Lietuvių kalbos lyginamųjų frazeologizmų santykis su aplinka

LEKSIKOS TYRINĖJIMAI LIETUVOS TSR MOKSLŲ AKADEMIJA LIETUVIŲ KALBOS LYGINAMŲJŲ FRAZEOLOGIZMŲ SANTYKIS SU APLINKA K. VOSYLYTĖ Lyginamaisiais frazeologizmais laikome pastovios leksinės sudėties, gramatinės: sandaros ir semantikos palyginimus, kurie nėra kuriami bendravimo procese, o vartojami iš atminties kaip kolektyvinės kūrybos formulės. Iš visų frazeologinių vienetų lyginamieji frazeologizmai yra mažiausiai tyrinėti. Nors kalboje jie gana produktyvūs, ilgą laiką apie šį frazeologinių junginių tipą iš viso nebuvo kalbama. Jais mažai domėjosi ne tik tarybiniai, bet ir užsienio kalbi- ninkai. Labai nenuosekliai jie buvo traukiami ir į žodynus. Iki šiol gyvai diskutuo- jamas ir lyginamųjų frazeologizmų sudėties klausimas. Ar lyginamasis frazeologizmas yra dvinarėstruktūra, ar vienanarė, t. y. ar lyginimo objektas įeina į frazeologizmo su- dėtį, ar frazeologizmu laikytinas tik pats palyginimas ? Sakysime, ar frazeologizmu lai- kytina juodas kaip aulas, lekia kaip akis išdegęs, ar kaip aulas, kaip akis išdegęs? Šiuo klausimu esama įvairių nuomonių. Vienų kalbininkų manymu, lyginamieji frazeolo- gizmai susideda iš dviejų elementų, yra dvinarės struktūros*, kiti galvoja, kad daz- niausiai tik palyginimas sudaro frazeologinį vienetą, rečiau — lyginimo objektas kartu su palyginimu®. Nėra nuoseklumo šiuo klausimu ir žodynuose. Pavyzdžiui, D. Ušakovo „,Rusų kalbos aiškinamajame žodyne“ (I-IV t., M., 1935—1940) frazeologizmais laikoma: cudems kak wa ucoakax: KGK 3eHuyy oka; Kak dee Kanau 60061 (noxoxc); kak pwiba 6 ode; „Rusų kalbos žodyne“ (I-IV t., M., 1957 =1961): Goims (cudems) kak Ha ueoakax: 6epeub (Xxpanumo) KGK seruyy OKa; Kak dee kanau 60061; Kak ppGa 8 600e; „Dabartinės rusų literatūrinės kalbos Žodyne“ (I — XVII t., M. — L., 1948 — 1965): kak na ueoaxax; kak senuyy oka Gepeuo, xpanums U m.n.; Obimo, wyecmeosame, eecmu cebs u M.N. Kak poiba 6 600e; „Rusų kalbos frazeologiniame žodyne“ (M., 1967): kax Ha U20AKAX; KaK 3e- HUYY OKa; Kak dee Kūnau 80061; Kak pauGa 6 ode. Kaip matyti, nėra vienodu- 1 Zr.: A. Tuxounos, P. Kynrypos. O6 ycToliunBbiX cpaBHHTEIbHBIX 060porax (B pyccKO M s3hIKe). — Tpyjisi Cavmapranjekoro yn-a, HoBas cepus, Ne 139, Kparkne cooGumenns, Camapkas 1, 1964, p. 41-42. H. Cuasikosa. Anajina nepsbix u BTOPBIX KOMMOHEHTOB yCTOHUHBBIX CPaBHEHHM il THNA as+ NpHAaraTeJbHOe +as+ CYMeCTBHTEJIbHOC B COBDEMEHHOM aHTJHICKOM SI3bIKe. — Yuenbie 3anickn Boaoroackoro roc. mex. uu-ra, T. 28, Bosoraa, 1964, p. 194-221. H. YepHun- mesa. Ppaseosiornst COBPEMEHHOTO HEMELKOTo siabika, Mocksa, 1970, p. 48-59 ir kt. * Žr.: 3. Illyryposa, JI. Poiisenson. OcHoBHbe BOTIPOCHl H3VYEHHS CPABHHTEJbLHBIX ycroliunBhIx 06OPOTOB DYCCKOrO si3bika. — Marepna/ibi KOH(pepeHunn , AKTyasbHbe BONPOCH COBPEMEHHOrO 513bIKO3HAHHS H AHHTBHCTHUECKOE Hacaeaue E. JĮ. [Moausanosa“, T. I, Camapkann, 1964, p. 104-107. M. Cupopenko. K sonpocy o rpaHHiiax Jiekchueckoro cocTana Odpa3eojiorn- uecKHX ejtunnu. —[Tpobaems Pppazeosornn (HcCejJOBAHHSI H MaTepnaJibi), Mockpa—Jlennnrpaz, 1964, p. 126—130. B. )Kykos. Opaseonornam nu ¢paseosoruueckoe OKpyxemne. — Yu. 3am. Mockosck. c6aacti. nenar. uncer. umenn H. K. Kpynckoii, r. 160, Mocksa, 1966, p. 225-244 ir kt. T* 99 mo ne tik tarp atskirų žodynų, bet ir viename žodyne. Iš minėtų žodynų vienas principas. nuosekliai išlaikytas ,,Rusy kalbos frazeologiniame žodyne“. Didžia- jame „,Lietuvių kalbos žodyne“ ilgą laiką lyginamieji frazeologizmai buvo dedami kartu su priežodžiais, mislémis ir patarlėmis už stogelio, vadinasi, jų iš viso nelaikyta frazeologizmais. Tik naujausiuose Žodyno tomuose lyginamieji frazeologizmai jau duodami kartu su kitais frazeologiniais junginiais. Šiame straipsnyje nesiekiama visapusiškai išnagrinėti lietuvių kalbos lyginamųjų frazeologizmų. Mūsų tikslas — pabandyti išsiaiškinti kriterijus, kuriais remiantis galima nustatyti ribą tarp lyginamųjų frazeologizmų ir jų aplinkos, ir pagal tą aplinką apibūdinti lyginamųjų frazeologizmų sandarą. Lyginamieji frazeologizmai, kaip ir kiti frazeologiniai vienetai, vartojami tik tam tikrų žodžių aplinkoje. Jų ryšys ir rišlumo su tos aplinkos žodžiais laipsnis esti nevie- nodas ir priklauso nuo frazeologizmo struktūros ir semantinių bei gramatinių ypaty- bių. Vienų frazeologizmų leksinė reikšmė ir vartosena yra savarankiška (pvz., ligų maišas; tinginių maišas), kitų savarankiška tik leksinė reikšmė, tačiau su kitais žo- džiais siejami valdymu arba šliejimu (pvz., nulenkti ausis kur, nuo ko), treti neturi savarankiškos leksinės reikšmės ir visada siejami su tam tikros semantinės grupės ZodZiais®, Pastarajam tipui priklauso ir lyginamieji frazeologizmai. Su lyginamuoju frazeologizmu glaudžiai susiję žodžiai paprastai išlaiko savo lek- sinį ir gramatinį savarankiškumą ir neįeina į frazeologizmo sudėtį. Lyginamasis frazeologizmas savo ruožtu taip pat turi tam tikrą gramatinę sandarą ir turinį, tačiau jo reikšmė ir gramatinė funkcija išryškėja tik tam tikros semantinės grupės žodžių aplinkoje. Tvirtai nusistovėjusią laisvos vartosenos leksinių ir gramatinių elementų visumą, kuri nuolatos siejama su frazeologizmuir be kuriosneįmanoma būtų jį vartoti, vadinsime būtina frazeologine aplinka. Aplinka kartu su lyginamuoju frazeologizmu sudaro pastovią lyginamąją konstrukciją ir yra kalbos sistemos vienetas. Kadangi lyginamasis frazeologizmas yra glaudžiai susijęs su aplinka ir prasme, ir gramatine sandara, todėl kartais sunku nustatyti paties frazeologizmo leksing sudėtį. Ne visada aišku, sakysime, ar lyginimo objektas sudaro lyginamojo frazeologizmo aplinką, ar jis įeina į frazeologizmo sudėtį. Tokiu atveju reikia lyginamosios konstruk- cijos komponentus panagrinėti funkciškai ir semantiškai, t.y. nustatyti gramatinę funkciją ir leksinę reikšmę. Pavyzdžiui, lyginamosiose konstrukcijose plepa kaip buza nedavirus, tauškia kaip drignių apsiėdęs veiksmažodžiai plepa, tauškia yra glaudžiai susiję su palyginimais, tačiau jie išlaiko savarankišką leksinę reikšmę ir veiksmažo- dinę funkciją, vadinasi, neįeina į frazeologizmo sudėtį, o tik siejami su juo. Savo ruož- tu palyginimai kaip buza nedavirus ir kaip drignių apsiėdęs čia turi leksinę reikšmę „daug, tuščiai (plepa,tauškia)“ ir atlieka prieveiksmio funkciją. Konstrukcijose girtas kaip maišas, pasileidęs (isdykes, išlepęs) kaip ubago paršas frazeologizmais laikytina kaip maišas, kaip ubago paršas, nes būdvardžiai ar būdvardinės reikšmės dalyviai girtas, pasileidęs, išdykęs, išlepęs turi savarankiškas leksines reikšmes ir atlieka būd- vardžio funkciją, o palyginimai atlieka prieveiksmio funkciją ir turi reikšmę „labai (girtas; pasileidęs, išdykęs, išlepęs)“. Taigi čia veiksmažodžiai ir būdvardžiai ar būd- vardinės reikšmės dalyviai neįeina į lyginamojo frazeologizmo leksing sudėtį, osudaro jo aplinką. | 2 Žr. B. )Kykos, ten pat. 100 Dabar panagrinėkime tokias lyginamąsias konstrukcijas: kaip būgnais muša „,visi labai šneka“: Visa parakvije kaip būgnais muša Sint. kaip už ausies meta (išmetė, užmetė) ,,greitai valgo, ėda, geria; išgėrė, suvalgė ką“: Jam tik duok— meta kaip už ausies Kp. Išmeta vakare kruopų puodą kap už ausies KzR. Mano kiaulė labai greit ėda, kaip už ausies išmeta Upt. Vakare tė- vas tą košę išmetė kaip už ausies BsV 264. Kas čia tokiam vyrui — kaip už ausies užmetė, ir gana Skdt. Šiose lyginamosiose konstrukcijose lyginimo objektas yra veiksmažodžiai muša, meta (išmetė, uZmeté), taciau jie čia neturi savarankiškos leksinés reikšmės ir gramati- nės funkcijos. Tik kartu su palyginimu šie veiksmažodžiai įgyja tikrą reikšmę, kurią turi lyginamojoje konstrukcijoje. Taigi čia veiksmažodis įeina į lyginamojo fra- zeologizmo leksinę sudėtį. Visas lyginamasis frazeologizmas atlieka veiksmažodžio funkciją. Tokių lyginamųjų frazeologizmų lietuvių kalboje yra nedaug. Vadinasi, pagrindinis kriterijus, leidžiantis nustatyti lyginamojo frazeologizmo leksinę sudėtį, yra toks: žodžiai, kurie pastoviai susiję su frazeologizmu, neįeina į jo leksinę sudėtį, jeigu jie turi savarankišką leksinę reikšmę ir gramatinę funkciją. Tiek paties frazeologizmo sudėties, tiek ir jo aplinkos žodžiai gali sudaryti sino- nimines eiles. Tačiau minėtas kriterijus leidžia ir šiuo atveju juos aiškiai skirti. Paly- ginkime tokius pavyzdžius: a) kaip [lygu] žaibas „labai greitai, smarkiai (lekia, bėga, dumia ir pan.; nubėgo, nulėkė ir pan.)“: Jis kaip žaibas pargriaudé iš Valkinyko Vlk. Lekia lygu žaibas Krin, Ms. Nuskrido kaip žaibas Ps. Kaip žaibas nupylė Kis. Kap žaibas greitai pardujo Brt. Arklys nusitraukė ir nurūko kaip žaibas per laukus Jnš. Nudūmė kaip žaibas Dr. Kaip išsileido (įsismagino bėgti), tai kap žaibas! Knv. kaip padvėsęs „labai pamažu, lėtai, sunkiai (eina,slenka, juda ir pan.)“: Slenk kaip padvėsęs Vdk. Ropas kaip padvėsęs YVkš. Korula (velkasi) kaip padvėsęs Plt. Rėplink kaip padvéses, a nemoki greičiau paeiti Vvr. kaip ubago paršas „„labai (pasileidęs, išdykęs, išlepęs ir pan.)“: Pasileides kaip ubago paršelis Plng. Išdykęs kaip ubago paršelis Uzv, Vvr. Išvingęs kaip ubago paršelis Lkv. Išsiraškažijęs kaip ubago paršas Sd. Išlepęs kaip ubago par- šelis LTR (YI). Išpestytas (išpaikintas) kaip ubago paršas PPr357. b) kaip į galvą (galvon, galvos, galvą) daužtas [perdaužtas, duotas, muštas, skeltas] „greitai, skubiai (lekia, bėga; nulėkė, nubėgo ir pan.)“: Bėga kaip galvon duotas Ds. Nubėgo kaip į galvą skeltas Užv. Grigo mergaičių draugė... kaip galvon skelta šauna atgal namulio Vaižg. Bėga kaip galvon muštas J. Jabl. Iškurnėjo (greitai tylomis išbėgo) kaip galvon daužta Vaižg. Lėkė kaip galvos perdaužtas J. Jabl. Lekia kaip galvos pardaužtas Krtn. kaip [lyg] atbulais [išvirkščiais| dantimis „nenoromis (valgo, kramto)“: Valgai kap išvirkščiais dantimis Gs. Kramto lyg atbulais dantim Gs. Pirmosios grupės pavyzdžiuose sinonimines eiles sudaro leksiškai ir gramatiškai savarankiški žodžiai, vadinasi, jie yra lyginamojo frazeologizmo aplinkos komronen- tai. Antrosios grupės sinoniminiai žodžiai nėra leksiškai nei gramatiškai savarankiški, taigi laikytini paties frazeologizmo komponentais. * Sutrumpinimai kaip ,,Lietuviy kalbos žodyne“. 101 Vienodos sandaros frazeologizmai gali atlikti įvairias funkcijas. Frazeologizmo funkcija labai priklauso nuo jo gramatinės aplinkos. Todėl svarbu nustatyti, kokie žodžiai ir kategorijos sudaro lyginamųjų frazeologizmų aplinką. Dauguma lietuviu kalbos lyginamųjų frazeologizmų atlieka prieveiksmio funkciją, ir tik maža dalis — veiksmažodžio. Prieveiksminės funkcijos lyginamųjų frazeologiz- mų aplinkos žodžiais esti: 1) veiksmažodis (retkarčiais jį atstojantis ištiktukas ar žodžių junginys), 2) būdvardžio nelyginamojo laipsnio arba bevardės giminės forma, būdvardį atstojanti kalbos dalis — dalyvis, 3) daiktavardžių kilmininkas. I. Prieveiksminės funkcijos lygiramieji frazeologizmai 1. Daugumos prieveiksminės funkcijos lyginamųjų frazeologizmų aplinką sudaro veiksmažodis, retai veiksmažodį atstojantis žodžių junginys ar ištiktukas, pvz.: Giti, giti i trobą kaip užprašyta (apie ožką) Vrd. Dažniausiai aplinkos veiksmažo- džiai esti intranzityviniai, reiškiantys judėjimą (pvz., Bėga kap pamazgytas Pls. Parkiiré kaip dūmas namo An.), fizinę ar psichinę būseną (pvz.. Sėdi lygiai kume- lės pamergys Klt. Stovi kap kuolą prarijęs Vikv.), perėjimą iš vienos būsenos į kitą (pvz., Užkaito kaip žarija rš.), iš vienos ypatybės į kitą ir kt., rečiau — tranzityviniai. Intranzityviniai veiksmažodžiai esti glaudžiai susiję su lyginamuoju frazeologizmu, todėl tarp jų retai kada įsiterpia kiti žodžiai. Tranzityvinių veiksmažodžių valdcmas galininkas paprastai įsiterpia tarp veiksmažodžio ir lyginamojo frazeologizmo, pvz.: Žiūrėk vištas kaip savo aki kaktoj, kad neitų į kviečius Sk. Šėmoji kaip už ausų tris viedrus iškuksėjo (išgėrė) Ds. Kartais veiksmažodžio valdomas galininkas pasako- mas ir prieš veiksmažodį, pvz.: Matai, čielą riekę suraitei kaip už ausies Ut. Lietuvių kalboje prieveiksmiai paprastai eina prieš veiksmažodį (pvz., greitai bėga, garsiai šaukia), o lyginamieji frazeologizmai dažniausiai esti postpoziciniai, ir tik retkarčiais — prepoziciniai. Lyginamujy frazeologizmų aplinką dažniausiai sudaro veiksmažodžio asmenuo- jamosios formos. Iš jų pagrindinėmis formomis laikome šias: eigos veikslo — esamojo laiko trečiąjį asmenį, įvykio veikslo — būtojo laiko trečiąjį asmenį. Pavyzdžiui: kaip [lyg] bestrėnis prie varškės „„lėtai, tingiai (eina, slenka, slitikira ir pan.)“: Ko taip sliūkini, kap bestrėnis prie varškės? LTR(Brt). Slenka lyg bestrėnis prie varškės Vrb. kaip kamparas be pipirų „staiga, visiškai (išnyko, pranyko)“: Išnyko kaip kampa- ras be pipirų Brs, Vdžg. Pranyko kaip kamparas be pipirų LTR(Jrb). Yra frazeologizmų, kurių aplinką paprastai sudaro tik kuri viena iš asmenuojamų- jų veiksmažodžio formų. Tokiais atvejais ta forma ir laikoma pagrindire: kaip savo ausis (ausį) iron. ,,visiškai (nematys, neregés, negaus ir pan.)“: Pamatysi kaip savo ausis PPr399. Tuos pinigus matis kaip savo ausis Alz. Išvysi kap savo ausį Lz. Mato užmekestį matys kaip savo ausį Žem. Galiu jiems tik ačiū pasakyti už jų paslaugas ir triūsą, o dvara jie matys kaip savo ausis A. Vien. Tos pačios reikšmės lyginamuju frazeologizmų aplinką sudaro vieros semantinės grupės veiksmažodžiai. Jeigu vieno ir to paties lyginamojo frazeologizmo aplinką sudaro dviejų ar daugiau semantiniy grupių veiksmažodžiai, tai lyginemasis fraze- ologizmas turi tiek reikšmių, kiek semantinių veiksmažodžio grupių su juo siejama. 102 Tuo būdu aplinka įgalina motyvuotai išskirti lyginamųjų frazeologizmų reikšmes. Pavyzdžiui: kaip avis be kepenų 1. „Jabai (šėlsta, dūksta)“: Sélk kaip avis be kepenų Db. 2. „be nuovokos, dykas (valkiojasi, slampinėja)“: Valkiojies kaip avis be kepenų Dr. 3. „sunkiai, pamažu (atsivilko, atidvokavo ir pan.)“: Atdvokavo kaip avis be kepenų Brs. Čia lyginamojo frazeologizmo aplinką sudaro trijų semantinių grupių veiksma- žodžiai, taigi ir frazeologizmas turi tris reikšmes. Veiksmažodinės aplinkos lyginamieji frazeologizmai paprastai nusako veiksmo būdą ar intensyvumą: kaip [lyg] ant adatų „Jabai neramiai (sėdi, stovi, guli)“: Visą laiką nerimsta, sėdi kaip ant adatų Ins. Tvarsosi, lyg ant adatų gulėtų Kt. Visi stovime kaip ant ada- tų. tos vyskupo karietos a nė balso Žem. kaip akmuo į vandenį (vandenyje) 1. .,staiga, visiškai (dingo, pražuvo)“: Pražuvo kaip akmuo į vandenį LTR. Dingo kap akmuo vandenyje Lš. Prasmego kaip akmuo vandeny Svn. 2. ,.labai kietai (užmigo)“: Kap ažmigo kai akmuo Įvlandeny Švnč. Šį šeštadienį Severja, kaip paprastai, buvo nuvargus dienos darbeis ir mi egan krito kaip akmuo į vandenį... Vaižg. kaip juodas arklys ,,daug, sunkiai (dirba)“: Dirba kaip juodas arklys Krž. kaip už ausų (už ausies) ,,labai greitai, godžiai (suvalgė, sušveitė, išgėrė ir pan.)“: Padaviau bliūdą, batvinius sušveitė kaip už ausų Sug. Šėmoji kaip už ausų tris vied- rus iškuksėjo Ds. Maiai, čielą riekę suraitei kaip už ausies Ut. Bekoną sušveitėm kaip už ausies MIt. kaip be druskos .,niekus, tuščiai (kalba, tauškia ir pan.)“: Kalba kaip be druskos Lkš. Tai kad jis toks niekatauška, šneka kaip be druskos Sml. kaip [lyg] iš dūdų ,.labai smarkiai (lyja, pila)“: Kad pila — kap iš dūdų Grl. Pliaupia lietus kap iš dūdų Drsk. Lietus kap siūpterė, tai lyg iš dūdų Rtn. kaip iš dūmo 1. „,vieningai, sutartinai (daro, padarė ką)“: Dainuoja kap iš dū- mo Mtl. Visi kaip iš dimo pakilo ir išėjo Srv. 2. „gerai, gražiai (auga, žaliuoja)“: Visa žydėjo ir žaliavo kaip iš dūmo SIE. 3. ,,labai gerai (sekasi, einasi)“: Eina kaip iš dūmo Dv. | kaip [lygu] ežys (ežis) rupūžę „labai (vargina, kamuoja, kankina ka)“: Vargin lygu ežis rupūžę Ggr. Užvarinėja kaip ežys rupūžę Plt. Vargin kaip ežys rupūžę Krtn. | kaip [it] dantį (dancio, dantų) geliamas 1. ,.labai (blaškosi, nerimsta)“: Maudžia (nerimsta) kaip dantį geliamas J.Jabl. Blaskosi it dantį geliama M. Valanč. Maud? ir maudž (nerimsta) kai dančio geliamas — niekur nesitver NžR. Blaškos it dantų geliamas S. Dauk. 2. „labai (raukosi)“: Raukos kaip dantį geliamas J. Jabl, PPr411. 3. „labai (vaitoja, dejuoja)“: Vaitoja kaip dantį geliamas Mc. kaip kačiukas nuo sausienės 1. „labai (spyriojasi, kratosi, purtosi ko)“: Ko purtai- si kap kačiukas nuo sausienés (troškintų bulvių, troskés)? LTR(VIkv). N esispyriuok kaip kačiukas nuo sausienės rš. 2. ,labai, smarkiai (čiaudi)“: Čiaudi kap kačiukas nuo sausienės Gs. kaip [it] katinas, uodegą laužomas (laužiamas) ,,daug, piktai (niurzga, burba ir pan.)“: Niurzg kaip katinas, uodegą laužomas Krtn. Ir kniaukia it katinas, uodegą lauZiamas Pln. Ko narni kaip katinas, uodegą laužomas LTR (Ms). 103 kaip meška ant dūmo (ant dūmų) „,staigiai, piktai (puola, šoka, rėkia prieš ką)“: Šoka kap meška an dūmo Gs. Pasakyk jam ką, tai šoks kap meška ant dūmo Vlkv. Ko tu žarnoji (rėki) kap meška in dūmų Arm. Kartais sakinyje lyginamasis frazeologizmas siejamas ne betarpiškai su veiksma- žodžiu, o papildo ar sustiprina prieveiksmio reikšmę, pvz.: Gyvena spakainiai, kaip meškos ausyje KrvP(Rod). Išlipė (iškilo) aukštai, kaip iš mielių Ps. Lyginamasis frazeologizmas gali būtisiejamas ir su sakinyje einančiu atliepiamuoju žodžiu, nurodan- čiu frazeologizmo sintaksinę funkciją, pvz.: Ma tep jų reikia, kap druskos į puodą Kbr. Truputį nikstelėjo ranką, tai paleido teip gerklę, lyg karti vedamas Jrb. Tačiau ir tokiais atvejais frazeologizmas yra sintaksiškai priklausomas nuo veiksmažodžio. Eliminavus prieveiksmį, frazeologizmo funkcija ir sakinio sandara iš esmės nekinta. Tad šių lyginamųjų frazeologizmų aplinka irgi laikytinas veiksmažodis. Iš nurodytų sakinių išvedame tokias lyginamasias konstrukcijas: gyvena kaip meškos ausyje; išlipėkaipišmielių; reikia kaip druskosį puodą; paleido gerklę lyg karti vedamas. Retkarčiais pasitaiko veiksmažodinės aplinkos elipsė. Paprastai taip atsitinka tada, kai lyginamojo frazeologizmo sandaros pagrindinis komponentas esti veiksma- žodis, ir dėl to visas lyginamasis frazeologizmas sakinyje darosi gana savarankiškas, pvz.: Ruskai — kap ledą kremtu Azr. Žemaitiškai — kaip ledą griaužiu Krtn. Tokie frazeologizmai labai artimi tiems, kurie sakinyje atlieka veiksmažodžio funkciją. Vis dėlto ir šie lyginamieji frazeologizmai kalboje dažniausiai vartojami su aplinkos veiksmažodžiu, taigi neatsiejami nuo prieveiksminės funkcijos frazeologizmų: Skaito — kaip ledą kremta LTR(Grk). Jis kalbėjo, kaip ledą graužė... J. Balč. Pasitaiko atvejų, kai to paties lyginamojo frazeologizmo aplinką gali sudaryti ir veiksmažodis, ir artimos reikšmės daiktavardis — veiksmažodžio abstraktas, arba veiksmo pavadinimas. Tokius frazeologizmus laikome atitinkamų su veiksmažo- džiais siejamų frazeologizmų variantais, o pačius daiktavardžius — lyginamuju frazeologizmų variantine aplinka: kaip [tartum] ant gaisro (į gaisrą) ,,greitai, smarkiai (bėga, lekia; atbėgo, atlėkė ir pan.)“: Lekia tartum in gaisro Kvr. Vampteléjo kas žodį, ir lekia [kratos daryti] kaip ant gaisro... Žem. Petronėlė, visa pergedusi, kvapo neatgaudama, atbėgo kaip į gaisrą Vaižg. || ,,smarkus, nepaprastas (bėgimas, bėgsena)“: O tų Zmoniybégsena— kaip ant gaisro! Skd. 2. Antrą gana produktyvią grupę sudaro lyginamieji frazeologizmai, siejami su nelyginamojo laipsnio kokybinės reikšmės būdvardžiu, jį atstojančiu dalyviu ar būdvardžio bevardės giminės forma. Ir šio tipo konstrukcijose lyginamasis frazeolo- gizmas turi tiek reikšmių, kiek semantinių grupių sudaro jo aplinką. Lyginamasis frazeologizmas paprastai papildo ar sustiprina būdvardžio reikšmę, parodo didesnį ar mažesnį daikto ypatybės kiekį ir dažniausiai turi reikšmę „labai“. a) Pavyzdžiai su nelyginamojo laipsnio būdvardžiu arba jo funkciją atliekančiu dalyviu: kaip agurkas 1. „labai (riebus, pilnas apie žmogų ar gyvulį)“: Būsi tu pilnas kap agurkas Lp. Arklys priédes kap agurkas Lp. 2. „labai (didelė, išburbusi apie nosį)“: Išburbus nosė kaip agurkas nuo slanksto Ssk. kaip akis „labai (pilnas, sklidinas ko apie indą, patalpą)“: Bliūdas pilnas kaip akis, kliustelėsi kiek — ir išliesi! Pn. Pripylė stiklą pilną kap akis Alk. Kūdra kaip akis sklidina vėsaus vandens J. Avyž. Viedras pieno liustinas kaip akis Slnt. Pil- 104 “nas maišas kaip akis, sunkiai beažriši Ds. Nako (tokia pavardė) pilna daržinė [šieno] kaip akis Slm. kaip ašaka 1. „Jabai (liesas, sudžiūvęs apie žmogų ar gyvulį)“: Kiaulės kūdos kai ašakos Šlu. Sudžiūvęs kap ašaka Vik. Buvo liesutės kaip ašakėlės, o išblyškusios kaip bulbiy daigai, ištisę tamsiame pagirnyje Vaizg. 2. „labai (išblyškęs, baltas, išba- lęs apie žmogų)“: Ta jūs mergaitė išbalus kap ašaka Vlkv. kaip brauktuvė „labai (plonas, liesas apie žmogų ar gyvulį)“: Laiba mergiotė kai brauktuvė Ds. Karvės kūdos kaip brauktuvės Ds. kaip avies dvasia „labai, visiškai (kvailas)“: Kvailas kap avies dvasia Lnkl. b) Pavyzdžiai su būdvardžio bevardės giminės forma: kaip ant delno ,,labai, visiškai (aišku)“: Aišku kaip ant delno Ds. Nuo pradžios ligi galo buvo jam aišku kaip ant delno — tas ryšys negalimas, Paukštaičia už jo netekės Vaižg. kaip dieną ,,labai, visiškai (aišku)“: Aišku kap dieną Plv. Ką kalbėjo, viskas aišku kaip dieną Jnš. kaip vilko nasruose ,,labai, visiškai (tamsu)“: Tamsu kaip vilko nasruose SkrT. kaip davatkai našparas „labai (gražu)“: Ot gražu — kai davatkai našparas (mis- paras) DI. Kalboje gana dažnai objekto kokybei nusakyti vartojamas vien tik palyginimas. Tokiais atvejais lyginamasis frazeologizmas esti gana savarankiškas ir savo funkcija atitinka būdvardį: kaip perkūno grikiai „Jabai reti ppr. apie javus“: Jūsų javai tai kaip perkūno grikiai Ds. kaip guba ,,labai didelė, stambi ppr. apie moterį“: Ok tu jėjam mano, boba kaip guba! Slm. Pati kaip guba, o kojos kaip šaukštai Sml. kaip ir ubago lazda ,,Jabai ilgas apie snargli*: Sniurglys kaip ir ubago lazda PnmR. kaip ledas ,Jabai geras, puikus apie orą“: Šiandien pagada kaip ledas Sv. kaip girto malda ,,labai prastas, netikęs apie kieno darbą ir pan.“: Tavo darbas kaip girto malda VP46. Vis dėlto dauguma lyginamųjų frazeologizmų vartojami su būdvardine aplinka, kartais — ir su būdvardine aplinka, ir be jos. Palyginkime: Būsitu pilnas kap agurkas Lp. || Vyras — kai agurkas, pati — kai pupa LTR(Dkk). Išburbus nosė kaip agurkas nuo slanksto Ssk. || Jo nosis kaip agurkas Ėr. Kiaulės kūdos kai ašakos Šlu. || Juk nei tvorų, nei vartų pas juos, arkliai kaip kap- liai, karvės kaip ašakos, o kiaulės — tik šerių krūvos... 1. Simon. Paminėtina, kad būdvardinė aplinka lyginamosiose konstrukcijose dažniau negu veiksmažodinė esti variantinė. Variantine šio tipo lyginamųjų frazeologizmų aplinka laikomi bendrašakniai arba vienos semantinės grupės būdvardžių abstraktai ir veiks- mazodziai, pvz.: baltas kaip drobė, išbalo kaip drobė, galėtų būti ir baltumas — kaip drobės. Keletas pavyzdžių su sakiniais: kaip [lyg] drobė „„labai (baltas, išbalęs, išblyškęs apie žmogų, jo veidą)“: Išbalęs kaip drobė Sln, Sug. Atrūko namo baltas kai drobė Prng. Visas nubales kaip drobė InSk. Paslikas ir išblyškęs kaip drobė gulėjo jis savo puikioj lovoj J. Ball. ||,,labai (pabalo, išblyško)“ : Pabalo kaip drobė Ins. Įskundė, sakai!.. O ko pati paba- lai kaip drobė?.. V.Krėv. 105 Kaip [lyg] kačių (katės) mūka „Jabai (sudžiūvęs, sulysęs, suvargęs apie žmogų)“: Sudžiūvus kaip kačių mūka Erž. Pardžiūvus, išbalus — kai tik kačių mūka Eri. Išsišiepęs ir susibaigęs lyg kačių mūka Gs. || „labai (sudžiūvo)“: Su- žiūvai kaip katės mūka Erž. kaip parašėlis ,labai gražus apie žmogų ar gyvulį“: Merga — kaip parašėlis Sim. || „nepaprastas (gražumas)“: Gražumas mergaitės — kaip parašėlis Kp. 3. Prieveiksminės funkcijos lyginamųjų frazeologizmų aplinką gali sudaryti daiktavardžio kilmininkas. Šio tipo konstrukcijos nėra labai produktyvios. Jose lyginamasis frazeologizmas paprastai turi kiekybinio prieveiksmio reikšmę: kaip amaro ,.labai daug ko apie gyvas būtybes ir negyvus daiktus“: Priperinau šįmet vištukų kap amaro, ale vištaičių nedaug, vis gaidukai Plv. Vaikų kap amaro pilna trioba prigarmėjo LS. Pilnos medžių viršūnės varnų kap amaro, tur būt, bus lytaus Plv. Uogų kaip amaro — visa žemė lyg marška nuklota V.Krėv. kaip iš balos ,Jabai daug ko ppr. apie gyvas būtybes“: Kaip iš balos kad prisirinko žmonių Kp. Kaip iš balos tų musių Slm. kaip pas šunį blusų ,labai daug ko apie gyvas būtybes ir negyvus daiktus“: Pas turtingą giminių kaip pas šunį blusų Ins. Pas ji pinigų kaip pas šunį blusų LTR (J. Jabl.). Šiuo metu laisvų kambarių kaip pas šunį blusų rš. kaip gruodo ,labai daug ko apie gyvas būtybes ir negyvus daiktus“: Vaikų vaikų — kai gruodo! P15. Net šakos linksta: obuolių kai gruodo! Trgn. kaip krekeno (krekenų) ,.labai daug ko ppr. apie juoką, kalbas“: Buvo juoko kai krekeno Kp. Juoko kap krekenų Al. Juoko vaikinams buvo kaip krekeno Vaižg. Tuoj atsirado kalbos kaip krekeno Vaižg. kaip ledo „labai daug ko ppr. apie negyvus daiktus“: Tai, brolau, bus pinigų kaip ledo! 18. Tai prisiaižiau žirnių kap ledo! Lzd. Daugslio tokių lyginamųjų frazeologizmų aplinką gali sudaryti labai įvairių reiks- mių daiktavardžių kilmininkai. Šios rūšies lyginamųjų frazeologizmų, siejamų tik su tam tikrų, apibrėžtų reikšmių daiktavardžiais, pasitaiko retai, pvz.: juoko, kalbos kaip krekeno (krekenų). II. Veiksmažodinės funkcijos lyginamieji frazeologizmai Veiksmažodinės funkcijos lyginamųjų frazeologizmų lietuvių kalboje nedaug. Jie yra laisviau susiję su aplinkos žodžiais, negu prieveiksminės funkcijos lyginamieji frazeologizmai, ir turi savarankišką reikšmę, tačiau, kaip matysime, jų aplinkos žodžių, daugeliu atvejų žyminčių veiksmo atlikėją, reikšmė esti apibrėžta. Lyginamo- jo frazeologizmo veiksmažodiniu komponentu dažniausiai eina asmenuojamosios veiksmažodžio formos. Veiksmažodinės funkcijos lyginamieji frazeologizmai gali turėti asmeninių ir beasmenių veiksmažodžių reikšmę. Asmeninių veiksmažodžių reikšmės lyginamųjų frazeologizmų aplinką paprastai sudaro pasakytas arba numanomas veiksmo atli- kėjas — asmuo, išreikštas vardininko linksniu: įkrito kaip inkstas į taukus Sim „netikėtai gavo gerą vietą, į gerą vietą rateko“: Bepigu tau, Marel! Kaip inkstas į taukus įkritai... Žem. Ana kaip inkstas in taukus ~~ inkrito in laimą J. 106 kaip į ugnį įmetė „Jabai supykdė, supykino ką“: Šį kaip į ugnį įmečiau, kad pasa- kiau Lnk. — Kaip aš pasakiau, kad ponas nori mums duoti kontraktą, — tęsė toliau Baltaragis, — kaip tik į ugnį įmečiau... iškoliojo mane, išbiaurojo..: Žem. įšoko kaip į rūtų daržą , labai išsišoko, ne vietoje ką padarė, pasakė“: Ji su tuom savo pasielgimu įšoko kai į rūtų daržą Skr. iššoko kaip apuokas iš kanapių Ds „,svetimon kalbon įsikišo“. kaip [lyg] su durimis (durimis) įvirto „netikėtai, staiga ką pasakė, prašneko, įsikišo į kalbą“: Na, ir įvirto kaip su durimis su tokiu netikėtu klausimu 1. Simon. Lyg duri- mis įvirto Juostė su naujiena 1. Simon. Ale, Viliuk, kodėl tu dar nepasisveikinęs taip bedieviškai ėmei kalbėti? Lyg su durimis įvirtai I. Simon. kaip ant nago padėjo „labai greitai, godžiai suvalgė, išvalgė ką“: Še, veizėk, ir padėjo kaip ant nago torielką putros Plt. Kaip ant nago bliūdą paded Zeml. Tą dubiįjį pusbliūdį bulvynės padėjo kaip ant nago Vvr. Su didžiausiu apetitu jinai kaip ant nago padėjo savo bulkutę 1. Simon. Iš pavyzdžių matyti, kad lyginamieji frazeologizmai atlieka tranzityvinių (pvz., kaip ant nago padėjo) arba intranzityvinių (pvz., įšoko kaip į rūtų daržą) veiksmažodžių funkciją. Beasmenių veiksmažodžių reikšmės lyginamųjų frazeologizmų aplinkos žodžiais gali būti pasakytas ar nepasakytas veiksmo subjekto naudininkas, arba veiksmo ot- jekto galininkas: kaip rankas paleido ,,labai palengvėjo kam“: Visiems daba kaip rankas paleido, vokyčius kad išvarė Šts. kaip [lyg] ranka atėmė [nuémé] ką „,visiškai praėjo, nustojo apie ligą, skausmą, nuovargį ir pan.“: Anicetui nuovargį lyg ranka atėmė J. Avyž. Nustojus dumti papirosus, skaudėjimą tą kaip ranka atima V. Kudir. Pamačijo šitos liekarstos, kaip ranka nujėmė [skausmą] Skdt. Lyginamojo frazeologizmo aplinką kartais sudaro įvairių gramatinių kategorijų žodžiai, dažniausiai veiksmažodis ir būdvardis. Tada frazeologizmas paprastai turi tiek reikšmių, kiek jo aplinką sudaro gramatinių kategorijų (išskyrus variantinę aplinką) ir kiek semantinių grupių sudaro tų gramatinių kategorijų žodžiai. Pateiksi- me pavyzdžių: kaip akėčios 1. „labai stambi, nedaili ppr. apie moterį“: Boba kaip akécios, pečiai kaip kopėčios KrvP(Ds). 2. „negražiai, svyruojant (eina)“: Kervoja kai akėčios PIS. Akėja (negražiai eina) kap akėčios Lp. kaip Įtartum) be akių 1. ,,pamaZu, apgraibomis, prisikišęs (ką daro)“: Ką gi čia Zablinéji kaip be akių Blnk. Krapaila (sugriuvėlis) krapinėlja) kaip be akių Erž. Tai jau aklė — spitrioja, kraplioja tartum be akių Jrb. 2. „smarkiai, nieko nepaisydamas (puola, eina kur)“: Puoli kaip be akių LTR (Šmk). Ėjo kaip be akių — kumštelėjo puodynę šviežaus pieno žemėn Srv. 3. ,,sunku be ko svarbaus“: Be mokslo kaip be akių LTR. kaip avilys (aulys) 1. „labai, smarkiai (ūžia, triukšmauja, kelia triukšmą)“: Visas miestas ūžė kaip avilys A. Vencl. Visas teatras skambėjo ir ūžė kaip avilys rš. 2. „labai (išburkęs, suputęs apie žmogų, jo kūno dali)“: Muno kojos suputusios 107 kaip auliai Sts. Žmogus suputęs kaip aulys Užv. || ,,labai,smarkiai (suputo, išburko)“: Nosis kaip aulys suputo Zr. 3. „visiškai (tuščias)“: Tuščias kaip aulys LTR (Pp). kaip [it, lyg] dūmas 1. Plv, Užv ,labai geri, vešlūs apie javus, pasėlį““: Kviečiai kap dūmas Gs, Kt. Rugiai kaip rugiai, o vasarojus visų kaip dūmas! Žem. 2. „labai (girtas)“: Girtas kaip dūmas Svné. Atšlitiniuoja girtas kaip dūmas Ktk. || „labai girtas“: Jis jau kai dūmelis Gs. 3. „greitai, smarkiai (lekia, bėga; nubėgo, nurūko ir pan.)“: Parkiiré kaip dūmas namo An. Arklys šavo kaip dūmas Dbk. Kap sédos in arklio, tai kap dūmas nuspyrė Arm. Nuskuio par laukus kaip dūmas Šll. Ir nurū- ko [velnias] kaip dūmas vėl į pragarą S131. 4. „,greitai (išnyko, praėjo, dingo kas)“: Tas miškas išnyko kaip dūmas P. Cvir. Štai it dūmas pragaiš turtingi lepūnai šio svieto M. Valanč. Praėjo kaip dūmas mano visos dienos SGII55. kaip [lygu] žirnių (žirnio) kirminas (kirmis) 1. „labai (susirietęs, sustingęs, susti- ręs, sustipęs ppr. apie žmogų)“: Susirietęs kaip žirnių kirmis LTR (Plng). Susti- pęs kaip žirnio kirminas Prk. Susiraitęs kaip žirnių kirminas Krž. Pastyręs kaip žirnių kirmis S. Dauk. Rytą negalima prie bandos priplésyti, susty re lygu žirnių kir- miai Žem. || ,,labai (sustingo, sustiro)“: Sustingau kaip žirnių kirmis J. 2. ,,vos, sun- kiai, pamažu (eina, velkasi)“: Ko tu kirmini (velkiesi) kaip žirnių kirminas? Brs. Ir rėzlios kaip žirnių kirminas Krkl. Ko žirklioji kaip žirnių kirminas? Brs. Rėp- lena vos gyvas — kaip žirnio kirminas Užv. Paminėtinas kai kurių lyginamųjų frazeologizmų ir aplinkos sandaros paralelu- mas. Tokiose lyginamosiose konstrukcijose frazeologizmas ir aplinka turi vienodą ar labai panašią sandarą: kaip alus be apynių .,niekam tikęs, niekam nedera kas be ko svarbaus“: Žmogus be doros kaip alus be apynių — niekam nedera Sim. lyg daržas be tvoros ,,netikes kas be ko, sunku kam be ko svarbaus“: Gyvenimas be žmonos — lyg daržas be tvoros PPr149, kaip be druskos ,,neidomus, nelinksmas kas be ko; neįdomu, nelinksma be ko svarbaus:“ Be jo — kap be druskos Plv. Be Domo ir be Zosės vakaruška — kaip be druskos Žem. kaip be nagų ,,sunku be ko; niekam tikęs kas be ko svarbaus“: Be peilio kaip benagų LTR (Rk). Gaspadinė be kačergų tai kaip be nagų Užp. Pamačiau žmo- nių, pasaulio, supratau, kad be mokslo — kaip be nagų A. Vencl. kaip už mūro ,.gera gyventi, lengva uz ko ištekėjus“: Už gero vyro tai kap už mūro Dkš. Už tokio vyro būsi kaip už mūro Klov. kaip šuniui bėgt ,labai lengva, lengvai sekasi (kalbėti)“: Jam kalbėt — kap šun[iui] bėgt Vrb. kaip šuniui lot ,,labai lengva, lengvai sekasi (šnekėti)“: Jam šnekėt — kop sunfiui] lot Vlkv. 108 OTHOLIEHHE CPABHUTEJIbHBIX ePA3EOJIOTH3MOB JIM TOBCKOTO 5SI3bIKA C OKPY)XKEHHEM K. BOCHJIHTE Pe3iome Iejibio paGoThl SBJISETCHA BbIsiCHEHHE KDHTEDHS, Ha OCHOBAHHH KOTOPOTO MOKHO ycTaHOBHTb TpaHHHY MexJĮy CpaBHHTeJIbHbIMH (Dpa3e0JIOTH3MAMH H HX (hpaszeo- JIOTHUECKHM OKpY»xeHHeM. 3aTeM B 3aBHCHMOCTH OT OKDpYyxeHHS XxapaKTepH3Y- €TCsl CTPOEHHe CpaBHHTeJIbHbIX (Dpa3e0JIOTH3MOB. O6s13aTe/ibHbIM Opa3eo0JIOTHUEeCKHM OKDpYKEHHEM Ha3biBaeTCS TBEPAO VeTa- HOBJIEHHAasI COBOKY MHOCTb JIEKCHUECKHX H TDAMMATHUECKHX 3JIEMEHTOB CBOGOJIHOTO ynorpeGJieHusi, KOTopasi NOCTOSIHHO CONPOBOXKAAeT (Dpa3eoJIOTH3M H Ge3 KoTopoii OH He ynorpebasercs. OkpyxenHe BMecTe CO CPaBHHTENbHBIM (pa3eoJIiOTH3- MOM COCTaBJISIET IOCTOSHHYIO CDpaBHHTeEJIbHYIO KOHCTPYKIIMIO H SBJISETCS SĮIKHH- LECH CHCTeMbl si3blKa. OCHOBHbIM KpHTepHeM Jil YCTAHOBJEHHSI COCTaBa CPABHUTEJLHOTrO (hpaseo- JIOTH3MA SIBJISIETCSI CJIEAYIOLIEe: CJIOBA, MOCTOSIHHO COMNPOBOXKJAAIONIHE (hpaseoio- TH3M, He BXOJĮST B €ro JIEKCHUECKHHO COCTaB, ECJIH OHH HMEIOT CAMOCTOSITEJILHOC JIekKcHUeCKOe 3HaueHHe H TpaMMATHUeCKVIO (DVHKIIHIO. OEpaseojiorH3MbI OjJĮHHaKOBOTO CTpOeHHsi MOTYT BbINOJIHSTb pa3JMuHbIE (DYHK- und. ĖynkuKks ĖOpaseojiorH3Ma 3aBHCHT OT €TO TpaMMATHUECKOTO OKDYXKEHHS, BOoJibumKHCTBO CpaBHHTeEJIbHbIX (Dpa360JIOTH3MOB JIHTOBCKOTO SI3bIKA BBINOJHSIOT Ofynkunio HapeuHs H JIKINb He3HauHTeJIbHAS UacTb — OyHKuKHIO TJIaroJia. Cjio- BaMH OKDY»xeHHS CPABHHTEJIbHBIX ()pa360JIOTH3MOB € (DYHKIMeH HapeuHs Obl- BaioT: 1) raros (HHOT/Ia ero 3aMeliaiomiee 3BYKONOJAPAKATeNbHOE MOXK JJOMeETHE HJIH TPYIINa CJIOB), Hanp., sto vi kaip kuolq prarijęs, 2) nonoxuTebHasi CTeNneHb npHjiaraTeJIibHOTO HJIH ero CPeJHHH POA, HJIH HpHJarartebHoOe 3aMelalomas uacTb peuH — MpHYacTHe, Hamp., sudžiūvęs kaip kačių mika, aišku kaip ant delno, 3) pojiūTeJibHbIė Nnajiexx cYymecTBHTeJ/IbHOro, Halp., juoko kaip krekeno. Tak kak cpaBHHTenbHbIe (pa3eo0JIOTH3MBI, BBINOJIHSIOMIKe. (YHKIMIO HApeuHSI TECHO CBfI3aHbl C OKPYJKEHHEM, HX 3HAUeHHe BbISBJISETCSH JIHILb B OKDVXEHHH orpejteJietinoli CeMaHTHYeCKOH rpynmbl CJIOB. CpaBHHTesbHBIE (Dpa3e0JIOTH3MBI ¢ Oynkuneli rgarojia HMEIOT CaMOCTOSITEJIbHOE 3HatuUeHHe H CO CJIOBAMH OKpY- 2XKEHHSI GoJiee CBOGOJHO CBSI3aHbI. O6kruno y CpaBHHTeJIbHbIX (Dpa36€0JIOTH3MOB OBIBAET CTOJIBKO 3HAUCHHĖ, CKOJIb- KO TpaMMaTHUeCKHX KaTerOpHH COCTABJISIOT ero OKpyxeHHe (3a HCKJIOUCeHHEM BapHaHTHOTO OKDY2xKEeHHS) H CKOJIbKO CEMaHTHUeCKHX TpyNINN COCTABJSIOT CJIOBA THX TpaMMaTHUeCKHX KaTeropHi. Ormeuena riapaliJIeJIbHOCTb CTPOGHHSI HEKOTOPHIX CPABHHTEJBHBIX ()pa3e0JIo TH3MOB H OKDYXKeHHsi, Hamnp., gyvenimas be žmonos — lyg daržas be tvoros; be peilio kaip be nagų; jam kalbėt — kaip šuniui bėgt. 109