Lietuvių kalbos lyginamųjų frazeologizmų santykis su aplinka

LEKSIKOS TYRINĖJIMAI LIETUVOS TSR MOKSLŲ AKADEMIJA LIETUVIŲ KALBOS LYGINAMŲJŲ FRAZEOLOGIZMŲ SANTYKIS SU APLINKA K. VOSYLYTĖ Lyginamaisiais frazeologizmais laikome pastovios leksinės sudėties, gramatinės sandaros ir semantikos palyginimus, kurie nėra kuriami bendravimo procese, o vartojami iš atminties kaip kolektyvinės kūrybos formulės. Iš visų frazeologinių vienetų lyginamieji frazeologizmai yra mažiausiai tyrinėti. Nors kalboje jie gana produktyvūs, ilgą laiką apie šį frazeologinių junginių tipą iš viso nebuvo kalbama. Jais mažai domėjosi ne tik tarybiniai, bet ir užsienio kalbininkai. Labai nenuosekliai jie buvo traukiami ir į žodynus. Iki šiol gyvai diskutuojamas ir lyginamųjų frazeologizmų sudėties klausimas. Ar lyginamasis frazeologizmas yra dvinarė struktūra, ar vienanarė, t. y. ar lyginimo objektas įeina į frazeologizmo sudėtį, ar frazeologizmu laikytinas tik pats palyginimas? Sakysime, ar frazeologizmu laikytina juodas kaip aulas, lekia kaip akis išdegęs, ar kaip aulas, kaip akis išdegęs? Šiuo klausimu esama įvairių nuomonių. Vienų kalbininkų manymu, lyginamieji frazeologizmai susideda iš dviejų elementų, yra dvinarės struktūros1, kiti galvoja, kad dažniausiai tik palyginimas sudaro frazeologinį vienetą, rečiau — lyginimo objektas kartu su palyginimu2. Nėra nuoseklumo šiuo klausimu ir žodynuose. Pavyzdžiui, D. Ušakovo „Rusų kalbos aiškinamajame žodyne“ (I—IV t., M., 1935—1940) frazeologizmais laikoma: сидеть как на иголках; как зеницу ока; как две капли воды (похож); как рыба в воде; „Rusų kalbos žodyne“ (I—IV t., M., 1957—1961): быть (сидеть) как на иголках; беречь (хранить) как зеницу ока; как две капли воды; как рыба в воде; „Dabartinės rusų literatūrinės kalbos žodyne“ (I—XVII t., M.—L., 1948—1965): как на иголках; как зеницу ока беречь, хранить и т. п.; быть, чувствовать, вести себя и т. п. как рыба в воде; „Rusų kalbos frazeologiniame žodyne“ (M., 1967): как на иголках; как зеницу ока; как две капли воды; как рыба в воде. Kaip matyti, nėra vienodu- ¹ Žr.: А. Тихонов, Р. Кунгуров. Об устойчивых сравнительных оборотах (в русском языке). — Труды Самаркандского ун-та, Новая серия, № 139, Краткие сообщения, Самарканд, 1964, p. 41—42. Н. Сидорова. Анализ первых и вторых компонентов устойчивых сравнений типа as + прилагательное + as + существительное в современном английском языке. — Ученые записки Вологодского гос. пед. ин-та, т. 28, Вологда, 1964, p. 194—221. И. Чернышева. Фразеология современного немецкого языка, Москва, 1970, p. 48—59 ir kt. ² Žr.: З. Шугурова, Л. Ройзенгон. Основные вопросы изучения сравнительных устойчивых оборотов русского языка. — Материалы конференции „Актуальные вопросы современного языкознания и лингвистическое наследие Ф. Д. Поливанова“. Т. I, Самарканд, 1964, p. 104—107. М. Сидоренко. К вопросу о границах лексического состава фразеологических единиц. — Проблемы фразеологии (исследования и материалы), Москва—Ленинград, 1964, p. 126—130. В. Жуков. Фразеологизм и фразеологическое окружение. — Уч. зап. Московск. областн. педаг. инст. имени Н. К. Крупской, т. 160, Москва, 1966, p. 225—244 ir kt. 7* 99 mo ne tik tarp atskirų žodynų, bet ir viename žodyne. Iš minėtų žodynų vienas principas nuosekliai išlaikytas „Rusų kalbos frazeologiniame žodyne“. Didžiajame „Lietuvių kalbos žodyne“ ilgą laiką lyginamieji frazeologizmai buvo dedami kartu su priežodžiais, mįslėmis ir patarlėmis už stogelio, vadinasi, jų iš viso nelaikyta frazeologizmais. Tik naujausiuose Žodyno tomuose lyginamieji frazeologizmai jau duodami kartu su kitais frazeologiniais junginiais. Šiame straipsnyje nesiekiama visapusiškai išnagrinėti lietuvių kalbos lyginamųjų frazeologizmų. Mūsų tikslas — pabandyti išsiaiškinti kriterijus, kuriais remiantis galima nustatyti ribą tarp lyginamųjų frazeologizmų ir jų aplinkos, ir pagal tą aplinką apibūdinti lyginamųjų frazeologizmų sandarą. Lyginamieji frazeologizmai, kaip ir kiti frazeologiniai vienetai, vartojami tik tam tikrų žodžių aplinkoje. Jų ryšys ir rišlumo su tos aplinkos žodžiais laipsnis esi nevienodas ir priklauso nuo frazeologizmo struktūros ir semantinių bei gramatinių ypatybių. Vienų frazeologizmų leksinė reikšmė ir vartosena yra savarankiška (pvz., lėgų maišas; tinginių maišas), kitų savarankiška tik leksinė reikšmė, tačiau su kitais žodžiais siejami valdymu arba šliejimu (pvz., nulėkti ausis kur, nuo ko), treti neturi savarankiškos leksinės reikšmės ir visada siejami su tam tikros semantinės grupės žodžiais³. Pastarajam tipui priklauso ir lyginamieji frazeologizmai. Su lyginamuoju frazeologizmu glaudžiai susiję žodžiai paprastai išlaiko savo leksinį ir gramatinį savarankiškumą ir neįeina į frazeologizmo sudėtį. Lyginamasis frazeologizmas savo ruožtu taip pat turi tam tikrą gramatinę sandarą ir turinį, tačiau jo reikšmė ir gramatinė funkcija išryškėja tik tam tikros semantinės grupės žodžių aplinkoje. Tvirtai nusistovėjusią laisvos vartosenos leksinių ir gramatinių elementų visumą, kuri nuolatos siejama su frazeologizmu ir be kurios neįmanoma būtų jį vartoti, vadinsime būtina frazeologine aplinka. Aplinka kartu su lyginamuoju frazeologizmu sudaro pastovią lyginamąją konstrukciją ir yra kalbos sistemos vienetas. Kadangi lyginamasis frazeologizmas yra glaudžiai susijęs su aplinka ir prasme, ir gramatine sandara, todėl kartais sunku nustatyti paties frazeologizmo leksinę sudėtį. Ne visada aišku, sakysime, ar lyginimo objektas sudaro lyginamojo frazeologizmo aplinką, ar jis įeina į frazeologizmo sudėtį. Tokiu atveju reikia lyginamosios konstrukcijos komponentus panagrinėti funkciškai ir semantiškai, t.y. nustatyti gramatinę funkciją ir leksinę reikšmę. Pavyzdžiui, lyginamosiose konstrukcijose plepa kaip buza nedavirus, tauškia kaip drignių apsėdęs veiksmažodžiai plepa, tauškia yra glaudžiai susiję su palyginimais, tačiau jie išlaiko savarankišką leksinę reikšmę ir veiksmažodinę funkciją, vadinasi, neįeina į frazeologizmo sudėtį, o tik siejami su juo. Savo ruožtu palyginimai kaip buza nedavirus ir kaip drignių apsėdęs čia turi leksinę reikšmę „daug, tuščiai (plepa, tauškia)“ ir atlieka prieveiksmio funkciją. Konstrukcijose girtas kaip maišas, pasileidęs (išdykęs, išlepęs) kaip ubago paršas frazeologizmais laikytina kaip maišas, kaip ubago paršas, nes būdvardžiai ar būdvardinės reikšmės dalyviai girtas, pasileidęs, išdykęs, išlepęs turi savarankiškas leksines reikšmes ir atlieka būdvardžio funkciją, o palyginimai atlieka prieveiksmio funkciją ir turi reikšmę „labai (girtas; pasileidęs, išdykęs, išlepęs)“. Taigi čia veiksmažodžiai ir būdvardžiai ar būdvardinės reikšmės dalyviai neįeina į lyginamojo frazeologizmo leksinę sudėtį, o sudaro jo aplinką. 3 Žr. В. Жуков, ten pat. 100 Dabar panagrinėkime tokias lyginamąsias konstrukcijas: kaip būgnais muša „visi labai šneka“: Visa parakvija kaip būgnais muša Slnt⁴. kaip už ausies meta (išmetė, užmetė) „greitai valgo, ėda, geria; išgėrė, suvalgė ką“: Jam tik duok – meta kaip už ausies Kp. Išmeta vakare kruopų puodą kaip už ausies KzR. Mano kiaulė labai greit ėda, kaip už ausies išmeta Upt. Vakare tėvas tą košę išmetė kaip už ausies BsV 264. Kas čia tokiam vyrui – kaip už ausies užmetė, ir gana Skdt. Šiose lyginamosiose konstrukcijose lyginimo objektas yra veiksmažodžiai muša, meta (išmetė, užmetė), tačiau jie čia neturi savarankiškos leksinės reikšmės ir gramatinės funkcijos. Tik kartu su palyginimu šie veiksmažodžiai įgyja tikrą reikšmę, kurią turi lyginamojoje konstrukcijoje. Taigi čia veiksmažodis įeina į lyginamojo frazeologizmo leksinę sudėtį. Visas lyginamasis frazeologizmas atlieka veiksmažodžio funkciją. Tokių lyginamųjų frazeologizmų lietuvių kalboje yra nedaug. Vadinasi, pagrindinis kriterijus, leidžiantis nustatyti lyginamojo frazeologizmo leksinę sudėtį, yra toks: žodžiai, kurie pastoviai susiję su frazeologizmu, neįeina į jo leksinę sudėtį, jeigu jie turi savarankišką leksinę reikšmę ir gramatinę funkciją. Tiek paties frazeologizmo sudėties, tiek ir jo aplinkos žodžiai gali sudaryti sinonimines eiles. Tačiau minėtas kriterijus leidžia ir šiuo atveju juos aiškiai skirti. Palyginkime tokius pavyzdžius: a) kaip [lygu] žaibas „labai greitai, smarkiai (lekia, bėga, dumia ir pan.; nubėgo, nulėkė ir pan.)“: Jis kaip žaibas pargriaudė iš Valkininko Vlk. Lekia lyg žaibas Krtn, Ms. Nuskrido kaip žaibas Ps. Kaip žaibas nupylė Krs. Kap žaibas greitai pardujo Brt. Arklys nusitraukė ir nurūko kaip žaibas per laukus Inš. Nudūmė kaip žaibas Dr. Kaip išsileido (išsimagino bėgti), tai kap žaibas! Knv. kaip padvėsęs „labai pamažu, lėtai, sunkiai (eina, slenka, juda ir pan.)“: Slenk kaip padvėsęs Vdk. Ropas kaip padvėsęs Vkš. Korula (velkasi) kaip padvėsęs Plt. Rėplink kaip padvėsęs, a nemoki greičiau paeiti Vvr. kaip ubago paršas „labai (pasileidęs, išdykęs, išlepęs ir pan.)“: Pasileidęs kaip ubago paršelis Plng. Išdykęs kaip ubago paršelis Užv, Vvr. Išvingęs kaip ubago paršelis Lkv. Išsiraškazijęs kaip ubago paršas Šd. Išlepęs kaip ubago paršelis LTR (Yl). Išpestytas (išpaikintas) kaip ubago paršas PPr357. b) kaip į galvą (galvon, galvos, galvą) daužtas [perdaužtas, duotas, muštas, skeltas] „greitai, skubiai (lekia, bėga; nulėkė, nubėgo ir pan.)“: Bėga kaip galvon duotas Ds. Nubėgo kaip į galvą skeltas Užv. Grigo mergaičių drauge… kaip galvon skelta šauna atgal namulio Vaižg. Bėga kaip galvon muštas J. Jabl. Iškurnėjo (greitai tylomis išbėgo) kaip galvon daužta Vaižg. Lėkė kaip galvos perdaužtas J. Jabl. Lekia kaip galvos pardaužtas Krtn. kaip [lyg] atbulais [išvirkščiais] dantimis „nenoromis (valgo, kramto)“: Valgai kap išvirkščiais dantimis Gs. Kramto lyg atbulais dantim Gs. Pirmosios grupės pavyzdžiuose sinonimines eiles sudaro leksiškai ir gramatiškai savarankiški žodžiai, vadinasi, jie yra lyginamojo frazeologizmo aplinkos komponentai. Antrosios grupės sinoniminiai žodžiai nėra leksiškai nei gramatiškai savarankiški, taigi laikytini paties frazeologizmo komponentais. 4 Sutrumpinimai kaip „Lietuvių kalbos žodyne“. 101 Vienodos sandaros frazeologizmai gali atlikti įvairias funkcijas. Frazeologizmo funkcija labai priklauso nuo jo gramatinės aplinkos. Todėl svarbu nustatyti, kokie žodžiai ir kategorijos sudaro lyginamųjų frazeologizmų aplinką. Dauguma lietuvių kalbos lyginamųjų frazeologizmų atlieka prieveiksmio funkciją, ir tik maža dalis — veiksmažodžio. Prieveiksminės funkcijos lyginamųjų frazeologizmų aplinkos žodžiais esti: 1) veiksmažodis (retkarčiais jį atstojantis ištiktukas ar žodžių junginys), 2) būdvardžio nelyginamojo laipsnio arba bevardės giminės forma, būdvardį atstojanti kalbos dalis — dalyvis, 3) daiktavardžių kilmininkas. I. Prieveiksminės funkcijos lyginamieji frazeologizmai 1. Daugumos prieveiksminės funkcijos lyginamųjų frazeologizmų aplinką sudaro veiksmažodis, retai veiksmažodį atstojantis žodžių junginys ar ištiktukas, pvz.: Giti, gūti į trobą kaip užprašyta (apie ožką) Vd. Dažniausiai aplinkos veiksmažodžiai esti intranzityviniai, reiškiantys judėjimą (pvz., Bėga kap pamazgytas Pls. Parkūrė kaip dūmas namo An.), fizinę ar psichinę būseną (pvz., Sėdi lygiai kumelės pamergys Klt. Stovi kap kuolą prarijęs Vlkv.), perėjimą iš vienos būsenos į kitą (pvz., Užkaito kaip žarija rs.), iš vienos ypatybės į kitą ir kt., rečiau — tranzityviniai. Intranzityviniai veiksmažodžiai esti glaudžiai susiję su lyginamuoju frazeologizmu, todėl tarp jų retai kada įsiterpia kiti žodžiai. Tranzityvinių veiksmažodžių valdomas galininkas paprastai įsiterpia tarp veiksmažodžio ir lyginamojo frazeologizmo, pvz.: Žiūrėk vištas kaip savo akį kakt oj, kad neitų į kviečius Sk. Šėmoji kaip už ausų tris viedrus iškukšėjo (išgėrė) Ds. Kartais veiksmažodžio valdomas galininkas pasakomas ir prieš veiksmažodį, pvz.: Matai, čiela riekė suraitė kaip už ausies Ut. Lietuvių kalboje prieveiksmiai paprastai eina prieš veiksmažodį (pvz., greitai bėga, garsiai šaukia), o lyginamieji frazeologizmai dažniausiai esti postpoziciniai, ir tik retkarčiais — prepoziciniai. Lyginamųjų frazeologizmų aplinką dažniausiai sudaro veiksmažodžio asmenuojamosios formos. Iš jų pagrindinėmis formomis laikome šias: eigos veikslo — esamojo laiko trečiąjį asmenį, įvykio veikslo — būtojo laiko trečiąjį asmenį. Pavyzdžiui: kaip [lyg] bestrėnis prie varškės „lėtai, tingiai (eina, slenka, slūkina ir pan.)“: Ko taip slūkini, kap bestrėnis prie varškės? LTR(Brt). Slenka lyg bestrėnis prie varškės Vrb. kaip kamparas be pipirų „staiga, visiškai (išnyko, pranyko)“: Išnyko kaip kamparas be pipirų Brs, Vdžg. Pranyko kaip kamparas be pipirų LTR(Jrb). Yra frazeologizmų, kurių aplinką paprastai sudaro tik kuri viena iš asmenuojamųjų veiksmažodžio formų. Tokiais atvejais ta forma ir laikoma pagrindine: kaip savo ausis (ausį) iron. „visiškai (nematys, negėręs, negavęs ir pan.)“: Pamatysi kaip savo ausis PP₃₉₉. Tuos pinigus matys kaip savo ausis Alz. Išvysi kap savo ausį Lz. Mato užmokestį matys kaip savo ausį Žem. Galiu jiems tik ačiū pasakyti už jų paslaugas ir triūsą, o dvarą jie matys kaip savo ausis A. Vien. Tos pačios reikšmės lyginamųjų frazeologizmų aplinką sudaro vienos semantinės grupės veiksmažodžiai. Jeigu vieno ir to paties lyginamojo frazeologizmo aplinką sudaro dviejų ar daugiau semantinių grupių veiksmažodžiai, tai lyginamasis frazeologizmas turi tiek reikšmių, kiek semantinių veiksmažodžio grupių su juo siejama. 102 Tuo būdu aplinka igalina motyvuotai išskirti lyginamųjų frazeologizmų reikšmes. Pavyzdžiui: kaip avis be kepenų 1. „labai (šėlsta, dūksta)“: Šėlk kaip avis be kepenų Db. 2. „be nuovokos, dykas (valkiojasi, slampinėja)“: Valkiojies kaip avis be kepenų Dr. 3. „sunkiai, pamažu (atsivilko, atid vokavo ir pan.)“: Atid vokavo kaip avis be kepenų Brs. Čia lyginamojo frazeologizmo aplinką sudaro trijų semantinių grupių veiksmažodžiai, taigi ir frazeologizmas turi tris reikšmes. Veiksmažodinės aplinkos lyginamieji frazeologizmai paprastai nusako veiksmo būdą ar intensyvumą: kaip [lyg] ant adatų „labai neramiai (sėdi, stovi, guli)“: Visą laiką nerimsta, sėdi kaip ant adatų Jnš. Tvarsosi, lyg ant adatų gulėtų Kt. Visi stovime kaip ant adatų, tos vysku po karietos a nė balso Žem. kaip akmuo į vandenį (vandenyje) 1. „staiga, visiškai (dingo, pražuvo)“: Pražuvo kaip akmuo į vandenį LTR. Dingo kap akmuo vandenyje Lš. Prasmego kaip akmuo vandeny Svn. 2. „labai kietai (užmigo)“: Kap ažmigo kai akmuo [v]andeny Švnč. Šį šeštadienį Severija, kaip paprastai, buvo nuvargus dienos darbais ir miegan krito kaip akmuo į vandenį... Vaižg. kaip juodas arklys „daug, sunkiai (dirba)“: Dirba kaip juodas arklys Krž. kaip už ausų (už ausies) „labai greitai, godžiai (suvalgė, sušveitė, išgėrė ir pan.)“: Padaviau bliūdą, batvinius sušveitė kaip už ausų Sug. Šėmoji kaip už ausų tris viedrus iškukšėjo Ds. Matai, cielą riekę suraitė kaip už ausies Ut. Bekoną sušveitėm kaip už ausies Mlt. kaip be druskos „niekus, tuščiai (kalba, tauškia ir pan.)“: Kalba kaip be druskos Lkš. Tai kad jis toks niekatauška, šneka kaip be druskos Sml. kaip [lyg] iš didų „labai smarkiai (lyja, pila)“: Kad pila – kap iš didų Grl. Pliaupia lietus kap iš didų Drsk. Lietus kap siūpterė, tai lyg iš didų Rtn. kaip iš dūmo 1. „vieningai, sutartinai (daro, padarė ką)“: Dainuoja kap iš dūmo Mlt. Visi kaip iš dūmo pakilo ir išėjo Srv. 2. „gerai, gražiai (auga, žaliuoja)“: Visa žydėjo ir žaliavo kaip iš dūmo Šlč. 3. „labai gerai (sekasi, einasi)“: Eina kaip iš dūmo Dv. kaip [lygų] ežys (ežis) rūpužė „labai (vargina, kamuoja, kankina ką)“: Vargin lygų ežis rūpužė Ggr. Užvarinėja kaip ežys rūpužė Plt. Vargin kaip ežys rūpužė Krtn. kaip [it] dantį (dančio, dantų) geliamas 1. „labai (blaškosi, nerimsta)“: Maudžia (nerimsta) kaip dantį geliamas J.Jabl. Blaškosi it dantį geliamas M. Valanč. Maudž ir maudž (nerimsta) kai dančio geliamas – niekur nestver NžR. Blaškos it dantų geliamas S. Dauk. 2. „labai (raukosi)“: Raukos kaip dantį geliamas J. Jabl, PPr411. 3. „labai (vaitoja, dejuoja)“: Vaitoja kaip dantį geliamas Mc. kaip kačiukas nuo sausienės 1. „labai (spyriojasi, kratosi, purtosi ko)“: Ko purtai-si kap kačiukas nuo sausienės (troškintų bulvių, troškės)? LTR(VIkv). Nesispyriouk kaip kačiukas nuo sausienės rš. 2. „labai, smarkiai (čiaudi)“: Čiaudi kap kačiukas nuo sausienės Gs. kaip [it] katinas, uodegą laužomas (laužiamas) „daug, piktai (niurzga, burba ir pan.)“: Niurzg kaip katinas, uodegą laužomas Krtn. Ir kniaukia it katinas, uodegą laužiamas Pln. Ko narni kaip katinas, uodegą laužomas LTR (Ms). 103 kaip meška ant dūmo (ant dūmų) „staigiai, piktai (puola, šoka, rėkia prieš ką“: Šoka kap meška an dūmo Gs. Pasakyk jam ką, tai šoks kap meška ant dūmo Vlkv. Ko tu žarnoji (rėki) kap meška in dūmų Arm. Kartais sakinyje lyginamasis frazeologizmas siejamas ne betarpiškai su veiksmažodžiu, o papildo ar sustiprina prieveiksmio reikšmę, pvz.: Gyvena spakainiai, kaip meškos ausyje KrvP(Rod). Išlipė (iškilo) aukštai, kaip iš mielių Ps. Lyginamasis frazeologizmas gali būti siejamas ir su sakinyje einančiu atliepiamuoju žodžiu, nurodančiu frazeologizmo sintaksinę funkciją, pvz.: Ma tep jų reikia, kap druskos į puodą Kbr. Truputį nikstelėjo ranką, tai paleido teip gerklę, lyg karti vedamas Jrb. Tačiau ir tokiais atvejais frazeologizmas yra sintaksiškai priklausomas nuo veiksmažodžio. Eliminavus prieveiksmį, frazeologizmo funkcija ir sakinio sandara iš esmės nekinta. Tad šių lyginamųjų frazeologizmų aplinka irgi laikytinas veiksmažodis. Iš nurodytų sakinių išvedame tokias lyginamąsias konstrukcijas: gyvena kaip meškos ausyje; išlipė kaip iš mielių; reikia kaip druskos į puodą; paleido gerklę lyg karti vedamas. Retkarčiais pasitaiko veiksmažodinės aplinkos elipsė. Paprastai taip atsitinka tada, kai lyginamojo frazeologizmo sandaros pagrindinis komponentas esti veiksmažodis, ir dėl to visas lyginamasis frazeologizmas sakinyje darosi gana savarankiškas, pvz.: Ruskai — kap ledą kremtu Azl. Žemaitiškai — kaip ledą griaužiu Krtn. Tokie frazeologizmai labai artimi tiems, kurie sakinyje atlieka veiksmažodžio funkciją. Vis dėlto ir šie lyginamieji frazeologizmai kalboje dažniausiai vartojami su aplinkos veiksmažodžiu, taigi neatsiejami nuo prieveiksminės funkcijos frazeologizmų: Skaito — kaip ledą kremta LTR(Grk). Jis kalbėjo, kaip ledą graužė… J. Balč. Pasitaiko atvejų, kai to paties lyginamojo frazeologizmo aplinką gali sudaryti ir veiksmažodis, ir artimos reikšmės daiktavardis — veiksmažodžio abstraktas, arba veiksmo pavadinimas. Tokius frazeologizmus laikome atitinkamų su veiksmažodžiais siejamų frazeologizmų variantais, o pačius daiktavardžius — lyginamųjų frazeologizmų variantine aplinka: kaip [tartum] ant gaisro (į gaisrą) „greitai, smarkiai (bėga, lekia; atbėgo, atlėkė ir pan.)“: Lekia tartum in gaisro Kvr. Vamptelėjo kas žodį, ir lekia [kratos daryti] kaip ant gaisro… Žem. Petronėlė, visa pergedusi, kvapo neatgaudama, atbėgo kaip į gaisrą Vaižg. || „smarkus, nepaprastas (bėgimas, bėgsena“: O tų žmonių bėgsena — kaip ant gaisro! Skd. 2. Antrą gana produktyvią grupę sudaro lyginamieji frazeologizmai, siejami su nelyginamojo laipsnio kokybinės reikšmės būdvardžiu, jį atstojančiu dalyviu ar būdvardžio bevardės giminės forma. Ir šio tipo konstrukcijose lyginamasis frazeologizmas turi tiek reikšmių, kiek semantinių grupių sudaro jo aplinka. Lyginamasis frazeologizmas paprastai papildo ar sustiprina būdvardžio reikšmę, parodo didesnį ar mažesnį daikto ypatybės kiekį ir dažniausiai turi reikšmę „labai“. a) Pavyzdžiai su nelyginamojo laipsnio būdvardžiu arba jo funkciją atliekančiu dalyviu: kaip agurkas 1. „labai (riebus, pilnas apie žmogų ar gyvulį)“: Būsi tu pilnas kap agurkas Lp. Arklys priedės kap agurkas Lp. 2. „labai (didelė, išbur­busi apie nosį)“: Išbur­bus nosė kaip agurkas nuo slanksto Ssk. kaip akis „labai (pilnas, sklidinas ko apie indą, patalpą)“: Bliūdas pilnas kaip akis, kliustelėsi kiek — ir išliesi! Pn. Pripylė stiklą pilną kap akis Alk. Kūdra kaip akis sklidina vėsaus vandens J. Avyž. Viedras pieno liustinas kaip akis Slnt. Pil- 104 nas maisas kaip akis, sunkiai beažžįsi Ds. Nako (tokia pavardė) pilna daržinė [šieno] kaip akis Slm. kaip ašaka 1. „labai (liesas, sudžiūvęs apie žmogų ar gyvulį)“: Kiaulės kūdos kai ašakos Šlu. Sudžiūvęs kap ašaka Vlk. Buvo liesutės kaip ašakėlės, o išblyškusios kaip bulbių daigai, ištįsę tamsiame pagiryje Vaižg. 2. „labai (išblyškęs, baltas, išbalęs apie žmogų)“: Ta jis mergaitė išbalus kap ašaka Vklv. kaip brauktuvė „labai (plonas, liesas apie žmogų ar gyvulį)“: Laiba mergiotė kai brauktuvė Ds. Karvės kūdos kaip brauktuvės Ds. kaip avies dvasia „labai, visiškai (kvailas)“: Kvailas kap avies dvasia Lnkl. b) Pavyzdžiai su būdvardžio bevardės giminės forma: kaip ant delno „labai, visiškai (aišku)“: Aišku kaip ant delno Ds. Nuo pradžios ligi galo buvo jam aišku kaip ant delno — tas ryšys negalimas, Paukštaitė už jo netekės Vaižg. kaip dieną „labai, visiškai (aišku)“: Aišku kap dieną Plv. Ką kalbėjo, viskas aišku kaip dieną Jnš. kaip vilko nasruose „labai, visiškai (tamsu)“: Tamsu kaip vilko nasruose SkrT. kaip davatkai našparas „labai (gražu)“: Ot gražu — kai davatkai našparas (mišparas) Dl. Kalboje gana dažnai objekto kokybei nusakyti vartojamas vien tik palyginimas. Tokiais atvejais lyginamasis frazeologizmas esti gana savarankiškas ir savo funkcija atitinka būdvardį: kaip perkūno grikai „labai reti ppr. apie javus“: Jūsų javai tai kaip perkūno grikai Ds. kaip guba „labai didelė, stambi ppr. apie moterį“: Ok tu jėjam mano, boba kaip guba! Slm. Pati kaip guba, o kojos kaip šaukštai Sml. kaip ir ubago lazda „labai ilgas apie snarglį“: Sniurglys kaip ir ubago lazda PnmR. kaip ledas „labai geras, puikus apie orą“: Šiandien pagada kaip ledas Šv. kaip girto malda „labai prastas, netikęs apie kieno darbą ir pan.“: Tavo darbas kaip girto malda VP46. Vis dėlto dauguma lyginamųjų frazeologizmų vartojami su būdv ardine aplinka, kartais — ir su būdv ardine aplinka, ir be jos. Palyginkime: Būsi tu pilnas kap agurkas Lp. || Vyras — kai agurkas, pati — kai pūpa LTR(Dkk). Išbur bus nosė kaip agurkas nuo slanksto Ssk. || Jo nosis kaip agurkas Ėr. Kiaulės kūdos kai ašakos Šlu. || Juk nei tvorų, nei vartų pas juos, arkliiai kaip kapliai, karvės kaip ašakos, o kiaulės — tik šėrė krūvos… I. Simon. Paminėtina, kad būdvardinė aplinka lyginamosiose konstrukcijose dažniau negu veiksmažodinė esti variantinė. Variantinė šio tipo lyginamųjų frazeologizmų aplinka laikomi bendrašakniai arba vienos semantinės grupės būdvardžių abstraktai ir veiksmažodžiai, pvz.: baltas kaip drobė, išbalo kaip drobė, galėtų būti ir baltumas — kaip drobės. Keletas pavyzdžių su sakiniais: kaip [lyg] drobė „labai (baltas, išbalęs, išblyškęs apie žmogų, jo veidą)“: Išbalęs kaip drobė Sln, Sug. Atrūko namo baltas kai drobė Prng. Visas nubalęs kaip drobė Jnšk. Paslikas ir išblyškęs kaip drobė gulėjo jis savo puikioj lovoj J. Balč. || „labai (pabalo, išblyško)“: Pabalo kaip drobė Jnš. Iskun dė, sakai!.. O ko pati pab alai kaip drobė?.. V. Krėv. 105 Kaip [lyg] kačių (katės) mūka „labai (sudžiūvęs, sulysęs, suvargęs apie žmogų)“: Sudžiūvus kaip kačių mūka Erž. Pardžiūvus, išbalus – kai tik kačių mūka Erž. Išsišiepęs ir susihaigęs lyg kačių mūka Gs. || „labai (sudžiūvo)“: Sudžiūvai kaip katės mūka Erž. kaip parašėlis „labai gražus apie žmogų ar gyvulį“: Merga – kaip parašėlis Slm. || „nepaprastas (gražumas)“: Gražumas mergaitės – kaip parašėlis Kp. 3. Prieveiksminės funkcijos lyginamųjų frazeologizmų aplinką gali sudaryti daiktavardžio kilmininkas. Šio tipo konstrukcijos nėra labai produktyvios. Jose lyginamasis frazeologizmas paprastai turi kiekybinio prieveiksmo reikšmę: kaip amaro „labai daug ko apie gyvas būtybes ir negyvus daiktus“: Priperinau šimt viščiukų kap amaro, ale vištaitiu nedaug, vis gaidukai Plv. Vaikų kap amaro pilna trioba prigarmėjo Lš. Pilnos medžių viršūnės varnų kap amaro, tur būt, bus lytaus Plv. Uogų kaip amaro – visa žemė lyg marška nuklota V.Krev. kaip iš balos „labai daug ko ppr. apie gyvas būtybes“: Kaip iš balos kad prisirinko žmonių Kp. Kaip iš balos tų musių Slm. kaip pas šunį blusų „labai daug ko apie gyvas būtybes ir negyvus daiktus“: Pas turtingą gimininkų kaip pas šunį blusų Jnš. Pas ji pinigų kaip pas šunį blusų LTR (J. Jabl.). Šiuo metu laisvų kambarių kaip pas šunį blusų rš. kaip gruodo „labai daug ko apie gyvas būtybes ir negyvus daiktus“: Vaikų vaikų – kai gruodo! Plš. Net šakos linksta: obuolių kai gruodo! Trgn. kaip krekeno (krekenų) „labai daug ko ppr. apie juoką, kalbas“: Buvo juoko kai krekeno Kp. Juoko kap krekenų Al. Juoko vaikinams buvo kaip krekeno Vaižg. Tuoj atsirado kalbos kaip krekeno Vaižg. kaip ledo „labai daug ko ppr. apie negyvus daiktus“: Tai, brolau, bus pinigų kaip ledo! rš. Tai prisiažiau žirnių kap ledo! Lzd. Daugelio tokių lyginamųjų frazeologizmų aplinką gali sudaryti labai įvairių reikšmių daiktavardžių kilmininkai. Šios rūšies lyginamųjų frazeologizmų, siejamų tik su tam tikru, apibrėžtų reikšmių daiktavardžiais, pasitaiko retai, pvz.: juoko, kalbos kaip krekeno (krekenų). II. Veiksmažodinės funkcijos lyginamieji frazeologizmai Veiksmažodinės funkcijos lyginamųjų frazeologizmų lietuvių kalboje nedaug. Jie yra laisviau susiję su aplinkos žodžiais, negu prieveiksminės funkcijos lyginamieji frazeologizmai, ir turi savarankišką reikšmę, tačiau, kaip matysime, jų aplinkos žodžių, daugeliu atvejų žyminčių veiksmo atlikėją, reikšmė esti apibrėžta. Lyginamojo frazeologizmo veiksmažodiniu komponentu dažniausiai eina asmenuojamosios veiksmažodžio formos. Veiksmažodinės funkcijos lyginamieji frazeologizmai gali turėti asmeninių ir beasmenių veiksmažodžių reikšmę. Asmeninių veiksmažodžių reikšmės lyginamųjų frazeologizmų aplinką paprastai sudaro pasakytas arba numanomas veiksmo atlikėjas – asmuo, išreikštas vardininko linksniu: įkrito kaip inkstas į taukus Sim „netikėtai gavo gerą vietą, į gerą vietą pateko“: Bepigu tau, Marel! Kaip inkstas į taukus įkritai... Žem. Ana kaip inkstas in taukus įkrito in laimą J. 106 kaip į ugnį įmetė „labai supykdė, supykino ką“: Šį kaip į ugnį įmečiau, kad pasakiau Lnk. — Kaip aš pasakiau, kad ponas nori mums duoti kontraktą, — tęsė toliau Baltaragis, — kaip tik į ugnį įmečiau… iškoliojo mane, išbiaurojo… Žem. iššoko kaip į rūtų daržą „labai išsišoko, ne vietoje ką padarė, pasakė“: Ji su tuom savo pasielgimu iššoko kaip į rūtų daržą Skr. išsišoko kaip apuokas iš kanapių Ds „svetimon kalbon įsikišo“. kaip [lyg] su durimis (durimis) įvirto „netikėtai, staiga ką pasakė, prašneko, įsikišo į kalbą“: Na, ir įvirto kaip su durimis su tokiu netikėtu klausimu I. Simon. Lyg durimis įvirto Uostė su naujiena I. Simon. Ale, Viliuk, kodėl tu dar nepasisveikinęs taip bedieviškai ėmei kalbėti? Lyg su durimis įvirtai I. Simon. kaip ant nago padėjo „labai greitai, godžiai suvalgė, išvalgė ką“: Še, veizėk, ir padėjo kaip ant nago torielką putros Plt. Kaip ant nago bliūdą padėj Žeml. Ta dubiji pusbliūdį bulvynės padėjo kaip ant nago Vvr. Su didžiausiu apetitu jinai kaip ant nago padėjo savo bulkutę I. Simon. Iš pavyzdžių matyti, kad lyginamieji frazeologizmai atlieka tranzityvinių (pvz., kaip ant nago padėjo) arba intranzityvinių (pvz., iššoko kaip į rūtų daržą) veiksmažodžių funkciją. Beasmenių veiksmažodžių reikšmės lyginamųjų frazeologizmų aplinkos žodžiais gali būti pasakytas ar nepasakytas veiksmo subjekto naudininkas, arba veiksmo objekto galininkas: kaip rankas paleido „labai palengvėjo kam“: Visiems daba kaip rankas paleido, vokyčius kad išvarė Šts. kaip [lyg] ranka atėmė [nuėmė] ką „visiškai praėjo, nustojo apie ligą, skausmą, nuovargį ir pan.“: Anicetui nuovargį lyg ranka atėmė J. Avyž. Nustojus dumti papirosus, skaudėjimą tą kaip ranka atima V. Kud ir. Pamačiojo šitos liekarstos, kaip ranka nuėmė [skausmą] Skdt. Lyginamojo frazeologizmo aplinką kartais sudaro įvairių gramatinių kategorijų žodžiai, dažniausiai veiksmažodis ir būdvardis. Tada frazeologizmas paprastai turi tiek reikšmių, kiek jo aplinką sudaro gramatinių kategorijų (išskyrus variantinę aplinką) ir kiek semantinių grupių sudaro tų gramatinių kategorijų žodžiai. Pateiksime pavyzdžių: kaip akėčios 1. „labai stambi, nedaili ppr. apie moterį“: Boba kaip akėčios, pečiai kaip kopėčios KrvP(Ds). 2. „negražiai, svyruojant (eina)“: Kervoja kai akėčios Plš. Akėja (negražiai eina) kap akėčios Lp. kaip [tartum] be akių 1. „pamažu, apgraibomis, prisikišęs (ką daro)“: Ką gi čia žablinėji kaip be akių Blnk. Krapaila (sugriuvėlis) krapinė[ją] kaip be akių Erz. Tai jau aklė – spitrijoja, kraplioja tartum be akių Jrb. 2. „smarkiai, nieko nepaisydamas (puola, eina kur)“: Puoli kaip be akių LTR (Šmk). Ėjo kaip be akių – kumštelėjo puodynę šviežaus pieno žemėn Srv. 3. „sunku be ko svarbaus“: Be mokslo kaip be akių LTR. kaip avilys (aūlys) 1. „labai, smarkiai (ūžia, triukšmauja, kelia triukšmą)“: Visas miestas ūžė kaip avilys A. Vencl. Visas teatras skambėjo ir ūžė kaip avilys rš. 2. „labai (išburkęs, suputęs apie žmogų, jo kūno dalį)“: Muno kojos suputusios 107 kaip auliai Sts. Žmogus supūtęs kaip aulys Užv. || „labai, smarkiai (supūto, išburko)“: Nosis kaip aulys supūto Žr. 3. „visiškai (tuščias)“: Tuščias kaip aulys LTR (Pp). kaip [it, lyg] dūmas 1. Plv, Užv „labai geri, vešlūs apie javus, pasėli“: Kviečiai kap dūmas Gs, Kt. Rugiai kaip rugiai, o vasarojus visų kaip dūmas! Žem. 2. „labai (girtas)“: Girtas kaip dūmas Švnč. Atšlitiniuoja girtas kaip dūmas Ktk. || „labai girtas“: Jis jau kai dūmelis Gs. 3. „greitai, smarkiai (lekia, bėga; nubėgo, nurūko ir pan.)“: Parkūrė kaip dūmas namo An. Arklys šavo kaip dūmas Dbk. Kap sėdos in arklio, tai kap dūmas nuspy[r]ė Arm. Nuskuto par laukus kaip dūmas Šil. Ir nurūko[velnias] kaip dūmas vėl į pragarą S131. 4. „greitai (išnyko, praėjo, dingo kas)“: Tas miškas išnyko kaip dūmas P. Cvir. Štai it dūmas pragaiš tingi lepūnai šio svieto M. Valanč. Praėjo kaip dūmas mano visos dienos SGII55. kaip [lygu] žirnių (žirnio) kirminas (kirmis) 1. „labai (susirietęs, sustingęs, sustiręs, sustipęs ppr. apie žmogų)“: Susirietęs kaip žirnių kirmis LTR (Plng). Sustipęs kaip žirnio kirminas Prk. Susiraitęs kaip žirnių kirminas Krž. Pastyręs kaip žirnių kirmis S. Dauk. Rytą negalima prie bandos priplešyti, sustyrę lygu žirnių kirmiai Žem. || „labai (susting[o], sustiro)“: Sustingau kaip žirnių kirmis J. 2. „vos, sunkiai, pamažu (eina, velkasi)“: Ko tu kirmini (velkiesi) kaip žirnių kirminas? Brs. Ir rėžlios kaip žirnių kirminas Krkl. Ko žirklioji kaip žirnių kirminas? Brs. Replena vos gyvas – kaip žirnio kirminas Užv. Paminėtinas kai kurių lyginamųjų frazeologizmų ir aplinkos sandaros paralelumas. Tokiose lyginamosiose konstrukcijose frazeologizmas ir aplinka turi vienodą ar labai panašią sandarą: kaip alus be apynių „niekam tikęs, niekam nedera kas be ko svarbaus“: Žmogus be doros kaip alus be apynių — niekam nedera Sim. lyg daržas be tvoros „netikęs kas be ko, sunku kam be ko svarbaus“: Gyvenimas be žmonos — lyg daržas be tvoros PPr149. kaip be druskos „neįdomus, nelinksmas kas be ko; neįdomu, nelinksma be ko svarbaus:“ Be jo — kap be druskos Plv. Be Domo ir be Zosės vakaruška — kaip be druskos Žem. kaip be nagų „sunku be ko; niekam tikęs kas be ko svarbaus“: Be peilio kaip be nagų LTR (Rk). Gaspadinė be kačergų tai kaip be nagų Užp. Pamačiau žmonių, pasaulio, supratau, kad be mokslo — kaip be nagų A. Vencl. kaip už mūro „gera gyventi, lengva už ko ištekėjus“: Už gero vyro tai kap už mūro Dkš. Už tokio vyro būsi kaip už mūro Klov. kaip šuniui bėgt „labai lengva, lengvai sekasi (kalbėti)“: Jam kalbėt — kap šun[iui] bėgt Vrb. kaip šuniui lot „labai lengva, lengvai sekasi (šnekėti)“: Jam šnekėt — kap šun[iui] lot Vjkv. 108 ОТНОШЕНИЕ СРАВНИТЕЛЬНЫХ ФРАЗЕОЛОГИЗМОВ ЛИТОВСКОГО ЯЗЫКА С ОКРУЖЕНИЕМ К. ВОСИЛИТЕ Резюме Целью работы является выяснение критерия, на основании которого можно установить границу между сравнительными фразеологизмами и их фразеологическим окружением. Затем в зависимости от окружения характеризуется строение сравнительных фразеологизмов. Обязательным фразеологическим окружением называется твердо установленная совокупность лексических и грамматических элементов свободного употребления, которая постоянно сопровождает фразеологизм и без которой он не употребляется. Окружение вместе со сравнительным фразеологизмом составляет постоянную сравнительную конструкцию и является единицей системы языка. Основным критерием для установления состава сравнительного фразеологизма является следующее: слова, постоянно сопровождающие фразеологизм, не входят в его лексический состав, если они имеют самостоятельное лексическое значение и грамматическую функцию. Фразеологизмы одинакового строения могут выполнять различные функции. Функция фразеологизма зависит от его грамматического окружения. Большинство сравнительных фразеологизмов литовского языка выполняют функцию наречия и лишь незначительная часть — функцию глагола. Словами окружения сравнительных фразеологизмов с функцией наречия бывают: 1) глагол (иногда его замещающее звукоподражательное междометие или группа слов), напр., stovi kaip kuolą prarijęs, 2) положительная степень прилагательного или его средний род, или прилагательное замещающая часть речи — причастие, напр., sudžiūvęs kaip kačių mėta, aišku kaip ant delno, 3) родительный падеж существительного, напр., juoko kaip krekeno. Так как сравнительные фразеологизмы, выполняющие функцию наречия тесно связаны с окружением, их значение выявляется лишь в окружении определенной семантической группы слов. Сравнительные фразеологизмы с функцией глагола имеют самостоятельное значение и со словами окружения более свободно связаны. Обычно у сравнительных фразеологизмов бывает столько значений, сколько грамматических категорий составляют его окружение (за исключением вариантного окружения) и сколько семантических групп составляют слова этих грамматических категорий. Отмечена параллельность строения некоторых сравнительных фразеологизмов и окружения, напр., gyvenimas be žmonos — lyg daržas be tvoros; be peilio kaip be nagų; jam kalbėt — kaip šuniui bėgt. 109