Lietuvių kalbos galininko su dalyviu poziciniai modeliai

BALTU KALBUY VEIKSMAZODZIO TYRINĖJIMAI LoI2 ET UV 00800 Tes "Rei Me Oo KuSHE A Ko-ALDB M1 JA V. AMBRAZAS LIETUVIŲ KALBOS GALININKO SU DALYVIU POZICINIATI MODELIAI 0.1. Nors lietuvių kalbos žodžių tvarka yra palyginti laisva ir paprastai nelaikoma aiškiu sintaksinės funkcijos rodikliu, tačiau tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, skiriant atributinius ir predikatinius žodžių santykius, ji gali gauti diferencinę reikšmę. Ta aplinkybė, kad atributiniai būdvardžiai bei dalyviai lietuvių kalboje paprastai eina prieš pažymimąjį Žodį, daugeliu atvejų leidžia apibrėžti jų funkciją ir nustatyti ryšius su kitais žodžiais. Sakysim, tik pagal žodžių tvarką rašytinėje kalboje skiriame atributinį junginį gražus vakaras nuo predikatinės konstrukcijos vakaras gražus. Tokia žodžių tvarka, matyt, yra paremta bendru polinkiu postpoziciškai vartoti predikatinius santykius reiškiančius žodžius; antra vertus, ji rodo toli pažengusį nominalinių konstrukcijų reikšminės diferenciacijos procesą. Šiuo atžvilgiu lietuvių kalba ryškiai skiriasi nuo daugelio kalbų, kuriose atributiniai būdvardžiai bei dalyviai, kaip ir predikatiniai, paprastai eina po pažymimųjų žodžių?. Svarbų vaidmenį žodžių tvarka turi ir pusiau predikatinėse konstrukcijose, t. y. tokiose, kuriose' abipusiu ryšiu susiję žodžiai nesudaro sakinio pamato. Vyraujanti pusiau predikatinių santykių raiškos forma lietuvių kalboje — dalyviai ir jiems artimi pusdalyviai bei padalyviai. Šio straipsnio tikslas — panagrinėti žodžių tvarkos ir jų sintaksinės funkcijos ryšį pusiau predikatinėse galininko su dalyviu bei padalyviu konstrukcijose (vad. accusativus cum participio). Tos konstrukcijos, gausiai paliudytos senuosiuose raštuose nuo XVI a., nėra ryškiau paveiktos kitų kalbų itakos?, o jų raidą galima stebėti per visą rašytinės tradicijos laikotarpį. Tai leidžia žodžių tvarkos vaidmenį pusiau predikatinių santykių raiškai patyrinėti ir diachroniškai, pažiūrėti, kaip konstrukcijos narių sintaksinių santykių kitimas siejasi su jų pozicija. 0.2. Galininko su dalyviu konstrukcijoje skiriame 3 pagrindinius narius: veiksmažodinį (V), vardažodinį (N) ir dalyvinį narį (P). Visi trys nariai įeina į veiksmažodinės frazės sudėtį. Vardažodinis ir dalyvinis narys, tarp savęs siejami pusiau predikatiniu santykiu, kartu yra subordinuoti veiksmažodiniam nariui. Pavyzdžiui, konstrukcijoje matau tėvą pareinantį veiksmaZodZiui matau subordinuotas ne tik daiktavardis tėvą, bet ir dalyvis pareinantį, nes nė vieno iš jų funkcija neatitinka viso vardažodžio ir dalyvio junginio funkcijos®. 1 Plg, J. Greenberg, Universals of Language, Cambridge (Mass.), 1966, p. 85, 100 tt. 2 Žr. aut., „Lietuvių kalbotyros klausimai“, XI, p. 56—57. 3 Šiuo atžvilgiu vardažodžio ir dalyvio galininko formų santykiai atitinka egzocentrinius santykius, plg. L. Bloomfield, Language, New York, 1933, p. 194; B. Bloch and G. L. Trager, Outline of Linguistic Analysis, Baltimore, 1942, p. 76; JI. C. Bapxynapos, Crpykrypa npocroro MPEAJIOKEHHS COBPEMEHHOro aHraHiickoro ssmka, M., 1966, p. 39—40. 169 Konstrukcijos narių tvarka daugeliu atvejų yra relevantiška. Ypač svarbi P padėtis N atžvilgiu. Sakysim, konstrukciją matau pareinantį tėvą linkstame kitaip interpretuoti visų pirma dėl šių narių skirtingos pozicijos: eidamas prieš vardažodį, dalyvis susiejamas su juo kaip atributas ir su veiksmažodžiu tiesioginio ryšio neturi (žinoma, jeigu to ryšio nerodo kontekstas ar intonacija). Tuo tarpu postpozicinis dalyvis paprastai nėra subordinuojamas vardažodžiui, o santykiauja su juo panašiai, kaip tarinys (plg. matau: tėvas pareina). Tad dalyvio pusiau predikatinė funkcija šioje konstrukcijoje daugeliu atvejų yra sąlygojama jo postpozicijos. Analogiškas pozicijos vaidmuo pastebimas ir atitinkamose kitų giminiškų kalbų konstrukcijose?. 1.1.0. Dabartinėje literatūrinėje kalboje galininko su dalyviu vartosena yra jau gana ribota; be to, vietoj dalyvio galininko čia dažniausiai vartojamas padalyvis. Plačiausiai ši konstrukcija paliudyta XVI — XVII a. raštuose, kur ji pasižymi labai įvairia sandara ir didele vartosenos sritimi. Todėl, tiriant jos narių poziciją, visų pirma pravartu apžvelgti senųjų raštų duomenis. XVI— XVII a. raštuose atstovaujami visi 6 galimi trinarės konstrukcijos poziciniai modeliai, Be to, čia randame ir abu galimus dvinarės konstrukcijos (be išreikšto N) modelius. Tų modelių kiekybinį pasiskirstymą įvairiuose tekstuose rodo 4 lentelė. Iš lentelės duomenų matyti, kad konstrukcijos su P postpozicija N atžvilgiu senuosiuose raštuose ne tik vyrauja, bet sudaro apie 95%. visų (jų tarpe ir dvinarių) atvejų. Taigi dalyvio postpozicija yra labai ryškus jo pusiau predikatinės funkcijos rodiklis. 1.1.1. Dažniausiai galininko su dalyviu konstrukcijoje veiksmažodis eina pirmoje vietoje, po jo — vardažodžio (įvardžio) galininkas, o trečiąją vietą užima dalyvis. VNP yra pagrindinis šios konstrukcijos pozicinis modelis, senuosiuose raštuose atstovaujamas 84,97. visų pavyzdžių. Stilistiškai jis neutralus ir nėra sąlygojamas kokių nors specialių sakinio sandaros ar platesnio konteksto ypatybių. lei regesi Syrus mane apgalinczius, tadda tu man paschok BrB I Kron 20, 12 (Wenn mir die Syrer zu starck werden LB)®. Schicze girdim Philipa gerai mokeiussi rakoti BrP I 316. Protas zmogischkasis statalalba dumoie | tą (295) swieta amszinai pasiliksenti MT 235—235*, (Mokytojas) rodžia mokslu sdwo pigay ižpildžiamu ir padaromu (pokazuia | že nduka ich tacno moze bydž wypetniona) SP II 136. Jės ssunus pakyla ir skielbie ye pagirta VEE 169, (IRe Soene... preisen sie selig LB). Išskirtinė šio modelio padėtis paaiškinama bendresniais lietuvių kalbos žodžių tvarkos dėsningumais. N vietą po V sąlygoja lietuvių kalbai būdinga objektinio galininko postpozicija veiksmažodžio atžvilgiu, o P vietą po N — jau minėta predikatinio nario postpozicija. Kiti poziciniai modeliai, skirtingai nuo pagrindinio, yra susiję su tam tikromis struktūros bei reikšmės ypatybėmis, todėl juos pravartu aptarti atskirai. * Plg. D. Miiller, Studies in Modern Syntax, Winterthur, 1957, p. 33,44; B.E. KoBaneHkKo, Hmsenntie cpejicTBa BHpaKeHus IipejiukannH, JIsBos, 1969, p. 173. ® Straipsnyje vartojamos tokios pat šaltinių santrumpos, kaip Lietuvių kalbos ir literatūros instituto parengtoje ,,Lietuviy kalbos gramatikoje“ (I— 1965, II— 1971), tik J. Bretkūno Biblija (1579—1590) žymima BrB, Postilė (1591) — BrP ir giesmynas (Giesmes Duchaunas, 1589) — BrGD. Santrumpa LB žymi M. Liuterio Biblijos 1549 m. leidimą (Wittemberg, Hans Lufft), o W — J. Vujeko Mažosios postilés šeštąjį leidimą (1617). 170 1.1.2. Modelis NVP, kurio pavyzdžiai sudaro 5,89, pagal dažnumą užima antrąją vietą. Daugelyje pavyzdžių N atkėlimas prieš V yra aiškiai motyvuotas sakinio sandaros. Vardažodinį narį čia dažnai sudaro įvardžio kuris galininkas, einantis prijungiamojo sakinio jungiamuoju žodžiu ir dėl to pradedantis šalutinį dėmenį. Tokia įvardžio kuris funkcija iš viso neleidžia jo pavartoti po veiksmažodžio, pvz.: Er tai iusų Sunus kuri sakot, ekla uszgimusi? BrB Jon 9, 19. Žydai kuriūs Ambražičius S. mini teip bilgnczius DP 456,,°. Teyp skaytome ape Sauli karalu | kuri rasztas sako dweis metus karalawusi vnt Israelo SP 1 136,,. Ir pirmas balsas kuri girdejau kalbanti su manim kaypo trubą tare ChB Apr 4, 1. Dėl to pačios priežasties prepoziciškai vartojama ir jungiamuoju žodžiu einanti įvardžio kas forma, pvz.: nieko notguldinedami iz¢ to ką riagimę santi duszioms' sawoms' naugingo (sic!) DP 51245. Kituose NVP modelį atstovaujančiuose pavyzdžiuose vardažodiniu nariu dažniausiai irgi eina įvairių įvardžių (ypač 3 asmens įvardžio jis) galininkai. Jie nurodo pirmesnėje sakinio dalyje arba pirmesniame sakinyje minėtas sąvokas, tuo būdu susiedami konstrukciją su kontekstu. Šitas įvardžiams būdingas ryšys su pirmesniu kontekstu motyvuoja ir jų dažnesnę prepoziciją galininko su dalyviu konstrukcijose. Dwasid kūno ir krauio ne tur |kaip' manė régite tūrinti DP 194,, (iako widžičie že ia mam W 330), t. p. ir MP 1683,. Potam ghi regi | buwusi ubagu | nei galwijela sawa tikra netureiusi SE 7545. Dwase kitam newienam neteka | tiktai wieniems Apaschtalams Kristaus | Nesa tus saka Evangelista sussirinkusius namūsu BrP II 141. Kita wel rasi isch prastos ir pawarguses gimines uszgimusi BrP II 276". Dėl ryšio su ankstesniu kontekstu prepoziciškai pavartojami ir parodomųjų įvardžių junginiai su daiktavardžiais, pvz. : Ponas... buwa sakens. Schitai panna bus niesczia... Bei schitta panna Maria| saka Lukoschus | buwuse isch namu... Dowido BrP I 334. Dide nūdemais buwa geda Moterischkei... ne waisingai buti... Toke moterischke Szidai tare kaip Diewo prakeikta BrP II 263. Ta szmogu sakom Welino apsesta kunischkai | kursai... ira sunkei mucziams BrP LI 280. Prepoziciškai N pavartojamas ir stilistiniais sumetimais. Atsidūręs neįprastoje padėtyje, jis labiau pabrėžiamas, išryškinamas. Eiliuotuose tekstuose jo prepoziciją vienur kitur lemia ir ritmikos bei rimavimo poreikiai. Juk keturius Wirus palaidus regiu Vgnije waikschczoienczius BrB Dan 3,25 (originale kitaip: Sehe ich doch vier Manner lo 8 im Fewer gehen LB). O kaip Saulas Dowida regeia ischenti prisch Philista, kalbeia ghis BrB I Sam 17,55 (Da aber Saul Dauid sahe ausgehen LB). Berneli thinai atrade suwistita bei prakarte gulinti | ne usztil anu... Szodziu BrP I 96. Bernéli sake grdtuji Tén prdkarte begulinti RG 18,. ...Kursai mus tokiosu priegadosu pagulditus|szinai negalinczus perkesti Mz 563 (GCh II). Verstiniuose tekstuose N kai kur galėjo būti atkeltas i konstrukcijos pradžią ir dėl originalų kalbos įtakos. Pavyzdžiui, M. Daukšos ir Anoniminėje 1600 m. postilėse beveik visų NVP modelį reprezentuojančių pavyzdžių žodžių tvarka yra tokia pati, kaip atitinkamose J. Vujeko ir M. Rėjaus postilių vietose. ® Panašiai dar DP 32, 3421, 37431. ? Panašiai dar BrP II 97, 248, I 161, 302—303 ir kt. 171 Taigi NVP modelis senuosiuose raštuose yra inversinis. Dažniausiai jis salygojamas sakinio sandaros bei platesnio konteksto ypatybių arba yra stilistiškai žymėtas. 1.1.3. Modelis NPV — trečiasis pagal dažnumą (4,2%). Jis paprastai pavartojamas tada, kai N ir P junginį norima labiau akcentuoti arba susieti su pirmesniu sakiniu, sakinio dėmeniu ar kuria jo dalimi. Inversinį šio modelio pobūdį sąlygoja jau minėtas lietuvių kalbos polinkis objektinius linksnius ar konstrukcijas nukelti po veiksmažodžio. ...Privalu ira szinoti Kristu... prissikielusi. O Pona musu... nepasssilikussi szemeie | nei patreschimo alba pagedimo regeiusi | Bet... isch numirusiu prissikielusi | tatai isch schiu Scheschiu daiktu tikrai szinam BrP 11 7. Ir kurie ghi tatai darantį rade b'uwa, kaip Malkų rinka, atwede ghi BrB IV Moz 15 (Und die in drob funden hatten | da er holtz las LB). Liepe idant Hetmona... Ant Ziames dtdnti Ghiemus dpisakitu KN 1395. S. Powilas... wissa pilnibe Deiwistes kunischkai ingiwenancze mokin MT 27, Atmetamas jra Aristotela | ir kitu Philosophu klaiojmas | kurie Swieta nig amszu buwussi sakie | ir amszinai pasiliksenti stepina MT 46,,. Kartais modelį NPV sąlygoja ir veiksmažodžio ryšys su paskesnémis konstrukcijomis, pvz.: Szmones isch pradzio Swieto sirguses | ir dabar serganczes | kosznas szinna | netiktai isch ludimo raschto | bet ir isch koszno paties pertirimo BrP II 459; tuo būdu iSvengiamas P ir N junginio didelis nutolimas nuo V. I pirmą vietą atkelto N ryšį su pirmesniu kontekstu rodo ir prie daiktavardžio einantys parodomieji įvardžiai, pvz.: Bet ateit prastu ir ubagischku budu... Nesa schita pirmaghi ateijma | teipo pawargusi busenti Schwenti Prarakai... pranesche buwa BrP 1 8—9. Anįs tiektai szitą giwdtq bisencziq tiki DP 58443, (tylko ten žywot byc¢ wierzą W 995). Bet Lietuwnikams toke kosani sakita |asch neszinnau BrP II 517. Vardažodinio nario atkėlimas į konstrukcijos pradžią gali būti sąlygojamas sakinio sandaros, pavyzdžiui, klausiamuosiuose ar netiesioginio klausimo formą turinčiuose sakiniuose. Ka mane sati saka pulkai? BrB Luk 9, 18 (originale kitaip: Quem me dicunt esse turbae?). O iųs kuriū manė santi (465) sdkote? DP 465—466 (kim mie byč powiddačie W 776). Paszlawinti tie tarnay | kurius kad atays Ponas jauczianczius ras SE 28852. Vis dėlto, atkeliant vardažodinį narį į priekį, dažniau pasirenkamas modelis NVP. Kartais NPV poziciją lemia simetriško sakinio dalių išdėstymo poreikis, pvz.: Tu Maria pirmai Angelo ne regeiusi |nei ghi kalbanti girdeiusi | manens delei ir delei mana kalbeghimo issigandai. BrP 1 336. O sargas katados pabudęs ir duris kalines atwertas iszwides, isztraukie kalawiją ChB Apd 17, 27. Senuosiuose raštuose modelis NPV pasiskirstęs labai netolygiai: (plg.: 194 BrB, 49, BrP ir 119, DP, 209, SE, 2294 MT). Kai kur didesnį šio modelio dažnumą iš dalies galima paaiškinti stimuliuojančia originalų įtaka. Pavyzdžiui, jis labiausiai paplitęs S. Vaišnoro ,„Žemčiūgos“ vertime iš lotynų kalbos, kurioje veiksmažodžio postpozicija po accusativus cum infinitivo (kaip ir apskritai po objektinių konstrukcijų) yralabai įprasta. M. Daukšos Postilėje NPV modelio pavyzdžiai pagal žodžių tvarką dažniausiai atitinka lenkiškojo originalo konstrukcijas. Žinoma, tai anaiptol nerodo šio modelio skolintinio pobūdžio. 172 + Visuose trijuose iki šiol aptartuose modeliuose P eina po N. Atvejai su dalyvio prepozicija sudaro tik 3,29, visų pavyzdžių. Jie verti dėmesio labiausiai dėl to, kad dalyvis, turintis pusiau predikatinę funkciją, čia užima atributiniam žodžiui būdingą padėtį. 1.1.4. Modelis VPN paliudytas daugelyje XVI— XVII a. raštų. Nors jis ir retas, bet atstovaujamas konstrukcijų su abiejų rūšių bei įvairių laikų dalyvių formomis. a) Ghis... rasche Hoitmanump, idant anis iopi ateitų, tadda norinti sawe demus dide Alga ir Dowanas dūti BrB Mak 16, 19. Nesa kada tikietu turinti sawe taip daug piktibiu Vin 6—7. Turim teipaieg... prijmti... kuna bei kraughi | kaip regim tatai daranczius wissus tikrus krikschezonis BrP II 414. b) Darikem teipo |kaip schicze regim dariusius schus Muitinikus ir didzius grieschnikus BrP II 225. Nes nekurie iszmane | juog Iudoszius tureia maszną| jamkalbeiusi IEzusa SE 248,;. c) Kureis ludiimais priwedi seksenczesi amszinaig giwatą? MT 253. Szinnot po dweiu dienu busenczes Welikas BrP Ip 356. Pasaka ir pranesch Angelai ...wissada ant szemes... busenczes (90) ir issilaikisenczes szmones. BrP 1 90—91. d) Tikekem stiprei | mumus atgriekawime ischtiesos atleidziamus wissus griekus BrP I 263. Kursai tada nektiki saw dūdamą atleidimą grieku MT 13844. Gird | be darbu isch neischmierūtos mielaschirdingistes Diewa adleidczemus griekus MT 72*;4. e) Salna ischgirdusi Holofernui nukirsta galwa issiganda BrB Judit 15, 1. Maihieius... rascha| Porop Kristauspi atneschta wira serganti kaululiga. BrP II 454. Ira wirwes... Ape kurids raszo S. Petras ir sako iomis surisztus piktus Anielus aba welinus (powiada... związane byc zte anioty) SP I 373,;. Kai kur pusiau predikatinė dalyvio funkcija išryškėja iš jo ryšio su N. Antai daugumoje (a) ir (b) pavyzdžių dalyvis eina prieš įvardžius arba įvardžių ir daiktavardžių junginius, su kuriais atributinis pažyminys paprastai nevartojamas. Pusiau predikatinę funkciją čia rodo ir V santykis su N: vardažodis negali būti laikomas veiksmažodžio tiesioginiu objektu (konstrukcijos *rašė save, *tikėtų save, *regim muitininkus, *praneša žmones ir pan. cituotuose sakiniuose semantiškai neįmanomos). Vadinasi, V čia kartu siejamas ir su N, ir su P, o toks ryšys būtų negalimas, esant tarp N ir P atributiniam santykiui. Visiškai akivaizdi pusiau predikatinė P funkcija pavyzdžiuose, kur juo eina veiksmažodžio būti dalyvis, pvz.: Toliaus moke Ianas toie wienoie Deiwisteie sanczes tris personas. BrP II 238 Rasztas... sako negalinti sunti dayktu | adunt kas... iszmonitu SP I 210,.. Bat žinau dsz santi tawe ne mažu gieribiu KN 265,,. Dumok, ne toli sati Karog hima BrB Sir 7, 17-18. Taigi minėtais atvejais prepozicinio P sintaksiné funkcija išlieka pakankamai apibrėžta. Tuo tarpu P vieta betarpiškai po V įgalina labiau pabrėžti jų semantinį ryšį, labiau susieti jų Zymimus veiksmus. Taip į pirmą vietą iškeliamas P žymimas veiksmas, o ne jo atlikėjas. Kai kur išryškėja ir viso sakinio sandaros poveikis, sakysim, kai su N siejamas prijungiamojo sakinio šalutinis dėmuo, ir postpoziciškai pavartotą dalyvį reikėtų nukelti už jo, į sakinio pabaigą (pvz.: Kaip tatai tankei girdim kalbanczes tas szmones | kurios delei pikto kakio darbo | gadinamas ira BrP II 437), arba kai dalyvį skatina vartoti prieš N jau pasakytos ir su tuo dalyviu siejamos 173 aplinkybinės ar objektinės konstrukcijos (pvz.: Kristus... ischroda | ikki swieto galo busenczius bei gerus bei piktus krikschezonisteie BrP I 24). Kai P eina prieš N, galintį būti tiesioginiu V objektu, dalyvio pusiau predikatinė funkcija nėra aiškiau diferencijuota ir paprastai išryškėja tik iš sakinio prasmės (a). Kaip ir aukščiau minėtose konstrukcijose, ją gali paryškinti ta aplinkybė, kad P pavartojamas ne betarpiškai prieš N, bet prieš jo įvardinius pažyminius (b). Tarp V ir P kartais pasakomas P žymimo veiksmo objektas (c). a) Ir ischwis atenti Sunu szmogaus debesisa dangaus BrB Mat 24, 30 (et videbunt Filium hominis venientem). Ir todrin sakos Ionas S. regieiš eiūti pragaru paskui smerti (widžiat piekio idące za šmierčią) SP II 4245. b) Iszwido Ponas dtdianczius tutus bludus MP 17954 (obaczyt Pan przyszte rozliczne bledy RP 121). Anqgi hadiną sugriža ing Ieruzalą ir atrada susirinkusią aną wienuolika SE8444. Ižsirinkimas ...liginasi raszty karioney | kuriami rasi paminetus wisokius ginklus kariones (w ktorym naydžiesz wzmiankę wszelakiego oreza) SP I 13,. ¢) Turim ...prijmti ...io kuna bei kraughi |kaip regim tatai daranczus wissus tikrus krikschczonis BrP 11 414. Likusieji du trinariai modeliai su dalyvio prepozicija visai neproduktyvis. Jy santykis su modeliu VPN yra mazdaug toks pat, kaip inversiniy postpozicinio dalyvio modeliy santykis su tipiniu (VNP). Cia matome netgi dviguba inversija: inversinė yra ir dalyvio (prepoziciné), ir veiksmažodžio (galinė arba jterptiné) padėtis. 1.1.5. Modelį PNV senuosiuose raštuose reprezentuoja tik pavienės konstrukcijos. Kaulu ligga serganti szmogu [ta kalbam kurio kaulai | koiu alba ranku didei gel BrP 1 188. Kam rėdom's Lawonas | prastyra? Ieib mirrusi jį nesakytum. RG 539,,. Kad noteytu nebelaukiant, ir miegandžius jus rastu ChB Mork 13, 36. Pagulditus piktam | mus wisus regieiay KN 227,. Szitdi nūg czia pagirta manė wadins wissos gimines DP 471 ,, (btogosliwioną mig zwdč bęedą W 106)°. 1.1.6. Modelio PVN visuose tyrinėtuose tekstuose terasti šie pavyzdžiai: Ape schita... Geribe... reiktu... misliti ir niekada isch schirdies sawa neischleisti | kaip tatai dariusi regim |netiktai ana schwenta Karaliu Dowida BrP 1 236. O terp Krikscioniu ne suskaytitus regime neturelus (nie przeliczone mnostwo widzim | ktorzy sq vbodzy | i nic nie maigcy) SP 11 2103. Schiskat isch ta pagirty sakis mane wissas gimines WP 141. 1.1.7. Be aptarty trinariy konstrukcijų, senuosiuose raštuose kartais pasitaiko ir dvinarių, susidedančių tik iš V ir P. Tokiais atvejais N paprastai esti numanomas iš ankstesnės sakinio dalies, ankstesnio sakinio ar konteksto. Todėl dvinarės konstrukcijos nesudaro kokio atskiro galininko su dalyviu tipo, o laikytinos eliptiniais minėtų trinarių modelių variantais. Jose veiksmažodis irgi dažniausiai eina prieš dalyvio galininką (VP), pvz.: O kaip Iesausp ataijo, regedomi, (kaip užbr.) iau numirusį (iš numire) Kaulų io ne lausze BrB Jon 19, 33. Nežadžiu ira kuris | ...ne iuda artimo sdwo regiedamas piktay darunti|kaip tay muszunti nekaltu |apkatbunti neteysingay|kieykiunti| ir kitayp sunkiey nusidediiti SP ll 534. Ius Tarnay ij pažinkite | ...kayp dabar regit 8 Panašiai DP 473,,, VEE 66,,; žodžių tvarka veikiausiai sąlygojama lotyniškos konstrukcijos beatam te dicunt. 174 žengidnti | Teyp weliszwisit dtdnti KN 16613-3,„. Girdi katbanti. Ne katba kurs szit abd tat padaris bet kurs tiki ne pražus SE 129,44. Nes kad (rasztas) bito dweis buwusi metus karalum Sauli | iszmano gieray ir szwyntay wieszpatawusi pagal Diewo noro SP I 1365,. (Žmogus) 6. Nežino ape... atmetimu vmžinon paskundon del nusideimu |kuriuose regi Diewas numirsiunti be gayleimo ažu iuos (widži Bog že wmrže bez pokuty) SP I 116;5. Tiktai vienoje J. Bretkūno Postilés vietoje, aptartoje jau E. Tanglio®, dalyvio galininkas Žymi veiksmą, neturintį aiškiai apibrėžto veikėjo: Raupsais reta karta girdim Prusu szemieie apsirgusi BrP I 188. Iš konteksto čia galima atstatyti tik bendros reikšmės daiktavardį žmogų. Tačiau tokia dalyvio galininko vartosena nei Bretkūnui, nei kitiems XVI — XVII a. autoriams nebūdinga. Nesant apibrėžto veikėjo, įprastesnės yra konstrukcijos su padalyviais (žr. 2.1.). Dvinarių konstrukcijų su dalyvio prepozicija (PV) senuosiuose raštuose pastebėti tik šie 5 pavyzdžiai: Todelei kada regim szmogu mirschtanti | alba numirusi girdesim | tadda nekaltikem Diewa BrP II 411. Tokiu atžagaru daiktu nūdem nepriwala tie | kurie ...tikki| Christu sedinti... ir sawa kunu bei krauiumi tikrai Sacramente Weczeres priesanti ischpaszista. MT (PM) 32,5. Dušios ne regime kuny | bet tinay essunčiu numanome iz weykatu (Lecz tam bedgcey dochodzim) SP 1 97. Ieib mirrusi ji nesakytum’ Net mieganti Diewé tarytum' RG 539,,. Pas anga mano jau Duskénanti mattau RG 568 — 569. Visuose pavyzdžiuose praleistas N lengvai atstatomas iš to paties sakinio, kuriame jo žymima sąvoka yra išreikšta galininko ar kitu linksniu; N elipsė paaiškinama stiliaus sumetimais (vengiama to paties žodžio kartojimo). 1.1.8. Galininko su dalyviu narių tvarka labiau įvairuoja tuose šaltiniuose, kuriuose ši konstrukcija iš viso retesnė, mažiau vartojama. Pavyzdžiui, „Knygoje Nobažnystės“, kur ji palyginti reta (mažiau kaip 3 atvejai aut. lanke), įprastesnės žodžių tvarkos atvejų yra mažuma (4 : 12, t. y. 25 94), panašiai Vilento Enchiridione (3 : 4). Net modelio VPN su dalyvio prepozicija pavyzdžių „Knygoje Nobažnystės“ yra daugiau, negu tipinio VNP. J. Richterio ir S. M. Slavočinskio giesmynuose inversinių pavyzdžių yra tiek pat, kiek tipinių. Gerokai didesnis už bendrąjį inversinių konstrukcijų procentas ir M. Daukšos, M. Mažvydo, M. Petkevičiaus raštuose. Tuo tarpu šaltiniuose, kuriuose galininkas su dalyviu vartojamas plačiai, jo narių pozicija daug pastovesnė. J. Bretkūno Postilėje modelis VNP sudaro 87 945, o Biblijos vertime — net 93,8 9, visų atvejų (Senojo testamento vertime procentas dar didesnis). Kiek skiriasi šiuo atžvilgiu S. Vaišnoro „Žemčiūga“, kurioje įprastinės tvarkos (VNP) pavyzdžių procentas mažesnis už vidutinį (71%), tačiau tai iš dalies paaiškinama NPV modelio aktyvumu, susijusiu su lotyniško originalo įtaka. Visa tai leidžia spėti esant tam tikrą ryšį tarp konstrukcijos paplitimo ir jos pozicinio modelio stabilumo. Kuo labiau paplitusi konstrukcija, tuo stabilesnė jos narių tvarka, ir atvirkščiai. Gali būti, kad galininko su dalyviu narių pozicinį pastovumą teigiamai veikė ir šios konstrukcijos standartizavimas literatūrinės kalbos dirvoje. * E. Tangl, Der Accusativus und Nominativus cum Participio im Altlitauischen, Weimar, 1928, p. 47. 175 1.1.9. Iš aptartų pozicinių modelių apžvalgos matyti, kad galininko su dalyviu narių tvarkos įvairavimą daugiausia lemia konstrukcijos ryšiai su visu sakiniu ar platesniu kontekstu ir stilistiniai motyvai. Su leksinėmis bei morfologinėmis narių ypatybėmis jų tvarka nėra tiesiogiai susijusi. Todėl lentelėse, apibendrinant pozicinių modelių pasiskirstymo duomenis, konstrukcijos pagal veiksmažodžio leksinę reikšmę ar dalyvių morfologines grupes smulkiau neskirstomos. Vis dėlto, atidžiau įsižiūrėjus, galima pastebėti, kad su tam tikrais veiksmažodžiais, pavyzdžiui, rasti, norėti, inversinės žodžių tvarkos atvejai (ypač NVP) yra dažnesni. Pavyzdžiui, S. Vaišnoro „Žemčiūgoje“ konstrukcijos su veiksmažodžiu norėti daugiausia yra inversinės (7 pavyzdžiai NVP ir tik 3 — VNP). Iš 20 konstrukcijų su veiksmažodžiu rasti, pavartotų J. Bretkūno Postilėje, 10 yra su inversine narių tvarka. J. Bretkūno Biblijos Naujojo testamento vertime atitinkamų inversinių konstrukcijų procentas mažesnis (289), tačiau gerokai viršija bendrąjį (1594); panašus jis ir B. Vilento Evangelijose ir epistolose (219%); antra vertus, to paties J. Bretkūno Senojo testamento vertime jis visai mažas (apie 3%). M. Daukšos ir Anoniminėje 1600 m. postilėse su veiksmažodžiu rasti inversijos atvejai dažnesni, negu su kitais veiksmažodžiais (DP — 449,, MP — 6694), tiktai beveik visuose pavyzdžiuose žodžių tvarka ta pati, kaip ir atitinkamose originalų vietose, tad gali būti paaiškinta jų įtaka. Nors duomenys įvairuoja, tačiau aiškiai rodo mažesnį konstrukcijų su minėtais veiksmažodžiais pozicinį stabilumą. Konstrukcijos, kuriose N gali būti laikomas V tiesioginiu objektu (dažniausiai su veiksmažodžiais matyti, regėti, išvysti, rasti ir pan.), senuosiuose raštuose sudaro apie 21,4%, visų galininko su dalyviu pavyzdžių (587 iš 2748). Jų tarpe atvejų su veiksmažodžio interpozicija (NVP) pasitaiko daug dažniau, negu kitur (apie 1194). Matyt, neišblankęs valdymo santykis tarp V ir N silpnino predikatinį N ir P ryšį, o tai sudarė palankesnes sąlygas V interpozicijai. Kitų pozicinių modelių dažnumo rodikliai mažai skiriasi nuo bendrųjų (VNP — 81945, NPV — 49, VPN — 1,5%, PNV — 0,89%, PVN — 0,1994 ir VP — 1,194), o visų inversiniy konstrukcijų procentas (9%) irgi tik nedaug didesnis už bendrąjį. Tad savo narių pozicija abu galininko su dalyviu tipai XVI — XVII a. nebuvo aiškiau diferencijuoti. Palyginę čia aptartų senųjų raštų duomenis su dabartiniais, matome, kad galininko su dalyviu būklė yra gerokai pasikeitusi. 1.2.0. Šiuo metu galininkas su dalyviu literatūrinėje kalboje jau vartojamas tik tada, kai N gali būti laikomas V tiesioginiu objektu. Kitokios konstrukcijos virtusios archaizmais, ir jų pasitaiko tik specialios stilistinės paskirties atvejais. Labai susiaurėjusi ir pati galininko su dalyviu vartosenos sritis (paprastai — grožinė literatūra, tautosaka). Dabartinės lietuvių kalbos galininko su dalyviu poziciniai modeliai nustatyti pagal 1000 pavyzdžių, surinktų daugiausia iš grožinės literatūros bei tautosakos. Jų tarpusavio santykį rodo 1 lentelė. 1.2.1. Apžvelgus dabartinius duomenis, pirmiausia krinta į akis labai padidėjęs konstrukcijų su dalyvio prepozicija produktyvumas. Modelis VPN čia sudaro net 16%, visų pavyzdžių, palyginti su 2,79, senuosiuose raštuose, t. y. jis daugiau kaip 5 kartus dažnesnis. Štai keletas jo būdingesnių pavyzdžių: 176 a) Buvo jau pavakarys, kai Papievis pamatė ateinantį takeliu nuo Jakūbavos Alenos tėvą VnA 18. Labai gražiame sode ji pamatė vaikščiojantį jaunikaitį Lt III 290. Išėjęs ant lauko dar girdėjo gražiai giedančias paukšteles Sd (MLLG II 418). Ryto metą atras pribiaurotą trobą LKŽ 1655. Dabar, Jonai, eik pirkion. Ten rasi gulinčią raganą Lt III 389. b) Sūnus, matydamas didžiai nusiminusį savo tėvą... užklausė Lt III 211. Persigando tėvas, pamatęs įeinančius tokius ponus Lt III 345. ¢) Pamačiusi atsikėlusį mane anksčiau, kaip paprastai, mama paklausė VencIPU 47. Pamatę jie važiuojančią ją (maro deivę) per kaimą, išbėgo ant kelio MLLG II 62. l lentelė Dalyvinės konstrukcijos narių tvarka dabartinėje kalboje Pozicinis modelis Konstrukcijų skaičius | % VNP 795 | 79,5 VPN 140 14 NPV 10 || NVP 50 5 VP 5 | 0,5 Modelio VPN didesnis produktyvumas veikiausiai susijęs su pakitusia pačios konstrukcijos vieta sintaksinių priemonių sistemoje. Siaurėjant galininko su dalyviu vartosenos sferai, jo narių tvarkos polinkius, matyt, vis labiau veikia atributiniai junginiai. Kadangi dalyvių netiesioginiai linksniai dabar paprastai eina prieš daiktavardžius, jie dažniau prepoziciškai pavartojami ir tais atvejais, kai dalyvis siejamas ir su daiktavardžiu, ir su veiksmažodžiu drauge. Tuo tarpu sū įvardžiais, prie kurių dalyviai, kaip ir būdvardžiai, atributiškai nejungiami, P paprastai išlaiko postpozicinę padėtį. Pavyzdžių su P prieš įvardžius (c) pasitaiko labai retai. , Pusiau predikatinė dalyvio funkcija VPN modelio konstrukcijose su daiktavardžiais iš viso yra silpniau jaučiama. Galimumas suprasti dalyvį kaip atributą išnyksta ar sumažėja tik tada, kai prieš daiktavardį eina įvardžiai ar skaitvardžiai (b). 1.2.2. Kiti inversiniai konstrukcijos modeliai šiuo metu atstovaujami kiek rečiau, negu XVI — XVII a., o kai kurių iš viso nepastebėta. Todėl pagrindinio VNP modelio santykis su kitais, kurį galima laikyti konstrukcijos pozicinio pastovumo rodikliu, palyginti nedaug tesumažėjęs (tik apie 794). 2.1.0. Be dalyvio galininko, čia nagrinėjamose konstrukcijose vartojama nelinksniuojama dalyvinė forma — padalyvis. Pravartu pažiūrėti, kaip padalyvio įtraukimas į šią konstrukciją atsiliepia jos narių pozicijai. Daugumoje XVI — XVII a. raštų padalyvio forma dar nėra labai paplitusi: ji randama tik 13,59, visų konstrukcijų, o kai kurių autorių (pavyzdžiui, J. Bretkūno) raštuose — vos 3,1%,. Konstrukcijų su padalyviais pozicinių modelių tarpusavio santykis pavaizduotas 2 lentelėje. | 12. 902 177