Dabartinės lietuvių literatūrinės kalbos laiko konstrukcijos su prielinksniu „per“

ŽODŽIŲ FORMOS IR JŲ VARTOSENA LIETUVOS TSR MOKSLŲ AKADEMIJA A. RUZĖ DABARTINĖS LIETUVIŲ LITERATŪRINĖS KALBOS LAIKO KONSTRUKCIJOS SU PRIELINKSNIU per Įvadas § 1. Laiko konstrukcijos1, kurių pagrindinis dėmuo veiksmažodis, o priklausomasis — prielinksnis per su daiktavardžio galininku, dabartinėje lietuvių literatūrinėje kalboje yra labai produktyvios ir dažnai vartojamos. Kaip iš laiko konstrukcijų su linksniais išsiskiria savo produktyvumu konstrukcijos su galininku, taip iš laiko konstrukcijų su prielinksniais — konstrukcijos su prielinksniu per. Iki šiol konstrukcijos su prielinksniu per nebuvo specialiai nagrinėtos: buvo keliamos tik paties prielinksnio per reikšmės. Tačiau per, kaip ir kitų prielinksnių, reikšmių negalima atseiti nuo visos konstrukcijos reikšmės. Daugiausia duomenų apie prielinksnio per vartojimą laiko reikšme senuosiuose mūsų raštuose pateikia E. Frenkelis2. Jis išskiria keturis prielinksnio per vartosenos atvejus, bendrais bruožais nurodo, su kurių reikšmių daiktavardžiais tas prielinksnis vartojamas. A. Šleicheris3 tik trumpai pamini prielinksnio per vartojimą laiko reikšme, pateikdamas kelis pavyzdžius. F. Kuršaitis4 teišskiria dvi prielinksnio per laiko reikšmes. J. Jablonskis „Linksniuose ir prielinksniuose“5 prielinksnio per reikšmių neapibūdina, o tik tarp kitokių reikšmių duoda ir keletą laiko reikšmės pavyzdžių. A. Senas6 išskiria tris prielinksnio per laiko reikšmes, bet pavyzdžiais neiliustruoja. Plačiausiai prielinksnio per laiko reikšmes dabartinėje literatūrinėje kalboje nagrinėja E. Valiulytė kandidatinėje disertacijoje ir akademinėje gramatikoje7. § 2. Šiame straipsnyje nagrinėjamos ne prielinksnio per laiko reikšmės, bet laiko konstrukcijos, sudarytos iš veiksmažodžio ir daiktavardžio galininko su prielinksniu per. Čia aptariama laiko konstrukcijų su prielinksniu per gramatinė struk- 1 Laiko konstrukcijomis arba konstrukcijomis čia vadinami žodžių junginiai, reiškiantys laiko santykius. Patogumo dėlei konstrukcijos, kurių pagrindinis dėmuo — veiksmažodis, o priklausomasis — prielinksnis per su daiktavardžiu (vienu ar su pažyminiu), toliau tekste dažnai vadinamos konstrukcijomis su prielinksniu per. Taip pat konstrukcijos, kurių priklausomasis dėmuo — daiktavardžio galininkas, daiktavardžio įnagininkas, polinksniai metu, laiku su daiktavardžiu ir pan., vadinamos konstrukcijomis su galininku, konstrukcijomis su įnagininku, konstrukcijomis su polinksniai metu, laiku ir pan. — pagal priklausomojo dėmens svarbiausią skiriamąjį gramatinį požymį. 2 E. Fraenkel, Syntax der litauischen Postpositionen und Präpositionen, Heidelberg, 1929, p. 123—125. 3 A. Schleicher, Handbuch der litauischen Sprache, Prag, 1856, p. 282. 4 F. Kurschat, Grammatik der littauischen Sprache, Halle, 1876, p. 395, 396. 5 J. Jablonskis, Rinktiniai raštai, t. I, Vilnius, 1957, p. 658—659. 6 A. Senn, Handbuch der litauischen Sprache, t. I, Heidelberg, 1966, p. 418. 7 Žr. E. Валюлите, Значение и употребление предлогов с винительным падежом в современном литовском языке, Автореф. канд. диссерт., Вильнюс, 1966, p. 10—11; Lietuvių kalbos gramatika, t. II, Vilnius, 1971, p. 630-631. 107 tūra ir leksinė sandara, tų konstrukcijų reikšmės bei jų priklausymas nuo konstrukcijos gramatinių ir leksinių ypatybių, iškeliami laiko konstrukcijų su prielinksniu per sintaksiniai sinonimai. § 3. Laiko konstrukcijų su prielinksniu per reikšmių skirtumus dažniausiai lemia šie veiksniai: 1) pagrindiniu konstrukcijos dėmeniu einančio veiksmažodžio veikslo ir reikšmė, 2) priklausomojo daiktavardžio leksinė reikšmė, 3) su daiktavardžiu vartojamo pažyminio leksinės ir gramatinės ypatybės ir 4) priklausomojo daiktavardžio skaičiaus forma. Ne visais atvejais šie veiksniai vienodai svarbūs: vienu atveju daugiau reikšmės turi vienas, kitu — kitas veiksnys. Atsižvelgiant į gramatinės struktūros ir leksinės sandaros ypatumus, pagal reikšmę čia išskiriamos penkios laiko konstrukcijų su prielinksniu per grupės: 1) konstrukcijos, reiškiančios veiksmą ir jo laiko momentą, 2) konstrukcijos, reiškiančios veiksmą ir jo laiko periodą, 3) konstrukcijos, reiškiančios veiksmą ir jo dažnį, 4) konstrukcijos, reiškiančios veiksmą ir jo trukmę ir 5) konstrukcijos, reiškiančios veiksmą ir jo realizavimo terminą. Reikia pabrėžti, kad laiko konstrukcijų su prielinksniu per pagrindinės reikšmės nėra ryškiai išsidiferencijavusios. Pasitaiko daug pereinamų atvejų, reikšmių susikryžiavimo. Todėl atribojant vieną reikšmę nuo kitos, ne visada galima išvengti subjektyvumo. Konstrukcijos, reiškiančios veiksmą ir jo laiko momentą ar periodą § 4. Veiksmą ir jo laiko momentą paprastai reiškia konstrukcijos, kurių pagrindinis dėmuo — įvykio veikslo veiksmažodis. Veiksmažodžiu reiškiamas veiksmas įvyksta daiktavardžiu pasakomo laiko tam tikru momentu. Ryt per pietus būsi nušautas. Lt IV 471. Per Naujuosius Metus jį atsiuntė jam trumpą laiškelį. Myk-PutR VII 90. Pernai per Kalėdas Petrokai susikvietė svečius. GričŽ 428. Dar daugiau buvo tokių, kurie patys per atostogas buvo šiuo tuo nusikaltę. Myk-PutR III 200. Ir kunigui per išpažintį pasisakei? VienR V 157. Vilniun atvykau per susirinkimą. LKŽ. Veiksmą ir jo laiko momentą reiškia ir tokios konstrukcijos, kurių pagrindinis dėmuo — eigos veikslo veiksmažodis, einantis su pagalbiniu veiksmažodžiu, žyminčiu veiksmo pradžią ar pabaigą (imti, pradėti, baigti, nustoti ir kt.). Per paniką vokiečiai ėmė trатinti vieni į kitus iš kulkosvaidžių. Gud-GuzR V 327. Per pietus nustojo lyti. Grl. Kartais kai kurios šios reikšmės konstrukcijos labai artimos veiksmą ir jo realizavimo terminą reiškiančioms konstrukcijoms. O koks vaizdas Grėtės Karalienės per karą išpuoštame gale? SimonR V 292. Tėtis, tur būt, į trobą jau vėl atsinešė savo varstotą, susirinkęs per karą išmėtytus kaltelius ir grąžtelius. VenclPU 288. Per atodrėkį sniego paviršius aptirpdavo. IvanAŽP 151. Tą reikšmės atspalvį lemia prielinksnis per. Nors tokiose konstrukcijose ir galima įžiūrėti, kad veiksmas buvo realizuotas daiktavardžio nurodomu laiko metu, 8 Dėl sintaksinio sinonimo supratimo žr. A. Ružė, Laiko konstrukcijų sinonimikos klausimu, Lietuvos TSR mokslų akademijos darbai, A serija, t. 2(27), 1968, p. 145–152. 108 bet šios konstrukcijos neturi aiškios kiekybės reikšmės, todėl jos skiriamos prie veiksmą ir jo laiko momentą reiškiančių konstrukcijų (plg. § 42). § 5. Veiksmą ir jo laiko periodą reiškiančios konstrukcijos dažniausiai sudaromos su eigos veikslo veiksmažodžiais. Ir Matas per dieną stropiai dirba drauge. SimonR I 36. Stepių viesulai per naktį užaus, šaldys kraują, šaiziai glamones. SNėrKBM 111. Kokiuose tyruose mūsų gyvulėliai per žiemą šąla. BitKMD 53. Per užgavėnes visose trobose kunkuliuoja puodai, prikrauti mėsos. VenclPU 94. Rečiau veiksmą ir jo laiko periodą reiškiančių konstrukcijų pagrindiniu dėmeniu eina įvykio veikslo veiksmažodžiai, reiškiantys su tam tikru laiko periodu susijusią veiksmą. Per rytagonę mane pamigdyt buvo derėta. BaltPV II 237. Per Kalėdas prasėdėjome namuose, alų gurkšnodami. Grl. Būdinga, kad konstrukcijos su prielinksniu per, reiškiančios veiksmą ir jo laiko periodą, neturi kiekybės reikšmės: jomis akcentuojama veiksmas ir kada jis vyksta, o ne kiek laiko trunka. Tuo jos skiriasi nuo veiksmą ir jo trukmę reiškiančių konstrukcijų (plg. § 26). § 6. Konstrukcijų su prielinksniu per, reiškiančių veiksmą ir jo laiko momentą ar periodą, priklausomasis daiktavardis gali turėti ir vienaskaitos, ir daugiskaitos galininko formą. Kai daiktavardis turi abiejų skaičių formas, tai šių reikšmių konstrukcijos visada sudaromos tik su vienaskaitos galininku. Per vakarienę vėl gavome kumpio ir dešrelių. VenclMA 128. Per šv. Jurgį žmonės, sekdami senove, tiek sunešė į bažnyčią kiaušinių ir sūrių, kad tos dievo dovanos kibirų kibirai prikrauti stovėjo apie altorių. BitKMD 649. Per karą jis kurtulį gavo. Lš. Tokie pasikeitimai galėtų įvykti tiktai per sukilimą, per revoliuciją. Vair-RačkKM 116. Vakar per dieną kupriavau javus į svirną. Vl. Na, sakyk, meldžiamasis, kur vedžiojai mano uošvį per naktį? ČiurlRR II 251. Varguoliai jau per žiemą srėbė tik miltų putrą. BitKMD 642. Su daugiskaitiniais daiktavardžiais aiškią laiko momento ar periodo reikšmę turi tik tos konstrukcijos, kurių pagrindinis dėmuo – kartinis veiksmažodis (plg. § 20). Per Naujuosius Metus ji vėl atsilankė pas jį palinkėti, kaip įprasta, laimingų metų ir perduoti geriausių tėvo linkėjimų. Myk-PutR VII 56. Per atostogas parvažiavęs namo, atsigavusi. LKŽ III 178. Trys vyrai išėjo per užgavėnes gerai gėrę. BsP IV 40. Aš manau, per kalėdas niekur neisime. GrušK 127. Konstrukcijos, kurių pagrindinis dėmuo – eigos veikslo kartotinis veiksmažodis arba įvykio bei eigos veikslo veiksmažodis, turintis būtojo dažninio laiko formą, o priklausomasis daiktavardis daugiskaitinis (be kiekybinių pažyminių), paprastai reiškia veiksmą ir jo dažnį (žr. § 20). Veiksmą ir jo dažnį reiškia ir konstrukcijos su esamojo laiko neveikiamuoju dalyviu (žr. § 20). § 7. Veiksmą ir jo laiko momentą ar periodą reiškiančių konstrukcijų priklausomasis daiktavardis paprastai vartojamas be pažyminio. Retesnės konstrukcijos su daikto kokybę nusakančiais pažyminiais, kurie būna fakultatyvūs. Struktūriškai 109 būtini pažyminiai yra tik tuo atveju, kai daiktavardžiai reiškia laiko mato vienetus (žr. § 10). Kiekybinių pažyminių šios reikšmės konstrukcijose niekada nebūna. § 8. Svarbiausias bruožas, skiriantis veiksmą ir jo laiko momentą nuo veiksmą ir jo laiko periodą reiškiančių konstrukcijų – veiksmažodžio veiks las. Priklausomuoju dėmeniu, išskyrus du atvejus (žr. §§ 9–10), eina tų pačių reikšmių daiktavardžiai. Veiksmą ir jo laiko momentą reiškiančių konstrukcijų daiktavardis neretai pabrėžiamas dalelyte pat arba pažyminiuoju įvardžiu pats, -i. Pavasarį per pat darbymetį išvarė tą kvailį į Šiaulius. JablRR I 659. Nulijo lietus per pačius pietus. Lt I 49. Jurgis, pripratęs anksti keltis, sukruto per patį saldmiegį ir ėmė krapštyti Arūną į kelionę. SajJPK 131. Dalelytė pat bei įvardis pats, -i akcentuoja, kad veiksmas įvyksta daiktavardžiu pasakyto laiko tam tikru momentu. Retais atvejais dalelytė pat ar įvardis pats, -i pasitaiko prie daiktavardžių veiksmą ir jo laiko periodą reiškiančiose konstrukcijose. Tokiu atveju akcentuojama, kad veiksmas užima ne visą daiktavardžiu pasakytą laiką, o tik tam tikrą būdingiausią tam laikui tarpsnį. Per pat pavasario atlaidį, grįždamas iš Baltaragio malūno, ėjo Anupras susimąstęs keliu. BorBM 164. Tiek dalelytė pat, tiek įvardis pats, -i šiose konstrukcijose yra fakultatyvūs. Kitais atžvilgiais priklausomojo dėmens sandara nesiskiria, todėl abiejų reikšmių konstrukcijos čia aptariamos kartu. Tik iliustracijose pirma duodamos konstrukcijos, reiškiančios veiksmą ir jo laiko momentą, o paskui iš naujos eilutės — konstrukcijos, reiškiančios veiksmą ir jo laiko periodą. § 9. Veiksmą ir jo laiko periodą reiškiančios konstrukcijos ypač dažnos su paros dalių pavadinimais diena, naktis ir su metų laikų pavadinimais vasara, žiema, retkarčiais ir pavasaris, ruduo. Veiksmą ir jo laiko momentą reiškiančios konstrukcijos su šiais daiktavardžiais nesudaromos. Štai užvakar po rugieną kiaules ganau per dieną. SruogR II 355. Per dieną [Jokūbas] be poilsio dirba. ŽemR IV 235. Labai smagu buvo su mergaitėmis ir Stasiu per dieną lakstyti. ŽemR IV 318. Senis Mykolą pagyrė ir liepė eiti namo ir per dieną ūžti. BsRP 208. Vargom vargom per naktį ir vis tiek neatkėlėm. SajJPK 178. Aš siuvau ir per naktį galvojau. BinkGR 67. Vėjas pailsėjo, per naktį šlamėjęs ir pūtęs. VenclR I 108. Laukuose ant kalnų ir ežero salose per naktį liepsnojo dervos statinės. VienR II 34. Per pavasarį karvę šėrėme irgi tvart e. Iš. Mes davėm jiem per rudenį [pieno]. Dglš. Pakvailiojo kiek per rudenį, ir užteks. BorBM 95. Per vasarą dar laikės, bet dabar atsigulė. ŠRgR V 27. Pavasarį, pražydus obelims ir kriaušėms, Petras su Julium bėginėdavo žiūrėti sodo, o per vasarą nešiodavosi iš ten pilnas kišenes apyninių, vyturinių ir antaninių obuolių. MačAD 57. Kiauras dienas moterys per žiemą klegėjo, brūzgindamos ratelį. LKŽ VI 28. Per žiemą nebuvę nieko gaminama. VaižgRR II 357. Jei gerai per žiemą pasėdėsi prie knygos, gali išlaikyti į trečią klasę. MarukŽŠG 26. Būdingas šių konstrukcijų bruožas tai, kad veiksmažodžio veiksmas aprepia visą pasakytą laiką. Todėl konstrukcijos su šiais daiktavardžiais artimos veiksma ir jo trukmę reiškiančioms konstrukcijoms (plg. § 26). 110 Konstrukcijoms su prielinksniu per sinoniminės konstrukcijos su galininku ir konstrukcijos su polinksniais metu, laiku9 su vienaskaitos kilmininku. Konstrukcijoms su prielinksniu per ir daiktavardžio galininku yra sinoniminės konstrukcijos su daiktavardžio galininku, kurių veiksmažodžiu pasakytas veiksmas vyksta visa daiktavardžiu žymima laiką10. Nakties paukščiai dieną miega. Jnš. Dieną namuose nesėdžiu – vis laukuose. Grl. Aš gerai žinau, ką reiškia naktį savo kranto siekti. MiežŠA 163. Naktį naujasis [vaikas] vis klykė ir klykė. GričŽ 196. Pavasarį vištos an[t] skiedryno kranklinėja. Ml. Rudenį uolija, o žiemą kalėdoja. Vj. Jis paprastas darbininkas, vasarą dirba uoste, žiemą be darbo. SimonR V 246. Vasarą su kaliošais vaikščioja. PaukštPM 41. E pušėlės! pušėlės tos nesurokuotos! Tankios, aukštos ir lieknos, viršūnės kvietkuotos, ir vasarą, ir žiemą kaip rūtos žaliuoja. BaranAŠ 22. Žiemą linus šukavo, vilnas kedeno ir verpė. DaukRR 180. Žiemą vyras mezgė tinklus, bradinius. KrėvŠP 202. Tokius pat sinonimus prielinksnio per konstrukcijos sudaro ir su polinksnių metu, laiku konstrukcijomis. Dienos metu jos gulėjo urvuose pasislėpusios. BalčTVN₁ 100. Dienos metu šernas riogso savo guolyje. Elis ZV 587. Dienos metu salamandra slapstosi po kelmais. MastTZ 420. Vingių upė nakties laiku krantams sapną aiškina. BJuzRn 99. Ji, per dieną nusilaužusi, turėjo nakties laiku prie vaiko budėti. LzPR I 374. Jis turėjo budėti nakties metu, ypač saugoti lentų rietuves. DovŽE 75. Pavasario laiku, vos brėkšta aušrelė, karklynuos jau čiulba lakštutė. BJuzRn 149. Rudens metu reikia kęsti ne tik drėgmę, bet ir vėją (trš.). Pietus vasaros metu valgydavo kiemo patvory. SruogR V 302. Vasaros metu Jankelis be darbo nebuvo. KrėvRg 185. Kai prie Berlyno vartų pasirodė bado šmėkla ir kauletais pirštais negailestingai pasibeldė, vasaros metu iš ten buvo siuntinėjami vaikai į provincijas. SimonNTP 266. Gerai ganyti vasaros metu rugienoje kiaulės. KrėvŠP 133. Vasaros metu važinėdavo į Lietuvą pagyventi saviškių tarpe ir pasimėžioti kalbos dalykų. JabIR I IX. Vasaros metu galėtų būti gerokas centras ne tik buržujams, bet dailininkams ir mokslo vyrams. VaižgRR II 357. Žiemos metu prie slankiaus medžiai stovi tylūs. MačAD 77. Ot sau, žiemos laiku ką gi dirbsim senatvėje. LzPR II 8. § 10. Su laiko mato vienetus žyminčiais daiktavardžiais taip pat sudaromos tik veiksmą ir jo laiko periodą reiškiančios konstrukcijos. Šiuo atveju pažyminys visada yra būtinas struktūrinis konstrukcijos elementas. Per praėjusį dešimtmetį, pažymima pranešime, mažėjo įtempimas Europoje. T 1971 218. Per birželio mėnesį nedirbau nė vienos dienos. Grl. Per devintąjį penkmetį toliau kils darbo žmonių atlyginimai, gerės buitinės sąlygos (trš.). 9 Dėl konstrukcijų su metu, laiku žr. A. Ružė, ten pat, p. 148—149. Konstrukcijas su polinksniu metu ir jų sinonimus nagrinėja O. Olekienė (žr. O. Олекене, Временные глагольные конструкции со словом metu (в роли послелога) в литовском литературном языке и их соответствия в русском языке, „Kalbotyra“, t. XXI, Vilnius, 1970, p. 111—126). Ji sintaksinio sinonimo apibrėžimo neduoda, bet iš pavyzdžių matyti, kad jo supratimas labai platus: konstrukcijų su polinksniu metu sinonimais laikomos net padalyvinės ir pusdalyvinės konstrukcijos (žr. p. 118—119). 10 Konstrukcijos su galininku, reiškiančios veiksmą, trunkantį ne visą, bet trumpesnį ar ilgesnį laiko periodą, nėra sinoniminės su prielinksnio per atitinkamomis konstrukcijomis. 111 Tokios konstrukcijos nėra produktyvios. Kiek dažnesnės šios reikšmės sinoniminės konstrukcijos su galininku. Bet antrą ir trečią dešimtadienį lauktų lietingų orų nebuvo. (tsp.). Būna karštų dienų ir rugpjūčio mėnesį. Ig. Paskutinę savaitę kiek dienų buvai varinėjamas. BitKMD 771. Šį penkmetį bus statomas Mažeikių naftos perdirbimo kombinatas (tsp.). Iš pavyzdžių matyti, kad konstrukcijose su prielinksniu per aiškiai akcentuojama, jog veiksmažodžio veiksmas vyksta visą daiktavardžiu pasakomą laiką, o konstrukcijose su galininku šis momentas neakcentuojamas. Konstrukcijoms su prielinksniu per sinoniminės konstrukcijos, sudarytos su kai kurių daiktavardžių (paprastai sudurtinių) vietininku. Pirmajame dešimtadienyje fabrikas dirbo ritmingai (tsp.). Praėjusiame šimtmetyje žvejyba nebuvo reguliuojama įstatymais. LEB 111. Gerai, kad panašių „bandymų“ krašto tvarkymo praktikoje pastarajame dešimtmetyje, rodos, nebuvo. T 1971 261. § 11. Su kitais paros dalių ir metų laikų pavadinimais, sudaromos tiek veiksmą ir jo laiko momentą, tiek veiksmą ir jo laiko periodą reiškiančios konstrukcijos. Dažniau vartojamos konstrukcijos su daiktavardžiais vidu(r)dienis, vidu(r)naktis, vidu(r)vasaris ir vidu(r)žiema. Jos dažnesnės šnekamojoje kalboje. Labai sušilau per vidudienį. Rk. Užėjo lietus per vidudienį. Vrn. Per vidurvasarį išsibaigė duona. Vrn. Per pat viduržiemį nudvėsė kiaulė. Rk. Per dienovidį kilo baisus štormas (tsp.). Per vidudienį snaudžia karvės, tešmenis vandenin paskandinę. MaldSM 225. Per vidudienį karves genam namo. Trk. Per vidurnaktį trankosi pakiemiais. Grl. Su kaimo berniokais kasdien per apypietę plaukydavom ežere. VencIJA 49. Šioms konstrukcijoms sinoniminės konstrukcijos su galininku. Kai vidudienį pažvelgsi nuo Medvėgalio aukštai, keturiolika bažnyčių aiškiai išmatai. MairPB₁ 126. Nuvesk mane vidunaktį pas pušį. SruogR III 513. Atvažiuokit vidurvasarį, gal tada kaip nors ir prisikasite. DovŽE 11. Daugelis neturėjo jokių kojinių, — vidužiemį į sniegą išėjo basnirčiomis. SruogR V 405. Zauko kumelė vidurvasarį krito. Pc. Ir štai pusiaunak­tį šeimininkas atvedė mane į prieštelčio aptvarą. Gud-GuzR V 111. O jei dienovidį išalksi, tu sausą, kietą duonos plutą patepki kvepiančiu medum. Myk-PutBV 16. Girtas ir vidudienį saulės nemato. KrėvPP II 316. Verkia vidunaktį vaikas kažkur už sienų storų. BaltakPU 57. Vidurnaktį kažkur toli geležiniai ratai tarškėjo. Erž. Trankaisi vidurnaktį lyg pakaruoklis. BaltR I 203. Gana dažnos ir sinoniminės konstrukcijos su vietininku. Išlydėjo tik vidudienį. VienR II 62. Vidurnakty ji nubėgusi ir ėmusi po tuos miežius voliotis. Lt IV 223–224. Pagaliau vidunaktį arklys atsistojo ant kieto daikto. Teisybė, esesininkų tarpe buvo jau ne vienas toks, kuris dar viduvasary ėmė kalbėti, kad karas jau prakištas, ir be palovos pradėjo lakti degtinę. SruogR V 395. Kitais metais viduržiemį mirė Jonas Kukis. KrėvRg 248. Apypietį šunus apsidaręs tarė: — Gražus oras. Lt IV 378. Vidudieny matyti didžiuliai jų pulkai ežero vandens plote. IvanAŽP 226–227. Mes žinome, kad vidurvasaryje kabinoje sėdėsime su trumpomis glaudėmis, 112 pusnuogiai. DovAA 16. Petras ir viduržiemį vaikšto vienmarškinis. Ds. Žiemos vėjas dienovidy su gegužės saule eina lenktynių. BitKMD 649. Labai retai pasitaiko sinoniminių konstrukcijų su įnagininku. Ateik pačiu vidurnakčiu, į patį tamsujį tankį, pačioje miško glūdumoje. VaizgRR I 68–69. Vidurvasariu Izraelio valdžia sugriovė kaimus (tsp.). O dienovidžių tankiai rūkas užsistoja už šviesos. ŽemR I 182. Apyašriu bute pasklinda karti ir sprangį, verčianti kosėti degančių taukų smarvė. BaltR I 146. Po kelių dienų dvi šarkos, atlėkę apypiete, rado lapę begulinčią išdriką netoli olos. PietLGM 17. Aiškesnių reikšmės atspalvių visos minėtosios sinoniminės konstrukcijos neturi. Gal tik konstrukcijomis su prielinksniu per, reiškiančiomis veiksmą ir jo periodą, šiek tiek ryškiau pabrėžiama, kad veiksmas vyksta visa daiktavardžiu pasakomą laiką, o konstrukcijomis, reiškiančiomis veiksmą ir jo laiko momentą, labiau akcentuojama, kad veiksmas įvyksta daiktavardžiu pasakyto laiko momentu. Šie reikšmės atspalviai priklauso nuo prielinksnio per. § 12. Su daiktavardžiais, reiškiančiais valgymo metą, sudaromos abiejų reikšmių konstrukcijos. Per pusryčius dėdė pastebėjo, kad Jonelis esąs labai panašus į bočelį. ŠRgSD 75. Per vakarienę nurijau kelis šaukštus kankolynės. SajK 30. Kitą dieną pasisaukė jie daržininką ir pasakė, kad per pietus pas karalių valgę labai sultingų ir gardžių melionų. BalčAP 349. Per vakarienę visi mes aplink stalą sėdėjome tylūs. VenclPU 286. Per vakarienę kartu su kitais jis gėrė tostus jaunųjų laimei. Myk-PutR III 328. Šioms konstrukcijoms dabartinėje literatūrinėje kalboje sinoniminės tik konstrukcijos su polinksniai metu, laiku ir daiktavardžių kilmininku. Jos vartojamos nė kiek ne rečiau, kaip ir konstrukcijos su prielinksniu per. Pietų metu ji atsisėdo šalia Brazgio. Myk-PutR III 156. Kovo 10 dieną pietų metu staiga pradėjo degti kaimyninis miestelis. SruogR V 467. Proga pasitaikė pusryčių metu. Vair-RačkKM 25. Vakar pietų laiku buvo dar 3 laipsniai šilimos. BitKMD 446. Vakarienės metu jaunimas skaitė savo eilėraščius (tsp.). Pietų metu daktaras jautėsi esąs svetimas, nereikalingas. VienR II 192. § 13. Dažnos konstrukcijos su prielinksniu per ir daiktavardžių, žyminčių šventes, galininku. Per Naujuosius metus jis man nenupirko dovanos. DovŽE 346. Aš gimiau per Tris Karalius, saulei tekant. Myk-PutR VII 309. Vieną kartą per kūčias šeimininkas liepė eiti šulinį vandens. Lt IV 421. Sūnui šią vasarą per šv. Petrą suėjo lygiai dveji metai. PaukštPM 18. Išvalkiosit [kiaušinius], ir nė atsigaivėt per velykas nebus kuo. VenclPU 66. Per žolinę pasibaigė jau ketveri metai, kaip jis sugrįžo. BitK 163. Per Sekmines reikia beržiukais pasikaišyti. Skr. Per užgavėnes visas miestas ruošėsi karnavalui. VienR VII 194. Per kalėdas būsiu pas brolį. BilR I 91. Atsimeni, kaip Nemune per sekmines maudėmės CvR VIII 197. Mušime [kiaušinius] per velykas. ŽemR I 81. Aptariamosios reikšmės konstrukcijos su prielinksniu per, kurių priklausomasis daiktavardis reiškia šventes, sintaksinių sinonimų dabartinėje literatūrinėje kalboje neturi. 8 520 113 § 14. Ypač produktyvios konstrukcijos su prielinksniu per ir daiktavardžiais, reiškiančiais įvairius apibrėžtus darbų, poilsio, apeigų, istorijos ir pan. laiko tarpsnius. Per darbymetį mes pritrūkom medžių. ŽemR II 107. Per rugiapiūtę vieną vakarą Marelei, rodos, kas kojas pakirto – krito į lovą. ŽemR IV 168. Per rugiapiūtę jis išidėmėjo sau vieną padienininką. VienR V 46. Kitą kartą dvaro darbininkai, nuėję per šienapiūtę pievos pjauti, visi susitarė savo poną apgauti. Lt IV 354. Per atostogas ryšys su leidykla nutrūko. Myk-PutR X 729. Per šventes ir Tautkus apsilankė. ŽemR IV 160. O Konstantinas per lenkmetį be pėdsako žuvo ties Pinskų. VienR II 28. Per darbymetį eidavo į kaimą rugių rišti. AvyžISK 55. Mat, per šienapiūtę Besasparis veda savo barą pievoje ne nuo ežios, pagal rėžio plotį, bet nuo tų kraštutinių vagų galo. Gud-GuzR I 17. Per šienapiūtę buvo apykarsčių dienų. Vyr. Duosiu gerą traktorių, ir papsėk per sėją kaip ežys po avietės. SajJPK 22. Per adventą niekas nešokdavo, nesilinksmindavo (rš.). Per žiemą, per gavėnią Marelė viena šiaip taip sukasį. ŽemR IV 167. Šios konstrukcijos yra sinoniminės atitinkamoms konstrukcijoms su polinks-niais metu, laiku ir daiktavardžių kilmininku. Jos savo paplitimu nė kiek nenusileidžia konstrukcijoms su prielinksniu per. Bet ištrūkti darbymetės metu iš ūkio […] iš tiesų nebuvo galima. Myk-PutR X 698—699. Rugiapiūtės metu Majeris pradėjo ir norvegus klibinti į darbus. SruogR V 343. Bulviakasio metu Monika susilaukė antrojo. CvR VIII 94. Sėjos metu gavo sėklos pasiskolinti. PaukštK 216. Aš tai parašiau ir išsiunčiau dar atostogų metu. Myk-PutR III 139. Švenčių laiku vokiečiai užgynė mums, kai sutems, iš namų išeiti ar išvažiuoti. BitKMD 372. Šienapiūtės metu raičiojosi jisai šieno pradalgėse. Myk-PutR III 66. Sėjos metu auksinį grūdą beria į trašią dirvą štai sėjėjo sauja. VenclR I 103. Kūlės metu neatsitraukdavo jis nuo arpo. VienR V 31. Atostogų laiku gyveno jis pas mus. BitK 676. Advento metu jie eidavo į ankstyvąsias „rarotas“. Myk-PutR III 11. Advento ir gavėnios metu, kai tokių pasninko dienų skaičius didėdavo, Antanas dažniau lankydavo restoraną arba svečiuodavosi pas draugus ir pažįstamus. KrėvLŽ 154. Kaip klebonijos pusmergė laikosi gavėnios metu. BaltPV II 413. Literatūrinėje kalboje vengiama konstrukcijų su polinksiais metu, laiku ir sudurtiniais daiktavardžiais, kurių antrasis dėmuo — -metis. Tokiais atvejais sudaromos konstrukcijos su tų pačių daiktavardžių įnagininku, kurios taip pat sinoniminės konstrukcijoms su prielinksniu per. Darbymėčiu ir akmuo kruta. LKRŽ 83. Ledynmečiu nei laukinės, nei naminės avies, bent Europos šiaurėje, nebūta. IvanAŽP 51. Kiek rečiau, negu konstrukcijos su prielinksniu per ir polinksiais metu, laiku, sudaromos ir vartojamos konstrukcijos su tos pačios reikšmės daiktavardžių vien-tininku. Šeimininkės turi pasitiekti kiek reikia puodų ir dubinių, nes darbymetyje jų prireikia daug. KatKR 39. Rugiapiūtėj užėjo dideli debesys su lietum ir griaustin(i)u. Vieną kartą pačioj šienapiūtėj atėjo pas darbininkus vokietukas. Kaip tada parėjau šienapiūtei, taip ir stojau padieniu samdininku. Lt IV 527. Lt IV 606. Gud-GuzKIT I 176. Bulviakasyje kolūkiečiai susilaukė nemažą talkininkų iš 114 Viekšnių kaimo proftechnik(os) mokyklos (tsp.). Pirmieji žmonių būriai vėlyvajame ledynmetyje užklysdavo į Lietuvos teritoriją. LKŽ VII 225. Darbymečiu ir akmuo kruta. Lt V 351. Šienapiūtėj sūnus ves pirmajį dalgį. SimonR I 121. Jie pirmutiniai švesdavo nuobaigas rugiapiūtėje, šienapiūtėje, mėšlavežtyje. VienInMA 38. Net rugiapiūtėje pas Bataičius šitaip nebuvo. BaltPV II 420. Praeinant pro seną kaimovietę su apleistais ir užgriuvusiais šuliniais, su nuolintais sodais, tave, gimusį ir augusį jų paukštnėje, girdėjusį šlamant kvapniasias liepas, užiant jas medonesy tarsi didžiulius avilius, suima ilgesys. CvR IV 335. Šventėje vėl negi medžiosi. VaižgRR II 171. Ko, ko, medaus pasiėstume gavėnioj. ŽemR I 269. Tėvas šypsodamasis paaiškino, kad advente kalėdojo pas mus klebonas Liauska ir dalino vaikams mėtinius saldainius. BaltPV I 129. Poledynmetyje Lietuvos teritorijoje buvo apie 30 000 ežerų (tsp.). § 15. Labai produktyvios konstrukcijos, kurių priklausomasis dėmuo – prielinksnis per su įvairius procesus reiškiančiais daiktavardžiais, dažniausiai veiksmažodiniais bei vardažodiniais abstraktais. Per laidotuves reikia juodai apsivilkti. ČiurlRR II 213. Tiesa, per pakasynas velionies intencija būtų gerai pasisrėbęs karštų kopūstų su jautiena ir kiauliena. VaižgRR II 11. Per išleistuves įsilinksmino. Žvr. Per varžytynes ji buvo nubėgusi pasižiūrėti, kaip pardavinėjami visi jos mamos daikteliai. SimonR V 99. Per karą labai daug prilėido medžių Lietuvoje. GŽ. Per sąmaištį sugriebė, tiktai Kauno stoty pastebėjo – rankose kaktusas. BaltR I 166. Per susirinkimą gerai kailį išvanojo. Kn. Man juos (dantis) išmušė per muštynes vienas kišenvagis. LankNR 7. Rašydama sužinojau, jog nieko įtariama pas mane nerasta per kratą ir todėl nebūsiu tieson traukiama. BitK 737. Per patikrinimą kiti ėmė virsti iš nuovargio žemėn. SruogR V 410. Būk sveikas, laisvės ąžuole, sulaužytas, suaižytas, kuris per audrą nuvirtai. SNėrP₁ 380. Jis krankštė, susirangęs lovos kampelyje: sušlapo, sušalo per liūtį. Gud-GuzR I 51. Per karščius pienas sumažėjo. Dkš. Kopėčios buvo išklibusios, stogas per atodrėkį aplijęs. SajJPK 17. Per vestuves kuogės visą laiką sėdėjo. Rk. Per atlaidus miesteliai gaudžia nuo dalgių ir puodų skambėjimo. KatkR 39. Marijona per piršlybas nieko brolių neprašiuši, o tik verkusi ir vožusi ant akių skarelę. VienIMA 148. Sako, jie tvirtinę per tardymą, kad nieko apie tą prikliūgotą atsisaukimą nežinoję. JankKK 200. Per pamaldas jis matė ją bažnyčioje. Myk-PutR VII 127. Per revoliuciją Rusijos proletariatą rėmė viso pasaulio pažangieji žmonės (trš.). Per pamoką Benius sėdėjo suirzęs, išsiblaškęs. AvižJŠK 48. Per kaitrą jie šieną pjovė. Grl. Užtat per vakarėlį net kelis šokius su juo šokau. PaukštK 151. Lauko darbus vis dažniau reikia dirbti per darganą. T 1971 215. Ji ėjo per lietų pačiu jūros pakraščiu ir žiūrėjo į bangas. SajJPK 88. Konstrukcijos su prielinksniu per ir procesus reiškiančiais daiktavardžiais yra sinoniminės atitinkamoms konstrukcijoms su polinks­niais metu, laiku ir daiktavardžių kilmininku. Pastarosios taip pat gana produktyvios ir plačiai vartojamos dabartinėje literatūrinėje kalboje. Rusijoje revoliucijos metu kažkoks studentas išmušė žandarui Žuravliovui du priešakinius dantis. VienR II 144. Buvo Mažeikiuose senoji pogrindininkų grupė, dar okupacijos metu susispietusi aplink kairįjį socialdemokratą Taurį. Gud-GuzR V 316. Tas keitimasis jau prasidėjo nuo vakar ir nuo tos valandos, kai 115 Procesijos metu jisai praėjo pro tą moterį, nesiryžęs į ją pažvelgti. Myk-PutR III 113. Muštinių metu buvo apdaužyta ir sužeista nemaža žmonių ir suimta apie dešimt. Myk-PutR VI 360. Užtat pokalbio metu vėl buvo padaryti šmeižikiški pareiškimai. T 1966 273. Pulko štabas turėjo lengvą prancūzų markės automobilį, gerokai sutranksytą karo metu. Gud-GuzR V 357. Kratos laiku, ypač kai ji taip ilgai užsitęsė, žandaras, nerodydamas nekantrybės, vis dėlto teikėsi paklausti. BitK 704. Susišaudymo metu netikėtai paspėjo Kolyškai į pagalbą Sierakauskas. Myk-PutR VII 194. Mūšio metu buvo sudegintos Rudenų Dranginio trobos. Myk-PutR VII 291–292. O audros metu čia pasidaro vandens, uolų ir oro karas. VienR VII 52. Išėjo jis kažkodėl pirštų galais, kaip einama per bažnyčią sumos metu. BaltPV II 470. O atlaidų metu neapsieidavo be išgėrimų ir vaidų (trš.). Per versmo metu „Juodieji vanagai“ visuose tamsesniuose pakraščiouse ėjo sargybą, sekė, kad kur nors nekiltų bet koks pasipriešinimas. PaukštPM 208. Tik pavojaus metu pilėnai skubėjo su savo šeimos nariais į pilį ir ten gynėsi. LI I 45. Karo metu žmonės nesirenka vietos. BaltVRA 110. Streiko metu Vilniuje ir kituose miestuose, be klasinių ir bendrų politinių darbininkų reikalavimų, buvo keliami lietuvių ir kitų tautų nacionaliniai reikalavimai. LI II 303. Susirinkimo metu prekybininkai kritikavo tiekėjus (tsp.). Posėdžio metu, matyti, jo dalyviai smarkiai nuobodžiavo. KrėvLž 84. O tamsta žiūrėk į juos taip, kaip jie okupacijos metu į mus žiūrėjo, tada ir neskaudės širdis. VienR VII 142. Tradicijos ir jūreiviška ambicija reikalauja, kad audros metu niekam nerodytum savo blogos nuotaikos. ČekNGK 18. Konstrukcijos su procesus, kaip ir apibrėžtus laiko tarpus, reiškiančių daiktavardžių vietininku šiek tiek retesnės, negu konstrukcijos su polinksniais metu, laiku ir daiktavardžiu kilmininku, dėl vietininkų siauresnio vartojimo. Konstrukcijos su vietininku turi aiškų vietos reikšmės atspalvį, o neretai sunku net pasakyti, kas vyrauja — vietos ar laiko reikšmė. Jis susirinkime apsikiau(l)ino. Ūkm. Tik neseniai Viktoras Survila kunigui prasitarė, kad jų kaimynas sukilime gali suvaidinti reikšmingą vaidmenį ir kad juo reikia daugiau susidomėti. Myk-PutR VII 78–79. Žuvo mūšyje žmogus. Myk-PutR VII 159. Bendroje suirutėje niekas jų nė nepastebėjo. VienR IV 63. Maišatyje sukul(i)ami kiaušiniai, maži paukščiukai išstumiami iš lizdo (trš.). O šiandien žiūriu vėl į pasaulį tomis ypatingomis akimis, kokias žmonių daugumas šiame kare įgijo. BitKMD 749. Kamšatyje pasijutau atskirtas nuo motinos. BaltR I 109–110. Gal šiandien, o gal ryt poryt audroje mirs ne vienas žūs. VenclJA 377. Jis nebijojo, kad Petrylos išleistuvėse bus abudu kunigai ir Liucė. Myk-PutR III 80. Didžiaus, kad giedojau laidotuvėse drauge su dideliais. VenclPU 145. Dvi akys — dvi kulkos; jos priešo krūtinėn susmigo, kada, būdavo, priešai lyg vagys tų akių žiauriai mūšyje tyko... MiežŽ 31. Lijant pi[a]uk, giedroj grėbk. Lt V 382. Konstrukcijos, reiškiančios veiksmą ir jo dažnį § 16. Konstrukcijos su prielinksniu per, reiškiančios veiksmą ir jo dažnį, dabartinėje literatūrinėje kalboje palyginti produktyvios. Tačiau dažnio reikšmė ne visada būna pakankamai ryški, neretai turi kitų reikšmių atspalvių. Labai aiškių, griežtų ribų tarp konstrukcijų, reiškiančių veiksmą ir jo dažnį, ir konstrukcijų, 116 reiškiančių veiksmą ir jo laiko momentą ar periodą, taip pat veiksmą ir jo trukmę, negalima nustatyti. Kitaip sakant, konstrukcijų su prielinksniu per aptariamoji reikšmė nėra iki galo išsikristalizavusi. Todėl lietuvių kalbos gramatikose prielinksnio per dažnio reikšmė paprastai neišskiriama. Tik A. Seno gramatikoje, be kitų prielinksnio per reikšmių, nurodoma ir distributyvinė laiko reikšmė11, tačiau ji, kaip ir kitos reikšmės, pavyzdžiais neiliustruota. Šią prielinksnio per reikšmę išskiria ir plačiau nagrinėja E. Valiulytė kandidat­inėje disertacijoje12. § 17. Kalbamosiomis konstrukcijomis pasakomas veiksmas ir laiko tarpai, kurių metu tas veiksmas kartojasi. Pagrindiniu jų dėmeniu gali eiti ir eigos, ir įvykio veikslo veiksmažodžiai. Veiksmažodžio veikslo konstrukcijos reikšmės nel lemia. Kabo liepos medų meniu pilnatis, tyluji namelį saugo per naktis. SNėrKBM 134. Per pamaldas Jurgutis sėdėdavo smuklėje ir plempdavo alų (trš.). Atšilus pavasariui, prieš pamokas, o kartais ir per pamokas mokytojas mus išvesdavo į kiemą. VenclPU 237. Tačiau dabartinėje literatūrinėje kalboje vyrauja konstrukcijos su eigos veikslo veiksmažodžiais. § 18. Laiko konstrukcijų su prielinksniu per dažnio reikšmę dažniausiai lemia priklausomojo daiktavardžio gramatinės ypatybės ir leksinė reikšmė. Žinoma, tam tikrą vaidmenį vaidina ir veiksmažodžio gramatinės ypatybės. § 19. Ryškiausią ir aiškiausią dažnio reikšmę turi konstrukcijos su prielinksniu per ir abiejų skaičių formas turinčių daiktavardžių (išskyrus laiko mato vienetus reiškiančius daiktavardžius ir konstrukcijas su kiekybiniais pažyminiais) daugiskaitos galininku. Rėkauja per dienas, negalėdama jų suvaldyti. LzPR VII 64. Jis per naktis verkia ir verkia – tikras klyk­s­nys. Skr. Rodės, kas gali būti bendro tarp trečia-klasio avinėlio ir gražios panelės, į kurią jau žvalgos aukštesnių klasių gimnazistai, o per vakarėlius netgi mokytojai veda šokti! VenclPU 313. Per dienas prisikumpčioji žmogus. Kal. Šių konstrukcijų pagrindiniu dėmeniu gali eiti bet kurio veikslo ir bet kurios reikšmės veiksmažodis – konstrukcijos reikšmės lėmėjas ir rodiklis yra daiktavardžio daugiskaitos galininkas. § 20. Konstrukcijos, kurių priklausomuoju dėmeniu eina prielinksnis per su daugiskaitiniu daiktavardžių galininku, o pagrindiniu – bet kurio veikslo veiksmažodžio būtojo dažninio laiko forma, gali reikšti tiek veiksmą ir jo dažnį, tiek veiksmą ir jo laiko momentą ar periodą. Šių konstrukcijų viena ar kita reikšmė paprastai paaiškėja tik sakinyje ar dar platesniame kontekste. Vis dėlto jos dažniausiai reiškia veiksmą ir jo dažnį. Jais tad ir meistraudavo tėvas, o per atostogas kai ką piaustinėdavau ir aš. Myk-PutR VII 297. Net per mišias jis išeidavo iš požemio ir baladodavosi bokšte. SimonR I 117. Tas pats pasakytina ir apie konstrukcijas su esamojo laiko neveikiamuoju dalyviu. 11 A. Senn, Handbuch der litauischen Sprache, t. I, p. 418. 12 Žr. E. Валюлите, Значение и употребление предлогов с винительным падежом в современном литовском языке, p. 11. 117 Per pusryčius buvo skaitomas šventasis raštas. Myk-PutR III 26. Namus saugoti paliko mane, porą svetimų moterėlių ir senę Saladienę, plačiai pagarsėjusią šeimininkę, visuomet žmonių kviečiamą per pakasynas, vestuves ir krikštynas. BaltPV I 286. Per gaudynes vis mažiau buvo pagaunama žmonių. LI II 431. Konstrukcijos, kurias sudaro kartiniai veiksmažodžiai su prielinksniu per ir daugiskaitinių daiktavardžių galininku, sakinyje dažnai irgi turi dažnio reikšmės atspalvį. Kasdien per pusryčius apie kojas [katinas] trinasi. Grl. Būdavo, ir ant mišių duoda, ir ubagams per Visus šventus nuvežu. BaltR II 91. Tačiau tokiais atvejais dažnio reikšmės atspalvis išryškėja tik sakinyje — pačios konstrukcijos, izoliuotos nuo konteksto, reiškia veiksmą ir jo laiko periodą ar momentą. § 21. Kartais konstrukcijos (ypač kurių veiksmažodžiai yra įvykio veikslo ir reiškia su tam tikru laiko periodu susijusį veiksmą), nurodydamos veiksmą ir jo dažnį, kartu taip pat turi trukmės reikšmės atspalvį. Gorkis dažnai būdavo su juo (Jasiukaičiu) kartu; kitąsyk mėnesienomis ateidavę abu su Gorkiu į Tiberijaus rūmų griuvėsius ir išsėdėdavę per naktis ant tos uolos, nuo kurios cезaris aukodavęs jūrų dievei savo neištikimus tarnus ir dvariškius. VienR VII 248. § 22. Veiksmą ir jo dažnį reiškiančių konstrukcijų priklausomuoju dėmeniu eina prielinksnis per tiek su laiko sąvokas, tiek su procesus reiškiančiais daiktavardžiais. Ypač dažnos konstrukcijos su daiktavardžiais diena ir naktis, rečiau vartojami vasara ir žiema. Kiti paros dalių ir metų laikų pavadinimai šios reikšmės konstrukcijoms sudaryti pavartojami labai retai. Ir jeigu ne tie mano gyvulėliai, nežinau, ką veikčiau per dienas, kai nė vieno nebelieka gryčioj. SajK 19. — Pati ponia, — sakė dėdė, — per dienas taip ir ėjo, mergoms ar baudžiauninkams antausius taškydama arba plakti varydama. ŽemR IV 408. Rusens ji per dienas ir degins per naktis. KorsP 254. Kerkso kerkso ant lovos per dienas. Kn. Jokūbas per naktis rašo. ŽemR IV 238. Kokia priežastis Jadvy gai neduoda užmig t per naktis? MairRR II 79. Ar manai, aš negirdžiu, kaip tu per naktis kosai ir steni. SimonNTP 165. Susirinkę per vakarus ir klegos (klegės), neduos nė ramybės. Vvr. Aš užaugau kaimo žalio pilkoje šiaudų pastogėj, kur per vasaras nuo kelio vėjas baltas dulkes vogė. MaldŠM 82. Juk ta pati nenusileidžianti saulė šituos nelie stus kalnus, miškus ir ežerus lygiai šildė per poliarines vasaras prieš tūkstančius metų, kaip ir dabar. VenclJA 434. Per žiemas kenčia badą ir šaltį (rš.). Konstrukcijos su šiais daiktavardžiais artimos konstrukcijoms, reiškiančioms veiksmą ir jo trukmę. Dabartinėje literatūrinėje kalboje šioms konstrukcijoms yra sinoniminės konstrukcijos su daugiskaitos įnagininku. Nutariau, kad Žlibakis jo nebeveiks, ir vėl dienomis išleisdavau į kiemą. SajK 36. Dienomis ir naktimis dej(u)odavo tada brolija, laukdavo, kol liausis siausti pūga. VienR I 29. Baudžiauninkai, atklumpinėję dvaro darbus, naktimis 118 savo laukus dirbdavo. Jž. Kaip gera čia nakvoti, vakarais svajojant, o naktimis sapnuojant. VienR I 152. Ir vasaromis tenai galėsiu po keletą mėnesių pagyventi. GrušK 242. Vasaromis važinėdavo į Palangą. JabIR I XXVII. Vasaromis paukščius ganiau. ŽemR IV 305. Žiemomis verpė, audė. ŽemR IV 304. Konstrukcijų su daugiskaitos įnagininku dažnio reikšmė yra daug ryškesnė, negu konstrukcijų su prielinksniu per, be to, jos neturi trukmės reikšmės atspalvio. § 23. Gana produktyvios kalbamosios reikšmės konstrukcijos su įvairius api-brėžtus laiko tarpus reiškiančiais daiktavardžiais. Kol nebuvo mašinų, kiek prisigalvodavom per rugiapjūtes. Šk. Berno jie visai nesamdė, tik per rugiapjūtes ir šienapjūtes kviesdavos padienininkų. VienIMA 7. Prisimindavau Aukštąją Fredą, kur gyvendavau per atostogas. VencIJA 445. Dažnai per vakacijas viešėdavo ir pas kun. Šipailą Keturvalakiuose. JabIR I XIV. Į ponias išėjo, o nosies nesuka šalin, per šventes atmena. BaltPV II 201. Per šventes tai nors pasikeiminėji. Šv. Per pypkiarūkius vyrai visko išsigalvodavo. Lt IV 509. Per pertraukas vėl klasėje ir koridoriuose būriavosi mokiniai, gaudydami žinias. VencIPU 303. Per pietus numigdavome po porą valandų. Iš. Šių konstrukcijų sintaksiniai sinonimai yra konstrukcijos su polinksniais metu, laiku ir daiktavardžių daugiskaitos kilmininku. Konstrukcijų su polinksniais metu, laiku dažnio reikšmė daug silpnesnė, negu konstrukcijų su prielinksniu per. Šios reikšmės konstrukcijos su polinks­niais metu, laiku ir vartojamos rečiau, negu konstrukcijos su prielinksniu per. Būdamas puikus savo dalyko žinovas, sekdamas naujausią prancūzų literatūros historiografiją, atostogų metu aplankydamas ir Prancūziją, profesorius buvo vienas iš tų, kurie labai žymiai formavo mano skonį. VencIJA 25. Vakacijų metu parvažiavęs namo padėdavo tėvams laukų darbus dirbti. JabIR I XIV. Jam buvo malonu ją matyti pertraukų metu koridoriuje. AvyžĮSK 98. Kai karvės suguldavo pietų metu, mes nuklysdavome į kalvas. CvR II 14. § 24. Konstrukcijos, kurių priklausomasis dėmuo — prielinksnis per su daiktavardžiais, reiškiančiais šventes, dabartinėje literatūrinėje kalboje sintaksinių sinonimų neturi. Motina, dar užsirišusi mergautinę gėlėto šilko skarelę juodu dugnu, kurios neryšėdavo net per Velykas. BaltPV II 478. Per velykas, per kalėdas arba baigęs rugius kūlti pasidarydavo Gvalda ketvertą statinaičių alaus. MarcBR 88. Per užgavėnes vaikščiodavo persirengėliai. Lt IV 703. § 25. Produktyviausios veiksmą ir jo dažnį reiškiančios konstrukcijos, kurių priklausomasis dėmuo — prielinksnis per su daiktavardžiais, žyminčiais įvairius procesus. Per pamokas pakalbėdavo, kad reikia šviesti liaudį. Vair-RačkKM 79. Per peštynes ne vienam dantys išbir­davo (trš.). Bažnyčioje per pamaldas jis visados stovėdavo zakristijoje. Myk-PutR VII 288. Per ankstyvas medžiokles buvo nušaunama gausybė ančių. IvanLP II 74. Dabar jaunieji ne šokti nepašoka, tik pasikeičioja per vakarėlius. Šts. Aš irgi niekad neužmiršau šio vaidinimo įspūdžio, nors jį buvau matęs dalimis tik per repeticijas. VencIPU 320—321. Blogiausia, kad jis per patikrinimus versdavo mus, drauge su kitais, vokiškai giedoti. SruogR V 176—177. Per paskaitas studentai lipo vienas kitam ant galvos. VencIJA 78. Per senovės sukilimus, kaip senieji atmena, šilti pavasariai būdavo… 119 ŽemR IV 333. Aukštaitijoje per šalčius piemuo paprastai miegodavo pirkioje ant suolo ar ant krosnies. LEB 95. Žiemą per speigus šmurkštelėdavo jis pas mane į kamaraitę. SajK 48. Kai žvejai paklysta jūroj per audras, – jis tik vienas drįsta kelią jiems surast. SNėrR I 414. Per vėtras didžiausias lyg varpas garsus skambės tasai žodis ir žadins visus. GirR₁ I 151. Konstrukcijoms su prielinksniu per ir procesus reiškiančių daiktavardžių daugiskaitos galininku sinoniminės konstrukcijos su polinksniais metu, laiku ir tos pačios reikšmės daiktavardžių daugiskaitos kilmininku. Pastarųjų konstrukcijų veiksmo dažnio reikšmė silpnesnė, negu atitinkamų konstrukcijų su prielinksniu per. Jos ir vartojamos rečiau. Susirėmimų metu užmušta ir sužeista žmonių. T 1967 14. Mišių laiku jis pasibaldodavo savo sartį ir jodinėdavo po laukus kaip aitvaras. MarcBR 35. Tokių susidūrimų metu savaime turėjo iškilti karo vadai. LI I 34. Jei savanorio pamokų metu sulodavo šuo, Monika mesdavo viską — ir už krosnies. CvR VIII 64. Simfoninių koncertų metu sėdi jie už atskirų staliukų. VienR VII 180. Ekvatorinių liūčių metu upės patvinsta ir apsemia didelius plotus. T 1967 15. Vasaros karščių metu, kada gyvuliai, vabzdžių kandžiojami, imdavo zylioti, prieš pusiaudienį juos gindavo namo vadinamojo rytelio. LEB 100. Konstrukcijų su prielinksniu per ir procesus reiškiančių daiktavardžių daugiskaitos galininku sintaksiniai sinonimai yra atitinkamos konstrukcijos su tos pačios reikšmės daiktavardžių daugiskaitos vietininku. Tiesa, konstrukcijų su daugiskaitos vietininku dažnio reikšmė labai silpna, be to, šioms konstrukcijoms būdinga ir ryškus vietos reikšmės atspalvis. Kalbamosios konstrukcijos dabartinėje kalboje vartojamos ne taip jau dažnai — paprastai verčiamasi konstrukcijomis su prielinksniu per ir daugiskaitos galininku. Pastarosios turi nepalyginamai aiškesnę dažnio reikšmę. Ką jis aiškino pamokose, ne man spręsti. VenclJA 442. Kudirka nemėgęs savo profesijos, su ligoniais rūščiai elgdavosi; bet šiaip draugystėje, susirinkimuose buvo labai branginamas. BitK 412–413. Tarpušokiuose žaidė žaidimus. ŠRgSD 95. Iš pradžių varžytynėse buvo statomos tiesiog baidyklės, o ne arkliai, ir niekas jų pirkti nenorėjo. BitKMD 752. Jis vedė gimnazijos chorą, išmokydavo gražių rusiškų ir ukrainietiškų liaudies dainų, kurias dainuodavom per gimnazijos vakarėlius, o kartais ir viešuose koncertuose. Myk-PutR VII 350. Taip elgėsi sūnėnas draugijoj ir baliuose. BalčHP 150. Konstrukcijos, reiškiančios veiksmą ir jo trukmę § 26. Šios konstrukcijos reiškia veiksmą, kuris trunka visą priklausomuoju daiktavardžiu pasakytą laiką. Šiuo požiūriu jos artimos veiksmo ir jo laiko periodą reiškiančioms konstrukcijoms. Tačiau, skirtingai nuo šių konstrukcijų, veiksmą ir jo trukmę reiškiančių konstrukcijų priklausomasis dėmuo akcentuoja laiko kiekį, kurį aprėpia veiksmas. Veiksmą ir jo trukmę reiškiančių konstrukcijų daiktavardis beveik visada turi kiekybinį pažyminį. Jo funkciją atlieka kiekiniai skaitvardžiai, skaitvardiškieji įvardžiai, neapibrėžiamasis apibendrinamasis įvardis visas bei jam savo reikšme artimi būdvardžiai ištisas, kiauras. Jis pasiėmė riešuto kevalą, kuriuo per tris dienas nešėsi sau vandenį. Šmk. O dvaras tuo metu ėmė skęsti ir skendo per septynerius metus. Lt IV 652. 120 Lietus pylė per kelias dienas (tsp.). Pioviau šieną per visą dieną. Lt I 45. Buvo jau balandžio mėnesio pabaiga, tačiau tais laikais medžiodavo per ištisus metus. VienR IV 51. Kovojo [ožkelė] per kiaurą naktį. ŽemR IV 464. Kiekybiniai pažyminiai beveik visada yra struktūriškai būtini konstrukcijos elementai. Konstrukcijų su fakultatyviais pažyminiais ar visai be jų pasitaiko labai retai (žr. § 29). Be kiekybinių pažyminių, šios reikšmės konstrukcijos gali būti išplečiamos įvairiais daikto kokybę reiškiančiais pažyminiais, kurie, išskyrus konstrukcijas su daiktavardžiu laikas (žr. § 12), yra fakultatyvūs, konstrukcijų reikšmės nekeičia. Žinok, kad kiekvienas ligonis tuojau pasveiksta, jei pavoisto tą obuolį, ir daugiau per visą savo gyvenimą nieku nebeserga. BalčTVN₁ 68. Prisimink, kad per du paskutinius reisus ji kažkodėl nerašė jam laiškų į jūrą (tsp.). Ji pramergavo per visą savo gyvenimą. Lš. Daug retesnės šios reikšmės konstrukcijos, kurių priklausomąjį dėmenį sudaro prielinksnis per su kiekį reiškiančiu žodžiu ir daiktavardžio kilmininku. Per keletą dienų skambėjo miškas nuo talkininkų balsų (trš.). § 27. Veiksmą ir jo trukmę reiškiančių konstrukcijų pagrindinis dėmuo paprastai yra eigos veikslo veiksmažodis. Jie pylė per tris dienas ir tris naktis. Auk. Kaip užtvinko pirštas, tai lėliavaus gražiai per visą žiemą. Užp. Aš per visas vestuves buvau, trypiau ir šokau kiek tinkamas. Valanč[Rn] 50. Kiek rečiau šios reikšmės konstrukcijos sudaromos su įvykio veikslo veiksmažodžiais, reiškiančiais su tam tikru laiko periodu susijusius veiksmus. Jis sugebėjo išsilaikyti per visą okupaciją be jokių nemalonumų. Gud-Guz R IV 254. Dažnesnės konstrukcijos su įvykio veikslo veiksmažodžiais, turinčiais neiginį ne-. Per visas pamaldas ji nė sykio nepažvelgė į Vasarį. Myk-PutR III 245. Kankinasi, kosti džiovininkas, per visą naktį nesumerkęs akių. VienR VII 12. § 28. Konstrukcijos su prielinksniu per reiškia veiksmą ir apibrėžtą ar neapibrėžtą jo trukmę. Šiuos reikšmės skirtumus paprastai lemia konstrukcijos priklausomojo dėmens leksinė sandara, o retkarčiais ir daiktavardžio skaičiaus forma. Pirma apžvelgsime konstrukcijas, reiškiančias veiksmą ir apibrėžtą jo trukmę. Šių konstrukcijų galima išskirti tris pagrindinius tipus: 1) konstrukcijos, kurių priklausomuoju dėmeniu eina prielinksnis per su daiktavardžiu galininku ir įvardžiu visas arba būdvardžiais ištisas, kiauras, 2) konstrukcijos, kurių priklausomąjį dėmenį sudaro prielinksnis per su daiktavardžio galininku ir kiekiniu skaitvardžiu, ir 3) konstrukcijos, kurių priklausomąjį dėmenį sudaro prielinksnis per su kiekinio skaitvardžio galininku ir daiktavardžio kilmininku. § 29. Pirmojo tipo konstrukcijos sudaromos su gana įvairias laiko sąvokas ir procesus reiškiančiais daiktavardžiais. Palyginti dažnos konstrukcijos su paros dalių (paprastai diena ir naktis), kiek retesnės su metų laikų pavadinimais, einančiais su neapibrėžiamuoju apibendrinamuoju įvardžiu visas arba būdvardžiais ištisas, kiauras. Kai konstrukcijos veiksmažodis yra eigos veikslo, minėtieji žodžiai yra struktūriškai būtini konstrukcijos elementai. Be tų pažyminių konstrukcijos reikštų veiksmą ir jo laiko periodą (žr. § 9). Šių konstrukcijų priklausomuoju dėmeniu visada eina prielinksnis per su daiktavardžių vienaskaitos galininku. 121 Drožinėdavo, kalinėdavo per visą dieną. MašAMB 201. Vieną kartą žvejys gaudė žuvis per kiaurą dieną, lig sutemstant, bet nė vienos nesugavo. BsRP 200. Paskui per visą naktį kliedėjo Jurga. BorBM 172. Per kiaurą naktį, nė bluosto nesudėjęs, tėvas kosėjo. MačAD 41. Per ištisą naktį, be poilsio, daužė įnirę persai tvirtovių sienas, veržėsi į vidų, šimtais lipo ant sienų ir šimtais lavonų krito atgal. VienUT 17. Tas žiedas blausus lyg balandžio akis; nekaltas, kaip aukštas dangus, ir žydi per ištisą vasarą jis, ir linksmina žmones visus. MairPB₁ 46. Per visą žiemą Švelna trynėsi mūsų namuose. BitK 549. Per visą rudenį kopūstus saugojau. Grl. Per visą pavasarį lakstau liežuvi išleidusi. ŽemR IV 414. Kai pagrindiniu konstrukcijos dėmeniu eina įvykio veikslo veiksmažodis, reiškiantis su tam tikru laiko periodu susijusi veiksmą arba turintis neiginį ne-, šie pažyminiai yra fakultatyvūs. Per visą vakarą neištarėme vienas antram nė žodžio. ŠRgSD 92. Per visą naktį nesumerkiau akių (rš.). Augalas per visą žiemą išsilaiko žalias. F II 50. Savo fazanus gavau vėlai rudenį ir per visą žiemą išlaikiau juos dideliame, apie poros metrų ilgio ir pusantro metro pločio narve. IvanAŽP 304. Per visą pavasarį prasistumdė be darbo. Prn. Per ištisą vasarą išstovėjo lauke neuždengtas (tsp.). Antra vertus, nors tie pažyminiai ir fakultatyvūs, bet be jų šios reikšmės konstrukcijos su įvykio veikslo veiksmažodžiais sudaromos daug rečiau Per naktį iškės ir lauke. Grl. Per vasarą ji uždaryta. VienR VII 33. Per vasarą šiaip taip išmaitins juos katė, pašersim ir patys. CvR₁ VII 11. Vargais negalais išsistūminėjo per žiemą ir kitą vasarą Šimonis. SimonR I 166. Visos trys stirnelės išbuvo per žiemą joms skirtame žardyje. IvanAŽP 112. Kaip matyti iš pavyzdžių, konstrukcijos be kiekybinio pažyminio sunkiai atribojamos nuo veiksmą ir jo laiko periodą reiškiančių konstrukcijų ir gali būti interpretuojamos dvejopai. § 30. Konstrukcijos su prielinksniu per ir su paros dalių bei metų laikų pavadinimais, einančiais su pažyminiais visas, ištisas ir kiauras, visada gali būti pakeistos atitinkamomis sinoniminėmis konstrukcijomis su galininku, o tam tikrais atvejais ir konstrukcijomis su vardininku¹³. Konstrukcijų, kurių pagrindinis dėmuo — įvykio veikslo veiksmažodis, o priklausomasis — prielinksnis per su paros dalių ir metų laikų pavadinimais be kiekybinių pažyminių, sintaksiniai sinonimai yra atitinkamos konstrukcijos su tų pačių daiktavardžių galininku, kurios taip pat nėra dažnos. Naktelė prarymojo, jau saulėlė teka, dar akių bernelis nesumerkė. KrėvP 66. Vasarą prasirgau, be šieno likau. Vkš. Konstrukcijų su prielinksniu per trukmės reikšmė kiek aiškesnė, negu konstrukcijų su galininku. § 31. Konstrukcijų su prielinksniu per, reiškiančių veiksmą ir apibrėžtą jo trukmę, su laiko mato vienetus žyminčiais daiktavardžiais be kiekybinių pažyminių nesudaroma. Šių konstrukcijų, matyt, vengiama dėl jų dviprasmiškumo, pavyzdžiui, konstrukcija laukiau per valandą gali reikšti ir laukiau valandą, ir laukiau daugiau 13 Žr. A. Ružė, Iš sintaksinės sinonimikos, „Kalbos kultūra“, 19, Vilnius, 1970, p. 15, 17. Pavyzdžius žr. p. 16. 122 kaip valanda. Todėl tokios trukmės reikšmės konstrukcijos visada sudaromos su galininku be prielinksnio per. Savaitę, būdamas geresnis, dirbo, bet po mėnesio liguioji. MacAD 36. Valandą ėjo nekalbėdami. LzPK 9. Laukė žmogus mėnesį. T 1966 296. Pusmetį girdė veršius. SajJPK 24. Laiko mato vienetų, kaip ir paros dalių ar metų laikų, pavadinimai aptariamosios reikšmės konstrukcijose vartojami su pažyminiais visas, ištisas, kiauras ir (išskyrus daiktavardį metai reikšme „vieneri metai“) paprastai turi vienaskaitos galininko formą. Per visą mėnesį neturėjau nė vienos laisvos dienos (trš.). Jis miegojo kaip meškiukas per visą parą. VaižgRR I 265. Per visą savaitę knisies kaip koks gyvulys po žemę, geri dulkes. LKŽ VI 255. Per visą savaitę nebuvo Rapolienės namie. VaižgRR I 155. Egzaminus ir įskaitas galima laikyti per ištisus metus. T 1967 234. Per kiaurus metus išvargome be savos pastogės (trš.). Bet per visą rudenį nė vienam jaunikliui su piršliu nepavyko atvažiuoti pas Baltaragio dukterį. BorBM 94. Šios reikšmės konstrukcijas su prielinksniu per visada galima pakeisti konstrukcijomis su galininku, o tam tikrais atvejais ir konstrukcijomis su vardininku14. Konstrukcijos su galininku dabartinėje literatūrinėje kalboje turi daug aiškesnę trukmės reikšmę, negu konstrukcijos su prielinksniu per, todėl labiau įsigali ir stumia iš vartosenos tos pačios reikšmės konstrukcijas su prielinksniu per. § 32. Konstrukcijoms, reiškiančioms veiksmą ir apibrėžtą jo trukmę, sudaryti vartojami ir kiti įvairius apibrėžtus laiko tarpus žymintys daiktavardžiai. Dažniausiai priklausomasis daiktavardis turi vienaskaitos galininko formą. Sudaromos šios reikšmės konstrukcijos ir su daugiskaitiniais daiktavardžiais. Tokių konstrukcijų apibrėžtos trukmės reikšmę visada lemia kiekybinis pažyminys visas, rečiau — ištisas. Be jų konstrukcijos turėtų laiko periodo reikšmę. Taip tamsta juokinai per visus pietus. ŠRgSD 91. Senovėje veik per visą gavėnią valgėme vien kanapinę. Up. Važinėjasi Joniukas per visą mėšlavežį, per visą mėšlavežį dainuoja savo dainą. BilR I 162. Aš per visą amžių buvau kankinys. VaižgRR I 442. Tad jau seniai [Irena] laikėsi pavergusi visų pažįstamų studentų akis ir širdis gražiai per ištisas atostogas. VaižgRR II 78. Prašėt per visą linaminį, tai dabar aš neisiu iš čia. Lt IV 509. Aš per visą amžių dirbau kaip arklys. Grl. Konstrukcijoms su prielinksniu per sinoniminės konstrukcijos, sudarytos su tų pačių daiktavardžių galininku be prielinksnio. Visą gavėnią sausai valgydavom. Slm. Visą mėšlavežį mūsų vaikis su merge mėšlus kratė. Akm. Mėtomas gyvenimo verpetų ir slegiamas kūno skausmų, jis visą amžių nešė tikrą kančių kryžių. JabIR I XII. Melžė anas mane visą gyvenimą. Dbk. Visą šienapjūtę kelnių nesusijuosdamas lakstau: tik išrūgos ir lapienė! Gud-GuzR I 67. Su šios reikšmės daugiskaitinių daiktavardžių galininku veiksmą ir apibrėžtą jo trukmę reiškiančios konstrukcijos dabartinėje literatūrinėje kalboje nevartojamos. § 33. Produktyvios veiksmą ir apibrėžtą jo trukmę reiškiančios konstrukcijos, sudarytos su įvairius procesus žyminčiais daiktavardžiais, einančiais su struktūriškai būtinu pažyminiu visas. 14 Ten pat, p. 15, 17. Pavyzdžius žr. p. 16–17. 123 Per visą karą kaip prismeigtas Laužadžio kieme riogsojo, o skola jo vis augo. Gud-GuzR I 48. Pagaliau nebuvo nė laiko: per visą pamoką reikdavo sekti, kas kaip sprendžia uždavinius. VaižgRR II 448. O tas biaurybė Artūras atsisėdo taip, kad per visas pamaldas galėtų į mane žiopsoti. SimonNTP 140. Per visą sumą sukosi kleriko Liudo galvoje tokios mintys. Myk-PutR III 246. Ji, kaip pradėjusi verkti lig proto nustojant nuo pat užsakų, taip verkusi per visas vestuves. VaižgRR II 396. Dažnai per visą užtemimą šiaurinis arba pietinis Mėnulio kraštas pasilieka lyg ir nepaliestas. SlavSS 37. Per visas vestuves jaunasis su jaunąja tarsi nesusitiko. Valanč[Rn] 36. Jis per visą ligą nebuvo išgirdęs nė mažiausio pasiskundimo. VaižgRR I 416. Kartais veiksmą ir apibrėžtą jo trukmę reiškiančioms konstrukcijoms sudaryti pavartojami ir konkretieji daiktavardžiai, turintys tame kontekste perkeltinę proceso reikšmę. Tuo būdu per visą gimnaziją apie šokius nemaščiau. ŠRgSD₁ 36. Konstrukcijoms su prielinksniu per ir procesus žyminčiais daiktavardžiais sinoniminės konstrukcijos, sudarytos su tų pačių daiktavardžių galininku. Tačiau veiksmą ir jo trukmę reiškiančios konstrukcijos su procesus žyminčių daiktavardžių galininku dabartinėje literatūrinėje kalboje vartojamos labai ribotai — sudaromos tik su vienu kitu šios reikšmės daiktavardžiu. Visą kelionę iki Gardino jaučiaus labai nejaukiai. VienlMA 155. Gyveno tavieji mano gryčioj kaip dievo ausy. Visą karą gyveno! Gud-GuzR I 67. Visą kelią matušėlė verkia. ŽemR IV 368. Visą pamoką prastovėjo kertėje. Vkš. § 34. Antrojo tipo veiksmą ir apibrėžtą jo trukmę reiškiančios konstrukcijos, į kurių sandarą įeina kiekiniai skaitvardžiai, nėra dažnos. Jos paprastai sudaromos su laiko mato vienetus, rečiau paros dalis (diena, naktis) reiškiančiais žodžiais. Kartais pasitaiko konstrukcijų ir su metų laikų pavadinimais. Sicilijoje ir vasarą kitašyk per 5 mėnesius nesti nė lašo lietaus. VienR VII 257. Variau šitą darbą tokiu būdu per penkerius metus. BitK 443. Kalba man Žmona, kas buvo, ką ji iškentėjo, kuo ji gyveno per trejus metus. VenclR I 178. Per dvi savaitė senis Geišė tik ieškojo progos nubėgt į Auzbikus ir pasimatyt su Severja. VaižgRR I 87. Ventės Rage galima matyt begalinius varnų būrius. Kartais per 2–4 valandas matyti jų skrendanti masė. IvanLP III 87. O aš seno nemylėsiu, per tris dienas dūmuose laikysiu. Lt I 289. Per dvi dienas buvo triukšmas Janulių kieme. VienR I 157. Kartą per tris naktis pagrečiai jis matė keistą sapną. BalčTVN₁ 144. Per abi vasaras atostogavo pas mus. Grl. Visi jie nusileido pro skylę žemyn ir ten išbuvo per dvi valandas. BalčTVN₁ 156. Į mūsų viešbutį per dvi paras neatsilankė nė vienas žmogus. VienR VII 153. Kareiviai užtat buvo baudžiami pasninku, t. y. per keturias dienas buvo paskirta jiems nieko neduoti valgyti, kaip pusę svaro duonos kasdien. BitKMD 561. Šias konstrukcijas su prielinksniu per iš vartosenos stumia sinoniminės konstrukcijos su galininku. Jų trukmės reikšmė labai aiški, nedviprasmiška. Verčiau paklauski, kaip mes saldžiai tuos ketverius metus gyvenome. Maruk ŽŠG 11. Netoli Šiaulių prie Meškučių valstiečių būrys 4 mėnesius atkakliai kovojo prieš carinę kariuomenę. LI I 351. Kadangi jaunavedžiai pasivėlino, tai baudžiauninkai 124 dvi paras stovėjo laukuose su balto smėlio vežimais ir laukė įsakymo, kada pradėti barstyti kelią. VienR II 33. Būsiu pas tave septynerius metus už berną ir kuo ištikimiausiai tarnausiu. BorBM 73. Aš tą našlį šėnavot (= globoti) mokėsiu, tris dieneles dūminėj laikysiu. Lt I 290. Sėdėjo medyje dvi dienas ir naktis. BsRP 278. Dvi dienas Grei Aulis nepaliaudamas šaukė jį. IvanAŽP 102. Dirbau keturias vasaras. Rmš. Jei išlaikysi tris paras be miego, tai aš tau duosiu maišą aukso. Lt 346. O kai reikia grįžti, tai trimasi po namus, ieško šio, ieško to — dvi valandas praslankioja. SajK 73. Dvi dienas išsilaikė puikus oras. LKŽ VII 42. § 35. Trečiojo tipo konstrukcijos, kurių priklausomąjį dėmenį sudaro prielinksnis per su kiekybinio skaitvardžio galininku ir daiktavardžio kilmininku, labai retos. Nuvažiavęs pristatė Juzę prie vokiečio meistro siuvėjo amato mokytis per dvylika metų. Valanč[Rn] 12. Literatūrinėje kalboje paprastai vartojamos sinoniminės konstrukcijos, kurių priklausomuoju dėmeniu eina kiekinio skaitvardžio galininkas su daiktavardžio kilmininku. Keturiolika valandų gynė jie baterijos pozicijas be jokio atokvėpio, be pertraukos. T 1971 209. Dešimtį parų važiavo Žilaitienė traukiniu, nė pati nesuprasdama, kaip ryžosi tokiai kelionei. BaltVRA 73. Taip trejetą dienų garavo, rūko ant aukšto kalno senasis dvaras. LzPR II 116. § 36. Kartais ir antrojo (a), ir trečiojo (b) tipo konstrukcijos sakinyje dar išplečiamos pažyminiais ištisas ir visas. Šie pažyminiai yra fakultatyvūs, naujos reikšmės konstrukcijai nesuteikia, bet panaikina jos dviprasmiškumą. a) Taip dalykai rūgo tvino per ištisus trejus metus. VaizgRR I 397. Visi ik vienam, net ir piemenėliai, gražiai, meilingai sutinkami, sočiai papenimi, gardžiu alum pagirdomi, dūko šėlo per ištisas dvi dienas. VaizgRR I 222. Per ištisus devynis mėnesius vienuoliai būdavo atskirti nuo viso pasaulio. VienR I 25. b) Dar niekas per visus devyniolika metų tokių žodžių jai nesakė. MarPRL 109. Tačiau ir šitokias konstrukcijas iš vartosenos stumia sinoniminės konstrukcijos, kurių priklausomasis dėmuo — daiktavardžio galininkas su kiekinio skaitvardžio (a) arba kiekinio skaitvardžio galininkas su daiktavardžio kilmininku (b). a) Kankinosi vargšas ištisus trejus metus. MarcBR 106. Du ištisus mėnesius princas viešėjo pas princesę. BalčTVN₁ 176. Ištisas keturias dienas miestas skendėjo kažkokiame rūke. T 1967 100. Vargo vargo [žmogus] kelionėj visas tris dienas ir kūčių naktį. ŽemR IV 274. Keturias ištisas dienas jie išbuvo Vilniuje. Myk-PutR III 214. b) Dovydienė tačiau nesiliovė jo krimtusi diena dienon štai jau visa dešimtis metų. VaizgRR I 128. Tarsi didžiausias akmuo būtų nusiritęs nuo jo krūtinės, kuris jį slėgė ištisus dvylika metų. BorBM 72. § 37. Veiksme ir neapibrėžtą jo trukmę reiškiančios konstrukcijos vartojamos rečiau, negu apibrėžtos trukmės reikšmę turinčios konstrukcijos. Neapibrėžtos trukmės reikšmę lemia priklausomojo dėmens struktūra. Galima išskirti tris pagrindinius tipus: 1) konstrukcijos, kurių priklausomasis dėmuo — prielinksnis per su daiktavardžių daugiskaitos galininku, 2) konstrukcijos, kurių priklausomasis dėmuo 125 dėmuo — prielinksnis per su daiktavardžių galininku ir skaitvard iškaisiais neapibrėžiamaisiais nežymimaisiais įvardžiais, ir 3) konstrukcijos, kurių priklausomasis dėmuo — prielinksnis per su neapibrėžtą kiek reiškiančiu žodžiu ir daiktavardžio kilmininku. § 38. Pirmojo tipo konstrukcijų priklausomuoju dėmeniu eina prielinksnis per su abu skaičius turinčių daiktavardžių daugiskaitos galininku be pažyminio arba su pažyminiu. Be pažyminių retkarčiais pavartojami laiko mato vienetus reiškiantys daiktavardžiai. Kiek dažnesnės konstrukcijos su pažyminiais ištisas, kiauras, kartais — visas. Prie laiko mato vienetus reiškiančių daiktavardžių (a) jie fakultatyvūs, o prie kitų (b) — struktūriškai būtini. Iš kitų daiktavardžių tokioms konstrukcijoms sudaryti dažniau vartojami diena ir naktis (plg. § 22). Tik labai retai pasitaiko konstrukcijų su procesus reiškiančiais daiktavardžiais. a) Kartais per ištisus mėnesius nematytinė nė vienos dėmės Saulėje. SlavSS 186. Per ištisas savaites nesikeičia vėjo kryptis (trš.). b) Per kiauras dienas ėjo būriu laukais, skusdamos želmenis (trš.). Ar atmenat jūs tą rudenį, šaltą ir drėgną, kada nuo ryto ligi vakarui ir per kiauras naktis purkštė smulkus lietus. BilR I 59. Per visas dienas mačiau jį bestovint toje pačioje gatvių kerčioje. VaizGRR II 282. Per ištisus vakarus jie ginčydavosi ideologiniais klausimais (trš.). Per ištisas vasaras pieno lašo nematydavome. Grl. Yra tokių pirmųjų padėjėjų, kurie per ištisus reisus piešia ir fotografuoja viską, kas tik papuola. T 1967 234. Kiek ašarų jam išriedėjo graudžių, kiek syk, kaip žvaigždė sidabrinė per kiauras naktis nesumerkė akių. MairRR I 61. Daugiskaitinis daiktavardis metai aptariamosios reikšmės konstrukcijose vartojamas su struktūriškai būtinu pažyminiu ilgas. Ir taip per ilgus metus sūnus paskui tėvą sėdėjo aukštoje Merkinės pilyje. KrėvAP 9. Daugeliu atvejų tokių konstrukcijų daiktavardžių leksinė reikšmė yra apiblukusi. Jų junginiai su būdvardžiais dažnai yra linkę stabarėti ir savo reikšme artimi junginiui ilgą laiką ar prieveiksmiui ilgai. Aukščiau aptartų konstrukcijų su prielinksniu per, reiškiančių veiksmą ir neapibrėžtą jo trukmę, sintaksiniai sinonimai yra konstrukcijos su daugiskaitos galininku ir konstrukcijos su daugiskaitos įnagininku¹⁵. Konstrukcijų su daugiskaitos galininku ši reikšmė yra ryškiausia. Konstrukcijoms su daugiskaitos įnagininku, be neapibrėžtos trukmės reikšmės, būdingas ir gana stiprus dažnio reikšmės atspalvis. Konstrukcijų su prielinksniu per, reiškiančių veiksmą ir neapibrėžtą jo trukmę, dažnio reikšmės atspalvis silpnesnis, negu konstrukcijų su daugiskaitos įnagininku. Jos užima lyg ir tarpinę vietą tarp konstrukcijų su daugiskaitos įnagininku ir konstrukcijų su daugiskaitos galininku. Visos jos yra maždaug vienodo dažnumo. § 39. Antrojo tipo konstrukcijų, reiškiančių veiksmą ir neapibrėžtą jo trukmę, priklausomuoju dėmeniu paprastai eina prielinksnis per su daiktavardžių, reiškiančių laiko mato vienetus ar paros dalis, galininku ir neapibrėžiamaisiais nežymimaisiais įvardžiais kelì, kelèri. 15 Ten pat, p. 17–19. 126 Vėliau Kražiai per kelis šimtmečius ėjo iš rankų į rankas. Vair-RačkKM 136. Maža to, stebint jį (Uraną) per kelias naktis, pasirodė, kad tasai objektas juda žvaigždynuose. SlavSS 352. Kas klasėje mokytojų buvo dėstoma, per kelis mėnesius nė žodelio nesupratau. BitK 378. Iš visų pusių apsiausti debesų ir apnešti sniego, per kelias savaites negalėdavo vienuoliai nė kojos per slenkstį iškelti. VienR I 28. Šio tipo konstrukcijos neproduktyvios. Dažnesnės atitinkamos sinoniminės konstrukcijos su galininku be prielinksnio. Juk mes kelerius metus pas mano tėvelius gyvenom. BilR I 198. Kelias savaites ta mintimi dieną ir naktį gyvenau. BitKMD 790. Grįžtantį valdovą pasitiko su džiaugsmu didžiausios minios žmonių ir linksminosi kelias dienas. BalčTVN₁ 24. O paskui užėjo šiltas pavasario lietus, ir taip darė kelias dienas, kad sniego nė ženklo nebeliko. BaltPV I 51. Pasikankinę šitaip kelias savaites, įsitikinome, kad batai ne platyn eina, bet kaskart siaurėja. BitKMD 594. Kelias dienas šiene pragulėjusių obuolių krūvelė baigė nykti. MačAD 59. § 40. Trečiojo tipo konstrukcijų, reiškiančių veiksmą ir neapibrėžtą jo trukmę, yra du potipiai. Pirmąjį potipį sudaro konstrukcijos, kurių priklausomuoju dėmeniu eina prielinksnis per su skaitvardžių dešimtis, šimtas, tūkstantis, milijonas ir t. t. daugiskaitos galininku ir daiktavardžio metai daugiskaitos kilmininku. Nuo kalnų, kalvų, nuotakų nuskalauta visa geroji žemė, per kelis colius nulieta visos derlingų puvenos, kurioms padaryti per tūkstančius metų vargo dirbo oras. VaižgR VII 14. Per tūkstančius metų jie skalavo niūrius kraštų vidurius. VaižgRR II 353—354. Tas ryšys formavosi per milijonus metų. JG 1968 7 5. Šių konstrukcijų sintaksiniai sinonimai yra konstrukcijos su tų pačių skaitvardžių daugiskaitos galininku be prielinksnio ir daiktavardžio metai daugiskaitos kilmininku (a) ir konstrukcijos su tų pačių skaitvardžių daugiskaitos įnagininku ir daiktavardžio metai daugiskaitos kilmininku (b). a) Dešimtis metų žengėme kartu, petys į petį. T 1969 106. Mokslui padedant, tūkstančius metų tylėję akmenys, prakalbėjo ir atskleidė šimtmečiais saugotas paslaptis. DovAA 268. Na, žmogel, ji dar šimtus metų stovės. KrėvSP 217. Toks jo (radžio) šilumos spinduliavimas vyksta šimtus metų be paliovos. BrazdžBF IV 181. b) Šimtais metų taip buvo — nieko ir tu nepakeisi. Mžk. Šie turtai milijonais metų slypėjo Sibiro platybėse (tsp.). Literatūrinėje kalboje įprastesnės šios leksinės sandaros konstrukcijos su galininku be prielinksnio. Konstrukcijos su prielinksniu per ir konstrukcijos su įnagininku yra retos. Antrojo potipio konstrukcijos, kurių priklausomasis dėmuo — prielinksnis per su neapibrėžiamųjų nežymimųjų įvardžių keletas, keliolika galininku ar įvardžių keliasdešimt ir daiktavardžių kilmininku, yra neproduktyvios. Kartais per keletą dienų nebus svečių. ŽemR IV 326. Per keliasdešimt metų taupė, taupė, ir viskas nuėjo šuniui ant uodegos (trš.). Literatūrinėje kalboje paprastai vartojamos sinoniminės konstrukcijos, kurių priklausomąjį dėmenį sudaro įvardžių keletas, keliolika galininkas ar įvardis keliasdešimt su daiktavardžių daugiskaitos galininku. 127 Ir taip [šeimininkė] dėl mūsų patogumų kenčia nepatogumus keletą savaičių. ŽemR IV 218. Taručiai keletą naktų saugojo karvę. CvR VIII 116. Keliolika dienų skrajojau niekieno nevaržomas. MašAMB 57. § 41. Veiksmą ir jo trukmę kartais reiškia konstrukcijos, kurių priklausomasis dėmuo — prielinksnis per su daiktavardžio laikas galininku, einančiu su būtinu pažyminiu. Jos reiškia veiksmą ir apibrėžtą ar neapibrėžtą jo trukmę, dėstis koks pažyminys. Veiksmą ir apibrėžtą jo trukmę reiškia konstrukcijos, kurių priklausomuoju dėmeniu eina prielinksnis per su daiktavardžio laikas galininku ir jam priklausomais įvairių leksinių reikšmių daiktavardžiais bei parodomaisiais įvardžiais. Be šių pažyminių, būtinas struktūrinis elementas yra dar ir įvardis visas. Per visą karo laiką niekas ir nemanęs kelti šį klausimą. SimonR V 298. Vienas jų, vardu Juzė, per visą okupacijos laiką turėdavo joti naktigonėn ir miegoti lauke ligi vėliausio rudens. Gud-GuzR V 310. Per visą šį laiką jaučiau priekaištingus kaimynų ir pažįstamų žvilgsnius (tsp-). Konstrukcijos, kurių priklausomuoju dėmeniu eina daiktavardžio laikas galininkas tik su pažyminiu visas, reiškia veiksmą ir neapibrėžtą jo trukmę. Eik namo nešalęs, nes paskui kremėzuosi per visą laiką. Vdš. Šioms konstrukcijoms sinoniminės konstrukcijos su galininku. Jos dabartinėje literatūrinėje kalboje daug produktyvesnės ir dažnesnės už konstrukcijas su prielinksniu per. a) Veiksmą ir apibrėžtą jo trukmę reiškiančios konstrukcijos. Visą karo laiką mes, karininkai, mokome juos, kaip reikia su gyventojais elgtis. BitKMD 259. Visą muštynių laiką po stalo kiurksojo. Vkš. Per daug ji buvo savimi užsiėmusi visą šį laiką. SimonR V 238–239. b) Veiksmą ir neapibrėžtą jo trukmę reiškiančios konstrukcijos. Prie kalvės visą laiką stovėjo arkliai, pakinkyti vežimai, sukinėjosi vyrai. KrèvRg 185. Gaidys ant laktos visą laiką kūtnojo: kud kudaks. Mc. Atsimainiusiu balsu paprašė valgyti ir visą laiką nė žodžio nepratarė. BilR I 221. Konstrukcijos, reiškiančios veiksmą ir jo realizavimo terminą § 42. Veiksmą ir jo realizavimo terminą reiškiančios konstrukcijos sudaromos tik su įvykio veikslo veiksmažodžiais. Šie veiksmažodžiai reiškia veiksmo baigtį, rezultatą ar rezultatinę būseną. Priklausomuoju dėmeniu nurodomas laiko kiekis, per kurį pasiekiama veiksmo baigtis, rezultatas ar rezultatinė būsena. Savo statybą meletos užbaigia per dvi–tris savaites. IvanLP III 63. Per metus atkrūtės. Zr. Per žiemą išlapojo, o pavasarį mirė. Ggr. Per valandą iškasė tris ilgas duobes. ŽemR IV 362. Tik parėjęs iš laukų, Ignotas sėdėjo prie atdaro lango ir, nukoręs per dieną išvargusias rankas, žiūrėjo į mėlynas, paukavusias pakrūmes. Aš, tavo ponas, įsakau, kad per tris dienas būtų dirva įtrešta, apar­ta, išakėta ir rugiais, kviečiais užsėta. Per visą dieną nei už skatiką nebuvau pardavusi. Gud-GuzR I 82. CvR₁ VII 198. BalčAP 43. 128 § 43. Konstrukcijos reiškia veiksmą ir apibrėžtą (a) ar neapibrėžtą (b) jo realizavimo terminą: a) Per vasarą jis ištiso. MarukŽSG 30. Gamykla per parą gali perdirbti 40 tonų obuolių. T 1967 208. Per pusantros valandos su šešiais gerais yrėjais pavandeniui mes priplaukėm mano vasarnamį. BalčTVN₁ 141. b) Per valandėlę pasikeitė visi planai, viskas apsivertė aukštyn kojomis. (trš.). Kiek prisil ydė [ker džius] per ištisas vasaras! LKŽ VII 408–409. Kaip smarkiai jis pasikeitė per keletą metų. Gud-GuzR V 97. Juodavo per daug metų aprūkusios lubos, duobėta molinė asla. VenclGD 83. Šiuos skirtumus lemia priklausomojo dėmens leksinės ir gramatinės ypatybės. § 44. Veiksmą ir apibrėžtą jo realizavimo terminą reiškiančias konstrukcijas pagal priklausomojo dėmens leksines ir gramatines ypatybes galima skirstyti į tris tipus: 1) konstrukcijos, kurių priklausomuoju dėmeniu eina prielinksnis per su daiktavardžio galininku be pažyminio, 2) konstrukcijos, kurių priklausomąjį dėmenį sudaro prielinksnis per su daiktavardžio galininku ir kiekinį skaitvardžiu, ir 3) konstrukcijos, kurių priklausomasis dėmuo — prielinksnis per su kiekinio skaitvardžio ar apibrėžtą kiekį reiškiančio daiktavardžio galininku ir daiktavardžio kilmininku. § 45. Pirmojo tipo konstrukcijos paprastai sudaromos su laiko mato vienetus, paros dalis ir metų laikus reiškiančiais daiktavardžiais. Aiškiausią termino reikšmę turi konstrukcijos su laiko mato vienetų pavadinimais. Tėvas tiek pinigų man niekada neduos, nes per mėnesį uždirba šimtą dvidešimt litų. MarcBR 210. Žaizdos gali žemėj užsitraukti per metus, vos tik žolė atkus. MaldŠM 70. Per metus jie taip pasikeitė, lyg būčiau jų nematęs ištisą dešimtmetį. KorsP 257. Per minutę pastatėm bures. VienR VII 49. Nuostoliai per penkmetį sumažėjo devynis kartus. T 1971 41. Penimi galvijai Akmenės, Ignalinos ir Jurbarko rajonų ūkiuose dėl nepilnaverčio šėrimo nedaug priauga per parą. T 1966 274. Ką per pusvalandį sukrausi, ką išveši?.. BitKMD 218. Ji per savaitę kiaušinį vieną tepadėjo. MairRR II 180. Šermukšnis, ir tas per savaitę parausvėjo. SajK 148. Apskaičiuota, kad per sekundę genys suduoda 8–10 smūgių. IvanLP III 53. Per septynmetį fabrikas labai išaugs (trš.). Nelabai toli Priekulė, per valandą galima nueiti. SimonR I 66. Labai dažnai šios reikšmės konstrukcijos sudaromos su paros dalių bei metų laikų pavadinimais be pažyminio. Iš paros dalių pavadinimų paprastai vartojami diena ir naktis. Kiti paros dalių pavadinimai kalbamosiose konstrukcijose vartojami labai retai. Atsibėgėnėji su gyvuliais per dieną, dabar pasėdėtum. Gs. Svarą juodos duonos per dieną užlakstau. LKŽ VII 94. Per naktį iškliunkė iš statinės visas vanduo. Brt. Pabudęs rytą, pažvelk pro širdutę lange ir nustebsi: sustingę topoliai per naktį apsipūkavo sidabru. SajJPK 4. Per vakarą ir numezgiau [pirštines]. Grl. Buvo stengiamasi per dieną išvežti visą per žiemą pristovėtą mėšlą. LEB 66. Per pavasarį taip diendaržį išbridom (išklampojom), kad sunku ir bešeiti. LKŽ I 864. Ši įmonė per vasarą neįvykdė nė vieno mėnesio gamybinės užduoties. T 1967 220. Tūkstančiai kubinių kilometrų vandens, išsilusio per vasarą, veikia kaip termostatas. ČekNGK 19. Užsiverpsiu per žiemą duonutės. Jrb. Per rudenį surenkame šimtus tonų grybų (tsp.). Jaučiai buvo įgudę ir arimo meno per žiemą nepamiršę. Myk-PutR VI 72. 9. 520 129 Kaip matyti iš pavyzdžių, šių konstrukcijų termino reikšmę lemia prielinksnis per. Eliminavus prielinksnį per, konstrukcijos su paros dalių ir metų laikų pavadinimais reikštų veiksmą ir jo laiko momentą, o su laiko mato vienetų pavadinimais iš viso būtų neįmanomos. Su kitų laiko reikšmių daiktavardžiais be pažyminio veiksmą ir jo realizavimo terminą reiškiančios konstrukcijos nedaromos. § 46. Ypač dažnos antrojo tipo konstrukcijos, kurių priklausomuoju dėmeniu eina prielinksnis per su laiko mato vienetus, paros dalis, rečiau — metų laikus reiškiančių daiktavardžių galininku ir kiekiniais skaitvardžiais. Tas jaunas žmogus per vieną mėnesį visa sugriaus, kas mūsų metais buvo statyta, dirbta. PaukštPM 89. Per trejus metus viską praradau. BalčTVN₁ 36. Nuo Saulės šviesa pasiekia mus per 8 minutes ir 20 sekundžių. SlavSS 7. Tuoj jie išrinko septynmetį velnią, kuris muzikantą per septynias minutes išnešė žemėn. Lt IV 499. Juk per dvi paras jis tesuvalgė vieną riestainį ir teišgėrė puodelį pieno. MarcBR 13. Per tris paras iškrovėm ją (laivą). ČekNGK 32. Mūsų linai per keturias savaites gerai atsiklojo. Vėjas kartais sugrąžina iš jūros žvejus per dvi valandas. Lnkv. VienR VII 34. Jis 300 litų per tris dienas praku kavo. Slk. Merkurijus apkeliauja savo orbitą per 88 dienas. SlavSS 229. Į Paryžių nuvažiavau per dvi naktis. VaižgRR II 337. Per du vakaru pasisekė mums su Žemaite du veiks mus pagaminti, bet prie trečiojo užsikirtome. BitK 681. Kiemelis, daržas, laukai — viskas buvo užnešta tokiu sniego klodu, kad atrodė — nė per tris vasaras neištirps. BaltPV I 23. Vaikelis išmoks per tris žiemas. LKŽ. Veiksmą ir apibrėžtą jo realizavimo terminą reiškiančios konstrukcijos kartais sudaromos ir su kitais apibrėžtą laiko tarpą bei procesus žyminčiais daiktavardžiais, einančiais su kiekiniais skaitvardžiais. Per du semestrus B. Sruoga perskaitė visą kursą (trš.). Ši tema išdėstoma per 24 pamokas (trš.). Per dvi kelėnas nupioviau lauką. Pšl. § 47. Trečiojo tipo konstrukcijų kiekybinio skaitvardžio ar apibrėžtą kiekį reiškiančio daiktavardžio galininkas su prielinksniu per valdo tų pačių leksinių reikšmių daiktavardžių kilmininką, su kuriais sudaromos ir antrojo tipo konstrukcijos (žr. § 46). Nenutrūksta uodega namininkams, kai per penketą metų po dešimtinę atiduoda. VaižgRR I 361. Per dvylika dienų aplankėme visas Pabaltijo respublikas (tsp.). Per porą savaičių triušiukai gerokai prakuto. SajK 34. Per porą karų šio to išmoko ir vokietis. Grl. Per pusšimtį mano stebėjimo metų jos (meletos) būklė Lietuvoje, rodos, nėra pablogėjusi. IvanLP III 62. § 48. Sakinyje visų trijų tipų (ypač pirmojo) konstrukcijos, reiškiančios veiksmą ir apibrėžtą jo realizavimo terminą, kartais turi pažyminius visas, apskritas, ištisas, kiauras, bet jie yra fakultatyvūs ir naujų reikšmės atspalvių konstrukcijai nesuteikia. Prisidar bavus per visą dieną, pavargus, prisibėgiojus, taip malonu atsisėsti vakare su knyga. ŠRgSD₁ 10. Per visą vakarą saksai tose kavinėse-aludėse praleidžia labai mažai pinigų. VienR VII 117. Aš negalėjau sudėti akių per kiaurą naktį. BalčTVN₁ 100. Per visą žiemą tik tuos kelis litus tegalėjau užkr apštyti. Up. Ei, jūs tinginės, ten viršuje per visą vasarą nepadarėte darbo, verta poros centų. CvR₁ VII 29. Prisidirbsi per ištisus metus. BinkGR 130 406. Per visą mėnesį tokio torto nesuvalgysim! KrevLŽ 146. Kiek aš prisikentėjau per apskritus metus (rš.). Per ištisus du mėnesius sudegė tūkstančiai tonų durpių (tsp.). Jo kūnas turėjo laiko per visą pusę metų permirkti juo. VaižgRR I 414. Gana, kad ir Kaziukas per visą pusę metų nė žodžiu nebeužsiminė apie savo ligą ir išgijimą. VaižgRR I 411. § 49. Veiksmą ir neapibrėžtą jo realizavimo terminą reiškiančių konstrukcijų yra keturi pagrindiniai tipai: 1) konstrukcijos, kurių priklausomasis dėmuo — prielinksnis per su neapibrėžtą laiko kiekį reiškiančių daiktavardžių vienaskaitos galininku, 2) konstrukcijos, kurių priklausomasis dėmuo — prielinksnis per su abiejų skaičių formas turinčių laiko mato reikšmės daiktavardžių daugiskaitos galininku, 3) konstrukcijos, kurių priklausomasis dėmuo — prielinksnis per su daiktavardžių galininku ir neapibrėžiamaisiais nežymimaisiais įvardžiais, ir 4) konstrukcijos, kurių priklausomasis dėmuo — prielinksnis per su neapibrėžtą kiekį reiškiančių žodžių ir daiktavardžio kilmininku. § 50. Pirmojo tipo konstrukcijos, sudarytos su neapibrėžtą laiko kiekį reiškiančiais daiktavardžiais, labai neproduktyvios, ribotos leksiškai. Ir per akimirksnį driūktelėjo jam visas nepaprastai laimingas gyvenimas. VaižgRR I 475. Mažas ir per valandėlę suspėdavai daug padaryti. MašAMB 23. § 51. Nedažnos šios reikšmės ir antrojo tipo konstrukcijos, kurių priklausomasis dėmuo — prielinksnis per su vienaskaitos bei daugiskaitos formas turinčių daiktavardžių galininku. Per šimtmečius tiek nesukurdavo žmogus. TilvR I 442. Tačiau net daug ką matę specialistai patenkinti linkčioja galva, kai stoties programos ir laiko įtaisai „raportavo“ Žemei, kad orientavimasis užbaigtas per sekundes. T 1967 246. Iš organinės medžiagos, susikaupusios per tūkstantmečius, negauta jokios ekonominės naudos. T 1971 262. Tarp smėlio kranto ir didžiojo groto jūrininkai parodė mums labai įdomų, tiesiog nuostabų, per amžius volose išsidribusį urvą — švirkštą. VienR VII 45. § 52. Pačios produktyviausios ir dažniausiai vartojamos trečiojo tipo veiksmą ir neapibrėžtą jo realizavimo terminą reiškiančios konstrukcijos. Jų priklausomuoju dėmeniu einantys daiktavardžiai visada turi struktūriškai būtinus pažyminius keli ir keleri. Joms sudaryti vartojami tų pačių leksinių reikšmių daiktavardžiai, kaip veiksmą ir apibrėžtą jo realizavimo terminą nurodančioms konstrukcijoms, į kurių sudėtį įeina būtinas struktūrinis pažyminys — kelintinis skaitvardis (žr. § 46). Pirmučiausia grafai pataisė dvaro rūmus, nes per kelerius metus, niekieno negyvenami, atdrėko ir apgedo. VienR II 69. Per kelias minutes pasirodys saulė. BalčAP 155. Dažniausiai dėl savo linksmo būdo ir ūmo pietiečių temperamento, visą, ką pelnė jūroje per kelias paras, pragėrė Sevastopoly per vieną naktį. VienR VII 35. Statyboje per kelias savaites ji visai pagedo. DovŽE 290. Nuo mažiausio trenksmo per kelias sekundes [žmonės] išbėga iš namų. T 1967 29. Ne vienas medžiotojas gyrėsi nušovęs juose (ežeriukuose) kelias dešimtis ančių per kelias valandas. IvanLP II 75. Per kelias naktis kometos uodega išnyko (trš.). Iš durpyno per kelias vasaras sukrapštė apskritą sumelę (tsp.). § 53. Ketvirtojo tipo konstrukcijų, reiškiančių veiksmą ir neapibrėžtą jo realizavimo terminą yra trys potipiai. 131 Pirmajam potipiui priklauso konstrukcijos, kurių priklausomasis dėmuo – prielinksnis per su skaitvardžių dešimtis, šimtas, tūkstantis, milijonas ir t. t. daugiskaitos galininku ir daiktavardžio metai daugiskaitos kilmininku. Tautiniai raštai susiklostė ne per dešimtis, o per šimtus metų. LKŽ VI 152. Atodangoje matyti nuosėdų sluoksniai, atsiradę per milijonus metų (trš.). Antrąjį potipį sudaro konstrukcijos, kurių priklausomasis dėmuo – prielinksnis per su neapibrėžiamųjų nežymimųjų įvardžių keletas, keliolika ar neapibrėžtą kiekį reiškiančių daiktavardžių galininku ir daiktavardžių kilmininku. Prie šio potipio skirtinos ir konstrukcijos su įvardžiu keliasdešimt. Paprastai šios konstrukcijos sudaromos su laiko mato vienetus reiškiančiais daiktavardžiais. Kitas laiko sąvokas reiškiančių daiktavardžių jose pasitaiko rečiau. Per keletą mėnesių vos pėrknėriau. LKŽ VI 220. Bet Lenkija griuvo per keliolika dienų. VencIJA 478. Geležinius virbalus iš sunkvežimių išmetė per keletą minučių. JankKK 102. Gražius miškus aplink mūsų sodžių per keletą metų žydai išpirko. BilR I 176. Tas baisus turtas buvo priplėštas per daugelį metų. BalčTVN₁ 48. Tiktai per daugybę metų liko užmirštas ano kunigaikščio vardas. SimonR I 32. Per keliasdešimt metų miestelis sunyko (tsp.). Trečiąjį potipį sudaro konstrukcijos, kurių priklausomasis dėmuo – prielinksnis per su neapibrėžtą kiekį reiškiančiu prieveiksmiu ir daiktavardžio kilmininku. Jos neproduktyvios, vartojamos retai. Karo padarytų žaizdų neužgydys nė per daugel metų (tsp.). Per tiek metų namus visai numelžė. Brt. § 54. Konstrukcijos su daiktavardžiu laikas reiškia veiksmą ir apibrėžtą ar neapibrėžtą jo realizavimo terminą. Konstrukcijos su prielinksniu per ir daiktavardžio laikas galininku be pažyminių visada reiškia veiksmą ir neapibrėžtą jo realizavimo terminą. Gal ana per laiką ir sustiprės. Užv. Per laiką ponui piktumas pereis. JablRR I 659. Tokiose konstrukcijose priklausomasis dėmuo per laiką jau vartojamas kaip prieveiksmis. Konstrukcijos, kurių priklausomasis daiktavardis laikas eina su pažyminiais ilgas, trumpas, taip pat reiškia veiksmą ir neapibrėžtą jo realizavimo terminą. Per ilgą laiką auksas buvo nusitrynęs. BalčAP 319. Per ilgesnį laiką medžiagos trūkumai susidarydavo labai gražūs. SruogR V 365. Per trumpą laiką troba buvo įkurta. LKŽ VI 976. Jam buvo nuostabu, kad jo sūnus per trumpą laiką taip ūmai pasikeitė. Gud-GuzR V 363. Tokios pat reikšmės yra konstrukcijos, kurių priklausomasis daiktavardis laikas turi prisijungęs parodomąjį įvardį kaip būtiną struktūrinį elementą. O per tą laiką dar ir su namais reikia apsirūpinti. ŽemR IV 160. Per tą laiką Akvalina gerai apžiūrėjo barzdočių. SajJPK 9. § 55. Konstrukcijos su prielinksniu per reiškiančios veiksmą ir jo realizavimo terminą, galima sakyti, neturi sintaksinių sinonimų dabartinėje lietuvių literatūrinėje kalboje. Kartais pasitaiko viena kita tos pat reikšmės konstrukcija su vienaskaitos įnagininku¹⁶, tačiau tokios konstrukcijos yra atsitiktinės, sudaromos tik su pavieniais daiktavardžiais. 16 Plg. A. Rasimavičius, Veiksmažodžių ir daiktavardžio įnagininko junginiai, išreiškiantieji laiko santykius, lietuvių literatūrinėje kalboje, Vilniaus valstybinis pedagoginis institutas, Mokslo darbai, Lietuvių kalba ir literatūra, t. XI, Vilnius, 1960, p. 141. 132 a) Konstrukcijos, reiškiančios veiksmą ir apibrėžtą jo realizavimo terminą. Per vieną dieną padarysi – kiek čia to darbo (trš.). Verutė per vieną naktį taip persimainė, kad sunku buvo ją bepažinti. VienR II 134. Per vieną rytą visus runkulius nuroviau. Grl. Visą dobilieną vieną dieną nukilno(si), karvę taip tankiai bekilnodamas. Bržr. Tegul tavo sūnus padaro vieną naktį nuo tavo namų iki mano namų didelį kelią. BsRP 249. Vienu rytu visas pievas paklojo. Švnč (LKŽ VI 157). b) Konstrukcijos, reiškiančios veiksmą ir neapibrėžtą jo realizavimo terminą. Tiltas per akimirksnį išlėkė į orą (trš.). Per vieną akimirką sumojo, kad jis buvo ieškomas. SajJPK 105. Suvirto vilkai ant stirnaitės ir per vieną akimirką gyvulėlis buvo sudraskytas. SimonR I 63. Po tų įvykių poeto vardas dar labiau išpopuliarėjo, o jo poezijos knygele visi gaudyte gaudė, ir per trumpą laiką buvo išpirkta senoji laida. VienIMA 210. Akimirksniu jie susiorientuoja ir tuoj, peršokę kalną, atsiranda netoli aerodromo. DovAA 31–32. Vieną akimirką jo kaktoje išsiraitė raukšlės. GričŽ 192. Ir tai, ką jis pamatė, vienu akimirksniu nuvėrė jį visą, ir jis skubiai maleido akis. Myk-PutR III 105. Yra žinoma, kad fėjos ir kitos dvasios gali atlikti nepaprastus daiktus trumpu laiku. BalčTVN1 80. Vokiečiai atėję trumpu laiku viską padarė. BitKMD 334. Konstrukcijos su prielinksniu per, reiškiančios veiksmą ir jo realizavimo terminą, yra ryškiausiai išsiskyrusios iš kitų laiko konstrukcijų su šiuo prielinksniu. Šių konstrukcijų su prielinksniu per produktyvumas ir reikšmės aiškumas, matyt, ir neleidžia labiau išplisti atitinkamoms konstrukcijoms su įnagininku. Išvados 1. Laiko konstrukcijos su prielinksniu per yra labai produktyvios. Pagal reikšmę jas galima suskirstyti į 5 ryškiausias grupes: 1) laiko momento, 2) laiko periodo, 3) dažnio, 4) trukmės ir 5) termino. Tarp šių reikšmių labai griežtų ribų nėra: pasitaiko pereinamų atvejų. 2. Svarbiausias veiksnys, lemiantis konstrukcijos laiko momento ar laiko periodo reikšmę – veiksmažodžio veikslo. Konstrukcijos su įvykio veikslo veiksmažodžiais paprastai reiškia veiksmą ir jo laiko momentą, konstrukcijos su eigos veikslo veiksmažodžiais – veiksmą ir jo laiko periodą. Šių konstrukcijų priklausomuoju dėmeniu, išskyrus žodžius diena, naktis, metų laikų ir laiko mato vienetų (pastarieji visada vartojami su struktūriškai būtinu pažyminiu) pavadinimus, su kuriais sudaromos tik veiksmą ir jo laiko periodą reiškiančios konstrukcijos, eina tų pačių leksinių reikšmių daiktavardžiai. 3. Veiksmą ir jo dažnį reiškiančių konstrukcijų priklausomąjį dėmenį visada sudaro prielinksnis per su daiktavardžių daugiskaitos galininku. Šios reikšmės konstrukcijos niekada nesudaromos su laiko mato vienetus reiškiančiais daiktavardžiais, niekada neturi kiekybinių pažyminių. Vyrauja konstrukcijos su eigos veikslo, retesnės su įvykio veikslo veiksmažodžiais. 4. Konstrukcijos, reiškiančios veiksmą ir jo trukmę, beveik visada turi kiekybinį pažyminį. Pagrindinis dėmuo būna ir eigos, ir su tam tikru periodu susijusį veiksmą reiškiantis įvykio veikslo veiksmažodis. 133 5. Konstrukcijų, reiškiančių veiksmą ir jo realizavimo terminą, pagrindinis dėmuo visada yra įvykio veikslo veiksmažodis, žymintis tam tikrą veiksmo baigtį, rezultatą ar rezultatinę būseną. Priklausomuoju dėmeniu eina daiktavardžiai su kiekybiniais pažyminiais ir be jų. 6. Laiko konstrukcijų su prielinksniu per daiktavardžiai paprastai reiškia laiko sąvokas bei procesus. 7. Daugiausia sintaksinių sinonimų turi konstrukcijos su prielinksniu per, reiškiančios veiksmą ir jo laiko momentą ar periodą. Šių reikšmių konstrukcijoms yra sinoniminės atitinkamos leksinės sudėties konstrukcijos su vienaskaitos galininku, vienaskaitos įnagininku, vienaskaitos bei daugiskaitos vietininku arba polinksniai metu, laiku. 8. Veiksmą ir jo dažnį reiškiančių konstrukcijų su prielinksniu per sinonimai paprastai yra konstrukcijos su daugiskaitos įnagininku arba polinksniai metu, laikui ir daugiskaitos kilmininku, labai retai — konstrukcijos su daugiskaitos vietininku. 9. Veiksmą ir jo trukmę reiškiančių konstrukcijų su prielinksniu per sintaksiniai sinonimai dažniausiai yra konstrukcijos su vienaskaitos arba daugiskaitos galininku, o tam tikrais atvejais ir konstrukcijos su daugiskaitos vardininku arba daugiskaitos įnagininku. 10. Veiksmą ir jo realizavimo terminą reiškiančios konstrukcijos su prielinksniu per sintaksinių sinonimų, išskyrus pavienius atvejus su vienaskaitos įnagininku, neturi. Gauta 1971. XI. 3 А. РУЖЕ ВРЕМЕННЫЕ КОНСТРУКЦИИ С ПРЕДЛОГОМ PER В СОВРЕМЕННОМ ЛИТОВСКОМ ЛИТЕРАТУРНОМ ЯЗЫКЕ Резюме В статье освещается структура и значения временных конструкций1 с предлогом per в современном литовском литературном языке. Установлены тенденции продуктивности и употребления изучаемых конструкций, выявлены их синтаксические синонимы. В современном литовском литературном языке временные конструкции с предлогом per очень продуктивны. Они выражают: 1) действие и отрезок времени, в один из моментов которого осуществляется это действие, 2) действие и период времени, в котором происходит это действие, 3) действие и определенные отрезки времени повторения этого действия, 4) действие и его продолжительность и 5) действие и срок, в течение которого это действие осуществляется. Конструкции, выражающие действие и отрезок времени, в один из моментов которого осуществляется это действие, отличаются от конструкций, выражающих действие и период времени, в котором это действие происходит, 1 Временными конструкциями или конструкциями здесь называются словосочетания, состоящие из глагола и имени существительного, которые выражают временные отношения. 134 в основном — видом глагола. Конструкции с глаголами совершенного вида выражают действие и отрезок времени, в один из моментов которого действие осуществляется, а конструкции с глаголами несовершенного вида — действие и период времени, в котором действие происходит. В роли зависимого компонента этих конструкций, за исключением имен существительных diena „день“, naktis „ночь“, названий времен года и единиц времени (последние всегда употребляются с обязательным определением), которые встречаются только в конструкциях, выражающих действие и период времени, в котором действие происходит, вступают имена существительные с одинаковым лексическим значением. В конструкциях, выражающих действие и определенные отрезки времени повторения этого действия, имя существительное всегда имеет форму винительного падежа множественного числа. В составе этих конструкций никогда не употребляются существительные, обозначающие единицы времени. Наиболее продуктивными являются конструкции с глаголами несовершенного вида. В состав конструкций, выражающих действие и его продолжительность, почти всегда входит обязательное количественное определение. Основным компонентом этих конструкций являются глаголы несовершенного вида и те глаголы совершенного вида, которые обозначают продолжительное действие. В конструкциях, выражающих действие и срок, в течение которого это действие осуществляется, глагол всегда совершенного вида. В состав временных конструкций с предлогом per входят имена существительные с лексическим значением времени или процесса. Синтаксическими синонимами конструкций с предлогом per, выражающих действие и отрезок времени, в один из моментов которого осуществляется это действие, или действие и период времени, в котором действие происходит, являются соответствующие конструкции с винительным падежом единственного числа, конструкции с творительным падежом единственного числа, конструкции с местным падежом единственного или множественного числа и конструкции с послелогами metu, laiku. Синтаксическими синонимами конструкций, выражающих действие и определенные отрезки времени повторения этого действия, обычно являются конструкции с творительным падежом множественного числа или конструкции с послелогами metu, laiku, а иногда и конструкции с местным падежом множественного числа. Конструкции с предлогом per, выражающие действие и его продолжительность, чаще всего можно заменить синонимическими конструкциями с винительным падежом единственного или множественного числа, а в отдельных случаях и конструкциями с именительным падежом множественного числа. Синтаксические синонимы конструкций, выражающих действие и срок, в течение которого это действие осуществляется, за исключением нескольких отдельных случаев, в современном литературном языке отсутствуют. Поступило 3.XI.1971