Bevardės giminės forma „tai“ ir jos santykis su kitomis įvardžių formomis

žeoxDižiTiŲ FORMDOS MR oy VV A RTOS ENA LUETTUSVIO SS: — TS "R MO KS LG AKADEMIJA A. VALECKIENE BEVARDES GIMINES FORMA TAI IR JOS SANTYKIS SU KITOMIS IVARDZIU FORMOMIS 601. Bevardés giminės formas sudaro tik kai kurie įvardžiai, plg.: fas, fa, tai, tat(ai); šitas, Sita, šita, šitai; visas, visa, visa; kitas, kita, kita ir kt. Iš visų be- vardés giminės įvardžių formų plačiausiai vartojama tei. Jos variantas tat(ai) retas. Taip pat rečiau, negu tai, vartojamos kitų įvardžių bevardės giminės formos. Šiame straipsnyje norima iškelti bevardės giminės formos fai (tatai) bendrąją (invarianting) reikšmę ir parodyti tos formos santykįsu fas, fa bei kitų įvardžių formomis. Forma fai, be įvardžio reikšmės, plačiai vartojama dar kaip dalelytė ar jungtukas. Pastarosios fai funkcijos čia specialiai nebus liečiamos, bet atskirais atvejais reikės atriboti įvardžio formos fai ir dalelytės tai funkcijas. 002. Tam tikros formos reikšmę galima suvokti tik toje kalbos mikrosiste- moje (posistemyje), kuriame ta forma funkcionuoja. Svarbu atsiriboti nuo konteks- tinių reikšmių, nuo leksinių tos formos elementų ir iškelti tik tą bendrąją reikšmę, kuria nagrinėjamoji forma disponuoja, santykiaudama su kitomis minimaliai bū- tinomis tos sistemos formomis. Norint suvokti zai formos bendrąją reikšmę ir jos santykį su fas, ta formomis, pirmiausia mums reikia iškelti tas sistemas (posistemius), kuriose šios formos funkcionuoja. Reikia iš karto pasakyti, kad gimininės tas, ta formos vartojamos kur kas plačiau, negu bevardės giminės forma fai. Todėl pirmiausia čia bus iške- liami ras, ta formų funkcionavimo posistemiai ir tik po to bus nurodoma, į kuriuos. tas, ta formų posistemius fai forma įeina ir į kuriuos neįeina. Tas, ta formų posistemiai 003. Paprastai, kalbant apie parodomųjų įvardžių funkcijas, yra remiamasi K. Brugmannu. K.. Brugmannas pirmas ide. kalbose yra išskyręs pagrindines paro-- domųjų įvardžių funkcijas: deiktinę (siaurąja prasme) ir anaforinę!. Deiktinės — tai formos, kurios pabrėžtinai nurodo žinomą daiktą, lokalizuodamos jį kalban- čiojo atžvilgiu (daugiau ar mažiau nutolęs nuo kalbančiojo asmens). Anaforinės * Be deiktinés funkcijos siaurąja prasme, K. Brugmannas taip pat vartojo šį terminą plačiąja prasme. Tai bendra nurodomoji reikšmė, kurią turi visi parodomieji įvardžiai. Pagal bendrosios deiksės pobūdį visus ide. parodomuosius įvardžius jis yra suklasifikavęs į keturis tipus. Žr. K. Brug-- mann, Die Demonstrativpronomina der idg. Sprachen, Leipzig, 1904, ,,Abhandlungen der Philo- logisch—historischen Klasse der Koniglich Sichsischen Gesellschaft der Wissenschaften“, Bd XXII, Nr. VL » 3 * 35 formos nurodo aukščiau minėtą ar tuojau po tos formos pasakytą daiktą be pa- brėžto išskyrimo. K. Brugmannas ypač yra iškėlęs pabrėžimą, nurodant daiktus deiktinėmis formomis. Pagal K. Brugmanną, deiktinė forma yra kaip gestas; ji dažnai ir palydima gestu. Anaforinės formos tokio pabrėžimo neturi. Aptardamas K. Brugmanno iškeltas funkcijas, J. Kurytowiczius labai taikliai yra apibrėžęs deiktinių ir anaforinių formų skirtumą: deiktinės formos nurodo bū- tent žinomus daiktus, tuo tarpu kai anaforinės formos nurodo žodžius (konteks- tą)?. Dėl to anafora kartais dar vadinama santykine deikse®. 004. Lietuvių kalboje taip pat galima išskirti šias dvi parodomųjų įvardžių funkcijas: deiktinę ir anaforinę. Bet remiantis vien tik semantika, dažnai sunku įvardžio formai priskirti vieną ar kitą funkciją, t. y. pasakyti, ar ta forma nurodo daiktą su pabrėžtu išskyrimu, ar be tokio išskyrimo. Todėl šiame straipsnyje fas, ta formų funkcijos skirtumai bus grindžiami ne vien reikšme, bet visų pirma formų pozicija sakinyje bei jų paradigminėmis ypatybėmis, t. y. tuo, kaip šios formos san- tykiauja su kitomis to paties posistemio formomis. Pagal fas, fa formų paradigmines ypatybes išsiskiria 2 pagrindiniai jų vartojimo posistemiai. 1) Tas, ta formos santykiauja su šitas, -a; šis, ši; anas, -a formomis. (Yra ir daugiau formų, bet minėtosios yra minimalios šio posistemio formos.) Visos nuro- dytosios formos eina toje pačioje nuo daiktavardžių priklausomoje pozicijoje, t. y. vartojamos būdvardiškai. Joms būdinga deiktinė funkcija. Paprastai šios for- mos pabrėžtinai nurodo žinomą daiktą, išskirdamos jį iš kitų. Tarp savęs šios for- mos skiriasi leksiniais atspalviais pagal tai, kiek nurodomasis daiktas yra nu- tolęs nuo kalbėtojo erdvės bei laiko atžvilgiu. Tas, ta formos yra neutraliausios — jos nurodo daugiau ar mažiau nuo kalbėtojo nutolusį žinomą daiktą, tuo tarpu kai šis, ši; šitas, -a nurodo mažiausiai, o anas, -a — labiausiai nuo kalbėtojo nu- tolusį žinomą daiktą. Daiktas gali būti žinomas iš ankstesnio konteksto (net anks- čiau minėtas) ar nurodomas po įvardžio. Pvz.: Vienas sakė: — Tokia jos liga, kaip mano sveikata! Kitas: — Tavo pati nebuvo tokia silpna nė mirdama, kaip manoji kad išgijo. Petras... nugirdo tuos juokus. ŽemR I 185. — Gali sau pati eiti, kad taip tinka tas persenėlis pajuodėlis! — pro- rėksmais murmėjo Marcė... Nenuvarysite manęs už to kūtvailos (kalbama apie Kur- melį). ŽemR I 173. Buvo kartą dėžutė degtukų, tie degtukai labai didžiavosi savo kilme. BalčAP 201. Petras išėjo iš miško, pasisuko stačiai per kelmynus į tą pusę, kur geležiniai žvangėjo. ŽemR I 178. Šeimininkė jau pačios ponios gauta. Tai ta doroji senutė Karolienė, našlė davatkėlė, vienstypė, visų vadinama Dėdiene. VaižgP I 140. Plg.: Matusés nabastiké liuob vilks, matysiu, batvinius kaip katė pele. O ši tavo Sei- mininké (jauna Zmona) — juk ne jos bestovinti! ZemR I 186. Tikrai, ana diena, kada senelis paskutinį kartą buvo lauke, jam taip aiškiai tebėra atminty, lyg tai būtų buvę vakar. SimonR IV 16. Tokią pat akcentuotą nurodomąją (deiktinę) reikšmę ir būdvardišką poziciją turi minėtieji įvardžiai ir tais atvejais, kai šalia jų nėra daiktavardžio, bet jis numa- nomas iš konteksto. Plg.: 2 E. Kypnaosny, Ouepku mo JmHTBHeTHKe, Mocksa, 1962, p. 204. 2 E. KpXuKKOBA, 3aMeUaHuss O CHCTEME yKa3aTeJIbHbLIX MeCTOHMeHHH B COBPEMEHHBIX CJIABAHCKHX JIKH TEDpAaTVYDpHbIX 3biKaX, Pycckoe H CJIaBSIHCKOR sI3bIKO3HaHHE, Mocksa, 1972, p. 144. 36 ... pirklio sūnus keliauja po pasaulį ir sako pasakas, tik jau ne tokias linksmas, kaip ta apie degtukus (= kaip ta pasaka apie degtukus). BalčAP 203. Deiktinės tas, ta; šis, ši; šitas, -a; anas, -a formos santykiauja tarp savęs kaip tam tikros sistemos semantiniai variantai. Tas, ta formos yra pirminės — jos pla- čiausiai vartojamos ir reikšmės atžvilgiu neutraliausios. Šitas, -a, šis, ši; anas, -a yra antrinės, vartojamos siauriau ir turi specialiai apibrėžtas reikšmes?*. Tas, ta formų šiuo atveju negalima priešpastatyti jis, ji formoms, kurios eina kitoje (daik- tavardžių) pozicijoje. Tam tikrame kontekste fas, ta formos gali pakeisti šis, ši, šitas, -a ar anas, -a formas, bet jokiu būdu ne jis, ji formas. Pastarosios formos gali atstoti tik visą daiktavardžio ir tas, fa formų junginį. Plg.: Gali sau pati eiti, kad taip tinka tas (= šis, šitas) persenėlis, pajuodėlis! bet: Buvo kartą dėžutė degtukų, tie degtukai ( =jie) labai didžiavosi savo kilme. Be deiktinės funkcijos (aiškaus nurodymo su išskiriamosios reikšmės atspal- viu), būdvardiškosios tas, ta formos vartojamos panašiai kaip kitose kalbose ar- tikeliai. Šiais atvejais jos turi išblukusią nurodomąją reikšmę ir dėl to nėra būtinos; joms būdingas aiškus pabrėžiamasis reikšmės atspalvis, dažnai jas galima praleisti (ypač kai yra kitos vadinamosios aktualiosios skaidos ypatybės — pabrėžiamoji intonacija, atitinkama žodžių tvarka, tam tikrų žodžių iškėlimas ir pan.). Lietuvių kalboje dabar jos atlieka, galima sakyti, stilistinę funkciją“. — Kur tas mūsų Petras prapuolė? ŽemR I 206. O ta vandens vištikė, — ar ne rupūžikė, — braidydama po klaną, spigina: ,,Pliks paliks! pliks paliks!“ Paga- liau tas kuisis, menkas vabalas, į ausį prisilindęs, zyzia: ,,Broleli, broleli! Norėjai rublelio, rublelio!“ ŽemR I 200. Tokia pat funkcija vartojamas ir įvardis šitas, -a, pvz.: Beveik apyverksnis šlepsena jis basom kojom suolu atgal, užkliudo sėdintį tėvą. Šis tuojau šaukia: — Vėl tu čia, a kad tave bala! Nebėra gevenimo nuo šitų vaikų, BaltPV I 13. * Dėl pirminių ir antrinių formų žr. J. Kurytowicz, The Inflectional Categories of Indo — European, Heidelberg, 1964, p. 15. 3 A. Valeckienė, Lietuvių kalbos įvardžiai ir jų reikšmės, LKK VI, Vilnius, 1963, p. 41, 42; D. Lukšys, Savotiška įvardžio ras vartosena, ,,Kalbos kultūra“, Vilnius, 1964, 7, p. 47. Abejotinas A. Rosino (,,Kalbotyra®, XXIV (1) teigimas, kad lietuvių kalboje yra artikeliai, kilę iš parodomųjų įvardžių, kaip kitose ide. kalbose. Prie žymimojo artikelio, kurį smulkiau nagri- néja, jis priskiria parodomuosius įvardžius ir tais atvejais, kai jie dar turi aiškią nurodomąją (deik- tinę) reikšmę (nurodo anksčiau minėtus daiktus), plg. jo duotus pavyzdžius: Pons parsivežė paukštį iš usienio (=užsienio)... ūkvedys pasakė: ,,Vyrai, kas tą paukštį pavogs,... užplakts bus!“ ...eme kilika... biladams... Tas kilikas nauies teftamentas efti mana... (Mz 26—27). ...klaufikem... ape ubaga Lagari. ... teipo ir apie [chi Lažari kalbedami... turim dabotifi... Ifch tiefos fchito Laža- rio giwenimas... pawargens buwa...(BP II 189). Thie i/ch wieno wiffadai [tenge[[i priefch [chi Kriftu (BP 1 108). Panna tureio funu... Tą funu žmones Emmanuel wadina (KN I 138) ir kt. Net ir tose kalbose, kurios iš tikrųjų turi artikelius (pvz., vokiečių), šiais atvejais, kaip ir lie- tuvių kalboje, gali būti vartojami atitinkami įvardžiai, ne artikeliai, plg.: 1) Kodėl tu sakai, kad Žmogaus Sūnus turės būti iškeltas aukštyn? Kas gi tas Žmogaus Sūnus? (Jn 12, 34) — Und wie fageftu denn | Des menfchen Son mus erhdhet werden. Wer ift die [er menschen Son (Biblia... Deudsch Auffs new zugericht von D. M. Luth. Wittemberg, 1549), 2) Do- vydas visa tai numatė ir kalbėjo apie Mesijo prisikėlimą... Tq Jėzų dievas prikėlė (Apd 2, 32) — Die fen Jhefum hat Gott aufferweckt (ten pat). Lietuvių kalbos įvardžiai tas, ta, šitas, -a ir kiti, vartojami su nusilpusia deiktine reikšme, tik priartėja, šiek tiek yra panašūs į kitų kalbų artikelius, bet jie anaiptol nėra tokie artikeliai, kaip germanų kalbose (vokiečių, anglų ir kt.). O tokie pavyzdžiai, kur išlaikoma aiški deiktinė įvar- džio reikšmė, prie šios „,artikelio“ funkcijos iš viso neskirtini. 37 Šie įvardžiai nebesiskiria ryškiau tarp savęs net ir semantiniu atžvilgiu. Litera- tūrinėje kalboje dažniau pasitaiko tas, ta kaip neutralesnės formos. Su įvardžiu jis, ji minėtosios pabrėžiamosios reikšmės formos taip pat neturi jokio santykio. 2) Tas, ta formos vartojamos daiktavardžio linksnių pozicijoje ir visų pirma santykiauja su daiktavardinėmis jis, ji formomis, taip pat kartu su daiktavardiškai vartojamomis šis, ši, šitas, -a; anas, -a ir kt. formomis®. Visoms šioms formoms bū- dinga anaforinė reikšmė. Eidamos daiktavardžių pozicijoje, jos paprastai nurodo aukščiau minėtą žinomą daiktą be pabrėžto išskyrimo ir tuo būdu pavaduoja anks- čiau minėtus daiktavardžius. Šios formos yra gryni daiktavardžių substitutai. Visi pinigai atiteko jo sūnui, o tas ėmė linksmai gyventi. BalčAP 199. Zolys šne- kino lagino Marcelę, o ta, galvą nuleidusi, paniūromis žiūrėdama, vypsojo. ZemR 1 172. Pienių ir rudmėsių (rudgalvis baravykas) nebesuvaldo: tos išsisklaidė po visą biržtvyną. ŽemR I 177. O karalaitė padovanojo jam kalaviją, nusagstytą auksiniais pinigais, tie jam labai pravertė. BalčAP 201. Plg.: Tarp Viliaus ir Martyno įsispraudusi sėdi ponia Gaidienė. Graži ji ir linksma. Ji kalbina Vilių, — šis tuo tarpu nieko neatsako. SimonR IV 359. — Gal ir tu joji kartu (naktigonėn)? — Manęs neima. Jonas tai imdavo, o šitas (= Petras) neima. BaltPV 100. Šiaipjau anuodu (=Lspukas ir Ferdukas) buvo žmonės kaip žmonės, pusinteligenčiai. VaižgP I 56. Tarp savęs šios formos skiriasi leksiniais atspalviais ir sudaro semantinius va- riantus. Šiame posistemyje pirminės yra ne tas, ta, bet jis, ji formos — jos dažniau- siai vartojamos ir reikšmės atžvilgiu visiškai neutralios. Tas, ta ir visos kitos čia pa- minėtos formos yra antrinės, jos rečiau vartojamos ir turi papildomus leksinius at- spalvius. Tas, ta skiriasi nuo šitas. -a; šis, ši iš vienos pusės ir nuo anas, -a iš kitos pusės iš esmės taip pat, kaip aukščiau minėtos deiktinės reikšmės atitinkamos for- mos pirmame posistemyje — pagal nurodomojo daikto nutolimą nuo kalbančiojo asmens. Tik šiame posistemyje nurodytųjų įvardžių trinarė sistema jau visai silpna. Vartojami kaip anaforiniai (be pabrėžto išskyrimo) daiktavardžių pozicijoje, šie įvardžiai dažnai netenka savo leksinių atspalvių ir išeina iš vartosenos. Kaip anafori- nis jau visai retas anas, -a, nėra dažnas ir šitas, -a. Palyginti su pastaruoju, kiek daž- nesnis variantas šis, ši, bet ir jį dažnai galima pakeisti neutralesnémis tas, fa formomiss Plg.: lėjęs, nei kalioSy nenusiaudamas, nei varvancios gubos nenumesdamas, išsi- traukė is ančio padrégusi lakstq popieriaus ir atkiso Gintautui. Sis (=tas) godžiai bruksteléjo ji iš sustingusiy svečio rankų. VaizgP I 127. DroZiau is visos jėgos arkliams, Sie (=tie) kaip šoks bėgti... PaukštAK 67. Šis, ši paprastai išlieka, kai yra aiškus artimesnio ir tolimesnio nurodomojo daikto priešpastatymas arba kai tame pat sakinyje šalia šis, ši yra dar ir tas, ta. Plg.: Pripratus prie ankštų savo kiemelių, šis nė nesirodė kiemas, tik atviras be tvorų laukas. VaižgRR I 117. Vaikai patylomis juokėsi. Pasileido bėgti iš daržo trobos lin- kui. Didžiausias greitesnis, mažuosius paliko; šie vejasi verkdami, tas atsisukęs mo- vė į kuprą. ŽemR II 323 —324. * Dėl kitų formų plačiau žr. A. Valeckienė, Anaforiniai įvardžiai — daiktavardžių varian- tai, „,Baltistica“, VII(2), 1971, p. 139 t.t. 38 Antra vertus, visas šiame posistemyje aukščiau minėtas formas, taip pat ir tas, ta, savo vartosena stelbia neutraliausias variantas jis, ji. Pastarasis įvardis, galima sakyti, vartojamas be apribojimų (ypač neutraliajame literatūrinės kalbos stiliuje). Jis, ji dažnai gali pakeisti tas, ta formas, bet atvirkščiai — retesni atvejai. Tas, ta formos dažnai negali pakeisti jis, ji formų visų pirma dėl to, kad, be anaforinės funk- cijos (kuri yra vienintelė jis, ji formoms), tas, ta turi ir kitokių funkciju. Plg.: 1) Tuo jis tarytum norėjo pabrėžti, kad jo veikalo negalima be išlygų priskirti romano, epopėjos, prozinės poemos ar kuriam kitam žanrui. VaižgP 1 12. 2) Užgęsta ir Piliečių akys, palaidojusios saulės viltį. Belieka jam atminimui varvulių žvakės nuo stogo... VaižgP I 43. 3) Darbas — džiaugsmas ir sveikatos versmė, darbas žmogų iš- aukština ir sutaurina, lyg sakyte sako rašytojas. Ir čia negalima su juo nesutikti. VaižgP I 25. Pirmajam sakinyje pakeitus jo į to (veikalo), keičiasi įvardžio pozicija ir funk- cija. Sakydami to veikalo, nurodome būtent tą iš ankstesnio konteksto žinomą veikalą. Sakydami jo veikalo, nurodome iš ankstesnio konteksto žinomą asmenį, kuriam priklauso veikalas. Antrajame sakinyje jam turi daiktavardžio poziciją ir anaforinę funkciją. Jis nurodo žinomą, anksčiau minėtą asmenį, kuris yra veiksmo objektas (belieka jam). Pakeitus jam į tam, pastarasis tuojau susiejamas su atminimui (tam atminimui), t. y. gauna būdvardžio poziciją ir deiktinę funkciją. Jis nurodo žinomą anksčiau mi- nėtą atminimą. Trečiajame sakinyje juo nurodo rašytoją (negalima su juo, t. y. su rašytoju, ne- sutikti). Pakeitus juo į tuo, iš esmės keičiasi nurodymas: negalima su tuo nesutikti reiškia, jog negalima nesutikti, kad darbas — džiaugsmo ir sveikatos versmė. Tas, ta anaforinės formos dažnai vartojamos, kai sakinyje minimi keli daiktai; tas, ta formomis paprastai nurodomas paskutinysis paminėtas daiktas (asmuo), plg.: Sustojo į rinkį, vienas, apsukuo skriedamas, kam norint įbrukdavo žiužį, tas be- regint čakš-čakš mušė greit stovintį ir ginė apsukuo rinkio. Muštasis, žiužį įgavęs, vėl pabrūkš kitam įdavė, o tas šalip stovintį taip pat šmiaukš-šmiaukš raižė. ValPJ 51. Šiame sakinyje fas sunkiai pakeičiamas į jis. Kai nurodomas anksčiau minėtas veiksmo subjektas, vartojama jis, ji, plg.: Apie kitus praeities plunksnos žmones Vaižgantas pasakė, galimas daiktas, nema- ža tiesos, bet, kalbėdamas apie save, jis aiškiai perdėjo. VaižgP I 30. Neprates buvo senis, kad jo negerbty. BorMS 18. Bet Ulei visai nerūpėjo nei sustojusios moterys, nei jų kalbos, o dar mažiau visos bausmės, — čia, žemėje, ir ten — pragare. Kuo ji kalta buvo? Tiktai todėl, kad ji jauna, graži ir linksma buvo, tai kibo prie jos visi bernai, bet vesti nė vienas nenorėjo, nes ji neturėjo nei kraičio, nei pasogos. BorMS 24. Čia įvardžio jis, ji formų negalima pakeisti fas, ta formomis. Smulkesnis jis, ji ir kitų anaforinių formų skirtumo nagrinėjimas išeina iš mūsų temos ribų. Čia norima tik pabrėžti, kad anaforinių įvardžių leksiniai atspalviai dažnai yra nublankę, ir daugeliu atvejų šių įvardžių vartosena priklauso nuo saki- nio struktūros. Ypač dažni neutralizacijos atvejai, kai, esant tam tikram kontekstui, vieną formą pakeičia kita. Čia dar pažymėtina specifinė, struktūriškai apibrėžta fas, ta formų kaip atlie- piamųjų žodžių vartosena prijungiamajame sakinyje su santykiniais įvardžiais. Kas pigiai pelno, tas pigiai ir išleidžia. Sln. Ne tas stiprus, kurs muša, bet tas, kurs atlaiko. PP 213. 39 Tokio tipo sakiniuose fas, ta formas aiškina šalutinis dėmuo. Šios formos gali eiti ir prieš aiškinamąjį dėmenį, ir po jo. Tokiuose sakiniuose fas, ta formos eina daiktavardžio linksnių pozicijoje (ypač su įvardžiu kas), bet kadangi jų vartosena struktūriškai apibrėžta, šių formų tokiais atvejais negalima pakeisti jis, ji formomis. 005. Bevardės giminės forma tai funkcionuoja daug siauriau, kaip gimininės to pat įvardžio formos tas, ta. Tai įeina tik į antrąjį aukščiau minėtą posistemį, t. y. ji visada vartojama substantyviškai — eina tam tikrų daiktavardžio linksnių pozi- cijoje, ir turi anaforinę reikšmę. Šia forma nurodoma, kas buvo anksčiau minėta ar- ba tuojau po jos pasakyta be pabrėžto išskyrimo. Dažniausiai forma tai vartojama subjekto vardininko ir objekto galininko links- nių pozicijoje. Plg.: Šimoniai visada rūpinosi engiamaisiais, tai jau jiems prigimta. SimonAŠL 24. Poetė mokėjo būti jauna su visu jaunystės užsimiršimu, iliuzijomis ir juoku. Tai re- tai kam pavyksta. KubSNL 171. Skausmo debesėlis perbėgo visiems per kaktą, pri- siminus mirusį tėvelį. Tai pastebėjusi, motinėlė tarė... ŽemR I 154. ... nespėju nu- lipti nuo arklio, o šarvuotis jau įsirausęs į žemę. Tai padaryti jam padeda nepaprastai stiprūs nagai. IvanPŽ 60. Ypač parbloškė Hansą Cvibaką tai, kad jis atvykusiųjų kryžiuočių tarpe pamatė laisvus Kūlgailį ir Šarką. VienPD, K. 334. Taigi pagal poziciją ir reikšmę forma fai galima sieti tik su vyriškosios bei mo- teriškosios giminės daiktavardinėmis anaforinėmis formomis (2 posistemis). Kitaip sakant, tik anaforinės yra trys formos: tas, ta, tai, o deiktinės (siaurąja prasme) yra tik dvi formos: tas, ta. 006. Anaforinėms formoms tas, ta, tai bendra yra vienoda pozicija (jos užima daiktavardžio linksnių vietą) ir funkcija. Tačiau šios formos labai daugskiriasitarp savęs. Tai forma priešpastatoma kartu vyriškosios bei moteriškosios giminės for- moms fas, ta. Tai skiriasi nuo tas, ta formų visų pirma pagal daiktų nurodymo pobūdį ir antecedentus. Be to, formą tai priešpastatant tas, ta formoms, kartu ji vie- nokiu ar kitokiu būdu priešpastatoma ir fas, ta formų semantiniams bei sintaksi- niams variantams, visų pirma pagrindiniam tos sistemos variantui jis, ji. Antra ver- tus, forma fai, įsijungdama į aukščiau minėtų anaforinių įvardžių posistemį, įsiveda ir naujų narių, su kuriais tas, ta formos tiesiogiai nesantykiauja. Visi šie skirtumai bus aptariami toliau. Formos tai (tatai’) invariantinė reikšmė ir santykis su ras, ta formomis 007. Tai ir tas, ta formos visų pirma sudaro semantinę opoziciją. Jos priešpasta- tomos pagal daiktų nurodymo pobūdį. Vyriškosios ir moteriškosios giminės formos tas, ta vartojamos, konkrečiai nurodant žinomus anksčiau minėtus daiktus. Dažniausiai šios formos vartojamos, nurodant asmenis. — Levuk! — sušuko Baltaragis. Tas atsisukęs klausėsi. ZemR 11 62. Šliokš — šliokš šlakstė vandenį ant mergaičių, o sušlapinę ki-ki-ki juokės, nes tos, kaipo šven- tą dieną padoriai apsidariusios, čežėjo. ValPJ 83, | * Formos tatai reikšmė yra tokia pat, kaip tai formos, tik pirmoji forma labai retai varto- Jama, žr. 1 lentelę. Dėl to ratai šalia tai toliau nekartojama. 40 Tas, ta formomis nurodomi ir kiti gyvi daiktai. Tas capt sugrobė lapei už uodegą, bet ta ištraukusi blykš pasirodė po stalu. ValPJ 55. Jis (Pranaitis) nieko neatsakė, tik perliejo botagu kumelę, kad ta net šuo- liais leidosi keliu. Myk-PutS 19. Tas, ta formos taip pat nurodo ir negyvus daiktus. Pienių ir rudmėsių [rudgalvis baravykas] nebesuvaldo: tos išsiskaidė po visą biržtvyną. ŽemR I 177. Visi apsiavę su batais, bet tuos dėvėjo tiktai lig išeidamys iš bažnyčios. ValPJ 30. Klausiau: ,,Kq šoksit?“ Atsakė: „Anglėzą“. Man tą griežiant, spardės visi... ValPJ 74. Visais šiais atvejais konkrečiai nurodant žinomą daiktą, tas, ta formų ante- cedentai (žodžiai, nurodantys tą patį daiktą, kaip ir įvardis) yra tam tikri daiktavar- džiai. Paprastai daiktas pirma pasakomas daiktavardžiu, o paskui, nurodant tą patį daiktą, vartojamas įvardis. Taigi fas, fa įvardis pavaduoja tam tikrą daiktavardį, kaip jis, ji bei kiti aukščiau minėti anaforiniai įvardžiai. Tiek vyriškosios, tiek moteriškosios giminės formos nurodo minėtuosius daik- tus vienodai, nurodymo pobūdžiu jos nesiskiria. Tas, ta formos tarp savęs skiriasi tik pagal antecedentus. Jos yra derinamos su antecedentais gimine ir skaičiumi. Sakysim, jeigu antecedentas turi vyriškosios giminės vienaskaitos formą, tai ir įvar- džio vartojama vyriškosios giminės vienaskaitos forma ir pan., plg.: Tujaus klausė tėvą: „,Ar leidi dukterį?“ Tas atsakė: „„Leidžiu“. Klausé moty- nos: „Ar leidi?“ Ta vėl atsakė: „Leidžiu“ ... ValPJ 156. O karalaitė padovanojo jam kalaviją, nusagstytą auksiniais pinigais, tie jam labai pravertė. BalčAP 201. Tuo būdu tarp vyriškosios ir moteriškosios giminės formų skirtumas yra gry- nai gramatinis, paremtas tų formų derinimu gimine ir skaičiumi su kitomis for- momis (antecedentais). Kai tas, ta formos vartojamos kaip atliepiamieji žodžiai prijungiamajame saki- nyje su santykiniais įvardžiais, jų antecedentai yra visa frazė, pasakyta šalutiniu dė- meniu. Kas Rimšienę apšnekės, tas dar negimė... ŽemR I 27. Kas ryto nemato, kas nie- ko nestato, tam vietos nebus naujo darbo būry. Kors(LKŽ V 363). Kas veža, tą ir plaka. JabIRR I 492. Kieno geri nagai, to ir gerklė plati. ŽemR 1203. Ne tas pirmas ėjo, kas rado, bet tasai, kuris pametė. PP 212. Taigi nevenk, žmogau... tam dėka- vot, kurs ugnį tau ir šilumą davė. DonR 97. Tos tesigėdi tik, kurios tingėt nesigėdi. DonR 39. Aš gi su tais, kur nebijo plaukti bangų barami. SNėrP 1 223. Katras išėjo medžioti, tas nušovė lapę. JV 1060. Katro nėra, tas kaltas. Dkš. Antecedentas — šalutinis dėmuo, gali eiti prieš įvardį ir po jo. Tokiais atvejais tas, ta formos taip pat nurodo tam tikrą konkretų (tik neapibrėžtą) daiktą, papras- tai asmenį, kurį apibūdina šalutinis dėmuo. Tas, ta formos derinamos su santyki- niais įvardžiais. Su tas vyr. g. vienaskaitos formomis dažniausiai vartojamos ati- tinkamos kas, rečiau kuris, katras vyr. g. vienaskaitos formos (Tas dar negimė, kas (kuris, katras) Rimšienę apšnekės). Su vyr. g. daugiskaitos (tie) ir moteriš- kosios giminės (ta, tos) formomis paprastai vartojamos kuris, -i, katras, -a formos (kas šiuo atveju retesnės), atitinkamai suderintos su pirmosiomis gimine ir skaičiu- mi (Tie (ta, tos) dar negimė, kurie (kuri, kurios) Rimšienę apšnekės). Tokiuoe sakiniuose tas, ta formų antecedentą (šalutinį dėmenį) bei pačias ras, ta formas galima pakeisti substantyvine (dalyvio, būdvardžio) forma, sudaryta iš 41 šalutinio dėmens (antecedento) veiksmažodžio bei jo atitikmens šioje pozicijoje (tarinio formos). Plg.: Kas (kuris) Rimšienę apšnekės, tas dar negimė=> Rimšienę apšnekė- siantysis (tas) dar negimė. Transformuotame sakinyje substantyvinė forma apšnekėsiantysis reiškia asme- nį, kurį nurodo forma fas. 008. Bevardės giminės forma fai vartojama, apibendrintai, nekonkrečiai nurodant reiškinius, veiksmus ar daiktus*. Rapolas ničnieko neveikė, bet tai jampačiam buvo neapsakomai biauru ir nuobo- du. VaižgRR I 127. Vienas miau-miau it katinas miauzgėjo, kitas ve-ve it veršis rėkė... Aš, tai girdédamas, neištūrėjau. ValPJ 67. Jos būdas, jos siela jam visai nerūpėjo, nes apie tai jis savo nuovokos neturėjo. VienPD, K 158. Skirtingainuo tas, ta formų, kurių antecedentas paprastai yra daiktavardis, formos tai antecedentas dažniausiai yra ištisa frazė: sakinio dėmuo, visas sakinys, keli sakiniai, pastraipa ir pan. Forma fai nurodo, ką išreiškia visa frazė. Anteceden- tas gali eiti prieš formą fai ir po jos. Prepozicinėje padėtyje (prieš formą tai) eina antecedentas, kurį sudaro: a) Sujungiamojo ar bejungtukio sakinio dėmuo ar keli tos rūšies dėmenys. Jis kalbėjo su manim kaip su suaugusiu, ir tai man buvo labai malonu. VenclPU 436. Dar tada, kai privačiai mokiausi pas mokytoją Butauską, mane vienoje pjesėje kvietė vaidinti, o tai anais laikais didelė retenybė ir garbė. VenclPU 320. Ir akys už- griuvo; į amžiną tinginį pavirtai, pasileidęs ant miego, ar tai pridera tokiam jaunam? ŽemR I 69, b) Prijungiamojo sakinio pagrindinis dėmuo. . visus ūkio darbus dirbo tokiuo pakabumu, tokia lengvybe, lyg tai jam buvo tikra „ulionė“, o ne vargas. VaižgP I 215. Nerūkyti jokios rūšiės tabako, nes tai apsunkina krūtinę. BaranR II 8. c) Prijungiamojo sakinio šalutinis dėmuo (šiais atvejais antecedentas gali eiti ir po formos fai, žr. toliau). Ką senis Vidmantas, alaus atsigėręs, juokais pranašavo, tai netikėtai veikiai įvyko. VaižgP I 67. Kaip, kada ir kas pirmas jų pateko į Lietuvą, tai palieka uždengta gilių amžių rūkais. VaižgP I 60. Nors minėtasis darbas ir nepasisekė padaryti, bet, nežiūrint į tai, laikas, kurį sugaišau su mūsų kalbotyriu, nenuėjo veltui. BūgRR I 190. d) Bet koks dėmuo ar keli dėmenys mišriojo tipo sakinyje. Čia jis atsiminė, kad tuo reikalu dar nekalbėta su pačia Darata, bet tai kalvio sumanymų negalėjo pakeisti. VenclR III 108. Minėtųjų zoologų kraštas (Turkmėnija) nuo senų laikų pagarsėjęs kaip maliarijos ir leišmuniozės židinys, bet tuoserajonuose, kur gausu šikšnosparnių, šios ligos pasireiškia daug rečiau, ir manoma, kad tai yra šikšnosparnių nuopelnas, nes jie apvalo kraštą nuo uodų ir kitų vabzdžių, kurie tas ligas platina. IvanPŽ 32. e) Atskiras sakinys ar keli sakiniai. „Ačiū, ačiū, bobutėle, tamstos dainelė labai yra graži!“ Tai girdėdama, bobutė ki-ki-ki juoktis pradėjo. ValPJ 20. (Kazelis) Žinai, motut, kuo aš norėčiau būti? ; 8 Dėl tai reikšmės plg. K. Ambrasas, Kai kurios semantinės ir morfologinės anglų ir lie- tuvių kalbų asmeninių įvardžių savybės, „Kalbotyra“, XXI, Vilnius, 1970, p. 227, 42 (Morta) Anksti dar apie tai galvoti tau. Užauk pirmiau. SruogR II 170. Nebus dvie- Ju valstybėje karalių! Supliš vieningas kūnas į dalis! Sugrius vienybė mūsų! Kelsis ka- ras! Paplūs kraujuos tėvynė ir bažnyčia, ir priešai nuterios kapus senelių, — tai tau, karaliau, atsakyti teks! SruogR II 85. Kenčiamieji (=neveikiamieji) dalyviai ir lat- vių kalboje nieku neprasikiša pro mūsuosius. Tatai aiškiai galima matyti iš paduoda- mųjų pavyzdžių. BūgRR I 535. f) Ištisa pastraipa. Prabėgo maloniais kvapais dvelkiantis berželis ir dingo kaip vasaros migla. Rytai kvepia sidabrine rasa, ir groja laumžirgis žolėje. Švelniai teškendamas sidabrinėmis bangelėmis, puikiame slėnyje šnara upelis, ir čiobreliuose dūzgia bitutė, ir noksta der- lios javų varpos. Alsus karštis laikosi visą dieną. Žvanga dalgiai skambiais balsais... Nors tai paguodžia, nors nuteikia, bet mano siela nelaiminga... BaranR II 33. A. Vienuolis ištisą epizodą, kur pasakojama, kaip Jogaila, žaisdamas su Vy- tautu, vos nenuvožia pastarajam galvos, nurodo įvardžiu fai: Bet tai buvo seniai. VienPD, K. 426. Tokių atvejų literatūroje nemaža. Postpozicinėje padėtyje (po formos tai) eina antecedentas, kurį paprastai su- daro: a) Prijungiamojo sakinio šalutinis dėmuo. Kaip žmogus gali išgalvoti tai, ko gyvenime nėra buvę? PaukštAK 44. ... man nieko naujo neatsitiko, išskyrus tai, kad lig šiolei tebesu sveikas. BaranR II 96. Ji būtent galvojo apie tai, kaip ji paaugs ir kada tai bus. SimonOBT 49. Tuokart Sta- nislovą jauni svečiai pradėjo barti už tai, jog jiems išplėšė jauną mergelę. ValPJ 111. Mums čia šiuo tarpu rūpi ne tai, ar pasaka apie Widewut'į yra tikra, ar ne. BūgRR I 187. b) AiSkinamoji sakinio dalis ar aiškinamasis dėmuo. Tai nuostabi tuščiažmogio silpnybė — girtis savo giminės senobiškumu... VaižgP I 62. Adomukas dar nepilnai išmanė, ką gi tai reiškia — nebėra tavo dėdės. VaižgRR I 154, c) Ištisa aiškinamoji pastraipa iš kelių sakinių. Puikus tai buvo vaizdas ir graudingas! Išjojo jis karaliaus pasitikt už miesto var- tų, tartum jaunikaitis, ant balto žirgo, auksu išdabinto. Linguoja vėliavos, trimitai gaudžia... Karalius šluostyt ašaras pradėjo... O žirgas Vytauto piesta sustojo, kar- čius papurtė, suprunkštė ir šoko per lauką lėkt kaip viesulas pašėlęs... Ir kunigaikš- tis krito kaip stuobrys... SruogR II 126. Vaižganto ,,Dédés ir dėdienės“ pradedama žodelyčiu tai, kurio aiškinimas yra visa apysaka. Plg.: Bepiga, kad tai būtų buvę tėvelio ar motutės broliai ir jų žmonos... Man tenka į lietuvių tautos epopėją įvesti kitos rūšies dėdžių ir dėdienių. Liūdna tai bus istorija... VaižgRR I 35—36. Visais šiais atvejais, kai tai formos antecedentas yra frazė, šios formos nuo- roda yra labai bendra. Kai antecedentą sudaro sakinys ar sakinio dėmuo, formos tai nuoroda koncentruojama į sakinio tarinį — veiksmažodį ar jo ekvivalentą šio- je pozicijoje. Dėl to formą tai tam tikrais atvejais galima pakeisti veiksmažodiniu, būdvardiniu ar kitokiu (atitinkamai pagal tarinio formą) daiktavardžiu, reiškiančiu abstraktų veiksmą, arba veiksmažodžio bendratimi. Prie daiktavardžio tokiu atveju paprastai reikalingas parodomasis įvardis (tas, šis), 43 Buvo nutarta žygiuoti į Lydą, nors apie tai (= apie tą nutarimą) žinojo tik ku- nigaikščio artimieji. VienPD, K. 405. Lietimo organai labai išlavėję, ir tai (= tas lietimo organų išlavėjimas) turi gyvybinės reikšmės banginiui pasineriant ir išnyrant. IvanPŽ 204. Miegapelėmis šie žvėreliai vadinami dėl to, kad, užėjus žiemai, jie užmie- ga ilgam laikui; kai kurios rūšys prieš tai (=prieš tą užmigimą) nutunka. IvanPŽ 108. Dantų sistema panaši į vabzdžiaėdžių, ir tai (=tas panašumas) dar kartą įrodo, kad šios dvi grupės yra giminingos. IvanPŽ 28. Vis dėlto džann, džann, nes taip jau reikia. Tai būtinasis vasaros priedas; tai — dalgių koncertas (= Tas džansėjimas...). VaižgP I 223. Bet žmonijos progresas nutrūktų, jei niekas pirštu neparodytų esamo blogio ir nesiilgėtų kažko geresnio, tobulesnio. Tai poeto pareiga (=Parodyti blogį, ilgėtis grožio — poeto pareiga ). KubSNL 84. Pig. tokius pasakymus: — Ką tu čia turi? — paklausė jo kitas senas burtininkas, neturėjęs jokio var- do, ir tas vard®neturéjimas buvo didžiausias jo vertumas (= ir tai buvo didžiausias jo vertumas). BalčAP 93. Priėję prie sosto, kur sėdi princesė, jie tiesiog netenka ža- do, tiktai kartoja paskutinius jos žodžius, o tas kartojimas jai visai netiko (=ir tai jai visai netiko). BalčAP 238. Tik vieni gluosniai vis dar tebelaikė savo žiedus vilnonėse pirštinėse: jie buvo labai atsargūs, o toks atsargumas, reikia pasakyti, juk nuobodus daiktas! (=o tai, reikia pasakyti, juk nuobodus daiktas!) BalčAP 274. Tam tikrais atvejais visą antecedentą, kurį sudaro šalutinis dėmuo su santykiniu įvardžiu, (taip pat ir fermą tai) gali atstoti dalyvio ar būdvardžio bevardės giminės. forma, einanti šalutinio dėmens tariniu arba sudaryta iš to dėmens tariniu einančios veiksmažodžio ar būdvardžio formos. Bevardės giminės forma žymi su veiksmu ar ypatybe susijusį bendrą reiškinį. 1) Bet nei sunku Kaziukui, nei įkyru. Ana, bus įkyru vykinti tai, kas savo su- mesta, pajusta, pamėgta ir išpuoselėta... VaižgRR I 402. = Ana, bus įkyru vykinti savo sumesta, pajusta, pamėgta ir išpuoselėta. 2) Iš kur atsiranda žmoguje galia matyti pasaulyje tai, ko niekas nemato. KubSNL 55. = Iš kur atsiranda žmoguje galia matyti niekieno nematoma. 3) Gana bus atiduoti reikalingam tai, ko mes patys nebereikalingi. VaižgP I 73. = Gana bus atiduoti reikalingam (kas) patiems nebereikalinga. Šios rūšies pakeitimai bei transformacijos, žinoma, yra riboti tiek struktūriš- kai, tiek stilistiškai (galimi tik esant kitoms palankioms sąlygoms), bet jie rodo, koks šiais atvejais (kai antecedentas — frazė) yra bendras fai formos nurodymas palyginti su aukščiau minėtų tas, ta (jis, ji ir kt.) formų nurodymu. Net ir tais atvejais, kai tas, ta formų antecedentas yra šalutinis dėmuo su san- tykiniu įvardžiu, nurodymas yra daug konkretesnis (Kas Rimšienę apšnekės, tas dar negimė (nurodomas tam tikras asmuo), negu fai formos nurodymas. Jų ir pakai- talai kiti (plg. 007). Visais atvejais, kai tai formos antecedentas yra frazė, šios formos niekaip nega- lima pakeisti tas, ta; jis, ji ar kitomis gimininėmis anaforinių įvardžių formomis. 009. Tam tikrais atvejais forma fai vartojama ir su tokiais antecedentais, kaip tas, ta; jis, ji ir kt. gimininės konkretaus nurodymo formos, t. y. su prieš tą formą einančiu daiktavardžiu. Tačiau ir šiuo atveju tarp tai formos ir tas, ta; jis, ji ir kt. formų antecedenty yra skirtumo. Formos tas, ta ir kt. konkrečiai nurodo tam tikrą daiktą, kurį reiškia ir antecedentas. Žodžiu, tarp formų tas, ta nurodomo daikto ir 44 jų antecedento reiškiamo daikto yra visiškas sutapimas. Tuo tarpu tarp formos tai nurodomo daikto ir jos antecedento reiškiamo daikto dažnai atitikimo nėra. Tai atsitinka dėl įvairių kontekstinių aplinkybių. Tarp forma tai nurodomo ir antecedento reiškiamo daikto nėra visiško suta- pimo: a) Kai formos tai antecedentas reiškia abstraktų daiktą, kurio sąvoka nėra griežtai apibrėžta: jai galima priskirti daugiau ar mažiau požymių, suprasti perkel- tine reikšme ir pan. 1) Kaip prieš mažą operaciją: nors žinai tai neskaudėsiant, nors tai kokainuo- ta, vis dėlto virpi, nervinies. VaižgP I 195. 2) ...kaip ir kam gi įvertinsi saulės labą darbą, kad tai ir savaime aišku? VaižgRR I 43. 3) O kambarinių parodymas? Ar tai dar maža sako? SruogR II 58. 4) ... atsidėję klausos plieno kietumo: piovėjai tai pažįsta iš balso. VaižgP I 223. 5) Buvo nuvargęs, bijojo ir prietykių su krati- kais: kunigui tai nederėjo. Vaižg P I 178. Pirmajame sakinyje antecedentu eina operacija, bet rai nurodo ne tiek pačią operaciją, kiek jos veiksmus (juk negalima būtų pasakyti: operacija (ji) neskaudės, operacija kokainuota). Antrajame sakinyje formos tai antecedentas yra darbą, bet tai nurodo daugiau ne patį saulės darbą, bet iš to kylančius rezultatus. Trečiajame sakinyje, kur tai antecedentu eina parodymas, suprantama, kad tai nurodo visa, ka kambarinės yra sakiusios, o ne vieną kokį konkretų parodymą. Ketvirtajame saki- nyje forma tai nurodoma ne pats plieno kietumas kaipo toks, bet kietumo laipsnis dalgyje. Paskutiniame sakinyje tai nurodo prietykius su visais iš to kylančiais padariniais. Daugeliu tokių atvejų pakeisti formą tai gimininėmis anaforinių įvardžių for- momis fas, ta; jis, ji ir kt. vargiai įmanoma. Tačiau pasitaiko kontekstų, kur forma tai tokiais atvejais galima pakeisti minėtųjų anaforinių įvardžių gimininėmis for- momis?. Plg.: Buvo susirūpinęs ir dėl išpažinties, bet, vėl numatęs visokių keblumų ir tiek daug vienas kitam prieštaraujančių įvykių savo gyvenime, atidėjo tai tolesniam lai- kui. VienPD,K 167. Atsipeikėjęs ponas Gerulavičius tik pasakė susirinkusiems, kad iš- vydęs didelį stebuklą ir kad išpažinsiąs tai tik vienam klebonui. VienPD,K 201. Šiuose sakiniuose vietoj rai galima pavartoti atitinkamą jis, ji formą (atidėjo ją — išpažintį; išpažinsiąs jį — stebuklą). Vis dėlto kai išpažintį pakeičiam įvardžio forma ją, turim galvoje daugiau tik patį veiksmą, konkrečią procedūrą, o formos tai nuoroda platesnė, ji apima ir tai, ką per tą išpažintį pasakys. Tas pats dėl ste- buklo pakeitimo jį forma. Plg. dar tokius sakinius: 1) Nu, tik dabar aš tepajutau tvaiką, ale (=bet) tokį, kad visas miestelis gali nuo jo išdvėsti. O, lieber Gott! iš kur tai, kas tai. VaižgP 1 188. 2) Nieko per visą savo amžių, nė šito savo jausmo, Sviestavičius nemėgino pakiloti, kokios tai svaros ir vertybės; pakrapštinėti, iš kur jis, kas jis ir koks? VaižgP I 117. Pirmajame sakinyje antecedentą tvaikq pavaduoja tai, antrajame — jausmą iš pradžių nurodo tai, o toliau du kartus jis. Plg. tokius pat pasakymus tokioje pat si- * Forma tai patogiau yra gretinti su anaforinių įvardžių jis, ji formomis, nes jos neutraliau- sios ir plačiausiai Vartojamos, o formos tas, ta, šis, ši ir kt. yra specialiai apibrėžtos ir daugeliu at- vejų taip pat pakeičiamos jis, ji formomis. Be to, gimininių formų tas, fa negalima painioti su Vyr. g. vn. formomis tas, ta, tam, tq ir t. t., kurios turi atitinkamą funkciją, kaip forma rai (žr. toliau). 45 tuacijoje su skirtingais įvardžiais: iš kur tai, kas tai (tvaikas) ir iš kur jis, kas jis (jausmas). Čia tai ir jis, ji formos tiek mažai skiriasi savo semantine funcija, kad ly- giagrečiai vartojamos. Tai atvejai, kai dėl tam tikro konteksto tai ir jis, ji vartosenos sferos susitinka. b) Kai formos tai antecedentas reiškia pavadinimą. ...bus pinigų ūkiui tverti kitur. — Kur? — nustebo Sviestavičius... — Linksmy- nėje. Žinai, ką tai reiškia? — Žinau, džiaugsmo, linksminimosi vietą. VaižgP I 133. ...pirmas totorių kronikoje paminėtasis kunigaikštis vadinasi: Szwejst-Sapan- daila. Lietuvių kalboje tai reiškia: Sviesiausias — Najjas’niejszy — Sijatelnyj. VaizgP I 60. — Batvinis? — Tai pavardė? Šiuose sakiniuose tai forma nurodo ne vietą (Linksmyng) ar asmenį (Sapan- daila, Batvinį), bet tik pati tos vietos bei asmens pavadinimą, kurie toliau komentuo- jami. Plg. pasakymą: Žinai, ką man ji reiškia (Linksmyn€)?, kur turima galvoje tik vieta. c) Kai formos tai antecedentas reiškia keletą tos pat rūšies daiktų ir forma fai juos nurodo apytikriai kaip tos sferos dalykus. 1) ... ir ji pati mielai ėjo, atsinešdama nemažiau „pyrago ir varškės“, kaip kitos moteriškos. Miela ir priimti tai iš jos, žinant ją ne paslapčiomis iš savo pono tai imant ir ne vagiškai tai atsinešant. VaižgP I 142. 2) Tiesa, jis į tą kambarį ateidavo tik nakvoti, o dieną turėdavo paskirtą vietą aulėje, bet vis dėlto tai buvo geriau, ne- gu „labirintas“. Myk-PutAŠ 62. Pirmajame sakinyje tai nurodo ne konkrečiai ,,pyraga ir varškę“, bet visa, kas paprastai atsinešama, einant į svečius. (Neatsitiktinai autoriaus „pyragą ir varškę“ rašoma kabutése.) Antrajame sakinyje tai nurodo ne tiek kambarį ir vietą aulėje, bet apskritai tokią jo gyvenimo padėtį. Plg. dar tokius sakinius: ...dar klėtis stovi pilna grūdų, lašinių, linų, vilnų? Tamstai tai niekai, o Ansui pagunda, pavydas. VaižgP 1 74. — O ką mums pasakyti dėl maisto ir dėl pašaro arkliams? — Tai mes bendrai aptarsime su magistru. VienPD,K 399. Ji neįsivaizdavo laimės ir būties pilnumo be krykštaujančio kūdikio, mylinčio vyro, savo jaukaus namų kampo. Tai pirmutinė žmogiškosios egzistencijos grandis. KubSNL 314. Šiuose pavyzdžiuose vietoj tai formos gimininės formos (fas, ta; jis, ji ir kt.) būtų nenatūralios; be to, tada keistųsi ir nurodymo pobūdis. d) Kai antecedentas reiškia vieną konkretų daiktą, o forma tai nurodo ji su visais jo atributais ir iš to kylančiais padariniais. 1) Tą lanką dvaras, lažininkus paleisdamas, buvo tyčia sau išsirėžęs. Tik jam tai buvo neparanku, toli; tad už niekus iškaišiodavo sodiečiams galeliais. VaižgP I 86. 2) Pačiais pažemiais duknomis paklota storai, tirštai sužėlusi pievažolė, lyg tan- kia eželine vilna avikailis. Tai kur gražiau, neg kai žmonės susidaro kreželį puikių puikiausių žiedų. VaižgP I 219. 3). Dvare dar yra gana visokios užmirštos medžiagos. Vežkis tai surankiojęs į Linksmynę. VaižgP I 134. 4) Kai kur gamtoje yra natūralių laižyklų, ir elniai nuo senų laikų vis tenai lankosi druskų pasilaižyti. Tokių vietų yra Sibire, o vietiniai medžiotojai tai žino ir tykoja ateinančių elnių. IvanPZ 261. Pirmajame sakinyje fai nurodo ne tik pačią lanka, bet ir visus nepatogumus, kylančius dėl to, kad ta lanka toli, ne prie dvaro. Galėtų čia būti vietoj tai ir-ji, ta- 46 da būtų konkrečiai nurodoma tik lanka. Be to, šalia jau yra įvardžio forma jam, taigi antroji tos pačios šaknies forma ir stilistiškai būtų nepageidautina. Antrajame sakinyje vartojant formą fai, turima galvoje ne tik pievažolė, bet ypač jos gražus sužėlimas. Trečiajame sakinyje vietoj fai galima būtų pasakyti ir ją (medžiagą), tai būtų konkrečiau, bet autoriaus kaip tik nenorima tokio apibrėžtumo. Čia tai nurodo ne tik medžiagą, bet dar kai ką, visa, kas yra dvare tinkama statybai. Pas- tarajame sakinyje fai galima būtų pakeisti forma jas (t. y. vietas, laižyklas), bet kai pasakom tai, nurodom plačiau, ne tik tas vietas ar laižyklas, bet ir tai, kad elniai ateina prie jų. e) Kai antecedentą sudaro daiktavardiškasis žodis, neturintis giminės katego- rijos, ar veiksmažodžio bendratis, fai šiuo atveju labai parankus. Gi žemės pirktis... pavelijo vos 60 aešimtinių. Tai labai daug galų gale. VaižgP I 211. Poezija privalo įsijungti į viską, kas dedasi pasaulyje, ir jausti už tai atsakomybę. KubSNL 126. Paversti žodžiais pergyvenamą akimirką — didžioji lyrikos galia, privalumas ir išskirtinė ypatybė. Tai šio žanro dėsnis. KubSNL 174. Atskirais atvejais forma tai vartojama su prieš ją einančiais daiktavardžiais, bet iš konteksto sunku pasakyti, ar tas daiktavardis yra formos tai antecedentas. Forma tai gali būti siejama ne tik su tuo daiktavardžiu, bet su visa fraze. ...jau buvo besileidžianti ištaškyti visas valkas, berūkstant namo, kaip po kry- žium išsitiesė žmogystė, ne meška. Tai (=kas išsitiesė) aiškiai per rūką diléjo. VaižgP I 138. Vilkas pažiūrėjęs sako: ,,Egi anoj pusėj mareliy skraido pulkas žąselių“. Žąsinas atsako: ,, Tai (= kas skraido) ne dėl tavęs!“ ValPJ 139. ... yra viena (žvakė) už abrozdo (=paveikslo), bet tai (=kas yra už paveikslo) dėl savo namų... VienPD, K 24. Kapinės keturkampiu apaugusios įvairiais medžiais, ypačiai pušimis ir eglė- mis... Jos niūniuoja kaip kitąkart, taip ir šiandien savo amžinybės giesmę, slėpi- ningai, tyliai. O tačiau tai (=kas niūniuojama) skamba lyg balsas motinos, užmig- dančios savo mylimą verkiantį vaikelį. SimonAŠL 8. Mikodemo mina buvo taip kvai- la, kad nors paveikslą iš jo rašyk... Tai (= kad mina buvo kvaila, minos jkvailumas) pabaigė Vizgirdą įtikinti atėjus jo pražūties valandai. VaižgP I 201. Iš visų aukščiau pateiktų variantinių nuo konteksto priklausomų atvejų gali- ma matyti, kad fai su antecedentais vartosena nėra griežtai atribota nuo gimininių formų tas, ta, jis, ji ir kt. vartosenos. Kartais galima ir tai, ir pastarosios formos. Forma tai paprastai vartojama, kai daiktai nurodomi, nenorint jų griežtai apibrėž- ti (apibendrintas nurodymas). 010, Reikia atskirai nurodyti dar vieną tai formos vartojimo atvejį, kai jos ante- cedentas yra daiktavardis ar jį atstojantis žodis. Šis atvejis apibrėžtas struktūriškai: tai eina sakinyje ar sakinio dėmenyje, kurio tarinį sudaro daiktavardžio vardininkas. Šis vardininkas apibūdina formą tai bei jos antecedentu einantį daiktavardį ar daik- tavardinę formą. Antecedentas paprastai eina kitame sakinyje prieš įvardį — pre- pozicinėje padėtyje, nors kartais gali būti ir postpozicijoje (inversija). Šiais atvejais tai gali nurodyti (kaip fas, ta formos, plg. 007): a) Asmenį. Jonukas būtų ir daugiau gavęs kitur, nes tai vyras ir iš stuomens, ir iš liemens kaip iš pieno plaukęs. ŽemR I 73. Netoli vežimuko kaži kas, nutvėręs kalvį į glėbį, užniko meilingai bučiuotis. Buvo tai jaunas, skaistus vaikinas, apsidaręs gimnazis- to švarkais. ŽemR I 46. Moterų gydytojų kaip tik esanti pasigedusi visa Lietuva, 47 nes tai dar naujiena. VaižgP I 70. Žvalgėsi kalvis Bronislovo, o tas, šalia stovėda- mas, jau stebėjosiį Petronėlę. Buvo tai jaunitelė, aukšta, liekna kaip stirna mergai- tė... ŽemR I 52. ... pirko (žemę) tokios rūšies žemaičiai, kokių jis ilgą laiką kaip tik dairės... Tai Vilius Vidmantas, prūselis su savo dukteria inteligente Darata. VaižgP I 125. b) Gyvį. Žiūri, kad tas pats žmogus turi tokį žvėrį — o tai buvo vilkas — parduot. BsRP 40. Dauguma žinduolių gyvena sausumoje, bet yra prisitaikiusių labai įvai- riam vietovaizdžiui. Palyginti su paukščiais, tai ramūs, nelabai paslankūs padarai. IvanPŽ 9. ...visi Europos, Afrikos, Amerikos šikšnosparniai žmogui labai naudin- gi — tai svarbūs kenksmingų vabzdžių naikintojai. IvanPŽ 28. Iš visų Amerikos beždžionių bene geriausiai žinoma kapucinų gentis. Tai vidutinio dydžio žvėre- liai. IvanPŽ 46. Voverės plačiai paplitusios visoje Europoje ir Sibire iki Šiaurės Kinijos. Tai miškų gyventojas. IvanPZ 113. c) Abstraktų daiktą ar veiksmą. Ką reiškė socializmas S. Nėries akyse? Tai blogio, prievartos, žmogaus egoizmo mirtis. Tai galutinė skurdo ir nelygybės, priespaudos ir karų žūtis...Tai žmogaus prisikėlimas iš pažeminimo ir menkystės dulkių. KubSNL 108. Tuomet visos jų gyvybės funkcijos sulėtėja, kvėpavimas darosi retesnis, rečiau plaka širdis, bendra kūno temperatūra krinta, ir tokia būklė trunka penkis-šešis mėnesius. Tai žiemos įmygis. IvanPZ 31. Kontrabandos vežiojimo ji nelaikė nuodėme: tai buvo viso pasienio pramonė. VaižgP I 69. Mes pykstame ant piktžolių, kam jos to- kios vislios. Argi tai ne kvaila? Argi vislumas — jeibė? Tai pavyzdys, kaip rei- kia gyventi, kad išliktumei. VaižgRR I 94. Vasariui tai buvo nepaprastas įvykis: pirmas tėvų atsilankymas, pirmas jo, klieriko, su tėvais pasimatymas. Myk- PutAŠ 36. d) Konkretų daiktą. — Gražus gėrimėlis... — Ir gardus. Kas tai? — Tai naminis vašok- lių vynas. VaižgP 1116. Žemė S. Nėriai buvo maitintoja, su kuria kalbama pa- čiais švelniausiais valstietiškos meilės žodžiais. Tai gyvybės versmė. KubSNL 373. — O ar tu žinai, kam tie bokštai? — Tai akmenims mėtyti taranai! VienPD,K 261. ... matėsi keletas didelių skindeliais dengtų namų. Tai buvo vals- čiaus ir mokyklos rūmai. VaižgP I 95. Aš įsismeigčiau šviesų kardužėlį. Tai mano žiburužėlis, šviesi mano liktužė. JD 798. Pasitaiko tokio tipo sakinių, kur tarinį sudaro tas pats daiktavardis, kaip ir antecedentą, tik pirmasis turi skirtingų pažyminių (ar pažyminio šalutinį dėmenį), kuriais ir apibūdinamas daiktas. — Na, o kokia gi dvasia pervėrė ietimi brolį Rudolfą? — O, tai buvo labai baisi dvasia. VienPD,K 338. Katalikiškoje visuomenėje S. Nėries meilė neturėjo jokių teisių. Tai buvo parijaus meilė, niekinama, smerkiama ir šmeižiama. Tai buvo meilė anapus įstatymo. KubSNL 88. Prisisvajojęs atsivoždavo knygą... taip guls- čias nebeatitraukdavo nuo jos akių ištisas keturias valandas. Tai buvo vienatinės valandos, kada Napalys nebuvo burbeklis. VaižgP I 233. Daugelis siauranosių bež- džionių rūšių turi vadinamuosius skruostų maišus — tai maišas, užimantis ruimą tarp krūminių dantų ir skruostų. IvanPZ 48. Liepė joms nebijoti negyvo paukštelio, 48 M gulinčio tam koridoriuj. Tai buvo tikras paukštelis su sparnais ir snapu. BalčAP 183. Šio ir aukščiau minėto tipo sakiniuose, kur tarinį sudarantis daiktavardžio vardininkas apibūdina antecedento reiškiamą daiktą, tai formą sunkiai įmanoma pakeisti gimininėmis anaforinių įvardžių formomis (jis, ji, tas, ta ir kt.). Tokį pakei- timą riboja ne įvardžio reikšmė, bet sakinio struktūra. Jis, Ji gali būti vartojamos su tuo pačiu antecedentu, bet tik kito tipo sakiniuose, kai tarinį sudaro veiksmažo- dis ar kita forma, bet ne apibūdinamąją reikšmę turintis daiktavardžio vardininkas. Plg.: Ypač gi nepaleisti kaimynų bajorų žemės svetimiems ateiviams. Bajorai jos nebrangina, o mums tai gyvybės šaltinis. VaižgP I 211. Čia antecedentas yra tas pats — žemės tiek formai jos, tiek formai tai, tik šios formos vartojamos skirtingo tipo sakiniuose. Dar plg.: Pirmon galvon susipažinsime su lape... Ji ne pernelyg vengia žmogaus ir daž- nai apsigyvena arti miesto. Tai gausiausias Europos plėšrūnas. TvanPZ 157. Jas (knygas) Šešiavilkiukai parsinešdavo iš kaimynų, kur jų niekas neskaitė, nors ir į krosnį niekas nemetė. At, buvo troboj lygiomis teisėmis su mūkele, kaip „dievo garbė“, nors tai buvo Aleknos balabaikos ar Valančiaus pamėgdžiojimai. VaižgP Į 229. .++ bet nei žinojimas, nei idėjos ir teorijos nesukuria 1 yrizmo. Jis gaivališkai trykšta iš psichikos pagrindų. Tai giluminių žmogaus galių išsiliejimas ir balsas. KubSNL 141. Pig. dar tokius du sakinius: Taip pat Lietuvoje neretas plačiaausis šikšnosparnis; jis vidutinio dydžio (IvanPŽ 34) ir Labiau žinoma rūšis yra kaguanas. Tai gana laibo kūno, katės dydžio žvėriukas. (IvanPŽ 35). Sakiniuose su apibūdinamuoju daiktavardžio vardininku formos tai ne tik ne- galima pakeisti gimininėmis anaforinių įvardžių formomis (jis, ji; tas, ta ir kt.), bet jos iš viso negalima išleisti iš sakinio. Ši forma yra būtinas sakinio sudaromasis elementas. Be jos būtų sunkiai įmanomas sakinys. Antra vertus, formos tai var- tosena dėl pastovaus struktūrinio nurodytųjų sakinių tipo stabarėja. Jos funkcija jau, galima sakyti, neatstovauja pilnareikšmio žodžio funkcijai. Forma tai dėl sa- vo ypatingos padėties kontekste semantiškai sieja antecedentą su tuo daiktavardžiu, kuris apibūdina jo reiškiamą daiktą. Dėl to forma tai nurodytuose sakiniuose dau- giau ar mažiau gravituoja į dalelytę. | Plg. sakinius, kur forma tai yra aiški dalelytė: Santeklių rūmai — tai nedidelis dailės muziejėlis. VaižgP I 108. Svarbiausias briedžio ginklas — tai jo pirmagalinės kojos. IvanPŽ 248. ... štai šitoji pašvaistė tai Žiežmariai. VienPD,K 395. Avys tai kas kita. Myk-Puts 96. Sakalas — tai laisvo, drąsaus kovojančio žmogaus simbolis. KubSNL 123. Bulbes baigia, o dar- žai — tai niekai: moteriškosios vienos nuvalys. ŽemR I 186. Vos ne visi žmonės, kuriuos bažnyčioj regėjai, yra tai bajorai ar pusponiai. ValPJ 43. Garbė, karaliau — tai garbė valstybės... SruogR II 39. Šie sakiniai yra aukščiau nurodyto tipo sakinių (forma tai su apibūdinamuoju daiktavardžio vardininku) transformos, plg.: Jonukas būtų ir daugiau gavęs kitur, nes tai vyras iš stuomens ir liemens (ŽemR I 73) =>Jonukas — tai vyras iš stuomens ir liemens, jis būtų ir daugiau gavęs kitur. 4. 520 49 011. Forma tai taip pat vartojama su apibūdinamuoju daiktavardžio vardininku be išreikšto antecedento. Šiuo atveju tai, kas nurodoma, galima numanyti tik iš konteksto bei situacijos. Jis ... seniai jau domėjosi, kokie čia dar kiti ponai skyrium ir taip tylomis va- žiuoja atskira kupe. — Pakulinis tai žmogus! — tarė Leopoldas, balsu ir rankos mos- telėjimu pareikšdamas didelę panieką. VaižgP I 55. Ir atsisuko ... visai iš netyčių. Ne, tai ne tas veidas, kurį vyliausi pamatyti. SimonASL 5. — Riteri, ar čia sapnas, ar čia tavo dvasia?! — pasikėlė nuo kėdės Knystautienė. Ir iš tikrųjų ji netikėjo, kad tai riteris Griežė. VienPD,K. 464. Sėdi kaip apuokas, žiūri kaip pelėda: tai tavo, sesiule, tai tavo rinktinis. Sulig slenksčio aukštumo, sulig piesta drūtumo: tai tavo, sesiule, rinktinis! (d.) ValPJ 109. Vieną sykį, būdamas valsčiaus raštinėje, iš- vydo ant sienos, išlipytos laikraščių popieriais, piešinėlį malūno. Jog tai malūnėlis, tai jis pažino. VaižgP I 86. Tai antiretorika (sakoma po eilėraščio citatos). KubSNL 349. ... vakare išlėkė kartu ir Tupikis poterių, nes tai buvo paskutinis šeštadienis prieš užgavėnes. ŽemR I 266. Šiuose sakiniuose forma fai yra dar artimesnė dalelytei, kaip aukščiau minétuo- se sakiniuose su daiktavardžio vardininku, apibūdinančiu antecedento reiškiamą daiktą. Formą tai čia galima pakeisti dalelyte čia arba, esant tam tikrai intonacijai, iš viso apsieiti be jos. Plg. sakinį, kur dalelytė čia turi tokią pat poziciją, kaip forma tai aukščiau mi- nėtuose sakiniuose: Pabučiavus žiedas visas tuojau išsiskleidė, ir tada paaiškėjo, kad čia yra tikra tulpė. BalčAP 179. Reikia pasakyti, kad, apskritai, forma fai daug dažniau vartojama kaip dalely- tė ar jungtukas, negu kaip įvardžio forma. Čia mes iškėlėme tik tarpinius atvejus, kada įvardžio forma tai priartėja prie dalelytės tai. Formos tai bei tat(ai) vartojimo dažnumą bei funkcijas plg. 1 lentelėj. 012. Iš visų aukščiau minėtų fai, kaip įvardžio formos, vartosenos atvejų — kombinacinių variantų — ryškėja bendra šios formos reikšmė (invariantinė) — nurodyti daiktą apibendrintai, nekonkrečiai. (Gal būt, dėl to ji dažnai tampa artima dalelytei). Apibendrintas, apytikris, nekonkretus nurodymas yra tai formos pagrin- dinė reikšmė, kuria ši forma kalboje yra priešpastatoma gimininėms tas, ta formoms. Pastarosios formos (abi drauge paėmus) kaip tik neturi tokio požymio (apibendrin- to nurodymo). Priešingai, jos konkrečiai nurodo tam tikrus daiktus. Tuo būdu tarp gimininių fas, ta formų ir tai formos nustatoma privatyvinė opozicija: Konkretus nurodymas Nekonkretus (apibendrintas) nurodymas tas, ta tai (tatai) Ši opozicija yra nesimetriška. Konkrečiam nurodymui yra visų linksnių vyriš- kosios ir moteriškosios giminės vienaskaitos ir daugiskaitos formos (tas, ta; to, tos; tam,taiirt.t.; tie, tos; ty; tiems, toms ir t. t.), tuo tarpu apibendrintam nurodymui tėra tik viena nekaitoma forma tai bei retas jos variantas tatai. Dėl to simetrijai atstaty- ti susidaro kita, grynai sintaksiné opozicija. 013. Antrąją opoziciją forma tai sudaro skirtingai nuo pirmosios ne su visomis gimininėmis tas, ta formomis, bet tik su vyriškosios giminės vienaskaitos formomis, 50 i lentelė Formų rai, tat(ai) funkcijos tai tatai) _ Įvardis leis tarp andi Įvardis ias tarp ai | BalčAP 3 | 41 26 2 2 2 BūgRR I 18 35 1 5 —- wt IvanPZ 26 27 50 = = = KrėvŠP 20 112 13 — = = KudR 58 220 19 = = t PietA 67 297 33 - - - SimonASL 54 110 59 20 — 2 VaižgP I 110 128 44 1 1 1 VienPD, K 24 102 20 —- - - ZemR 1 12 64 12 — 1 — ŽemR, I 1 46 2 10 11 10 Pastaba: Šiai ir kitoms lentelėms sudaryti išrinkta po 180.000 spaudos ženklų teksto. t. y. su tas, to, tam, tą, tuo, tame. Į šią opoziciją neįeina moteriškosios giminės vie- naskaitos bei daugiskaitos" ir vyriškosios giminės daugiskaitos formos. Abu šios opozicijos nariai — tai ir tas vienaskaitos formos — turi vienodą reikš- me. Kaip tai, taip ir tas formos nurodo daiktus, reiškinius ar veiksmus apibendrin- tai, nekonkrečiai. Kaip tai formos, taip ir fas vienaskaitos formų antecedentai pa- prastai yra ištisa frazė. Ypač jai tiko tas, kad žemėj gėlės kvepia, o jūros dugne jos neturi jokio kvapo. Balč AP 136. Motynéle, ar neleistumi mums pasokti?... Ta atsakė: „Nu, gerai, spar- dykitės, ir mano dukterys to geidžia be galo. ValPJ 53. Juk jeigu liaudis juos nuvertė, tai tam, kad paimtų valdžią į savo rankas. VenclGD 269. Vaikai, papratę vieni per dienas, ką norėdami, tą daryti: sėdėti, miegoti, verkti ar juoktis, ir šiandien paliko vieni. ŽemR II 188. Pasibaigė tuo, jog Antanėlis ir nakvoti persikėlė į dėdžių klėtelę. Vaižg RR I 148. 1% Tarmėse pasitaiko ir moteriškosios giminės vienaskaitos formų apibendrinto nurodymo“ reikšme, pvz.: Čia ne 16 (=tas): ne dėl pyktynių jie dalijas. Trgn. 4* 51 Tas vienaskaitos formos, nurodančios bendrą reiškinį, su tai forma pasiskirsto tam tikromis pozicijomis. Joms būdingos tam tikros apsuptys. 014. Bevardės giminės forma tai, iš senovės būdama vardininko — galininko linksnis, paprastai vartojama vardininko arba galininko pozicijoje. Vardininko pozicijoje forma fai paprastai reiškia veiksmo subjektą ir dažniausiai santykiauja su šiomis tarinio formomis: 1) Su predikatyviškai vartojamomis būdvardiškosiomis bevardės giminės for- momis: a) Badvardziy. Ji žino, kad nereikia taip jau labai džiaugtis savo dailumu, tai negražu. Simon AŠL 63. Vaikai linkteria galvą ir laukia, ką tėvas daugiau pasakys, nes tai be galo įdomu. SimonAŠL 19. Visi jį užmiršo. Niekam jis nebereikalingas, niekas niekur jo nebesikvietė, niekas nebesiskelbė aplankysiąs: tai buvo kartu, teisybė. VaižgP I 54. Ar nori daug daug turtingesnis būti, neg buvai; daug daug gražiau gyventi, neg gyvenai; tą patį ketvertą staininių laikyti, jei tai taip reikalinga? VaižgP I 132. Pačiais pažemiais duknomis apklota storai, tirštai sužėlusi pievažolė, lyg tankia eželine vilna avikailis. Tai kur gražiau, neg kai žmonės susidaro kreželį puikių pui- kiausių žiedų. VaižgP I 219. Tai ko jie sėdi taip ilgai? Ką taria? — O tai sunkiausia ir suprast. SruogR II 93. b) Dalyvių. Visi kapai niekais paversti. Jie reiks mums nebent naujoje vietoje taisytis... Tai ne skatikais padaroma. VaižgP I 188. — Ar tu bandei kada aiškiai įsivaizduoti, kas būsi, sakysim, po dešimties metų? — Ne. Bet tai juk ir negalima. Myk-PutR III 46. Tad buvo nors tiek patenkintas, kad prūsas — bent netikros vieros, neviera. Aukštaičio kataliko, kitų tikėjimų, be rusų, nemačiusio, nuomone, tai buvo nedova- notina. VaižgP I 77. Napalys į tuos žodžius nė uodega nepavizgindavo; nė nenusišypsodavo į savo mo- tutę paprastu būdu: lyg ne jam tai buvo tarta, VaižgP I 234. Moters, jūs nenaudėlės, tai jums parašyta (kad nevalia tingėt). DonR 39. Kunigo Tėvas ir lietuviškai taip pat gerai kalbėjo, kaip lenkiškai ir rusiškai; tai jam buvo likę dar iš anų laikų, kada jis krome su žmonėmis riejosi. VaižgP I 157. ... Sventadieniui, to laiko mada, mergaitės, 0 ypač moters, segės bent keliais apsaga- lais tyčia, kad būtų storiau pasturgalyje ir dėl to laibiau rodytųsi juosmenyje. Nelabai tai buvo reikalinga ir vykę: kaimietės lietuvės kresnos ir storagalės buvo ir be prie- dy, o tvirto vyriško juosmens nė raišiodamas nesulaibinsi. VaižgRR I 43. c) Įvardžių. Avilys be bičių, dvaras be žmonių — tai viena. LzPR V 118. Šiais atvejais veiksmo subjektą reiškianti forma tai ir tarinio funkciją atlie- kančios bevardės giminės formos formaliai yra suderintos. Kadangi listuvių kalboje yra plačiai vartojamos būdvardžių ir dalyvių bevardės giminės predikatinės formos, tai tipas „,daiktavardiškoji bevardės giminės forma tai + būdvardiškoji bevardės giminės forma“ lietuvių kalboje gana darus. Jį taip pat palaiko atitinkamai suderintų vyriškosios bei moteriškosios giminės formų paralelės, plg.: Tas geras, Ta gera, tai gėra. 52 2) Su prieveiksmiais gerai, negerai, daug ir kt. Kai kas jau ir naginėmis avės; tiesa, labai iš lėto apyvarus rišdamas, vis dėlto surišdamas, ne atleisdamas, ruošėsi išeiti ir apsidairyti. Tai jau gerai. VaižgP I 103. Bet ir tai negerai, kad kartais ko pasigedęs naktį į tamsius kampus su žiburiu kopi. DonR99. Gi žemės pirktis... pavelijo vos 60 dešimtinių. Tai labai daug galų gale. VaižgP I 211. 3) Su įvairių veiksmažodžių trečiojo asmens formomis: a) Intranzityvinių. Tiktai gaila, kad nei vieno iš tų laiškų neužbaigiau. Tai atsitiko todėl, kad men- kai temokėjau lenkų kalbą. BaranR II 24. Keliaudamas atėjau į Sateikius, išvydau medžio mažą bažnyčelę. Buvo tai 1860 metuose. ValPJ 35. Kokia daugybė šitų ap- gavikų paplito kaip vilkų po mūsų kraštą! Vilioja žmones, smurtą kelia, plėšia! Ir nie- kas jų nebaudžia! Nesuvaldo! Jiems duoda net vietas karūnoj aukštas! Ir vis tai de- dasi valstybėj Lenkų. SruogR 11 32. Kur buvęs, kur nebuves, kapt už knygos. Taip tai įėjo į paprotį, kad Napalys be knygelės rankose, kaip liuikius be papiroso tarpu- pirščiuose. VaižgP I 230. Aš jau seniai jutau, kad tai įvyks (kad Vytautas karū- nuosis). SruogR II 82. Eik tamsta ir pats prisistatyk. Sviestavičiui tai patiks. VaižgP I 56. Mums čia šiuo tarpu rūpi ne tai, ar pasaka apie Widewut'į yra tikra, ar ne. BūgRR I 187. b) Veiksmažodžių, reikalaujančių galininko arba kilmininko. Ir ką dabar veikiu? Iš tikrųjų nieko, ir tai mane labiausiai gąsdina. BaranR 11 88. Vis dėlto Napalio ausys sugaudo ir kitokias gaidas. Jų daug. Tik klausyk. Čia tau plekš, čia dunks; čia atsiduso, čia suvaitojo. Tai nedrumsčia nei žolės smilgų poterėlių, nei žvangučių tilindžiavimo, nei žiogelių čirškimo. VaižgP I 222. Valstybės Turtų Rū- mai... atsakė... kad ... mano prašymas negali būti patenkintas. Tai mane baisiai nuliūdino. BaranR II 97. ... daryk, ką nori: aš neturiu tau pinigų atiduoti! Ir tai mane visų labiausiai vargina. VaižgP I 130. 4) Su daiktavardžių ar daiktavardiškai vartojamų žodžių vardininku (vienaskai- tos ir daugiskaitos, vyriškosios ir moteriškosios giminės). O tu vis dėlto viliok daktarą, kad neišsisukiotų nuo atlikimo tos pareigos, nes tai papiktinimas visai apylinkei. VaižgP 1 209. ... bet tuose rajonuose, kur gausu šikš- nosparnių, šios ligos pasireiškia daug rečiau, ir manoma, kad tai yra šikšnosparnių nuopelnas. IvanPŽ 32. Ji žvilgtelėjo į laikrodį. Tai ženklas jam išeiti. PaukštAK 143. — Perdaug mes kantrūs! — Taiaukšta dorybė... SruogR 11 89. Šviesiausias pone, argi tai teisybė, kad rykštėm plakė moteris taurias? SruogR 11 58. Kad tai padarai, Rapolas nėmaž neabejojo (kad jis įsimylėjo Severją). VaižgR I 51. Nors jam tai (= pervežimas per sieną) buvo nebe pirmoji, bet, kad nenustotų savo duonos, labai rūpinosi savo klientais. VienPD,K 190. 5) Su įvairiais linksnių junginiais. — O ar tu žinai, kad yra uždrausta garbinti senus dievus? — Tai ne žmonių galioje. VienPD,K 393. 6) Su veiksmaZodZio bendratimi (matyti, girdéti, justi ir kt.). Perėjimas į stamby ji epini žanrą rašytojui buvo nelengvas; tai ypač matyti is pirmojo romano. VienPD,K. 482. Panašiai kapucinas susidraugauja su kartu augina- mu šuniuku. Tai ypač aiškiai matyti, jei pabandai juos išskirti, o paskui vėl suvesti. IvanPŽ 47. 53 7) Su nuline tarinio forma, kai sakinyje yra tik tarinio grupės determinantų. Kitos mergelės rovė žoles ir degino, o tai dėl to, idant nebūtų žolėti rugiai ir ja- vai. ValPJ 89. ...daktaro populiarumas augo didėjo tarp visos apylinkės žydų. Didėjo jis, be to, ir nuo vis sumaningesnio gydymo; tai savo baudu. VaižgP 165. Forma tai vardininko pozicijoje paprastai atlieka veiksnio funkciją. Retais atvejais ši forma vartojama kaip vardažodinis tarinys, plg.: Mes esame tai, ko dar gali pasisemti iš gyvenimo, kas dar neatimta iš tavęs. BaltR I 113. Čia tai eina tokioje pat pozicijoje, kaip sakinyje Mes esame mokytojai daikta- vardzio vardininkas mokytojai. Galininko pozicijoje forma tai reiškia veiksmo objektą. Ji paprastai eina: 1) Priklausydama nuo veiksmažodžių, reikalaujančių galininko linksnio (tran- zityviniai). Atvažiuoja Jankevičius ir pasakoja įvairias naujienas ir tai, kad žada stengtis tapti raštininku. BaranR II 41. Juo kaitriau saulė svilina, juo daugiau žemė čirškia ir žvanga. Napalys tai mato. VaižgP I 222. Šyptels tik, kad jis — šykštuolio apleis- tas sūnus. Petras tai pajus už penkių nugarų. VaižgP I 90. Veltui Gintautas paklaus- davo, kas dabar dvaruose veikiama, kas rudenį ar pavasarį ketinama veikti. Sviesta- vičius tai praleisdavo negirdomis. VaižgP 1 120. ...jam daugiau rūpėjo įsprausti ir savo keletas sakinių vokiškai, idant tai išgirstų Šešiavilkis. VaižgP I 65. Prie rašybos mainymo esmi prikišęs savo nagus ir ašėnai. Šiandie turiu gailėties tai daręs. BūgRR I 399. ...arkliu šokinėjo, bet nė trupučio netraukė. Aš, tai regėdamas, klausiau. ValPJ 65. 2) Su galininko prielinksniais. Prieš Rusiją, galybę tokią eiti! Ne tavo darbas. Aš draudžiu galvoti, ne tik kalbė- ti apie tai. SruogR II 193. Vietoje „gįsla“ ir ,,skistas* reikia rašyti „gysla“ ir ,skys- tas“, nežiūrint į tai, kad kai kurie žemaičiai šituose žodžiuose taria „į(in)“. BūgRR I 397. ...marti... šmarkš užmetė ant kaklo piršlio abrūsą (=rankšluostį) ir per tai parodė davenojanti piršliui visas melagystes. ValPJ 165. ...dėkavok už tai kasdien savo dievui, kad tavo laukis su dvyliu tau padeda dirbti. DonR 35. 3) Padalyvinėje konstrukcijoje. Pastovėjo (kažkas), vėl susileido, vėl atsistojo ir pasileido eiti ton pusėn, kaip ir Ona. Ona įspėjo tai būsiant poną Sviestavičių. VaižgP I 138. Retais atvejais forma tai pasitaiko kilmininko pozicijoje. 1) Moterys tuo tarpu raudojo raudas. Kryžiuočiai jiems ir tai netrukdė. Vien PD, K 337. 2) Per „Agnus“ atsiklaupes Alfonsas mušėsi į krūtinę ir tik kraipé akis, kad tai nepastebėtų kas iš šalies. VienPD, K. 83. 3) Tad nepuolo padaryti taip, kaip norėta (supažindinti). — Gi kam tai reikia? — atsakė. VaižgP I 56. 4) O paskui barzdos nuo smakro pusę nuplėšė ir su nagais kumpais savo veidą visą su- draskė. Bet dar tai negana; jis vis pinigų graibydamas ir besispardydamas, su valgiais parmetė stalą DonR 27—28. Forma tai kilmininko pozicijoje nėra įprasta. Paprastai šiais atvejais prie kil- mininko reikalaujančio veiksmažodžio dar jaučiama praleista tranzityvinė bendra- tis ar padalyvis, plg.: 1) tai (daryti) netrukdė, 2) tai (darant) nepastebėtų, 3) tai reikia (daryti). Kartais iš viso tai forma kilmininko pozicijoje nenatūrali ir keistina kilmi- ninko forma fo (4 sakinys). Plg. K. Donelaičio tame pačiame puslapyje: Bet ir to negana; jis ėmęs didelį peilį, gerklę su stemple jau perpiaut ištiesė ranką. 54 015. Bevardės giminės formai tai užimant faktiškai tik vardininko ir galininko pozicijas, kitų linksnių pozicijose, kai reikia nurodyti bendrą reiškinį, be konkuren- cijos eina įvardžio tas vyriškosios giminės vienaskaitos formos, būtent: fo, tam, tuo, tame (pastarasis linksnis beveik nepasitaiko). Formos to, tam, tuo, tame vartojamos atitinkamų linksnių pozicijoje visai tokia pat funkcija, kaip aukščiau minėta tai forma vardininko ir galininko pozicijoje: šios formos nurodo daiktą, reiškinį, veiksmą apibendrintai, nekonkrečiai. Skiriasi to, tam, tuo, tame formos nuo tai formos tik atitinkamų linksnių vartosenos aplinkybė- mis. 016. Kilmininko forma to vartojama: 1) Su neigiamaisiais veiksmažodžiais. Ei, nėra to pasauly, ko neišdrįstų Aras, visų arų Aras. KrėvAP 18. Senovėj po apmartavimo tujaus pakš-pakš šaudė, šiandien to nebdaro. ValPJ 107. Kad ma- no nuomonė rūpėtų tau, tai gerbtum savo seną tėvą, vaike. Bet tu to neišmokai. SruogR II 188. Kada jį vėl pamatys, to ji nežino. SimonP 25. ...išsimanė traukti „vilko uodegą“. Bet Justinui brūkš kartalę paleidus, visi traukiantys būbt-būbt iš- virto... To neveizėdamys, antrą kartą sutaisė vilko uodegą. ValPJ 86. Aš to suprast ir negaliu. Taip bijo jis Vytauto, — ir ranką kels prieš jį! SruogR II 100. „Vorutos“ negalime identifikuoti su „Vered-ava“, nes to daryti neleidžia nelemtieji tarsnydėsniai. BūgRR I 133. Kebliau buvo gauti tiek daug brezentinės, vandens neperleidžiamos seratos ir iš jos prisisiūti maišų. Nebūtų jis Mendelis buvęs, kad nebūtų ir to padaręs. VaižgP I 172—173. To dar per visą amžių nebuvo pa- tyręs, kad kas iš jo ar iš jo namų šeimynos tyčiotųs! VaižgRR II 21. Pastaruosiuose sakiniuose tik viena iš dviejų sudėtinį tarinį sudaranti veiksma- žodžio forma' yra neigiamoji. Kilmininko vartojimui to užtenka. Lietuvių kalboje kilmininkas — šiuo atveju forma f0 — vartojamas ir su teigiamaisiais veiksmažo- džiais, jeigu sakinyje yra neigiamoji dalelytė nei, plg.: Sugrįždamas vis kokį naują išmislą parsinešdavo, tai ne laiku bulves akėti, tai nuolat jas arinėti ir arinėti. Nei to mūsų tėvai, nei bočių bočiai darė, o bulbelių, ačiū ponui dievui, turėdavo po pūrų trisdešimt ir daugiau. VaižgP I 85. Dėl to formos vartojimo po neigiamųjų veiksmažodžių kilmininko pozicijoje ir tai formos — po teigiamųjų galininko pozicijoje plg.: Kas to nežino? Visi tai žino... VaižgP I 163. 2) Su teigiamaisiais veiksmažodžiais, reikalaujančiais kilmininko. Atimti reikia iš Vytauto globos bažnyčios teisė... Ir jis patsai atskirti nuo bažny- čios! (Zbignievas) Man rodos, Vytautas tik to ir laukia. SruogR II 102. ... apsakysiu bent pradžią kelionės mano, nes to nor gera mano motynelė, ValPJ 14. Tenusilenks prie mano kojų tik vienas vyskupas... man to pakaks. SruogR II 10. ...taip lygiai turime pasielgti su „šeip“, t. y. rašyti „šiaip“, kaip to reikalauja žodžių kilmė. BūgRR I 102. Ėmė rodytis jiedu kaip tik to stingą, ką dabar išmoka tėvui iškaršin- ti, VaižgP I 68. Pavieškelio Sakalynės Gintautas, tiesa, nenusipirko, kaip labai to buvo sau troškęs dėl jos gražumo. VaižgP I 125. To betrūko, kad vaitas iš Bendzi- no kaip namie pradėt Seimininkaut karaliaus rūmuos! SruogR II 141. 3) Su kilmininko reikalaujančiais kiekį reiškiančiais žodžiais gana, negana, daug, maža ir kt. Kad būtų sąžinė rami, aš siūlau: tegu prisieks bažnyčioj karalienė... Te drauge su ja kitų garbingų moterų prisieks eilė... kad karalienė nekalta. Mums to — gana! 55 SruogR II 63. Kampe dar juokiasi smirdai; ar kad jiems vertai grumzdi, vis keikda- mi baras. O dar to negana; bet jau ir mušt pasikėso. DonR 53. Šie metai rašybos vadovėlio dar negalėsiu parūpinti. Maža to, šiandie net ir spétinai negalėčia pasakyti, kuomet laukiamasis vadovėlis bus paleistas žmonėsna. BūgRR I 385. Tik ar begali tė- tis susaikyti savo „laimę“ toliau: ar ji dvigubai padidėjo, kai tamsta į banką atpylei dar dešimtį tūkstančių? — Nu, ne... nedvigubai. — Taigi. Jau patenkinimas buvo menkesnis, nes to buvo jau per daug, to nebuvo reikalinga. VaižgP I 72. 4) Su kilmininką valdančiais daiktavardžiais. Bijau, kad pats, savarankiškai pasirinkęs ateitį, nepakenkčiau sau, tuo labiau bū- tų nepakeliama nelaimė jausti, kad pats esu to priežastis. Baran R II 91—92. 5) Su kilmininko prielinksniais. — Parodykite mums savo korespondenciją! — reikalavo prokuroras. — Aš jus užtikrinu nieko jus nelaimėsiant ir ten. — Formalybė. Be to negalima, — švelniai aiškino prokuroras. VaizP 1 200. Bet ar karalius jį pasirašys? (Zbignievas) Dėl to — tai vargo didelio nebus... SruogR II 100. Taip ir virė Sviestavičius... savo paties sva- jonėse... Ir vis nežinia buvo, ar kas iš to jo širdyje lieka, ar nieko nelieka. VaižgP I 120. ... pasileido pasakoti apie savo įgytuosius paveikslus: kokio jie krypsnio ir po- būdžio, kurioje dailės parodoje pirkta, kas artistai, kur jų tėvynė. Nuo to perėjo į Europos gražybes ir stebėtinumus. Vaižg P 1 112. O kas ko savo kalboje neturi, prie to sunku ir priprasti. BūgRR I 396. Kova tarp to, kas sena ir kas nauja, tarp to, kas miršta ir kas gimsta, — štai mūsų vystymosi pagrindas. T 1952, 284, 6) Su neveikiamosiomis veiksmažodžių formomis (kilmininkas to reiškia veiksmo subjektą). ...mielas žodis „,„Broli“, suskambėjęs pirmą kartą išvažiavus nuo tėvų... plačiai išsiskleidė, taip sakant, tuščios sielos erdvėse. To paveiktas... parašiau atsakymą: „Puikaus Žemaičių krašto poete“. BaranR II 82. 7) Su įvairiomis veiksmažodžių formomis partityvine reikšme. O, Gamtos galybės kad ir keičias, nenyksta! Jos dar pavergs Piliečių valią vėl imtis iš jos to, ko pati siūlo: kitokio turto, bet tos pat meilės, poezijos ir grožio. VaižgP I 48. 017. Naudininko forma fam vartojama su veiksmažodžių formomis, reiškiant netiesioginį veiksmo objektą. ... juk šeimininkė namuose tam yra: priveizėti šeimynai, tausoti duonai ir už- darui. ŽemR I 165—166. Kas tai matė, Skirgailos pulkai ir bajorai mūšio metu bū- riais pereina Vytauto pusėn ir visur sutinka kunigaikštį ir priima jį kaip savo valdovą! Tam turime padaryti galą, šviesiausias viešpatie! VienPD,K 409. Verčiau geruoju glaboti (Marce), o Kurmelį įpainiosite su mišku. — Tam manęs mokyti nereikia. ŽemR I 175. O mergytė grynaširdė. Tam ir tiki, ką ji girdi. SNėrR I 453. 018. Įnagininko forma tuo vartojama: 1) Su intranzityviniais veiksmažodžiais, reiškiant tiesioginį veiksmo objektą. Geriausia aš suprantu ir tuo visai neabejoju, kad rašybos vadovėlis turėti šian- die būtų mums labai pravartu. BūgRR I 385. Čia jis gavo patirti, tokios stebuklingos mašinėlės nė prūsai dar nepasidirbę ir pinigams padirbti reikią labai didelio, sumanaus meisterio. Pagaliau tuo nė nebesidomėjo. VaižgP I 168. Prisipažįstu, esu didus ir tuo džiaugiuosi, kad esu didus! BalčAP 100. Be pagarbos, kurios buvo Geišių Geišė pelnęs..., jis galėjo dar pasigirti tuo, kad visi baudžiauninkai tikrai jo bijo. 56 VaižgRR 1 64. Priešdėlis „san-“ tuo skiriasi nuo „in-“, kad yra visuose žo- džiuose ir visose tarmėse išlaikęs visas tris lytis. BugRR I 390. Ir Šešiavilkių šeimyna tenkinos tuo, ko gauna. VaižgP I 231. Šis paskutinis dalykas taip patikdavo klasei, tokio džiaugsmo duodavo, kad tuo užsikrėsdavo ir patys mokytojai. VaižgP 199. 2) Su tranzityviniais veiksmažodžiais, reiškiant netiesioginį veiksmo objektą. Kas pučia, o kas — ne, bet Krokuvos garbingas vyskupas — pūslių mėgėjas... (Zbignievas) Ką nori vyskupas tuo pasakyti? SruogR II 60. Ir aš taip pat jiems pasipriešinau, mečiausi į visas puses, su įkarščiu įrodinėjau jų niekšingumą ir tuo ką sutramdžiau. BaranR II 102. Kiti, kurie išsprukę sveikesni, pasileidę bėgti prie kranto ir tuo sukėlę didelę paniką. Vien PD,K. 385. Gintautui buvo per nepapras- ta šitas Šūmakerio susiglaudimas. Tuo reikšta nepaprastas jo vidaus susijaudini- mas. VaižgP I 169. Mat, kapelionas kartu valgė ir stengėsi jai imponuoti. Keistas žmo- gus! Ką tu tuo pasieksi, jei rankos kojos surakintos? PaukštAK 140. 3) Su būdvardžiais bei dalyviais, reikalaujančiais įnagininko ypatybės objek- tui reikšti. Teismas geresnis už tiesą tuo, kad jis yra vienaprasmis. BūgRR I 110. O jis buvo įtartinas jau ir tuo, kad išvyko iš Vilniaus neišsiregistravęs. VienPD,K 198. Prašiau... Bielinskį ir Iždininką, kurie... sutinka manęs nesiųsti. Bet Nečiajevas ir Gachovičius tuo nelabai patenkinti. BaranR II 15. 4) Su įnagininko prielinksniu su. . vienas prancūzų riteris... paskelbęs ją (Margaritą Knystautaitę) savo širdies dama, ištarė priesaiką ginti kalaviju jos garbę ir gražumą. — O kas su tuo nesutinka, — atsikreipė jis į riterius, — tą šaukiu dvikovon! VienPD,K 362. Jo mylista kunigas Stulginskis... rūpinasi mane išvaduoti iš valsčiaus pastumdėlių, ir esą Rūmai su tuo sutinka. BaranR II 97. Tegu sau ir „kunigas“: drauge su tuo jis dar „žmogus“. VaižgP I 182. 019. Vietininko forma tame, apibendrintai nurodant daiktą, vartojama retai: Asmeninė mano laimė tad ne tame, kad daug pelnyčiau, tik kažin kame glūdi. VaižgP I 73. 020. Vardininko ir galininko vyriškosios giminės vienaskaitos formos fas, tq, be konkretaus nurodymo reikšmės, taip pat vartojamos ir apibendrinto nurodymo reikšme. Tada jos yra konkuruojančios su forma fai. Visų pirma reikia pasakyti, kad tas, tą formos vietoj tai formos apibendrinto nurodymo reikšme vartojamos dabartiniuose raštuose daug rečiau, negu tai (tatai) forma. Plg. 2 lentelę. 021. Tas ir tą formos palyginti su tai forma vardininko ir galininko pozicijoje dažniausiai yra specialiai (struktūriškai bei stilistiškai) apibrėžtos arba tarminės. Kaip matyti iš lentelės, vienų rašytojų jos pasitaiko retai (ypač mokslinėje literatū- roje), o kitų šiek tiek dažniau vartojamos. 022. Forma tas paprastai vartojama. 1) Prijungiamojo sakinio pagrindiniame dėmenyje veiksnio vardininko pozicijoje, kaitoje pat pozicijoje šalutiniame dėmenyje eina forma kas. Tokiais atvejais forma tas yra visiškai natūrali netgi predikatyviškai santykiaudama su būdvardiškąja bevardės giminės forma (tas gražu; budingesnis modelis vientisiniame sakinyje tai gražu). Kas raudona, tas gražu. Ml, Švnč, Auk. Kas saldu, tas gardu. Rk, Rd, Avl. Kas gražu, tas i gerai. Skn. Kas per daug, tas nesveika. PP 198. Kas bus, tas bus? — pasakė didžiausias. BalčAP 282. 57 2 lentelė Pastaraisiais trim dešimtmečiais išleisti raštai Vardininko pozicija Galininko pozicija Kiln 0 tai | tat(ai) | tas | tai | tat(ai) | tą tai BalčAP 16 2 9 23 = 4 — BūgRR I 6 2 1 12 3 3 - IvanPZ 20 — — 6 ub = = KrėvŠP 4 am 2 16 = 2 — PaukštAK 1 to - 9 — || - SimonASL 27 8 - 27 12 - | = VaizgP I 45 1 — 64 - 1 || VenclGD 76 3 31 > 2 - VienPD, K 4 = - 20 = - a ŽemR I 1 — — 9 = | = Visuose šiuose pavyzdžiuose išlaikoma simetrija tarp kas ir tas: tiek kas, tiek. tas eina prieš tarinio formą. Tokia žodžių tvarka stiprina tas vartoseną šalia kas- Nesant simetrijos, vartojama ir tai forma (šalia kas), plg.: Tai, kas gyvenime yra pats tikrasis melas, popieriuje kartais gali būti visai pa našu į teisybę ir atvirkščiai. BielK R 351. Reikia pasakyti, kad ir esant simetrijai, kaip aukščiau minėtuose sakiniuose, vietoj tas gali būti tai, bet tada pastaroji forma linkusi degraduoti į dalelytę, plg.: Kas raudona, tai gražu. JablRR I 491. Kas juoda, tai ne balta. Ds. Kas teisybė, taine melas. Grz. Kas saldu gardu, tai man. Kpr. Aiman, kas mano, tai geriausia... VaižgRR I 114. Plg.: Jei raudona, tai gražu. 2) Prijungiamojo sakinio pagrindiniame dėmenyje tarinio vardininko pozici- joje, kai veiksniu eina daiktavardžio vardininkas. Šiuo atveju formą tas aiškina šalutinis dėmuo. Bene būdingiausias arklių bruožas yra tas, kad kojos turi tik po vieną pirštą, būtent trečiąjį. IvanPŽ 217. Vienas šios didelės grupės pogrupis sudaro būrį, vadinamą liekanagiais, o jų svarbiausias požymis yra tas, kad trečiasis pirštas yra labiausiai išlavėjęs. IvanPŽ 214. Bet svarbiausias Alfonso Gerulavičiaus rūpestis buvo tas, kad niekas tikrai nežinojo, kas dedasi rytų ir vakarų frontuose. VienPD,K 164. 58 Čia formą tas palaiko daiktavardžio vardininkas, su kuriuo ji predikatyviškai santykiauja. Forma tai tokiais atvejais taip pat galima, plg.: Braškės, i tos tai da nieko, ale (=bet) vis ne tai, kas vyšnia. Plv. ...norins iš kitų pusių šitie Armino žirgai ir nepeiktini, bet gana to, jog perlepūs. Ir šalčio jie bijo, ir vandens bijo, ir viso ko bijo. — Tai ne tai, ką mūsų tyriniai — laukiniai žir- gai! PietA 62. Pastarajame sakinyje tai pavartota, nors ji apibūdina kitą fai forma. 3) Sakiniuose, kur jau yra forma tai, bet ji turi dalelytės ar jungtuko funkciją. Plg.: Jei mums ir teko kiek pavargti, tai tas niekis, užtat iš mūsų išėjo geras daiktas. BalčAP 25. Šiame sakinyje formos tas negalima pakeisti tai forma dėl to, kad šalia tas jau yra tai, sudaranti su jei koreliacinį jungtuką (jei — tai); formą tas čia galima tik išleisti. Plg. dar tokį sakinį, kuriame forma tas yra šalia dalelytės tai: Tas tai man nesunku padaryt. Žsl. Čia formą tas taip pat galima tik išleisti; tada tai bus jau ne dalelytė, bet įvardis (perims formos tas funkciją). 4) Sustabarėjusiuose pasakymuose bei junginiuose. — Gan, marėč, argi jis ne mūsų kraujo, — suniekino ją anyta. — Tas ir yr, kad jis ne visas jūsų kraujo: jūsų kraujas praskiestas mūsų krauju. VienPD,K 44. Bet žvejai, anksčiau girdėję giedant tikrąją lakštingalą, sakė: — Nei šio, nei to, pa- našu į lakštingalos giedojimą, bet vis dėlto ne tas! BalčAP 69. Daugeliu atvejų forma tas yra tapati formai tai. Skirtumas tarp jų yra nebent stilistinis. Eidama veiksnio vardininko pozicijoje, forma tas santykiauja su tokiomis pat tarinio formomis, kaip forma tai (plg. 014): 1) su būdvardžių bei būdvardiškųjų žodžių bevardės giminės formomis (,,ne- suderintas“ modelis). O dabar būk čia kaip namie — tas bus man labai malonu. BalčAP 122. — Bet turėsi mane atlyginti! — traukė toliau ragana: — ir tas bus nepigu. BaličAP 149. O štai ta riebioji antis kiekvieną mėgsta apkalbėti — baisi ji liežuvininkė; tas yra priešinga mūsų prigimimui. BalčAP 124. Bet, pastebėjęs kryžių ant durų, kur gyveno kareivis, jis paėmė kreidos kąsnelį ir prirašė kryžių ant visų miesto durų. Tas buvo labai gudriai sugalvota, nes dabar karaliaus rūmų dama nebegalėjo rasti jos pažymėtų namų. BalčAP 109. 2) Su prieveiksmiais gerai, negerai ir kt. Kad taip mums dabar nulėkus į kaimą ir ten palaukus Pavasario!.. Gal tas bii- tų ir gerai, atsiliepė vienas žvirblis... Tiktai aš jau įsitaisiau mieste. BalčAP 270. Tas kareivis ėmė linksmai gyventi: nuolat ėjo į teatrus, dažnai vaikščiojo po karaliaus sodą ir dalino pinigus neturtėliams. Iš jo pusės tas buvo labai gerai. BalčAP 107. 3) Su intranzityvinių ir tranzityvinių veiksmažodžių trečiojo asmens formomis. Lygini mane prie tokios šiukšlos! Kad man tas rūpėtų, argi aš nerasčiau kiek tiek vertesnės?! ŽemR I 111. Jo spalvos nubluko, bet niekas negalėjo pasakyti, ar tas atsitiko kelionės metu, ar iš sielvarto. BalčAP 198. — Vaikai! — šaukė Stankus, — tik visi kartu bam! — Tas patiko vaikams. ŽemR I 243. Visos antys, išriedėjusios iš jos kiaušinių, taip pat vadinosi portugalės, o tas juk šį tą reiškia. BalčAP 121. 59 4) Su daiktavardžių vardininku. ... dabar jam leido žiūrėti pro praviras duris į klegančius, linksmus vaikus. Jau vien tas buvo didelė laimė. BalčAP 327. Aš traukiau gyvybės sultis iš žemės, ėmiau peną iš oro, gyvenau kaip tinkamas, džiaugiausi laime ir žydėjau — tas ir buvo mano gyvenimas, mano laimė. BalčAP 22. 5) Su įvairiomis kitokiomis formomis bei junginiais. Na, dabar tegul būva taip, kaip sakai, jog tas per mano liežuvį (kad prikalbėjo Marcę tekėti už Kurmelio). ŽemR I 197. Visuose šiuose sakiniuose forma tas galima lengvai pakeisti forma fai. Varto- jant formą tas, daugiau pabrėžiama reikšmė „tas dalykas“. Būdinga, kad šiais at- vejais forma tas vietoj tai dažniau vartojama tik kai kurių rašytojų raštuose. 023. Forma tq vartojama panašiai kaip forma tas: 1) Prijungiamojo sakinio pagrindiniame dėmenyje papildinio pozicijoje, kai šalutiniame dėmenyje tokioje pat pozicijoje eina ką. Matot, vaikaliai, ką mokėjau, tą padainavau. ValPJ 19. Ė ką atėmė, tą anas vėl gali susigrąžinti. BaranR II 105. Mama visada ką žada, tą ir padaro. PaukštAK 6. Ką tik panorėjo, tą darė! ŽemR I 19. Ordinas triumfavo: ką pralaimėjo prie Vil- niaus, tą atgavo Marienburge. VienPD,K 361. Plg.: Vaikai, pripratę vieni per dienas, ką norėdami, tą daryti: sėdėti, miegoti, verkti ar juoktis, ir šiandien paliko vieni. ŽemR II 188. Ką užmano pati, tą daro Aršusis. PietA 16. Šiuose sakiniuose ką — tą vartojamos taip pat simetriškai kaip kas — tas aukščiau minėto tipo sakiniuose. Kai pagrindinis dėmuo su fg eina prieš šalutinį su ką ir tarp formų tq — ką nėra simetrijos, formą fq lengviau galima pakeisti forma tai, plg. pavyzdžius su tą ir tai tokiais pat atvejais: A padarei tq, ką aš tau sakiau? Skn. Ta dovana davė man galybę, kad visi tie, kur aš myliu, regėtų ir jaustų tą, ką aš pats regiu ir jaučiu. BalčAP 265. Pažiūrėkim, ar iš šešių Sobolevskio žodžių rodo ben vienas tai, ką turėtų rody- ti. BūgRR I 412. Jie kartais labai tiksliai ir glaustai išreiškia tai, apie ką mes mėgs- tame kalbėti plačiai ir painiai. Venc!lGD 332. 2) Apstabarėjusiuose pasakymuose. Kas tą žino, ilgai gyvendama, ar būčiau sau nupelniusi tokios gėrybės. ValPJ 27. Ta, žvilgterėjusi į Dominyką, atsiliepė: ,,Kas tą žino, gal ir tekėsiu“. ValPJ 96. My- limasis išjojo, apsčius kraštus dabojo. Kas tą žino, ar parjos, ar prie manęs apsistos. ValPJ 129. Dažnai forma tq, kaip ir tas,visiSkai atitinka forma fai, ir jos abi vartojamos kaip sinonimai, t. y. be tai, tokioje pat pozicijoje ir ta pačia reikšme pavartojama ir f4, ypač tų rašytojų, kuriems tai nesvėtima iš tarmės. Forma tą santykiauja su tokiomis pat tarinio formomis, kaip ir fai galininko pozicijoje (plg. 014). Ji vartojama: 1) Su tranzityviniais veiksmažodžiais. Būtinai trūko šeimininkės. Tą numanė ir Petras. ŽemR I 179. Taip Jonas kvai- lys tapo karaliumi — gavo pačią ir karūną ir atsisėdo į sostą. Tą sužinojome iš laikraščio. BalčAP 290. Ar bent kam padėjo išgyti, tai geriausias dievas teZino; bet kad sau padėjo, tą visi žinojo ant riebios jo pačios. VaižgP I 229. Visus išrodymus, 60 kuriuos tiktai kalbų mokslas šiandie galėjo surinkti artimesniajam baltų bei slavėnų kalbų giminumui rodyti, sutraukė krūvon, pridėdamas nuo savęs keletą naujų, kalbi- ninkas latvis Jonas Endzelynas. Jisai tą padarė savo rašte „Cnaeano-Ganrmuilckue amuodoi“. BūgRR I 407. Ryto metą stipresnieji grįžo namon ir, neidamys į bažny- čią, miegojo per kiaurą dieną. Kiti, ten pat pas karčemą miegodamys, sulaukė kitų vakaruškų. Vėl gėrė, vėl šoko. Taip šventino per tris dienas. Tą aš regėdamas, dideliai pasipiktinau. ValPJ 86. 2) Su galininko prielinksniais. Pykstate už Klaipėdos kraštą? Tai niekai prieš tą, kas gali įvykti. VenclGD 29. Labai yra geras (vaikas), nes pieno sriubt-sriubt dienos būvy pusgorčių išgeria, o ko- šė negal nė pasirodyti, tujaus perima ir prašo motynos daugesniai, niam-niam sakyda- mas. Tarė Viskantas: „Nėra ko už tą pykti, kas gerai valgo, tas yra sveikas“. ValPJ 11—12. Visuose šiuose sakiniuose formą fq lengvai galima pakeisti forma tai. 024. Iš to, kas pasakyta apie fas ir tq formų vartojimą tai reikšme dabartiniuo- se raštuose, galima padaryti išvadą, Kad tas ir tq apibendrinto nurodymo funkcija yra antrinės formos: jų vartosena dažnai yra apibrėžta sakinio struktūros arba motyvuo- ta stilistiškai; pasitaiko šios formos rečiau palyginti su fai. Forma tai vardininko ir galininko pozicijoje yra pirminė. Būdama iš prigimties vardininko-galininko links- nis, ji ir dabar tebelaiko savo pozicijas, nors analogiškai pagal kitus linksnius į jos vietą braunasi jau formos tas ir tq. Turėdami galvoje formos fai ir vyriškosios giminės vienaskaitos tas formų pa- siskirstymą pagal linksnių pozicijas, galime sudaryti tokią bendrą apibendrinto nu- rodymo paradigmą. Pirminės formos Antrinės formos tai (tatai) tas to tam tai (tatai) tą tuo Vt. tame FoOzAax Visos šios paradigmos formos turi apibendrinto nurodymo funkciją. 025. Apibendrinto nurodymo tai, tas formos santykiauja su konkretaus nuro- dymo tas, ta formomis tokiu būdu: Nekonkretus Konkretus nurodymas (apibendrintas) nurodymas V. tas, ta — tie, tos tai (tatai); tas K. to, tos — tų : to N. tam, tai — tiems, toms tam G. tą — tuos, tas tai (tatai); tą In. tuo, ta — tais, tomis '' tuo Vt. tame, toje — tuose, tose tame 61 Šioje tas, tą, tai formų sistemoje vyriškosios giminės vienaskaitos fas formos yra homoniminės. Jos turiir konkretaus, ir apibendrinto nurodymo funkcijas. Išskirti konkretaus ir apibendrinto nurodymo tas formas padeda kontekstas ir antecedentai. Konkretaus nurodymo formos yra derinamos su antecedento (daiktavardžio) forma gimine ir skaičiumi, o apibendrinto nurodymo formos nederinamos, nes jų anteceden- tai paprastai yra visa frazė. Plg.: Ore niekas nesirodė, nei šuva nelojo: ir tam buvo kur nuo žvarbos pasislėpti. VaižgP I 127. Mums būtų malonu visų šių žodelių apginti lietuviška kilmė, bet to padaryti ne- stengsime nė geriausiais norais: tam priešais stovi nelemtieji garsų dėsniai ir žodžių istorija. BugRR I 199. 026. Tiriant tai ir tas, tą formų vartojimo santykį vardininko bei galininko po- zicijoje, buvo žiūrėta ne tik per pastaruosius tris dešimtmečius išleistų, bet ir anks- tesnių raštų (XX a. pr.). Pastaruosiuose raštuose santykis tarp minėtųjų formų iš esmės yra toks pat, kaip ir dabartiniuose raštuose. Plg. 3 lentelę. 3 lentelė XX a. pr. išleisti raštai toi m sa vite Kilmininko Vardininko pozicija Galininko pozicija pozicija tai | tat(ai) | tas | tai | tat(ai) | tą tai KrėvR II (1921) 2 1 4 13 — 1 — KudR I (1909) 15 — 1 43 — 1 — LzPR, I (1921) 19 — || 14 — — 2 Myk-PutAŠ, (1933) 43 = 5 26 — - = PietA (1905) 16 — - 50 - 5 = VaižgP, I (1926) 45 1 — 64 — 1 1 VienK (1932) 4 — — 19 = — > ŽemR, I (1924) — 1 — 1 9 10 — Kaip rodo pateiktoji schema, bevardės giminės formos tai (tatai) daugelyje šio laikotarpio raštų yra vyraujančios. Vyriškosios giminės formos tas, tą apibend- rinto nurodymo reikšme paprastai sudaro daug mažesnį procentą, negu bevardės giminės formos. Senuosiuose raštuose (XVI-XVII a.) apibendrinto nurodymo reikšme taip pat būdingesnės bevardės giminės formos. Plg. 4 lentelę. 62 4 lentelė Senieji (XVI-XVII a.) raštai BP I Ch DP Mž SP I Vin! a tai = = 16 a 33 2 2 tatai 27 = 17 5 - 32 9 : tei = 43 - = = - 3 tas = 9 = 5 = 12 tai = = 26 - 80 6 tei — 90 — — — || 8 8 tatai 83 = 36 38 1 102 oa o š tatei r 1 > = - = = 0 ta 1 = = = = = tą ž = = = - 11 jai Ė 5 | r a 2. | a 9 i. k, jr jo | | Pastaba: Prie tatai, tai ir kt. formų kartais yra prielipai g, gi, gu ir kt. Ta galinin- ko bei kilmininko pozicijoje gali būti ir fg (nosinė neparašyta). Kilmininko pozicijoje formos rastos tik po neigiamųjų veiksmažodžių, taigi galima būtų jas laikyti ir galininko formomis. 027. Tarmėse tai (tatai) formų santykis su apibendrinto nurodymo fas, tą formomis vardininko bei galininko pozicijoje yra kiek kitoks". Žemaičių tarmėje, nurodant apibendrintą daiktą, paprastai vartojamos vyr. g. vn. vard. tas, gal. tą formos??. 11 Tarminė medžiaga rinkta iš ,,Lietuviy kalbos dialektologinio atlaso“ kartotekos, iš didžio- jo „Lietuvių kalbos žodyno“ išspausdintų tomų bei kartotekos, taip pat individualios apklausos būdu. 12 Kad bevardės giminės įvardžio forma žemaičių tarmėje pakeičiama vyriškosios giminės for- ma, jau yra nurodę tų tarmių tyrinėtojai, žr. P. Jonikas, Pagramančio tarmė, Kaunas, 1939, p. 60; J. Aleksandravičius, Vakarinė pajūrio žemaičių tarmė Vilnius, 1949 (rankr.), p. 62. 63 Nėr tas taip lengvu, nesakyk. Pj. Tas y sunku iškentėti. Rt. Tas buvo dideliai sunkiai, bet padirbom. Žd. Dešimts rublių, tas y brangiai. Skd. Tas yr smagiai — kulti su spragilais. Eig. Tas y negerai, ka nenor mokyties. Ms. Ka reik mokyties apsi- vedus, tas y vargingai. Dr. Aš nežinau, kas tas yr, ką pilys skaust. Klk. Dešimt kapeikų, tas y kas? Klk. Dešimts rublių kainuo parvažiavimas, tas nieks nėr. Lnk. Kabiškį užlyn, tas y niekai. Yl. Tas yr žmonių pamažinims, no ne kars (jei atomą leis). Pp. Būti mokytu žmogum — tas yr didelė laimė. Grg. Žinai, ka tas yr seni laikai — ką ten begali atminti. Lkv. Tas pareit (priklauso) nuo motinelės. Dov. Karo laike tas buvo. Pln. Ne visi galėjo tą ir padirbti. Pkl. Forma tas, eidama veiksnio vardininko pozicijoje, gali jungtis su tarinio funk- ciją atliekančia būdvardžio bevardės giminės forma, plg.: Tas yr sveik akims. Prk. Tas yr sunku. Als. Tačiau lygiagrečiai su šiuo modeliu vartojamas jau ir suderintų žodžių modelis: Tas yr negers, kad krūvoms laiko gyvolius. Sg. (Plg.: Tai negera, negerai). Užmirštas tas, ko nebturi. Krš. (Plg.: Užmiršta tai). Tas man kaip į kaktą y parašyts. Ms (Plg.: Tai parašyta). Tas yr pameluots, kad širdis sveika. Nd(LKT 146) (Plg.: Tai pameluota). Kas raudons, tas i gražus. Dr, Krtn, Tl, Rt (Plg.: Kas raudona, tas (tai) ir gražu). Kas saldus, tas skanus. Slnt. Tai formos žemaičių tarméje, kiek mums žinoma, nėra. Vietoj jos vartojama for- ma ta, rečiau tatai, kartais pasitaiko fei. Bet šios formos paprastai turi dalelytės reikšmę. Kas ta (tat) durnumas žmonių! Klvr (LKŽ V 362). Kas ta oro kaitris, kas ta giedris. Slnt (Būg). Mokslas ta gerai. Stl. Nu ta kas ger girdėti? Sd. Ta kas ka sens? Plt. Ta jau šįmet lytots mets. Lž. Išdykaut ta mok. Klk. Lai duod trisdešimt rublių, i ta mums jau gerai bus. Tl. Ka jau Dapševičaitės nežino, ta jau nieks nežino. Sd. Tas tatai negerai, ka veršiai giluo. Žr. Svaidyt sen(ą) žmogų su akmenimis, a tatai tas y gerai? Žd. Tas tatai netur reikšmės. Bdr. Vuo tei sakau kaip tatai cibules jėsti sveik. Ng. Tei didelė laimė. Krš. Žemaičių tarmėje, skirtingai nuo literatūrinės kalbos, yra išlyginta apibendrin- to nurodymo paradigma — čia visi linksniai turi vyriškosios giminės formas (tas, to, tam, tą, tuo, tame), panašiai kaip latvių kalboje, kur vietoj mūsų bevardės gi- minės formų taip pat vartojamos vyriškosios giminės formos**, Aukštaičių tarmėse apibendrinto nurodymo reikšme vartojama ir bevardės gi- minės forma tai, ir vyriškosios giminės formos tas, tą. Formos tas, tą dažniau var- tojamos rytų aukštaičių, bet randamos ir vakarų aukštaičių tarmėse. Tas yr brangu. Krk. Vokiečių laikuose tai buvo tas nesvarbu. Ar. Tas mano liept. SIE. Tas sunku padaryt. Lb. Tas yr negerai, kad tu pas ją nenuėjai. Sdb. Bil tik nereik gulėt, vaikel, tas gerai. SIE. Tas yr viskas niekai. Pg. Tas tiesa. Sdr. Ma tas nepatinka. Klvr. Kritau nuo aukšto, gal tas atliepia. Jd. Ką tai tas išsimano (=reiškia). Vlkš. Tas tau tep lengvai nepraeis. Kt. Jam tas da galvoj stovėj. Brb. Jau seniai tas buvo. Lbv. Tą tai jau galėjai žinot. Skp. Aš gavau ne už tą, ne už kny- gų nešimą. Kdn. Sunku be specialių tyrimų pasakyti, kurios formos aukštaičių tarmėse dažniau vartojamos apibendrinto nurodymo reikšme — fai ar tas, tą atitinkamoje pozici- joje. (Tai čia dažna dar kaip dalelytė). Tačiau viena aišku, kad vyr. g. tas, tą formos 13 Zr. Mūsdienu latviešu literdras valodas gramatika, I, Riga, 1959, p. 520. 64 minėtąja reikšme aukštaičių, ypač rytinių, tarmėse dažnesnės, kaip literatūrinėje kal- boje. Tų rašytojų, kurių raštai daugiau atspindi gyvąją kalbą, sakysim, J. Balči- konio vertimuose, vyr. g. tas, tą formos taip pat palyginti dažniau pasitaiko šalia tai, negu kitų rašytojų. Antra vertus, vyr g. tas, tą formos aukštaičių tarmėse dar nėra tiek įsigalėjusios, kaip žemaičių tarmėse. Pavyzdžiui, pasakymai Tas nieks nėr, Kas tas yr ir pan. yra gryni žemaitiški. Kyla klausimas, kodėl literatūrinėje kalboje pirminė apibendrinto nurodymo forma vardininko ir galininko pozicijoje vis dėlto yra tai, ypač moksliniame bei publicistiniame stiliuje, o ne tas, tą, jeigu pastarosios tarmėse taip dažnai varto- jamos. Čia smulkiau neliesime literatūrinės kalbos formavimosi istorijos'*, Viena iš priežasčių ir, mūsų manymu, svarbiausia, kad literatūrinėje kalboje daugiau įsigali tai, O ne tas, tą, yra tai formos didesnis tikimas lietuvių kalbos gramatinei sistemai. Tai yra vienareikšmė forma, tuo tarpu tas, tą turi ir kitokių funkci- jų — žymi ne tik apibendrintą, bet ir konkretų nurodymą. Be to, svarbu čia ir tų formų distribucija. Tas vietoj tai išlaiko literatūrinėje kalboje pastarosios for- mos apsuptis. Kaip tai, taip ir tas vartojama su bevardės giminės būdvardžiais bei dalyviais, plg.: Tai gražu (suderintų gimine žodžių modelis) ir Tas gražu (ne- suderintų gimine žodžių modelis). Šių žodžių derinimas lietuvių kalboje yra tiek dar stiprus, kad, pavyzdžiui, žemaičių tarmėje vartojant čia fas (vietoj tai) ati- tinkamai keičiama ir būdvardžio ar dalyvio bevardės giminės forma vyriško- sios giminės forma (tas gražus=tai gražu, tas parašytas =tai parašyta, Žr. pavyz- džius aukščiau). Žemaičių tarmėje tokiam giminės išlyginimui tuo geresnės są- lygos, kad čia ir būdvardiškųjų žodžių bevardės giminės formos nyksta ( į jų vietą braunasi ne tik vyriškosios, bet visų pirma moteriškosios giminės formos, taip pat prieveiksmiai). Taigi žemaičių tarmėje apibendrinto nurodymo paradigmos formų iš- lyginimo analogijai (pagal kitų linksnių vyriškosios giminės formas įsivedama vy- riškosios giminės formos ir į vardininko bei galininko linksnius) labai neprieštarau- ja formų derinimo dėsnis. Tuo tarpu literatūrinėje kalboje ir aukštaičių tarmėse šie du dėsniai (paradigmos išlyginimo ir formų derinimo) savotiškai vienas kitam prieš- tarauja — paradigmos formų išlyginimui trukdo formų derinimo tendencija. Dėl to- kių lietuvių kalbos gramatinės sistemos vidinių vystymosi dėsnių tai forma lietuvių literatūrinėje kalboje dar tebelaiko savo pozicijas, nors šalia egzistuoja ir funk- ciškai tapačios tas, tą formos. Apibendrinto nurodymo formų tai, tas santykis su kitomis įvardžių formomis 028. Bevardės giminės forma fai ir vyriškosios giminės vienaskaitos formos tas, to, tam, tą, tuo, tame, kaip apibendrinto nurodymo formos, yra priešpas- tatytos ne tik konkretaus nurodymo gimininéms tas, fa formoms, bet taip pat jų semantiniams variantams jis, ji; šis, ši; šitas, -a; anas, -a; tas pats, ta pati ir kt. (žr. 004, 2). tt Pažymėtina, kad D. Kleinas savo gramatikoje pasakymą Tai yra mano sūnus mielasis laiko giminės netaisyklingumu (anomalia generis) vietoj Tas yra manas sūnus (žr. Pirmoji lie- tuvių kalbos gramatika, Vilnius, 1957, p. 244). A. Schleicheris taip pat nurodo, kad vietoj tai (yr) mano brolis, tai mano sesuo taisyklingesni ir senesnės kalbos pasakymai: fas mano brolis, ta mano sesuo (žr. A. Schleicher, Littauische Grammatik, Prag, 1856, p. 300). Pastarasis A. Schleicherio pavyzdys susisiėkia su tas, ta konkretaus nurodymo atvejais. 5. 520 65 Šioje opozicijoje bevardės giminės forma fai ir vyr, g. vn. tas formos, galima sakyti, beveik be konkurencijos santykiauja su gimininėmis visų minėtųjų įvardžių formomis, t. y. kai reikia apibendrintai nurodyti daiktą, paprastai vartojamos tai arba tas (vyr. g. vn.) formos, o kai reikia konkrečiai nurodyti daiktą, vartojamos įvairios aukščiau minėtos gimininės formos. Tai yra dėl to, kad iš visų minėtųjų įvar- džių tik įvardis tas turi plačiai vartojamą bevardės giminės formą fai ir tik šio jvar- džio ta pačia reikšme, kaip bevardės giminės forma, plačiau vartojamos vyriškosios giminės vienaskaitos formos (fas, fo, tam, tą, tuo, tame). Kiti gimininiai anafori- niai parodomieji įvardžiai bevardės giminės formų nesudaro, išskyrus kartais pa- sitaikančias šita, šitai. Taip pat palyginti retai vartojamos kitų įvardžių, išskyrus tas, vyriškosios giminės vienaskaitos formos apibendrinto nurodymo reikšme. Be tas, pasitaiko šia reikšme dar šitas, šis ir tas pats**. Dėl minėtųjų formų vartosenos dažnumo plg. 5 lentelę. 029. Apibendrinto nurodymo formų $ita(i), šitas, šis (vyr. g. vn.) retą vartose- ną galima paaiškinti jų reikšmės neutralizacija. Kaip konkretaus nurodymo formos šitas, -a, šis, ši dažnai pakeičiamos tas, -a formomis, taip ir vietoj apibendrinto nu- rodymo formų šita(i), šitas, šis, dažnai galimos tai, tas formos. Plg.: Aš apie šita nieko nežinojau. Kp. O tai tiktai viena šitai negerai, kad šuva daug ėda. Db. Jeigu net nuspręstų tą cenzą nuo tamistos atimt, tai vis praeis ilgas metas, o tuo tarpu gali tamista įgyt tokią žemę, kokią leidžia įgyt įstatymai. Pasakyk tamista šitai viršininkui. KudR I 122. Tik ar tu žinai, tamista, apie šitą, ką aš sakiau apie pinigus, tai tylėki, — atsiliepė ant galo Virpša į Ivoną. — Ugi ar tai sveikas apie šitai rengiesi teipos gi užtylėti? — paklausė Ivonas. PietA 33. Supuvusį šunį tyčia kas mums, žydams, pametė, pasityčiodamas iš mūsų tikėjimo, kurs gal daug geresnis už pačių krikščionių, nes jis gi iš mūsiškio yra išdygęs... — Nu, šitą tai jau palik tamsta šaly! — rimtai pertraukė įsižeidęs antstolis. VaižgP I 188. — O už tai, kad mane ir mano žmoną Kauno valdžia laikė kalėjime, kad mus tąsė, tardė, varinéjo?! Kiek aš turėjau pergyventi, kiek prašymų padaviau... paskutinį skatiką išleidau... — Gerai, gerai. Įrašyk tamsta ir šitą. VienPD, K 186. Sutartimi, kunigaikšti, Knystau- to pilis seniai turėjo būti arba sunaikinta, arba mums perduota. Tu, kunigaikšti, ligi šiol šito nepadarei. VienPD,K 322. Argi nežinai, kad numirę ne kapinyne gyvena, tik danguje ar pragare, kur kas, gyvas būdamas, nusipelnė darbais sau vietą? Argi šio niekuomet nesi girdėjęs? KrėvŠP 11. Šiuose sakiniuose šita(i) bei šitas, šis formas lengvai galima pakeisti atitinkamai tai ar tas formomis. Plg. pavyzdį, kur šitai lygiagrečiai vartojamas su fai. Pasakyki dabar man, ar gi ne geriaus būtų priėmus katalik yste ir tapus tikrais krikščionimis?... turiu tau prisipažinti, jog ir aš ne sykį mislijau apie šitai. Ne sykį ir kalbėjau apie tai. PietA 91. Plg. dar pavyzdį, kur bevardės giminės įvardžio forma šitai vartojama šalia dalelytės tai: 15 Sustabarėjusiuose posakiuose pasitaikanti šiai forma, ypač greta rai, gali būti ir antrinis. darinys pagal pastarąjį, plg.: Kalbi tu ir šiai ir tai. KrévR II 171. 16 Retais atvejais apibendrinto nurodymo reikšme pasitaiko ir moteriškosios giminės forma tapati, plg.: Ar imsi, ar neimsi, jau dabar ta pati... KudR 1101, — Manjuk vis ta pati... KudR I 159. Kadangi tai atskiri atvejai, į bendrą nagrinėjamųjų formų sistemą ji toliau neįtraukiama. 66 5 lentelė Apibendrinto nurodymo formos VaižgP | VenclGD PietA | BalčAP | KrėvšP LzPR I | Myk-PutAS PaukštAK 76 31 | 16 | 4 | 45 26 20 Vard.| 16 | Gal. | 23 | 16 | 15 | Kim| - | - | - | Kim. | - | - | - | 9 | 0 | 38 | Vard. | 2 Naud.| Gal. 4 WE ių Naud.| RY — | — | | | || Vard. | Kim) = Naud. | šitas tas pats 67 5 * Ir kas man labai dabojasi (= patinka), tai šitai, jog ir tu supranti tokį apsėjimą... PietA 88. Dėl šita(i), šitas, šis formų reikšmės neutralizacijos tarp konkretaus nurodymo formų šitas, -a, šis, ši ir apibendrinto nurodymo formų šita(i), šitas, šis simetrija neišlaikoma. Sita(i), šitas, šis formos yra antrinis tai, tas formų variantas. Jos kar- tu su pastarosiomis priešpastatomos gimininėms konkretaus nurodymo formoms (iš vienos pusės tai, tas, šita(i), šitas, šis, iš kitos — tas, ta; šis, ši; šitas, -a; anas, -a; jis, ji ir kt.). 030. Apibendrinto nurodymo tas pats vyr. g. vienaskaitos formos savo reikšme daugiau skiriasi nuo tai, tas (vyr. g. vn.) formų, dėl to jų ne visada galima pakeisti pastarosiomis. Plg.: Jam atsitiko tas pats, kas ir anam. BalčAP 50. Kitaip nei jo, nei jo vietos ne- bevadink ir kitiems tą pat įsakyk. VaizgP 1 137. Regėjos, klausėsi, galvojo ir mąstė tq patį, ką ir Edvardas. VienPD, K 207. Kiek čia seniai tq pat kalbėjai Jur- giui! Būk kunigas... Taip jis ir paklausė! SruogR II 173. Kaip brangi žmogui sveikata, tik ir jos per virš negerai: beeikvodamas, ko per daug, dažnai žmogus visa išeikvoja. Tas pats ir su turtais. VaižgP 1 72. „Koks aš gražus! — galvoja sau. — Toks inteligentiškas. Visos į mane žiūri. Jam rodosi, kad merginos, į jį žiūrėdamos, tą patį pagalvoja. PaukštAK. 50. ...jie visi vienodai atsa- kytų taip pat jaučią, tuo pat esq susisieloje, tuo pat džiaugiąsi. VaižgP 1 217. Pirmosios pastraipos sakiniuose tas pat(s) formas galima būtų pakeisti ir tai, tas formomis, tuo tarpu antrosios pastraipos sakiniuose tas pat(s) formos sunkiai pakeičiamos tai, tas formomis. Dėl savo diferencinės reikšmės tas pats vyriškosios giminės vienaskaitos for- mos, turinčios apibendrinto nurodymo funkciją, išlaiko simetriją su konkretaus nu- rodymo tas pats, ta patiformomis. Tačiau pastarosios kaip anaforinės retokai varto- jamos, be to, rodo tam tikrą stabarėjimą — dažniausiai pasitaiko tokiuose pasaky- muose: Prieangėlis mažas, tas pats be grėdų. ŽemR I 56. Langeliai seni, maži, tie patys apkerpėję. ZemR I 172. Karvė viena, ir ta pati senapiené. PS. Dėl to simetri- ja tas pats, ta pati(konkretaus nurodymo formos): tas pats (vyriškosios giminės vienas- kaitos apibendrinto nurodymo formos) taip pat nėra stipri. Beje, tam tikrais atvejais apibedrintos reikšmės tas pat(s) forma priartėja prie prieveiksmio faip pat, plg.: Ketvirtadienis. Rašau žiniaraštį... Penktadienis. Tas pat (BaranR II 48) ir Antradienis. Rašiau visą dieną raštinėje. Trečiadienis. Taip pat (BaranR II 43). Bet toks minimųjų formų suartėjimas yra ne dėl jų funkcijos, bet grynai dėl konteksto. 031. Tai, tas (vyr. g. vn.) formų santykį su aukščiau minėtomis apibendrinto ir konkretaus nurodymo formomis galima taip pavaizduoti: Nekonkretus Konkretus nurodyma urodytias (apibendrintas) nurodymas tas, ta; šitas, -a; šis, ši; tai (tatai), tas; šita(i), šitas, šis anas, -a; jis, ji ir kt. tas pats, ta pati tas pats 68 032. Konkretaus nurodymo gimininės formos fas, ta ir kt., vartojamos su antecedentais — pirmiau einančiais daiktavardžiais, yra tų daiktavardžių substi- tutai. Sakinius ar sakinio dėmenis su antecedentu ir jį pavaduojančiu įvardžiu, tu- rinčiu konkretaus nurodymo funkciją, galima transformuoti į reliatyvinį sakinį (įjungiamoji transformacija). Tada konkretaus nurodymo formos tas, ta ir kt. pa- prastai pakeičiamos santykinio įvardžio kuris, -i formomis. Plg.: 1) Zolys vedėsi Kupstį alaus. Kartu nepaliko nė Petro. Tas, nors atspiromis, bet turėjo dėdės klausyti. ZemR 1162. = ... Kartu nepaliko nė Petro, kuris, nors atspiro- mis, bet turėjo dėdės klausyti. 2) Naujienas mes sužinom iš pintinės, ta dažnai eina į turgų. BalčAP 202. => Naujienas mes sužinom iš pintinės, kuri dažnai eina į turgų. 3) ... vilkas... šoko per kelmą ir išspyrė vaikiuką. Tą žmonės praminė briedaičiu. ValPJ 163. vilkas... šoko per kelmą ir išspyrė vaikiuką, kurį žmonės praminė briedaičiu. 4) Atsigręžė dar į orarykštę. Toje, rodos pamatė Janikę. ŽemR 1 200. = Atsigrezé dar į orarykštę, kurioje, rodos, pamatė Janikę. 5) O karalaitė pado- vanojo jam kalaviją, nusagstytą auksiniais pinigais, tie jam labai pravertė. BalčAP 201.= O karalaitė padovanojo jam kalaviją, nusagstytą auksiniais pinigais, kurie jam labai pravertė. 6) Atrado bobutė du didžiu ragu. Iš tų padirbo du gražiu trūbu. ValPJ 19 = Atrado bobutė du didžiu ragu, iš kurių padirbo du gražiu trūbu. Tokios transformacijos galimos, kad šiuose pavyzdžiuose tas, ta ir kuris, -i formos savo funkcija yra identiškos: užima tokią pat poziciją ir pavaduoja tą patį daiktavardį, t. y. turi. ta patį antecedentą"". Be kuris, -i, tokia pat funkcija vartojamas ir katras, -a. Jie abu yra struktūriš- kai apibrėžti — anaforinę funkciją įgyja tik tam tikro tipo reliatyviniuose sakiniuo- se, dėl to traktuotinikaipjis,ji; tas, ta; šis, ši ir kt. anaforinių formų sintaksiniai variantai*'*, Retais atvejais vietoj kuris, -i, katras, -a pasitaiko ir negimininis kas. Nematau žmogaus, kas galėtų vėliavą paimti. Lnkv (LKZ V 364). Tur per lau- kelį jauną mergelę, kas nuramina mano Sirdele. Vik (LKŽ V 364). 033. Apibendrinto nurodymo formos tai, tas (vyr. g. vn.) ir kt., kurių antece- dentai yra visa frazė (paprastai sakinys arba sakinio dėmuo), vartojant įjungiamąją reliatyvinę transformaciją, niekada nepakeičiamos kuris, -i (katras, -a) formomis. Aukščiau minėtos formos reliatyviniame sakinyje gali būti pakeistos tik giminės ka- tegorijos neturinčio santykinio įvardžio kas formomis. Formos tai, tas pakeičiamos forma kas (vardininko pozicija). 1) Ji žvilgtelėjo į laikrodį. Tai ženklas jam išeiti. PaukštAK 143. => Ji žvilgte- lėjo į laikrodį, kas buvo ženklas jam išeiti. 2) Lietimo organai labai išlavėję, ir tai turi gyvybinės reikšmės banginiui pasineriant ir išnyrant. IvanPZ 204. = Lietimo or- ganai labai išlavėję, kas turi gyvybinės reikšmės... 3) Užtai ir jo sodyba nors ir ne prabangi, bet pavyzdinga, ir tai didelė čia dar retenybė. SimonASL 53. = Užtai ir jo sodyba nors ir ne prabangi, bet pavyzdinga, kas didelė čia dar retenybė. 4) Tas kareivis ėmė linksmiau gyventi: nuolat ėjo į teatrus, dažnai vaikščiojo po karaliaus sodą ir dalino pinigus neturtėliams. Iš jo pusės tas buvo labai gerai. BalčAP 22. = Tas kareivis ėmė linksmiau gyventi: nuolat ėjo į teatrus, dažnai vaikščiojo po karaliaus sodą ir dalino pinigus neturtėliams, kas iš jo pusės buvo labai gerai. 17 Dėl reliatyvinės transfomacijos sąlygų žr. Noam Chomsky, Current Issues in Linguistic Theory, The Structure of Language, New Jersey, 1964, p. 71. 18 Žr, A. Valeckienė, ten pat, p. 145. Plg. šiuos sakinius su kas vietoj galimų tai, tas: Priėmė [klebonas] maloningai, bučiuojant jam ranką, antrąja perbraukė per gal- vą, kas (=tai, tas) Benediktą net sugraudino. VaižgP I 83. Jeigu kartais tenka vi- siems išeiti iš namų, — kas (=tas) retai teatsitinka, — tai durys užsklendžiamos iš vidaus, o paskutinysis išlenda pro langą. SimonAŠL 84. Dabartinės mūsų pavar- dės, pavyzdžiui, tokios, kaip antai: Daukšas, Daujotas, Gedminas, Daugilas, Dar- gis, Gedvilas ir pan,, dar šešiolikiame šimtmetyje tebebuvo asmens vardai, kas (=tai, tas) aiškiai matoma yra iš 1528 metų bajorų sąrašo. BūgRR I 203. Formos tai, tą pakeičiamos forma ką (galininko pozicija). 1) Pasinėręs vandenyje, bet pritrūkęs oro, žvėris dažnai tik iškiša savo šnerves atsidusti ir tai padaro taip ramiai, kad sunku jį pastebėti. IvanPŽ 232.— ...žvėris daž- nai tik iškiša savo šnerves atsidusti, ką padaro taip ramiai... 2) Skausmo debesė- lis perbėgo visiems per kaktą, prisiminus mirusį tėvelį. Tai pastebėjusi, motinėlė ta- rė. ZemR I 154. > Skausmo debesėlis perbėgo visiems per kaktą, prisiminus mirusį tėvelį, ką pastebėjusi, motinėlė tarė. 3) Pro šalį nunešė neštuvuose sužeistą žemaitį; kraujo srovelė lydėjo jį nuo tvirtovės sienų iki palapinės. Nei Vytautas, nei kiti bajorai ir kariai į tai dėmesio neatkreipé. VienPD, K. 323. = ...į ką nei Vytautas, nei kiti bajorai ir kariai dėmesio neatkreipė. 4) Rodėsi, per metus, per dvejus ir nu- švies visus čia tamsoje rusinčius. Atgaivins, perauklės, kilniais idealais uždegs... Ir pats už tai susilauks pagarbos, net šlovės. PaukštAK. 102.=... Atgaivins, per- auklės, kilniais idealais uždegs..., už ką ir pats susilauks pagarbos... Plg. šiuos sakinius su ką vietoj galimų fai, tą: ...tolimoje senovėje elnių būta Lietuvoje (apie ką (=tai, tą) byloja čia paminėti palaikai). IvanPŽ 263. Taip ilgai man bepasakojant, pradėjo klausytojai garr-garr knarkti, ką (=tai, tą) aš regédamas, cypt tyliai užgesiau žvakę ir ėjau gulti. ValPJ 117. Pavojaus žodis turi etimologišką ,,v* tarp balsių „a“ ir ,,0%, ką (=tai, tą) parodo tarmėmokslis, žodžio istorija ir kilmė. BūgRR I 107. Tokiu pat būdu forma fo pakeičiama ko, forma tam — kam, forma tuo — kuo int. t. ; 1) Senovėj po apmartavimo tujaus pakš—pakš šaudė, šiandien to nebdaro. ValPJ 107. > ...ko šiandien nebdaro. 2) Šešiavilkis buvo grynas bemokslis; nemokėjo nei rašyti, nei skaityti. Dėl to jam taip sunkiai davėsi visokios „,kankulecijos“. VaižgP I 93. =... dėl ko jam taip sunkiai davési visokios ,,kankulecijos“. Plg.: Jis pakartotinai mušė šį medį savo kakta, nuo ko (=to) medis buvo palinkęs į šalį. IvanPŽ 293. ... ty tai laumių paprotį tebepildo mergelės aplei Biržus ir Pabiržę, ko (=to) Žemaičiuose nuo seno nebėra. ValPJ 90. Garbės stalą įtaisyti ir puotą atlikti buvo nutarta pagonių centre. Tam buvo pa- rinkta ir tinkama vieta. VienPD,K 379. =>...kam buvo parinkta ir tinkama vieta. ...Zadéjo kiek begalėdamas steigtis, kad jai niekados nieko netrūktų... Rūpinosi, rodos, tuo kiek beišgalėdamas ligi šiol. ŽemR I 146. => ... kuo, rodos, rūpinosi kiek beišgalėdamas ligi šiol. 034. Apibendrinto nurodymo formų tai, tas pakeitimas kas formomis daugeliu atvejų yra ribotas struktūriškai. Kas formų vartosenos galimybės yra kur kas siau- resnės, negu aukščiau minėtų fai, tas formų. Kas reliatyviniame sakinyje gali eiti tik postpozicijoje antecedento atžvilgiu. Antecedentas ir įvardis kas turi būti tame pačiame sakinyje. Atskiras sakinys su santykiniu įvardžiu kas paprastai nepradeda- 70 mas. Tokiu atveju prieš santykinę kas formą paprastai dar stovi parodomoji dale- lytė štai, plg.: . Tie cicilikai — žmonės išmintingi. Ir gera nori jie žmonėm. Ir daro. Bet pavojin- gi valkatos. Plėšikai. Kurie naudoja vardą cicilikų ir kelia smurtą, degina sodybas ir žudo žmones. Štai kas (=tai, tas) negerai. SruogR II 202. Sutinka mane vaikpa- laikis, riša prie laivo stiebo ir meta į audringą jūrą. O tuo tarpu karaliaus žirgas džiau- giasi aukso pasagom ir raito nosį. Štai kas mane labiausiai pykina! BalčAP 102. Santykinis įvardis kas, turintis anaforinę funkciją, pradžioje sakinio retas ir nebūdingas atvejis, plg.: | Vaikai grobstė gervei už snapo ir ki-ki-ki juokės. Ką (=tai, tą) aš regėdamas, pradėjau griežti. ValPJ 77. Apibendrinto nurodymo tai, tas formų pakeitimas kas formomis dažnai ga- limas tik su tam tikrais sakinio struktūros pakeitimais, — perstatinėjus sakinio na- rius, pakeitus dėmenų tvarką, sujungus du ar kelis sakinius į vieną ir pan. 1) Ypač parbloškė Hansą Cvibaką tai, kad jis atvykusiųjų kryžiuočių tarpe pa- matė laisvus Kūlgailį ir Šarką. VienPD,K. 334.> Hansas Cvibakas (jis) atvykusių jų kryžiuočių tarpe pamatė laisvus Kūlgailį ir Šarką, kas ypač jį (Hansą Cvibaką) parbloškė. 2) Besiganantį girioje jo arklį buvo papiovęs kažkoks plėšrūnas, ir Miški- nis manė, kad tai vilkų darbas. IvanPŽ 186. > Besiganantį girioje jo arklį buvo pa- piovęs kažkoks plėšrūnas, kas, kaip manė Miškinis, buvo vilkų darbas. 3) Kad bent pusę žodžio man būtų pasakiusi: ar tu velne, ar tu kas, kam sulaužei ar įdėk kitą? Aš to temeilijau,o ji — nė vampt! ZemR I 136=>. Kad bent pusę žodžio man būtų pa- sakiusi: ar tu velne, ar tu kas, kam sulaužei ar įdėk kitą (ko aš temeilijau), o ji — nė vampt! : | Daugeliu atvejų dėl įvairių kontekstinių aplinkybių apibendrinto nurodymo tai, tas formų pakeitimas kas formomis iš viso negalimas. a) Kai yra ilgesnis kontekstas ir tai, kas nurodoma, yra perstota kitų dėmenų ar- ba neaiškiai pasakyta. Tarp nosies ir akies glūdi tam tikra liauka, gaminanti riebų tepalą. Tuo tepalu gyvuliukas pritepa ir masažuoja savo sparnus ir kitas odos ataugas. Šis veiksmas, matyti, šikšnosparniui yra labai svarbus, nes, net pagautas, jis pasinaudoja kiekvienu momentu savo tualetui atlikti. Tai susiję su nepaprastai jautriais mikroskopinio di- dumo jutimo organais, išdėstytais visoje odoje. IvanPŽ 29. — O ko gi tu, martel, bi- jai? — staiga paslaptingai kreipėsi į marčią anyta, — gal Stašenytės?.. Nebijok, dukrel. Juk girdėjo gi ir užsakus ir kad ruošiamės... Kad būtų norėjusi... Apie tai nė negalvok (kad sūnus suvedžiojo Stašenytę), visi jau ir užmiršo. VienPD, K. 157. b) Kai tai, tas formos eina klausiamajame sakinyje ar santykiniame šalutinia- me dėmenyje su klausiamosiomis dalelytėmis bei klausiamaisiais—santykiniais įvardžiais ar prieveiksmiais. Patiesei pamatus pirčiai, o nori ant ty pastatyti bažnyčią! Kas tai gali padaryti?! ŽemR I 50. Adomukas dar nepilnai išmanė, ką gi tai reiškia — nebėra tavo dėdės. VaižgRR I 154. — O tau, sūnel, argi tokios pačios reikia? Visi žmonės stebisi!.. — Alfonsiuk, argi tai teisybė (kad jis rengiasi vesti Gliaudelytę)?/ VienPD,K 106. — Tikėsimės, kad krikščionys nepuls mūsų nors naktį, — atsakė Knystautienė, ir Griežė nesuprato, ar tai jam buvo tyčia priminta dėl kryžiuočių takto, ar tai tik su- tapimas. VienPD,K 377. .. .kunigaikštis savo pulkus dvigubai padidino, o kokia mums iš to nauda? VienPD,K. 436. Sieščencui raktus tu įdavei! Ar tu žinai, kaip įsižeis dėl 71 to visi bajorai? SruogR II 140. [Ciolekas] Kas pučia, o kas — ne, bet Krokuvos gar- bingas vyskupas — pūslių mėgėjas... [ Zbignievas] Ką nori vyskupas tuo pasakyti? SruogR II 60. c) Kai tai, tas formos eina atsakymuose į klausimus arba kitais atvejais, kai kei- čiasi kalbos planas (tiesioginė — autoriaus kalba, vieno ir — kito veikėjo kalba, to paties veikėjo klausimas — teigimas ir pan.). Argi bičiuliavosi su šunimis kryžiuočiais kunigaikščiai Mindaugas ir Gediminas? Praamžiau, tai negirdėtas dalykas! VienPD,K 282. [Ciolekas] Kitas, sakysime, kaip tu, brangus kaimyne, kur nors skerdynėje, kaip prie Griunvaldo, nudurs sužeistą ri- terį užėjęs, pasisukios karaliaus priemenėj, — ir vyskupas jau jis, — valstybės vyras! [ Zbignievas] Tai piktas šmeižtas, vyskupe Poznanės! Tai Vytautas pramanė iš pavydo! SruogR II 50. — Kam pavogei Valiulio Paliutės nosinę? Žmonės man už tai akis svilina. PaukštAK 90. „,Ačiū, ačiū, bobutele, tamstos dainelė labai yra graži!“ Tai girdėdama, bobutė ki-ki-ki juokties pradėjo. ValPJ 20. Ar seną paprotį varai? Šlavinėtis?! Čia to nereikia. ŽemR I 75. d) Kai tai, tas formas aiškina šalutinis dėmuo, einantis sakinio dalies pozicijoje. Šalutinį dėmenį gali jungti tiek santykinis įvardis bei prieveiksmis, tiek jungtukas. Tai, tas formos santykinių įvardžių bei prieveiksmių formoms eina atliepiamaisiais žodžiais. Jau vien tai trukdo tai, tas formas pakeisti kas formomis. Ką senis Vidmantas, alaus atsigėręs, juokais pranašavo, tai netikėtai veikiai įvy- ko: VaižgP I 67. Kaip, kada ir kas pirmas jų pateko į Lietuvą, tai palieka uždengta gilių amžių rūkais. VaižgP I 60. O kas ko savo kalboje neturi, prie to sunku ir pripras- ti. BugRR I 396. Aš reikalausiu sau tik to, kas man priklauso. VienPD,K 455. ...ga- na to, jog tata matys, kad tu nenori tingėti. ŽemR I 151. Kam bus iš to naudos, jei mano dvaras į pelenus pavirs? SruogR 11 205. Ir Šešiavilkių šeimyna tenkinos tuo, ko gauna. VaižgP I 231. O kunigaikštis tuo ir skyrėsi nuo savo bajorų, kad už visus tvirtesnis. VienPD,K 328. e) Kai fai, tas formos eina prijungiamajame sakinyje, sujungtame sudétiniais jungtukais kad... tai, jei... tai ir kt. ... kad savas prieš savąjį kviestysi dar bendrą priešą, tai to Zemaiciuose dar ne- buvo! VienPD,K 282. ... kad biirs nor grečną grūdą sulaukti, tai pirm to jisai tur grec- nq mėšlą pakrésti. DonR 49. f) Kai tai, tas formos eina Salutiniuose objekto, priežasties, sąlygos, nuolaidos ar kt. sakiniuose su atitinkamais jungtukais. Vytautas išdavikas! — tik ir kalbėjo Marienburgo gyventojai ir vienas prieš kitą gyrėsi ir sakė, kad jis seniai tai numatęs. VienPD,K 380. Veikiai abudu... jau vien tik lietuviškai tekalbėjo, nors Gintautas to ir nereikalavo iš jų. VaižgP I 163. Kartu atjojo riteris Griežė ir, kaip to reikalavo įstatai ir papročiai, visą naktį išstovėjo rai- tas ir su šarvais pilaitės kieme. VienPD,K 349. Močiai geriau būtų visai su juo nesi- matyt ir nieko nerašyt, nes tai taip pat galėtų turėti įtakos ir bylai... VienPD,K 133. Sveikino tėvai, seserys, svočia, pajauniai, svotai, pamergės, giminės ir visi užprašy- tieji svečiai. Kadangi daugumai tai buvo naujiena, tai visi varžėsi ir darė taip, kaip padarė pirmutinis. VienPD,K 148. Keičiant šiuose sakiniuose tai, tas formas kas formomis būtų eliminuojamas prie- žasties, sąlygos, nuolaidos ir kt. santykis, o daugeliu atvejų iš viso tai negalima, plg.: Sakė, kad jis seniai tai numatęs # (nelygu) Sakė, ką jis seniai numatęs. 72 g) Kai tai, tas formos eina sakinyje ar sakinio dėmenyje, sujungtu su ankstesniu kontekstu jungtuku ber (priešpriešinis santykis). ... jis pažino tq patį žemaitį, kuris taip gudriai užvedė juos per raistą. PaZino ir nustebo, bet tai ji ir pražudė. VienPD,K 440. Galimas dalykas, kad naminių Suny po- rūšiams susidaryti padėjo ir kitos vilkų rūšys, bet apie tai tik spėliojama. IvanPŽ 169. Ką jis buvo sau užsibrėžęs prieš dešimtį metų... jau beveik atsiekė. Bet, sulyginus su kitais užsimojimais, kurie jau brendo jo galvoje, buvo tai tik pradžia. VienPD,K 479. Vičvienaitį kartelį tepažvelgiau, bet jis to nematė. ŽemR I 136. Užklausus iš pilies atsakė, kad nei bajorienės Knystautienės, nei jos dukters viduje nesą. Bet nie- kas tuo nenorėjo tikėti. VienPD,K 394. Kai kuriuose sakiniuose, išmetus bet, galima būtų fai, tas formas pakeisti kas formomis, tačiau tokiu atveju būtų eliminuojamas priešpriešinis santykis. h) Kai tai, tas formos eina atskirame sakinyje ar sakinio dėmenyje, kuris su ankstesniu kontekstu siejamas be jungtukų aiškinamuoju, priešpriešos, objekto, priežasties ir kt. santykiais. Radę juos (stirniukus), žmonės kartais pagalvoja, kad jie yra pamesti, ir mano gerai padarysią, jei paimsią juos namo. Tai yra klaida. IvanPŽ 242. Patino jokiu būdu negalima laikyti, kur yra vaikų, tai pavojinga. IvanPŽ 244. Palyginti su lau- kinėmis avimis, naminė nėra tas guvus, apdairus, narsus gyvulėlis, o tik bukaprotis padaras. Tai žmogaus įsikišimo rezultatas. IvanPŽ 285. i) Kai tai, tas formos eina sakinyje ar sakinio dėmenyje, susijusiame su ankstes- niu kontekstu priduriamuoju ryšiu. Tai, tas formų pakeitimas kas formomis tą ry- šį panaikintų. Kai po valandėlės sugrįžo Edvardas, Alfonsas tuojau pažino, kad jis jau įsitrau- kes. Pažino tai ir motina. VienPD,K 144. ...tačiau, kai anglų riteris pasuko savo ark- lį taip, kad patogiau būtų ne pulti, o skydu prisidengti nuo priešininko kirčių, visi su- prato, kad artinasi lemiamoji valanda. Suprato tai ir brolis Hansas, ir riteris Drankas. VienPD,K 345. Sodiečiai žinojo Benediktą iš galvos išėjus: žinojo ir paslaptines jo keliones į senį kleboną ir tolimąjį miestą. Ir to neužmiršo, nes kelionės į kleboną pa- sikartodavo. VaižgP I 84. Čia neturima tikslo suminėti visų atvejų, kada tai, tas formų pakeitimas kas formomis ribojamas struktūriškai bei reikšmiškai. Tų atvejų yra daug'®. Mums svar- bu pabrėžti, kad tai bei tas formų vartosenos sfera yra kur kas platesnė už atitinka- mos reikšmės kas formų vartosenos sferą. Tai, tas formos šiuo atveju yra pirminės, kas formos — antrinės. Tarp apibendrinto nurodymo formų tai, fas ir kas yra toks pat santykis, kaiptarp konkretaus nurodymo formų jis, ji; tas, ta; šis, ši ir kuris, -i; katras, -a bei kt. Formos kuris, -i; katras, -a yra formų jis, ji; tas, ta; šis, ši ir kt. pa- pildomas sintaksinis variantas, o kas formos yra formų tai, tas toks pat sintaksinis variantas. Turint visa tai galvoje, galima sudaryti tokią minėtųjų formų santykiavimo schemą: 1» Panašiais atvejais ribojama ir formų kuris, -i; katras, -a vartosena vietoje konkretaus nuro- dymo formų jis, ji; tas, ta; šis, ši ir kt. 13 Nekonkretus Konkretus nurodymas (apibendrintas) nurodymas jis, ji; tas, ta; Sis, ši. tai (tatai), tas, Sita(i), šis, Sitas, -a; anas, -a ir kt. Sitas ir kt. kuris, -i; katras, -a ir kt. kas Šių santykiaujančių formų sudaromą modelį grafiškai galima taip pavaizduoti: A D kur A =jis, ji; tas, ta ir kt., B=kuris, -i; katras, -a ir kt., C=tai, tas ir kt., D=kas. Šių įvardžių izomorfiniai santykiai yra A: B=C:D arba A: C=B:D. Gauta 1973. III. 26. A.BAJIAOKEHE ®OPMA CPEJHEIO POJJA MECTOHMEHHS TAI H EE OTHOUWIEHHUE K IPYTHM ®OPMAM MECTOMMEHUH Peswome « B crarbe onpejiesisercs HHBapHAHTHOE 3HAYEHHE MECTOMMEHHSI CpejiHero po- Jia tai 1 ero H3OMOpOHLIe OTHONIEHH5A K (JopMaM MYKCKOTO H JKEHCKOTO poja tas, ta 1 K IpyruM ¢opmaM MeCTOHMEHHIA. | OopMbI BCX Tpex POJIOB fas, ta, tai HMEIOT TOJIbKO MeCTOHMEHHA ¢ aHahopH- "UECKHM 3HaueHHeM, A JISHKTHYECKOe MeCTOMMeHHe (B Y3KOM CMBICJIe CJIOBA) HMEeT JHB Be dopMbi!: tas, ta. OGunuM npH3HaKOM aHadopHueckux ¢opM tas, ta, tai AIBJIIETCA TO, YTO OHH BCE 3aHHMAIOT TO3ULHIO TIA /JĮEXKHOR (DOpMbI CYLIECTBHTE/b- HOTO — BBINOJIHSAIOT cyGcranTHBHYIO (yHKumio. Popma tai NpOTHBONOCTABIJISI- erc1 popMaMm fas, ta No XapakTepy AeHKcHca: tas, ta — 3T0 (DOpMbI KOHKPETHOTO, ‘ONpEJIeJIeHHOTO YKa3aHHsl, a HHBApHAHTHOe 3HaueHHe (DOpMbI fai — OGOOnIeHHOC, HeonpejieJieHHOe yKasanue. JlaHHple (OpMbI MMEIOT TaKiKe Dpa3JiHuKbIC aHTelle- AeHTHl. B KauecTse anTenenenToB GOPM fas, ta BEICTYNAIOT HEKOTOPHIE HMEHA cy- IIeCTBHTe/IbHbIE (0OBIYHO B nperio3HuHH). AKTenejjeHrTaMH GOPMbI tai MOTYT cay- ZKHTb HE TOJIbKO HMEHA CYIIeCTBHTE/IbHbIE, HO H, Yallle BCero, eas (pasa (CJIOBO- coueraHHe, npejJsiokeHue, asa), BBICTYNalOKe KaK B IperIO3HIHH, TAK H B nOCTINO3HIUHH. PopMel fas, ta CO CBOHMH aHTENEJCHTAMH COTJIACYIOTCS B POJE H uKcJIe. PasHula MeXKLy HHMH H 3aKJIIOYAeTCS B YKA3aHHBIX KATETOPHSX. Qopma tai, npejcTaBisiomas co6oil CTapyio GopMy HMEHHT. — BHHHT. TIa- Ji€XKa, BBICTYIIAeT TOJIbKO B IIO3HIKHH HMEHHTEJBHOTO H BHHHTEJIbHOTO Majeed. A (OpMBI KOHKDETHOTO YKa3aHHs tas, ta YNOTDĖG/ISIOTCH B NO3HUKSAX BCEX naje- 74 eit. CJieJloBaTeJIbHO, ONMO3HIKSA tai : tas, ta He ABJsETCs CHMMeTpHuHoOH. B cdepe 00001IEHHOTO YKa3aHHsi (QyHKIHOHHPYIOT He Bee najexusle dopmel. [las Boccra- HOBJIEHHSI CHMMETpHH oOGpasyeTcsi JApyras, YHCTO CHHTaKCHYeCKasi OIMMO3HILKS. Kpome dopmbl tai, B 3HaueHHH OGOOINEHHOTO yKasaHus ynotpebasiores ee Oop- MBI JĮ. YHCJIa MY>KCKOTO poja: tas, to, tam, tą, tuo, tame. PopMbl KEHCKOTO po- ja, a Take (DOpMbI MH. UKHCJIA He HMEIOT TaKoTo 3HaueHHs. Takum o6pazom popma tas B JINTOBCKOM SI3blKe ABJISETCH OMOHHMHYHOH (OPMOH: B 3HAYEHHH KOHKpET- HOTO YKa3aHHs COrJiacyeTcss C HMEHeM CYLIeCTBHTE/NbHBIM — AHTEIEJIEHTOM B pojie H uHCJIe, a B 3HaueHHH OOOOILEHHOTO YKa3aHHs C aHTeleJeHTOM He COrJia- cyeTcs. Tai H GopMbI ej. 4. MYMKCKOTO pojia tas, to, tam, tq, tuo, tame Kak (OpMEI 0600IIEHHOTO YKa3aHHsi MMPOTHBONOCTABJASAIOTCS (DOpMAM KOHKPETHOTO YKa3aHHSA tas, ta. Popmbl 06O6IIEHHOTO YKa3aHHUA tai H. tas OObeJUHAIOTCS B OLY napa- JUTMY H B 3aBHCHMOCTH OT 3aHHMaeMOi IIO3HIIHH pacnpejessiioTcss Tak: UM. tai (tas), POA. to, JiaT. tam, BUH. tai (tq), TB. tuo, MecTH. tame. B nanHoit napamurve tai B TO3HIHH HMeHHTeJIbHOTO H BHHHTeJIbHOTO SIBJSETCS TepBHYHOH (DOpMOK, a tas, tą B COOTBETCTBYIOLIEH MO3HIMH — BTOpHuKHOK. IlocjJiejjHHe dopmel CTpYyKTYDp- HO H CTH/IHCTHYECKH OTpaHHUeHbI, a B psJie CJyuaeB HMEIOT ĮĮHAJIEKTHbIHO OTTEHOK. CrarncrHueckKH ynoTpeOjienHe tas H tq B NMO3HIUSAX COOTBETCTBYIOUIMX TajiexKeil cocTaB/sieT HeGOJIbINOKH TpOLEHT. ®opmbl 0606IIEHHOTO yKa3aHHs tai, tas MpOTHBONOCTABJIEHbI HE TOJIbKO (op- MaM KOHKPeTHOTO yKasaHMs tas, ta, HO OJJHOBPEMEHHO H HX CeMaHTHYECKHM CHHO- HHMAM jis, ji; šitas, -a; šis, ši; anas, -a; tas pats, ta pati u Ap. MHOTHE U3 yKa3aH- HBIX MeCTOHMeHHH BOOČINe He HMEIOT (dOpM CpeJiHero pojia H/JIH Ke jaHHas dopma MOSIBJACTCA JIMUIb Cropajuyecku (Sita(i)) napany c tai. CpaBHHTEJBHO pejiko BCTpeuaIOTCA (DOpMbI eJį. UKCJIA MYXKCKOrO poja B 3HaYeHHH OGOOIIEHHOTO YKa- 3anus (šitas, šis, tas pats). IlosTomy nist BblpakeHHsi OGOOINEHHOTO YKA3AHHS HC- MOJIb3YIOTCSI Hale Bcero OOpMEI tai, tas, XOTS JŲIS BbIpaxXEHHS KOHKPETHOIO yKa- 3aHHs CJIV>KHT LeJbl psAJl pa3/IMuHLIX JieKceM (tas, ta; jis, ji; šitas, -a u T.1.). H3-3a cnenuduusocTd HX 3HaueHHst GoJiee CHMMETPHUHBIMH SIBJISIIOTCS DOJIOBBIE ĖOpMbI KOHKPETHOTO YKa3aHHs tas pats, ta pati H GOPMBI eI. UKCJIA MYM KCKOTO Po- Jia co 3HaueHHeM OOOČiINeHHOTO YKa3aHus tas pats, to paties H T. jį. OopmMbi 060611eKHoro YKa3aHUs tai, tas H JIp. TIpOTHBONOCTABJISIOTCSH elle (opmam kas aHaJOrHUHO TOMY, Kak (OpMEI KOHKpeTHOTO yKas3aHus tas, ta; jis, ji H Jip. IpOTHBOTNMOCTAaBJIeHbI popMam kuris, -i; katras, -a. [TogoGHo Tomy, Kak kuris, -i; katras, -a B TpeJJIOKEHHAX ONpeJe/eHHOH CTPYKTYphl 3aMeHsioT ¢opMsl jis, Ji; tas, ta © JIp., TaK MECTOHMEHHE kas B aHAJIOTHYHBIX CJydasiX 3aMeHsieT GopMbl tai, tas. Popma kas no OTHOIIEHHIO K opMaM tai, tas IpeACTaBASAIOT COGofH BTOpHY- HbIKH CHHTAKCHYECKHil BapHAHT, Tak Xe, Kak dopMEI kuris, -i; katras, -a no oTHO- LIeHHIO K opmaw jis, ji: tas, ta H np. Kak ¢pyHkumonnposanue kuris, -i; katras, -a BMeCTO jis, ji; tas, ta MH Ap., Tak H ynotpeb/enue kas BMECTO tai, tas OrpaHHYEHO OCOGEHHOCTSIMH CHHTAKCHYECKOH H CeMaHTHYECKOH CTPYKTYpHl IIpėejįJIOXEHKHA. Coepa ynorpeGiennst hpopMbl 0G0GIIEHHOTO yKa3aHHs kas 3HAUHTEJIbHO YKe, YeM cepa byHKUHOHHPOBaHHS OPM tai, tas. B cucreme Bcex ykasaHHBIX MeCTOHMEHHA PoJoBbe GOPMBI KOHKPETHOTO yKa- 3auusi A (tas, ta; jis, ji u Jip.) HAXOAATCS B TAKOM OTHOILIEHHH K CBOEMY CHHTaKCH- ueckoMy cuHoHuMmy B (kuris, -i; katras, -a), kak ¢opMbl OGoGuzeKHoro ykasauus C (tai, tas H 1p.) K CBOEMY CHHTAKCHYECKOMY CHHOHHMY D (kas). Hx H3oMOopdHbIE OTHOLLUEHHSI MOXKHO H300pasuTh: A :B=C:D uu A : C=B : D. ITocTynuao * 26.111.1973.