Trikalbis terminų žodynas

šv. Juozapo kuilys zool. „karkvabalis“ (Melolontha vulgaris). Plg. var. šv. Jūza- po kuilis® (Plik). šv. Petro karvelé (karvyté) žr. dievo barboryté b) kai asmenvardis eina paZymimuoju žodžiu, pvz., dievo barboryté zool. „boružė“ (Coccinella septempunctata). Plg. var. bei sinon.: babuska —mariuska (Eiš, Mrk), dievo katryté (Vb), dievo maryté (Jnsk, Pbr, Pn, Ps), dievo petruska (Pbr), katryté—maryté, maryté —katryté, maryté — karusyté (plg. asmenvardį Karolina), katriusyté—mariusyté (Vb), mariusyté— katriusyté, maruska—petruska, šv. Petro karvelé (karvyté) (Vb), velnio maryté. Dar plg. vok. Marienkdferchen. (Galima dar paminėti, jog šnekamojoje kal- boje boružė kai kur maišoma su mažyčiu šviesiai raudonos spalvos vabaléliu (Trombidium holosericum). babuška—mariuška žr. dievo barborytė dievo katrytė žr. » 3 dievo marytė žr. 3 3 dievo petruška žr. » 33 katryté—maryté (maryté—karryté) žr. 2 2 maryté—karusyté žr. 5 > mariusyté—katriusyté (katriusyté — mariusyté) zr. ,, k, maruška—petruška žr. 3 5 velnio maryté žr. 33 3> pamatų Jūzapas zool. „paprastoji rupūžė“ (Bufo vulgaris) (Mžk). Astronominiai pavadinimai: a) kai asmenvardis eina pažyminiu, pvz., Abakuko žvaigždė astr. „viena iš žvaigždžių“. Grigo ratai (Jnš, Sk) astr. „vienas iš žvaigždynų; septynių žvaigždžių konstelia- cija atšiaurio dangaus srity (Ursa Major). Jokūbo lazda „viena iš žvaigždžių“. Noako karvelis „viena iš žvaigždžių“. J. Lipskienė TRIKALBIS TERMINŲ ŽODYNAS V. Kairys, A. Kaminskas, Z. Kudirka, R. Kundrotienė, | M. Lipšicas, | A. Ma- černius, J. Norkus, J. Riaubūnas, J. Stanaitis, B. Stulpinas, A. Šliavas. Rusų- lietuvių-anglų kalbų skaičiavimo technikos terminų žodynas, Vilnius, 1971, 600 p. 1. Prieš trejetą metų lietuviškų terminų žodynų sąrašą papildė dar vienas naujas terminų žodynas. Jį paruošė autorių kolektyvas — Vilniaus V. Lenino skaičiavimo mašinų gamyklos ir Skaičiavimo mašinų specialaus konstravimo biuro inžinierių grupė. Tai didokas skaičiavimo technikos terminų žodynas, ša- lia specialių šios srities terminų pateikiantis ir kai kurias technikos bei fizikos terminų grupes. Ir apimtimi, ir pagal tipą jis daug kuo skiriasi nuo anksčiau išėju- sių lietuviškų technikos terminų žodynų, pavyzdžiui, A. Novodvorskio „Anglų- * Gausi karkvabalio sinonimika pateikiama Lietuvių kalbos atlaso (Leksika), I, žemėlapyje 84 (spausdinamas), 253 lietuvių kalbų politechninio žodyno“ (1958 m.), ,,Rusy-lietuviy kalbų politechni- nio žodyno“ (1959 m.) ir kt. Šio žodyno pasirodymą lėmė sparti skaičiavimo technikos konstravimo ir gamybos pažanga mūsų respublikoje. Lietuvos TSR liaudies ūkyje skaičiavimo tarnybos pradėtos steigti 1954 m., o 1969 m. pabaigoje jau veikė apie 200 skaičiavimo biurų, 30 skaičiavimo sto- čių, buvo naudojama apie 11.000 klavišinių ir 79 komplektai perforacinių skaičia- vimo mašinų. Skaičiavimo centruose, skirtuose ekonominei informacijai apdoroti, pradėti naudoti perforaciniai skaičiavimo kompleksai, galingos greitai veikian- čios programinio valdymo elektroninės skaičiavimo mašinos. Dabartiniu metu pastarosios mašinos „sėkmingai panaudojamos spręsti šiems uždaviniams: gamy- bos techninio paruošimo; gamybos operatyvinio planavimo, apskaitos ir valdy- mo; normatyvų ūkio organizavimo ir vedimo; techninio ekonominio planavimo; medžiagų ir žaliavų, darbo užmokesčio, gaminamos produkcijos, broko apskaitai vesti; statistinės ir buhalterinės apskaitos uždaviniams spręsti ir t.t.: matemati- niams ir inžineriniams, tiesinio programavimo, tinklinio planavimo ir t.t. uždavi- niams spręsti“, Kartu su nauja skaičiavimo technika atsirado ir daug naujų įrenginių, įvairių įvairiausių mechanizmų bei jų detalių, sąvokų, susijusių su darbo ir pagalbiniais procesais ir kt. Specialistai susidūrė su akivaizdžiu lietuviškų skaičiavimo technikos terminų trūkumu?. Rusiškoji skaičiavimo technikos terminija pradėta sisteminti ir norminti šiek tiek anksčiau. 1960—1970 m. pasirodė keletas šios srities terminų Zodyny®. Lietuviš- kojo skaičiavimo technikos terminų žodyno sudarytojai jais rėmėsi, ir, aiškus daik- tas, mūsiškis žodynas kai kuo (pvz., leksikografinės technikos atžvilgiu) yra pana- šus į rusiškuosius, ypač į akademiko S. Lebedevo redaguotą skaičiavimo technikos terminų žodyną. Tačiau apskritai lietuviškąjį skaičiavimo technikos terminų žody- ną reikia laikyti originaliu, ne verstiniu veikalu. Šioje recenzijoje panagrinėsime žodyno sandarą, jame pateikiamos terminijos kai kuriuos ypatumus ir pareikšime keletą bendrų metodologinių pastabų. Pratarmėje autoriai nurodo žodyno paskirtį ir tikslą, būtent: padėti naudotis technine literatūra rusų kalba, su kuria susiduria mokslo ir technikos darbuotoiai, ypač studijuojantis jaunimas, ir „formuoti bei vienodinti lietuvišką techninę termi- niją“. A priori galima pasakyti, kad pirmąją užduotį autoriams pavyko geriau at- likti negu antrąją: žodynas apskritai daugiau tinka vertimo tikslams, negu terminų norminimo reikalui. Be abejo, šiuo atžvilgiu tam įtakos turėjo minėti rusiškieji skai- čiavimo technikos terminų žodynai, kuriuose terminų norminimas taip pat nėra pirmaeilis uždavinys. Pavyzdžiui, S. Lebedevo skaičiavimo technikos terminų žo- dyne angliški terminai labai dažnai verčiami 2 — 3 rusiškais sinonimais. Lietuviškojo 1 Žr. P, Kulvietis, Gamybos mokslinis techninis potencialas ir jos efektyvumas, Vilnius, 1972, p. 68. 2 Žr. A. Kaminskas, A. Mačernius, Kaip buvo rengiamas ,,Skaičiavimo technikos terminų žodynas“, — „Kalbos kultūra“, 25, Vilnius, 1973, p. 95. 8 Zr. Aurso-pyccekalt C0Bapb 10 BbriHcjiuTejibHoR TexHHke, TocyjjaperBeHHbilt Komu- Ter CoBera Munucrpos CCCP no paxmosnektponnke, Mocksa, 1960; Cemusiablunblii cJ10Bapb no aBTOMaTHKE BHIYHCIHTE BHO H u3aMepuTe bnoii TexHHKe, Mocksa, 1963; Akan. C. A. JleGenes, Anro-pycckuil caosaph no BbluHC/IHTEJILHON Texuuke, H3n-Bo ,Coserckas Duunknonejas“, Mocksa, 1964. 254 žodyno rengėjų nueita dar toliau. Šiame žodyne rusiškas terminas dažnai turi 3—4 ir net 5—6 lietuviškus atitikmenis. Vadinasi, visas žodyno sudarytojų dėmesys buvo skirtas kuo tikslesniam rusiškojo termino vertimui. 2. 0. Didesnę žodyno pusę sudaro skaičiavimo technikos terminai rusų, lie- tuvių ir anglų kalbomis. Lietuviškųjų ir angliškųjų atitikmenų pirmoje vietoje pa- teikiamos dažniausiai vartojamos arba pagal prasmę artimiausios reikšmės, o toliau pagal reikšmių atspalvius dedami sinonimai, kurie vienas nuo kito atskiriami kab- leliais. Labiau nutolusios reikšmės skiriamos kabliataškiu. Prie kai kurių lietuviškų atitikmenų kursyvu pateikiamos dar ir pažymos bei santrumpos, paaiškinančios ar patikslinančios termino vartojimo sferą, pvz.: onucamenb progr. aprašymo ženklas declarator (166)! onpedenumocmo log. apibrėžtumas definability (167) Fakultatyviniai lietuviškų ir angliškų terminų afiksai pateikiami lenktiniuose skliausteliuose, pvz.: ncdaenenue (nu)slopinimas suppression, guendring (196) paccmanoexa is(si)désiymas ordering, arrangement, spacing, disposition (244) Terminų variantai suskliaudZiami lauZtiniais skliausteliais, pvz.: cxpeimoe cocmoanue slaptas [ pasléptas) būvis latencystate (288). Pratarméje nurodoma, kad jei rusiškas terminas turi kelis skirtingų reikšmių lietuviškus (taip pat ir angliškus) atitikmenis, tai jie atskiriami arabiškais skaitme- nimis. Pvz.: 601609p Ka 1. išrinkimas 1. access; readout 2. atranka 2. selection (35) Janena |. pakeitimas 1. substitution, replacing 2. pakaitas, 2. substitute, equivalent, pakaitalas dummy (66) Tačiau ne visur šios tvarkos laikomasi: dažnai tokie atitikmenys atskiriami tik kab- leliu arba kabliataškiu, pvz.: 3aaxKnaOKa paZenklinimas, atžymėjimas, bookmark, įdėjinys, žymelė flag (65) CRUCH aprašas, apyrasas, inventory, — aprašymas list (166) soipasicerue reiškinys, išraiška; expression term; išreiškimas connective (38) écmaska idéklas, jterpimas, ; insert, embedding (34) intarpas Būdvardžiai paprastai eina sudėtinių terminų démenimis, o būdvardiniai abs- traktai — ypatybių pavadinimai — savarankiški terminai. Abejotina, ar verta šalia būdvardinių abstraktų žodyne pateikti dar ir atitinkamus būdvardžius, pvz.: bendrumas (161); gausumas (140); homogeniškumas (162); dvilypumas (50) ir 4 Cia ir toliau skaitmenys rodo žodyno puslapius, Kalbėdami apie šį žodyną, toliau vartosime santrumpą SKŽ, 255 bendras; gausus; homogeniškas, juo labiau — jų sinonimus (dvilypis, dvejopas) ir pan." Žodyne neskiriami fakultatyviniai sudėtinių terminų dėmenys. Ne visiškai nuosekli lizdų sistema lietuviškame registre. Lietuviški terminai nekirčiuojami. Tai, žinoma, jau ne žodyno sandaros privalumai, bet jos trūkumai. 2.1. Bet kurios srities terminas turi būti darybiškai taisyklingas, vienareikš- mis, trumpas, tikslus ir patogus vartoti. Tačiau labai dažnai bent vienos ar net ke- lių šių savybių terminams trūksta. Vienas svarbesnių terminijos trūkumų — sinoni- miškumas. Terminų žodynuose kiekvienai sąvokai pavadinti turėtų būti vartoja- mas tik vienas, daugiausia du (vienas lietuviškas, kitas tarptautinis) terminai, bet ne 4—6 sinonimai, kurie neteikia terminijai jokios papildomos informacijos, o tik rodo arba nepakankamą jos sunorminimą, arba tai, kad žodyne pateikiamos są- vokos yra ne visiškai terminologizuotos. SKŽ dažnai viena sudėtinė sąvoka turi du lietuviškus rūšinius pažyminius, kurių vienas lyg ir paaiškina, patikslina kitą. Tokia vartosena kai kuriais atve- jais pateisintina. Tai rodo, kad terminai dar nėra nusistovėję, sunorminti, ir iš karto sunku atrinkti, kuris jų geresnis, pvz. : neliesta terpė, nepanaudota terpė (rus.: 4ucmas cpeda) 290; tiesioginis įvedimas, betarpiškas įvedimas (rus.: KenccpeOcmeennbiil 6600) 23; tarpinis įvedimas, netiesioginis įvedimas (rus.: npomenxcymco4uHoiti 66¢0) 23 ir t.t. Tačiau kai viena sąvoka išreiškiama dviem sinonimais, kurie nepaaiškina vienas kito, ir vienas jų yra beveik nusistovėjęs terminijoje, tai terminų žodyne ne- leistinas dalykas, pvz.: atrama, atspara (rus.: ynop) 328; patvarumas, atsparumas (rus.: cmoiiKocmo) 294; neskaitiniai skaičiavimai, nekiekybiniai skaičiavimai (rus. : HeuucneHHble pacuėmoi) 245 ir t.t. Terminai ypač netenka tikslumo tada, kai rusiškas terminas verčiamas 3—4 ir net 5—6 lietuviškais sinonimais, pvz.: rezultatas, išdava, pasekmė (rus.: peszyaomam) 254; judrumas, judamumas, slankumas (rus.: ncdeunckccmo) 196; pluoštas, plaušas, skaidula (rus.: 6020KH0) 29; priėmimas, suvokimas, nuskaitymas (rus.: socnpus- mue) 30; judėjimas, slinkimas, pasistūmėjimas (rus.: nepedsuscerue) 182; perdirbi- mas, pertaisymas, pakeitimas (rus.: nepedeaka) 182; perivarkymas, perdarymas, perderinimas (rus.: nepecmpotixa) 187; kryžius, keturšakis, kryžmė (rus.: Kpecm) 112; briauna, atbraila, kraštas (rus.: Gopm) 21; pertvara, kaištis, kyštis (rus.: uinox ra) 376; išskaitomumas, ryškumas, aiškumas (rus.: «uėmkocmo) 371; studijavimas, mo- kymasis, tyrimas, tyrinėjimas (rus.: uaysenue) 77; per(si)kėlimas, pasistūmėjimas, pasislinkimas, perstūmimas (rus.: nepemewerue) 185; užtęsimas; užtempimas, už- traukimas; suveržimas (rus.: samsaeusearnue) 70; būvis, būklė, stovis, padėtis (rus.: co- cmosrue) 287; strypas, įkaišas, kaištis, *kištukas (rus.: wmoipe) 376; polinkis, pa- svirimas, nuožulnumas, nuolinkis, nuolydis (rus.: KnakA0H) 146; ruožas, sritis, baras, zona, vieta (rus.: yuacmoK) 353; spragtukas, strekiė, sklendé, užsklanda, skląstis, spyna (rus. satuenka) 70 ir kt. Iš tokios gausybės sinonimų kiekvienai skaičiavimo technikos sąvokai pakaktų atsirinkti po vieną terminą, nesistengiant inventori- zuoti visų politechnikos sąvokų. 5 Zr. K. P. Kpyonac, K. B. Taiisenuc, Tepmsnnojnornueckas. paGora H NOArOTOBKA TEpMHHOJIOTHUECKHX CJIOBapeli B JIntosckoit CCP, — Bonpocki paspa6orku HayuHo-TexHHUeCKOII TepMHHO.j1orHH, Pura, 1973, p. 30. 256 Tą patį galima pasakyti ir apie tarptautinius terminų sinonimus. Žodyne jie paprastai pateikiami greta lietuviškų terminų ir dažnai lietuviškas lyg ir paaiškina tarptautinį, pvz.: blenda, gaubtelis (rus. 6.aenda) 18, plg. vok. Blende: blokas, spinta (rus.: wkagh) 376, plg. angl. block; fokusas, židinys (rus.: (bokyc) 356, plg. lot. fo- cus; fibra, skaidula (rus.: pubpa) 354, plg. lot. fibra; vakansija, laisva vieta (rus.: éaxarcus) 22, plg. angl. vacancy ir t.t. Tačiau kartais vienai sąvokai pavadinti pateikiami bent keli tarptautiniai terminai arba vienas lietuviškas ir 3—4 tarptau- tiniai, ir atvirkščiai. Tokių sinonimų SKŽ yra gana daug, pvz.: atmaina, modifika- cija, variantas (rus.: pasnoeudxocmo) 239; kišenė, bunkeris, magazinas (rus.: Kap- mar) 89; kišenė, dėtuvė, magazinas (rus.: maeasur) 120; slopintuvas, silpnintuvas, ateniuatorius (rus.: ccaabumenv) 168; destrukcija, griovimas, irimas (rus.: pa3pytue- Hue) 240; atsigaminimas, atsikūrimas, savireprodukcija (rus. : camceccnpcusseden ue) 259; Syna, bendralaidis, ilgé (rus.: wuna) 374; atvaizdavimas, atgaminimas; atkiiri- mas, reprodukcija, atstatymas (rus. : socnpoussederue) 30; maksimali reikšmė, maksi- mali vertė, maksimalus dydis (rus.: makcumanrvroe suaderue) 73; išeities diagrama, pradinė diagrama, pirminė diagrama (rus. : ucxconas duazpamma) 54; sutapimo sche- ma, loginė daugybos schema, schema „IR“ (rus.: cxema ccénadexus) 305; neper- traukiamas reguliavimas, tolydus (tolydinis) reguliavimas, netritkus reguliavimas (rus.: Henpepoisroe peeyauposarnue) 249 ir t. t. 2.2. Su terminų sinonimiškumu labai glaudžiai susijęs variantiškumas. Sino- nimai yra skirtingos garsinės sudėties, bet vienodos arba labai artimos reikšmės žodžiai, vartojami tam tikriems reikšmės arba stiliaus atspalviams žymėti, o varian- tai — žodžiai, besiskiriantys tik morfologine sandara (priešdėliu, priesaga, trumpesne ar ilgesne darybine forma). SKŽ dedama svarbumas ir svarba (rus.: eascrccme) 22; prisotinimo dydis ir soties dydis (rus.: eeauvuna Hacoiujerus) 24; trikdis ir trikdymas (rus.: sosamyuierue) 28; trukdymas ir trukdis (rus.: nomexa) 203; tankumas ir tankis (rus.: naomucemo) 194; skubumas ir skuba (rus.: cpcumcemo) 291 ir t. t. Toks ter- minų trumpinimo būdas priimtinas ir šiuo metu plinta technikos, ypač fizikos, ter- minijos norminimo praktikoje. Tačiau vien tik reikšminės diferenciacijos sumetimais (ilgesnė forma reiškia abstraktesnę sąvoką, o trumpesnė — konkretesnę) nevertėtų sudarinėti visų galimų neologizmų — galūnių -is arba -a vedinių, — kurie daugeliu atvejų atstoja arba būdvardžių abstraktus su priesaga -umas, arba veiksmažodinius priesagos -imas abstraktus. Recenzuojamame žodyne yra ir kitokio pobūdžio variantų (priešdėlinių, prie- saginių, prielinksninių), kurie rodo, kad terminai dar nepakankamai sunorminti, pvz.: priešdėliniai variantai — užtvirtinimas ir pritvirtinimas (rus.: saxpenaerue) 66; suveikimas ir paveikimas (rus.: cpa6amoieanue) 290; (su)lyginimas ir palyginimas (rus.: cpaekenue) 299; pri(si)sotinimo laipsnis ir į(si)sotinimo laipsnis (rus.: Uypo6eHKb Kacouuenus) 331; nuoseklus (pa)jungimas ir nuoseklus sujungimas (rus.: nociedoea- menbnoe coeJuneHue) 283; priesaginiai variantai — reikšmingas skaitmuo ir reikš- minis skaitmuo (tus.: sHauawas yugpa) 368; grafinė sudėtis ir grafiška sudėtis (rus.: epagpuueckoe cAo0xenue) 280; automatinė analizė ir automatiška analizė (rus.: aemomamus4eckuiū anarus) 12; inertinė atmosfera ir inertiška atmosfera (rus.: ukepmnas ammuocihepa) 16; spausdintinė schema ir spausdinta schema (rus.: newamnasn cxema) 303; sudėtinė funkcija ir sudėtinga funkcija (rus.: cAcdkcHasn (bynkyus) 360; prielinksniniai variantai — skaičius be ženklo ir beženklis skaičius 17. Lietuvių terminologija 257 (rus.: wucao Ges skara) 371; dešimtainis skaičius su ženklu ir paženklintas dešimtai- nis skaičius (rus.: OecamuuHroe wucao co aKakom) 375; vėlinimas vienu taktu ir véla- vimas per vieną taktą (rus.: sadepnckKa Ha cOux maxm) 65; litavimas be fliuso ir befliusis litavimas (rus.: Gecibarocoeasa naka) 175 ir t. t. Kai kurie tokie variantai iš viso nelaikytini terminais, ir jų vartosena tik mažina terminijos stabilumą bei kon- kretumą. Gausią variantų grupę sudaro nepakankamai sunorminti sudėtiniai terminai, kurių vienas komponentas yra: 1) daiktavardžio kilmininkas arba būdvardis su prie- saga -inis -ė, pvz.: mašininis laikas, mašinos laikas (rus.: maumunnoe epems) 32; emiterinis talpumas, emiterio talpumas (rus.: amumepHasn ĖmMKocmb) 63; pozicinis im- pulsas, pozicijos impulsas (rus.: nosuyuoKHotiū umnynbc) 78; indeksų skaičiavimas, indeksinis skaičiavimas (rus.: uxdekcroe ucuucnenue) 87; kolektorinis talpumas, kolektoriaus talpumas (rus.: Koarexmopran émxccme) 62; kodo raidė, kodinė raidė (rus.: Kcdosas 6ykea) 21; kontrolės programa, kontrolinė programa (rus.: kKoHMpOAb- Has npozpamma) 225; šiluminis spinduliavimas, šilumos spinduliavimas (rus.: men- 1080€ usayuenue) 76; svoriné funkcija, svorio funkcija (rus.: secosas (ynxyus) 359; darbinė eiga, darbo eiga (rus.: pa6ouut xcd) 363; elementų grandinė, elementiné grandinė (rus.: snemenmnasn yens) 367 ir t. t.; 2) daiktavardžio kilmininkas arba da- lyvis, pvz.: (pa)skirstymo skydas, (pa)skirstomasis skydas (rus.: pacnpedesumens- Hott tum) 377; dažantis ratas, dažymo ratas (rus.: kKpacatųee Koneco) 98; virpesių grandinė, virpanti grandinė (rus.: xone6GamenoHas yenv) 365; koreguojanti grandinė, koregavimo grandinė, korekcijos grandinė (rus.: Koppekmupyowas yeno) 365; įtemp- ta būklė, įtempimo būklė (rus.: kanpsoxcėnnoe cecmosnue) 287; atspindžio signalas, atsispindėjęs signalas (rus.: omo6paxcėkHotiiė cuenan) 267; reguliavimo poveikis, re- guliuojantis poveikis (rus.: pezyaupyroujee eo3deiicmeue) 28; moduliavimo genera- torius, moduliuojantis generatorius (rus.: modyaupyouwjud eenepamop) 42; slopi- nantis diodas, slopinimo diodas (rus.: demnpupyrowjuii Ouocd) 55; atsispindéjes im- pulsas, atspindžio impulsas (rus.: ompasxcérnotd umnyasc) 78; izoliuojantis sluoksnis, izoliacijos sluoksnis (rus.: uzoaupyowuid caod) 281; sinchronizuojanti sistema, sin- chronizavimo sistema, sinchronizacijos sistema (Tus.: CUHXPOHUIUPYIOWAN CUCIMEMA) 276; kaupiantis skaitiklis, kaupimo skaitiklis (rus.: nakanausarouju i caémuux) 309; kompilivojanti kalba, kompiliavimo kalba (rus.: komnuarupyrouwud s36iK) 386; 3) pa- prastas būdvardis arba būdvardis su priesaga -inis, -é, pvz.: stacionarinis (staciona- rus) režimas (rus.: cmayucHapuold pescum) 253; elementari celė, elementariné celė (rus.: saemenmapran sueiika) 388; optimalinis (optimalus) filtras (rus.: onmumane- Holl dunomp) 355; absoliutinė sistema, absoliuti sistema (rus.: abcorromuas cucme- ma) 270; dualinis (dualus) valdymas (rus.: dyaasrce ynpaenenue) 329 ir kt. Šiuo at- veju turėtų būti vartojamas tik vienas skaičiavimo technikos sąvoką tiksliausiai iš- reiškiantis terminas. 3.1. SKŽ pateikiama daug naujų skaičiavimo technikos sąvokų, kurioms pa- vadinti reikėjo sukurti nemaža naujadarų. Daugelis tokių naujadarų (dažniausiai vertinių) yra pavykę, atitinka norminius mūsų kalbos terminų darybos tipus, pvz.: daugiaryšė valdymo sistema (rus.: cucmema mHo2cces3Ko20 pezynupo6anus) 273; daugiakontūrė sekos sistema (rus.: MHO2OKOHMYpHaa caredauas cucmema) 273; paprogramé (rus.: ncdnpoepamma) 197; orgarysys (rus,: opeacésasv) 168; echo- 258 kontrolė (rus.: sxokonmpoas) 385; pusiausumė (rus.: noaycymma) 202; paelemen- čiui (rus.: nosasemenmno) 207 ir kt. Kadangi šio žodyno sudarytojai rėmėsi rusiškais skaičiavimo technikos terminų žodynais, tai, aiškus dalykas, ir kai kurių lietuviškų naujadarų darybai turėjo įtakos rusų kalba. Nekūrybiškais ir net ne visai suprantamais reikia laikyti tokius vertinius, kaip antai: vedantis (= pagrindinis) dažnumas (rus.: sadaowan wacmoma) 369; sveikaskaitinis programavimas (rus.: ųencuucnennoe npoepammupoeakue) 229; duotas dydis (rus.: Oannas eenusuna) 23; (už)duota riba (rus.: sadannbiūiė npeden) 208; duotasis tikslumas (rus.: sadanras mceunccmo) 319; automatinis braižytojas (= braižytuvas) 371; srovės nuimtuvas (rus.: moKoctėmHuK) 318 ir kt. Be reikalo žodyno autoriai „patobulino“ kai kuriuos prigijusius terminus: lingv. nuleidimas (rus.: onyckanue, angl. dropping) 167 vietoje praleidimas, elipsė (sintaksė, leksikologija), numetimas (morfologija, fonetika); pasikliautinumas (rus.: docmoseprocme 60, dosepumeasrocms 46, 208) vietoje tikrumas (kai kur — pa- tikimumas) ir kt. 3.2. Žodyne gausu sąvokų, kurios visai neturi terminų, arba tos sąvokos jvardi- jamos vadinamaisiais aprašomaisiais terminais, pvz.: spausdinimas besisukančiu literų velenu (rus.: neuamo c spawjarouiumca aumepHsim eanom) 192; nuoseklaus veikimo sinchroninių schemų antrinių paskirčių suradimo algoritmas (rus.: arzopumm HaxoxwdeKuns BMOPUYHBIX HASHAMCHUL CUHXpOHHbIX CXEM nocAeOceamebH020 Jdeiicmeus) 10; automatas su baigtine atmintimi (rus.: aemomam c Koweurnod na- mamero) T; kombinatorinės logikos daugkartinio išvedimo sintezės algoritmas (rus.: AA20PUMM CUHME3A MHOZOKPAMHO20 86i6c0a Komburamoprod roeuku) 11; perėji- mo, nepasitvirtinus sąlygai, komanda (rus.: Komanda nepexcoa npu HeBLINOAHEHIU ycaceus) 100; atminties įrenginys, neissaugojantis informacijos, išjungus maitinimą (rus.: 3anomuHarowee ycmpoucmeo, He coxpaHAtolee: UHDOPMAULUI0 NPU BbiKAIO- qenuu arekmpcnumanun) 342; atmintis, islaikanti informaciją, išjungus maitinimą (rus.: sanomurarowiee ycmpolcmeo, COXPAHIIOUEe UHPOPMALUIO MPU BHIKAIOYCHUU arekmponumanus) 343 ir kt. Tokių terminologizuoty žodžių junginių neįmanoma nei tiksliai inventorizuoti, nei nustatyti ju vietos skaičiavimo technikos termini- joje. Kai kuriuos jų galima transformuoti, o kiti iš viso į žodyną nedétini. 4. Žodyne neišvengta ir redakcinių nevienodumų. Pavyzdžiui, jame pernelyg dažnai painiojami du skirtingi mūsų skyrybos ženklai, būtent: brūkšnys ir brūkš- nelis. Neapgalvota jungtuko ir ir minėtų skyrybos ženklų koreliacija, jungiant vie- narūšius sudėtinių terminų dėmenis. Antai jame rašoma įvedimo ir išvedimo apribo- jimų sistema 276, įvedimo ir išvedimo valdymas 329, bet įvedimo — išvedimo valdymo sistema 276, įvedimo — išvedimo įrenginių komplektas 102, įvedimo — išvedimo blokas 18 ir t. t. Brūkšnelis tinkamas skyrybos ženklas tokiuose sudėtiniuose terminuose, kaip: sudėties-atimties sumatorius 286, daugybos-dalybos įrenginys 345 ir pan., bet jis netinka, pavyzdžiui, tokiuose terminuose: paleidimo-(su)stabdymo trukmė 33, „aukštyn-žemyn“ metodas 134 ir pan. Neaišku, kodėl rašoma reguliatorius „taip-ne“ 251, bet operatorius „ir—ne“ 164, n-tipo puslaidininkis 202, bet „m“ ti- po filtras 356, operatorius „arba“ 163, ,„ARBA—1R“, , ARBA —IR — ARBA“ 300, bet loginės operacijos IR-NE 81, ARBA-ARBA 77 ir t. t. Tokie nevienodumai galėjo būti lengvai pašalinti, 17* 259 5. Recenzuojamas žodynas — lauktas ir reikalingas veikalas. Reikia tik pasi- džiaugti, kad Vilniaus skaičiavimo mašinų gamyklos ir Skaičiavimo mašinų specia- laus konstravimo biuro inžinieriai ėmėsi tokio didžiulio darbo. SKŽ gerai reprezen- tuoja dabartinę lietuvišką skaičiavimo technikos terminiją. Tačiau gausi žodyno me- džiaga dar menkokai sunorminta ir susisteminta. Skaičiavimo technikos terminijos ugdymo darbui šis veikalas — tik gera pradžia. Kitų technikos šakų terminų žo- dynų rengėjams jis galės būti ne tik sektinu entuziastingo darbo pavyzdžiu, bet ir pamatu, ant kurio galima pradėti ręsti dar tobulesnius statinius. A. Kaulakienė KNYGA APIE ŽUVŲ PAVADINIMUS B. Laumane, Zivju nosaukumi latviešu valoda, Riga, 1973, 307 p.* Benitos Laumanės monografija labai aktuali ne tik latvių, bet, kadangi nemaža ižuvų pavadinimų paveldėta iš gilios senovės, ir baltų bei indoeuropiečių kalbotyrai ir etnogenezei. Ši monografija — pirmas toks stambus baltų žuvų pavadinimų tyri- nėjimas. B. Laumanė pažymi, jog P. Tymė, remdamasis tuo, kad lašišos gyvena tiktai Baltijos jūros baseine, o giminiški pavadinimai aptinkami slavų, baltų, germanų, taip pat tocharų kalbose, mėginęs įrodyti, kad ide. protėvynė buvusi Baltijos rajone. Su šia hipoteze susijęs Baltijos jūros pakrantės aborigenų klausimas, kurį autorė ne vienoje vietoje mini. B. Laumanė, remdamasi archeologų nuomone, kad baltai ar jų sentėviai atsikėlė į Baltijos jūros apylinkes apie XVIII a. pr. m. e.? ir čia užmezgė ryšius su kitais Baltijos pietryčių pakrantės gyventojais — aborigenais, kurie, auto- rės nuomone?, gal būt, buvo baltams giminiški indoeuropiečiai, ir ugrofinais (p. 14). Hipotezė, kad minėtieji Pabaltijo aborigenai buvę indoeuropiečiai, labai svarbi baltų ir indoeuropiečių etnogenezės klausimui. Šiuo metu kai kieno ji ypač remiama“. Mezolite Rytų Pabaltijui buvo būdingos dvi kultūrinės (ir, Rimantienės nuomo- ne, etninės) grupės: mikrolitinė-makrolitinė ir Kundos. Mikrolitinė-makrolitinė kultūra priklausė Lietuvai ir iš dalies Baltarusijai. Kundos kultūra buvo papli- tusi dabartinės Estijos ir Latvijos plotuose, o Lietuvoje teužgriebė pačią šiaurinę 1 Recenzijoje dėl ribotos apimties aptariamas tik Baltijos jūros pakrantės aborigenų klausimas, keliamas B. Laumanės knygoje. 2 Šiuo metu archeologai teigia, kad virvelinės keramikos nešėjai Lietuvą pasiekė baigiantis III tūkstantmečiui pr. m. e., žr. R. Rimantienė, Pirmieji Lietuvos gyventojai (XI —IV tūkstant- metis pr. m. e.), Vilnius, 1972 (toliau: Rimantienė PLG), p. 96. 3 Su nuoroda į: JI. B. Baukuua, TopbsknkoBas crosaukxa Capuare, Pura, 1970, p. 140, 144—145, kur Sarnatės stovyklos radiniai datuojami III tūkst. pr. m. e. pirma puse ar viduriu, o gyventojai hipotetiškai laikomi indoeuropiečiais; plg. taip pat R. Rimantienės tvirtinimą, kad ,,apie kokį nors kultūrinį-etninį finougrų klodą Lietuvos akmens amžiaus medžiagoje, tuo labiau senųjų, vietinių, priešvirvelinės kultūros gyventojų priskyrimą finougrų gentims, negali būti nė kalbos“ (Žr. R. Rimantienė, Lietuvos akmens amžiaus šukinė puodų ornamentika ir finougrų klausi- mas, — Lietuvos istorijos metraštis. 1972 metai, Vilnius, 1973 (toliau: Rimantienė LIM), p. 26; plačiau žr. p. 5—26; taip pat žr.: Rimantienė PLG; P. K. Pumanrene, IlaneojiuT u Me30.JiHT JlarBsi, Busibrioc, 1971 (toliau: Pumauntene IIMJI). 4 Žr. A. Seibučio mokslo populiarinimo straipsnius: Padavimai ir tikrovė, — Mokslas ir gy- venimas, Vilnius (toliau: MG), 1971, Nr. 5, p. 38—40; Vėlyvojo ledynmečio vietovardžiai, — MG 1971, Nr. 10, p. 16—20; Kaip Nemunas į Vyslą tekėjo, — MG 1973, Nr. 3, p. 28—30 ir kt, 260