapsų ploto kampe (Kalvarija, Liubavas, Vygreliai...). 6 Plg. M.Sapijanskaitė, Garliavos tarmė (diplominis darbas, rankraštis), Vilniaus valstybinis V. Kapsuko vardo universitetas, Istorijos-filologijos fak., Lietuvių kalbos katedra, 1951. 152 Mot. g. priesaga (viena ar sudėtinėse priesagose) -ukė yra šiek tiek retesnė už Vyr. g. priesagą -ukas. Einančio prieš priesagą priebalsio minkštinimas ir Čia yra nenuoseklus, pvz.: avūkė Vlkv., ančiūkė Gs., Vlkv., dalūkė ĄžB., garbiniūkė: Se- niau garbiniūkių (smulkių garbiniuotų rūtų) įkaišydavo į galvą Gs., kumeliūkė Grl., kvestūkė: Moterys nešiodavo an galvos skareles, ušpakaly susirišę, kvestū- kės per pečius kabo Klvr., mokytojūkė Grl., netyčiūkė: Ta vyresnioji jų duktė netyčiūkė: gimė tuo po vestuvių ar prieš vestuves Būbl., prielaidinūkė: Jis da pagyve- no su tokia arti prielaidinukė (sugulove) Grl., pušiūkė : Pušiūkės šitokūtės Ūt., skiedriūkė-KzR., spyniūkė Nm., viščiūkė Vlkv. || vistuké Grl., žąsiūkė || žąsūkė ret. Gs., Plv. Kai kurie šių darinių savo reikšme ir kartais daryba daugiau ar mažiau iš- siskiria (plg. garbiniūkė, kvestūkė, netyčiūkė, prielaidinūkė), Priesaga -ukas taip pat yra plačiai vartojama sūnų bei vaikų ir, familiariai kal- bant, nevedusių vyrų pavardėse, jeigu prieš šią priesagą nėra priebalsių g, k, pvz.: Abraitūkas Plv., Brundziūkas Grl., Bulotūkas Dkš., Daugėliūkas Grl., Garboriūkas Būbl., Giedraitūkas Dkš., Klimūkas Grl., Vlkv., Kuraitūks Gr3., Luišiūkas Gs., Zal., Rimošaitūks Grš., Varkaliūkas Grl., Vosyliūkas Brt., Žieviūks Būbl. Plg. pavardes: Abrditis, Brindza, Būlota(s), Daugėla, Garbérius ir kt. Netaisyklingai retkarčiais pasi- taiko, pvz., ir — Jablonckiuks Plb., bet, paprastai, kai tėvo pavardės šaknyje ar ka- miengalyje yra priebalsis k, tai sūnų pavardės sudaromos su priesaga -utis, pvz.: Bartkūtis Būbl., Butkūtis ib., Kaminckūtis Vlkv., Senkūtis Gs., Šilingūtis Būbl., Šniečkūtis Nm. Plg.: Baftkus, Butkus, Kaminckas ir kt. Zanavykai ir kpllr mergaičių pavardėse vartoja priesagą -ukė, pvz.: Bernotūkė Grš., Braziūkė ib., Deltuvūkė Pašl., Gelčiūkė Ūt., Kuraitūkė Grš., Būbl., Matulai- tūkė Ūt., Rimošaitūkė Grš., Vaišnorūkė Būbl. Plg. pavardes: Befnota(s), Brazys, Déltuva, Gelčys (Gelčius), Kurditis ir kt. Kpllr šnektoje ši mergaičių priesaga varto- jama ypač tada,!kai vyriškoji pavardė yra su galūne -a, prieš kurią yra priebalsiai -mp-, pvz.: Šliumpūkė : Šliūmpa, Trumpūkė : Trūmpa". Priesaga -ukė apie Griš- kabūdį ir kitur vartojama dažniausiai tada, kai kalbama apie mažas mergaites, nors pasakoma, kalbant ir apie suaugusias merginas. Be to, mažybinė priesaga -ukas yra dedama ir prie kitos mažybinės priesagos, pvz., -elis, ir tada turime sudėtinę priesagą -eliukas, pvz.: aukseliūkas Grl., grybeliūkas KzR. : Būdvardžiai su priesaga -ukas, mot. g. -uké, paprastai, yra sudaromi tik iš a kamieno būdvardžių, pvz.: juodūkas | juodžiūkas, mažiūkas, plonūkas, siaurūkas, trumpūkas. Be to, sudaroma, ypač kpllr, ir iš mažybinių būdvardžių su priesaga -utis (jo kamieno) būdvardžių, ir turime sudėtinę priesagą, pvz.: baltučiūkas, geru- čiūkas, gražučiūkas Grl., mažučiūkas KzR. Pasitaiko su priesaga -ukas ir sudaiktavardėjusių būdvardžių, pvz., greitūkas „1. greitasis traukinys“: Greitūkas ne visur stoja Vlkv. Važiavau greituku Kps., ,,2. grei- tas vaikas““: Koks tu, vaikuti, greitūkas Ig. Priesaga -ukas vartojama sudarinėti ir veiksmažodiniams daiktavardžiams, pvz.: girgždūkas „girgždėjimas, girgždėlė“: Į ranką įsimetė girgždūkas Žvr., plepūkas, -ė „plepys““, švilpukas, „Švilpynė“, žindūkas, -ė ,,1. žindomas vaikas ar mažas gyvulys, 2. papkis“: Didelis, o da žindūką įsikandęs Gs. * M. Sapijanskaitė, Garliavos tarmė, 39—40. 153 Be to, pasitaiko su priesaga -ukas įvairios darybos ar reikšmės žodžių, pvz., brūz- guliūkai : Čia (staklių) brūzguliūkai, ka vaikščiotų nytys KzR., guobinūkas „iš me- džio išgaubtas, apačioje geležiniu lanku sutvirtintas indas (miltams, kruopoms ir kt.)“ Grl., jaunikas, -ė “jaunas žmogus": Senūkai (seneliai) dirps, o jaunūkai gulésit] (iron.) Gs., mergautinūkas, -ė ,,mergvaikis“, pagramdūkas ,,1. [iš pagramdy iškeptas duonos kepalėlis, 2. paskutinis šeimoje vaikas“, skurdžiūkas, -ė ,uz- skurdęs mažas gyvulys ar vaikas“, tėvūkas „tėvo tėvas, senelis“: Tėvūkas senas, skrandūtė trumpa, kai pasilenkia, tai isitempia (d.) Gs. Mergaičių varduose pasitaiko kartais ir mažybinė priesaga -uka (-ukė), pvz.: Mariuka, Mariūkė Grš., Onuka : Mariuka su Jonuku vieną dūmą dūmos (oracija) Ut. Apsiženijo su jų Onuka Gs. 9. -tukas. Si priesaga retoka. Paminėtini su ja keli iš veiksmažodžių padaryti daugiausia įrankius reiškiantieji daiktavardžiai: grieptūkas ,,piautuvo formos gele- žies lankelis, vartojamas javams griebti (nuo pradalgės imti)“: Kai kurios griebikės da vis griebtukū griebia rugius Brt., kauptūkas ,;nj. kauptuvas“, kirstūkas ,,1. greit šokantis muštis paauglys vaikas“: Da nespė padukt, o jau pac kirstūkas Gs. ,,2. į mažą pelę panašus gyvuliukas“ Alk., peštūkas ,,1. įrankis kiaulės šeriams" pešti, 2. peštis mėgstantis žmogus“, plaktūkas „,kūjelis“. Pastarasis žodis gali būti sudarytas ne tik iš veiksmažodžio plakti, bet ir iš daiktavardžio plaktas; plg. dar grauštūkas ir graūštas. | 10. -inyklas||-ininkas. -inykasį||-ininkas 'yra labai gyva [bei !dari daikta- vardžių priesaga. Aprašomosiose tarmėse plačiau yra tariama -inykas*. ' Šios priesagos dariniai aprašomosiose tarmėse daugiausia sudaromi iš daiktavar- džių ir reiškia asmenis (mot. g. -inykė), kurie pastoviai ar ilgiau kuo nors verčiasi, rū- pinasi, ką sugeba ar į ką yra palinkę. Pvz.: bitinykas, daininjkas, darbinykas, dafži- nykas, kampinykas „nuomininkas“ Plut., kraitinykas „kuris kraitį veža“: Kraitiny- kus parédo — per petį juosia rankšluostį Ig., mėsinykas, pactinykas, pagélbinykas, rūštinykas, talkinpkas Ot. || talkinykas. Pasitaiko vienas kitas šios rūšies darinių, kurie reiškia tam tikroje vietoje gyve- nančius Žmones, pvz.: girinykas, -ė „gyvenantis tarp girių“, laukinjkas, -ė ,,gyven- tojas, kur nėra girių — laukų gyventojas“: Apė Kazlūs (Kazlų Rūdą) tai gir(i)ny- kai, o apė Pilviškius jau laukinykai Alk. Taip pat pasitaiko šia priesaga iš daiktavardžių sudarytų žodžių, reiškiančių vietą, kurioje kas nors (gyvuliai, paukščiai) laikoma, pvz.: kiaūlinykas „kiaulių tvar- tas“, žąsinykas „žąsų tvartas“. Be to, daiktavardinės darybos paminėtini mažiau žinomi žodžiai: piršinykai „plėškės dalis, einanti per arklio krūtinę ties piršimis“ Gs.," kakliniiikas (plg. kakli- nis) ,,pléskés dalis palei kaklą“ Būbl. Daiktavardžių, padarytų su priesaga -inykas || -ininkas iš būdvardžių ar kai kurių kitų kalbos dalių, tėra nedaugiausia; paminėtini, pvz.: gafitrinykas psn. Gs.:Y Mes buvom kaip ir aiitrininkai Būbl., branginykas, -ė „kuris parduodamas brangiai ima“, pėkštinykas „pėsčiųjų dalinio kareivis“, raitinykas, pirminykas, smarkinykas „,smar- kus žmogus“: Nebūk toks smarkinyks, ba pac gausi Zal. * Kapsai vartoja dažniausiai tik -inykas (-ininkas čia yra naujesnė), o zanavykai šalia dažnes- nės -ininkas pavartojo ir -inykas (darbinyks, šeiminyks, ūkinyks). Apie Naująją Uta girdėta ir -inikas (pulkinikas). 154 Tikrinių vardų pasitaiko kaimų pavadinimų (ppr. daugiskaitoje) ir pavardžių, pvz.: Navinjkai || Naujingkai Vlkv., Būdinykas Gs. Pastebėtina, kad su priesaga -inykas ||-ininkas dariniuose išmetamas garsas i arba visas skiemuo ni, pvz.: girnykai „girių gyventojai“, kepūrnykas „kepurių siuvė- jas ir pardavinėtojas“ sen., lieZivnykas „plepys, melagis, liežuvautojas“, malūnykas | malūninkas Būbl., vargėnykas, vestūvnykas Gs. || vestuvininkas: Vestūvininkai parva- žiavo Grš., traktornykas, trobėlnykas sen. ,,maZaZemis, tik vieną trobelę turįs gy- ventojas“. Plg. dar baudZidunykas < baudžiauvinykas. Kaip iš visų duotųjų pavyzdžių matyti, žodžiai su priesaga -inykas su kai kuriomis išimtimis kirčiuojami pagal žinomą literatūrinės kalbos kirčiavimo taisykle®. 11. -iškas, -a. Tai būdvardinė priesaga!?. Su šia priesaga daugiausia yra iš daiktavardžių padarytų būdvardžių. Šie dariniai dažniausiai pažymi kokią nors pri- klausomybę ar tam tikrą panašumą. Pvz.: bébiskas „toks kaip bobų““: Ką tu klausai tų bobiškų šnekų Gs., čigoniškas žmogus „suktas, gudrus“, kiaūliškas apsėjimas ,,ne- mandagus, netikęs elgesys“, mésiskas valgis ,,i§ mėsos ar su mėsa pagamintas“, pa- sakiškas „toks kaip pasakų“: Būdavo, prisiklausom visėkių pasakiškų acitikimų VIkv., sendviskos mados, Suniskas gyvenimas ,,blogas, vargingas“, žiėmiška kepurė „šilta, žiemą dėvima — nešiojama“. Čia, gal būt, reikėtų priskirti pavyzdį: ,,So- džius“ — i žemaitiško ir iš gūogiško"“* Klvr. Priklausomybės reikšmę rodo ypač tokie pavyzdžiai, kaip: arigliška medžiaga, vokiška mada. Pasitaiko su priesaga -iškas šiek tiek žodžių, sudarytų iš būdvardžių ar kai kurių kitų kalbos dalių, pvz.: vidutiniškas vyruks, visiškas ligonis, pasiūtiškas šaltis, kaz- dičniškas acitikimas, savotiškas žmogūs. 12. -iškis, -ė. Bendriniuose žodžiuose priesaga -iškis, mot. g. -iske, vartojama, pavyzdžiui, tokiuose dariniuose: alytiškis „iš ar nuo Alytaus žmogus“, jisiskis „kas su jumis gyvena, kas yra jūsų“, mūsiškis, namiškis „tų namų gyventojas“: Kap kiti jūsų namiškei laikosi? Vlkv. Priesaga -iškis, -ė, lygiagrečiai su -ietis, -ė, vartojama ypač kpll: birstoniskis, kauniskis Pašl., prieniškis, sasnaviskis Jiestr., simniškis Dkš., vilniškis, virbališkis Vygr. Daukšių tarmės atstovams atrodo, kad tarp priesagų -iš- kis ir -ietis yra šioks toks skirtumas, bet koks tas skirtumas, nepasisekė sužinoti. Zanavykų yra sakoma: Parvažiavo šakiškei „tie, kurie buvo Šakiuose“ Būbl. Atskirai paminėtinas žodis vyriškis „vyras“: Bé dvi moterys i vienc vyriškis Gs. Tokios pat, kaip vyriškis, darybos yra su priesaga -iškė žodis moteriškė „,„moteris““: Vis po biski, vis po biskį pasidarė moteriškė (dainuška) Plv. Su priesaga -iškė aprašomųjų tarmių yra žodis tėviškė ,,1. gimtoji — tėvų vieta, 2. ret., sen. baudžiava“, pvz.: Buvo tokios kumpanijos, ėjo Žmonės i giedojo: Pone, per tavo malonę sugrąžik mums tėviškę Būbl. Tikrinių vardų —"gyvenamųjų vietovardžių su priesaga -iškis, -iškė (vienaskaito- je arba daugiskaitoje) pasitaiko daugiau, negu bendrinių žodžių. Pvz.: Afidriškei k. Žal., Būdziškei k. Alvt., Juozūniškė k. Plv., Mozūriškės k. KzR., Pilviškei mst., Plū- ?* Plg. A. Laigonaitė, Literatūrinės lietuvių kalbos kirčiavimas, Vilnius, 1959,p. 43—44, 10 Pasitaiko, nors ir labai retai, vienas kitas ir daiktavardis su šia priesaga, pvz.: Neturi jokio nė gyvuliško Grl. Kitasyk mergiské nesimokė Bibl. “ Kalvarijos apylinkėje žemaičiais vadinami Kapsuko krašto gyventojai, o dzūkai Kalvari- jos apylinkės žmones pravardžiuoja guogais. 155 tiškės mstl., Vilkaviškis, upėvardžiai: Bagžiškė Dkš., Dūdiškis Kps., Gričiškis Igl., Kiduliškė Šil., Kavoliské Kps., Rudiskis Kps., Pabališkis Ss. Pastebėtina, kad priesa- ga -iské vienaskaitoje vietovardžiams žymėti labiau vartojama vakarinėje ir Siauriné- je aprašomųjų tarmių pusėje, o -iškės (daugiskaita) — rytinėje ir pietinėje pusėje. 13. Įvairios su priebalsiu -k- priesagos. a) -aka: “Ašaka: Duonutė bo su dSakom Gs. b) -aika: nevaldika ,,apsileidélis, murzius“: Baisus nevalaika tas vaikiSCias Plv. c) -auka : stauciduka „statinių tvora“ Sil. d) -ečkė : rūpečkė „rupūžė“: Palauk tu, rupecke, aš tau parodysiu! (sakoma supykus neklaužadai) Alvt. e) -ėkas. Su šia priesaga yra keli įvairios kilmės ir reikšmės žodžiai, pvz.: kana- bėkas „įrankis mėšlui iš vežimo versti“, ponėkas „ponpalaikis“. f) -eika: lindeika „kas visur lenda“, muščika | mušeika ,,peStukas, mėgstantis muštis“, Judréika upl. VšR., Mažeika pvd. Vlkv. g) -elka: tupėlka ,kas sėdi, tupi“: Na, tupėlka, marš verpti Br. h) -erka: pliumperka ,,kas storas (ppr. apie moteris)“ : Pliumperkos, ana, goglina Br. i) -urkė: čiučiurkė „,susišlapinanti mergaitė“, pečiuikė „vieta po pečiumi“. j) -uška: dainuska, peliūškos ,,prasti juodi žirniai“, vakarūškos || vakaruška „Šokiai vakare“, voveruska ,,toks grybas“, pavardės: Andriuška, Baltuska, Bartus- ka. VII. Priesagos su -I- 1. -(s) la, -(s)las. Su priesaga -/a yra keliolika įvairios reikšmės dažniausiai veiksmažodinių darinių, pvz.: šmėkla „pabaisa“, švarpla „maža išpiova, iskilimas bei išlūžimas; tuščias tarpas tarp dantų“: Prasiskėlė lūpą — i liko švarpla Plv., tesla, vėpla „išvėpėlis“, žiopla || Ziopla ,,zioplas, apykvailis žmogus“, žirgla „ilgako- jis“: Jau i tas žirgla ateina Snt. Su -sla žinomas tik gysla. Su priesaga -las yra keli daiktavardžiai, pvz.: aidilas: Juodas kap čebato aūlas Gs., driežlas „driežas“, dumblas, siiilas. Būdvardžių su priesaga -las, mot. g. -la, paminėtini: dėglas, miklas. Su priesaga -slas tėra tik keli daiktavardžiai, pvz.: krislas< *kritslas, mėšlas < < *mėžslas, mokslas, tikslas, žaislas Būbl. ,,Zaslas, žaboklis“, žaislas nj. „žaislas“. 2. -(s)lys, -ė. Pirmiausia minėtini šie nomina agentis su priesaga -/ys, mot. g. -lė, pavyzdžiai: burblys ,,1. kas nuolat burba, 2. riebus vaikas“, čirkšlys, -ė „„Čirš- kiantis — verkiantis vaikas ar mergaitė“, šnypšlys „kas įknibęs ir lyg šnypšdamas dir- ba“: Štaras štarina, du vanagai kabina, o šnypšlys nabagas paskui selina (artojas) Alvt., švepljs „kas šveplas-greblas“, pypljs „1. kas pypia, cypia, 2. kas plonas, menkas“, vépljs „kas vėpso, vėpla“, žioplys , kas žiopso; išsižiojėlis, žiopla“: A pasiūsi kur tokią žioplę? Alk. Yra su priesaga -lys įvairios reikšmės žodžių, pvz.: baublys „zool. Botaurus stel- laris“, diegljs „diegimas, tokia liga“: Įsimetė į šoną dieglys Gs., gréblis, krumplys „1. piršto sąnarys, 2. sukamojo geležinio rato atsikišimas, 3. nedidelis, storas Žmogus“: 156 Nieko mergina, o gau tik tokį krumplį Zal., krankljs ,,zool. Corvus corax“, padė- Ips „podėlis kiaušinis“, siurblys „įrankis vandeniui siurbti“, svirpljs, Krioklys upl. Žal. Su priesaga -/é pasitaiko konkrečios reikšmės daiktavardžių, pvz.: druožlės ,,dro- žimo atmatos, piuvenos“, grimzlė (4) ppr. dgs. „nuosėdos“: Susirinko ant dugno vi- sos grimzlės Gs., raūplės, siūlė, stemplė, žnyplės; Yglė upl. Ig., Karklė upl. Kbr. Priesaga -slė (po k -šlė) yra retoka; su ja paminėtini žodžiai: gyslé || gyslė (4, 1) „traukučio, gyslalapio lapas“: Uždėk gyslę su saldžia smetonėle — palengvės suki- mas pėraugos Gs. Nuimk no rankos gysles Vrb. Užmisiu misle per pilvą gyslę, pilve jomarkas Gs., kriauksié | kriaūkšlė „duonos pluta“ Gs., mįslė, pūslė, raukšlė. 3. -lius. Su šia priesaga žinomesni tėra: deflius, skaitlius „skaičius“: An skait- liaus nemažai kapų (rugių) prikirtom, ale deflius nekoks (mažai grūdų prikūlėm) Plv. 4. -lus, -li. Su šia priesaga yra padaromi dažniausiai iš veiksmažodžių ir kartais iš daiktavardžių įvairios reikšmės būdvardžiai, pvz.: bailūs, knislūs ,linkes knis- tis, raustis“ Vlkv., keblūs „painus“: Keblūs čia reikalas Vlkv., seklūs ,nusekęs“: Čia (upėje) sekli vieta — perbrisi Gs., vislūs: Tai visli (daugiavaikė) jų giminė — vis premijas gauna Plv. 5. -ala, -alas. Su priesaga -ala pasitaiko tik vienas kitas darinys, pvz.: griaūša- la „metikša“: Ką tu imsi ta griaūšalą — tau mergų bus ne jos vertės Alk., sniėgala „toks paukštelis“ Klvr., švėpala ,,véjavaikis; žioplys, išvėpėlis“: Sakiau, ka nesusi- dėk su tuo švėpala Gs. Su priesaga -alas pirmiausia minėtini veiksmažodiniai daiktavardžiai, daugiau- sia reiškiantieji konkretų daiktą, pvz.: apvalkalas ,,apsivilkimas, drabužis“: Įdaviau Jonukui dvi eiles apvalkalų VšR, aiigalas, barškalas ,,barškutis“, gėralas „kas geriama, gira“, lūkalas, lėsalas, pūdažalas „padažas“, verpalai „siūlai, kas suverpta“, ūžval- kalas. Pasitaiko ir vienas kitas abstraktas, pvz.:)| pliaūškalas „megražios kalbos“, taūškalas ,,nerimta šneka; blevyzgojimas“. Yra ir nomina agentis, paprastai, peikiama, niekinama reikšme darinių, prie kurių gali būti priskirti kai kurie| (barškalas, taūškalas) ir aukščiau minėtieji. Pvz.: bam- balas „kas bamba“, baiskalas „žmogus, kuris daug šneka“, pliurpalas „kas pliur- pia — taip šneka“, smirdalas „kuris smirdi, pasmirdėlis“, tarškalas , kas tarškiai — greitai, garsiai šneka“. Yra vienas kitas dar ir kitokių darinių, pvz.: reikalas, riebalai, šūpalas „1. šapas, 2. žuvies vardas“, vabalas. 6. -alis, -ė; -alius, -ė,-aliuvienė. Su priesaga -alis, mot. g. -alė, pasitaiko niekinamosios reikšmės nomina agentis darinių, pvz.: miegalis, -ė , kas daug bei ilgai miega“, nuogalis, -ė „nuogišius, nuogasis“; (nuogalė „neturėjimas kuo apsi- rengti“: Neužaugo linai, ir ušpuolė nuogilé Gs.), snaudalis, -ė ,,kas vis snaudzia“. Šalia su priesaga -alis tam pačiam reikalui gal dažniau pasakoma ir su priesaga -alius, mot. g. -aliuvienė || -alé, pvz.: bambdlius ,,kas daug bamba bei įkyriai šneka“: Nutilk tu, bambaliuviene! Alk., bezdalius , kas bezda“, miegalius, nuogalius, pirda- lius, pliauskalius ,,kas pliauskia, negražiai šneka“; snaudalius,} spangdlius, -ė ,,aklys, spangys“: Jai beverpiant spalis į akis įkris, ir bus spangdlé (nematys) VšR., stau- galius „kas staugia“, tauskdlius: Gėnė tai tauskalé Br., varvūlius „mažas vaikas“ niek.: Nutilk tu; varviliau, dar tu čia man akis draskysi! Būbl: 157 7. -elis, -elė, -intelis, -ė; -elys. Priesaga -elis, mot. g. -elė, vartojama su- daryti daugiausia mažybiniams ir maloniniams daiktavardžiams; vyriškoji giminė (su -elis) sudaroma, paprastai, iš nemažybinių vyriškosios giminės dviskiemenių žodžių, o moteriškoji giminė (su -e/ė) — iš moteriškosios giminės. Pvz.: brolėlis, dugnėlis, paršėlis, senėlis, tėvėlis; galvėlė, mergėlė, pušėlė, vyšnėlė. Pasitaiko priesagos -elis mažybinė reikšmė su menkinamosios reikšmės atspalviu: Gražu, kaip kalba tie dzūkėlei Snt. Kai kurie su priesagomis -elis, -elė žodžiai jau nėra tikri mažybiniai — įgavę tam tikrą, specialią reikšmę, pvz.: beržėlis „Šeštasis metų mėnuo, birželis“, gaidėlis „bot. gyslotis, gyslalapis, Plantago media“: Gaidėlei daugiausia prastoj pievoj auga Gž. Gaidėlių nė gyvulei nėda Šn., kūlėlis „specialiai surišti šiaudai stogui dengti“; avėlė, bobėlė ,,prietaisas dalgiui plakti“, skarėlė. Tokios pat darybos yra ir pavardžių, pvz.: Medėlis, Stanėlis. Mažybinės reikšmės jos dabar jau neturi. Su priesaga -elis yra ir nemažybinių niekinamosios reikšmės žodžių, pvz.: go- velis ,,goželis, žioplys“, goželis , kas gožinėja; žioplys“: Tas gėželis po laukus goži- nėja Nm. Kur dėsi tokią goželį Gs., vaikelis ,,vaikigalis*: Visokių vaikelių prisirinko i šoka Gs., vėpelis „kvailys, vėplys“ : Ka tu klausai to vėpelio Plb., Ziopelis „žioplys“. Šių darinių skirtumą nuo mažybinės priesagos žodžių parodo ir kirčio vieta — kirčiuojama ne priesagoje. Pasitaikanti sudėtinė priesaga -intelis, -ė reiškia lyg tam tikrą būdvardžių laipsnį, pvz.: Baltiūitelis (baltutis) kap sniegelis Gs. Da jauninitelė žmėna Būbl. Vienintelis vaiks Nm. Naujiūitelis Ziponas Gs. Kartais pasitaiko ir priesaga -elys, pvz., Šalia vaikelis vartoja ta pačia reikšme ir vaikeljs: Nesusidėk su tais vaikeleis Plv. 8. -ėlis, -ėlė; -utėlis, -ė; -umėlis. Priesaga -ėlis, mot. g. -ėlė, kaip ir prie- saga -elis, -ė, yra daugiausia mažybinės ir maloninės reikšmės, tiktai ji yra dedama prie daugiaskiemenių daiktavardžių kamienų, pvz.: aržuolėlis, dobilėlis, dolerėlis: Davė aukso cidabrėlį, muštą dolerėlį (d.) Alvt., piemenėlis, vainikėlis; dukterėlė, lelijėlė, seserėlė. Iš būdvardžių su priesaga -utis, -ė (baltūtis) yra padaromų sudėtinės priesagos -utėlis, -ė būdvardžių. Su priesaga -utėlis, -ė vartojama, dažniausiai tautosakoje, toki mažybiniai ir maloniniai būdvardžiai, kaip: baltutélis, -ė, gražutėlis, -ė, lygu- tėlis, -ė Grl., mažutėlis, -ė, naujutėlis, -ė. Be to, pasitaiko ir tokių, kaip: girtutėlis, -ė, greitutėlis, -ė. Savo reikšme šios priesagos būdvardžiai prilygsta tam tikram aukštesniajam ar aukščiausiajam laipsniui. Mažybinės ir maloninės reikšmės yra ir pasitaikantieji su sudėtine' priesaga -umėlis tokie daiktavardžiai, kaip: baltumėlis, brangumėlis, gražumėlis, skaistumė- lis, tolumėlis. Visai kitokios reikšmės su priesaga -ėlis, mot. g. -ėlė, yra veiksmažodiniai daik- tavardžiai, reiškiantieji daugiausia (paprastai, tam tikros neigiamos reikšmės) asme- nis, pvz.: iždykėlis, nebūvėlis: Iš kur tas svečias nebūvėlis? „niekad dar nebuvęs, seniai buvęs“ Gs., nugaišėlis, padėgėlis, pajuodėlis „kas juodo veido, pajuodęs“, pamišėlis, pavargėlis „vargšas, elgeta“, suplyšėlis, uždušėlis „,puskvailis“. Kaip ma- tyti, šie dariniai yra perėmę priešdėlėto veiksmažodžio, iš kurio jie padaryti, reikšmę 158 ir kirčiuojami šaknyje. Čia minėtini ir iš sangrąžinių veiksmažodžių sudaryti žo- džiai, pvz.: aciskyrélis, isigimélis, isišiėpėlis „kas išsišiepęs“: Negražus — toks isi- šičpėlis Ig. Aš su tokiu isišiėpėliu nenoriu nė draugaut Zvr. Kas ims tokią isišiė- pėlę Ig., isilūpėlis ,kas išsilupęs“: Šitą isilūpėlį (indą, kurio glazūra išsilupusi) gali dėt ant ugnies — jis karščio nebijo Kps., isižiojėlis ,,plepys; rėksnys, verksnys; žiop- ištvirkėlis, pasiléidélis, susiraiikélis, usimėrkėlis. Jų moteriškoji giminė yra su prie- saga -ėlė. Yra dar vien tiktai moteriškosios giminės (su priesaga -ėlė) įvairios darybos daugiausia gyvius ar kartais augalus reiškiančių žodžių, pvz.: dilgėlė, kirmėlė, siur- bėlė „dėlė“, skruzdėlė, utėlė, vėgėlė, Nuo mažybinių žodžių jie skiriasi ir kirčio vieta. 9. -¢lius, -ėliuvienė, -ėlė. Su priesaga -ėlius, mot. g. -ėliuvienė || -ėlė, tėra vienas kitas niekinamosios reikšmės žodis, pvz.: smirdėlius „,pasmirdėlis“, mot. g. smirdėliuvienė || smirdėlė | smirdėlė, utėlius , kas turi utėlių“, mot. g. utėliuvienė | utėlė. 10. -ila, -yla. Priesaga -ila yra gana reta — tepaminėtini su ja [žodžiai: barz- dila || barzdyla ret. „,„barzdėčius“, vaidila, Dabrila pvd. Su priesaga -y/a paminėtinas vienas kitas bendrosios giminės žodis, pvz.: pliauš- kyla „pliauškalius“, staugyla „kuris staugia, rėkia“. 11. -ilas; -ylas, -a. Su priesaga -ilas yra keletas vyr. g. daiktavardžių, pvz.: birbilas „prastas alus“ Plb., brizgilas ,,apinasris su žąslu, pamautas“, dobilas, efži- las, spragilas. Priesaga -ylas || -ylas, mot. g. -yla, težinoma tik šiuose būdvardžiuose: akylas || akylas, -a (šalia akylūs, -i) ir ausylas, -a ret. 12. -olius, -oliuvienė; -olė. Su priesaga -olius, mot. g. -oliuvienė, žinomi tik gurgélius, gurgėliuvienė ,,apsileidélis, apskretélis, nėvala“: Tokį gurgdliy aš tik da nemačiau, kap tu Alk. Kap i drįsta ta gurgėliuvienė į stalą sėst? Alk. Su -olė tegirdėtas gurgėlė „degtinė“: Kai gurgdlés usitraukia. (pasigeria), tai tada blyško (guli) Gs. Šių žodžių kilmę, gal būt, reikėtų sieti su žodžiais gufgulas, gurgėti ir pan. 13. -ula, -ulas. Su priesaga -ula tepaminėtinas vienintelis žodis viesula || vė- sula „viesulas“: Sukasi kap viesula Žal. Pakilo baisi vėsula Gs. Su priesaga -ulas pasitaiko keletas įvairos reikšmės daiktavardžių, pvz.: bum- bulas „skritulys, rutulys (bokšto)“, bufbulas: Išnyko kap muilo bufbulas Gs., gé- dulas || gédulas nj., gniūtulas „gabalas“, gufgulas | guiguolas „sukrėšėjęs ar susi- raizgęs medžiagos gabalas“, viesulas nj. 14. -ulis, -ulė; -ulys. Su priesaga -ulis, mot. g. -ulė, vartojamas vienas kitas tam tikros įvardžiuotinės reikšmės būdvardis, pvz.: didžiūlis, -ė, gražūlis, -ė ret., mažiūlis, -ė. Kiek kitokios (tam tikros maloninės) reikšmės daiktavardžių (vyriškos ar moteriškos giminės) paminėtini toki: dėdūlis, dievūlis, tėvūlis, pačiūlė: Kur mars- kinei, pačiūle? Alvt., svočiūlė: Svočiūlė rožė keliu nudrožė Plv. Pasislink, svočiūle, čia bdbkius sės Gs., tetulé. Paminėtini dar ir toki daiktavardžiai, kaip pvz.: brūzgūlis ,,tam tikras pagalys®, drobūlė „tam tikra staldengtė“: Prisiaudė visokių drobūlių Vlkv. Su priesaga -ulis žinoma ir viena kita pavardė, pvz.: Gražūlis, Mičiūlis, Vaičiūlis. 159 Su priesaga -ulys pirmiausia minėtini nomina actionis dariniai, pvz.: drebulys, dusulys, godulps „godumas“, nudulps „tingūmas, snaudulys“: Popiet toks nudulys ima Grl., riaugulys „riaugėjimas, žiaukčiojimas“, snaudulys ,,snaudimas, snudas®, troškulys. Pasitaiko konkrečios ir kartais abstrakčios reikšmės įvairios darybos žodžių, pvz.: gyvulys, juodulys „juoda dėmė, juodas taškas, juodumas“, kraustulys ,,mazas kilnojamas daiktas“, krušulys: Sugedęs pienas eina krušuleis arba būna rausvas Būbl., nuodégulps „apdegęs pagalys“, skaudulps: Įsimetė skaudulys į koja Gs. Nepakant- rus skaūdulio Grl., skritulps „apskritimas“, triuskulys „trupinys“ Grš., uškandulys „užkandis“: Ne girtuoklis — vis ūžkandulį turėdavo Būbl. 15. -aila. Reta priesaga. Pasitaiko bendrosios giminės daiktavardžiuose ir tik- riniuose varduose, pvz.: krapdila „kuris krapinėdamas eina“: Matyt, girtas — eina kap krapaila Gs., sapdila „miekų kalbėtojas, sapaliotojas“ Nm., strapdila „kuris strapinėja, strapalis“, Sipdila pvd. Grš. Ši priesaga, gal būt, turi atitikmenų ir slavų kalbose, plg. sl. -ailo. 16. -aulė. Su šia priesaga kol kas iš aprašomųjų tarmių žinomas vienintelis žodis makaulė „galva; viršugalvis“ (niek.): Par menka tavo makaulė tiem mokslam Gs. Užvažiavo (sudavė) su lazda per pačią makaulę Žal. Kitose tarmėse, pvz., že- maičių, ir lk šis žodis kirčiuojamas tvirtagaliSkai'®. 17. -uolius, -uolė; -uolys. Su priesaga -uolis, mot. g. -uolė, yra dažniausiai iš būdvardžių padarytų žodžių, pvz.: drąsuolis, -ė, gudrudlis, -ė, pavydudlis, -ė: Skū- pudlis — pavydudlis ėdė pelę kap kumelę (iš piemenų kalbos) Gs., stipruolis, -ė, šykštuėlis, -ė, skendudlis, -ė, varguėlis, -ė „vargšas“. Atskirai paminėtina žydyolis ,,burokas ar kita daržovė (svogūnas, sėtinis)“, raguolė ,,kviečiuose auganti mėlynai žydinti gėlė“, sparniguolé bot. ,,Oxycoccus quad- ripetalus, spalgena“. -uolys yra ne labai dari daiktavardinė priesaga. Plačiai žinomi tėra tik žodžiai: branduolys, kamuolys, obuolys. 18. -(y)kla. Iš pirminių veiksmažodžių sudarytas su priesaga -kla žinomas tik žodis sėkla. Priesagą -kla pridéjus prie antrinių y-kamienių veiksmažodžių bendraties, susi- darė priesaga -ykla. Šios priesagos dariniai daugiausia pažymi vietą, kurioje kas daroma. Senesniųjų' žodžių nėra gausu. Pvz.: gulykla: Čia zūikio gulykla (gulėta vieta) Gs., knisykla „įišknista, suknista, sujaukta vieta“: Ta jų lova, kap kiaulių knisykla Plv., maudykla „maudymosi vieta“. Tiek literatūrinėje kalboje, tiek ir aprašomosiose tarmėse priesaga -ykla dabar yra labai dari bei gyva. Plg.: čiuožyk- la, kirpykla, mokykla; valgykla. Su priesaga -ykla pasitaiko ir tikrinių vardų, pvz., Žaidyklos „toks raistas“ KzR. Atskirai paminėtinas visai kitokios reikšmės bendrosios giminės žodis baidykla „baidyklė“: Iš jo būtų baidykla baisi Grš. Su tai skranda tai kap koks baidykla ĄžB. 19. -klas. Su priesaga -klas yra žodžių, daugiausia reiškiančių įrankius ir, pa- prastai, sudaromų iš veiksmažodžių, pvz.: gifiklas, pjūklas. Taip pat čia paminėtini: 12 Pig, Dabartinės lietuvių kalbos Zodynas (ats. red. J. Kruopas), Kaunas, 1954; P. Skar- džius, Lietuvių kalbos žodžių daryba, p. 191. 160 audeklas, pabūklas: Šaudo iš visėkių pabūklų Vikv., padėklas || padėklas „tam tik- ras padedamas po kuo pagalys“, vystyklas. 20. -klė, -klis, -klys. Su piesaga -klé yra įvairios reikšmės daiktavardžių, pvz.: gerklė, pinklės ,,spąstai“, stūklės. Prieš priesagą -klė gali būti kuris nors priesaginis garsas (balsis ar dvibalsis), ir tada turime vienaip ar kitaip susidariusias vadinamas išplėstines priesagas -yklė (su ja sudaryti žodžiai reiškia dažniausiai įrankius), -oklė, -uoklė, pvz.: baidyklė „,pa- baisa“, grumdyklė ,,medinis ar geležinis prietaisas skalbti, grumdyti“ Grl., mėtyklė „prietaisas kam nors, pvz., akmenukams, mėtyti“, /aidyklė, rodyklė (pvz., kelių, laikrodžio), supyklė „sūpuoklė“, šaudyklė „įtaisas, kur šeiva įdedama audžiant“; medžioklė; girtuoklė ,,panaši į mėlynę girios uoga“, vaiduoklė: Papasakosiu tokią vaiduoklę ,,pasaką apie vaiduoklius ar vaidinimąsi“ Ūt., žibuoklė „Žibutė“ Vikv., Nm. Prieš priesagą -klis gali būti taip pat koks nors priesaginis balsis ar dvibalsis, pvz.: i, 0, uo. Tuo būdu yra priesagos -iklis, -oklis, -uoklis. Pvz.: jauniklis, -ė „kas visai jaunas“, Kirtiklis pvd. Dkš., klajoklis, -ė, girtuoklis, -ė, pakarudklis, -ė, vai- dudklis. Su priesaga -klys tezinomas tik arklys. VIII. Priesagos su -m- 1. -(s)mas. Su priesaga -mas yra vienas kitas konkrečios reikšmės daiktavardis, pvz.: jiėšmas, kėlmas: Abžėlęs kap kėlmas Gs. Pažymėtinas su priesaga -mas, mot. g. -ma, skaitvardis sėkmas, -a ret. Vienam kitam senesniam aprašomųjų tarmių atstovui dar pažįstamas ir skaitvardis ašmas ,-d. Sekma ir ašma dažniau vartojant pasitaikė girdėti apie Naująją Ūtą. Su priesaga -smas yra keliolika veiksmažodinių abstraktų bei nomina actio- nis darinių, pvz.: griaiismas: O ka tave griatismas! Gs., jaūsmas, kliksmas ,.kly- kimas, klyksmas“, riksmas ,,surikimas, rékimas®, skatismas, Saitksmas, trefiksmas, triūkšmas (po k čia -smas >-§mas), verksmas. ; 2. -(s)mė. Su priesaga -mė yra vartojama, pvz.: drėgmė, gelmė „,gylė, gili vieta“: Nelisk — te pati gelmė Plv., linkmé „kryptis“: Nu& tai linkmė Gs., padermė ,.gi- ming, veislė“, tankmė „tankuma“. Su priesaga -smé Zinomesni tėra žodžiai: bausmė, drausmė, giesmė, grūsmė ,.spus- tis, susigrūdimas“: Priėjo tiek žmonių, kad bo didelė grūsmė VIkv., versmė „ver- petas, sūkurys“. 3. -imas. Priesaga -imas yra gana plačiai vartojama. Su ja daugiausia suda- romi iš būtojo laiko kamienų veiksmažodiniai abstrakčios reikšmės daiktavard- džiai, pvz.: bėgimas, ėjimas, gdilojimas: O verkimas, o gailojimas — neit ma graudu pasidarė Gs., gurgimas ,,burzgimas“: Visą naktį girdėjosi mašinų gurgimas važia- vimas Kt., kirpimas, metimas, siuvimas, stovėjimas: Po šliūbo parvažiuoja, tai pra- sideda stovėjimas Ig. Stovėjimas — pati veseilia Ig. Stovėjime tai gražei koroja piršlį Ig., ūžimas. Minėtųjų darinių kai kurie yra įgiję ir konkrečią reikšmę, pvz.: arimas ppr- dgs. „suartas laukas“, klojimas: Jau péra klojimų iškūlėm Gs., prariekimas .,pir- Il. Leksikos tyrinėjimai 161 moji nuo duonos kepalo atriekta riekė“, sutvėrimas: Ale tai i sutvėrimas niekai vaikas! Plv., vežimas „ratai“. Kai kuriuose šios darybos žodžiuose, atsiradus naujai reikšmei, pasikeičia kirčio vieta ir dažniausiai vietoje priesagos -imas tariama -ymas, pvz. : padėjimas „veiksmas“ || padėjimas ,,podélis*: Ta bulviné viskam geras padėjimas Žal., gėrimas „veiksmas“ || gėrymas „gėralas“. Plg. priesagą -ymas. Yra vienas kitas su piesaga -imas daiktavardis, padarytas iš būdvardžio, pvz.: jaunimas, minkštimas, tirštimai. Būdvardžių su priesaga -imas, mot. g. -imd, paminėtini: svétimas, -d, aitimas, -a, tolimas, -a; pastarųjų dviejų vietoje dažniau sakoma aftymas, télymas. 4. -ymas. Priesaga -ymas yra sudėtinė: -y-mas, pvz., sūk-y-mas. Su šia priesaga pirmiausia minėtini y-kamienės bendraties veiksmažodiniai daik- tavardžiai, pvz. : ūdymas, gūnymas, matymas, klaisymas, sūkymas. Tai daugiausia abst- rakčios reikšmės žodžiai. Pasitaiko šios rūšies dvireikšmių darinių — turinčių veiks- mo ir konkrečią reikšmę, pvz.: maišymas ,,1. veiksmas, 2. užmaišyta duonos tešla“, piidymas „1. veiksmas, 2. dykas, pūdomas laukas“. Su priesaga -ymas yra sudarinėjami daiktavardžiai ir iš pirminių veiksmažo- džių ir turi, paprastai, konkrečią reikšmę, pvz.: gėrymas: Prisidarė visokių gėrymų Gs., gréndymas || grėmdymas „klojimo padas“, gurgždymas „kirkšnis“: Jį pervėrė peiliu į patį gūrgždymą Kps., kldusymas: klausti: Koks klausymas, toks ir acakymas. Vlkv.||klaiūsymas : klausyti, linkymas „kojos kelio ar rankos alkūnės priešingoji pusė“, kūlymas: Jau prasidé kūlymai Vikv. Plg. dar: gėrymas ,,1. gėralas, kas geriama 2. gėrimas“: Įpratęs į tą gėrymą, tai kap liga Žal., klausymas ,,1. veiksmas, 2. Bonpoc “ ir klausimas „veiksmas“. Dėl kirčio vietos plg. -imas. Iš būdvardžių su priesaga -ymas daiktavardžių daryba nėra plačiau žinoma. Šiai darybai galima priskirti: baltymas „akies, kiaušinio...baltoji dalis“, tūštymas „jautriausia šone vieta, slėpsnos, paslėpsnys“: Dūnkstelė į tūštymą, ir negyvas Gs... dvisakymas (: dviSakas) ,,tarpkojis, tarprietis®. Būdvardžių su priesaga -ymas, mot. g. -yma, tėra: aftymas, -a || artymas subst. „bičiulis“, télymas, -a; rečiau artimas, tolimas. 5. -uma. Su priesaga -uma pasitaiko įvairios reikšmės (gal būt, daugiausia vietai žymėti) darinių, pvz.: aukštuma „aukšta vieta“: Užlipo į pačią aūkštumą Vikv., gailuma „aitrumas“: Pačią gailumą nugėriau, o kas liko, tai tau Gž., giluma „gili vieta“, jaunuma „jaunystė“ : No jaunumėos lašinių nevalgau Gs., sekluma „sekli vieta (pvz., upėje)“, žemuma „„Žema vieta“. Be to, sakoma: dauguma „daugelis“, šiluma, tuštumd: Vidūrvasarį pati tuštuma; tuščias metas — mažai tėra maisto Gs. 6. -umas. Tai dažnoka priesaga. Su ja daugiausia yra sudaromi būdvardiniai abstraktai, kartais turintieji ir konkrečios reikšmės, pvz.: aiškūmas, baltūmas, ge- rūmas, gilūmas, kartūmas, riebūmas (ir riebumai „riebalai“), piktūmas: Piktumas. ‘pyktis’ ima i ji žiūrint Alk., sunkūmas, šviesūmas, tamsumas. Kaip iš pavyzdžių ma- tyti, šie žodžiai sudaromi ne tik iš u kamieno, bet ir iš a, ja kamienų būdvardžių. Be to, kartais šalia Zalimas, didimas pasakoma ir žaliūmas Gs., Plv.: žalias, didžiu-- mas || didžiuma „daugelis, daugumas“: DidZiuma jau nusikasė bulves, o jų da. stovi Nm. 162 Pasitaiko vienas kitas su -umas darinys ir iš daiktavardžio ar kurios nors kitos kalbos dalies, pvz.: tingintmas: Ima mane tinginūmas no tos šilumos Gs., netikūmas: Ale ir netikūmas ‘apsileidimas’ jo Plv., daugiimas „daugelis“. Pastebėtina, kad kai kurių priesagos -umas darinių įnagininko linksnis, prie- veiksmiškai pavartotas, kirtį turi šaknyje, pvz.: gėrumu, gražumu, piktumu. 7. Kitos su priebalsiu -m- priesagos. a) -amas: rykamas „staklių da- lis“ ret. Gs. b) -ymė. Su šia priesaga težinomas tik vienintelis žodis kiaurymė „kiauruma“: Oi, kokia čia kiauršmė Gs. c) -imis, -ė. Paminėtinas tik žodis penimis, penimė „kas penimas ppr. paršas, kiaulė“: Pasipjovėm gerą penimį Plv. Ta penimę galėsim pardūot Gs. d) -umė. Su šia priesaga težinomas tik žodis mažumė „,,vaikystė“: Iš mažumės (dažniau mažumėlės) įprato vokt Plv. IX. Priesagos su priebalsiu -n- 1. -(s)na, -(s)nas. Su priesaga -na pirmiausia minėtini daugiausia konkre- čios reikšmės daiktavardžiai, pvz.: briauna „kraštas“, siena, šalna, šutna „,karštas, tvankus oras“, židunos. Su priesaga -na yra ir bendrosios giminės nomina agentis, pvz.: gleina (4) „kas gleinija, gleboja, terlioja““: Ot koks gleina — negal, paėmęs peilį, mėsos acipjaut Zvr., klipna: Toks klipna, o girtis, tai nėr galo Būbl., purksna „kas greit supyksta ir ima purškauti“, skretna „kas su nešvaria, apskretusia burna, apskretėlis“: Tas vaikiš- čias baisus skretna Gs. Pasitaiko kitokios darybos ar įvairios reikšmės žodžių, pvz.: trizna ,,1. tryda, palaidi viduriai, 2. karšto būdo žmogus, karštuolis“. Su priesaga -sna sudaryti žodžiai (daiktavardžiai) reiškia daugiausia asmenis ar konkrečios reikšmės dalykus, pvz.: dusna „padusėlis“, džiūsna „sudžiūvėlis“, rukš- na (po k s >š) „susiraukėlis, pikčiurna“, skursna ,,1. skurdas, 2. užskurdėlis“, lisna, šerkšna „„ynis“. Priesaga -nas vartojama būdvardžiams (mot. g. -na) sudaryti, pvz.: drėgnas, glėž- nas „liaunas“, liūdnas, pilnas, plonas, silpnas, šaūnas (dažniau šaunūs) „puikus, geras“ Žal. Su priesaga -nas yra nemažai konkrečios reikšmės daiktavardžių, pvz.: dūgnas, kalnas, klūonas „klojimas“, sparnas, svirnas Klvr., šėrnas. Priesagos -snas yra tik liekanos. Šalia dažnesnio žodžio Serksna pasakoma ir šerkšnas (ks >kš). Be to, vartojamas (ret.) prieveiksmis skursnai (: skursnas) Dkš., Vikv. „skurdžiai“: Skursnai gyveno, tai nekap ir atrodo Gs. 2. -(s)nis, -(s)nys. Su priesaga -nis (vns. kilm. -nies, mot. g.) yra konkrečios. reikšmės daiktavardžių, pvz.: kriaunis: Įskilo (peilio) viena kriaunis Vikv., kulnis, plénis (ppr. dgs. plénys) „gęstanti ir pelenais virstanti ugnis“, skébnis „coberis, žema statinė“: Pripilk vandenc į skobnį Br., šaknis, šlaunis „kulšis“, trūknys „supuvę šiaudagaliai“: Iš tų šiaudų liko tik vienos triknys Gs. Priesaga -snis (vns. kilm. -snies) yra reta. Su ja paminėtina pusnis ir krosnis „1. akmenų krūva Klvr., 2. pečius“ Alk. 11* 163 ja kamieno (vns. kilm. -snio, vyr. g.) priesaga -snis || -snys yra dažnesnė, pvz.: alksnis || elksnis zan., be to, plg. Alksnė || Elksnė upl. Alk., brūkšnys (ks > kš), ghios- nis || gluosnys, kasnis || kdsnys, sieksnis || sieksnys, žiūksnis || žinksnys. 3. -(s)nus, -nius. Su priesaga -nus daugiausia sudaromi būdvardžiai (mot. g. -ni), pvz.: lipnūs ,Jimpamas*: NO medaus pasidaro lipnios rankos Gs., sraunūs upelis, šaunūs „puikus, gražus“: Tas Jonc šaunūs vyruks Nm., švelnūs, tepnūs ,,greit susiteršiantis, susitepantis“ Žal., Nm. Su -snus ||-šnus priesaga tėra būdvardžiai skursnus ,,uzskurdes, skurdus“ ret., lipšnūs „malonus, švelnus“: Prė vyrų visos jos (merginos) lipšnios Gs. Su priesaga -nius, mot. g. -niuv.21.¢ || -né, yra žinomi du žodžiai: mižnius, mot. g. mižniuvienė | mižnė, „1. kuris gulėdamas susišlapina, 2. nerimtas Žmogus“, triz- nius, mot. g. trizniuvienė ,,1. kuris triedzia, 2, karšto būdo ar nerimtas žmogus“. 4. -ana; -anas, -a. Priesaga -anu vartojama daiktavardžiams sudaryti, pvz.: dovana || dovana, drūpana „drabužis“ , gdrbana „,garbinys“, liekana, kūmanos „,odinis arklio apinasris“, palūkanos „procentai“, pléiskana (ppr. dgs. plėiskanos), traiškana (ppr. dgs.): Tik acikėlė tai akys pilnos traiškanų Gs., ūkana „ūkanotas oras“, Su priesaga -anas, mot. g. -ana, yra du būdvardžiai: dlkanas, rūškanas ,,apsi- niaukęs; niūrus, piktas“: Rudenį rūškanos dienos Plv. A nenutiko kas, ka toks rūškanas veidas? Vlkv. Čia priskirtinas ir prieveiksmis dovanai: *dovanas. 5. -ena, -mena. Priesaga -ena plačiai vartojama žymėti bendrosios giminės nie- kinamosios reikšmės nomina agentis, pvz. : dušena ,,uzausélis, puskvailis“: A pasisiy- si kur tokį aušeną? Gs. dvėsena „padvėsėlis“, gaišena „kas įgaišęs— uZskurdes™: Ta kumelė jau tikra gaišena Vlkv. Jokiu valgiu tam gaišenai neįtiksi Grl. Argi su tokeis gaišenom važiuosi? Ig., geltena ,,pageltes nuo ligos žmogus“: Bene ilgai jis gyvenc tas geltena Bgt. Kad būt merga kap reik, tai da da, o čia tokia geltena Alk., gožena ,,vépla“: Kur dabar tas gėžena eina? Plv., griūvena , kas vos paeina, sugriu- vėlis“, kiiitena „apkiautėlis“: Matai, koks jis kiūtena Šn. Ką tas kiūtena, bene jis moka ką Bgt., kuitena „Susikuitėlis, susivėlėlis“, kvaišena „pakvaišėlis“, kvaitena „apkvaitėlis, pakvaišėlis“, lapena „Ssudžiūvėlis“, raūkena, ,susiraukélis®, rūkena „kas raukšlėto ar susiraukusio veido, surukėlis“, rūpena „rupūžė (keikiant, nieki- nant)“, skurdena „užskurdėlis, suskurdėlis, skurdžius“, stipena ,sustipélis, pasti- pėlis“, ditena ,,visu ujamasis“, véltena „,susivėlėlis“. Kai kurie išvardintų žodžių turi ir kitą reikšmę, pvz.: dvėsena ,,padvésusio gy- vulio mėsa, dvėseliena“, gaišena ,,nugaiSusio gyvulio mėsa“, kvaitena „kvaitulys“, stipena ,,pastipusio gyvulio mėsa“. Paminėtini dar žodžiai: aiūsenos „ausinės“: Javus Cystina, tai lieka aūsenos Grl., muilenos ,,muilinas vanduo“, pūvenos „puvėsiai“, rafikena, sėlenos ,,grūdų lukštai“, skūtena ,,skusta bulvių žievė, lupyna“ Grl., sviltenos „,svilėsiai“, Bambena ,,Dovi- nės aukštupis“ Dkš. Su priesaga -mena yra keletas daiktavardžių, pvz.: smulkmena „smulkus daiktas ar dalykas“, stambmena ,,stambus daiktas“, trūkmena nj. „trūpmena“. Čia pami- nėtina, gal būt, ir Šeimena „Širvintos intakas“ Žal. 6. -sena (-šena). Su šia priesaga žinomesni tėra: eisena „ėjimo būdas“, kvėp- sena „kas vos kvėpuojantis, vos gyvas“: Neilgai jau gyvęs tas kvépsena (apie žą- siuką) Plv., baikšena (s> š) ,,nusibaigélis, nusigyvenélis®. 164 7. =enė, -uomenė. Su priesaga -ené dariniams galima priskirti žodžius: pie- mėnė, pabaigėnė „,pražūtis“ Vlkv., Alk., priemenė || priemenia ,,priebutis®. Čia paminėtini ir sudėtinės priesagos -uomenė, dažniausiai naujesni, Žodžiai, pvz.: didūomenė „,didikai, didžiūnai, ponai“, jauntiiomené, karitiomené || karūomenė, visūomenė. 8. -ėna, -ėnas. Priesaga -ėna plačiai žinoma tik žodyje velėna. -ėnas irgi nėra dažna priesaga. Paminėtini su ja žodžiai pelėnas ret. ,,peliy vanagas“ Plv., teténas „tetos vyras“, trakėnas, -ė ,,tokios veislės arklys ar kumelė“, varnėnas „špokas“. 9. -inas. Priesaga -inas, mot. g. -ina, vartojama kai kuriuose iš daiktavardžių padarytuose būdvardžiuose, reiškiančiuose išviršinę ypatybę, pvz.: dulkinas „dulkė- tas“, dumblinas „dumbluotas“, krūvinas, purvinas. Veiksmažodinių būdvardžių tėra: būtinas, kūpinas, mūrinas ,,sumures, susitepęs“, tėkinas. Daiktavardžių su priesaga -inas pirmiausia paminėtini reiškiantieji gyvulių pati- nus, pvz.: avinas, bitinas, katinas, kuikinas, mėškinas, žąsinas, be to, gulbinas ret. Gs., Plv. ir Gulbinas „kairieji Šešupės (Plv.) ir Sūduonės (Ldvn.) įtakai“. Su priesaga -inas yra daiktavardžių, turinčių įvairią reikšmę, pvz.: dkstinas ,,akuo- tas“, duksinas „tam tikras senovėje pinigas“, kirminas „didelė kirmėlė“, milžinas, paršinas „,paršiokas“, pentinas: Gaidys kap raitelis — su pentinais Vlkv., slibinas „smakas“, Slibinai k. Nm., vaikinas. 10. -inis, -inė; -utinis, -ė. Su priesaga -inis, mot. g. -inė, daugiausia yra sudaroma daiktavardinių būdvardžių"?. Jie žymi: a) medžiagą iš kurios ar su kuria kas padaryta bei pagaminta, pvz.: Avižinis kisielius gerai stinksta Gs., bulviné || bulbiné košė Grl., Atrodo, kap gintarinei karičėlei Alvt. Lininei marškinei geriausia skalbiasi Nm.; b) savybinę priklausomybę daiktui ar rūšiai, pvz.: Antinei kiaušinei prasti Gs. Naujas vienc pryšakinis, kic ušpakalinis ratas Plv.; c) išviršinį daikto panašumą, pvz.: Rankos kab geležinės „kietos“ Gs. Akys ledi- nės, lyg numirėlio „,Šaltos, negyvos“ Zal.: d) tikslą arba paskyrimą kam nors, pvz.: Su dobilinė (dobilams piauti) mašina i pievas pjauja Gs.; e) vietą, iš kurios kas yra kilęs arba kurioje kas yra bei gyvena, pvz.: Su kdimineis žmonėm lengviau rast rodą, kai su miestinieis Alk. Suč į kolūkius i pašešupinei gyvė- tojei ,,prie Šešupės gyvenantieji“ Gs. -inis, -ė vartojama ir vietoj ar šalia priesagų -ietis, -iškis: kalvarijinis žmogus Graž., pilviškinis mokytojas Vlkv., šilavotinė marti „nuo Šilavoto kilusi“ Pašl.; f) tam tikrą laiką, su kuriuo kas siejama, pvz.: aiistrinis, -ė: Užteka žvaigždė aūštrinė Klvr. Dovaninių ( per vestuves dovanotų jaunajai) pinigų turėjo Klvr. Ce- riausia deda mofčinės vištaitės ,,kovo mėnesį išperėtos“ Gs. g) išskiriamąją daikto žymę, pvz.: Pas mus yr akinés ir péninés kazyros Gs. Kriiminei dafitys jau kiauri Vlkv. * Jų kai kurie gali būti ir sudaiktavardėję. Plg.: Pele pele, te tau kdulinį, duok ma geležini (ps.) Klvr. 165 Būdvardžiai su priesaga -inis Yra sudaromi ir iš būdvardžių, pvz.: Sako, baisinei “aržuolai čia augo Ut. Bergždinė karvė nekas, prasta Gs. Pasitaiko ir iš skaitvardžių sudarytų su priesaga -inis būdvardžių, pvz.: Šešioli- kinė (šešiolikos metų) mergina pati mikliausia Alk. Yra ir iš būtojo laiko neveikiamųjų dalyvių padarytų su priesaga -inis būdvardžių, pvz.: Tokia dréptiné (storulė) mergina — kap maišas Gs. Leistinei kukulaičei (iš skystos tešlos) ma geriausia Vlkv. Pasitaiko vienas kitas su priesaga -inis būdvardis, padarytas iš prieveiksmio, pvz. : Kazdičninei drabužei, o visur tinka Nm. Čia paminėtini dar ir su sudėtine priesaga -utinis, mot. g. -utinė, kai kurie būd- vardžiai, pvz.: aukštutinis, viršutinis, galutinis, kraštutinis, paskutinis, paviršutinis, pirmutinis, vidutinis, žemutinis: A tai jau galutinis žodis? Vlkv. Aš visur turu būt pirmutinė i paskutinė pirmiausia pradėt ir ilgiausia dirbt Pjv. Su priesaga -inis yra ir daiktavardžių. Tai sudaiktavardėję ar daiktavardžių funk- cijas einantieji kai kurie su priesaga -inis būdvardžiai, todėl ir jų daryba yra ta pati, kaip ir būdvardžių: jie sudaryti iš daiktavardžių ir kai kurių kitų kalbos dalių, pvz.: a) garinis „pečiaus dalis“ : Nėra garinio — dūmų pilna pirkia Alk. Įsitaisyk gari- nj — lubos jau pradeda pūti Gs., gniauštinė „smūgis su gniauštim“: Kirskim (derė- kimės) iš deSimc gniauštinių Kt. ; b) pakulinis ,,prastas, iš pakulų audeklas“, prielaidinis ,,penimis paršas; sugu- lovas“, vilkaviškinis „„Vilkaviškio gyventojas“: Vilkaviškinei su mum nedrauga- vo Gs.; c) aukštinis „Jubose skylė dūmams išeiti“, nuošalinis: Kat acirastų nuošalinių kokių (pašalinių žmonių), tai būt geriau Klvr., palaidinis „palaidas, laisvas švarkas“, šaltinis; d) mergdutinis „„mergvaikis“, suktinis „toks šokis“; e) vienuolikinis ir kt.: A vienūolikiniu atvažiavot „vienuoliktos valandos trau- kiniu“? KzR. Su moteriškosios giminės priesaga -inė paminėtini pirmiausia daiktavardžiai, reiškiantieji daugiausia vietą arba daiktą, kur kas yra arba dedama, pvz.: alinė „alaus, baras“: Žiūrėk, i suka į alinę Vlkv., drūskinė, gimtinė ,,gimtoji vieta, tėviškė“, kūpinės mėsinė, pintinė, statinė, šalinė (kluone): Pilnas šalinės prikrovė Gs. Nemažai yra su priesaga -inė daiktavardžių, turinčių kitas reikšmes, pvz.: aūšri- nė „aušros žvaigždė“, bergZdiné „bergždžia karvė“: Kas mum iš tos befgzdinés? Žal., giltinė, krūtinė, kūlinė „mašina su kuria kuliant ir kūliai daromi“, naginé, rduti- nė „10 saujų“: Per dieną (linų) devyniasdešimt rautinių prirauni Grl., sėtinė „sėta giria“ Alk., šiltinė „tokia liga“, vėjinė „vėjo rodyklė; lenta stogo gale, kad vėjas šiaudų nedraskytų“, raukiné „įsnauja“, Zéntiné „duktė, kuriai ima žentą“: Žėntinei viskas liks Plv. Su priesagomis -inis, -inė yra ir upių bei upelių vardų, pvz.: Asinis Ss., Egli- nis Brt., Ig., Kermušinis Kps., Dovinė Dkš., Kastinė nj. Alvt., Meškinė Vv., Plauši- nė Vv., Savinė || Sabiné Jnk., Vilktinis Krb. Kaip iš pavyzdžių matyti, būdvardžių ir ypač daiktavardžių su priesagomis -inis, „inė kirčiavimas labai įvairuoja. Vis dėlto, šį kirčiavimą bent iš dalies nulemia šak- ninis ir galūninis pagrindinio žodžio kirčiavimas. 166 11. -inys. Su priesaga -inys yra sudaromi daiktavardžiai. Jie gali būti padaryti iš veiksmažodžių (ar bent su jais susiję), būdvardžių ir kartais iš kitų kalbos dalių. Veiksmažodinės šaknies su priesaga -inys žodžiai yra nevienodos reikšmės. Kai kurie jų, be rezultato, turi ir veiksminės reikšmės, pvz.: atlaidinjs ,,atodrékis, atly- dis“: Pab6 atlaidinys, i sutižo sniegas Vlkv., palaidinjs „atlydis, polaidis“, tinginys ,,tingéjimas, tingumas“: Ima mane tinginys tokiu oru Gs. Yra ir nomina agentis (jų mot. g. -inė), pvz.: mokinys, tinginys: Nereik ma jos — paskutinė tinginė Gž. Kiti veiksmažodinės darybos bei šaknies su priesaga -inys daiktavardžiai yra konkrečios reikšmės, pvz.: grindinys ,kas išgrįsta; grįstai“: Grifidiniu eik — mažiau purvyno Vikv., kratinjs „šieno ir šiaudų mišinys“, mezginjs „kas mezgama“, milinjs „girnoms sukti lazda“, mutinys ,,pasaldinto vandens su jtrupinta duona toks valgis“: Prūsų šmulkštė pratraidįs, lenkų mutinys sutaisys Alvt., pakulinjs || pakulinis, pirki- nys „nupirktas daiktas“, radinys ,,rastas daiktas“, rentinys „Šulinio ar kita suresta siena“, tvenkinys „užtvanka“. Pastebėtina, kad tam pačiam reikalui kartais gali būti vartojama priesaga -inis ir -inys, pvz.: pašukinis || pašukinys „iš pašukų audeklas“: Būdavo, isiaudžiam kokio pašukinio, i gerai Gs. 12. -yna, -ynas, -umynas, -ynė. Su priesaga -yna yra keletas daiktavardžių. Jų kai kurie reiškia gyvas būtybes, paprastai, menkinama prasme, kiti arba tie patys yra ir įvairios reikšmės, pvz.: kempyna ,,sudziuvélis, džiūsna“: Suvytes kap koks kem- pyna Žal., lupyna „1. bulvės nuolupa, 2. kas sudžiūvęs (žmogus ar gyvulys), 3. niekinamasis žodis“, lentyna, šeimyna. Atskirai paminėtini vienas kitas analoginės ar svetimos darybos žodis, pvz.: dvėselyna „dvėsena“, krikštynos, vakarynos „vestuvių išvakarės, mergvakaris“. Priesaga -ynas, paprastai, vartojama kolektyvinės reikšmės daiktavardžiuose, iš dalies kartais reiškiančiuose ir tam tikrą vietą, pvz.: briklynas „karklynas“: Mūsų pievoje yra didelis brūklynas Lkš., alksnynas || eiksnynas zan., aržuolynas, eglynas, medynas „giria, miškas“: Prie medynų gyvena Snt., pusnynas ,,kur daug supustyta sniego“, skiedrynas „daug, krūva skiedrų“, žvyrynas ,,kur daug žvyriaus, žemė su žvyrium“. Su -ynas pasitaiko ir tikrinių vardų, pvz.: Jurkynas pvd. Brt., Bar- sukyno upėlis KzR., Kermušynas upl. Šil., Rūškynas upl. Jnk. Yra vartojama sudėtinė priesaga-umynas, žyminti, paprastai, konkrečius daiktus, susijusius su pagrindinių žodžių ypatybe, arba sustiprintą abstrakčią ypatybę, pvz.: gardumynas ppr. dgs. „gardus daiktas“, gražumynas ,,1. gražus daiktas, 2. didelis gražumas“, saldumynas „1. saldus daiktas“: Prisipirko visėkių saldumynų Vikv. +52. didelis saldumas“: Alė i saldumynas — gali liežuvį nuryt Gs., tankumynas ,,tan- kynė“. Būdvardžių su priesaga -ynas, mot. g. -yna, tėra mėlynas, mėlyna || mėlyna. Su priesaga -ynė yra įvairių reikšmių daiktavardžių. Dažnai ši priesaga vartojama bendrosios giminės asmenims žymėti, paprastai, su tam tikra neigiama reikšme, pvz.: grasynė „grasus žmogus“: Ale tas zvogūoja i zvoguoja kai grasyné Būbl., lojynė „kuris negražiai šneka — loja“, pliauškynė „kuris pliauškia, tauzija“: Tokiam pliauškynei, rodos, duotum per zapsas, kat apsijukdty Gs., purškynė „kuris greit supyksta — susipurškia“, staugy)nė ,,staugalius“, tarskiné „tarškalius“: Tos bobos visos tokios tarškynės Sn. 167 Kai kurie išvardintos rūšies žodžiai reiškia ir nomina actionis, pvz.: grūdynė || grumdynė „grūdimasis“: Žmonių dauk, baisi grūdynė Gs., loj9nė ,,nepadori kalba“, pliauskiné ,,negrazi kalba, pliauškalas“, piūvynė ,,peStynés, barniai“: Rodos, brolei, o nepasibaigia terp ju pjūvynės Plv. Žodžiai su priesaga -yné dažnai reiškia įrankius, pvz.: birbyné ,,tam tikra dada“: Mesk tu ta birbyn¢ — ausys pasilsés Gs., laidiné „„laidyklė“, padaryné ,padar- gas“, stoviné „tam tikras prietaisas vaikui stovėti“, rarskjné „toks tarSkalas — barškalas“. Priesaga -ynė plačiai vartojama ir tam tikrai vietai žymėti, pvz.: dilgélyné , dil- gėlynas“, durpynė „durpynas“, klampynė „klampi vieta“, kupstyné ,,vieta kur daug kupstų, kupstynas“: Po karo čia tik vienos kupstynės Kbr., lindynė „vieta lindėti; menka trobelė“, molpné „vieta (žemė), kur daug yra molio, molinga vieta“. Priesaga -ynė ypač plačiai yra vartojama nusakyti vietai, kurioje kas gyveno ar tebegyvena. Čia, paprastai, ji pridedama prie pavardžių ar vardų, pvz.: Dubickj- nė „Dubicko gyventa vieta, buvusis Dubicko gyvenimas (ūkis)“, Glytiné ,,Glyto gyventa vieta“, Jakubauckynė, Žilinckynė, Antanyné, Jonynė, Justinynė. Paminėti- nas upelio vardas Kliokyné KzR. Dar pasitaiko ir kitokios reikšmės su priesaga -ynė žodžių, pvz.: gegužynė nj. „gegužinė“, lupyné Grl. || lupyna, mėlynė ,,1. mėlyna uoga“: Mėlynės a girtuoklės — ma vistiek Gs. ,,2. sumušta ir mėlyna kūno vieta“, riesutyné: Jis inlipo in rieSuty- nę — medį, kur riešutai auga Ūt., rūškynė Gs., Klvr. || ritkstiné Gs. 13. -onas, -ona. Su priesaga -onas yra keletas įvairios kilmės bei darybos nomi- na agentis, pvz.: šiaušionas || šiaušionas „,pasišiaušėlis“ : Pasipūtęs kap koks šiaušionas Gs., nevidėnas (sv.) ,,piktadarys, nenaudėlis“, galgonas (sv.) „Jlaidokas“. Konkrečios reikšmės daiktavardžių (paprastai, padarytų iš daiktavardžių, veiks- mažodžių) taip pat tėra nedaug, pvz.: dirvénas „apleista |dirva“: Sužėlę dirvonai da no karo stovi Nm., mdrskonas ,,marškonis audeklas“, vilnonas ,,vilnonis audeklas“ : Visokių audimų tur — marškonų ir vilnonų Gs., žiūrdnas ,,prietaisas žiūrėti“, lavo- nas ,,numirusio kūnas“. Su -onas pasitaiko ir pavardžių, pvz.: Ašmonas, Armonas Vikv., Ciauciénas Gs. Būdvardžių tėra du: geltonas, raudonas, mot. g. geltona, raudona | geltona, rau- dona. Su priesaga -ona pasitaiko vietovardžių, pvz.: Liepona || Liepuona ret. „kairysis Senosios Širvintos intakas“ Kbr., Jevona ret. || Jevénis džn. „kairysis Zanilos in- takas“ Pjv. 14. -onis, -onė; -onius, -ė. Su priesaga! -onis, mot. g. -oné, yra keletas įvairios kilmės daiktavardžių, pvz.: krikščionis | krikščionis, ligonis, mieščionis || miesčionis, pagonis, velionis nj. Čia yra sumišę i ir ja kamienai (i-kamieniai žodžiai, pa- prastai, turi kirtį galūnėje). Pasitaiko, daugiausia padzūkio kapsų šnektoje, su -onis ir pavardžių, pvz.: Banionis, Masionis. Būdvardžių su priesaga -onis, mot. g. -onė, tėra: marskénis „lininis“, vilnonis „iš vilnų“: Vilndnis drabužis šilčiau Vlkv. Čia paminėtinas ir sudaiktavardėjęs būdvar- dis graZionis, -ė ,,grazuolis“: Vaikinas tikras gražionis Vlkv. Tokia gražionė buvo, o ne kokį gavo Gs. 168 Daiktavardžių su priesaga -oné (abstrakčios ir kartais konkrečios reikšmės ir jvai- rios darybos bei kilmės) paminėtini: abejoné „,abejojimas“, malonė, sarvanés: Vieną dalukę dėjo an durų, kitą užmetė an nabašnyko, o trečią užmetė an 3arvonés Plut., vakardnés: Prieš veseilią būna vakaronės Ut. Iš vakaro (prieš vestuves) būna vakaronės Ig., vilionė ,,viliojimas(is)*: Usima su visokiom vilionėm — ka tik pinigą iš kitų iš- traukt Vikv. Su priesaga -onius, -ė tegirdėtas būdvardis geltdėnius, -ė: Tas geltonius jurginas gražei auga Vilkv. 15. -ūnas, -ūnė; -ūna. Su priesaga -ūnas , mot g. -ūnė, daugiausia yra varto- jami veiksmažodiniai nomina agentis, pvz.: gériinas „mėgstantis daug gerti, girtuok- lis“: Tokia gėrūnų giminė, tai nieko i neturi Gs., lepiinas „„išlepėlis“, rijūnas „rijikas“, pagyrūnas ,,pagyras“,, pataikūnas ,,pataikautojas“, pavydūnas ,,pavyduolis*: Nereik būt tokiam pavydūnui Zal., pėrėjūnas || perėjūnas, ristūnas „žirgelis“ (d.) Plv., žinū- nas „žinovas“. Iš jų išsiskiria malūnas nj. Iš būdvardžių ar skaitvardžių padarytų su priesaga -ūnas, mot. g. -ūnė, paminėtini plačiau pažįstami daiktavardžiai: dykiūnas: Nieks nenor laikyt ty dykūnų Plv., dra- sūnas, pirmūnas nj. Iš šių priegaide išsiskiria didžiūnas ,,didikas“. Daiktavardinis darinys yra galiiinas: Įveikė didžiausius galiūnus Gs. Čia dar paminėtini du bendri- niai žodžiai: karaliūnas (ps.), perkūnas. Priesaga -ūnas plačiai pažįstama tikriniuose varduose (pavardėse ir iš pavardžių kilusiuose vietovardžiuose), pvz.: Dapkiinas, Gailiūnas Grš., Milčiūnas, Miliūnas, Tamošiūnas, Balčiūnai k. Vlkv., Rėčiūnai k. Kbr. Jie, kaip matyti, yra kirčiuojami tvirtaprade priegaide, nors pasitaiko kirčiuojamų ir tvirtagališkai, pvz., Bradūnas pvd. Alvt. Su priesaga -ūnė daiktavardžių paminėtini du žodžiai su tvirtaprade priegaide: alkiiné, viršūnė, bet galūnė. Su priesaga -ūna girdėtas zvogūna scom. „plepys, zvoga“: Nusibosta ma tas zvo- gina Gs. 16. -ainas, -a, -ainis, -ainé. Su priesaga -ainas teZinomas tik būdvardis apvalainas, -a „apvalus“: Apvalainas, kap žirnis Vlkv. Šalia apvalainas kartais pasakoma ir apvalainis, -é. Su priesaga -ainis yra tarméje naujai atsiradusių daiktavardžių, pvz.: saldainis | saldainé, sausainis. Su -ainė paminėtini: ašakainė: Per kara gerai bo ir asakainé duona su ašakomis Grš., molainé ,,molyné*: Aplink mus daugiau molainé Alvt., pakarainé: Ta ju mer- gaité tikra pakarainé pajodZarga, visur karstosi Grl., plepatainé „plepys“ Alk., Silainé ,,prie smėlio žemė (kur būta šilo)“, Ragainė mst., telekainé ,,suaudusi sriuba“: Šiandien tai jau visai iš kukuliy telekainé pasidarė Bubl., abaZainé: Tur bit, negerai duoną nukepét — tokia ZabaZainé (trupa, negardi) Gs. Kaip iš pavyzdžių matyti, Sie su priesaga -ainé daiktavardžiai yra sudaiktavardéjusi moteriškoji būdvardžių giminė. 17. -iena, -ienas. Su priesaga -iena daugiausia yra daiktavardžių gyvulių mėsai vadinti, pvz.: antiend, aviena, jautiena, paršienė, žąsiena. Čia priskirtina ir: gyvulie- na: Aš tos gyvuliends nė po akių nekenčiu Ss., žmogiena: Kas čia žmogiena smyrda? Vv. 169 Taip pat nemažai priesaga -iena yra vartojama javų augtajai vietai žymėti, pvz.: avižiena, dobiliena, kvietiena, rugiena. Dar yra su -iena ir įvairios reikšmės žodžių, pvz.: mėnesiena, naujiena, pirmiena „pirmas kartas“, §vieZiena „visa, kas šviežia; šviežia mėsa“: Jam bile tik SvieZie- na Gs., Zardiena „buvusio žardžio vieta“. Visi čia duotieji pavyzdžiai, nors ir rečiau, kirčiuojami ir priesagoje (aviZiena, mėnesiena). Su priesaga -ienas tėra šie daiktavardžiai: balžienas, blakstienas, kamienas ,lie- muo (medžio)“. 18. -ienis, -ienė. Priesaga -ienis, mot. g. -ienė, tėra vieninteliame retame žo- dyje (būdvardyje) draiskaliénis „,,sudriskęs, suplyšęs“: Draiskaliėčnei marškinči Vlkv. Apsiavus tokiom draiskaliéném puspančekėm Gs. Daiktavardžiuose priesaga -ienė yra gana glačiai vartojama. Kirčiuojama ji su tvirtaprade ir su tvirtagale priegaide. Tvirtagalés priegaidės priesaga -iéné daugiau- sia reiškia kai kuriuos valgius bei patiekalus, pvz.: bulviėnė „bulvių sriuba“, gruč- kiéné „,gručkų sriuba“: Gručkiėnė vienam kvepia, kitam smirda Plv. Gručkienės privirė, o niekas jos nenor Gs., krustiéné ,,grusty miežių kruopos ar iš jų sriuba“, lapiéné „lapų sriuba“, obuoliéné „obuolių košė“, paiitiené Gs. || pautiėnė: Seniau saky- davo „,pautičnė“, o dabar jau ,kiauSiniéné* KzR., sausiéné „sausų bulvių toks val- gis“, tarkiéné „tarkuotų bulvių košė“, Zirniéné „Žirnių sriuba“. Be to, yra vienas kitas su niekinamos reikšmės atspalviu tokių žodžių, kaip: gai- Zeliené | gaižaliėnė Alk. „rūgštus valgis, gaižalas“: Jų duona vis tokia gaižaliėnė neišrūgus, neiškepus Brt. Tokia gaiželičnė tas jos viralas Brt., grūdiėnė „grūdimasis, spūstis“: Manai, ka per tokią grūdičnę gali ką pamatyt Zvr. || griideliené : Negali prieit — baisi grūdeličnė Kt., gurguliené „prasta sriuba“: Ka gurguličnės neprigur- guliuoja, tai kap nevalgęs tas senis Gs., kamsaliéné „kamštis, spūstis“: Te tokia kam- šaličnė, ka nė eit nesinori Alk., maišatiėnė „maišatis“, makaliéné „jovalynė“ Gs., pairiėnė „netvarka“ Brt., vakariéné. Su tvirtaprade priegaide priesaga -iené vartojama kai kuriuose žodžiuose moterims bei žmonoms ir gyvulių patelėms vadinti, pvz.: dėdienė, karalienė, vilkienė (ps.), Antanienė ,,Antano žmona“, Joniené, Petrienė, Bylienė, Kaminckienė. Iš pirmosios kirčiuotės vyrų pavardžių sudarytos moterų pavardės kirčiuojamos ne priesagoje, pvz.: Dapkiinienė, Linkiiniené, Petraitienė. Pridėjus priesagą -ienė prie u kamieno dviskiemenių žodžių, dažniausiai susidaro priesaga -uvienė; bendriniuose žodžiuose, pvz.: dėdžius: dėdžiuvienė, kailius : kai- liuvienė, puddzius : puddžiuvienė, tūpkus : tūpkuvienė „kuri tupinėja, tūpčioja“; pavardėse, pvz.: Balanius : Balaniuviené || Balanienė, Butkus : Būtkuvienė, Četinius : Čefniuvienė Ūt., Sefikus : Sefikuvienė, Šalčius : Šalčiuvienė Grl., Šniččkus : Sniec- kuvienė Būbl., Šaūkščius : Šaūkščiuvienė Ūt., bet Katilius : Katilienė Gs. KpllIr (N. Ūta, Pašlavantis ir kt.) seni žmonės ir moterų pavardėse vietoje Ik -uvienė, -ienė pasako su -ė, pvz.: Mikušaūckė, Paplaūckė. 19. Įvairios su priebalsiu -n- priesagos. Be jau aprašytųjų, pasitaiko po vieną kitą žodį dar ir kitų su priebalsiu -n- priesagų, pvz.: a) -enys. Tai kai kurių daugiskaitinių daiktavardžių priesaga, pvz.: kėpenys, krėkenys „tik ka apsiveršiavusios karvės riebus tirštas pienas“, smėgenys. 170 b) -uonys, -uonia. Priesaga -uonys yra bene tik dviejuose žodžiuose vietoje rečiau vartojamos -uonis : gyvuonys (gyvuonio) || gyvuonis, geluonys (gėluonio). Su priesaga -uonia || uoné paminėtina ir upė Sūduonia || Sūduonė Ldvn. c) -enija : nešėnija ,,mada, nešenė“: Nešėnijos greit mainosi Gs. d) -ekšnis : ožėkšnis bot. „„Evonymus“: Ožėkšnei, tur būt, dirvose auga Vilkv. e) -ukšnis : šermūkšnis: Ka šermūkšnių (uogų) yr, tai kitais metais kviečių bus Plv. f) -urna : pikčiūrna , kas labai piktas, susiraukėlis“: Nekibik to pikčiūrnos Gs. g) -tena : rietenos ,,riejimasis, barniai“, sviltenos „Ssvilėsiai“ : Sviltenom iš tolo aci- duoda Gs. h) -enčena : skrebeiičena ,,apskretėlis, apsileidėlis“: Ot kokia ta šeiminykė skre- befi¢ena Br. X. Priesagos su -p- -opas, -a. Tai būdvardinė priesaga. Su ja yra tik keletas pavyzdžių, kiti, nors ir nėra tarmei svetimi, bet labai retai pavartojami. Pavyzdžiui, žinomesni tėra: dešim- teriopas, -a „dešimtį kartų toks“: Giriasi gave deSimteriépa derlių Vikv., dvejopas, -a „dvejoks“: Davė dvejėpų valgių Gs. Be to, plg. prieveiksmius: Dvejopai moka rašyt — stačei ir gulščei Gs. Dešimteridpai i šimteridpai atlygino Žal. XI. Priesagos su -r- I. -ra, -(s)ras. Su priesaga -ra yra vienas kitas įvairios reikšmės daiktavardis, pvz.: kaitra „karštis“, kimbra „sudžiūvėlis, sunykėlis“: Ta kumelė per žiemą tikra kimbra pasidarė Būbl., skiedra. Būdvardinė priesaga -ras, mot. g. -ra, yra benykstanti— pareinanti į — rus prie- sagą (žr. toliau). Žinomesni tėra šie būdvardžiai: gūdras, mišras, tikras, ž)dras. Taip pat yra vienas kitas dar ir kitų kalbos dalių su priesaga -ras pavyzdys, pvz.: nasrai: Kat i nasrai — kap kokio žiėvanasrio! ,.labai garsiai rėkauja“ Gs. Su priesaga -sras, mot. g. -sra, būdvardžių žinomas tik timsras: Timsra kumelė „tamsiai ruda bei raudona“ Gs. Taip pat ir daiktavardžių su -sras tėra tik gaisras. 2. -rus, -i. -rus, mot. g. -ri, yra, palyginti, gana gyva būdvardžių priesaga, nustelbianti priesagą -ras, pvz.: aitrūs, aštrūs, ėdrūs, gudrūs, judrūs (be to, plg. Jūd- rė upl. KzR), kaitrūs: Beržinės tai kaitrios malkos Plv., kantrūs, sukrūs „gerai susuk- tas“: Sūkrūs siūlai geriau laiko Gs. 3. -ara, -aras. Su priesaga -ara paminėtini, pvz.: vasara, žaižara || žaižaras Vikv. || žiežera Gz. , kas staigaus, pikto būdo, pikčiurna“: Neliesk to žaižaros Gs. Priesaga -aras taip pat nėra gausi. Paminėtini tik : stūgaras ,,kotas, stiebas“: Dobi- lų galvutės nuėstos, tik stagarai like Gs., stūbaras „stiebas, stagaras“: Ko stovi kap stabaras sustingęs, nepasijudini Gs., vakaras, žūgaras Gs., VIkv. | žūbaras Gs., Nm. „stambus žabas“. Apie Naująją Ūtą iš senų žmonių teko nugirsti afitaras, kataras, kuriuose priesaga, gal būt, yra -taras. 4. -eris, -erys. Su priesaga -eris yra vienas kitas įvairios reikšmės ir darybos jp kamieno žodis, pvz.: plėperis „1. plepys, plepus žmogus“: Baisi plėperis ta boba ‘Gs. ,,2. toks tarškantis vežimas“: Sarmata važiuot su tokiu plėperiu Alk. 171 Su -erys težinomi: aserys Kpll || ešerys zan., šemerys: Kartus kap Semerys Vikv.. 5. -orius. Su priesaga -orius pasitaiko vienas kitas hibridas ar svetimos kilmės: nomina agentis, pvz.: dainérius „dainininkas“, drūtėrius ,,stipruolis“: Drūtorius vy- ras buo Būbl., didérius, giedorius. Mot. g. kartais irgi pasakoma: Acirado, mat,. giedėriuvienė Gs. 6. -uras. Su Sia priesaga yra keletas daiktavardžių, pvz. : pumpuras „Žiedo uzuo- mazga“: Isiskleidė ka pumpuras VIkv., skūduras „skurlis“, stūburas „mnugarkaulis“: Negaliu acitiest per stūburą Žal. 7. -uré, -erė. Su priesaga -urė, -eré paminėtini, pavyzdžiui, šie daiktavardžiai: kepūrė, kosurė Gs., Plv. || koseré Vikv. ||goserė Lbv. „gerklė (ppr. niek.)“, skiautu- rė || skiauterė ret.: Raudonas kab gaidžio skiauturė Gs. 8. -urys. Su šia priesaga yra įvairios reikšmės daiktavardžių, pvz.: dūburys ,,ne- didelis gilus ežeras“, gomurys, snūdurys ,,snaudimas, snuda“: Šiltam kambary grė- čiau snudurys ima Plv., stimburys „uodegos dalis be plaukų“, sūkurys ,,verpetas®, ungurys, vyturys: Ankščiausia vyturei parlekia Vlkv. 9. Įvairios su priebalsiu -r- priesagos. Yra darir kitų priesagų su priebal- Siu -7-, pvz.: a) -ris, -rys: gungris „sulinkusi šaka, pritaikyta valties rėmams“: Nedidelė valtis, tai tik su trim gunigreis' VIkv., stuobris || stuobrūs „mulūžusio medžio kamie- nas“: Ko stovi kap stuobrys? Gs., Vygris ez. Klvr. b) -era: klédera „1. iškleręs padargas, 2. suklypes žmogus“: Ka norét iš tokio klederos Gs. ¢) -uris: menturis „tam tikras įrankis košei maišyti“, smagaris || smagurius „smaližius“: Duotum šaukštu i kaktą tam smaguriui, tegu nelenda Žali. XII. Priesagos su -s- 1. -sas, -sa. Priesagos -sas daiktavardžių paminėtini, pvz.: balsas, raupsai: Raupsai būdavo sunki liga Vlkv. Priesaga -sas, mot. g. -sa, pasitaiko viename kitame budvardyje, pvz.: skefsas,. liesas nj. Be to, su priesaga -sa pasakomi bendrosios giminės nomina agentis, pvz.: knépsa „kas nevalgus (pvz., vaikas)“: Duotum, rodos, per nagus tam knépsai (kad nevalgo, o tik knibinéja) Gs., murksa ,,kas paniurgs ir nekalbus®, vépsa ret. „žioplys, iSvépélis“.. 2. -sus, -si. Priesaga -sus, mot. g. -si, pasitaiko budvardZiuose, pvz.: skalsis: Rodos, nemažai gaunam, o visai neskalsūs tie pinigai VIkv., tamsūs: Jie visi tamsaūs veido Gs. 3. -ėsa, -ėsai, -ėsis. Su priesaga -ésa paminėtinas plevésa ,,valkata, nerimtas žmogus“: Sakiau, ka nesusidėk su tuo plevėsa Nm. Su -ėsai pasakoma pelėsai Vlkv., svilésai ,,prisvilimas, sviltenos“ Gs. (dažniau: pelései, svilései). Su priesaga -ésis žinomi: gardésis ,,gardus daiktas, gardus valgis“: Žiūri, ka tik kokį gardėsį nučiupt Gs., griuvėsis, pelėsis, puvėsis. Šių žodžių dažniau vartojama. daugiskaita. Plg. dar: Pelėseis a puvėseis aciduoda — vis tas pac VIkv. 172 4. -esys, -esis. Su priesaga -esys paminėtini žodžiai: a) abstraktai: bildesys „„bildėjimas“, elgesys, ilgesys; b) konkrečių daiktų vardai: debesys, triobesjis „tro- ba, pastatas“, bet édesis „ėdalas“: Kas čia per valgis — kiaulių &desis Plv. XIII. Priesagos su -š- 1. -šė. Su priesaga -šė pasitaiko vienas antras moteriškosios giminės tam tikros niekinamosios reikšmės žodis, pvz.: hébsé „senelė, boba“, mefrkšė „prasta mergaitė ar mergina“: Ale ir iždykę tos mefksés Nm., nabūkšė (: sl. nabagas) „vargšė“: Ką darys nabakšė — tur ait Vinkš. 2. -išius. Tai gana gyva bei dari ir aprašomosioms tarmėms, ypač kapsams, charakteringa priesaga. Ji pažymi asmenis, turinčius tam tikros neigiamos ypatybės, pvz.: godišius ,,kas godus“: Negali prisotįt tokių godišių Gs., mergisius ,,mergininkas®, kiaulišius ,,nemandagus, apsileidęs, kiauliškas žmogus“, kvailišius „apykvailis, pus- kvailis“, nuogišius ,,nuogalis“: Kap jiem i našalta tiem nuogišiam? Plv., vagišius „„vagilius“. Plg. dar pavardes Juodišius Brt., Martišius Pjv. 3. Įvairios su priebalsiu -š- priesagos. Pasitaiko dar, nors retai, ir kitų su priebalsiu -$- priesagų, pvz.: a) -šas: dripšas „,sudribėlis“, niekšas. b) -Sius: dripšius: Eina kap koks dripšius Gs. c) -aša: Lašaša „dešinysis Jiesios intakas“ Šil. Čia reikėtų priskirti ir neaiškios kilmės žodį kuridusas „ryšulys“: Visi isikraustė- me iš mašinos su savo visais kuūdušais Grš. XIV. Priesagos su -t- 1. -(s)tas, -(s)ta. Su priesaga -tas, mot. g. -ta, pirmiausia minėtini kelintiniai skaitvardžiai, pvz.: pefiktas, šėštas, deviūitas: Jis giminė kab deviūtas va nduo no ki- sieliaus VlIkv. Ši priesaga plačiai vartojama neveikiamiesiems būtojo laiko dalyviams sudaryti, pvz.: gdutas, mūštas, paliktas, palieptas, pakištas. Plg.: Seniau sakydavo, kat už vieną musta dešimc duoda nemuštų Br. Su priesaga -fas yra ir būdvardžių, pvz.: baltas, lémtas „neblogas“: Uz nelémti tie laikai Gs., rimtas, ristas „žirgas“ (d.), šaltas. Daugelis šios rūšies darinių yra subūd- vardėję būtojo laiko neveikiamieji dalyviai. Su priesaga -tas yra įvairios reikšmės ir kilmės daiktavardžių, pvz.: grąštas, kal- tas, kraiitas, lieptas, plūoštas: Gavau plūoštą (daug) pinigų Žal., ruoštas : Savo rūoš- tu mes ir paragįsim Gs., sietas, šlaitas. Priesaga -fa vartojama moteriškosios giminės daiktavardžiams sudaryti, pvz.: gelta „geltligė“: A ne gelta serga, ka toks ižgeltęs? VIkv., jtosta, lakta „1. prie avi- lio ar paukščių inkilo skylutės lentelė išlėkti ir parlėkus nutūpti, 2. kartys, kur viš- tos užlekia tupėti“, našta, pluta, sruta (ppr. dgs. srūtos), Aista „dešinysis Širvintos intakas“ Brt., Penta ,,deSinysis Novos intakas“ Grs. Su priesaga -stas yra keliolika daiktavardžių, pvz.: kraiistas (ppr. dgs. kraiistai) „smulkus kilnojamas-kraustomas daiktas“: Pilni kampai visokių kraūstų Gs., kūp- stas, pagrėpstai ,,pagrébstai, sugrėbtieji nusitaršę javai laukuose“: Javus suvežėm, tik pagrėpstai liko Alk. 173 Po k priesaga -stas, mot. g. -sta> -§tas, -šta, pvz.: lūkštas : Ledas plonytis — kap kiaušinio lūkštas Žal., minkštas, -a. 2. -(š)tė. Su priesaga -tė pasitaiko keletas daiktavardžių, pvz.: gniūštė ,,sugniauz- ti pirštai; suspaustas saujoje gabalas“: Gniūštė jau kap vyro Vlkv, Pataikė su gniūš- te sniego tiesiok į kaktą Gs. Sudžiūvus kab gniūštė Gs., grįštė „specialiai susuktas ir surištas linų pluoštas“, kifptė ,,mergina su nukirptais plaukais“: Oi kokia špėtna ma ta kifpté Alk., pasdsté „vežimo sėdynė“, prijuostė. Su priesaga -Štė tėra žodžiai: bėpštė || bopsé ,,boba (menk.), bobelka““, rėkštė „rek - stė, rekštė“ Klvr., Laikštė „dešinysis Šešupės intakas“ Kps. 3. -(s)tis. Priesaga -tis vartojama daugiausia moteriškos giminės (vns. kilm. -ies) abstraktams sudaryti, pvz.: gaištis „gaišatis, gaišimas“, grauštis ,,grauzimasis, širdgėla“: Kai užeina grauštis, tai neturiu kur dėtis Bgt., grūstis ,,grudimasis®, įtartis „įtarimas“: An jo krito įtartis Gs., kliūtis ,kliuvimas, kliuvinys“, klotis „,pasiseki- mas“: Palinkėjo geros klotiés Vlkv., mirtis, papjūtis „vargas“, paspirtis „parama, pagalba“, pažintis, pragaištis „rūpestis, pražuvimas“: Tik pragaištis su tom vištom Žal. Su priesaga -tis yra ir konkrečios reikšmės moteriškos giminės daiktavardžių, pvz.: gniduštis || gniūštis: Suspaudé su gniauštim (gniūštim), kap su replėm Plv. Toki trumpučei— tik per gniauštūtę Gs., kartis, klėtis, nytis (ppr. dgs. nytys), padėtis „padėjimas“: Tų daiktų dauk, o nėr geros padėtiės Gs., pėntis, skiltis, svirtis, žid- tys „1. nasrai, 2. staklėse audimo dalis“. Su priesaga -tis vyriškos giminės (vns. kilm. -čio) daiktavardžių paminėtini: daiiktis, kamštis, keltis „kojos pėdos viršaus aukštoji vieta“, lafiktis „prietaisas siū- lams lenkti“, raikštis (<raištis), ramstis ,,su kuo pasiremiama“, sdmtis. Su priesaga -stis (-štis) tėra keletas moteriškos giminės (vns. kilm. -ies) daik- tavardžių, pvz.: nuotarstis | nuotarstis Plv. „įtarimas, apkalbėjimas“, rūkštis, sprūs- tis ,,„grūdimasis, spaudimasis“: Tų žmonių dauk — baisi sprūstis AZB. Šios rūšies darinių kartais pasitaiko ir vyriškosios giminės (vns. kilm. -čio), pvz., slenkstis. 4. -(š)tus. Priesaga -tus tėra tik viename kitame daiktavardyje ar būdvardyje, pvz.: lytūs || lietūs Brt., glitūs, -i „lipnus, slidus“: Tie grybai toki glitūs PIv. Su pridėtiniu prieš -fus priebalsiu š, kuris po K, g, p yra kilęs iš s, t. y. su priesaga -štus (<-stus), paminėtini: baikštūs „bailus“, baukštūs ,,bailus, baugus“, darpštūs „darbus“, grakštūs ,lankstus®, kruopštūs, rūkštūs, šmaikštūs: Šmaikštūs ka bota- gas Gs. 5. -ata. Su priesaga -ata kiek daugiau yra bendrosios giminės nomina agentis, paprastai, niekinamosios reikšmės, pvz.: pliaūškata ,,plepys, niektauza“, rizata „kas rizena, juokiasi, rizentojas*: Nustok tu, rizata! Žal., šipata ,,kas vis šaiposi“, zibata „kas vis krykščia ir zibatauja“: Jam patinka toki zibatos Gs. Be to, su priesaga -ata yra įvairios kilmės bei darybos konkrečios ir abstrakčios reikšmės vienas kitas moteriškosios giminės daiktavardis, pvz.: data, pliūkata „purvynė“: Negali ižbrist — baisi pliūkata Alvt., sveikata, sarmata. 6. -atis. Su priesaga -atis (vns. kilm. -ies) pasitaiko veiksmažodinių moteriško- sios giminės daiktavardžių, pvz.: gaišatis ,„,gaišimas“, maišatis „,sumišimas, sąmyšis, maišymasis“: Užė karai, maišatis, i tep likau Vlkv. 174 Atskirai paminėtinas pilnatis, -ies (-čio) || pilnatjs ,,pilnoji mėnulio fazė“: Jau pac pilnatys Gs. | 7. -eta, -etas. Su priesaga -efa pirmiausia paminėtini konkrečios reikšmės daiktavardžiai, pvz.: kūpeta „nedidelis šieno kūgis“: Boba kap kūpeta “stora' Gs., skėpeta ,,skara, skarelė“, §érpeta ,,atplaisélé, odos atsiplūšojimas“: No to vėjo rankos vienų šėrpetų Nm. Priesaga -eta yra ir kuopiniuose skaitvardžiuose dvéjeta, tréjeta, kėtverta, pen- keta... ir kéleta, kurių vyriškoji giminė yra: dvėjetas, kėtvertas, tréjetas, peiiketas..., kėletas. 8. -ėtas, -a. Priesaga -ėfas, mot. g. -éta, vartojama būdvardžiams sudaryti. Daugiausia su šia priesaga sudaromi būdvardžiai iš ė kamieno daiktavardžių ir reiš- kia pagrindinio žodžio ypatybių turėjimą, pvz.: duobėras „su duobėmis“: Duobė- tas kelias — kap tu ir išvažiuosi? Gž., košėtas puodas Grš., kremzlėta || kremzliūuota mėsa Gs., pūslėti delnai Gs., raukšlėtas veidas, sdulėta diena, skrybėlėtos || skrybė- liūotos mergos Nm., žolėti ,,su žolėmis“: Šįmet labai žolėti linai — nebus ko raut Plv. Pasitaiko vienas kitas su priesaga -ėtas būdvardis, padarytas ir iš kitų kamienų daiktavardžių, pvz.: debesėtas || dažn. debesuotas || debesiūotas dangus Vikv., kdu- “«“ X lėta mėsa Grš., molėta ,,molinga* žemė, vasaréta „šilta, graži““ diena Gs. 9, -otas, -ota. Su priesaga -otas, mot. g. -ota, daugiausia sudaromi būdvar- džiai iš o kamieno daiktavardžių, pvz.: barzdotas ,,su didele barzda“: Dabar vėl į mada atė barzdėti vyrai Gs., galvétas „geros galvos“ žmogūs Gs., gyslotos || gys- luotos (ret.) rankos Gs., kuprotas vaikas, miglota diena, putotas: Smaikei važiavom, tai net putėtas „,labai sušilęs“ arklys VIkv., rasédtas langas, iikanota diena. Sudaromi su priesaga -otas ir iš kitų kamienų daiktavardžių, pvz.: dievotas ,,pa- maldus, dievobaimingas“, pilvotas „su dideliu pilvu“: Kai pagirdai, tai pilvėtas veršiuks Žal. Atskirai paminėtinas dugalotas „didelis, greit užaugęs“: Augalotas tas jų vaiks Nm. Be to, čia priskirtinas ir Laukščiotas „Jiesios intakas“ Sil. Priesaga -ota pasitaiko pavardėse, pvz.: Aisrota, Būlota. Su svetimos kilmės priesaga -avotas, mot. g. -avota, pasitaiko vienas kitas sko- liniy ar hibridų, pvz.: durnavotas „puskvailis, apykvailis“, kiaul(i)avotas „,kiauliš- kas“: Na, ir kiauKi)avėtas tu! Gs. Pastarajame pavyzdyje gali būti ir lietuviškos darybos sudėtinė priesaga. Plg. priesagą -ava. Panašios kilmės bei darybos yra ir vietovardis Šilavotas Prn., KzR. 10. -otė. Su priesaga -otė paminėtini daiktavardžiai: mazgété „skuduras sumazgotiems indams šluostyti“: Ta jų merga tai jau paskutinė mazgėtė (labai pa- sileidusi) Gs., mergiotė ret. „vidutinio amžiaus mergina“, nešiotė „vaikų auklė — nešiotoja“: Aš pas juos už nešiotę buvau Vlkv. Veiksmažodiniuose dariniuose čia gal būtų tiksliau laikyti priesaga -tė, 11. -uotas, -a. Su priesaga -uofas, mot. g. -uota, pirmiausia sudaromi būd- vardžiai iš a kamieno daiktavardžių, pvz.: kalnuotas: Apė Vištytį kalnūoti laukai Vlkv., languotas audimas, mėšlūotos kojos, miltuotas maišas, sviestiotas peilis. 175 Sudaromi su priesaga -uotas būdvardžiai ir iš kitų kamienų daiktavardžių, pvz. : debesuotas Grš. || debesiūotas dangus, dederviniuotas veidas, oZitotas „,kaprizingas“ vaikas, skrybėliuota ,,su skrybėle“ mergina, plunksnuotas ,,plunksnu prisivėlęs“ mai- Sas, skauduliūotos ,,su skauduliais“ rankos, vyžuotas: Seniau vyžuoti (vyžoti) vaikš- čiodavo Vlkv. 12, -ytis, -ytė. Aprašomosiose tarmėse ši priesaga dažniausiai turi skirtingą nuo literatūrinės kalbos priegaidę — tvirtagalę, išskyrus miestelio vardą Vištytis. Priesaga -ytis, paprastai, vartojama labai mažiems bei jauniems gyviems pa- darams ar mažiems daiktams vadinti, pvz.: antytis (dažn. ančiūkas), bliūdytis, bro- lytis, plaukytis, Sunptis, žąsytis, Priesaga -ytis turi ir pabrėžiamos maloninės reikšmės. Ši reikšmė ypač ryški sudėtinėse mažybinėse priesagose. Pasitaiko su priesaga -ytis, mot. g. -ytė, vienas kitas ir būdvardis, pvz.: mažytis, mažutytis: Plaukyčei toki mažutyčei Alvt. (Čia yra ir sudėtinė priesaga -utytis). Mažybinės ir maloninės reikšmės moteriškosios giminės daiktavardžiams su- daryti vartojama priesaga -ytė, pvz.: akjté, mamytė, mamulpté (čia priesaga -ulytė), mergytė, žuvytė. Kitokios reikšmės bei darybos yra mazgjté ,lazdelé, prie kurios rišami siūlai pradedant austi“, vaZyté ret. ,,veZimas (veiksmas)“ Vilkv. Priesaga -ytė kartais pasakoma ir tikriniuose, ypač moterų, varduose, pvz.: Marytė, Onytė. Pavardėse priesaga -ytė liaudies kalboje kapsų seniau nebuvo var- tojama, o buvo vartojama daugiausia priesaga -ūtė. Zanavykų kai kuriose pavardė- se šalia kitų priesagų pasitaikanti -ytė, pvz.: Kuraitytė Grš., Rimosaitjté ib., Žiūrai- tjté Zvr., vartojama dukterims oficialiai, rimtai, viešai pavadinti. 13. -aitis, -aitė. Vyriškosios giminės priesaga -aitis mažybiniams daiktavar- džiams sudaryti nėra labai mėgiama — pasakoma, pavyzdžiui: aržuolaitis, grįžuo- laitis: Aržuolaitis, grįžuolaitis, viršuj mėnuo teka (linas žydi) Ss., gaspadoraitis (psn.), kepalaitis, veZimaitis. Dažniau vartojama moteriškosios giminės mažybinė priesaga -aité, pvz.: eglaité, kiaulaitė, kumelaitė, mergaitė, niekotaitė Būbl., obelaitė, pušaitė. Kaip matyti iš pavyzdžių, šios rūšies dariniuose priesagos -aitis, -aitė yra kir- čiuojamos tvirtagale priegaide ir tuo skiriasi nuo literatūrinės kalbos. Taip kir- čiuoja dabar kapsai ir iš dalies zanavykai. Senasis kirčiavimas visur aprašomosiose tarmėse dar yra išlikęs vyrų pavardėse (žr. toliau) ir viename kitame vietovardyje, pvz., Keklaitis ,,Jiesios intakas“ Iš.: Kekljs ,,Rudés intakas“ Vv. Priklausomybinės ar kitokios reikšmės žodžių su priesaga -aitis, mot. g. -aitė, paminėtini: aukštaitis, giminaitis, jaunikaitis (mot. g. neturi), karaliūnaitis (pasa- kose), našlaitis, žemaitis. Priesaga -aitis vartojama, ypač zanavykų, ir vyrų pavardėse, pvz.: Jokūbaitis, Kalvaitis || Kalvaitis, Kuraitis, Vaičiulaitis. Reikia pastebėti, kad kai kurios su prie- saga -aitis pavardes tarmėje linkstama trumpinti, pvz.: Brazaitis — Brazys, Meks- raitis — Mėkšras, arba pakeisti kita priesaga, pvz.: Parsditis — Paršiūkas, Mer- gaitis — Mergėlis. Mergaičių bei netekėjusių moterų pavardėse priesaga -aitė liaudies kalboje nėra įprasta — šiam reikalui pasakoma, paprastai, su priesaga -ūtė. Dabar pasitaikanti šalia kitų priesagų ir -aitė, pvz.: Bartkaité (: Bartkus) Grš., Jablonckaité Vikv., Jus. kaitė Nm., Kazlauckaitė Grš., vartojama rimtai, viešai vadinant. Plg. XIV 12. 176 Su priesaga -aitė atskirai paminėtini žodžiai savditė nj. ir tarndité psn., neturin- tieji mažybinės bei maloninés reikšmės. 14. -ietis, mot. g. -ieté, nors ir nėra labai įprasta, bet su ja pasakoma, pvz.: gi- minietis, kaimiétis. Kilmei, gyvenamai vietai pažymėti, šalia kitų tos reikšmės prie- sagų, kapsai ir zanavykai pavartoja ir -ietis, -ietė, pvz.: kauniėtis, šakiėtis, vilkaviš- kiėtis, vilnietis ,,Kauno, Šakių, Vilkaviškio, Vilniaus miesto ar apylinkės gyvento- 44 jas“, Su priesaga -ietis, -ietė paminėtini ir žodžiai aviété, vokietis || dažn. vokietys: Va- dinam: „,vokietys“ i „prūsas“ Gs. 15. -utas. Su priesaga -utas yra keletas" konkrečios reikšmės daiktavardžių, pvz.: @Sutas „arklio uodegos ar karčių plaukas“, degūtas „iš beržų žievių deginant gautas tepalas“: Smirda kab degūtas Br., kalakūtas, riešutas: Kietas kap riešutas Vikv. Su priesaginiu ilguoju -ū- yra kaimo vardas Opsriitai = Obšrūtai Plv. 16. -utis, -utė. Su priesaga -utis sudaroma kai kurie, dažniausiai bendrosios giminės, nomina agentis, pvz.: barškūtis, ,,barskalius, barškalas“: Nustok, jau nu- stok tu, barškūti! Plv., jieškūtis „ieškotojas“: Ar jau pamatei tu, jieškūti? Gs., pliuš- kūtis ,,pliuskis, nerimtas žmogus ar vaikas“, purškūtis „kuris greit supyksta ir purkštauja“, tauškūtis ,,plepys, tauškalius“, traukūtis „susitraukėlis““. Su priesaga -utis yra ir kitokios konkrečios reikšmės žodžių, pvz.: barškūtis „barškalas, barškynė“: Vaikam tai bile tik koks barškūtis Žal., likūtis „liekana“, pinūtis „šakų (pinučių) tvoros lazda“ || pinūčei „šakų tvora“, spurgūtis: Pravertė blakstienas, o vė spurgūčei, pūlių yra Būbl., sukūtis „įrankis pančiams sukti“, ži- būtis ,,zibantis daiktelis bei žaislas“, traukūtis bot. „traukas, gyslalapis“. Čia paminėtini ir: kridukutis „Sukrešėjęs kietas daiktas“, slogūtis „per miegą slegiantis slogulys“, vasarūčei ,,vasariniai kviečiai“. Priesaga -utis, mot. g. -utė, plačiai yra vartojama mažybine ir malonine reikšme (daiktavardžiuose ir būdvardžiuose), pvz.: alūtis, kampūtis, lytūtis || lietūtis Ss., vaikūtis, zuikutis; avūtė, dukrūtė Grl., galvūtė, girūtė, karvūtė, lapūtė, rankūtė, ša- kūtė; didūtis, -ė: Auk didūtis, būk greitūtis (sakoma vaikučiui) Gs., gerūtis, -ė, grei- tūtis, -ė: Adbėga greitūtė (apie pelę) Alvt., jaunūtis, -ė, mažūtis, -ė, silpnūtis, -ė, žemūtis, -ė. Plg. dar: Svočiūte, pumpuriūte, graži tavo kepuriūtė (d.). Alvt. Buvo diedutis ir bobūtė (ps.) Alvt. Ainam polkūtę sušokt KzR. Nor laukūčių (laukan) ait mergėlė Vikv. Priesaga -utis, -uté yra vartojama ir berniukų ‘ar nevedusiy vyrų ir mergaičių ar merginų pavardése, paprastai, tada, kai tėvo pavardė yra -a, -o, -u kamienų su kamiengalio priebalsiu k, g, pvz.: Marcinkūtis Kbr., Mickūtis Dkš., Paplauc- kūtis Kps., Ramanauckūtis Vlkv., Tarnauckūtis Grš. (: Marciūkus, Mickus, Pa- plauckas, Ramanauckas, Tarnauckas). Taip yra vadinami vaikai ir familiariai suaugusieji nevedę vyrai. -utė vartojama daugiau tik kpllr (Pašlavantis, Garliava, Išlaužas) šnektoje: Juocnukūtė, Mickūtė, Mikalauckuté, Peckūtė, Repečkūtė, Striupkūtė'?. Pavarto- jama ir zanavykų, pvz.: Bartkūtė Būbl., Grš., Jablonckūtė Plb., Kazlauckūtė Grš. '1 Naujosios Ūtos kapinėse 1957 m. antkapyje užrašyta Mickevičutė. i2, Leksikos tyrinėjimai 177 Čia priesaga -utė (ir -ukė) vartojama daugiausia mažoms dukterims vadinti, bet pasakoma ir suaugusioms merginoms. Su priesaga -utė atskirai paminėtina: béduté || béda „vežimas su dviem ratais“: Važiuosim su bėdutė Br., imkūtė „įėmimas siuvant“: Imkutės reikėjo įsiūti, būtų gražiau stovėję Grš., žibūtė „žibuoklė“. 17. -ūtė. Priesaga -ūtė su prieš ją esančiu minkštu priebalsiu aprašomosioms tarmėms yra būdinga mergaičių bei netekėjusių moterų pavardėse, sudarytose iš visų kamienų vyrų pavardžių, pvz.: Blažiūtė, Eidikiūtė, Glyčiūtė, Jakubauckiūtė, Luišiūtė, Šilingiūtė, Šniečkiūtė, Viltrakiūtė, Žieviūtė, Žukauckiūtė: Blažys, Eidikys, Glytas, Jakubauckas, Lūišis, Šilingas, Šniččkus, Viltrakis, Žievys, Žukauckas. Kai kur, pvz., apie Daukšius ir kt., ji yra vienintelė mergaičių bei merginų pavardžių priesaga. Mergaičių bei netekėjusių moterų pavardėse priesagos -aitė, -ytė aprašomosioms tarmėms nėra įprastos bei liaudiškos, daugiau ar mažiau žinomos iš dokumentų ar raštų, vartojamos viešai, oficialiai vadinti. Bendrinių žodžių su priesaga -ūtė, -aičiūtė (sudėtinė priesaga) tegirdėta iš pa- sakų: karalaičiūtė „,karalaičio duktė“: Sykį apsirgo karalaičiūtė Kps., karaliūtė „karalaitė“: Ta karaliūtė jam i sako Kbr. 18. -astis, -astas. Su priesaga -astis (vns. kilm. -ties || -¢io) paminėtini: gyvas- tis „gyvybė“: Nesigaili nė savo gyvasties, nė sveikatos VIkv., nérimastis ,,neramumas, nėrimas“: Kai viena lieku, nėrimastis ima Gs., pykastis „pyktis, piktumas“. Su priesaga -astas minėtinas gyvastas ,,sveikata“: Toks čia jau jo gyvastas Gs. 19. -estis, -estys. Priesaga -estis (vns. kilm. -ties || -čio) vartojama nedauge- lyje žodžių (daiktavardžių), pvz.: gailestis, lūkestis „Jaukimas, viltis, ilgesys“, mo- kestis, rūpestis. Vietomis seni žmonės tuos pačius žodžius pasako ir su priesaga -estys, pvz.: Mokeščei bo dideli ĄžB. Bereikalingas tik ripestys Pašl. Kartais aprašomosiose tarmėse pasitaikančios formos mėkesnis, rūpesnis yra naujos. 20. -ysta, -ystė. Šalia priesagos -ystė kiek rečiau aprašomosiose tarmėse, pa- prastai, ta pačia reikšme senesnių Žmonių vartojama ir priesaga -ysfa'“. Žodžiai (daiktavardžiai) su šia priesaga sudaromi iš daiktavardžių ir būdvardžių. Iš daiktavardžių sudarytų su priesaga -ysta žodžių paminėtini: gaspadorysta (sl.): Plati gaspadorysta „didelis kolūkis“ VIkv., martysta ,,martavimas®, mergysta ,,mérgavimas®, naslysta ,naslavimas®, Selmysta (sv.) ,,blogas, šelmiškas darbas“, tarnysta „tarnyba“, Zmogysta „Žmogaus pavidalas“: Miega Zmogysta „vilkas, pa- sivertęs — persirengęs žmogum“ (ps.) VšR. Acirado Zmogysta ,,menkas žmogelis“ Vikv. Sudaryty daiktavardžių su priesaga -ysta iš būdvardžių, pavyzdžiui, yra: dur- nysta (sl.), jaunysta, kvailysta, maZysta „mažumas, mažumė“, senystd „senatvė“: Ka nor an senystos ramei pagyvėčia Gs. 15 Apie Griškabūdį ir kt., kiek pastebėta, abi priesagos vartojamos bemaž lygiagrečiai, tik išsiskiria atskiri žodžiai, pvz., girdėta tik Zmogysta ‘Zmogelis, vargšas'. Apie Pašlavantį sakoma jaunystė, draugystė, bet senysta. 178 Plačiau už priesagą -ysta vartojama tarmėje priesaga -ystė. Šios priesagos daikta- vardžiai, paprastai, yra abstrakčios reikšmės. Jie žymi daugiausia abstrakčią pa- grindinio žodžio ypatybę. Sudaromi iš daiktavardžių ir būdvardžių. Daiktavardžiai su priesaga -ystė sudaromi daugiausia iš daiktavardžių, pvz.: draugfstė ,,draugavimas®, galvazudysté ,,uzmusimas, nužudymas“: Per karą galva- žudšščių ir visokių prasikaltimų pasitaikydavo Gs., godulfstė „godumas“, kaimi- nystė, kiaulystė ,,kiauliškas darbas“, melagjsté „melas, melavimas“, moterysté: Prėmė moterystés stoną „ištekėjo“ VIkv., tinginjsté ,,tinginiavimas*, vaikystė „vaiko amžius“. : Pasitaiko daiktavardžių su priesaga -ystė padarytų ir iš būdvardžių, pvz.: jaunystė „jaunatvė“, puikystė „puikybė, puikumas“. Iš būdvardžių, turinčių priesagą -ingas, padarytų su priesaga -ystė daiktavardžių tepavartojamas kartais tik milaširdingystė || mielaširdingystė „,mielaširdingumas, gailestingumas“: Neturi jokios milaširdingystės Plv. 21. Įvairios su priebalsiu -t- priesagos. Dar yra keliolika įvairių su prie- balsiu # priesagų, pasitaikančių viename kitame žodyje, pvz.: a) -atė: gyvaré: Tikra gyvité ta metigiščia Kt. b) -etė: aketé kp. || eketé zan., raukėtė ,susiraukélis, pikčiurna“: Neik arty pre tos raukétés ,,piktos kumelės“ Alk. c) -ėtis: erškėtis || arskétis kpll. d) -etys: reketjs „tam tikras įtaisas rugiams kulti“ Gs. e) -yta: klipyta „išklypėlis, šlubis“: Eina kap koks klipyta Žal. f) -itas: vietovardis Alvitas || Elvitas: Iš Elvito parsirito, iš Virbalio parsirado Gs. g) -uotė: vaZiuoté: Graži vaziudté ,,vezimas ir pakinklai“ Vlkv. h) -enta: serbenta: Serbeiitos vienos raudonos, kitos juodos Alvt. i) -inta: Širvinta „kairysis Šešupės įtakas“ Nm. y) -ykštis, -ė||-ykščias, -a: pernykštis, -é | ret. pernykscias, vakarykštis, -ė || vakarykščias**, -a, vaivorykštė ,,Jaumés juosta“. J) -iščias ||-ištis, -ištys; -iščia: vaikiščias || vaikistPs || vaikištis Grš., Vikv. „Vaikigalis“, mefgiščia Grš., Gs. ,,paauglé mergaitė“. k) -uistas: liguistas, -a, „šiek tiek ligotas“, mieguistas, -a ,,susnudes, apsiblau- sęs““. . I) -ūkštis: bjaurybiiikstis Dkš., vaikiiikstis ret. Vlkv., varliiikstis DkS., vel- niūkštis Gs. XV. Priesagos su priebalsiu -v- 1. -(s)vas, -(s)va. Su priesaga -vas yra šiek tiek daiktavardžių, pvz.: nafvas, pilvas, plovai ,,plova* Ūt., pūrvas kpl (dažn. purvynas), stdvai „staklių šonai“: Stuk- stuk stovai — devintdvai, viršuj gaidžei gieda (vargonai) Gs. Kiek daugiau su priesaga -vas, mot. g. -va, yra būdvardžių, pvz.: blaivas || blaivūs, gyvas, kreivas, lerigvas, palvas, šleivas „kleivas, klišas“: Gražus, tik šleivas, kreivas i kuprotas (iron.) Plv. Priesaga -va vartojama moteriškosios giminės daiktavardžiams sudaryti, pvz.: dirva, džiova „1. džiūvimas“ : Nė džiovos, nė pagados nėr Būbl. ,,2. tbc liga“, galva, 16 Apie Griškabūdį ir kai kur kitur labiau įprasta yra pernykštis, bet vakarykščias. 12* 179 krūva, pieva, plova „liūnas, klampynė“: Plovom tie (užakę) ažerėlei vadinami Ut., sparva. Čia paminėtinas ir gréva scom. ,,nerangus dramblotas žmogus“: Kur Sic gréva pasipainios, tai jau gero nebus Gs. Tokios grévos tai jau kab gyvas nemačiau Kt. Būdvardžiams sudaryti dar yra vartojama ir priesaga -svas, mot. g. -sva, kuri čia reiškia tamtikrą laipsnį, atitinkantį priešdėlio apy- reikšmę, pvz.: gelsvas, -a „apygelsvis“: Uždė vainikėlį an gelsvų kaselių (d.) ĄžB., juosvas „apyjuodis“, melsvas „apymėlynis“, raiisvas „truputį raudonas, apyraudonis“, rėsvas „apyretis“: Šimet resvi rugučei Plv., rūsvas „truputį rudas ar raudonas“, žalsvas „apyžalis“. 2. -(s)vė. Su priesaga -vė paminėtini daiktavardžiai: gėrvė, plėvė: Kai virini pieną, paskui usideda plėvė Vlkv., smarvė, virvė. Su priesaga -svė tėra žodis Idisvė: Vieni sako „Jaisvė“, kiti — „Jliuosybė“ Gs., Raūsvė „,kairysis Šešupės intakas“ Gž., Plv. 3. -vis. Priesaga -vis nėra dažna. Pasitaiko ji kai kuriuose senesniuose ar nau- jesniuose daiktavardžiuose, pvz.: kdlvis, kirvis, be to, ateivis, -ė || dažn. ateivy's. -ė: Pilna čia visokių ateivių Žal., kareivis. 4. -avas, -ava. Su priesaga -avas, mot. g. -ava, yra tik vienas kitas būdvardis, pvz.: lindvas, -a „lino žiedo spalvos, melsvai žydras“, atsiradęs, gal būt, pagal sve- timos kilmės žodžius ruZavas, -a, vyšniavas"", -a „vyšnios spalvos“, be to, Liubdvas mstl. Klvr. Daugiau yra su priesaga -ava darinių — moteriškosios giminės daiktavardžių, pvz.: baūdžiava, gūniava „ganyba; ganykla“: Avis atiduodam kitur an giniavos Gs. Prasta čia toj pievoj ganiava Žal., kiauliava „kiauliškas darbas“, pdiniava, pj- liava „duoklė“, velniava ,,velnyné, velniškas reikalas“. Be to, čia paminėtini ir vietovardžiai Sasnava, Garliava. Dar čia paminėtini su priesaginiu -/- prieš -ava (su priesaga -liava) pora žodžių: rinkliava, mėzliava „davimas pinigų, kai yra kam renkama, pavyzdžiui, seniau per vestuves“. 5. -ovas, -ovė. Su priesaga -ovas, mot. g. -ovė, yra keletas asmenis reiškiančių daiktavardžių, pvz.: gėrdvas „kuris daug geria; girtuoklis“: Gerkit gerkit, gėro- vėlei (d.) Alk., palydovas ,,palydas, lydėtojas“, sugulovas „nelegalus vyras“, vado- vas, valdovas, Zinévas. Priesaga -ové, be aukščiau minėtuose pasitaikan&iuose žodžiuose, dar yra jvai- rios reikšmės kai kuriuose kituose daiktavardZiuose, pvz.: daržovė, rankové, se- novė, stiprové „tvirtovė“: Senovéj didelė bė čia stiprove Ut. 6. -tuvas, -tuva. Su priesaga -tuvas yra keleta daiktavardžių įnagiui bei įran- kiui žymėti, pvz.: grieptūvas „javams griebti įrankis, griebtukas“: Mare, kudė ne- pasiėmei grieptūvo; būtų geriau griept? Vlkv., karštūvai „mašina vilnoms karšti“, mintuvai „prietaisas linams minti“, purkštūvas nj., skiltuvas „įnagis ar titnagas ugniai įskelti“: Seniau vyrai skiltuvus nešiojosi Bgt., šdutuvas. Pasitaiko su priesaga -fuvas vienas kitas bendrosios giminės nomina agėntis, pvz.: grauštūvas „graužėjas, graužikas“: Eik eik tu, grauštūve! Plv., nepaitivas || nepaeitūvas „kas labai nerangus — nepaeina“, šiktūvas „kuris vis priteršia“. Su moteriškosios giminės priesaga -tuva tėra -Zinomas tik vienintelis sietuvd „plati ir gili upės vieta; sūkurys“: Pakliuvo sietuvdn i nuskendo Nm. „"Y Plg. P. Skardžius, Lietuvių kalbos žodžių daryba, p. 379. 180 7. -tuvis, -tuvė. Priesaga -tuvis pasitaiko daiktavardžiuose, reiškiančiuose įrankių ar indų pavadinimus, pvz.: grūstūvis ,,grūdiklis“: Piestos nėr, tik grūstūvis Alk , koštūvis ,,su kuo kas, pavyzdžiui, pienas košiama“, muštūvis | muštūvas Klvr. „įtaisas (indas) sviestui mušti“. | Daug plačiau vartojama moteriškosios giminės priesaga -fuvé. Su šia priesag1 yra žodžių, reiškiančių įnagius ar apyvokos daiktus, pvz.: bruktuvė, milštuvė | melš- tuvė, sėtuvė ,,pintinė grūdams (javams) sėti“. Vienas kitas žodis pasitaiko ir kitokių reikšmių, pvz.: rietuvė ,,ko nors, pavyzdžiui, malkų, prikrauta aukšta eilė“ Alk. Priesaga -tuvės (daugiskaita) plačiai vartojama iškilmėms, šventėms ar šiaip apei- goms vadinti, pvz.: įkurtūvės, išleistūvės, keltūvės: Anryt būna keltūvės (per ves- tuves) Ig. Jaunasis duoda saldainių, šnapso, tai skaitosi tų keltūvių Ig. Po keltūvių greit skirstosi namo Ig., lauktivés „laukimas ar už tai gautos dovanos“, pabaiktii- vės, skerstūvės, sukaktūvės. 8. Įvairios su priebalsiu -v- priesagos. Be išvardintų dar pasitaiko kai kurių kitų su priebalsiu -v- priesagų, pvz.: a) -atvė: amžinatvė „amžinybė“: Dabar mažai kas tiki į amzinitve VIkv., se- natve. b) -yvas, -a: senyvas, -a Bubl., VIkv., nevaljvas, -a „nešvarus, netvarkingas“ Bibl, Zal., ankstyvas, -a || ankstybas, -a Pasl., vėlyvas, -a || vėlybas, -a Pal. Plg. 1 2. c) -uva': sesuva kp II, Suva, Valciuva ,kairysis Sasnos intakas“ Ss., Igl. d) -uvis: liezuvis, lietuvis, -é nj., ret. — dažn. lietuvjs, -ė. e) -lyvas, -a: tai slaviška priesaga, pvz.: gédljvas, -a ret. | dažn. sarmatlivas, -a, supratlyvas, -a ,,supratingas®. XVI. Priesagos su priebalsiu -z-, -ž- Su priebalsiu -z- pasitaiko viena kita apyretė priesaga su daugiau ar mažiau nie- kinama reikšme, pvz.: l. -erza: kevėrza ,kas žemas, nevikrus“ (mįslės žodis): Kiūrza kevėrza visą lauką apkeverzavo Vikv., plepėrza „,plepys“ Gs. 2. -ėzas: vaikėzas ,,vaikezas, vaikpalaikis“: Prisirenka tokių vaikėzų — tuoj i pešasi Plv. 3. -ozas: vaikidzas ,,vaikezas“, valkijozas Gs., Vilkv. || valkiézas Grš. „kas visur eina, valkiojasi, valkata“. 4. -ūzas: pilviizas, -ė „kas su dideliu pilvu, pilvazas“. Su priebalsiu -ž- neigiamos ar niekinamos reikšmės tėra priesaga -uža | -uZas vieninteliame žodyje raiguža || raigužas „nerimta, nerami, smarki mergina“: Ko ta raiguža tę po medžius karstosi? Alk. Su priebalsiu -ž- yra priesaga -užis, mot. g. -užė, vartojama kartais mažybiniams ir maloniniams daiktavardžiams sudaryti, pvz.: brolūžis, tėtūžis || tėtūšis, mergūžė ret. || dažn. mergužėlė. Daugiausia su priesaga -užis pasitaiko žodžių tautosakoje, pvz.: Aš dangūžy žibėsu Kbr. Te tau šiūbūžę, vyniok kojužės, duos dievulis gerus metus — pirksiu kurpužės (d.) Alvt. į 18 Dėl šios priesagos susidarymo žr. P. Skardžius, Lietuvių kalbos žodžių daryba, p. 381. 181 Kitos (ne mažybinės) reikšmės žodžių su priesaga -užis tėra drabūžis „drapana“. Dar čia paminėtini žodžiai bažnytūžė „protestantų bažnyčia“, kunigūžis ,,protes- tantų kunigas“, kurie irgi yra ne mažybinės, bet bemaž tam tikros menkinamosios reikšmės??, C. APIBENDRINAMOJI PRIESAGINĖS VARDAŽODŽIŲ DARYBOS APŽVALGA : Išnagrinėję kapsuy-zanavyky tarmių vardažodžio darybą su priesagomis pagal ju priebalsį, dar nors trumpai apZvelgsime kai kurias atskirų kalbos dalių priesagas bei su jomis vardažodžio darybą, kartu duodami ir trumpą funkcinę kai kurių prie- sagų klasifikaciją. Ši apžvalga, |galima sakyti,| yra] ankstesniojo skyriaus tam tikras apibendrinimas. Čia paliečiamos tik kai kurios aprašomosiose tarmėse plačiau žino- mos priesagos. Daugelis jų nieku nesiskiria ir nuo literatūrinėje kalboje vartojamų priesagų. | Pačioje pabaigoje suminėsime keletą aprašomosiose tarmėse ar atskirose jų šnek- tose vartojamų, bet literatūrinei kalbai nebūdingų priesagų, tuo pačiu duodami ir kai kurių išvadų. I. Kai kurios daiktavardžių priesagos I. Priesagos daiktavardžių, padarytų iš daiktavardžių a) -ukas, -ukė, -elis, -elė, -élis, -ėlė, -ytis, -ytė, -utis, -utė, -ūtė, -aitis, aitė, -užis, -užė r Su šiomis priesagomis yra padaromi iš daiktavardžių kiti daiktavardžiai, va- dinamieji mažybiniais ir maloniniais, pvz.: namūkas, paršiūkas, mokytojūkė Grl., viščiūkė Vikv. || vištūkė Grl., vaikėlis, dobilėlis, aguonėlė, šunyjtis, duonjté mergytė, vaikūtis, lapūtė, vežimaitis, pušaitė, brolūžis, kurpūžė. Čia priskirtinos ir sudėtinės priesagos, pvz.: -eliukas, -eliukė, -užėlis, -užėlė: aukseliūkas Grl., grybeliūkas Grl., brolužėlis, mergužėlė. Be to, priesagos -ukė, -ūtė (po minkštojo priebalsio) ir, gal būt, šiuo atveju nau- jai atsiradusios -aitė, -ytė yra vartojamos mergaičių pavardėse, pvz.: Šliumpūkė Grl., Trumpūkė Šil., Biliūtė, Luišiūtė, Senkiūtė, Bartkaitė ret.,nauj., Ziiraitjté (: Šliūmpa, Trūmpa, Bilius, Lūišis, Senkus, Baftkus, Žiūraitis). b) -iškis, -iškė, -ietis, -ietė, -inis, -inė, -okas, -okė Daiktavardžiai su šiomis priesagomis yra padaromi iš vietovardžių ir reiškia dažniausiai asmenis, iš kur nors kilusius ar kur nors gyvenančius, pvz.: alytiškis, -ė, kauniskis, -ė, vilniškis, -ė; kauniėtis, -ė, vilkaviškiėtis, -ė; vilniétis, -ė; alksnėninis, -ė, didvyžinis, -ė, pilviškinis, -ė; kauniokas, -ė, prieniokas, -ė. Kartais yra pavartojamos be kokio aiškaus reikšmės skirtumo kurios nors dvi, trys ar net keturios čia minimos priesagos. Pavyzdžiui, apie Pašlavantį (Prienų raj.) sakoma: kauniškis ir kaunidkas, prieniškis ir prieniokas, šilavotiškis ir Silavotinis. Apie Vygreliūs (Kalvarijos raj. ) atskiruose žodžiuose ta pačia reikšme girdėtos ketu- rios priesagos, pvz.: gražiškiėčei, kalvarijinei || kalvarijiėčei, virbališkei, vištyčio- '* Abudu paskutinieji žodžiai buvo vartojami seniau, kalbant apie protestantų religiją. 182 kai. Tačiau reikia pažymėti, kad iš vietovardžių su priesaga -išk- (Pilviškiai, Plūtiš- kės, Vilkaviškis) negali būti padaryti daiktavardžiai su priesaga -iškis, -ė, Su šiomis aukščiau minėtomis priesagomis pasitaiko vienas kitas daiktavardis ir kitų reikšmių, pvz.: vyriškis, moteriškė, tėviškė, aviété, berniokas. c) -ūkštis, -ūkštė, -ėzas, -ozas, -ūzas Su šiomis priesagomis padaromas iš daiktavardžių vienas kitas daiktavardis, ku- riuo pažymimas tam tikrų daiktų ar asmenų paniekinimas bei pažeminimas, pvz.: vaikiūkštis, varliūkštė, velniūkštis, vaikėzas, vaikidzas, valkijozas „valkata“, pilvii- zas ,,kas su dideliu pilvu“. d) -inė, -ydė, -udė; -ynas, -ynė Su priesagomis -inė, -ydė, -udė daiktavardžiai, padarytiiš kitų daiktavardžių, žymi dažniausiai vietą, kur yra kas laikoma, dedama ar pan., pvz.: drūskinė, mėsinė, ar- klyde, alūdė || alinė, pelūdė. Su priesagomis -ynas, -ynė daiktavardžiai, padaryti iš daiktavardžių, dažniausiai reiškia pavadinimą vietos, kur yra gausu vienos rūšies daiktų. Pvz.: aržuolynas, pusy- nas, skiedrynas, dilgėljnė, kelmynė, moljne. e) -ienė, -uvienė Daiktavardžių priesaga -ienė, paprastai, turi dvi reikšmes. Su tvirtaprade prie- gaide arba nekirčiuota priesaga -ienė žymi žmonas arba gyvulių pateles, o su tvirta- gale — valgių bei patiekalų vardus, pvz.: brolienė, dėdienė, Jonienė, Paulduckienė, vilkienė (ps.); bulvičnė, kiaušinienė, lapiéné, obuoličnė, Zirniéné. Daiktavardžiai, padaromi su priesaga -iené iš u kamieno dviskiemenių daiktavar- džių, gauna formą -uvienė, kuri, paprastai, pažymi,. kieno kas žmona yra, pvz.: kailiuviené, puodžiuvienė, Būtkuvienė, Senikuvienė. Žinoma, pasitaiko (darybos ir reikšmės) išimčių, pvz.: darkūčiuvienė: Iš jos menka kriaučka — tikra darkačiuvienė Gs. 2. Priesagos daiktavardžių, padarytų iš būdvardžių a) -ybė, -enybė, -umas, -uma, -ysta, -ystė, -atvė Su kai kuriomis šių priesagų (-ybė, -ysté) daiktavardžiai (galybė, draugysté)- gali būti padaromi ir iš daiktavardžių, bet daugiausia yra sudaromi iš būdvardžių. Daiktavardžiai su šiomis priesagomis reiškia abstrakčius daiktus, pvz.: saldy- bė, tamsybė, retenybė, saldimas, tamsūmas || tamsuma, senysta, jaunystė || jau- nysta, senatvė. b) -imas, -uomenė Pasitaikantieji daiktavardžiai, padaryti iš būdvardžių su priesagomis -imas, -uomené, reiškia asmenų būrį bei grupę, tam tikrą kolektyvą ar pan., pvz.: jauni- mas, jaunūomenė, 3. Priesagos daiktavardžių, padarytų iš veiksmažodžių Nemaža aprašomojoje tarmėje yra priesagų, su kuriomis yra padaromi daiktavar- džiai iš veiksmažodžių. Daiktavardžių, padarytų iš veiksmažodžių, reikšmė dažniau- siai yra susijusi su veiksmažodžio, iš kurio jis padarytas, veiksmu. 183 a) -ėčios, -iklis, -yklė, yklės, -ynė, -tukas, -tuvas, -tuvis, -tuvė Su šiomis priesagomis iš veiksmažodžių sudaryti daiktavardžiai dažniausiai reiškia padargus bei įrankius, pvz.: akėčios, kopėčios, taikiklis, laidyklė, šaudyklė, svarstyklės, birbynė, $vilppné, plaktūkas, skaptūkas, dūrtuvas, mintuvai, koštūvis, muštūvis, bruktuvė, kultuvė || kūltuvė. b) -ėjas, -ėja, -ikas, -ikė, -klys, -slys, -snys, -snė, -tojas, -toja, -vis, -vė Su šiomis priesagomis daiktavardžiai padaromi daZniausiai vieni iš būtojo kartinio, kiti iš bendraties kamieno ir reiškia nomina agentis, pvz.: audėja, gynėjas (rečiau ginėjas), ėdikas, kūlikas (rečiau kulikas), kirtikas (kartais kirtėjas), ryklys, turklys, kvieslys, rėksnys, verksnjs, verksnė, pilstytojas, pilstytoja, skaitytojas, pra- eivis. c) -alas, -inys, -esys, -ėsiai (-ėsis) Su šiomis priesagomis padaryti iš veiksmažodžių daiktavardžiai dažniausiai reiš- kia veiksmo rezultatą, pvz.: jovalas ,,1. kas sujaukta, suvelta, 2. kiaulių buza“, vi- ralas, grindinys, siuvinys, elgesys, liūdesys, griuvései || griuvėsis, pelėsei || pelėsis. d) -imas, -ymas Daiktavardžiai, padaryti iš veiksmažodžių su priesagomis -imas, -ymas, dažniau- siai rei¥kia veiksmo pavadinimą ar patį veiksmą, turi taip pat neretai konkrečią ar kitokią reikšmę. Su priesaga -ymas padaromi iš bendraties su formantu -y-ti (skaityti, taisyti), o su -imas — iš visų kitų būtojo kartinio laiko veiksmažodžių, pvz.: ddymas, sakymas, maišymas „1. veiksmas, 2. užmaišyta duonai tešla“, pūdymas ,,1. veiksmas, 2. dykas, pūdomas laukas“; bėgimas, metimas, ūžimas, arimas ,,1. veiksmas, 2. ore”, veži- mas „1. veiksmas, 2. ratai“. II. Kai kurios būdvardžių priesagos 1. Priesagos būdvardžių, padarytų iš būdvardžių a) -okas, -oka, -ukas, -ukė, -ytis, -ytė, -utis, -utė Šios būdvardžių priesagos yra mažybinės ir maloninės; su jomis būdvardžiai yra padaromi iš būdvardžių, pvz.: šaltokas „,apyšaltis“, trumpokas „apytrumpis“, juo- dūkas, -ė, mažiūkas, -ė, mažytis, -ė, mažūtis, -ė. b) -inis, -inė, -iškas, -iška, -ingas, -inga Su šiomis priesagomis būdvardžiai padaromi dažniausiai iš daiktavardžių. Pasi- taiko su kai kuriomis šių priesagų būdvardžių, padarytų ir iš būdvardžių, pvz., saldi- nis, -ė. Priesaga -inis, -iné turi kelias reikšmes ar bent skirtingus reikšmės niuansus. Daz- niausiai ji nurodo, kas iš kurios medžiagos yra padarytas (auksinis, medinis). Plačiau žr. BIX 10. Priesaga -iškas, -a dažniausiai pažymi panašumą, tinkamumą, paskirtį ar priklau- somybę, pvz.: bobiskas, -a, pūsakiškas, -a, vyriškas, -a, žiėmiškas, -a, vokiškas, -a. 184 Su priesaga -ingas, -a būdvardžiai daugiausia reiškia ko nors daug turėjimą, gausumo bei daugumo ypatybę, pvz.: gailestingas, -a, galingas, -a, laimingas, -a, miltingas, -a, naudingas, -a, pinigingas, -a. 2. Priesagos būdvardžių, padarytų iš daiktavardžių „ėtas, -ėta, -otas, -ota, -uotas, -uota, -uistas, -uista Šios priesagos vartojamos būdvardžiams iš daiktavardžių sudaryti. Pažymėtina, kad būdvardžiai su priesaga -uotas, -a padaromi dažniausiai iš « kamieno daiktavar- džių, o su priesaga -otas, -a iš 0 kamieno daiktavardžių (plg. plaukuotas, barzdotas); būdvardžiai su priesaga -étas, -a sudaromi dažniausiai iš ¢é kamieno daiktavardžių (plg. skylétas), tačiau visais šiais trimis atvejais aiškaus nuoseklumo aprašomosiose tarmėse nėra. Su šiomis priesagomis sudarytieji būdvardžiai reiškia išviršines, matomas ypaty- bes. Šių ypatybių pamatą sudaro atitikamai tie daiktai ar dalykai bei sąvokos, ku- rių vardo šaknis bei kamienas paimtas būdvardžiui sudaryti. Pvz.: duobėtas, -a, raukšlėtas, -a, kuprotas, -a, miglotas, -a, sviestuotas, -a, mieguistas, -a, liguistas, -a. 3. Priesagos būdvardžių, padarytų iš veiksmažodžių -tas, -ta, -onas, -ona, -svas, -sva Su šiomis priesagomis būdvardžiai padaromi iš veiksmažodžių, Jie dažniausiai pažymi spalvos ar temperatūros ypatybes. Be to, priesaga -svas, -a pažymi nelygina- mojo laipsnio reikšmės silpnesnį (žemesnį) laipsnį. Pvz.: baltas, -a, šaltas, -a, karštas, -a, šiltas, -a, geltonas, -a, raudonas, -a, juosvas, -a, gelsvas, -a. III. Kai kurios būdingesnės daiktavardžio priesagų reikšmės Čia, neliesdami darybos, dar atskirai suminėsime kai kurias būdingesnes apra- šomųjų tarmių daiktavardžio priesagų reikšmes. Pagal priesagų reikšmę aprašomųjų tarmių daiktavardžiai, pavyzdžiui, yra: 1. Padargų bei įrankių vardai -ukas“: švilpūkas „,švilpynė““, žindūkas -tukas: peštūkas „įrankis kiaulės šeriams pešti“, plaktūkas -lys : grėblys, kablys -alas : barškalas ,,barSkutis®, skambalas -klas : afrklas, pjūklas -ynė : birbynė, laidynė, stovynė „tas : grąštas, kaltas 2. Vietų pavadinimai -udė : alūdė „,alinė“, pelūdė -ykla : gulykla, karšykla, maudykla -mė : gelmė, tankmė -uma : giluma, sekluma, žemuma -inė : alinė, bulvinė, daržinė -ynas : aržuolynas, karklynas, medynas 185 -yné : durpynė, kupstynė, molynė -iena : avižiena, dobiliena, kvietiena 3. Veiksmo rezultato pavadinimai -alas : jovalas, verpalai, viralas -lys : padélys, pasélys -ena : gaišena, skurdena, stipena -inys : grindinys, pirkinys, puvinjs, radinys -snys : kąsnys, sieksnps, Zinksnys -ėsis : (ppr. dgs.) degései, griuvései, puvései -tė : gristé, gniiisté 4. Abstrakty vardai -ybė : galybė, kantrybė, lygybė -ulys : godulys, troškulys į -umas : baltūmas, kanirūmas, šviesūmas -ata : sarmata, sveikata -ysta, -ystė : jaunysta || jaunystė, kvailysta || kvailystė -ava : pdiniava, velniava 5. Asmenų užsiėmimo pavadinimai -inykas (-ininkas) : bitinykas, darbinykas, rastinykas -orius : daindrius, giedorius IV. Kai kurios išvados Nors aprašomosios tarmės yra Ik pamatas, tačiau jose pasitaiko priesagų varto- jimo skirtingų nuo Ik atvejų. Šiokių tokių skirtingo vartojimo atvejų pasitaiko ir tarp aprašomųjų tarmių, patarmių bei šnektų. Keletą tų skirtingo vartojimo atvejų ar panašių dalykų čia ir suminėsime. 1. Vietoje priesagos -ininkas aprašomosiose tarmėse plačiau yra tariama -inykas. Kapsai vartoja dažniausiai tik -inykas, o zanavykai šalia -ininkas pavartoja ir -iny- kas (darbinykas). Apie Naująją Uta pasako ir -inikas (pulkinikas). 2. Vietoje Ik būdvardžių priesagos -yvas, -a zanavykai ir kapsai vartoja ir priesagą -ybas, -a (ankstybas). 3. Kai kurių ja kamieno daiktavardžių lk priesagą -snis aprašomosiose tarmėse atitinka priesaga -snys, pvz.: sieksnys, žinksnys. 4. Lk priesaga -imas, -a būdvardžiuose artimas, tolimas dažniausiai tariama -ymas, -a: artymas, tolymas. 5. Kapsų II rytinių šnektoje plačiai vartojama mažybinė daiktavardžių priesaga -iké, pvz.: kačikė, pelikė, skarikė, viščikė. Ši priesaga minėtoje šnektoje vartojama ir mergaičių pavardėse, pvz.: Brundzikė, Varkalikė. 6. Zanavykai ir kapsai II rytiniai mergaičių pavardėse dažnai vartoja ir priesagą -ukė, pvz.: Bernotūkė, Kuraitūkė, Matulaitūkė, Šliumpūkė. 7. Kapsai visose mergaičių pavardėse dažniausiai vartoja tik priesagą -iūtė, pvz.: Byliūtė (: Byla), Luišiūtė (: Lūišis), Senkiūtė (: Senkus), Žvirbliūtė (: Žvirblys). 186 8. Daugelis aprašomųjų tarmių priesagų yra čia iš seno pažįstamos, tik viena kita naujai paplitusi; plg., pvz.: -ykla (kirpykla, siuvykla), -ija (Aukštaitija, Kaunija, Zanavykija). 9. Apskritai, aprašomųjų tarmių priesagos yra lietuviškos, tik labai nedaug pasi- taiko ir svetimos kilmės, tačiau dabar jau Ik įtakoje ir tos pačios nėra tvirtai išsilai- kiusios; plg., pvz., -inyčia : langinyčia || langinė. HMEHHOE CY®®UKCAJIbHOE CJIOBOOBPA30OBAHHUE B IOBOPAX KAMCOB H 3AHABHKOB TO; CEHKY C Peswome B pa6ore caenan OGiuHpHbIė aHaJIiH3 HMEHHOTO cy(dHKcasbHOrO CJIOBOOGpa- 30BAaHHSA B TOBOpaxX KallCoOB H 3aHABHKOB, KOTODEIe JIEIVIH B OCHOBY JIHTOBCKOTO JTepaTypHoro si3bika. XapakKrepH3YioTC1 cyOOĖOHKcaJibHbIe o6pasopanus ¢ CYyO)- (hukcamu -yba, -ybas(-a), -ybė, -enybė, -inyčia, -očius, -očiuvienė, -uočius, -uočiuvienė, -da, -das, -odas, -ėzdas, -ozdas, -ga, -gas, -gys (—ė), -ingas (- ė), -ju-, -ija, -ijas, -tojas(-a), -auja, -ojus, -ka, -kas, -kis(-ė), -(s)kus, -(s)kuvienė, -ikas, -ikė, -okas, (-a); okas(-ė), -ukas, -ukė, -uka, -tukas, -inykas || -ininkas, -iSkas(-a), -iškė, -(s)las. -(s)lys (—ė), -lius, -lus(-i), -ala, -alas, -alis (-¢), -alius (ė), -aliuviené, -elis(-el¢), -inte- lis(-ė), -elys, -ėlis, (-ėlė), -utélis(-¢), -umélis, -élius, -éliuviené, -ėlė, -olius, -oliuviené, ~olé, -ula, -ulas, -ulis (-ulé), -ulys, -aila, -uolius, ~ uolė, -uolys, -(y)kla, -klas, -klė, -klis, -klys, -(s)mas. -(s)mé, -imas, -ymas, -uma, -umas, -(s)na, -(s)nas, -(s)nis, -(s)nys, -(s)nus, -nius, -ana, -anas(-a), -ena, -mena, -sena(-Sena), -ené, -uomené, -éna, -énas; -inas, -inis(-¢), -utinis (-¢), -inys, -yna, -ynas, -umynas, -yné, -onas, -ona, -onis (-onė), -onius(-¢), -ūnas, (-ūnė), -ūna, -ainas(-a), -ainis, -ainé, -iena, -ienas, -opas (-a), -ra, -(s)ras, -rus(-ri), -ara, -aras, -eris, -erys, -orius, -urė, -eré, -sas(-sa), -sus(-si), -ėsa, -ėsai, -ėsis, -esys, -esis, -šė, -iSius, -(s)tas (-ta), -(š)tė, -(s)tis, -(š)tus, -ata, -atis, -eta, -etas, -ėtas (-éta), -otas(-ota), -oté, -uotas(-a), -ytis, -ytė, -aitis (-aité), -ietis (-ieté), -utas, -utis (-uté), -uté, -astis, -astas, -estis, -estys, -ysta, -ysté, -(s)vas (-va), -(s)vé, -vis, -avas(-ava), -ovas, -ovė, -tuvas, -tuva, -tuvis, -tuve, -erza, -ézas, -ozas, -ūzas, -uza, -užis H Ap. B Kone pačoTbi CĮĮeJiaHbi BbIBOJIbi O HMEHHOM CYOOHKCAJIbHOM CJIOBRO06pa30- BaHHH B TOBOpaX KallCOB H 3aHABHKOB.