Reikšmingas žemaitiškas rankraštinis tekstas

ZOO D.Z.L 4 FORMOS LR. JY VA R. TO SE NA LA ET U V.OS T3SRAEMOKS LY AKADEMIJA Z. ZINKEVICIUS REIKSMINGAS ZEMAITISKAS RANKRASTINIS TEKSTAS 1971 m. pavasarį Vilniaus universiteto bibliotekos retųjų leidinių skyriuje ap- tikau iki šiol nežinomą seną lietuvišką rankraštinį tekstą, rašytą žemaičių tarme. Tekstas yra konvoliute, turinčiame signatūrą Lp 881 —882. Tą konvoliutą sudaro: 1) Ritvale Sacramentorum Ac Aliarum Ecclesiz ceremoniarum... Vilna Typis Academicis Societatis Iesu Anno Domini 1701; 2) Ewanielie polskie y litewskie... W Wilnie W Drukarni Academickiey Soc: Iesu, Roku Parifkiego 1705; 3) didokas rankraščių pluoštas, sudarytas iš 30 (įskaitant ir prirašytą jri§imo polapį) nenume- ruotų 9 x 14 cm formato lapų. Lietuviškas tekstas yra trečioje konvoliuto dalyje — rankraščių pluošto 22—25, 27—28 lapuose (p. 44—49, 53—55). Tekstą sudaro: véliniy dienai skirta evangelija, poteriai bei kiti katekizmo elementai ir popiežiaus Urbono VIII bulės „In Coena Domini“ atpasakojimas. Visas lietuviškas tekstas rašytas viena ranka. Rašyta dar prieš įrišant konvoliutą, nes puslapių pakraščiuose yra nukarpytų rai- džių arba jos giliai po siūle, kur parašyti po įrišimo nebūtų buvę imanomal. Lietuviškame tekste nėra jokios datos ar tikrinio vardo, iš kurio galima būtų nustatyti įrašymo laiką. Tačiau apie tai spręsti duomenų duoda teksto turinys, visų pirma bulė „In Coena Domini“, Šią popiežiaus Urbono VIII (1623—1644) bulę, atsiradusią iš papročio didįjį ketvirtadienį (in Coena Domini) iškeikti tam tikrus asmenis?, Žemaičių vyskupys- tėje buvo įsakyta skelbti nuo 1630 m®. Tačiau iš pradžių ji buvo mažai kam žino- ma. Matyt, kunigai neturėjo net pilno lotyniško teksto, kuris oficialiai paskelb- tas tik 1636 m. sinodo nutarimuose*. Dėl bulės aktualumo kovojant su reforma- cija Žemaičių vyskupas Jurgis Tiškevičius 1636 m. įsakė ją skelbti ne tik didįjį ket- virtadienį (kaip iki tol elgtasi), bet ir per kitas šventes bei šiaipjau didesnius žmonių susibūrimus. Minėtuose sinodo nutarimuose skyriuje ,,De publicatione Coena2 * Greičiausia visas (ar beveik visas) pluoštas įrišant jau buvo prirašytas. Ir kitų lapų (ne lie- tuviško teksto) kraštinės raidės vietomis nukarpytos arba posiūle, beto, visas popierius sulanksty- tas nevienodos apimties lankais (po 1-+1+4+4+4+1+1 sulenktą lapą; trečiasis lankas nepilnas, trys paskutinieji puslapiai iškirpti) pagal prirašytą tekstą. Švarus popierius, reikia manyti, būtų buvęs skirstomas vienodos apimties lankais. * Podręczna encyklopedya košcielna, B— C, tom V— VI, Warszawa, 1905, p. 215. * M. Valančius, Raštai, II, Vilnius, 1972, p. 354. * Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomo egzemplioriaus (signatūra III 10701) trūksta titulinio lapo. Ranka įrašyta tokia antraštė: ,, Acta Synodus Primae (ištikrųjų tai buvo II sinodas. — Z.Z.) Samogitiens sub Georgio Tyszkiewicz Anno Domini 1636“. 171 Domini“ reikalaujama, kad diocezijai labiausiai aktualias bulės mintis (punktus) pamokslininkai skelbtų vietine žmonių kalba (lingua vernacula)®. Tasai reikalavimas buvo vykdomas, bet kunigai, neturėdami lietuviško teksto, bulės mintis gerokai iškraipė. Tai konstatuota 1647 m. sinode, kurio nutarimuose“ rašoma, kad ,.kai kurie klebonai ir pamokslininkai (concionatores) šios bulės punk- tus liaudžiai vietine kalba netinkamai paskelbė, arba pridėdami jai nepriklausan- čius dalykus, arba skelbdami žodžių prasmę nesutinkamai su dalyko ir teisės reika- lavimu“. Toliau rašoma: ,,numatydami, kad jie neįsiveltų į tokias klaidas, nuta- rėme, kad šią bulę, tiksliai išverstą į žemaičių kalbą (lingua Samogitica) ir pa- skelbtą, reikia čia pridėti“. Pridėtas lietuviškas bulės vertimas" su paaiškinimais, išspausdintas gotiškais (paaiškinimai lotyniškais) rašmenimis anuomet Žemaičių vyskupystėje vartota vadinamąja „vidurietiška“ raštų kalba, kuri, kaip matome, tada vadinta žemaičių kalba®. Visas tasai tekstas antrą kartą buvo perspausdintas 1690 m. Žemaičių vyskupystės sinodų nutarimų rinkinyje ,,Collectanea™. Bet, matyt, XVII a. pabaigoje bulė jau buvo netekusi pirmykščio aktualumo, nes, antrą kartą skelbiant, įdėta rinkinio pabaigoje ir perspausdinta nestropiai, su teksto praleidimais (žr. 2, 11, 15, 16, 17, 19 punktus), netgi atitinkamai nesutvarkius sa- kinių. Daugiau, rodos, bulė jau niekuomet nebebuvo perspausdinama. Mums rūpimas lietuviškas rankraštinis bulės tekstas (108—162 eilutės) ski- riasi nuo aptarty spausdintųjų ne tik kalba (parašytas tikrąja žemaičių tarme, ne ,,vi- durietiška“ raštų kalba), bet ir turiniu. Tai ne visos bulės vertimas, bet tik tų jos minčių, kurios aktualios kovai su reformacija, atpasakojimas. Įrašytojas daug įnir- tingiau, negu autentiškame spausdintame bulės tekste, puola reformatus. Tam reikalui jis parenka stipresnius, negu originale, bet liaudžiai geriau suprantamus, įvaizdžius, pvz., vietoj spausdinto teksto pasakymo (heretikai) nupelno prakeikimo, jis juos tiesiog keikia, atiduodamas ,,po macys Welina prakieykta“. Panašiai jis el- giasi ir gindamas nuo reformatų savo vyskupystės dvasininkų interesus, pvz., iškeikia asmenis, kurie atimą dvasiškių pievas, dirvas, galvijus, javus, pinigus, nors tokio sukonkretinto iškeikimo pačioje bulėje nebuvo. Visa tai rodo, kad nagrinėjamas bulės atpasakojimas turėjo atsirasti pačiame reformacijos kovų įkarštyje. Dėl originalo minčių iškraipymo galėtume netgi manyti jį atsiradus prieš 1647 m., t.y. kada dar neturėta oficialaus lietuviško bulės vertimo. Tačiau konvoliuto rankraščių 17 puslapyje yra lotyniškas įrašas, atrodo, ta pačia ranka, kuriame minimas 1669 m. sinodas. Be to, antrosios konvoliuto knygos 5 M. Valančius rašo, kad buvo liepta kunigams tą bulę „žemaitiškai išguldyti“ (min. veik., p. 354). 6 Synodus quarta dioecesis Samogitia... Vilna Typis Academicis Societatis Iesu A.D. M. DC. XLVII, p. 31. 7 Vertėjas nežinomas, bet juo negalėjo būti Jonas Jaknavičius, kaip yra įtarinėjęs V. Biržiš- ka (žr. „Tauta ir žodis“, IV, 310). Tai rodo paprasčiausias kalbos palyginimas. Vėliau, matyt, ir V. Biržiška bus tos nuomonės atsisakęs, nes tarp J. Jaknavičiaus darbų šios bulės vertimo nebeminėjo, įtardamas, kad ją galėjo išversti jėzuitas Jonas Gruževskis (Aleksandrynas, I, 242). 8 Taip ją vadino ir 1605 m. katekizmo vertėjas, teigdamas, jog M. Daukšos katekizmas pa- rašytas ,,3emaytiBkai“. Šie faktai aiškiai rodo istorinę žemaičių termino reikšmės evoliuciją. ? Collectanea Conftitutionum Synodalium Dicacefis Samogitiensis [Vilnius, Akademijos spaustuvė, 1690]. — Lietuvos TSR bibliografijoje (ser. A, t. I, Vilnius, 1969, p. 479, įrašas 99) per neapsižiūrėjimą teigiama, kad iš šio teksto buvęs nurašytas 1547 m. sinodo tekstas (ankstyves- nis iš vėlesnio!). 172 (Ewanielie polskie y litewskie... 1705 m.) paskutiniajame puslapyje, spausdinto teksto pabaigoje, ranka parašyta Garbie Dywu etc. Pastarasis prierašas irgi gali būti to paties asmens (?), nes rašysena panaši, be to, ta pati tarmė. Dėl to greičiausia tekstas įrašytas vėliau, XVII a. pabaigoje (jei Garbie Dywu etc prirašė kitas asmuo) ar net XVIII a. pradžioje", betgi sekant ar tiesiog nurašant ankstyvesnį rankraštinį tekstą, atsiradusį kovų su re- formacija įkarštyje. Konvoliuto rankraščių pluošte yra ir lenkiškas minėtos bulės vertimas (p. 49—532), taip pat sutrumpintas, bet platesnis už lietuviškąjį. Ir šį rašė, atrodo, tas pats asmuo. Abiejų tekstų palyginimas rodo, kad nežinomasis asmuo, įrašy- damas lietuviškąjį tekstą, iš pradžių sekė lenkiškuoju: pradžia ir pirmasis punktas labai panašūs. Betgi paskui, išvertęs antrą kartą pirmąjį punktą kiek kitaip (plg. 119—123 ir 124—128 eilutes), jis nuo tos minties atsisakė ir toliau sekė kažkokiu kitu mums nežinomu bulės tekstu (gal žemaitišku, plg. 68 išnašoje aptartą žodžio bandykštis "galvijas' žemaitiškos formos iškraipymą), rašytu, matyt, dar prieš 1647 m.*,, nebeišskirdamas atskirų bulės punktų. Tai rodo, kad anuomet būta daugiau rankraštinių lietuviškų (gal ir lenkiškų) šios bulės variantų, pritaikytų su reformacija kovojančios Žemaičių vyskupystės poreikiams. Juose, kaip ir išli- kusiuose lietuviškame ir lenkiškame rankraščiuose, buvo praleista visa tai, kas betarpiškai nesusiję su ta kova, pvz., draudimas užpuldinėti jūrose laivus, pasi- savinti sudužusių laivų turtą ir pan. Spėjamų rankraštinių variantų tam tikri įvaizdžiai galėjo patekti ir į spaus- dintą tekstą. Todėl 1690 m. „„Collectanea“ rinkinio paskutinysis sakinys (O tokie wifi tegul užgęfa ant duofios ir ant Kuno amjinay kaypo ta 3wake užgefa), labai primenąs mums rūpimo rankraštinio teksto pabaigą (Yr kap ta Zwakie ozgiefa tap tegol ty wysoy ont kuna Yr on dusies ozgięs), nebūtinai turėtų rodyti, kad pasta- rasis įrašytas po 1690 metų, nors tokia galimybė ir yra. Iš viso to, kas pasakyta, matyti, jog pati ankstyviausia galima teksto ar jo iš- takų atsiradimo data laikytina 1636 m. Vėliausiai jis galėjo būti įrašytas tuoj po 1705 metų*?., Vadinasi, datavimas svyruoja maždaug tarp 70 metų. Tuo būdu skel- biamas rankraštinis tekstas yra mažų mažiausiai pustrečio šimto metų senumo. Pora žodžių apie kitas įrašo dalis ir jų atsiradimo aplinkybes. Vėlinių (lapkričio 2) dienai skirtos evangelijos spausdinto lietuviško vertimo tuo laiku, kai buvo įrašytas nagrinėjamas lietuviškas tekstas, dar nebuvo“. Ze- maičių vyskupystės kunigai turėjo jo pasigesti'*, siekdami sukrikščioninti pago- 10 Kad tuo metu bulė nebebuvo aktuali, galėtų rodyti jos pateikimas viso lietuviško teksto pabaigoje. 11 Taip manyti verčia 136—139 eilutės, kur iškeikiami naujus muitus (mokesčius) uždedą ar juos didiną asmenys. 1647 m. vertimo paaiškinimuose nedviprasmiškai pasakyta, kad šis iškeiki- mas liečiąs tik Italiją (Valakų žemę), o kitose šalyse karaliai ir seimai galį, kada to reikia, uždėti „muitus“ be jokio iškeikimo. Įrašytojas iš pradžių elgėsi, lyg to paaiškinimo nežinotų (iškeikė nurodytus asmenis), bet paskui susigriebė ir prirašė išlygą (kurie tai daro) ,,nepryguliedamy yr netoriedamy tykros macys“. 12 Konvoliutas greičiausia buvo įrištas netrukus po knygų pasirodymo, nes greit išėjo nauji abiejų leidimai (Evangelijų 1711 m., Ritvale Sacramentorum 1715 m.), taigi, senieji turėjo pasenti ir netekti aktualumo. 13 J. Jaknavičiaus rinkinyje tėra tik tos evangelijos, kurios skaitomos sekmadieniais ir šven- čių dienomis. Vėlinės ir tada, matyt, buvo darbo diena. '4 Aktualuma, be kita ko, rodo įrašymas lietuviško teksto pačioje pradžioje. 173 niškus vėlinių papročius, susijusius su protėvių kultu, kuris čia, labiau negu kur ki- tur, turėjo būti populiarus. Juk, M. Valančiaus teigimu, daugelis žemaičių, anuomet formaliai laikytų krikščionimis, reformacijos laikais buvo visai supagonéje's, Ar įrašytojas pats šios evangelijos tekstą (1—18 eil.) vertė, ar nurašė iš senesnio lietuviško rankraščio (gal tik juo naudojosi?), sunku pasakyti'®. Pastarąją prielaidą galėtų paremti pasitaiką archaizmai, pvz., d. pl. mumos 1 ‘mums’ (iš mumus), ad. sg. m. fawimp 9, 10—11 "pas save’. Dél poterių ir kitų katekizmo elementų įrašo (19—107 eil.) atsiradimo nuro- dytina, kad minėtas Žemaičių vyskupas Jurgis Tiškevičius jau 1636 m. buvo įsakęs kunigams, kaip rašo M. Valančius, „nedėliomis per kiaurą metą, taipogi sere- domis ir pertnyčiomis advento su gavėnia kad išguldinėtų kožną dalyką tikė- jimo, arba skelbtų taip vadinamą katekizmą“"". Poterių tekstas įrašytas, sekant konvoliuto rankraščių pluošte esamu lenkiškų poterių ir kitų katekizmo dalykų tekstu (p. 36—39, trūksta tik persižegnojimo ir tikėjimo išpažinimo, turimo lietuviško teksto 96—107 eilutėse), rašytu greičiausiai irgi ta pačia ranka. Lietuviškas tekstas šiam visai adekvatiškas, sutampa bemaž žodis į žodį, kiek ryškiau skiriasi tik ,,penki bažnyčios įsakymai“ ir „septyni sa- kramentai“. Kas buvo visų čia aptartų lietuviško teksto dalių įrašytojas, nepavyko išaiš- kinti. Aišku tik, kad tai turėjo būti katalikų dvasininkas, išsilavinęs žmogus, bent gerai mokėjęs lotynų ir lenkų kalbas. Konvoliuto prielapio antroje pusėje yra sunkiai įskaitomas įrašas kita ranka: Ex Libris Patris Benedicti Grygiewicz Parochi Gulis. Jį greičiausia reikia suprasti taip: „Iš Kulių!? klebono kunigo Benedikto Grigevičiaus knygų“. Yra ir daugiau šio asmens įrašų, be to, ne tik rankraščių pluošte, bet ir konwoliuto polapyje. Pas- taroji aplinkybė verčia spėti, kad tasai asmuo greičiausiai bus pasirūpinęs konvo- liuto sudarymu ir įrišimu. Jis bus surinkęs anuomet kunigams labiausiai paranki- nes knygas ir pluoštą jų turinį papildžiusių savo ir kelių kitų asmenų rankraščių, įsigytų ar paveldėtų. Konvoliutas, matyt, nuolat buvo vartojamas. Tai rodo tiek gausūs ,,Ritvale Sacramentorum“ teksto pabraukimai, tiek ir rankraščių pluošto turinys. Čia su- rašyti įvairūs bažnytiniai nuostatai, sinodų nutarimai, teologiniai aiškinimai, apei- gų aprašymai, maldos ir kiti su kunigo kasdieniniu darbu susiję lotyniški, lenkiški ir lietuviški tekstai. Rinkinys sudėtas, atrodo, pagal aktualumą: reikalingiausi tekstai dėti į pradžią, mažiausiai reikalingi — pabaigoje. Rašyta ne vienu laiku ir bent kelių asmenų. Rašysena ir rašybos maniera, apskritai, būdingos XVII amžiui. Popierius vietomis pageltęs, vandens ženklų nepastebėta. Vėliau konvoliutas pateko į Kretingos vienuolyno biblioteką, iš kur jį gavo Kau- no universiteto biblioteka (1941. VI. 16), o 1952 m. perkeltas į Vilniaus universi- teto biblioteką. 15 Zr. M. Valančius, min. veik., II, p. 86—87. ' 16 Šiaip ar taip, mano ankstyvesnis spéjimas (žr. Paltistica, VIII (1), p. 971%), kad įrašytojas vertė rytietišką J. Jaknavičiaus tekstą į Žemaičių tarmę, yra koreguotinas. 17 M. Valančius, min. veik., II, p. 325. 18 Dėl rašymo Gulis vietoj Kulis plg. raidžių G- ir K- painiojimą ano meto kanceliarinės slaviškos kalbos raštuose. 174 Lietuvišką tekstą ne visur lengva perskaityti, vietomis galima tik sulyginus įvairias vietas, ypač to paties asmens rašytas lotynų ir lenkų kalbomis. Ne visuomet aiškiai skiriasi didžiosios raidės nuo mažųjų, ypač d, k, s, z. Perskaityti kliudo vie- nur kitur išblukęs rašalas, raidžių nukapojimas puslapio pakraščiuose, nenuosekli skyryba. Teksto jrasytojas, apskritai, sekė gerokai svyruojančia ano meto lenkų rašyba. Todėl pasitaiko nevienodumų, įvairavimo. Afrikata € kartais žymima raide c su gravio (ne akūto) pavidalo diakritiku. Iššifruotame tekste ji pateikiama č raide. Raidė e vienur kitur parašyta su savotišku kilpelės pratęsimu į viršų. Iššifruojama paprasta e raide. Ant i vietomis (ir kitų kalbų tekste) nededamas taškas arba jis gali būti nublukęs. Betgi labiausiai įvairuoja raidžių s ir z rašymas. Pirmosios dažni pereinami variantai tarp s ir /. Iššifruotame tekste / pateikiama tik tuo atveju, jeigu viršuje kilpelė ar bent užlenkimas į dešinę pakankamai ryškus, į raidės didumą nekreipiama dėmesio. Raidė z svyruoja tarp z ir 3. Visai aiški 3 dažnesnė lenkiškame tekste. Lietuviškame vyrauja z su įstrižai žemyn gerokai pratęsta pabaiga. Tuo atveju pateikiama paprasta z, neatsižvelgiant į raidės didumą. Pasitaiko z su skersiniu brūkšneliu. Ir tokia pateikiama paprasta z. Kada raidė z žymi priebalsį ž, ant jos kartais dedamas taškas, akūtas ar kiek panašus į apverstą stogelį ženklelis. Pirmuoju atveju pateikiama ž, dviem kitais — ž, Žodžio gale kai kurios raidės kartais baigiasi dirbtinai pratęsta horizontalia linija (ir kitų kalbų tekste), siekiančia tolimesnį žodį, tuo būdu formaliai juos su- jungdami į vieną. Iššifruotame tekste tokio sujungimo nepaisoma. Rašybos iliustracijai pridedamas 45 puslapio, kurio tekstas mažiausiai išblu- kęs ir lengviausiai skaitomas, fotokopija. Žemiau pateikiamas visas iššifruotas tekstas!?: 1 ont [denos]*? maldu oz duszes fkayta mumos Baznicia S. Ewang: parasita nu Jona S. pa- [dJeimy 5. Anu metu; kalbeie Jezus mokitynems® 5 Sawa, Yr minioms Židu: užtysa, uztysa, fa- [k]aw jomf, iog eyn adina, yr dabar ir*?2, kado numyrele ifzgiers balfa fūnaws Dy**- wa, o kury ifzgiers, atgis. Nei** kaypo Tiews®® tur Zywata patf fawimp; tap dawe 10 Yr funuy, idant*® turetu Zywata pat/ fa- 1* Išlaikomos originalo eilutės, jos sunumeruotos iš eilės per visą tekstą, būtent, 1—18 yra 44 puslapyje, 19—38 — 45 p., 39—60 — 46 p., 61—83 — 47 p., 84—103 — 48 p., 104—107 — 49 p., 108—128 — 53 p., 129—149 — 54 p., 150—162 — 55 p. Eilučių pakraštyje visai ar gerokai nukarpytos raidės pateikiamos laužtiniuose skliausteliuoe, jeigu jų skaitymas kelia abejonių. *0 Pirmosios eilutės raidžių viršus apkarpytas, todėl ją sunku perskaityti. Lyginta su dabar- tiniu evangelijos tekstu (Jono V, 25—29 eil.). Daugiausia abejonių keliąs žodis pateiktas laužtiniuose skliausteliuose. Gali būti dzenos (?). # Raidė e taisyta iš i, 22 t, y. ir dabar yra * Taisyta iš Die 4“ Vietoj Nes ** Raidės ie sulietos, i gali būti vėliau įterpta, ** Gali būti Jidant, nes kablelis po funuy primena raidės i apačią, o stogelis ant i — jos viršų. 175 wimp; Yr dawy iem macy [udu darity, iog ir funumi Zmogaws: Nediwikiete [[]ie tam nes atet*" adina, Wysy kury ir grabusy, ifzgiers balsa funaws 15 deewa, Yr ofzeys, kury gieray dary Unt atfykielima unt giwenima, o kury pyktay dary unt utfykielima unt Juda®. Wardon Dywa Tiewa, yr funaw/, yr 20 Dwafes Swigtos. Amen. Tiėwe mufa, kors efi, Dongofie*, [wig Jkiesy Ward[ Tawa, ateyk karalifte Tawa, buk wala Tawa, kap dong[u] 25 tap Yr ont Ziemys. Donas musa Wy[su] dienu, dok mums Siendiena, yr atle[[k] mums musa keltes, kap yr mes atleydam fawyms kaltyms, Yr ne- wesk mus y pagandyma, bet giel 30 biek mus no pykta. Amen Sweyka Panna Marya, milestas pyina, Pons Dyw/[ fo tawymi, pa- gierta tu®* tarp moteru, yr pagiert/ waysios Ziwata tawa JEZV'S. 35 Swigta Marya Motina Dywa, mel- Jkiesy ož mus griefznus, nu, yr wa fondo fmertys musa. Amen. Tiekio y Dywa Tiewa Wysagalintyiy®, [s]otwertoja dongaw/[ yr Ziemys. Yr y JE- 40 ZVSA Chrystusa, funu Jo Wynatyiy, kor[ prafydieie ysz Dwasys S. Gie- my ysz P. Maryos čistos, Numucit[ po Ponsku Pylotu, numyrie Yr pala- dot. Nuziggie Y peklas, trety dyna, 45 kieliesy ysz numyrusiu. Ontžiegie ont Dongu, [ied po defienies Dywa #7 Paskutinės raidės apačia sulieta, taisyta, * Po taško parašytas į S panašus ženklas, matyt, žymintis pabaigą. 29 „ofie gali būti ir -u/ie, Zr. fotokopija. 0 Raidė n pratęsta „pabaigos“ ženklu. Tokį ženklą šis žodis turi dar eilutėse 37, 53, 162. 3 Raidė w sulieta (gal 0?). ** Raidė i po / perbraukta ankstesnės eilutės žodžio Amen „pabaigos“ ženklo pratęsimu, neryški, gali būti ir e. 12. 520 177 Tiewa Wysagalinčioja. Ysz tyn tor Ateyty fuditie giwu Yr numyrusiu. Tykiu Y Dwafe S. S. Bažnicie Wy- 50 for®® afontę**, fwietuju furinkiema. Grieku atleydyma. Kuna YJz numy- [r]usiu prykielyma. [O po Smerčie]**. Yr omžiena Žiwata. Amen. Desimtys Dywa prysakimu. 55 1. Asz esmnio®® Pons Dyw/f Tawa. Ne- toriefi kietu Dywu prysz muni. 2. Ne ymsi Warda Pona Dywa Ta®. dowana. 3. Atmink Dyna S. [wig/ty. 60 4. Sienawok Tiewa Tawa yr Motina® Tawa, je nori ylga butie ont [wieta. . Ne oimoJzk. . Neprietelauk fo [wetymo Moteri[o] . Newok. . Nekalbiek neteyse prifz artyma Tawa. 9. Negieysk® Moterys artyma Tawa. 10. Ne Nomu, ne dyrwas, ne flužebni dies*®, ne jawcia, Yr nie Wyna dakt/[a] 70 kor/[ jo ir. Miliesi Pona Dywa tawa ysz wysos [i[r] dys tawa, ysz wysos dusies tawa, ysz wysos myslies tawa, Yr ysz wysu [ilu tawa, 0 artyma tawa kapo pat[ fa 75 wi. Co NO a Pynkie prysakima Baznicies S. 1. Swiesk dynas SS. nu Baznicies S. paft[a] nawitas. 2. Klawfik Mysiof S. dyna S. 80 3. UZlaykik po/nikus nu Bažni cies S. ožfakitus. 8 Raidė o taisyta iš w. 3 Raidė a- gali būti taisyta iš e-. 35 Žodžiai laužtiniuose skliausteliuose užbraukti. Užbraukimas liečia tik apatinę raidžių dalį, todėl formaliai gali būti palaikytas ir pabraukimu. Įrašytojas taip užbraukia ir kitais atvejais, būtent, 109, 145, 146, 153 eilutėse. 26 Raidės n pradžia neryški, gali būti ir m, taigi, esmmio. 287 Sutrumpinta Tawa "tavo". 38 Raidė į gali būti taisyta iš y. Taip manyti verčia ilgas vertikalus brūkšnys po tolimesnės raidės n pradžios. Žemiau šio žodžio yra tolimesnio puslapio kustodas Tawa. 20 Raidė y sulieta, įsprausta. 40 Lenk. služebnica ‘tarnaité’ (pasenęs žodis). 178 4. Spawiedokies grieku kiek metu Ko nego" fawa, aba kietam fo pa- [z]walyiymo jo. 85 [5] Pryimk SS. Sakrameta ben wyna karta ont metu“. O ta ape Swiete Weliku. Septinie Sakramenta Baznicies S. No Patys Xfa** Pona paftana witie. 90 I. Kryk/fztf S. 2. Byrmawonie. 3. SS. Sakrament/ Kuna Yr krawja X/a P.** 4. Pakuta, 5. Pafkutinis patepyms. 6. Konegiftie. 7. Mo- teriftie. hic addat[ur]*® Afz griefznus 95 Deinde*” Tykio jog Pons Dyw/ ir Trayce SS. Dyw/[ Tiew/, Dyw/ funus, Dywf Dwa Je S. Tris*® Afabas, Wyns Pons Dyws. Tykiu jog Chrystus® P. ir Jezus fu- 100 nus Dywa, JZganitos musa Tykrus Dyw/, Tykrus Zmogus, Wyns Chrystus. Tykiu jog SS. Sakrament[ ir Ty kras Kuns Yr Tykras Kraw/ Chry Jtusa. Jezusa funaw/ Dywa. Tykio 105 Wys ką baznicie S. Rima Kathalyck [a] tyk, Yszmana Yr moka. Buk ta da pafzlowent[ etc Sens zwycgaius ir jog fiendyna Wiriaw fe Jis Piemo Yr galwa [Yr Tiew[]** Bagnicies S. ont ziemys 110 lub kieykty wysus hieretykus Yr pyktu[s] Kathaliekus, prysaka tapag idant Wy Jofie Baznicio fie butu kieykty, o ta dielto idant mokietu aftrazne giwe[n] ty Yr y toki yszkieykiema neypultu, 115 aba ypules pazintu jog ir yszkiey ktf no Baznicies S. O tap kap gray- *“* Paskutinė raidė parašyta neaiškiai, gali būti w. ** Gali būti Jo, raidės viršus nukirptas. ** Raidė u neaiški, gali būti a. 44 Vietoj Christufa. 48 Vietoj Christufa Pona. ** Raidė r pratęsta, žodis sutrumpintas. Lot. čia reikia pridėti. “7 Lot. paskui. Šis žodis pabrauktas ir virš jo per visą puslapį užbrėžta horizontali linija, ** Raidės is perbrauktos, prirašyta /, lyg norėta taisyti į Trife (?). ** Raidė Ch taisyta į K, ar atvirkščiai, K į Ch. * Lot. ir t.t. Žemiau per visą puslapį perbraukta horizontali linija. *1 Žodžiai laužtiniuose skliausteliuose užbraukti, virš jų neaiškiai parašytas toliau pateikia mas žodis Bagnicies S. 12% 179 diaw/ gaylietumes, [pawiedotumes yr pakutawotu®? [1. Pyrmiaw/ tada BaZnicie Swigta 120 kieyk Wysus Heretykus, ta ir, Lutherus, Kalwinus, Sysmatykus yr kietus ko- riu jus nepazinftatie. 2. Tapag kiek Baznicie S.]** 1. Pyrmiaw/ kie[n]k® Baznicie S. Wy- 125 Jus Heretykus, ta ir Lutrus, Kalwinus, Syzmatykus Yr kietus korie no Ba- znicies S. kokio noris [pafabo ir at/yda lieje. Tap kieyk Yr pacius Kathalie- kus, kurie knigas [kayta Heretyku be 130 pazwaliejyma Wyresniuiu Baznicies S. Tapag kiek Tus Kathaliekus korie Here tykus [etc]®®, gien aba tor Jzalipi Yr kokie Nor pamacie dod. Tapag kieyk®® tus ko® korie nenor klaw[itie® awk [ciaw fio [es [ta 135 licies S. ApaJztalu. Galwos Wiresnio Jes. Tapag kiek Wysus tus® korie nawius muytus yszmyslie, [tanawy® aba pa- dydyn, nepryguliedamy yr netorie- damy tykros macys. Tapag kieyk 140 Wysus Tus korie duchawnas Afabas kaliecze, musz aba kalienie layka Jpafabo neprietelaws, aba Ysz giwe®'- nyma gien Yr tus korie tokiems pa- ded, rodie®® Yr pazbawo®. Tapag kieyk 145 Tus, korie dwasyszkas afabas [be pa]** [Y fud]® ont fuda Jawa pazywo®® aba pazywot[y]® Zwalie, Yr korie walnafty Baznicie[s] 52 Po -u ženklas, primenas z ar [ir greičiausia rodantis žodžio sutrumpinimą. 5 Visas tekstas laužtiniuose skliausteliuose (119-123 eil.) originale apibrėžtas linija iš trijų pusių. Toliau ši teksto dalis rašyta resp. versta iš naujo. 5 Raidė laužtiniuose skliausteliuose parašyta virš ek. 55 Laužtiniuose skliausteliuose etc (= lot. ir t.t.) įrašyta virš eilutės (ant kablelio). ** Raidė y įsprausta. 57 Nebaigtas rašyti Žodis, kitoje eilutėje pakartotas. 52 Raidė k parašyta, užbraukus n, matyt, iš pradžių norėta rašyti ,,neklauso“. 5 Raidė s neryški, ties ja storai įrašyta /(viršus sulietas). © Gali būti ir -ij su išblukusiais taškais. *1 Raidė i primena r, taškas tolokai. Perskaitymas kelia abejonę. 62 t. y. rodija ‘pataria’ (?). *2 Plg, lenk. pozbawiač "atim(inė)ti"'. 84 Žodžiai laužtiniuose skliausteliuose užbraukti. Paskutinė raidė sužalota įrišant, todėl gali būti ir ne a (o, u?). 65 Žodžiai laužtiniuose skliausteliuose uzbraukti. Viršui įrašytas toliau pateikiamas žodis ont. 46 Paskutinė raidė abejotina (primena i). 47 Raidė o abejotina (gal i 7). 180 S. kokionoris f/pafabu naykien, Ta- pag kiek Tus korie kokius noris da 150 ktus, pywas, dyrwas, Bodi/tie**, jawus, pyn[y] gus, priegolincius ont Bazies® aba ont Afabu duchawnu Tu Baznic[i]u™, kap ta Sunduf3us, legacyies™ [Wysy Tokie]™ Wysus tus Yr kietus korius™ Cie neys[z] 155 goldziaw kap priysztarawnikus Baznicies S. Ta pati Baznicie S. Jiendyna po Wysa [wieta kieyk Yr padod po macys Welina prakieykta™ (...)"® Yr kap ta Zwakie™ oz 160 giefa tap tegol ty wysoy ont kuna Yr on dusies ozgies. Amen Kad tekstas parašytas Žemaičių tarme, nėra abejonės. Tai rodo Zemaitis- kos beafrikatés formos, pvz., 1. pl. atleydam 28 ‘atleidziame’, a. sg. trety dyna 44 "trečią dieną', balsio ė virtimas ie (atitinkamas wo iš 0 rašomas o raide), pvz., Tiews 8 "tėvas', 2. imper. Nekalbiek 65 ‘nekalbék’, adv. dielto 113 "dėl to’, ai, ei monoftongizacija, pvz., a. pl. daktus 149 "daiktus' , n. pl. prysakima 76 "prisaky- mai’, numyrele 7 ‘numiréliai’, žemaitiškas nosinių balsių traktavimas, plg. inf. Jwigfty 59 "švęsti", 2 pl. nepazinftatie 122 ‘nepazjstate’, a. sg. ką 105 šalia nekir- Ciuotos acc. sg. galūnės -a '-ą' (visi 35 pavyzdžiai), žemaitiška galūnių redukcija, pvz., fied 46 ‘sédi’, tyk ‘tiki’, n. sg. JZganitos 100 ‘iSganytojas’, Kraws 103 ‘krau- jas’, žemaitiškos įvairios morfologinés formos, pvz., loc. sg. kalienie 141 (nuo kalinys ar kaliné ‘kaléjimas’), loc. pl. grabusy 14 ‘grabuose, karstuose’, a. sg. muni 56 ‘mane’, a. pl. m. tus 133 “tuos’, g. pl. mufa 22 ‘mus’, 3. as. lub kieykty 110 "lenk. zwykl wyklinaé’, Ontziegie 45 "įžengė" ir kt. Tekstą įrašęs asmuo greičiausia bus kalbėjęs ta žemaičių patarme, kurioje bendrinės kalbos sutaptiniai dvibalsiai wo, ie atliepiami „„dūnininkiškai“ (rašoma u, Y), pvz., ypules 115 'įpuolęs', d. sg. Konego ar Konegu 83 ‘kunigui’ (plg. Evan- gelijų knygos įrašą Garbie Dywu etc), i. sg. m. Anu 4 ‘anuo’, n. sg. Dyw/ 32, 55, 96, 97 (3X), 98, 101 "dievas", g. sg. Dywa 7, 19, 35, 46, 54, 57, 100, 104, a. sg. Dywa ** Raidžių B, d, [ir t viršus jriSant nukirptas, todėl šį žodį perskaityti nelengva. Greičiausia klaidingai parašyta vietoj Bondif/tie "galviją'. Plg. bandystis LKŽ 12 641 (pateikiamas tik iš žemai- tiško 1787 m. „Žiwato“) vietoj senųjų raštų įprasto žodžio bandykštis ‘galvijas’. Teksto įrašytojui, matyt, šis žodis nebuvo gerai žinomas ir todėl, jį rašydamas (perrašydamas iš senesnio teksto ?), iškraipė: praleido nm raidę ir vietoj laukiamos galūnės -i “-i’ parašė -ie "-ę*' (o gal būta varianto ban- dysté?). 4* t. y. Baz[niélies. "0 Raidė i praleista, tik viršuj « padėtas taškas, c primena e. "1 Sakinys neturi tarinio. "2 Žodžiai laužtiniuose skliausteliuose užbraukti. "9 Raidė u pataisyta iš e. "4 Paskutinioji raidė sulieta ir sunkiai įskaitoma. "* Neįskaitytas žodis, paties raštininko paimtas į skliaustelius, matyt, klaidingai parašytas. "* Raidė Z taisyta, atrodo, iš /. "7 Raidė z taisyta, neaiški. 181 38, 71, g. pl. Dywu 56, a. sg. dyna 44, 79, Dyna 59 “diena’, fiendyna 108, 157 "šian- dieną), a. pl. dynas 77, n. sg. m. Wyns 98, 101 "vienas", g. sg. m. Wyna 69, a. sg. wyna 85, Wynatyiy 40 ‘vienatiji, vieninteli’, a. pl. pywas 150 ‘pievas’, adv. užtysa, uztysa 5 ‘i$ tiesų', g. sg. Patys 88 ‘paties’, Moterys 67 “moteries’, /i[r]dys 72 Sir- dies’, fmertys 37 ‘mirties’, n. pl. m. ty 160 ‘tie’. Schemoje šios patarmės (piety žemaičių) ribas rodo I linija. Dabar šią patarmę skirstome į dvi dalis pagal bendrinės kalbos an, am, en, em atitikmenis: pietryčiuose jie išlaikomi sveiki (tai vadinamieji raseiniškiai), o šiaurės vakaruose susiaurinami (varniškiai). Teksto autorius turėtų būti kilęs iš antrosios dalies (varniškių ploto), nes jo tarta on, om, en, em (rašo on, om, ¢ resp. yn), pvz., g. sg. dongaw/ 39 ‘dangaus’, a. sg. Dongu 46, loc. pl. Dongofie (Don- gufie?) 22, loc. sg. walondo 37 ‘valandoje’, a. sg. f. afonte 50 ‘esantia’, praep. ont 1, 25, 61, 86, 109, 146, 151 (2X), 160, on 161 ‘ant’, a. sg. omžiena 53 ‘amzing’, n. sg. f. Swieta 35, 119 ‘Sventa’, g. sg. f. Swietos 20, g. pl. fwietuju 50, a. sg. Swie- te 86 "šventę", 3. praet. NuZiegie 44 "nužengė', OntzZiggie 45 "įžengė" (t. y. antZengé), n. pl. m. Pynkie 76 “penki’, adv. tyn 47 ‘ten’, RaseiniSkiy-varniSkiy riba schemoje rodo 2 linija. Varniškių ploto šiaurės rytuose (Karklėnai, Uzventis, Šaukėnai, Kuršėnai) dabar vietoj on, om (kai kur ir en, em) tariama un, um (resp. in, im). Teksto autorius net 4 kartus parašė unt ‘ant’ (po 2 kartus 16 ir 17 eilutėse). Tai mus orientuoja į ta on ploto dali, kuri yra netoli nuo un ribos, t.y. kiek į vakarus nuo Ūžvenčio — Karklėnų linijos. Varniškiai dabar nevienodai elgiasi su trumpaisiais balsiais w, i. Didžiojoje dalyje šie balsiai platinami ir tariami 9, e, vietomis tik prieš tolimesnio skiemens platųjį vokalizmą. Šiaurės rytų dalyje (Karkišnai, Ūžventis, Šaukėnai, Kuršėnai) dabar wu, i visais atvejais išlaikomi sveiki, nors tariami ir atviriau, negu bendrinės kalbos atitikmenys. Tačiau yra pareikšta nuomonė, kad ir šioje dalyje anksčiau būta o, ¢”. Izofona, dabar skirianti wu, i neverčiančius 9, ¢ varniškius, schemoje pažymėta 3 linija. Teksto įrašytojo šnektoje w, i virtimo 9, ¢ būta (rašo o, y, kartais ¢%°), tačiau tik tuo atveju, jeigu tolimesniame skiemenyje nėra siaurųjų w, ū, uo (po kietojo priebalsio jie i virtimui e nekliudo), i, i, ie, pvz., d. sg. Konego (ar Konegu) 82—83 ‘kunigui’, g. sg. (sJotwertoja 39 ‘sutvertojo’, 2. sg. praet. neys/z]goldziaw 154 — 155 ‘neiSguldZiau, t.y. neiSsakiau’, 2. sg. imper. Ne ožmo/zk 62 ‘neuZmusk’, n. sg. m. korf 41, 70 ‘kurs’, 3. praes. tor 47, 132 ‘turi’, prt. tegol 160 ‘tegul’; n. sg. f. pylna 32 ‘pilna’, g. sg. m. pykta 30 "pikto", a. sg. atleydyma 51 ‘atleidimg’, artyma 65, 74 ‘artima’, Wysa 157 ‘visa’, a. pl. dyrwas 150 ‘dirvas’, dwafyszkas 145 ‘dva- "A Neaiški a. s3. forma paggndyma 29 ‘pagundyma’. Gal čia qn (= on?) jsivesta iš gaiidinti "gąsdinti" ar tai aukštaitiškas hipernormalizmas? "9 J. Kazlauskas, Dėl baltų *ei ir *0 raidos lietuvių žemaičių tarmėse, — ,,B altistica®, V (1), p. 32-33. * Paprastai e tik po k, g, (5), ž, I. Matyt, šie priebalsiai prieš e < į buvo tariami minkščiau už kitus: rašo kie, gie, fie(= $iz), zie (= žie), lie. Po kitų priebalsių toks rašymas būdingasnis žodžio galo pozicijai (gal čia būta skirtingo atvirumo laipsnio ?), pvz., n. pl. m. Septinie 87 "septyni", pa- Jtanawitie 88—89 "nustatyti" (šalia Wysy 13, 153 ‘visi’, nepryguliedamy 138 ‘nepriklausydami’), inf. butie 61 "būti, gyventi’, klaw/itie 134 ‘klausyti’, fuditie 48 "sūdyti, teisti’ (šalia Ateyty 48 ‘ateiti’, darity 11 “daryti’ ir kt.), 2. pl. imper. refl. Nediwikiete[[]ie 12—13 ‘nesistebékite’ (šalia 2. sg. imper. refl. melfkiesy 35—36 *melskis’). 182 ka KLYKOLIAI “2 o, oYLAKIAL VŽ ŽAGARĖ KUODAS | : o Va A TIRKSLIAI il OMOSEDIS © o SEDA ŠAKYNA - SALANTAI i | TELŠIAI 7 KURŠĖNAI KRETINGA PLUNGĖ \ g o o + ŠIAULIAI ŠAUKĖNAI | KLAIPĖDA | = OUZVENTIS „* | sia oi wm Tim? GARCEDA 0 © RIETAVAS VARNIAI; ENDRIEJAVAS P, 9 OKARKLENAT — = \o7 LAUKUVA | b PRIEKULE ~ KVEBARN rai „7 KELMĖ Išaukoras o PV 4 \ a o ŠVĖKŠNA FV ŠILALĖ a“ Vo” 3 east, Nova + gn mr Riel SILUTE V2"... oPAGRAMANTIS .YIDUKLE „, | —— NIDA o pL a ate RASEINIAI Ž.NAUMIESTIS / TAURAGĖ [x=] 4 [==] [III « ak by o N ŠAKIAI p * Teksto įrašytojo šnektos galimo lokalizavimo pietų žemaičių plote schema 1 — pietų žemaičiai „,dūnininkų“ izofona) 2 — varniškių— raseiniškių riba (an, am, en, em siaurinimo izofona) 3— u, i>o, ¢ izofona 4 — loc. sg. galūnės -e siaurinimo (-¢) riba 5 — nom. sg. galūnės -as pakeitimo -us > -0s riba 6 — apytikris plotas, kuriame lokalizuotina teksto jraSytojo šnekta 7 — S. M. Slavočinskio giesmyno vertėjo šnekta siškas', adv. ylga 61 "ilgai', pyktay 17 ‘piktai’, Pyrmiaw/ 119, 124 ‘pirmiaus(ia)’ Wyfor 49—50 “visur’, n. sg. f. pagierta 33 “pagirta’, d. sg. m. kietam 83 "kitam", a. sg. yszkieykiema 114 ‘iSkeikima’, omziena 53 ‘amzing’, n. pl. m. at [ydalieje 127-128 ‘atsidalije, atsiskyre’, n. sg. Kryk/zt/ 90 ‘krikStas’, n.-a. n. Wys 105 ‘visa’, 3. praes. tyk 106 ‘tiki’, inf. Ateyty 48 ‘ateiti’, conj. yr 5, 6, 11 ... (net 39 pavyzdžiai!) ‘ir’, taip pat g. sg. f. tykros 139 ‘tikros’, wysos 71, 72, 73 ‘visds’, g. pl. wysu 73 ‘visu’, kietu 56 "kitų", 1. pl. f. Wy/ofie 111 —112 "visose". Prieš skiemenis su nurodytu vokalizmu, taip pat tautosilabiniuose junginiuo- se su nosiniais priebalsiais, balsių w, i siaurumas išlaikomas, pvz., n. sg. m. Pafku- tinis 92 "paskutinis", a. sg. muni 56 ‘mane’, g. sg. fifr]dys 71 —72 "širdies" ir d. pl. minioms 5, taip pat n. sg. Desimtys 54 "dešimtis", a. sg. furinkiema 50 ‘surinkima’, 2.sg. imper. Atmink 59, 3. cond. pazintu 115 ‘paZinty’, bet d. pl. jomf 6 ‘jums’, 183 n. sg. patepyms 93 ‘patepimas’, 3. praes. padydyn 138 "padidina", naykien 148 "naikina" (antrinės kilmės junginiai). Visiškai taip dabar su w, i elgiamasi šiaurės žemaičių telšiškių patarmėje, kur turima tokia pati regresyvinė nurodytų balsių asimiliacija. Varniškių plote šis reiš- kinys labiau būdingas tik šiaurės vakarų pakraščiui ties Vafniais, bet ir čia jis ne toks ryškus; kitur asimiliacija nežymi, sunkiau pastebima, vietomis tėra tik skir- tingas priebalsio prieši > g minkštumo laipsnis arba ir visai jokios asimiliacijos nėra. Tekstą įrašiusio asmens šnektoje būta dvejopų wu, i (paplatėjusių ir išlaikytų siaurų) taip pat galūnėse. Paplatėjusius (t. y. o, ¢) turėjo (į)u kamieno nom. sg. galūnė -us, pvz., waysios 34 "vaisius', i kamieno nom. sg. galūnė -is, pvz., Desim- tys 54 ‘deSimtis’, pronominalinés kilmės nom. sg. m. galūnė -i, pvz., neprygu- liedamy 138 ‘neprigulédami, t. y. nepriklausydami’, Pynkie 76 ‘penki’, instr. sg. m. galūnė -u, pvz., kokio ... fpafabo 127 "kokiu budu’, I. sg. galūnė -u, pvz., Tie- kio 38 ‘tikiu’. Siauri buvo išlaikyti acc. pl. galunéje -us, pvz., jawus 150, nawius 136 ‘naujus’, pacius 128 ‘pacius’, tus 133 ‘tuos’, mus 29 (visi 48 šios galūnės pa- vyzdžiai parašyti su w), instr. sg. galiinése, kurios baigiasi -mi, pvz., funumi 12 ‘si- numi’, tawymi 32 ‘tavimi’, nom. sg. f. galūnėje -i, pvz., pati 156, 2. sg. galūnėje -i, pvz., efi 22 ‘esi’, nori 61, Miliesi 71 ‘mylési’, ija kamieno nom. sg. galinéje -is, pvz. Wiriaw/fefis 108 —109 ‘vyriausiasis’, taip pat visose tarméje sutrumpintose gallinése su ų, į, pvz., g. pl. moteru 33 “motery’, 3. cond. mokietu 113 ‘mokéty’, acc. sg. funu 40 "sūnų", toki 114 ‘toki™®!. Greičiausia čia priklauso ir acc. sg. fawi 74-75 ‘save’, prt. noris 127, 149 ‘nors’. Prie šių galūnių buvo priderinti ir žodžio vidurio w, i, pvz., 1. sg. Tykio 96, 104 ‘tikiu’, n. pl. m. Wysy 13, 153 ‘visi’ ir a. pl. m. wysus 110, 120, 124-125, 136, 140, 154 “visus’, pyktu[s] 110 ‘piktus’, pyn[y]gus 150 ‘pinigus’, kietus 121, 126, 154 ‘kitus’, Kathaliekus 111, 128-129, 131 ‘katalikus’; b) n. sg. m. Pafkutinis 92 "paskutinis", a. sg. muni 56 ‘mane’, i. sg. funumi 12 ‘sinumi’. Dabar varniskiai galūnėse u, i ir 9, ¢ skyrimą yra gerokai niveliavg ir dau- gumas praktiškai taria bemaž o, e. Bene ryškiausias skirtumas išliko šiaurės vaka- ruose ties Vafniais, kur neseniai jis turėjo būti daug akivaizdesnis, kaip rodo w, i, || 0, e derinimas žodžio viduryje prieš šias galūnes. Nukrypimai nuo aprašytos siaurųjų ir paplatėjusių w, i sistemos nagrinėjama- me tekste negausūs ir bemaž visais atvejais lengvai paaiskinami®2, Tai rodo, kad jra- šytojo šnektoje w, i ir 9, ¢ buvo griežtai skiriama. Ši aplinkybė mus labiausiai orien- 81 Betgi rašoma a. sg. Wysagalintyiy 38 "visagalintįjį', Wynatyiy 40 ‘vienatijj, vienatinj’ (kodėl?). Kirčiuotos galūnės ų taip pat žymimas w raide (su į nėra pavyzdžių). 82 Didžiąją jų dalį sudaro skoliniai, aukštaitybės ir raštų kalbos žodžiai ar formos, pvz., a) g. sg. Jezusa 104 "Jezaus", a. sg. Chrystusa 40 ‘Kristy’, Kalvinus 121, 125; b) d. sg. /unuy 10 'sū- nui’, conj. idant 10, idant 111, 113, greičiausia ir g. sg. Welina 158 "velnio", d. pl. mumos 1 "mums", L. sg. Tykiu 49, 99, 102 ‘tikiu’. Priešdėlių iš-, už- vokalizmo svyravimas, plg. 3. fut. i/zgiers 7, 8, 14 "išgirs", 2. sg. imper. Užlaykik 80 ‘uzlaikyk, vykdyk’ šalia 3. praes. Yszmana 106 "išmano", 3. fut. o/zeys 15 "užeis*, gali atspindėti realią padėtį ano meto tarmėje, nes šių priešdėlių tarimas dabar suvienodintas: telšiškiai visose pozicijose taria iš, už (ir net iš, ūž!), varniškiai eš, 0ž. Sangrą- Zos dalelė -si- ir įrašytojo šnektoje, matyt, jau visur tarta -se-, pvz., 3. praet. pra/ydieie 41 "prasidė- jo’, g. sg. at/ykielima 16 "atsikėlimo"'. Betgi esama kiek ir apsirikimy, šalia kurių pasitaiko taisyk- lingi parašymai, pvz., Ne ymsi 57 ‘neimsi’ (plg. Pryimk 85), g. sg. giwenima 16 "gyvenimo" (plg. giwenyma 142—143), i. sg. tawymi 32 "tavimi" (plg. /unumi 12), 3. praes. tur 9 "turi" (plg. tor 47, 132). Greičiausia klaidomis aiškintini parašymai loc. sg. kalienie 141 ‘kaléjime’ (vietoj kalinie), 3. praes. musz 141 "muša" (vietoj mosz), po defienies 46 "po dešinės" (vietoj po de/inies). 184 tuoja į varniškių ploto šiaurės vakarų pakraštėlį ties Vafniais. Žinoma, anuomet griežtesnis skyrimas galėjo būti būdingas daug didesniam plotui, negu dabar, gal netgi didžiajai varniškių tarmės daliai. Tačiau į tą pakraštėlį mus orientuoja ir kitos teksto kalbos ypatybės. Vietininko formų pabaigos balsis -e iš *-¢ varniškių ploto šiaurės vakarų da- lyje yra susiaurėjęs ir tariamas -ę (rytinėje dalyje apie Ūžventį, Šaukėnus, Kuršč- nus dabar taria atvirą -i). Šią izofoną schemoje rodo 4 linija. Teksto įrašytojo šnek- toje taip pat turėta -e, plg. loc. sg. pa[(dJeimy 3 "padėjime, t.y. perskyrime’, loc. pl. grabusy 14 ‘grabuose, karstuose’, loc. pl. Dongo/ie 22, wyf/ofie Bazniciofie 112 (dėl dvejopo tarmės ę žymėjimo galiinése Zr. 80 išnašą). Nom. sg. galūnės -as balsį tais atvejais, kai jis nenumetamas, daugelis varniš- kiy išlaiko sveiką. Tačiau šiaurės vakarų pakraščiuose vietoj jo turimas u>o, t. y. galūnė -as pakeičiama -us. Taip elgiamasi ir nagrinėjamame tekste, pvz., grie/z- nus 94 "griešnas, nuodémingas’, Tykrus 100, 101 "tikras'8*. Betgi du kartu parašyta ir Tykras (102—103). Vadinasi, įrašytojas turėjo būti kilęs iš ploto, kuriame ga- lūnė -as pakeista galūne -us, arba netoli nuo to ploto ribos. Izofoną schemoje ro- do 3 linija. Ji nėra ryški: -gs plote vietomis, atrodo, esama -as salų. Pietvakarinė jos dalis ties Švėkšna mūsų reikalui nereikšminga, nes kitos kalbos ypatybės į šį plotą neorientuoja. Reikšmingiausia mums šiaurės rytų izofonos dalis apie Var- niūs. Svarbi ši izofona dar ir dėl to, kad, žymėdama kalbinę naujovę (galūnės -as pakeitimą -us), ji anksčiau negalėjo būtilabiau į pietryčius. Priešingai, jos atskiria- mas varniškių plotas įrašymo metu galėjo būti dargi mažesnis. Ieškoti įrašytojo šnektos kiek į šiaurę ar šiaurės rytus nuo Varnių verčia ir kitos teksto kalbinės ypatybės, būtent, a. sg. f. afonte 50 “esančią' ( e- > a- izo- fona praeina čia pat iš rytų), i. sg. f. fo /fwetymo Moteri[o] 63 “su svetima moterimi" arba adv. kado 7 "kada' (šalia tada 106—107, 119; orientuoja šiaurės vakarų kryp- timi), 3. praet. Ontžiegie 45 "įžengė' (ant- "į-' prie veiksmažodžių pastebėta, rodos, tik šiame kampe). Schemoje apytikris plotas, kur labiausiai ieškotina įrašytojo šnekta, padeng- tas ištisiniais brūkšniais. Tasai plotas yra netoli nuo ano meto Žemaičių vyskupys- tės administracinio centro, senovėje vadinto Mėdininkais, vėliau Vafniais, kur dar didysis Lietuvos kunigaikštis Vytautas buvo pastatęs katedrą. Ši vietovė anuomet buvo vienas iš svarbiausių vyskupystės kultūrinio gyvenimo centrų, traukusių į save artimesnių apylinkių gyventojus, skatinusių siekti mokslo, šviestis. Todėl visiškai natūralu, kad teksto įrašytojas būtų kilęs, būtent, iš šių vietų. Pateiktas lokalizavimas yra tikras tik tuo atveju, jeigu įrašytojas iš tikrųjų buvo pietų žemaitis, t.y. jeigu jo šnektoje bendrinės kalbos wo, ie buvo atliepiami „dūnininkiškai“. Betgi yra duomenų, rodančių, kad jis galėjo būti ir šiaurės Ze- maitis (apie tai dar bus kalbama). Nors tekstas parašytas viena žemaičių šnekta, bet jame yra ir tam tikrų aukš- taitiškų elementų. Jų palyginti nedaug, be to, ne visi vienodai aiškūs. Aukštai- tiška fonetika slypi šiuose teksto pavyzdžiuose: g. sg. Donas 25 ‘duonos’, 3. praes. dod 133 ‘duoda’, padod 158 ‘paduoda’, 2. sg. imper. dok 26 ‘duok’, n. sg. Piemo 109 ‘piemuo’, g. sg. deewa 15 ‘dievo’(?), [denos] 1 ‘dienos’, g. pl. die- 8 Tekste w kamieno nom. sg. galūnė -us paprastai rašoma su sveiku «, nes bemaž visi pavyz- džiai yra svetimybės arba bažnytinės kalbos žodžiai, pvz., Jezus 4, 99, JEZVS 34, Chrystus 99, 101, Junus 97, 99100, Zmogus 101, zwyc 3aius 108 "paprotys", bet waysios 34 "vaisius". 185 nu 26, adv. Siendiena 26 ‘Siandiena’, kiek 82%, conj. idant 10, idant 111, 1138*. Aukštaitybėmis galima įtarti ir praep. no 30, 88, 116, 126 ‘nuo’ (greta neabejo- tinai žemaitiško varianto nu 2, 77, 80) ir atskirais atvejais paraSymus su u vietoj laukiamo o (t. y. 9, Zr. 82 ir 83 išnašas). AukstaitiSkomis morfologinėmis formomis laikytina n. sg. Baznicia 2 ‘baz- nyčia' (del -ia!), d. sg. funuy 10 ‘sinui’ (-ui!), a. sg. f. afonte 50 (dėl -¢; bet su Ze- maičių on, t vietoj an, Čč). Dalis aukštaitybių turi gretiminius ZemaitiSkus atitikmenis, kurių, be to, dau- giau, negu aukštaitiškų. Antai žodis dievas su galima aukštaitiška (?) šaknimi pa- vartotas tik 1 kartą (g. sg. deewa 15, jei ee žymi aukštaičių ie), o su žemaitiška (Dyw-) — 19 kartų; žodis diena aukštaitiškai parašytas du kartus, žemaitiškai 4 kartus (prieveiksmis šiandien atitinkamai 1 : 2); įū kamieno n. sg. galūnė(-ia) aukštaitiš- kai parašyta 1 kartą, žemaitiškai (-ie) — 7 kartus. Bent dalis aukštaitybių laikytina knyginiais ZodZiais, anuomet plačiai varto- tais įvairių tarmių atstovų. Antai jungtuką idant (su sveiku an) randame net rytie- tiškuose K. Sirvydo raštuose, 1605 m. ir Belarmino katekizmuose (visur šalia adunt). Knyginis galėtų būti ir teksto prieveiksmis grayčiaw/ 116—117 "greičiau' (su rai vietoj rei). Teksto įrašytojas aukštaitiškus Žodžius stengėsi Zemaitinti, pvz., 3. praes. forma (pa)dod 133, 158 '(pa)duoda' rašoma be galūnės, g. sg. forma Dywa 7—8 “dievo"' iš pradžių buvo parašyta Diewa, paskui ie pataisyta į y. Nagrinėjamame tekste yra nemaža svarbių duomenų, leidžiančių nušviesti tam tikras mūsų kalbos istorijos bei žemaičių tarmės raidos problemas. Pirmiausia, labai reikšmingi tie teksto duomenys, iš kurių galime spręsti apie bendrinės kalbos wo, ie atliepimą įrašytojo šnektoje. Greičiausia tai buvo ne gryni monoftongai #, i, bet diftongaidai uw, ij ar au, 7i®%. Taip manyti verčia teksto gra- fikos analizė. Mat bendrinės kalbos ie atitikmuo nuosekliai žymimas kita raide, negu senovinis ilgasis i. Pirmuoju atveju rašoma y, antruoju — i, pvz., Dyw/ 32 “dievas’, Wyns 98 "vienas", a. pl. pywas 150 ‘pievas’, g. sg. Patys 88 "paties"... (visi 38 neabejotini pavyzdžiai turi y), bet Trif 98 ‘trys’, g. pl. Židu 5 ‘Zydy’, a. pl. knigas 129 "knygas', inf. darity 11 ‘daryti’, 3. praes. ir 70 ‘yra’, 2. sg. imper. Kla- w/ik 79 "klausyk" (visi 77 pavyzdžiai su i)*", Matyt, tekstą įrašęs asmuo labiau paisė balsių siaurumo-platumo, negu ilgumd-trumpumo®. Bendrinės kalbos ie ati- *4 Nelietuviškos kilmės žodžiai su ie, pvz., g. pl. grieku 51, 82 ‘nuodémiy’, n. sg. m. grie/- znus 94 "nuodėmingas", a. pl. m. grie/znus 36, g. sg. /wieta "pasaulio", a. sg. /wieta 157, g. sg. ne- prietelaws 142 "priešininko, nedraugo’, 2. sg. imper. Neprietelauk 63 ‘nepaleistuvauk’, Spawiedo- kies 82 “eik prie išpažinties*, žinoma, nelaikytini aukštaitybėmis. 8% Tautosilabiniai junginiai su 7 sveiki išlaikyti bažnytiniuose terminuose, k. a. Amen 21, 30, 37, 53, 162, Ewang: 2 (sutrumpinta evangelija), Sakramentf 91, 102, a. sg. Sakrame[n}ta 85, n. pl. Sakramenta 87, bet jie taip pat nelaikytini aukStaitybémis. Tas pat pasakytina dėl lietuviškos kilmės bendraties giwe[n]ty 113-114 ‘gyventi’, nes joje žemaičiai paprastai en išlaiko sveiką, ly- giai kaip ir sutrumpintose žodžių formose, plg. n. sg. m. Sens 108 ‘senas’, d. sg. m. tam 13, 1. pl. atleydam 28 ‘atleidziame’. Zodelis ben 85 "bent" gali būti parašytas su e pagal bene. # A. Girdenio teigimu, diftongoidai tariami ir dabar, Zr. ,,Baltistica“, VI (2), 143—145. *7 Vieną kartą randame i: n. sg. f. parasita 2 "parašyta". Skolinys žyvatas "gyvenimas, įsčios' rašomas abejaip: su i (g. sg. žiwata 34, a. sg. Žiwata 53) ir su y (a. sg. Zywata 9, 10), betgi pastaruoju atveju pamėgdžiojama lenkų žywot rašyba. Įrašytojo šnektoje būta formų motyna, mokytinis ‘mo- kinys’, 3. fut. gys ‘gis’, plg. Motina 35, a. sg. Motina 60, d. pl. mokitynems 4, atgis 8. 8 Plg, griežtą jungtuko ir (visi 39 pavyzdžiai parašyti yr) ir 3. praes. yr < yra (visi 13 pvz. rašomi ir) skyrimą, bet vienodą asimiliacijos pozicijoje nepaplatėjusio i ir senovinio ilgojo i rašybą. 186 tikmuo, kaip ir šnektos ¢ < i, turėjo būti tariamas atviriau, negu nepaplatėjęs trumpasis i ir senovinis ilgasis 7, be to, svarbiausia, prieš ie atitikmenį, kaip ir prieš šnektos ¢ < i, daugelis priebalsių?**, matyt, tebebuvo nesuminkštėję (ar visai ne- žymiai tesumink3téje)®, todėl labiau priminė lenkų „kietąjį“ balsį y, negu i. Dėl šios priežasties įrašytojas jį ir ¢ < i žymėjo raide y, o i ir i — raide i. Kadangi senesniuose šiaurės Žemaičių tarmės pagrindu parašytuose tekstuose (pvz., 1787 m. „Živate“) neretai raide y Žymimas „,dounininkiškas“ gi, tai neatmestina galimybė, kad ir įrašytojas galėjo tarti giar & (su silpnu antruoju démeniu, kaip dabar taria šiaurės žemaičiai arčiau Latvijos ir buv. Klaipėdos krašto), taigi, galėjo jis būti kilęs ir iš šiaurės žemaičių ploto®. Plg. rašymą g. sg. deewa 15 "dievo' (gal ee vie- toj gi?). Antra vertus, bendrinės kalbos wo atitikmenį teksto įrašytojas buvo linkęs žymėti u raide (plg. n. sg. m. ypules 115 'įpuolęs', i. sg. m. Anu 4 ‘anuo’), kaip ir senovinį ilgąjį balsį #*2. Tik vieną kartą šis atitikmuo Zymimas abejotina raide o, būtent d. sg. Konego 82—83 "kunigui' (-o neaiški, primena -u, be to, įrašas pasku- tiniajame 1705 m. „Evangelijų“ puslapyje turi d. sg. galūnėje aiškią raidę u: Gar- bie Dywu). Kitos teksto kalbinės ypatybės įrašytojo šnektos ieškojimui šiaurės Žemaičių („dounininkų“) plote iš esmės neprieštarauja, o kai kurios netgi galėtų jį paremti, pvz., i. sg. f. fo fwetymo Moteri[o] 63 ‘su svetima moterimi', adv. kado 7 "kada", a. pl. po/nikus 80 ‘pasnykus’. Dar plg. Kulių klebono ,,ex libri“ ir konvoliuto pa- tekima į Kretingos vienuolyno biblioteką (abi vietovės šiaurės žemaičių patar- mėje). Taigi įrašytojo šnektos lokalizavimas pietų žemaičių varniškių plote dabar dar laikytinas sąlyginiu. Reikia tikėtis, kad ateityje, kruopščiai ištyrus ir nustačius bendrinės kalbos wo, ie „,duonininkiškų“ atitikmenų žymėjimą neabejotinuose ano meto šiaurės žemaičių tekstuose, bus įmanoma vienaip ar kitaip šią problemą ga- lutinai išspręsti. Tekstas rodo, kad anuomet įrašytojo šnektoje žodis dievas dar buvo ištaria- mas žemaitiškai (Dyw-). Dabar, rodos, visi žemaičiai šio žodžio šaknį paprastai ištaria aukštaitiškai (su ie), žemaitiškas tarimas išliko tik tokiuose specifiniuose pasakymuose, kaip pdndgivs Tirkšliai "ponas dievas'. | Prielinksniai resp. priešdėliai nuo, prie (nu-, pri-) teksto įrašytojo šnektoje dar galėjo turėti pilną vokalizma (t. y. nuw, priį resp. nū“, pri*, ar no“, préf), nes jis žy- mimas tomis pačiomis raidėmis w, y, pvz., nu 2, 77, 80 ‘nuo’, 3. praet. numyrie 43 "numirė', Nužiegie 44 ‘nuZengé’, n. sg. m. Numudit/ 42 "nukankintas", n. pl. numyrele 7 "numirėliai", g. pl. numyrusiu 45, 48, 51—52 ‘numirusiy’, 3. praes. prysaka 111 “prisako’, 2. sg. imper. Pryimk 85 "priimk', a. sg. prykielyma 52 "pri- kėlimą), n. pl. prysakima 76 ‘prisakymai,” nepryguliedamy 138 ‘nepriklausydami’, g. pl. prysakimu 54 ‘prisakymy’®. Tačiau dėl raidžių u, y polisemijos® griežtai ** Greičiausia išskyrus K, g, š, ž, I (žr. 80 išnašą), betgi pavyzdžių su jais tekste nėra. * Ir dabar didelėje žemaičių tarmės dalyje (visų pirma vakaruose ir šiaurėje) prieš e < i priebalsiai neminkštinami, išskyrus K, g, š, ž, I, č, dž, žr. Z. Zinkevičius, Lietuvių dialektologija, Vilnius, 1966, p. 156—157. * Šią mintį autoriui pirmasis yra iškėlęs doc. A. Girdenis. *2 Visi 35 pavyzdžiai parašyti su u. Vieną kartą u viršuj turi brūkšnelį: g. sg. /ūnaws 7 *sū- naus’. 2 A. pl. m. priegolincius 151 ‘priklausandius’ galėtų biti aukstaitiskas hipernormalizmas, © no 30, 88, 116, 126 'nuo' — aukštaitybė (?). * Pirmoji vartojama ir i resp. nepaplatéjusiam trumpajam u, antroji — ir šnektos e žymėti. 187 to tvirtinti negalima. Be to, prielinksnis resp. priešdėlis prieš du kartus parašytas su y (prysz 56, a. pl. praysztarawnikus 155 ‘prieStarautojus’ — sulenkinta forma) ir vieną kartą su i (pri/z 65). Dabar spėjamoje įrašytojo šnektoje įsigalėjo visų trijų prielinksnių-priešdėlių variantai su trumpuoju paplatintu balsiu (nežiūrint tolimesnio skiemens siaurumo), pvz., no vf'ra ‘nuo vyro', nopi'le "nupylė', pre vi‘ra "prie vyro", pręepi"lę "pripylė', pres vakara "prieš vakara’, présaki's "priešakys' (bet adv. pri“špri"ša's "priešpriešais")?*. Nagrinėjamas tekstas reikšmingas trumpųjų wu, i paplatėjimo istorijai Zemai- čių tarmėje nušviesti. Tai seniausias žemaitiškas rankraštinis paminklas, kuriame aiškiai skiriama 0, € nuo u, i. Šio teksto duomenys, jeigu įrašytojas iš tikrųjų buvo pietų žemaitis, iš esmės patvirtintų K. Būgos prieš penkiasdešimt metų iškeltą mintį apie žemaičių tarmės ploto dalyje vėlyvesnį 0, ę įsivedimą prieš galūnes su atviruoju balsiu®®. Iš teksto taip pat matome, kad balsiai 0, ė anuomet jau buvo diftongizuoti (uo, ie), tik ši ypatybė dėl rašybos netobulumo atspindima prastai. Mišrieji dvibalsiai an, am, en, em tada jau buvo susiaurėję. Nosinių ir dena- zalizuotų balsių distribucija jau buvusi maždaug tokia, kaip dabar, tik oksitonų g. pl. galūnėje, gal būt, dar nebuvo (galėjo ir atsitiktinai į tekstą nepatekti) varianto su -n: visur rašoma -u (giwu 48 ‘gyvy’, Nomu 68 ‘namy’...). Tas pat pasakytina dėl veiksmažodžių 3. cond. (butu 112 ‘buty’, turetu 10 "turėtų'...) ir būtojo laiko veikiamųjų dalyvių (n. pl. m. at/ydalieje 127—128 "atsidaliję, atsiskyrę*) fleksijos. Dabar spėjamoje įrašytojo šnektoje visais šiais atvejais įsigalėję variantai su -n (3. cond. -m), nors kai kurios formos turi ir dubletus be -n, pvz., gi‘vii'n "gyvų" (|| gi'vū") būrtėrm "būtų" (|| bū't), n. pl. m. matén "matę" (bet n. sg. m. mates "ma- tes’). Prielinksnis-prieSdélis į tada buvo jau denalizuotas, sutrumpintas ir paplatin- tas (bent asimiliacijos pozicijoje), pvz., y 29, 38, 39, 44, 49, 114, 146 '"į', n. sg. m. ypules 115 “ipuoles’, 3. cond. neypultu 114 "neįpultų'. Plg. dabartinius tos šnektos eT, eI. Ir žodžio galo redukcijos būta jau maždaug tokios, kaip dabar, plg. n. sg. Kryk/fzts 90 "krikštas", Kuns 103 "kūnas', Pons 32 ‘ponas’, Tiews 8 "tėvas' (visi 29 pyvyzdziai) ir JZganitos 100 ‘iSganytojas’, Kraw/ 103 ‘kraujas’ šalia Tykras 103, Tykrus 100, 101 ‘tikras’; n.-a. n. Wys 105 ‘visa’, 3. praes. eyn 6 ‘eina’, gien 132 ‘gina’, paded 143 — 144 “padeda’ (visi 21 pvz.); g. sg. Jona 2 ‘Jono’, Tiewa 19 ‘tévo’ visi 53 pvz.), 3. praes. /kayta 1 “skaito’, moka 106 "moko" (6 pvz.) šalia g. sg. m. jo 84 °j0’; g. sg. dyrwas 68 "dirvos", milestas 31 “mylistos, malonés’ (4 pvz.) šalia wysos 71 “visds’; a. sg. balfa 7 ‘balsa’, dyna 44 ‘dieng’ (35 pvz.) šalia ką 105. Jau būta intensyvios dvibalsių ai, ei monoftongizacijos, pvz., g. sg. dakt[a) 69 "daikto", n. sg. m. paladot/ 43 —44 ‘palaidotas’, 3. praes. kiek 123, 131, 136, 149 ‘keikia’, atet 13 “ateina’ (<ateiti), d. sg. dowana 58 ‘dovanai’, n. pl. Sakra- menta 87 ‘sakramentai’, numyrele 7 ‘numiréliai’, adv. ylga 61 ‘ilgai’, neteyse 65 ‘neteisiai’, kap 24, 27, 116, 152, 155, 159 ‘kaip’, kapo 74 ‘kaipo’, tap 9, 25, 116, 128, 160 ‘taip’, tapag 111, 123, 131, 133, 136, 139, 144, 148 —149 ‘taipogi’, conj. je 61 ‘jel’, ne 68 (3x), 69, nie 69 ‘nei’. % Toliau į šiaurės vakarus (šiaurės žemaičių plote) siaurumas išlaikomas, tačiau ir prieš platų skiemenį. ** K. Būga, Ylakių apylinkės šnekta, — „,„Tauta ir žodis“, I, Kaunas, 1923, 375 (= Rinkti- niai raštai, III, 606). 188 Žodžiai daiktas (2 pvz.), palaidotas (1 pvz.), kaip (6 pvz.), taip (5 pvz.), taipag (8 pvz.), jei (1 pvz.), nei (4 pvz.) turi tik monoftongizuotas formas, o leisti (3 pvz.), vaisius, geisti, skaityti, laikyti, naikinti, gailėti, adv. neteisiai ir svetimybė traicė ‘trejybé’ (visų po 1 pvz.) parašyti su sveikais dvibalsiais. Dvejopai rašomas veiksma- žodis keikti bei jo vediniai (4 pvz. su e, 12 su ey), veiksmažodžio eiti formos (1 su e, 3 su ey) ir prieveiksmis kaipo (1 su a ir 1 su ay). Vyriškosios giminės vardažodžių nom. pl. (3 pvz.) ir moteriškosios giminės d. sg. (1. pvz.) galūnės turi monoftongizuotus dvibalsius (su išlaikytais dvibal- siais nėra nė vieno pavyzdžio). Betgi prieveiksmiai parašyti abejaip: po 3 pavyz- džius su monoftongizuotais ir sveikais dvibalsiais. Matyt, įrašytojas, pasirinkdamas variantus su monoftongizuotais ir sveikais ai, ei, pirmenybę teikė antriesiems (raštų kalbos įtaka?). Tai rodo net trys atvejai, kai jis monoftongizuotą formą pataisė į dvibalsinę (geisti, 2 kartus keikti). Prie- šingų pavyzdžių, kur būtų dvibalsis pataisytas į monoftongą, nėra. Anuomet pietų žemaičių tarmės rytuose, teksto įrašytojo spėjamos šnektos pašonėje, matyt, žodžio pradžios e- jau buvo išvirtęs a-, plg. a. sg. f. afonte 50 “esan- čią' (a- gali būti pataisyta iš e-). Tačiau kai kurių dabartinių tos šnektos fonetinių ypatybių anuomet grei- čiausia dar nebuvo. Antai, dabar šnektoje nekirčiuotuose galūnėse vietoj bendri- nės kalbos o po minkštojo priebalsio tariama e, pvz., g. sg. Kėl'e ‘kelio’, 3. praet. žadieję "žadėjo", g. sg. sa'ujęs ‘saujos’. Tačiau tekstas rodo, kad anuomet čia grei- čiausia dar būta ne siauro, bet plataus balsio e (t. y. @ ar net 'a), nes rašoma: g. sg. jawcia 69 "jaučio', krawja 91 ‘kraujo’, Wysagalinčioja 47 ‘visagalinéiojo’, 3. praet. kalbeie 4 "kalbėjo', prafydieie 41 "prasidėjo", g. sg. Dwafes 20 ‘dvasios’ (bet Dwa- sys 41; gal é kamieno galuné?), Bažničies 76 "bažnyčios', Wiresniofes 135 “vyres- niosios’, awk /fciawfiofes 134 "aukščiausiosios". Tekstas rodo buvus platy balsį ir bendrinės kalbos nekiréiuoty galūnių acc. sg. -ę, -ią, dalyvių -ęs, -ę, n. sg. -ia, acc. pl. -ias atitikmenyse, plg. acc. sg. Swiete 86 “šventę', [s/otwertoja 39 "sutvertoją', Dwafe 49 ‘dvasia’, Bažnicie 49 “bažnyčią (bet trety 44 "trečią'!), n. sg. m. ypules 115 ‘ipuoles’, n. pl. m. at/ydalieje 127 —128 “atsidaliję, atsiskyrę', n. sg. baznicie 105 "bažnyčia", a. pl. duszes 1 ‘sielas’. Dabar šiais visais atvejais turima e, plg. a. sg. katę 'katę', sa'uję "saują', n. sg. m. matęs ‘mates’, n. sg. sa'uję ‘sauja’, a. pl. sa'ujęs ‘saujas’. Tačiau nekirčiuotų galūnių -ė, -ės reflekso greičiausia būta siauro, pvz., 3. praet. dary 15, 17 "darė', Giemy 41-42 ‘gimé’, dawy 11 "davė', bet ir dawe 9 "davė' (kitų pavyzdžių rašyba dvipras- miška), g. sg. Žiemys 25, Ziemys 39, ziemys 109 ‘Zemés’. Iškelti aikštėn duomenys verčia įtarti, kad ne visais atvejais šios šnektos e nekir- čiuotose galūnėse turi išlaikęs pirmykštį siaurumą (t. y. kilęs iš senesnio siauro balsio), bet kad jis vietomis gali būti paliestas vėlyvesnio antrinio siaurėjimo. Daik- tavardžiuose tai galėjo atsitikti dėl j@ ir ė kamieno formų sumišimo. Tačiau pavyz- džių negausumas neleidžia šio proceso išryškinti. Konsonantizmo srityje visų pirma atkreiptinas dėmesys į priebalsių minkšti- nimą, kuris, atrodo, buvęs kiek archaiškesnis už dabar šnektoje turimą. Iš rašybos galima spręsti tik apie priebalsių minkštumą ar kietumą prieš šnektos ¢ <i (tai jau buvo aptarta) ir e, ei. Pastaruoju atveju (t. y. prieš e, ei) minkštinamoji raidė i siste- mingai rašoma tik po K, g, š, ž, pvz., inf. kieykty 110 ‘keikti’, 3. praes. kieyk 120, 128, 133, 139, 144, 157, kie[n]k 124, kiek 123, 131, 136, 149 ‘keikia’, n. sg. m. 189 yszkieykts 115—116 "iškeiktas', g. sg. m. prakieykta 158 "prakeikto", n. pl. m. kieykty 112 ‘keikti’, a. sg. yszkieykiema 114 'iškeikimą', 3. praes. gien 143 ‘gena’, ozgies 161 ‘uZgesta’, 3. praet. ozgiefa 160 "užgeso', 2. sg. imper. gielbiek 29—30 “gelbėk', Negieysk 67 "negeisk', adv. gieray 15 ‘gerai’, Sienawok 60 “šena- vok, gerbk’, g. sg. Ziemys 25, Ziemys 39, ziemys 109 ‘Zemés’. Iš 33 esamų pavyzdžių be i parašyti tik šie du: g. sg. /fužebničies 68 ‘tarnaités’, 3. fut. o/zeys 15 “uZeis’. Pirmasis — lenkiškas žodis, todėl lenkiškai (be i) ir parašytas, antrasis turi priešdė- lį už-, kurio ž galėjo išlaikyti tarimą prieš pauzę, plg. prielinksnį už. Minkštai turėjo būti tariamas ir /, nes jis, lenkų rašybos pavyzdžiu, šioje pozicijoje rašomas raide / (kietąjį žymi ?), pvz., 2. pl. praes. atleydam 28 "atleidžiame", 2. sg. imper. atlef[k] 26 "atleisk', a. sg. atleydyma 51 ‘atleidima’, g. sg. milestas 31 ‘mylistos’ (žem. mylesta), bet 3. praes. layka 141 ‘laiko’, l. sg. wafondo 36—37 ‘valandoje’, 2. sg. imper. Klaw/ik 79 “klausyk’, a. sg. balfa 7 ‘balsa’. Po kitų priebalsių mink$tinamoji raidė i nurodytoje pozicijoje tekste paprastai nerašoma, pvz., a. pl. pektas 44, conj. bet 29, adv. neteyse 65 ‘neteisiai’, n. sg. De- simtys 54 “deSimtis’, Sens 108 ‘senas’, n. pl. mes 27, a. sg. f. trety 44 'trečią', 2. sg. imper. newesk 28 —29 “nevesk’ ir t. t. (iš viso net 94 pvz.). Su i kartais parašoma tik loc. pl. galūnė -se, bet šiuo atveju rašyba dviprasmiška, nes, kaip jau buvo nurodyta, čia gali slypėti žemaičių -sę. Parašymai nie 69 ‘nei’, 2. pl. nepazin/tatie 122 ‘nepa- Zistate’ laikytini klaidingais (plg. ne 68, 69 "nei', Nediwikiete 12 "nesistebėkite*), kaip ir iškraipytas žodis a. sg. Bodiftie 150 “galvija’. Dabar didžiojoje varniškių ploto dalyje prieš e tipo vokalizmg, kaip ir prieš eg<i, daugiau ar mažiau minkštinami visi priebalsiai. Tik šiaurės žemaičių telšiš- kių paribiais vietomis minkštinimas primena tekste esantįjį, betgi ir Čia paprastai tegalima kalbėti tik apie skirtingus minkštumo laipsnius. Iš kitų konsonantizmo ypatybių nurodytinas tekste pridėtinio v- nebuvimas prieš tarmės uo Žodžio pradžioje, pvz., conj. 0 8, 16, 52, 74, 86, 112, 116 (tarė uo) vietoj dabartinio vuo ‘0’. Iš teksto morfologinių ypatybių visų pirma į akis krenta iliatyvo ir adesyvo for- mos, būtent, ill. sg. Wardon 19, ad. sg. /zalipi 132, fawimp 9, 10—11. Tačiauiš jų ne- drąsu būtų padarytiišvadą, kad anuomet šnektoje buvę šie linksniai. Nurodyti pavyz- džiai gali būti bažnytinės kalbos archaizmai. Iliatyvo forma aiškiai žemaitiška, plg. wardon wiefzpaties 1787 m. „„Živatas“ 113,, adv. laūkon Tirkšliai (tariama -uon) Tekstas rodo, kad anuomet įrašytojo šnektoje jau buvo sutrumpintos vienaskai- tos vietininko formos, pvz., walondo 36—37 "valandoje', kalienie 141 ‘kaléjime’. Tačiau daugiskaita, matyt, dar tebebuvo nesutrumpinta, plg. grabusy 14"karstuose", Wy/foJfie Bazniciofie 112 "visose bažnyčiose". Tada šnektoje greičiausia jau buvo įsigalėję trumpi naudininko formų varian- tai, pvz., d. sg. m. iem 11 ‘jam’, tam 13, kietam 83 "kitam", d. pl. mokitynems “mo- kiniams’, minioms 5, fawyms kaltyms 28 "saviems kaltiems’, jom/ 6 ‘jums’. Vienin- telė ilga d. pl. forma mumos 1 "mums' laikytina bažnytinės kalbos archaizmu. Betgi tekste vartojama pilna vienaskaitos įnagininko formų pabaiga -mi greičiausia atspindi realią šnektos padėtį, nes ir dabar šiame krašte ji paprastai išlaikoma. Jau anuomet jos balsio būta siauro (t. y. tarta -mi, ne * -me!), pvz., funumi 12 ‘sinumi’. Pažymėtina, kad siauras buvęs ir # kamieno a. sg. galūnės balsis (pvz., /unu 40- “sūnų', nors dabar daugelis žemaičių turi paplatėjusį (taria sū'no ‘siny’). 190 Gimininių įvardžių (matyt, ir būdvardžių) bevardė giminė dar turėjo būti ga- na gyvai vartojama, plg. Wys 105 "visa". Jau būta prie vardažodžių priderintos a. pl. m. galūnės -us, pvz., Tus 131 "tuos' (taip parašyti visi 8 pvz.). Pronominalinė d. pl. m. galūnė -iems greičiausia tarta -ems, plg. rašymą fawyms kaltyms 28 "saviems kaltiems’ šalia tokiems 143 (po k). Dabar šnekta turi -ims, plg. fi'ms balti'ms "tiems baltiems". Įvardžių kuris ir toks rašyba rodo, kad įrašytojo šnektoje galėjo būti vartoja- mos n. pl. m. formos kuri "kurie", toki ‘tokie’ (plg. kiti, visi), galimas daiktas, kaip gre- timiniai variantai šalia žemaitiškai tariamų kurie, tokie, plg. kury 8, 13, 15, 16, ko- rie?" 126, 131, 134, 136, 140, 143, 145, 147, 149, Tokie 153. Asmeninių įvardžių n. pl. forma mes greičiausia dar nebuvo pakeista dabar šnektoje turima mas, plg. mes 27. Gal būt, ir vietoj dabartinių šnektos a. pl. formų mumis ‘mus’, jumis ‘jus’ dar tebebuvo vartojamos senosios mus, jus (plg. mus 29, 30, 36), jeigu tik tai nėra bažnytinės kalbos archaizmas, nes pavartotos tik po- teriuose. Tačiau anuomet jau buvo vartojamos g. pl. formos miiso "mūsų', jūso "jūsų', pvz. mufa 22,25, 27, 37, 100, įvardinis kamienas man- jau tartas mun- (mon-), pvz., a. sg. muni 56 ‘mane’ (plg. g. pl. Nomu 68 ‘namy’). Tekste yra viena veiksmažodžio atematinė forma, būtent, 3. praes. atet 13< ateiti "'ateina', ir vienas atematinės formos perdirbinys: 1 sg. praes. esmiu (už- rašytas neaiškiai esmnio ar esmmio 55) ‘esu’. Abiejų fonetika žemaitiška. Antroji forma šiai šnektai nebūdinga ir gali būti atneštinė. Šnektos veiksmažodžiai jau anuomet turėjo priešdėlį ant-, pvz., 3. praet Ontžię- gie 45 "įžengė'. Sangrąžos dalelytę priešdėliniai veiksmažodžiai galėjo gauti žodžio gale, pvz., 2. pl. imper. Nediwikiete[[]ie 12—13 (t. y. nedyvykiatėsi, žėm. nedivike- fiesę) "nesistebėkite'. Betgi dalelytės balsio išlikimas (dar plg. 2. sg. imper. refl. Jwiefkiesy 22—23 "švęskis", melfkiesy 35—36 ‘melskis’) gali būti ne įrašytojo šnek- tos, bet bažnytinės kalbos archaizmas. Jau anuomet šnektoje būta konstrukcijos liuobt + infinitivus, tik kažin ar tada ji vartota būtajam dažniniam laikui reikšti, plg. Piemo [...] lub kiekty wysus hierety- kus 109 —110=lenk. Paftar3[...] zwyki Wyklinaé w[3ytkie Heretyki. Liepiamosios nuosakos formos greičiausia turėjo Zemaitiska formanta -kia-, tik dėl rašybos netobulumo sunku jį įrodyti (-kia- ir -ke- <-ki- būtų rašoma vieno- dai). ; Tačiau vietoj dabar senajai kartai būdingos 3. praet. formos dėvė tekste tėra dūvė (dawe 9). Sunku pasakyti, ar tai tarmės faktas, ar raštų kalbos įtakos padarinys. Iš nekaitomų žodelių nurodytini praep. be 129, 145, prt. tegol 160 ‘tegul’ (dabar spėjamoje šnektoje tariama ba, tage), ne-, pvz., nenor 134 ‘nenori’, 2. sg. imper. newesk 28—29... visi 15 pvz. su ne- (dab. na-), praep. ape 86 ‘apie’ (dab. aple, ret. ape), prt. nor(is) prie nežymimųjų įvardžių, pvz., kokius noris daktus 149 "kokius nors daiktus’, kokie Nor pamacie 132-133 ‘kokia nors pagalba’ (dab. kasniors, kas nilorent ‘kas nors"), conj. aba 83, 115, 132, 137, 141, 142, 146, 151 “arba’, adv. kaypo 8 ‘kaip’ (abu pastarieji variantai vartojami ir dabar), /ien- dyna 157 "šiandien" (dabar bėra trumpas variantas be -a). Iš leksikos pažymėtini tipiški žemaitiški žodžių variantai kunegas (82—83) ‘kunigas’, kunegystė (93) "kunigystė', mylesta (31) ‘mylista, malonė" ir posnykas *7 Su šaknies 0 < u parašyta net g. pl. forma koriu 121 —122 ir a. pl. m. korius 154. Antra vertus, šalia korie vieną kartą yra ir n. pl. m. kurie 129. 191 (80) ‘pasnykas’, kurių trys pirmieji spėjamoje šnektoje vartojami ir dabar, o pasku- tinysis užfiksuotas tik šiaurės žemaičių plote (su-ininkas), plg. pėsninkas (pūosninks) Tirkšliai. * * ISkelti aikštėn nagrinéjamojo teksto kalbos duomenys, susieti su S. M. Slavo- činskio giesmyne užfiksuotais raseiniškių tarminiais faktais®, reikia tikėtis, labai pravers, rekonstruojant Žemaičių tarmės garsų ir formų raidą per pastaruosius 3—4 šimtmečius, o tuo pačiu prisidės prie lietuvių istorinės dialektologijos su- kūrimo. Šie duomenys taip pat rodo, kad daugelis smulkių tarminių ypatybių, kaip ir pačios tarmės, yra kur kas anksčiau atsiradę, negu mes neretai linkę manyti. Prierašas. Norint nustatyti, ar p. 172—173 minimi lotyniški ir lenkiški įrašai iš tikrųjų rašyti to paties asmens, kuris įrašė lietuvišką tekstą, visų šių rankraščių foto- kopijos Vilniaus Universiteto Bibliotekos direktoriaus J. Tornau riipes¢iu® buvo pateiktos ištirti Lietuvos TSR Teisingumo ministerijos Teismo ekspertizės moksli- nio tyrimo institutui. Rengiant šį leidinį spaudai, gauta minėto instituto pažyma Nr. 427, rašyta 1973. V. 10, kurioje ekspertė teisės m. kand. J. Ignatjeva patvirtina, kad visi pateikti tyrimui tekstai, išskyrus įrašą ,,Garbie dywu etc.““, iš tikrųjų para- šyti vieno asmens. Dėl pastarojo dviejų žodžių įrašo pažymoje konstatuojama, kad, esant labai mažam tiriamosios grafinės medžiagos kiekiui, spręsti klausimą, ar šiuos žodžius parašė tas pats asmuo, ar kitas, negalima. Tuo būdu teismo ekspertizės išvada iš esmės patvirtina p. 173 pateiktą lietuviš- ko teksto datavimą. Minėtoje pažymoje rašoma, kad „tiriamieji rankraščiai yra parašyti aukšto iš- lavinimo rašysena, koordinuotais judesiais“. Tai patvirtina prielaidą, jog lietuviš- ko teksto įrašytojas buvo išsilavinęs žmogus, Gauta 1973.111.23. 3.3UHKSABHYIOC BA)KHbIN )XEMAHTCKHH PYKOIMUCHBIA TEKCT Peszwme B crarbe nmyGaHKyercsas H HCCJIeJĮyeTCSA PYKONHCHBIH TEKCT, KOTOpBIH Obl HaiJileH aBTopoM B OHOJIKOTeKe BuibHIOCCKOTO yHHBepcuTeTa (B KOHBOJIIOTe Lp 881 —882, xpansimemcs B OTJEJIe peJIKOR KHHTH). YceraKaBJiKBaeTCA, YTO TEKCT HAIIHCAH HeH3BECTHbIM AYXOBHBIM JIHIIOM Ka- TOJHYECKOH LepkBH B KOHIIe XVII B. nau B camoMm Hauase XVIII Beka. Moker ObiTb, OH ABJISIETCA NEPEe/IeJIKOH HJIH JlaXe KomnHeil HecoXpaHuBLerocs 6oJee JIpeB- Hero TeKCTa. HccrienyeMelit TeKCT HariKCcaH Ha JKeMaiTCKOM auaJexkTe. Bo3MoxkHo, ykasaH- HOE JIMLO IpOHCXOJIKJIO M3 oKpecTHocTel r. BapHai. OcoGeHHOCTH ayKiuTaiiTc- KOTO JlMaJieKTa HJIH THCbMEHHOTO $3blKAa TOTO BpeMeHH CpaBHHTeJIbHO PEJKH. 28 Žr. p. 137-168. ** Straipsnio autorius nuoširdžiai dėkoja drg. J. Tornau už pagalbą. 192 Ha ocnoBe neranbHOro cpaBHeHHsi OCOGeHHOCTEN S3bIKA TeKCTA C JIAHHbIMH COBpeMeHHOTO >*KeMAHTCKOTO IMaJIeKTa BBIABJIAIOTCA BAXHbIC (DaKTbI, CIIOCOGCTBY- IOLIHE BbISCHEeHHIO pa3BHTHA 3BYKOB H (DOpM JiKaJieKTA 3a nocaepnue 300 Jer. YcranoBjieHo, TO B TO BpeMsi, KOrjJa BO3HHK TeKCT, JIOJITHė TJIACHbIe O, é B >KEMAHTCKOM YV2KE ČbIJIH JĮMMOTOHTH3OBAHHbIMH, IIEDBbIėH KOMITOHEHT TABTOCHJJIA- GHUECKHX coueTaHHH an, am, en, em OblJI CYXKEHHLIM, JUDTOHTH ai, ei — B H3BECT- HBIX CJIy4asiX MOHO(TOHIH30BAHHBIMH. Y CTAHOBJIEHO TaKye HaJIMYHe MHOTHX APYTHX (POHETHUECKHX H MOP(OJOTHYECKHX SIBJIEHHH, XapaKTePHBIX J/Isi COBpeMeEH- HOTO JKeMaiiTCKOro juaJexrTa. C apyroit cTopoHsl, TeKCT cHaGKaeT HAC AAHHBIMH, KOTODpbIė CIOCOGCTBYIOT PaCKpBITHIO ONpejieJIeHHbIX OcOGeHHocTeHK GoJiee paHHEro MepHoja JKeMaiTCKOro auanekta. Tak, H3 Tekcra SIBCTBYeT, UTO B POJIHOM IOBOpPe MNHCIA KeMaiTCKHe 3BYKH, COOTBETCTBYIOLLHE © 0, ie JIHTEPATYPHOTO A3biKa, HOCHJIH SBHBIH JIKOTOHTH- ueckHH xapakTep. HeTko pa3JiHuaJIHCb a psifia (OTKPHITHI H 3aKDpbITbIĖ) KpaTKHX TJIACHbIX U, i; MPHYEM OHH NOJĮBepraJIHCb IOCJIEJ(JOBATEJIbHONH ACCHMHJISIHH C BO- KaJIK3MOM JĮaJIibHeHINIerO CJIOBA. PaccMaTpHBaloTCs TaKxe MHorHe JpYrHe SBJIeHHSA, TpOJIHBAIONIHe CBET Ha HCTOPHIO JIHTOBCKHX resp. XKeMalTCKHX 3BYKOB H (dOpM. Ilocrynujio 23.111.1973 Z. ZINKEVICIUS - AN IMPORTANT SAMOGITIAN MANUSCRIPT Summary The article presents an analysis of a Samogitian MS. found by the author in the Vilnius University Library (Lz 881—882). The text of the MS. itself is given in the article as well. It has been established that the MS. was written by an unknown Roman Catho- lic clergyman in the late 17th or early 18th century. It might be a paraphrase or even a copy of some older text. The dialect of the text is Samogitian, probably the northern or north-eastern subdialect of Varniai. Peculiarities of High Lithuanian dialects or writings are re- latively few. A detailed comparison of the text features with those of the corresponding mo- dern dialect is carried out in an attempt to determine the 300 — year —old develop- ment of the phonetic system and gramatical structure. The analysis has shown that at the time of the appearence of the MS. (1) the vowels o, ė had been diphthon- gized, (2) the first component of the tautosyllabic clusters an, am, en, em had be- come close, (3) the diphtongs ai, ei had been monophthongized in certain cases, and (4) many phonetic and grammatical features peculiar to the modern dialect had already been in existence at that time. 13. 820 193 On the other hand, the text contains linguistic data typical of an earlier stage of the dialectal development and resp. presenting valuable material for the interpre- tation of some problems of the history of Lithuanian and historical dialectology. Of particular interest are the following phenomena found in the MS. as being pecu- liar to its writer's native dialect: diphthongal character of the eguivalents of Standard Lith. uo, ie, strict differentiation of two types of u, i (open and close) and their con- secutive assimilation depending on the nature of the vowel in the following syllable. Received March 23, 1973