Mituvos upyno tarmės veiksmažodis

2.0 D ŽIŲ FORMOS IR Jil) VARTOSENA LI ETUVU V OS . TSR MOKSLŲ A K A D E. M I*J A E. GRINAVECKIENĖ MITUVOS UPYNO TARMĖS VEIKSMAZODIS! Veiksmažodžių veikslai | Kaip ir Ik, nepriešdėliniai veiksmažodžiai dažniausiai yra eigos veikslo (čirf*?, grčėbi, imt, valgyt), priešdėliniai — įvykio veikslo (atidiiof, užvalgyt, sunėšt, isgrébf). Išimtys tokios pat, kaip lk. Momentiniai veiksmažodžiai, visada vartojami be priešdėlio, yra įvykio veikslo, pvz.: ciptelét, riktelėt, lyžtelėt, stabteléf. O veiksmažodžiai, kurių priešdėliai suaugę su šaknimi į vieną leksinį reikšminį vienetą, tarmėje yra eigos veikslo (suprast: Ne viską suprūnitam; nusigėst: Būisei grčit nusigąstū; pažįt: Ji gerūi pažįstu). Veiksmažodžių su priešdėliais ir be jų veikslas geriausiai išryškėja sakinyje. Sakysime, sakinių: Visdi baigiū pirštine užrūūkt; Skubinū pamilzt karve i vėsiu į tvartą; Uždugi besidabįdams, pasėsti besimokįdams; Baigiū išvirf pietūs; Skūbinu nulipt no stéga; Baigiū pavdlgyt i gūlsiuos veiksmažodžių formos turi aiškią eigos veikslo reikšmę, o sakinių: Vargė uždugau, be laika pasendu; Būddva, būigsi kūlt, prė girnų pristata; Jų motina jauna mire tie patys veiksmažodžiai yra įvykio veikslo. Tranzityviniai ir intranzityviniai veiksmažodžiai Tarmėje, kaip ir 1k, yra tranzityvinių ir intranzityvinių veiksmažodžių. Tačiau pastebėta, kad tam tikra dalis intranzityvinių kartais gali būti tranzityviniai, pvz.: nuvažiavdu arklius; Normas čit sūiiku; Jau langus $l; Mą tįsčio piršta, dure šona: Bobas tursūo „kasa“ būlves; Prasipitka pinigus; Višta prilesė gūži; Jis išjėje drklius. ! Straipsnyje stengiamasi pateikti kaip galima pilnesnį ,,Mituvos upyno tarmės“ asmenuojamųjų ir neasmenuojamųjų veiksmažodžių formų kaitybos, iš dalies ir vartojimo vaizdą. Jis yra didesnio rankraštinio darbo ,,Mituvos upyno tarmė“, parašyto 1952—1955 m., II dalies skyrius, tik žymiai papildytas nauja tarmine medžiaga, autorės rinkta iki 1973 m. * Straipsnyje panaudoti tarminiai pavyzdžiai pateikiami Ik (=literatūrinės kalbos) rašmenimis, Tarmėje tariamas j straipsnyje visais atvejais rašomas. Tarminis priebalsių suduslėjimas, iš tarties niekuo nesiskiriantis nuo Ik, nežymimas. Kartu čia stengiamasi kaip kalima tiksliau atspindėti tarmės fonetiką. Galinių priebalsių minkštumui žymėti papildomai įsivedamas akūto ženklas, rašomas garso ženklo dešinėje aukštai. Gretiminės darybiškai skirtingos formos pateikiamos po lygiagrečių, pvz., mičgam || mičgtam, fonetiškai skirtingos ar su skirtingomis galūnėmis — skliaustuose: bėg(a), nėštum(ei). Tuo atveju, kai skliaustuose pasitaiko e variantas be e, galinis priebalsis visada minkštas. Tvirtagalei priegaidei, tariamai dvigarsiuose per abu sandus, žymėti jos ženklas rašomas ant abiejų sandų atskirai. Dėl aprašomosios tarmės fonetikos žr. E. Grinaveckienė, Mituvos upyno tarmės fonetika „Lietuvių kalbotyros klausimai“, I, Vilnius, 1957, p. 119-180. 19. 520 289 Sangrąžiniai veiksmažodžiai Sangrąžos dalelytė tarmėje trejopa: -si, -s, -se. Žodžio gale pasitaiko jos visos trys. Dalelytė -s čia yra įprastinė ir dažniausiai vartojama viduriniosios kartos ir jaunimo (sūkas, pūčes, riėčes). -si yra daug retesnė, naujesnė, paprastai atėjusi iš Ik ir pasitaiko greta -s tarmės jaunimo ir vietinės inteligentijos kalboje (sūkosi, sėkasi, sūkasi). Tačiau pastebėta, kad šiuo atveju ji gal kiek dažnesnė vienaskaitos 1 ir II asmens formose (prausiūosi, prausiesi). Senimo ir viduriniosios kartos atstovų tarpe plačiai yra paplitusi sangrąžos dalelytė -se (< *sčn, enklitinė galininko forma), pvz.: sūkase, rditose, pykstase, pėšase. Tačiau ji vartojama tik veiksmažodžių vienaskaitos I, III asmenyje, o daugiskaitos ir dviskaitos formos turi -s. Tarp priešdėlio ir šaknies paprastai vartojama sveika sangrąžos dalelytė -si- (parsineše, nusišėre, pasikabina), išskyrus tuos atvejus, kai, susidūrus sangrąžos dalelytei ir šaknies i-, e-, ėbalsiams, dėl elizijos ar kontrakcijos vienas jų praleidžiamas ar sutraukiamas (apsčinam ~ apsieiname, atsčin ~ atsieina, pasilgau ~ pasiilgau, suséjéi ~ susiėjai, susémei ~ susiémei)®, Daugumas tarmės veiksmažodžių (išskyrus beveik visus savaiminius, jstangos, palengvos ir mažybinius kartotinius bei kai kuriuos kitus) gali turėti sangrąžines ir nesangrąžines formas, pvz.: nupirkdu® ir nusipirkau, mūšam ir mūšamės, pykstam ir pykstamės. Tačiau tarmėje yra sangrąžinių veiksmažodžių, neturinčių atitinkamų nesangrąžinių formų, pvz.: tyčiotis || tyciotise, gėrėtis || gérétise, jūoktis || jūoktise (plg. pajūokt), dziaugtis || džiūūgtise, šaipytis || Saipytise, šypsotis || Sypsotise (plg. pašičpt), vaipytis || vaipytise (plg. viėpt), niduktis || niduktise, ėlgtis || élgtise. Kai kurių veiksmažodžių sangrąžinės formos vartojamos tik su priešdėliais (įsilyt : lyt, susigulėt: gulėt, įsilipt: lipt, įsivažiūot : važiūot, pasižindyt: žindyt, nusižėngt : žėnigt). Sangrąžinė dalelytė vienais atvejais veiksmažodžio leksinę reikšmę tik modifikuoja (sūktis || sūktise : sūkt, šnekėtis || Snekétise: šnekėt, statytis || statytise : statyr), kitais ja iš esmės pakeičia (bégtis || bėgtise „,kergtis“ : bėgr, čitis || čitise ,,sektis“: čit). Veiksmažodžio leksinę reikšmę iš esmės pakeičia ir priešdėlio bei sangrąžos dalelytės semantinis junginys (prisikūūkt „prisirinkti“ : kūūkt, pasigėst : gėst, apsimėst : mėst). Beasmeniai veiksmažodžiai Tarmėje yra veiksmažodžių, kurių tėra vartojamas tik visų laikų 3 asmuo (dažniausiai pasitaiko esamojo ir būtojo kartinio laiko paprastoji ir sudurtinė forma). Vieni tokių veiksmažodžių, eidami beasmenio sakinio funkcijas, paprastai nesiejami su jokiu veikėju, pvz.: Ij, sniég „sninga“, šąl, pūsta, diend, tėmst, aust, §viiit, šalno, šalvėn, nidukes || nidukese, nidukstos || nidukstose, šviesūojes || šviesūojese. Su priešdėliais, priešdėliniais pagalbiniais veiksmažodžiais ar neiginiais jie paprastai vartojami būtojo (taip pat ir būsimojo) laiko veiksmui reikšti, pvz.: sutėma, įsilije, įsisniga, prašvita, išūūša, apsiniduke; palidve pūstę, atléida ting, pdrstoje šūlę, nestos lije. Kai kurie iš šių veiksmažodžių retais atvejais gali būti * Daugiau pavyzdžių žr. E. Grinaveckienė, Op. cit., p. 162—163. * Plg. E. Grinaveckienė, Mituvos upyno tarmės įvardis, „Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai“, A Serija, 2(13), 1962, p. 198 ir 11 išnašą, 290 siejami su tos pat Saknies daiktavardžio vardininku, pvz.: dist (aušra), Iš (lytis). Šiuo atveju jie kiek artėja prie asmeninių. Kiti tokių veiksmažodžių paprastai eina su naudininku ir reikalauja tiesioginio galininko, o kartais kilmininko papildinio, pvz.: mą (jdm, tdu...) gėle daiti (galva), diege Sona (širdi, ūūsi), mūūdže dariti, niest galva (nagus, padus), skūūd galva (kėje, aki, širdi, rūūka...), tvinkčio piršta (nūga), trūkst pinigii (kantrybės, sveikūtas), pagalst „pagailsta“ jo (tėvą). Treti jų eina su naudininku, bet tiesioginio papildinio nereikalauja, pvz.: mą (jdm, tau...) palengvėje, sėkas || sėkase, pasiréde, rūpe. Veiksmažodis reikčti paprastai yra beasmenis, tačiau būtajame kartiniame laike, skirtingai nuo Ik, retais atvejais gali turėti visus vienaskaitos ir daugiskaitos asmenis, pvz.; šalia Mą reikėje nevdlgyt' ir pan. pasakoma ir Aš reikėjau nevdlgyt'; Tu reikėjai nčit', Reikėjom duūot'; Reikéjot nimt'. Veiksmažodžių kamienai Tarmėje yra išlikę tik balsiniai veiksmažodžių kamienai. Skirtingai nuo Ik, esamojo laiko jų čia yra tik trys: a, ia, o, pvz., &in(a), pūč(e), rūša, o ikamienas yra perėjęs į ia kamieną, pvz., gdl ~ galia „gali“. Veiksmažodžiai, prieš kamiengalį turintys priebalsį d, esamajame laike dažniau turi formą be afrikatos, pvz., séd(e) ~ sédia „sėdi“, nors rečiau greta pasitaiko ir su afrikata (sėdž(e)). Tačiau reikia pasakyti, kad i kamieno perėjimas į ia kamieną dar nėra galutinai pasibaigęs. Nykstančiose ar rečiau vartojamose dviskaitos formose i kamiengalis dar plačiai tebevartojamas šalia naujojo ia kamiengalio ir tebėra už pastarąjį dažnesnis, pvz.: girdiva || gišdeva || girdževa; sėdiva || sėdeva || séd?eva. Priebalsinio kamieno besama tik nežymių liekanų. Veiksmažodžių miegoti, raudoti, skaudėti šalia esamojo laiko balsinio kamieno formų lygiagrečiai (bet rečiau ir senesniųjų tarmės atstovų kalboje) pavartojamos ir kontaminuotos formos, sudarytos iš priebalsinio kamieno-3 asmens formos ir balsinio kamieno asmenų galūnių, pvz.: miegū || miegtū, miegi || miegti, miėg || miégt, miégam || miégtam, miégat || miégtat, miégava || miégtava, miégata || miégtata; rdudu ||rdustu, rdudi || rdusti, rdud || rdust, rdudam || rdustam, rdudat | rdustat, rdudava || rdustava, rdudata || rdustata; skūūd || skūūst. Veiksmažodžiai peršėti ir niežėti taip pat turi dvejopas visų laikų formas: balsines ir priebalsines kontaminuotas, o es. laike — vien kontaminuotas : pėfšč(e), niėžt. Kontaminuotos šių veiksmažodžių formos su kamiengaliu -fyra dažnesnės už balsines, pvz.: peršėt || perstét, niežėt || niežtėt, peršėje || perstéje, niežėje || niežtėje, peršės, || perštės, niežės || niežtės, perséty || perstéty, nieZéty || nieZtéty. Nors o kam. veiksmažodžių esamojo laiko 3 asmens forma visada išlaiko sveiką galūnės a (sūka ~ sūko), tačiau veiksmažodžio žindfr lygiagrečiai pasitaiko ir atitinkama forma be galūninio a, pvz., Zina || žin. Visi pirminiai tarmės veiksmažodžiai su kokybiniu šaknies balsių kaitos laipsniu au — au — ov esamojo laiko formose, skirtingai nuo 1k5, tarp šaknies ir galūnės turi priebalsį j, pvz., krduju, pjaujam. 3 asm. formose, skirtingai nuo Ik, tas j yra nukritęs kartu su galūniniu balsiu®, pvz.: blidu ~ bliduja, džidu, gridu, krdu, * Plg. Lietuvių kalbos gramatika, II, Vilnius, 1971, p. 230. ¢ Žr. E. Grinaveckienė, Mituvos upyno tarmės fonetika, p. 151. 19% 291 lidu, mdu, pjdu, pldu, rdu, spjdu, Su. Labai retais atvejais (jaunimo ir vietinės inteligentijos kalboje) vietoj j pasitaiko ir m, pvz., pldun. Būtojo kartinio laiko kamienai kaip ir Ik — e ~ ė, a ~ 0, pvz., lduZe ~ Idaužė, kiba ~ kibo. Tarmėje vartojama sustabarėjusi, mūsų nuomone, sena būtojo kartinio laiko 3 asm. o kam. forma, galūnėje turinti kirtį ir priebalsį -t, pvz., pašikėt. Šios formos reikšmė labai išblėsusi. Ji gali reikšti ,,né nemanyk, niekai, nieko nebus“. Tos pačios darybos ir reikšmės jos giminaičių šekūot ~ šikot, pašekūot ~ pašikėt mums pasitaikė išgirsti ir žemaičių dūnininkų tarmėje apie Laūkuvą. Formų pašikėt, pašikėt, šikdt galinis -t greičiausiai yra enklitinio įvardžio *ti liekana". Tačiau bene įdomiausios šios formos tuo, kad iki mūsų dienų yra išlaikiusios senąjį galūnės kirtį. Tarmės veiksmažodžių formų šaknies ar priesagos in dėsningai fonetiškai yra išvirtęs į, pvz.: pif ~ pinti, vadįt ~ vadinti, pis ~ pirūs“. Išvirtus in į, tarmėje formaliai sutapo veiksmažodžių su priesagomis -yf ir -inf bendratys, pvz.: gaivįt ~ gaivinti, prašyt, ridyf. Kurios priesagos darinys, paprastai padeda atskirti esamojo laiko formos, pvz.: vdišin(a), prasa, pely(je). Tačiau tarmėje pasitaiko ir darybiškai sumišusių šių priesagų veiksmažodžių. Vienais atvejais priesagos -įrf dariniai esamojo bei būtojo kartinio laiko formose ir jų vediniuose turi gretimines ir priesagos -yt formas (jos retesnės), pvz.: baugštįtis : baugštinas || būūgštos, maigįtis „migti“: maiginas || mūigos, sdrgįt: sdrgin(a) || sdrga, spirgįt : spirgin(a) || spirga, tdikif „gerinti“: tdikin(a) || taika, tarpįt „tirpinti“: tarpin(a) || tarpa. Kitais atvejais priesagos -yf dariniai turi lygiagrečias priesagos -įf formas, pvz.: baniūtyt : baniūty(je) || baniūtin(a), gédytis : gédyjes || gédinas, giūčyt : giiicy(je) || gincin(a), jodytis : jédos || jédinas, klupdyt : klupda || klupdin(a), lydyt : lyda || lydin(a), vielyt : viely(je) || viélin(a). Veiksmažodžio būti formos Veiksmažodis bilti turi trijų šaknų esamojo laiko formas. Nuolatiniam buvimui, egzistavimui reikšti vartojama šaknis būsu formantais -narba -vir turi lygiagrečiai, be reikšmės skirtumo vartojamas, visų asmenų formas, pvz.: bini || būvū, būni || būvi, būn(a) || būv(a), būnam || būvam, būnat || būvat, būnava || būvava, būnata || būlvata. Su šaknimi ės- (jos balsis ė greičiausiai atsiradęs iš kontrahuotos nés- < ne+espagal formą nėra < ne + yra®) sudaromos vienaskaitos, daugiskaitos ir dviskaitos 1 ir 2 asmens formos, pvz.: ési, ėsi, ésam, ésat, ésava, ésata. Su šaknimi yrsudaroma tik 3 asmens forma. Veiksmažodžių kaitymas Kaip ir lk, tarmėje yra penkios nuosakos: tiesioginė, netiesioginė, tariamoji, liepiamoji, geidžiamoji. Joje vartojami visi trys veiksmažodžių skaičiai — viena7 Iš antros pusės, šios formos savo daryba galėtų būti artimos ir *pašikū(t) tipo dariniams, J. Endzelyno laikomiems senosiomis ide būtojo kartinio laiko @ kam. formomis (plg. J. Endzelins, Latviešu valodas gramatika, Riga, 1951, p. 709). 8 Žr. E. Grinaveckienė, Op. cit., p. 143. * Žr. J. Endzelynas, Baltų kalbų garsai ir formos, Vilnius, 1957, p. 163; Z. Zinkevičius, Lietuvių dialektologija, Vilnius, 1966, p. 126. 292 skaita, daugiskaita ir dviskaita. Atskirų kamienų veiksmažodžių asmenų formos, apskritai, kaip Ik, tačiau viena kita jų kiek ir skiriasi. Daugiaskiemenių priesagos -yr veiksmažodžių esamojo laiko formų kamiengalis y, skirtingai nuo Ik, tarmėje (greičiausiai dėl fonetinių priežasčių"), kaip ir gretimose Žemaičių tarmėse", visada yra ilgas, pvz.: kirmyjū „miegu“, kirmyji, kirmy(je), kirmyjem, kirmgjet, kirmjjeva, kirmjjeta; roZyjes „raudonuoja (apie žaizdą)“. Kartais tas ilgumas išlaikomas ir būtojo kartinio laiko formose, pvz.: kūūlyjau, kūūlyjei, kūūlyjom, kūūlyjot, kūūlyjova, kūūlyjota, bet: kūūlije, kirmije, pelije „pelėjo“, pajuodije, nuspuogije, šišdijaus „pykau“, širdijeis, širdijos || širdijose, širdijomės, širdijotės, širdijovos, širdijotos. Esamojo ir būtųjų laikų daugiskaitos 1 asm. formų galūnės -om I sandas tarmėje paprastai tariamas trumpai, yra kiek paplatėjęs ir turi nežymų balsio a atspalvį, pvz.: sakom, dugom, kéldavom. Būtojo kartinio laiko ir tariamosios nuosakos šio asmens formų galūnės -ėm I sandas ė taip pat paplatėjęs (bet nesutrumpėjęs) ir tariamas su nežymiu balsio e atspalviu, pvz.: sūkėm, kélém, čitumėm. Ploto vakariniuose pakraščiuose (Palėkių, Pašvenčio, Žirniškių ir gretimuose kaimuose) šių formų galūnių -om, -ėm o, ė lygiagrečiai pasitaiko išvirtę į a, e (šukūvam ~ šukūvome, skynem ~ skynéme, čitumem ~ eitumėme), o šiaurinėje tarmės dalyje (Šimkaičiai, Mėdininkai, Pavidaujys) šalia įprastinių paplatėjusių o, ė pasitaiko ir wu, i (dūrum ~ dūrome, sūkim ~ sūkėme, čitumim ~ eitumim)*. Tų laikų ir tariamosios nuosakos 2 asm. formų galūnių -ot, -ėt I sandas yra ilgas ir siauras, kaip ir 1k (sakot, būvot, būdavot, sūkėt, čitumėt). Tariamosios nuosakos vienaskaitos 1 asm. čia turi trejopą formą: kaip ir Ik, su galūne -iau (sangrąžinė -iaus || -iause) ir su -e, kuri Ik atliepia ia (ii gali būti ir nukritusi, palikdama suminkštintą priebalsi'®, pvz.: rašyčiau || rašyč(e), sakyčiaus || sakyčiause. Skirtingų galūnių nesangrąžinės formos tarmėje vartojamos lygiagrečiai, nors senimui būdingesnės formos su galūne -e ar visai be jos. Vienaskaitos 2 asm. forma dvejopa: kaip ir Ik, su galūne -um ir greta jos ilgesnė -umei (ji dažnesnė senimo tarpe), sangrąžinė — umeis, pvz.: pėštum || pėštumei, pėštumeis. Daugiskaitos 1 asmuo, skirdamasis nuo Ik, turi galūnę -umėme ir aptrumpėjusią -umėm, sangrąžinę -umėmės. Jos vienodai dažnos: čitumėme || čitumėm, imtumėmės. Tarmės jaunimo tarpe dėl Ik įtakos retai vartojamos dar formos su galūne -ume (čitume). Daugiskaitos 2 asm. turi galūnę -umėte, aptrumpėjusią -umėt, sangrąžinę -umėtės: čitumėte || čitumėt, pėštumėtės. Dviskaitos 1 asm. turi galūnę -umėva (sangrąžinę =umėvos): čitumėva, prdūiūstumėvos, 2 — umėta (sangrąžinę -umėtos): čitumėta, prūūstumėtos. Daugiskaitos ir dviskaitos 1 ir 2 asm. galūnės greičiausiai kontaminacinės, naujesnės. Tariamosios nuosakos 3 asm. forma turi priesagą -tų (kaip ir 1k) arba lygiagrečiai (rečiau) vien tik kietą -t: čitų || éit, békty || bėkt. Forma su -t greičiausiai yra ne fonetinės, o morfologinės kilmės. Sangrąžinės formos galūnė trejopa: -ųs || yse, -uos || uose, -os || ose : pėštųs || pėštųse, pėštuos || pėštuose, pėštos || pėštose. Pastarosios keturios formos labiau būdingos tarmės senajai kartai. Jų — M Plg, E. Grinaveckienė, Op. cit., p. 164. 1 pig. V. Grinaveckis, Žemaičių tarmių istorija, Vilnius, 1973, p. 233. 12 Plg, ten pat, p. 186, E. Grinaveckienė, Op. cit., p. 154, 13 Remdamiesi tarmės žodžio galo trumpėjimo dėsniais, esame linkę manyti, kad forma su suminkštintu galūnės priebalsiu fonetiškai tegali būti atsiradusi iš formos su galūne -ia, 0 ne su -iau. Plg. dar J. Kazlauskas, Iš optatyvo istorijos ,,Lietuviy kalbotyros klausimai“, IV, Vilnius, 1961, p. 83—84. 293 kilmę sunku paaiškinti. Forma su galūnės -uos būdinga ir žemaičiams (akmeniškiai, pvz., sako néstdus), veliuoniškiams ir šiauriniams vidurio aukštaičiams!*, O formos pėštos || pėštose, jei nėra tarmės hipernormalizmas, galimas daiktas, galėtų biti sietinos su tarmės sakyče ~ sakyčia, (msakyčio? plg. žemaičių sakyčio?*). Dviskaitos 1 asmens forma greta galūnės -uméva (sangrąžinė -umėvos) rečiau turi ir galūnę -uvėva (sangrąžinė -uvėvos), pvz.: čitumėva || čituvėva, nėštumėvos || nėštuvėvos. Liepiamosios nuosakos vienaskaitos 2 asmens forma kaip ir lk (čik, diiok), tačiau retais atvejais (paprastai liaudies dainose) šalia jos vartojamos ir formos su priesaga -kie (čikie, imkie). Be to, pasitaiko atvejų, kai ši priesaga numetama. Tai dažniausiai įvyksta greitai kalbant ir kai prieš k eina dar vienas priebalsis, pvz.: sėm sėm, pil pil, gėr gėr, bet sédék. Sustabarėjusioje formoje pala, atsiradusioje, be abejo, iš palduk, k yra nukritęs palyginti seniai. Tai rodo absoliutiniame žodžio gale atsiradusio šakninio au nereguliarus išvirtimas į a. Liepiamosios nuosakos daugiskaitos ir dviskaitos 1 asm. reikšme tarmėje kartais yra vartojamas ir vieno kito veiksmažodžio esamojo laiko daugiskaitos bei dviskaitos 1 asm. formos, pvz.: činam, valgom, vaZitiojam, dėdam, imam, imava, dédava, nors įprastinės jų formos dažnesnės. Veiksmažodis eiti šalia čikim, činam, čikiva čia turi ir eimė (rečiau kontaminuotą eimėkim), eiva. Formos eimė, eiva dažniausiai vartojamos. Tai, galimas daiktas, priebalsinio asmenavimo liekanos. Nurodant prie ko artėjimo kryptį, prie kiekvienos liepiamosios nuosakos formos gali būti pridedamas prieveiksmis šę (< šen), nutraukiantis kirtį ant savęs. 2 vienaskaitos asmuo prieveiksmį Se turi galūnėje (bėkšė, eikšė, duokšė || dakse, šokšė). Daugiskaitos ir dviskaitos formose tas šę atsiduria žodžio viduryje prieš priesagą (bėkšėkim, duokšėkim, eikšėkim, bėkšėkit, šokšėkit, bėkšėkita, bėkšėkiva). Tokios liepiamosios nuosakos formos tarmėje gyvos ir gausiai vartojamos. Jos pažįstamos ir žemaičių!*. Prieveiksmis $e dažnai pridedamas prie liepiamosios nuosakos formų net du kartus. Tokiais atvejais kirtį gauna antrasis Se. Se du kartus kartojamas paprastai tais atvejais, kai būtina liepimo veiksmą labai staigiai vykdyti, pvz.: bėkšęšė, dakšęšė, bėkšęšėkit, dakšęšėkit, dakšešėkita. Pastaruoju metu linkstama pirmąjį formų bėkšęšėkim... Se tarti trumpai: dakšešė, dakšešėkit, dakšešėkita. Trumpėjimas greičiausiai priklauso nuo nekirčiuotos pozicijos?", Geidžiamosios nuosakos formos tarmėje sudarinėjamos su dalelytémis te, tegu (be reikšmės skirtumo) dvejaip. Šios dalelytės gali eiti su veiksmažodžio esamojo laiko 3 asm. forma (tegu bin, tegu sto, tečin, tesispdrda, tenesikrūpšta). Formos su fedažnesnės. Jos gal kiek būdingesnės senimo kalbai. Dalelytės te, tegu (te įprastesnė) dažnai (ypač senesnių žmonių kalboje) eina ir su senosiomis geidžiamosios nuosakos formomis, turinčiomis galūnę -ie (a, ia kam.) ir -ai (o kam.), M4 Žr. „Lietuvių kalbos atlaso“ kartotekos, saugomos Lietuvių kalbos ir literatūros instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos sektoriaus rankraštyne, 293 e klausimo atsakus. '* Dar žr. J. Kazlauskas, Op. cit., p. 84; V. Grinaveckis. Op cit., p. 269. Pastarajame darbe, remiantis Daukšos Postilės pavyzdžiais būčid ir kt., kirčiuojamais galūnėje, gana motyvuotai laikomasi nuomonės, jog ir formų nėščio, vėsčio... kirtis greičiausiai bus buvęs atitrauktas iš galūnės į šaknį. 1¢ P. Jonikas, Pagramančio tarmė, Kaunas, 1939, p. 70—71. ¥ Plg. šioje tarmėje tariamą šašlavyne ~ šąšlavynas „sąšlavynas“, aiuolync ~ ąžuolynas, dar žr. E. Grinaveckienė, Op. cit., p. 142, 294 pvz.: tegu atimie || teatimie, tegu dvesie || tedvesie, tegu gulie || tegulie, tegu jėjie || tejdjie, tegu miėgie || temiėgie, tegu nusivarvie || tenusivarvie, tegu biinie || tebūnie, tegu pažiūrie || tepažiūrie, tegu suvdlgai || tesuvdlgai, tegu bégie || tebégie, tekišie, tepasimie, tepasidedie, tepasiūritie, tesimušie, tesipešie, tesišnekie, tesikrūpštai, tesispdrdai, tesižinai, tevažiūojie, tegu žinais. Retais atvejais geidžiamosios nuosakos formų reikšmę yra įgavusios dalelytės tegu konstrukcijos su būsimojo laiko forma, pvz., tegu būs, tegu čis, tegu atvažiūėds. Asmenavimas Tiesioginė nuosaka Esamasis laikas aš bégu, vejū, Sduju, dudžiu, girdžiū, arddu, gyvenū, išmetu, $nekiios || šnekūose tu bėgi, veji, šduji, dudi, girdi, arddi, gyveni, išmeti, šnekies jis, ji (jie, jos, juodu, juddvi) bég(a), vėje, Sdu(je), dudž(e), gird(e) || girdž(e), arda, gyvėn || gyvėna, išmet(a), šnėkas || šnėkase més bégam, vėjem, šdujem, dudžem, girdem || girdžem, ūrdom, gyvėnam, išmetam, šnėkamės jūs bégat, vėjat, šdujet, dudžet, girdet || girdžet, ardot, gyvėnat, išmetat, inékatės mūdu, mūdvi bégava, vėjeva, Sdujeva, dudževa, girdiva || girdeva || girdževa, afdova, gyvėnava, išmetava, šnėkavos Judu, jūdvi bégata, vėjeta, Sdujeto, dudieta, girdita || girdeta || girdžeta, ūrdota, gyvénata, išmetata, šnėkatos Būtasis kartinis laikas aš bégau, vijdu, šdviau, dudžiau, girdėjau, ardžidu, gyvendu, išmečiau, šnekėjaus || šnekėjause tū bégai, vijéi, šdvei, dudei, girdėjei, ardėi, gyvendi, išmetei, šnekėjeis jis, ji (jiė, jos, juodu, juddvi) bėga, vije, Séve, girdėje, arde, gyvena, išmete, šnekėjos || šnekėjose mės bégom, vijom, §6vém, dudėm, girdėjom, ardém, gyvėnom, išmetėm, šnekėjomės jūs bégot, vijot, šdvėt, dudét, girdėjot, ūrdėt, gyvėnot, išmetėt, šnekčjotės mūdu, mūdvi bégova, vijova, šovėva, dudėva, girdėjova, ūrdėva, gyvėnova, išmetėva, šnekėjovos Judu, jūdvi bégota, vijota, šdvėta, dudėta, girdėjota, ūrdėta, gyvėnota, išmetėta, šnekéjotos Bitasis daZninis laikas as bégdavau, vydavau, Sdudavau, dusdavau, girdédavau, ardydavau, gyvédavau, iSmésdavau, Snekédavaus || Snekédavause tu bégdavai, vydavai, $dudavai, dusdavai, girdédavai, ardydavai, gyvédavai, iSmésdavai, Snekédavais jis, ji (jie, jos, juodu, juddvi) bégdava, vydava,sdudydava, dusdava, girdédava, ardydava, gyvédava, ismésdava, šnekėdavos || snekédavose 295 més bégdavom, vydavom, Sdudydavom, dusdavom, girdédavom, ardydavom, gyvédavom, iSmésdavom, snekédavomés jūs bégdavot, vydavot, šdudydavot, dusdavot, girdédavot, ardydavot, gyvédavot, išmėsdavot, šnekėdavotės mūdu, mūdvi bégdavova, vydavova, šdudavova, dusdavova, girdédavova, ardydavova, gyvėdavova, išmėsdavova, šnekčdavovos jūdu, jūdvi bégdavota, vydavota, šdudavota, dusdavota, girdédavota, ardydavota, gyvėdavota, išmėsdavota, šnekėčdavotos Būsimasis laikas aš bégsiu, vysiu, šdusiu, dusiu, girdėsiu, ardysiu, gyvėsiu, išmėsiu, Snekésiuos || Snekésiuose tu bégsi, vysi, Sdusi, dusi, girdési, ardysi, gyvési, iSmési, Snekésies jis, ji (jie, jos, juodu, juddvi) bégs, vis, Sails, ais, girdės, ardys, gyvés, iSmés, Snekésis || Snekésise més bégsim, vysim, Sdusim, dusim, girdésim, ardysim, gyvésim, išmėsim, Sneké& simés jūs bėgsit, vysit, šdusit, dusit, girdėsit, ardysit, gyvėsit, išmėsit, Snekésités mūdu, mudvi bėgsiva, vysiva, šdusiva, dusiva, girdésiva, ardysiva, gyvėsiva, išmėsiva, Snekésivos jūdu, judvi bégsita, vysita, Sdusita, dusita, girdésita, ardysita, gyvésita, iSmésita, Snekésitos Tariamoji nuosaka IStisinis laikas as bėgčiau || bégcé(e), vyčiau || vyé(e), šdučiau || šduč(e), duščiau || dušč(e), girdėčiau || girdéé(e), ardyčiau || ardyč(e),gyvėčiau || gyvėč(e), išmėščiau || išmėšč(e), šnekččiaus tu bégtum(ei), vytum(ei), Sautum(ei), girdétum(ei), ardytum(ei) gyvėtum(ei), iSméstum(ei), Snekétumeis jis, ji (jie, jos, juodu, juddvi) bégt(u), vyt(y), Sdut(y), dust(y), girdėt(ų), gyvét(u) išmėst(ų), Snekétys(e) || Snekétuos(e) || Snekétos(e) més bégtumém(e), vytumém(e), Sdutumém(e), dustumém(e), girdétumém(e), gyvétumém(e), isméstuméme, Snekétumémés jūs bėgtumėt(e), vytumét(e), šdutumėt(e), dustumėt(e), girdétumét(e), gyvėtumėt(e), išmėstumėt(e), šnekčtumėtės mūdu, mūdvi bégtuméva || bégtuvéva, vytuméva || vytuvėva, šdutumėva | šdutuvėva, dustumėva || dustuvéva, girdétuméva || girdétuvéva, ardytuméva || ardytuvéva, gyvétuméva || gyvétuvéva, iSméstuméva || iSméstuvéva, Snekétumévos || Snekétuvévos jūdu, judvi bégtuméta, vytuméta, Sdutuméta, dustuméta, girdétuméta, ardytuméta, gyvétuméta, isméstuméta, Snekétumétos Liepiamoji nuosaka tu bék (ie), vyk(ie), Sdauk(ie), dusk(ie), girdék(ie), ardyk(ie), gyvék(ie), ismésk (ie), Snekékis || Snekékies || Snekékise 296 mės békim, vykim, šdukim, duskim, girdékim, ardykim, gyvėkim, išmėskim, Snekékimés jūs bėkit, vykit, šaukit, duskit, girdėkit, ardykit, gyvėkit, išmėskit, šnekėkitės mūdu, mūdvi békiva, vykiva, šdukiva, duskiva, girdėkiva, ardykiva, gyvėkiva, išmėskiva, $nekékivos jūdu, jūdvi békita, vykita, šdukita, duskita, girdékita, ardykita, gyvėkita, išmėskita, šnekėkitos Geidžiamoji nuosaka jis, ji (jie, jos, juodu, juddvi) tegu bég(a || -ie) || tebég(a || -ie), tegu vėje || tegu vejie || tėveje || tevejie, tegu Sduje || tegu šaujie || tešdauje || tešdujie, tegu dudž(e) || tegu dudie || tedud? (e)|| tedudie, tegu gird(e) || tegu girdž(e) || tegu girdie || tegird(e) || tegirdž(e) || tegirdie, tegu arda || tegu ardai || tearda || teardai,tegu gyvėn(a || ie), tegyvėn || tegyvėna || tegyvėnie; tegu išmet(a) || tegu išmetie || teišmet(a) || teišmetie, tegu šnėkas || tegu šnėkase || tesišnek(a) || tesišnekie Netiesioginė nuosaka Ja paprastai nusakomas nepakankamai aiškus, spėliojamas, iš kitų nugirstas ar abejotinas veiksmas. Šią nuosaką sudaro visų laikų dalyvių (dažniausiai pasitaiko būtojo kartinio) vyriškosios ir moteriškosios giminės vienaskaitos ir daugiskaitos vardininko formos, pvz.: Ji pamūčius i pradėjus klykt'; Tévs ésqs mates gyva vilka; Ji būvus mūčius gyvate. Veiksmažodžių kirčiavimas Veiksmažodžių kirčio vieta paprastai įvairuoja tik esamojo ir būtojo kartinio laiko vienaskaitos 1 ir 2 asm. formose. Jų tvirtapradės šaknies (ar priesagos) kirtis šiuo atveju pastoviai išlaikomas, pvz.: dug(a) : dugu, dugi; balno(ja) : balnėju, balnėji; gére : gėriau, gėrei; sėdėje: sėdėjau, sėdėjai, o tvirtagalés ar trumpinés yra nušokęs į galūnę, pvz.: praūs(e): prausiū, prausi; kirmy(je) „miega“: kirmyjū, kirmyji; prūūse: prausidu, prauséi; kirmije: kirmijdu, kirmijéi. Visais kitais atvejais dažniausiai išlaikoma pagrindinių formų kirčio vieta ir priegaidė. Minėtųjų asmenų formų kirčio vieta paprastai padeda lengviau bei tiksliau nustatyti pirminių veiksmažodžių šaknies su ilgu balsiu ar dvigarsiu priegaidę, kuri, apskirtai, iš ausies apysilpniai skiriama!*. Kai šių asmenų formos kirčiuoja galūnę, jų šaknies priegaidė, sprendžiant iš ausies, atrodo tvirtapradė. Tais atvejais, kai tvirtagaliai ar trumpi šaknies (priesagos) balsiai a (4), e, i, u dėl galūnių trumpėjimo* sudaro su /, m, nm, r, v antrinius dvigarsius®, jų priegaidė pasikeičia į tvirtaprade®, pvz.: gėr' ~ gėria, pil ~ pila, šąl ~ šąla, gūl' „guli“, gyvėn ~ gyvéna. Iš ausies atrodo, kad pirminių veiksmažodžių būsimojo laiko 3 asm. formų tvirtapradė šaknis kaip ir lk, dėl metatonijos pavirsta tvirtagale®, pvz., digs, šoks, 18 Plg, dar Z. Zinkevičius, Op. cit., p. 33. » Žr. E. Grinaveckienė, Op. cit., p. 151. 20 ten pat, p. 146. # ten pat, p. 139, 140. 2 ten pat, p. 139. 297 Visų kitų laikų veikiamųjų ir neveikiamųjų dalyvių kamienai niekuo nesiskiria nuo lk. Dalyvių formų daryba rodo, kad ju kamienai yra senesni už tarmės veiksmažodžių dabartinius kamienus ir kad iakam. formų analogija veiksmažodžių, o ypač dalyvių ikam. formoms yra nesena. e) Dalyvių linksniavimas Dalyvių linksnių galūnės, kaip ir Ik, būdvardinės, paklususios tarmės fonetiniams žodžio galo dėsniams**. Tik veikiamųjų visų laikų vyriškosios giminės dalyvių vienaskaitos naudininko šalia būdvardinių vartojamos ir daiktavardinės formos (augančiam || dugančiui, ėjusiam || ėjusiui, Snekédavusiam || Snekédavusiui, čiaudėsiančiam || čidudėsiančiui). Retais atvejais ir neveikiamieji abiejų laikų dalyviai šiame linksnyje šalia būdvardinės turi ir daiktavardinę galūnę (migdomam || migdomui, mokytam || mokytui, matytam || matytui. Analogiškas atvejis konstatuotas ir žemaičių tarmėse*". Paradigma Veikiamieji dalyviai Esamasis laikas Vienaskaita V. dugąs || augs || dugantis || augantys, klausiąs || klausiantis, čidudįs || čidaudintis || Cidudentis; duganti || auganti, kldusianti, čiaudinti || idudenti duganče, kldusance; čiaudinče || čiūudenče; dugančes || augančios, kldusiančes dugančem || augančėm || dugančiui, kldausenčem || kldusenčiui, čidudinčem || čidudenčem || čidudinčiui || čiūudenčiui; dugančei, kldusencei, čidudinčei || Cidudenčei G. duganti, kldusenti, čidudinti; duganče, kldusenče, čidudinče In. dugančiu, klausenčiu, čiaudinčiu; duganče, klausenče, čidudinče Vt. bégancem || bėgančėm, šniokščenčem, žydinčem || Zydencem; bėgančio || bėgandid, šniokščenčio, žydinčio || Zydencio Daugiskaita V. dugą || augą || augantys, kldusiq || kldusentys, čidudį || čiaudintys || čiaudentys; dugančes, klausančes, čidudinčes K. dugančių || augančių, klausiančių, čidudinčių || Cidudendiy N. dugantiems, kldusentiems, čidudintiems; dugancioms, klausančioms, CidudinCioms G. dugancius, kldusencius, Cidudincius; dugandes, kldusences, Cidudinces In. dugančeis || auganceis, kldausenceis, Cidudinceis; dugancioms || auganciéms; kldusencioms, Cidudindioms Vt. béganciuos || béganciiios, §niokscéenciuos, Zydincivos || ždenčiuos; bégancios(e) || bégancios(é), šniokščenčios(e), Zydincios(e) || Zydencios(e). * Žr. E. Grinaveckienė, Op. cit., p. 151-158. # Plg. žemaičių tarmių formas radi.ti.ujou, rasi.ti ju. „rašytajam“ (Zr. V. Drotvinas, V. Grinaveckis, Kalbininkas Kazimieras Jaunius, Vilnius, 1970, p. 148. 304 Zr FOZAR< Vi. EO Būtasis kartinis, būtasis dažninis, būsimasis laikas Vienaskaita rūgęs, vargdaves, važiūosiąs; rūgus, vargdavus, važiūosenti riūguse, vargdavuse, važiūosenče; rūguses, vargdavuses, važiūosenčes rūgusem || rūgusiui, vargdavusem || vargdavusiui, važiūosenčem važiūosenčiui; rūgusei, vargdavusei, važiūosenčei rūgusi, vargdavusi, važiūosenti; rūguse, vargdavuse, važiūosenče rūgusiu, vargdavusiu, važiūosenčiu; rūguse, vargdavuse, važiūosenče rūgusem, $nidksdavusem, siūbūosenčem; rūgusio, šniūkšdavusio, siūbūosenčio Daugiskaita rūgę, vargdave, važiūosią || važiūosentys; rūguses, vargdavuses, važiūosenčes rūgusių, vargdavusių, važiūosenčių rūgusiems, vargdavusiems, važiūosentiems; rūgusioms, vūrgdavusioms, važiūosenčioms rūgusius, vargdavusius, važiūosenčius; rūguses, vargdavuses, važiūosenčės rūguseis, vargdavuseis, važiūosenčeis; rūgusioms, vargdavusioms, važiūosenčioms béganciuos, šniokšdavusiuos, siūbūosenčiuos; bėgančios(e), vargdavusios(e), siūbūosenčios(e) Neveikiamieji dalyviai Vienaskaita gūldoms, guldyc; gūldoma, guldyta gūldoma, guldyta; gūldomos, guldytos gūldomam || gūldomui, guldytam || guldytui; gūldomai, guldytai gūldoma, guldyta gūldomu, guldytu; gūldoma, guldyta gūldomam, guldytam; gūldomo, guldyto Daugiskaita gūldomi, guldyti; gūldomas, guldytas gūldomų, guldytų gūldomiems, guldytiems; gūldomoms, guldytoms gūldomus, guldytus; gūldomas, guldytas gūldomais, guldytais; gūldomoms, guldytoms gūldomuos, guldytuos; gūldomos(e), guldytos(e) Įvardžiuotiniai dalyviai Vienaskaita mirštantysis || mirštantysis, siunčemasis, nusikaltusysis; mirštančioje || mirstancidje, siunčemėje, nusikaltusidje mirstancioje, sifiiicemoje, nusikaltusioje; mirStancioses || mirstancidses, siunčemoses, nusikdltusioses 305 N. mirstanciajam || mirštančiėjam, siunciamdjam, nusikūltusiajam; mirštančiajai, siuncemdjai, nusikaltusejei G. mirStantiji, siūūičemąjį, nusikaltusiji: mirstanciqjq, sitiicemqjq, nusikaltusiq ją In. mirštančiuojuo, siunčiamūojuo, nusikaltusivojuo; mirStanciqjaq, siunciamdiq, nusikaltusią ją Vt. mirštančiajam || mirštančiūjam, siunčemūjam, nusikaltusiajam; mirštančiojo, siunčiamėjo, nusikaltusiojo Daugiskaita V. | mirštantiejie, siunčemiejie, nusikaltusiejie; mirštančioses, siftiicemoses, nusikaltusioses mirštančių jų | mirštančiūjų, siunčemūjų, nusikaltusių jų mirštantiesiems || mirštantiesiems || mirštantiemsiems | mirstantiemsiems, siunčemiesiems || siunčemiemsiems, nusikūltusiesiems || nusikaltusiemsiems; mirštančiosioms || mirStanciosioms || mirštančiomsioms || mirStanciomsioms, siunčemosioms || siuncemomsioms, nusikaltusiosioms || nusikaltusiomsioms G. mirstanciuosiuos || mirštančiūosiuos, siuncemuosiuos, nusikaltusivosivos; mirštančiąsiąs || mirštančiąsiąs, siunčemąsiąs, nusikūltusiąsiąs Įn. mirštančeiseis || mirštanččiseis, siunčemdiseis, nusikaltuseiseis; mirštančiosioms || mirštančiosioms || mirštančiėmsioms, siuncemdsioms || siuncemomsioms, nusikaltusiosioms || nusikaltusiomsioms Vt. mirštančiuosiuos || mirstanciudsiuos, siuncemiidsiuos, nusikaltusivosivos; mirstanciosios(e) || mirstancidsios(e), siuncemdsios(e), nusikaltusiosios(e) z 7 f) Dalyvių laipsniavimas Pasitaiko tarmėje abiejų rūšių dalyvių laipsnių formų. Jos turi būdvardžiams būdingą aukštesniojo laipsnio priesagą bei galūnes, pvz.: Sic marks nubalėsnis; Iš véida ji nubalėsne; Tievs augėsnis; Ji už jį augėsne; Jo drabūžis nuplyšėsnis; Ta tava skepeta nuplyšėsne; Jis dūūg nuvargėsnis; Jijé sušnekamėsne pasidare. g) Dalyvių kirčiavimas Veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviai (su priešdėliais ir be jų), padaryti iš senovinio šakninio kirčiavimo pirminių veiksmazodZziy®, kirtį visoje paradigmoje turi šaknyje (darąs, daranti, činąs, činanti, miégqs, miéganti); padaryti iš senovinio galūninio kirčiavimo veiksmažodžių dalyviai vienaskaitos vardininke turi kirtį galūnėje, o linksniuojant jų kirtis šokinėja pagal III kirčiuotės dėsnius (musds, mušanti, prisimenąs, prisimenanti, šnekūs, šnekanti). Tačiau reikia pasakyti, kad dalyvių, padarytų iš senovinio galūninio kirčiavimo veiksmažodžių, tokia esamojo laiko formų kirčiavimo sistema nėra stabili, ji Yra. Šalia formų su galūnės kirčiu vis labiau pastaruoju metu įsigali šakninio kirčiavimo formos (mūšąs, mūšanti, šnėkąs, šnėkanti...). Be to, tarmėje yra keletas tvirtapradės šaknies esamojo laiko dalyvių, kurie kirčiuojami dvejopai: šaknyje ir galūnėje (dugąs || augds, duganti || auganti, bėgąs || bėgąs || bėganti || bėganti, dirbąs || dirbūs, dirbanti || dirbanti, dūodąs || duodąs, dūo2 Žr. K. Būga, Op. cit., p. 48—55. 306 danti || duodanti). Analogiški kirčiavimo atvejai būdingi ir žemaičių tarmėms??. Pastebėtina, kad šių dalyvių galūninio kirčiavimo atvejai kiek dažnesni pačių senųjų tarmės atstovų kalboje ir iš vartosenos traukiasi. Seniau, matyt, daugumas esamojo laiko dalyvių tarmėje buvo kirčiuojami galūnėje. Tai, visų pirma rodo senimo kalboje vartojamos galūninio kirčiavimo moteriškosios giminės dalyvių apstabarėjusios formos, kurių dabar jau dėsningai kirčiuojama vien tik šaknis (ldukigs, laukianti, greta laukiūrit + laukianti, činąs, einanti, greta eindit~ einanti, norįs, norinti || norenti, greta norėnt „morinti“). Tai patvirtina ir šiai tarmei gretimos Fr. Kuršaičio tarmės dalyvių kirfiavimas®. Kad esamojo laiko kirtis iš tikrųjų tarmėje turi tendencijos trauktis iš galūnės į šaknį, rodo ir dabartinės šio laiko dalyvių dėsningai šaknyje kirčiuojamos formos: dėdąs, dėdanti, gūlįs, gūlinti || gūlenti, tūrįs, tūrinti || tūrenti, nors veiksmažodžiai, iš kurių jos padarytos, tarmėje yra galūninio kirčiavimo. Veikiamieji būtojo kartinio, dažninio ir būsimojo laiko dalyviai su priešdėliais ir be jų, kaip ir Ik, turi kirtį ir priegaidę tų veiksmažodžio formų, iš kurių jie padaryti, pvz.: bėgęs, bėgus, bégdaves, bégdavus, bėgsiąs, bégsenti, išbėgęs, išbėgus. Neveikiamieji esamojo laiko dalyviai (su priešdėliais ir be jų), padaryti iš visų daugskiemenių ir o-kam. dviskiemenių veiksmažodžių, yra pastovaus kirčiavimo. Jų kirčio vieta ir priegaidė visoje paradigmoje ta pati, kaip ir 3 asm. veiksmažodžių, iš kurių jie padaryti, pvz. : aidoms, ardoma, bauginams, bauginama, skdiniojams, skdiniojama, važiūojams, važiūojama, Dalyvių, padarytų iš kitų dviskiemenių veiksmažodžių, paradigmos kirtis šokinėja pagal III kirčiuotę, pvz. : dirbams, dirbama, dirbamdi, dirbamė. Šio laiko bevardės giminės dalyvių kirčio vieta ir priegaidė kaip ir vyriškosios giminės formų (apdirbama, pasūkoma). Neveikiamieji būtojo laiko dalyviai kirčiuojami trejopai: padarytieji iš daugiaskiemenių veiksmažodžių visoje paradigmoje išlaiko bendraties kirtį ir priegaidę (apseilidc, apseiliota, išakėc, išakčta, pavdisic, pavdišįta, užgyvėc, užgyvėta); padarytieji iš dviskiemenių tvirtapradės šaknies veiksmažodžių, skirtingai nuo Ik, dėsningai kirčiuojami pastoviai (įkdle, įkalta, įpjauc, įpjauta, malc, mdlta, pakėle, pakėlta, pagire, pagirta, nušduc, nušdauta, virc, virta); padarytieji iš dviskiemenių tvirtagalės ir trumpos šaknies veiksmažodžių kirčiuojami, kaip ir Ik, IV kirčiuote (kaiipc, kaupta, kauptés, kėpe, kepta, kišpe, kirpta, vėrpc, verpta). Priešdėliniai šių šaknų dalyviai (išskyrus dalyvius su priešdėliu par- „per“-, kurių kirčiuojamas priešdėlis) kirčiuojami 111“ kirčiuote (išgrįstas, išgrįsta, palikc, palikta, paliktam...). Reikiamybės dalyviai kirčiuojami, kaip ir Ik, III kirčiuote, tik skirtumas tas, kad kirčiuoti šakniniai a, e čia dėsningai pailginami iki ilgųjų (sėktins, vėstins, kūstins, tėptins, mékstins)TM. Pusdalyvis Tarmėje, kaip ir Ik, yra paprastų ir sangraZiniy abiejų giminių ir skaičių pusdalyvių, pvz.: čidams, eidama, eidami, &idamas, pasišokinėdams. Abeji paprastai sudaromi ir kirčiuojami kaip Ik, tik pusdalyvis čidams, gavęs priešdėlį, kaip ir žemaičių tarmėse**, dažniau (ypač tarmės senimo kalboje) kirčiuoja priešdėlį, pvz.: išei24 Žr. V. Grinaveckis, Op. cit., p. 219, 292. % Zr. Fr. Kurschat, Op. cit., p. 290—291. *1 Plg. Lietuvių kalbos gramatika, II, p. 374. *2 Pig, V, Grinaveckis, Op. cit., p. 226. dams, nūeidams, pareidams, prieidams. Pastarasis kirčiavimas, be abejo senesnis3?, Sangrąžiniai pusdalyviai be priešdėlio, būdami retesni (ypač daugiskaitos formos), turi abiem giminėms ir skaičiams apibendrintą moteriškosios giminės daugiskaitos vardininko formą su sangrąžos dalelyte -s, kaip ir žemaičių tarmėse, pvz.: jis (ji, jiė, jos, juodu, juddvi) šnėk vaipydamos, čin juokdamds, bardamės, džiaugdamės. Tai rodo, kad pusdalyviai tarmėje stabarėja. Retais atvejais pasitaiko sangrąžinių pusdalyvių vyriškosios giminės daugiskaitos formų su sangrąžos dalelyte -se, pvz., ein šnekėdamiese, išėje raukydamiese, nuvažiūva vūidydamiese. Kartais vartojamos pusdalyvių formos, neturinčios sangrąžinės dalelytės, bet išlaikančios sangrąžinę reikšmę, pvz.: Tévs šnėk vaipydams; Parčin par kiéma jūokdams. Pusdalyvio veiksmas, reikšdamas to paties veiksnio antrąjį veiksmą šalia tarinio veiksmo, tarmėje dažniausiai vyksta vienu laiku su tarinio veiksmu (Šūd paréje čsdams; Antys virsdamas parčin; Įskurddu kdrve beganydama; Ka tik aš dainūodama nesumišče). Pusdalyviai rodo tarinio veiksmo laiką (Jis ndrna kéldams — nor miéga; Atsiplėšiau nagūs beravédama; Aš tavi prišokdama prirėmsiu „padėsiu“; Turédami lūika pasidarykit), būdą (Duod su kūltuve apsivartydams; Jis apsisūkįdams ,,i§ kelių kartų“ pas mus būva; Pasislapik spėni užsimilždama; Ėje pasišokinėdams; Parsai žolės prisispirdami vara „ėda“; Paréje svūigaliuodams; Pasišliuoždama pasišliuoždama i nūje; Ein kai girc Idvas jieškodams; Nutila kaip valgydams; Nusipirkdu lyg žinddams), priežastį (Besitqsydama kdrve gal nutrdukt’ brizgila; Ji nūmire po tq pélke bevdikščiodama). Padalyvis Tarmės padalyviai, kaip ir Ik, yra paprasti ir sangrąžiniai. Jie kaitomi laikais, tačiau teturi tik esamojo ir būtojo kartinio laiko formas, pvz.: berékent, begyvčnant, numirus, susirgus, jūdkentis, susipykus. Laikų daryba ir kirčiavimas paprastai nesiskiria nuo Ik, tik esamojo laiko padalyvis einant, gavęs at-, iš-,nu-, parpriešdėlį, yra kirčiuojamas dvejopai — šaknyje ir priešdėlyje, pvz.: ateinant || atčinant, išeinant || iščinant, nūeinant || nučinant, pareinant || parčinant. Senesniųjų tarmės atstovų kalboje šiuo atveju dažniau kirčiuojamas priešdėlis, tačiau toks kirčiavimas iš vartosenos sparčiai traukiasi. Padalyvio einant su priešdėliais kirčiavimas priešdėlyje dar kartą patvirtina mintį, kad dalyvis einąs seniau tarmėje yra buvęs galūninio kirčiavimo. Padalyvis tarmėje dažniausiai žymi pagrindinio veiksmo laiką (Jie parūš betėmstant; Mėzgant juk nešalt; Prieblinda parėje — da visdi nesutėmus; Kiek tų skysčių išgarūo bėkepant; Begyvénant visdip būn; Aš tavi činant nunėšiu; Betrdukent i nutrdukiau; Kad būt kur nenuviite bevažiūojent; Jis mą bevalgant atšūla; Tu ant tūfgaus bestdvent pdršalai; Jis mą bčinant nukrita). Rečiau jis sudaro sąlygos aplinkybę, pvz.: Iš šaliės žiūrent piktūms im; Bėgulent juk nuvarksti. Tarmėje padalyvis plačiai vartojamas veikiamųjų esamojo laiko dalyvių vietoje (Bevdlgant paliksi, besipeSant rasi; Nematyt' pareinant — tur būt nevažiūds; Ldukiu ateinant; Simet mačidu gūrni lekent ; Nematdu parvažiūojent). Beasmeniniuose sakiniuose padalyviai papras- ** Plg, P, Skardžius, Daukšos akcentologija, Kaunas, 1935, p. 227. 308 tai sudaro būdo aplinkybę, pvz.: Rčik' nusipaveikslūot' besijūdkent i berékent; Ką darai, rčik' daryt nesiskūbinant; Rčik šnekčt' kaip nieka nežinant; Turi prdit pro šūli kaip nička nematant. Būdinys Būdiniai tarmėje padaromi iš visų nepriešdėlinių nesangrąžinių veiksmažodžių bendraties kamienų vien tik su priesaga -fe. Jie eina su tos pačios šaknies veiksmažodžių visų laikų, asmenų ir nuosakų formomis, kurios gali būti paprastos, sangrąZinés, su priešdėliais ir be jų, pvz.: daužyte dūūža, kdste nukdnda, rėktė rėkčiau, veštė parsiveže, keptė kėpk, vestė tevedie. Būdiniai tarmėje labai gyvi, vartojami veiksmo būdui reikšti, pvz.: Nė kélte, nė eité par Nėmuna nčidavom. Skirtingai nuo Ik, būdiniai, padaryti iš dviskiemenių tvirtapradės šaknies ir daugiaskiemenių tvirtapradės priesagos bendračių visada išlaiko prigimtinę šaknies priegaidę, pvz.: Sokte, békte, Idužte, trdukte, sakyte**. Gauta 1973. III, 20 3. TPUHABSAILKEHE TJIATOJI TOBOPA BACCEHHA PEKH MHTYBA Peaiome CraTtha apasiercs pasnenom Gonee oGsennceToro Tpyjia aBTopa ,„,T'oBop GacceliHa pexH Muryna“. Ha ocHoBe yxe HMeIONLHXCS HANeKTHLIX JIAHHbIX H JONOJHHTEJILHOTO MaTepnanaa, cobpanHoro astopom Jo 1973 ropa, B crarTbe packpbiBaeTCcA KapTHHA CJIOBOH3MEHEeHHsI, a OTYACTH H YynNOTpeOJIeHHA ChpsiraeMbiX H HeCNpsi TACMbIX opm rjarojia aTOro rosopa. į B oramune or Jin rep. 513., B roBope HMEIOTCA TOJIbKO TPH TJIATOJIbHbIe OCHOBbI HA rAtachbie: Ha a (šėkam ,, Tan yem*), na ia (dudžem ,,Tkem*), na o (žinom ,,3naem“). UjiarojJiki ¢ OCHOBOI Ha i rnepeniJiH B TJIaro/Ibi ¢ OCHOBO# Ha ia (žiūrem ,,cMOTPHM"). Dror npotece ewe noJHOCThHIo He 3asepiuics. OCTaTKH TJIaroJbHOI OCHOBbI Ha i elle Berpevalorest B (popmax JBOHCTBEHHOTO UHCJIA, B OCOGEHHOCTH B rjaroJiax, KOTOphI@ nepeji KOHILOM OCHOBbI HMEIOT cornacHbli d (gifdiva || gišdeva || gitdZeva „Mb 06a, obe cabin «‘*). B rosope COXpaHHIHCH TaKXXe H HeKOTODpbIe CJIEJįbi OCHOBbI Ha corsiacHulit. B nacrosiem Bpement Hapsiay ¢ Op MA MH OCHOBBI Ha I'JIACHBIH TJIATOJbl miegoti ,,cnath, raudoti ,,nnakate*, skaudėti ,,GoJieTb“ napaJIJIeJIbHO HMEIOT H KOHTAMHHHpOBaHHbLIE POPMBI C OCTATKAMH OCHOBBI Ha COTVIACHMIH (midgam || miggtam CHUM, rdudam || rdustam ,,nnauem*, skaiid || skaiist ,,6oaut, -aT“), a TJIATOJIbI per§éti Wu nieZéti ,,3yJeThb“ B 3TOM Ke BpeMeHH ynoTpebasioTcsi B KOHTAMHHHPO= BaliHbIX (JOpMAX, COXpaHHBINIHX OCTATKH OCHOBBI Ha corylacHuill (péFsc(e), niėžt(a) „3ynnT, -9T“), Kot raMHHHpoBaHHblIe Op MbI JTHX I'1aroJios C OCTATKAMH OCHOBbI Ha COTJIACHBIN ABJISIOTCHA NpeoOjJIAajįalOLIŲHMH BO BCelt HX napanurMe (perštči || perseér, niežtėt || niežčėt ,,3ynerTb“, perštėje, niežtėje || niežėje „3ypneno“ ...). “* Plg, Lietuvių kalbos gramatika, II, p. 424. B cBs3H ¢ 3aKOHOMepHbIM oHeTHUeCcKHM Tepexo0jjoM AHGTOHTrHYeCKoro COueraHHsA in B įB TOBOpe dop MAaJIbHO COBIiaJIH HHO)HHHTHBbI TIA TOJIOB € Cydpukcamu vf Wu -inf (rtdyr ,,pxaBerb“, gaivif ~ gaivinti „,oxuBuTb“). Beaeacrsue Toro raarodibl ¢ cydukcom -yrf B HACTOSIEM H MPOLIEIIEM OJHOKPATHOM BpemeHax Hapsily C¢ oObluHbIMH (opMaMH HMEIOT napajesbHbiec (OpMbl, CBOIHCTBEHHBLIC raaronam ¢ cydpdukcamu -įf 1 HaobopoT (spirgit' ~ spirginti , Kaputb*: spirgin(a) || spirga ,,KapuT, -aT“, spirgina || spirgé , apna, -na, -Jin“, giAcyf, ,,ClOpHTL": gincy(je) || giicin(a) ,,cnoput, -aT“, gincije || giūičina ,,cnopua, -aa, -au*). Bee nepBnunbie TJIaTOJIbI C KAYECTBEHHBIM KOPHEBBIM H3IMEHEHHEM TJIaCHbIX auauov B dopMax HACTOSIIErO BPEMEHH H B NMPOH3BOJHLIX OT HHX JAPYrHX Gopmax, B OTJIHYHE OT JIHTEP. 5i3., HMEIOT COTrJIaCHbIM j MEX1y KOpHeM H okoHuanuem (krdujem , CKaajabiBaem“). Kak H B cocensux »xemaliTCKHX roBopax, 3/ech COXpaHHJach apxanunas dopma 3 Jintla npoiuenero OAHOKPATHONO BpeMeHH C VApHbIM OKOHYaHHeM -of: pasikot ,,u He nymaii“. CKopee BCero ee MOXXHO CYHTaTh OCTATKOM JipeBHeil (DOpMbI © SHKJHTHYECKOH yacTuuedl *ti. Ona Take BnojiHe MOXKeT OblTh CBA3aHa C JipeBHedi ide ¢opwmoii toro Bpemenn THna *pašikat(t). BujnoBoe pacnpenenenne rnaroJioB Takoe xe, Kak H B JHTEPaTypHOM s3bIKe, OJIHAKO TIDHHAJUJIEXKHOCTb HEKOTOPLIX MPHCTABOYHLIX TJIaTOJIOB K TOMY HJM JIpyroMy BHJY J1yuilie BCEro yJaBJHBAeTCH B KOHTeKCTe, Hanp.: Baigiu nulipf no stéga ,,KOHYAIO CINyCKATbCA C KPLIUH® raroa nulipti, XOTs H NPHUCTABOYHBIA, SIBASETCA TJIaTOJIOM HecoBepIleHHOTO BHA. YacTo nepexojHOCTb H HENEPEXOJHOCTh TJIaTOJIOB TOKE siCHee BCEro 3aMeTHA B npepnoxennn, nanp.: Normas 2if sitAiku ,,Hopmbl BLINONHATL TAxeJIO“ HerepexojiHbIl OOLIYHO TJIAarOJI eiti ABJASETCS NepexXO0/įHbIM. B roBope nmeioTCA TpH BapHaHTa BO3BpaTHONH UaCTHILbI: -s, -si, -se. si Bcerja ynotpebasercs B cepejinHe cjoBa (susipeše ,,TIOJIpaJIHCb“) H B pejiKHX CJyuasX (B peun MOJIOJIE>xKH) B ero oKOHuaHHH (pesiosi ,,1epych*); -s OObIYHO BeTpeuaeTCsi TOJIbKO B OKOHYaHuu (mūšas ,,epyTCOS“); B ¢popmax HHOuHHTHBA, 1-ro, 3-ro, B PEAKHX CJiyuasiX H 2-ro JIMA TJIATOJIOB €IHHCTBEHHOTO UKHCJIA B peuH CTapiiero NOKOJIEHHS! VIIOTpeGJIf1e TCS TIOCTNO3HTHBHAS VacCTHINLA -se (pėštise ,,paTbCS“, prausiūose ,,yMbiBal0cb“, prūtisese ,,ymbiBaeTca“). UacTnita -se, rio Bceli BepoOsITHOCTH, SABJISETCA COKPATHBIIEACS SHKIHTHYECKON YacTHIIeH BHHHTENBHOTO Nanexa *sén. Besanunsiit raaroa reikėti ,,rpeGoBaThCca“ B npoleaiieM OJAHOKPaTHOM BpeMEHH HHOT/ĮA MOXeT VIIOTpeOJIATbCA H B KauecTBe JHYHOTO (Aš reikéjau nevdlgyt' ,,MHe Hajo ČbiJIO He ecTb“). B nactosimem BpeMenH rAaroJi būti „,„ObiTb“ HMeeT OpMbI Tpex KOpHeft. Kopenb és- (y3koe é-, ckopee Bcero, 06pa30BaHo INyTEM KOHTPAKIHH OT (DOpMbI ne + es rio aHaJIOTHH C nėra < ne + yra) ynotpebasercs B 1 H 2 JinuLaX Kak eJHHCTBEHHOTO, TAK MHOMKECTBEHHOTO H JBOACTBEHHOrO UHCEJI (ėsir,,91 EeCTb“, ési ,,Tbi ecTb“, ésam „„MbI eCTb“, Ėsat ,,Bbl eCTb“, ésava ,,Mbl 00a, obe ecTb“, ésata ,,Bul 06a, 06e ecTb“). ®opmy KOpHA bū- ¢ cypduxcanbusiMu OopMaHTaMH -n, -v, ynoTpeGaseMbIMH napaJjesbHo, HMeeT BCs INapajįH T MA Hacrosiero BpemMeHH (bind || būvis ,,si ecTb“, būni || būvi ,, toi ects, būnam || būvam „,,wbrecrb“, biinat || būvat ,,Bbtecrbs“, būnava būvava ,,Mbi 06a, 06e ects, biinata |būvata ,,Bhr 06a, o6e ecrb“, biin(a) || būv(a) „ecTb“). OopMa KopHs yrynorpeGasieTcsi TOJIbKO B TpeTbeM JIHLE. 310 Jluunsie opMbl OTAC/LHLIX OCHOB B roBOpe MONTH TAKHE Ke, KaK B nHTEp. $3., HO HEKOTOpble H3 HUX CBOe0Opa3Hbi. B rosope ynorpeGisiorcs Tp dopMbi | JHA eAHHCTBEHHOTO HYHCAA COCJAATaTe/IbHOTO HAKJOHEHWs : C OKOHYalHeM -iau, KaK H B Jutep. a3, (čičiau „5 wen, mia Obi“), ¢ OKOHYaHHEeM -ia (čičia) nm (OHETHYECKH COKPAULEHHbLIM OKOHYAHHEM Ha MSITKHil COrnachbiA -¢ (čič). B crarbe BbICKa3LIBAETCS NPEANOJOKEHHE, YTO [OCJIELHSIS (popma, no Bceli BeposiTHOCTH, JTO POHETHYECKH COKpallleHHas (opMa C OKOHYAHHEM -ia. Bo 2 June eiMHCTBEHHOrO UHC/Ia, HapsiJLy € PopMOit JinTep. a3. (&itum ,, Tol wed, Lia Obl“) LIHpOKO ynorpebJsiercs H Gosiee apxaHuHasi Gopma C IIOJIHLIM OKOHYaHHEM -umei (čitumei). 1 ¥ 2 MUA MHOKECTBEHHOTO 4HCJIA, B OTJHYME OT JMTEp. s13., coxpaHH/IH JipeBHHe opmbl ¢ GoJiee NOJHBIMH OKOHYAHHAMH -umém(e), -umét(e) (eitumém(e) „Mbi wi Gb“). B 3 Jinue cocaaraTeqbHOro HaKJIOHEHHUS ynorpeoAstioTest 2 JOpMbI: C OKOHYAHHEM -y, Kak H B iuTep. 513. (čitų „OH wea Obl, OHA 111A Obl, OHH 11H Obi“), H TOJIbKO ¢ cypdukcom HHOKHHHTHBA -t (Šit; nocaeuss dopma CpaBHHTEJbHO pejKas). Bo3Bparhbie TJIarojibi B 3 Jue ynorpeb/isiores B caeyoWHX (PopMax: C OKOHYAHHAMH -ys || -yse | -uos || uose || -os || -ose (péStys || péstyse || pėštuose, péstos || péstose ,,oH Obi ipasicsi, Ola Obl JIpaJIaCb, OHH Obl Apaanch®). Mit npeanoJaraem, Y4TO C OKOHYaHHSIMH -0s || -0se, 10 Beeii BEpOsSITHOCTH, MOp(OJIOrHYECKH POACTBeHHBI ¢ (dopMoH HecaeayeMoro roBopa éicia (< P?čičio, Cp. XKeMaHTCKHe eičio, nėščio), KOTOPOe, BO3MOXKHO, NPOHCXOAHT OT GoJlee pesHeil (opmbl eicio, ynorpebasiemoii B counHennsnx Jlaykuuu. Jluunbie GopMbl NOBEJIHTENILHOIO HaKJIOHEHHS B IrOBOpe TaKHe Xe, Kak H B JHTEP. 53., OJAHAKO €ro DYKHKUKIO BbINOJIHAIOT H HEKOTOpbIeė (POPMbI HACTOSALIETO BpeMenHH (eimė || eimékim „mohjneM“, eiva ,noiinem mb oGa, o6e“). Bo 2 Jmnune €/\HHCTBEHHOrO YHC/a H3pejįka (B CKOpoli peunH, B OCOGEHHOCTH, KOIMjla KOpeHb 3akKaiunuBaeTCA Ha COr/IaCHbiK) BCTpeyaercs H GdopMa Ges k (sėm ,uepnaii). Coxpanujiacb Take 3acTbiBluasi nosejuTenbHasi dopMa 6e3 k C HE3aKOHOMEPHO yceueHHbIM KOpHeM pala<palduk „Tnonoxju“. Jlas ykažanus npHOIHKeHHs K KaXKJIJOR opMe NOBEJIHTEJIbHOTO HaKJIOHEHHS npubasasiercsi Hapeune Ššę ~ Sei ,,cl01a“, KOTOpoe BO BCEX C/ly4asiX OTTSATHBaeT ynapenne Ha ceOs. B dopmMe 2 anna enHCTBEHHOTO UKCJIa HAPEUHE NOCTIO3HTHBHO (eikšė , man ciojna“), a B popmMax MHOXKEeCTBEHHOTO H JBOHCTBEHHOIO UHCEJI KHAXOBHTCSI MEXKJLY KopHeM Ho CcydOukcoM (eikšėkit ,uaure ciopa“, eikšėkiva ,,uaem Mbl 00a, 06e ciojia“, eikšėkita „,,njinTe Bb 06a, oe ciojia“). BeiBaioT cayuan, Kora Hapeune šę NOBTOPSETCA ABaxibl, TOrAd VAlapeHHe najlaeT Ha BTOpoe Io cuety Sg (eikšęšė, eikses¢kit, eikses¢kita). B xeaareabHOM HaKJIOHeHHH, Kpome (opM, NPHHATHIX B JuTep #3. (tegu čin(a) || te€in(a) ,,nycTb HpeT, -yT*), ynorpebasiorcs H GOpMbI C 4acTHLAMH tegu, te, 06Gpa30BaHHbIe OT OCHOBLI HACTOSILETO BpeMeHH MH OKOHYAHHMH -ie (Ads rJIaCHbIX OCHOB Ha a, ia: teéinie, tegulie ,,nycTb JiexxuT, -aT“), ai (4/15 raacHoii ocHOBbI O : fesiZinai ,,IyCTb NOCTYNAET, -I0T, KaK XO4YeT, -yT*). Popmbl 1 H 2 Jinų €AMHCTBEHHOTO YHCJ/IA HACTOSILIETO H NpOLIejŲLETO BPeMeH, HMEIOLHE yJapeHHe Ha OKOHYaHHH, B OTJIHYHE OT JIHTep. 53., NPOH3HOCATCH C HHCXO/AsILIeH HHTOHAUMEH, KaK H B COCeJHHX XeMaHTCKHX rosopax (sakdu ,,q roBopio“, sakidu ,,n ckasaJj, -aa“; éjdu ,,5 weJj, waa*, éjéi ,, Tol wea, waa%). B rosope ynorpeGasiores 4 BpemMenn JleliCTBHTEJIbHbIX IPHYACTHIl (HacTos ee, fnpoiuejiuee OJHOKpaTHOe, Mpoluejliee MHOTrOKpaTHOe n Oyayuiee) H 2 crpaja311 TeAblbIX (HacTosillee H nponiejųnee OjiuokpaTHoe), Hanp.: dirbąs ,,padorTaionnit“, dirbęs ,,pa6oraBumū“, dirbdavęs ,,uacto paGoraBumii“, dirbsiąs ,,KoTopbiii GyjleT paG6oraiomam“; dirbams „padoraemMwiit“, dirbe ,,cpaGorannbiit“, Bee sTH npHYacTHs H3MeHSIOTCA IO POAaM H CKJIOHAIOTCH. Uaule Bcero ynoTpeOJisioTCHA crpajaTeJbHble NpuHuacTHA OOOMX BpeMeH H ACHCTBHTEe/bHbIE NPHYACTHS NpoLIejųie ro OHOKpaTHOrO BpemerH. Hapsijly ¢ HHMH LIHpOKO H3BeCTHbI H (opMbl HMEHHTE/IbHOTO NajeXa eAHHCTBEHHOIO H MHOMKECTBEHHOrO YHCeJ MPHYACTHH JOJIKEHCTBOpannus (pjautini rugiai ,,cneas poxb, KOTOPYio HEOOXOMHMO KOCHTb“). [Tpuyactus 0GOHX 3aJIOroB MOTYT ObITb H MeCTOHMeHHbIMA (bėgantysis ,,Oeryuwit*, bégancidje „Gerymas“). Hekotopbie H3 HHx cyOcTaHTHBHpOBA/IHCb (kuliamdja ,,MojioTuJiKa“), BojibiunHCTBO BO3BPATHLIX NpHhuacTHM B roBope ynoTpeOJisioTCA ¢ NpHCTABkamu. MX Bo3BpaTHas 4acTHUA -SiCTOHT MEXKAY npucTaBkoil H KOpHeM (besiprausigs || besiprafisiantis ,,ymblBalouwiica®TM, besiprdūsianti ,» yMbiBatomasica®“), HaspeAka BCTpeualoTesi H GecnpHcTaBoukibe (opMbl, B KOTOPBIX BO3BpaTHAas 4acTHua -siHAXOAMTCS B OKOHYaHuH (dZiddigiqsis ,,papyioumiics®, dZiaagentis ,,pajpyioumasca“). Berpegaiores i BO3BpATHbIE NPHYACTHA C yacTHleil -se B OKOHYaHuu (ji buva laukiantiese ,,ona Oba oXxuAalowasi, GepeMennasi“; jie sau dirbese ,,onn ObiJiu paGoraBumMH Ha cea“). JleficTBH Te IbHBIE IPHYACTHS MYMKCKOTO pojla B HMEHHTE/IbHbIX [1a/e2KaxX HAaCTOsiero BpeMeHH valle BCero ynoTpeOJIAIOTCA B ApeBHHX (opmax (éings J HAYLHA, ging ,,uayume*). HaBecrhbi Take H OOpMbI € OCHOBO# Ha rJyacHblit (činantis, činantys). Pexe Berpeuaeresi JopMa HMEHHTE/IbHOrO Najieka eAHHCTBEHHOIO 4KCJIa ¢ oKOHuaHneM -ys (žibantys ,,OJiecTsmad“). KeHCKHA pojį Bcerjla HMeeT dopMy ¢ ocHoBoft Ha raacasil (laukianti ,,oxujnalomas“), KOHe4Hbiė Yjlapublili -i KOTOpO# 00buHO (POHETHYECKH 3aKOHOMepHO OTNanaeT (laukiajit<laukianti, HO šokanti „TanKnytoulas“). Xors BCE rJiarOJibi COCHOBONH Ha i, Kak OblJI0 Y IIOMS51HY TO Bbillie, B roBope Iepellijin B rJILATOJIbi C OCHOBOM Ha ia, OJIHAKO B NPHYACTHSAX OCHOBA Ha i coxpausieTcsi (giFdjs | || giFdintis ,, cava, girdinti ,,caviwamas®). Ho wapsiy ¢ Gopmami OCHOBbI Ha iB napagMrMe STHX NPHYACTH N04 ACHCTBHEM AHAJIOTHH C NPHYACTHAMH H T/IaroJiaMH OCHOBBI Ha ia, NapajJeabHo (HO pexe) NOABJAIOTCH H (POPMbI OCHOBbI Ha ja (stovince || stovence ,,crosmero*). B crarbe jedsaercsi npeanosoxeHnue, UTO KaK NpHYaCTHsi, TAK H TJIaTOJIbIi C OCHOBOR Ha i CPaBHHTE/ILHO He/laBHO NOABEPTIHCL BJAMSHHIO TJIATOJIOB H NPHYACTHIl C OCHOBOI Ha ig, HO B NPHYACTHAX TOT rnpouece npoTexad eme noaxe. B orjiuune OT JinTep. A3., BC NPHUACTHS MyXCKOTO polla, 06pa3oBaHHbie OT I/1aroJ/oB C OCHOBOH Ha ia, HMEIOUHX Tepe OKOHYaHHeM coraacHeili j, B opMax HMEHHTeJIbHOTO Majlexa eJIHHCTBEHHOrO H MHOKECTBEHHOTO HHceJl BMECTO OKOHYaHH# -igs, -ią HMEIOT H OKOHYAHHSA -įs, -į (šūkaujįs ,,kpryammir* šūkaujį „,Kpruaume“). Ha3pejnka oKoHuanus -įs, -į napajiJieJibHo C OKOHYAHHHAMH -iąs, -ią CBOACTBEHHb! H opMaM YkKa3aHHbiIX Majeed IPHYACTHH, HMeIOLIHX Iepejį oKOHUAHKeM coraacHsiit I, r, k (veliūs || velfs ,,pansiiownit, veliq || velį ,,BaJimionine“, gerids || gerįs ,,nbloumit*, gerią || gerį ,,nviowne”, ldukiqs || ldukis „oxHJa0UIHI“, laukią || lduki ,,oxnnatomne“). Bee npHuacTHs CKJIOHAIOTCH KaK HMeHa NNpuJIaraTe/IbHble, OAHAKO B JlaTeJIbHOM NajieKe SJMHCTBEHHOTO YHC/a MYJKCKOTo poja H3pejika ynortpeGasercs OKOHYAHHe, XapaKTepHoe JLIsi HMEH CYLIeCTBHTeNbHBIX (mok tam || mokytui ,HayyeHHOMY", duganciam | dugandiui ,,nonpacraiomeMy“). 312 Hexoropkie npuuacTHs o6onx 3aJIOTOB HMEIOT ¢opmy CpaBHHTEJIbHONH CTETEHH, 06pa3oBaHHyjiO No 06pasily MpHJIaraTEJIbHbIX (nubalėsnis ,,Gonee Gennbiū“, nuvargėsne „,GoJiee ycranan®, sušnekamėsne „,Gojee croBopuHBas“). Bee npuyactusi, 06pa3oBannbie OT JĮBYXCJIOXHBIX TJIAaTOJIOB C JAPEBHHM KOpHEBBIM ylapeHHeM, B opMax HACTOAIIErO BpEMEHH COXPAHHJH CBOE yJlapeHue Ha KopHe (ddrgs ,,nenaiouuii), a o6pasoBaHHBIE OT TJIaroJIOB C JAPEBHHM yJapeHHeM Ha OKOHYaHHH HMEIOT KOHeuHoe yjaapenne (musds ,,0bl0muit*), 0HAKO B napajurME H B HHX yJlapeHHe riepexojiuT Ha KOpeHb (musande „,Obiomero“). B ceasu ¢ THM Ha0JIIO/Iae TCs TeH ICHMT CMENICHHA JIBOSIKOTO yJapeHusi, H MHOTHE NPHYACTHA C KOHEYHBIM yJapeHHeM H B GopMaX MMEHHTeBHBIX NMajexel NnoayyaioT KOpHeBoe ynapennue (mūšąs, musq). Crpajarejibhbie: npHuacTHs, OGpa30BaHHbIe OT JABYXCJIOKHBIX TJIATOJIOB C KOPHEBBIM YJlapeHHeM H HHCXOJŲ1LIeK HHTOHALIMeEN, B OOpMAX IpolnIejųnero BpeMeHH, B OTVIHYHE OT JIUTEP. 53., NOJHOCTBIO COXPAHAIOT MECTO YJIApeHHS H HHTOHAIIHIO (ikdltas ,,pOuthiit“, jkdlta ,B6utan“, jkdlti „BOHTEIe“). B orjiuune or JiuTep. 53., yjtapHble KOpHeBbIe a, e NPHYACTHH J0JIKeHCTBOBaHHs, OGpa30BaHHbIX OT NEPBHYHBIX TJIATOJIOB C KPATKHMH KODHEBBLIMH a, e, BCerAa NpOH3HOCATCS J10/ir0 (kdstinas ,,criesbie ( 0 KapTolKax), KOTOpble HEOOXOJIHMO KOnaTb“, vėžtins ,,cyxoe (0 cene), KOTopoe HeoGXOAHMO Be3TH"). Ilo 06pasoBannio H MecTy ynapenus NOJYNPHYACTHS H JACeNPHYACTHS He OTJIHHaloTCs OT JIMTEP. 513., OJHAKO NOJYNpHYacTHE čidams ,,HAYUH“ H JleeTpHYACTHE éinant HJR“ C NPHCTABKOi yale Bcero (OcoGeHHO B peuH CTapliero IOKOJICHHA) HMEET yJapeHue Ha npucraBke (iSeidams, pareidams, nieidams, ateidams; išeinant, dateinant, pdreinant, nūeinant). BecnpucraBounbie BosBpatHbie noJMynpHYACTHS AAT OGOHX pOJOB H UKHCEeJI HMeIOT OGOOILEHHYJO (DOpMY C OKOHUAHHEM -0s (§nék(a) vaipydamos ,,roBopwur, -AT ycMexasich“). B rosope BCTpewaloTCsi jleenpHuacTHSI TOJIbKO HACTOSINETO H mnpolumejiunero BpeMeH (sédint || sédent „,cuna“, „susifgus ,,3a6o.eB%). HudunarTuB II (biidinys) B roBope obpasyercs or GecrnpHCTaBOYHLIX HEBO3BPATHBIX TJIaTOJIOB TOJIbKO € OAHHM cyddurcom -te (šOkte „,mpbiras“, bégte ,,Gerom“). On Beeraa ynorpeGasiercsi ¢ Apyrumu GopMaMH TOTO Ke CaMoro r.JiaroJia H, B OT/IHYHE OT JHTep. 53., ylapeHHe Ha OKOHYAHHH HMEIOT JIHINb OGpa30BAHHA OT TJIaTOJIOB C KOpHEBbIM yJapeHHeM H BocXositueli uuTonauueit (klykté kijkt ,,pesMA peBeTb“, HO lduZte, sédéte). Ilocrynujo 20. 111. 1973 21. 520