Termininiai frazeologizmai su asmenvardžiais

pirmininkavo J. Dagys. Žodyno komisija posėdžiavo apie 10 metų. Tuose posėdžiuose visus terminus patvirtinus, tolimesniame etape pagal Botanikos instituto planą šis žodynas buvo redaguojamas; redakcinė komisija: vyr. redaktorius J. Dagys ir nariai: A. Lekavičius ir V. Mališauskienė. Žodynas buvo galutinai paruoštas 1962 m. ir įteiktas „Minties“ leidyklai, kuri jį išleido 1965 m. Išleistasis „Botanikos terminų žodynas“ faktiškai yra anksčiau išėjusio „Lietuviško botanikos žodyno“ II dalis. Šios dalies paruošimas tęsėsi apie 20 metų. Darbas tuo nesibaigė. Dabar Botanikos žodyno komisija, veikianti kaip Lietuvos botanikų draugijos padalinys prie LTSR MA Botanikos instituto, ėmėsi iš naujo peržiūrėti, patikslinti ir papildyti augalų vardyną, paruošti šios I Botanikos žodyno dalies naują leidimą. Tas darbas sistemingai dirbamas: į komisijos darbą įtraukta keletas naujų specialistų: dumblių vardams — G. Jankavičiūtė, grybų vardams — J. Mazelaitis, samanų vardams — A. Kuzas, dekoratyvinių augalų vardams — Vilniaus universiteto Botanikos sodo vedėja A. Lučinskienė, komisijos sekretoriaus pareigoms — R. Jankevičienė. Posėdžiuose visuomet dalyvauja MA Lietuvių kalbos ir literatūros instituto Terminologijos grupės nariai. Darbas jau įpusėtas. J. Dagys TERMININIAI FRAZEOLOGIZMAI SU ASMENVARDŽIAIS Termininių frazeologizmų daugiausia pasitaiko liaudies šnekamojoje kalboje. Nors mokslo ir technikos pažanga, naujos visuomeninio politinio gyvenimo sąlygos reikalauja vis naujų ne tik vienažodžių, bet ir sudėtinių terminų, tačiau liaudiniai terminiai frazeologizmai į šiuolaikinę mokslinę terminiją palyginti retai patenka. Dar rečiau mokslinėje terminijoje jie atsiranda kaip verstiniai iš kitų kalbų. Daugiausia termininių frazeologizmų pasitaiko augalų pavadinimų tarpe, pvz.: kiškio kopūstai „kiškiakopūstis“, varlės ašarėlės „nemiršėlė“, rečiau gyvūnų terminijoje — medžioji ožka „stirna“, Biržų vagis „laumžirgis“, dar rečiau techniškųjų mokslų šakose, pvz.: astronomijoje — dangaus ryškštė „kometa“, geologijoje — perkūno kulka „belemnitas“ ir t. t. Atskirą termininių frazeologizmų grupelę sudaro tokie, kurie tam tikru atžvilgiu siejasi su onomastika, nes vienas jų komponentas yra asmenvardis, pvz., Marės lapai1, Jonio dobilai ir t. t. Į tokius frazeologizmus įeinantieji vardai beveik ištisai yra krikščioniški, todėl jie iš dalies nusako ir tokių terminų atsiradimo apytikslę istorinę datą, t. y. lietuvių kalboje jie pradėjo formuotis, praėjus kuriam 1 Rašant straipsnį, naudota ši literatūra ir rankraštiniai fondai: J. Dagys, Lietuviškas botanikos žodynas, I, Kaunas, 1938; I. Edelmanė, Daži augu nosaukumi, kas saistāmi ar krāsu, garšu un smaržu nosaukumiem, — Veltījums Akadēmiķim Jānim Endzelīnam 1873–1973, Rīgā, 1972, p. 274–292; J. Elisonas, Zoologijos sistematikos terminų žodynėlis, Kaunas, 1920; Jacoby, Litauischen Litterarischen Gesellschaft, II, Heidelberg, 1887, p. 133–143; J. Kalvaitis, Lietuviszkų wardų klėtelė, Tilžė, 1910, p. 72–84; K. Mülenbacha, Latviešu valodas vārdnīca, II, Rīga, 1925–1927; Akademinio Lietuvių kalbos žodyno kartoteka bei Lietuvių kalbos atlaso fondai, esantys Lietuvių kalbos ir literatūros institute. Kai kurie terminiai frazeologizmai užrašyti pačios autorės iš tarmių. Termininių frazeologizmų reikšmės pateikiamos pridedamajame sąraše. 248 laikui po krikščionybės įvedimo. Asmenvardis kai kuriuose liaudiniuose terminuose greičiausiai atsirado dėl to, kad dauguma gėlių bei augalų nuo seno buvo vartojami liaudies medicinoje, o jų žydėjimo ir vaistams rinkimo metas kaip tik sutapo su bažnyčios nustatytomis kalendorinėmis kokių nors švenčių dienomis. Tuo gal ir galima paaiškinti dažniau už kitus pasitaikančius, aiškiai lietuviškus termininius frazeologizmus, savo sandaroje turinčius asmenvardį Jonas, Jonis (pvz., Jono barškutėlė, šv. Jono lineliai, Jonio žolės ir kt.). Tuo tarpu terminis frazeologizmas — pamatų jūzapas „rupūžė“ greičiausiai gali būti atsiradęs eufemistiniais sumetimais, norint tą gyvį nusakyti švelnesniais žodžiais. Kitą vertus, jam atsirasti gal padėjo senovinių tikėjimų reliktas — buvęs paprotys garbinti kai kuriuos gyvius. Be to, gal asmenvardžiui, į frazeologizmą įeiti turėjo įtakos ir jo populiarumas. Juk dauguma tokių frazeologizmų yra sudaryti su populiarių šventųjų vardais (plg. Jonas, Juozapas, Jurgis, Marija ir pan.). Kituose terminuose frazeologizmuose asmenvardis tikriausiai pateko į lietuvių kalbą, verčiant terminą iš svetimos kalbos, pvz., Benedikto kardas, plg. lot. Cnicus benedictus, arba kardų benediktas — plg. rus. кардаобенедикт, Jono duonmedis — plg. vok. Johannisbrothaum ir kt. Pastebėtina, kad mokslinei terminijai ypač pasitarnavo lotynų kalba, iš kurios daugiausia išversta terminų į lietuvių kalbą. Kai kurie tokie vertiniai savo struktūra skiriasi nuo įprastinių šios rūšies terminų ir, galimas daiktas, laikytini nelabai vykusiais, pvz., žilė jokūbaitė vadinamas greitai peržydintis ir pasenstantis augalas, kurio sėklų skirtukai viršūnėse turi tartum žilus plaukus (plg. lot. senecio Jacobaea — lot. senex „senelis, žilis“). Aptariamieji termininiai frazeologizmai daugiausia sudaryti iš pagrindinės žodžių junginio dalies — daiktavardžio (pažymimojo žodžio) ir pažyminio. Pagrindinis daiktavardis juose nors ir išlaiko būdingus kait ybos elementus (gali būti linksniuojamas), tačiau dažniausiai pasitaiko tik vns. ir dgs. vardininkas. Pažyminio funkcijas atliekantis žodis tokiuose frazeologizmuose dažniausiai yra išreikštas asmenvardžio kilmininku, pvz., Jurgio raktai, Marijos lineliai ir t. t. Lietuvių šnekamosios kalbos terminijoje palyginti retesni atvejai, kada pažyminys yra išreikštas būdvardžiu, suderintu su pažymimuoju žodžiu gimine, skaičiumi ir linksniu (plg. paprastoji barborytė2. Tuo tarpu, pavyzdžiui, rusų kalbai tokios darybos vardažodiniai terminiai ir neterminiai frazeologizmai labai būdingi3, plg. грудная клетка „krūtinės ląsta“. Be to, tokio tipo lietuvių kalbos terminuose frazeologizmuose asmenvardis neretai žymi ir genties 2 Dabartiniu metu kai kuriuose raštuose į sudėtinius terminus įeinančių asmenvardžių rašymas labai įvairuoja. Kartais tame pačiame veikale asmenvardžiai pateikiami nevienodai, pvz., kardų Benediktas, Žilė Jokūbaitė, vaistinis juozapas, laukinis jokūbėlis, Jurgio raktai, arba: Benedikto kardas, Marijos kardas, jurgio raktai ir t. t. Šiame straipsnelyje didžiąja raide rašomi tie asmenvardžiai, kurie sudėtiniame termine atlieka pažyminio funkcijas ir vartojami vien kaip priklausymo kilmininkai, t. y. sudėtiniame termine nelinksniuojami (pvz. Jurgio raktai, plg. Sodė daug Jurgio raktų). Mažąja raide rašomi tie, kurie sudėtiniuose terminuose eina pažymimuoju žodžiu, yra vartojami kaip bendriniai žodžiai ir gali būti kaitomi linksniais ir skaičiais (pvz., laukinis jokūbėlis, plg.: Atnešk priskynus man laukinių jokūbėlių). Pastarojo tipo frazeologiniai pavadinimai ypač būdingi mokslo veikalų kalboje. 3 А. П. Мордвилко, Очерки по русской фразеологии, Москва, 1964, p. 25. 249 pavadinimą (pvz., rudeninė elenutė, plg. lot. Helenium autumnale. Dar palygink tos rūšies kitą frazeologizmą, kuriame asmenvardis nežymi genties pavadinimo, pvz. laukinis jokūbėlis „karčioji šiušelė“, lot. Erigeron acer). Tokiu termininių frazeologizmų semantinė struktūra pagrindiniais bruožais yra panaši į vardazodinių neterminių frazeologizmų struktūrą, tačiau turi ir išskirtinių požymių. Į botanikos terminus įeinantys daiktavardžiai kone ištisai priklauso botanikai (pvz., dobilėlis, lelija ir t. t.), ir, būdami junginyje, jie yra taip pat išlaikę savo tiesiogines reikšmes, o perkeltinė reikšmė yra sukoncentravęs pažymimys, plg. Juozapo lelija, Marės vyšnia ir kt. Tik vienas kitas toks sudėtinis terminas yra sudarytas su žodžiais iš kitų gyvenimo sferų (pvz. ašaros, kardas); dažniausiai čia lemiamą vaidmenį yra suvaidinę paties augalo formos bei pavidalo (lapų ar žiedų) panašumas į kurį nors daiktą. Palyginti mažai tos rūšies reliatyviai motyvuotų sudėtinių terminų, kurie sietini su paukščių ar gyvulių sferos sąvokomis (plg. šv. Juozapo kvilys). Pastebėtina, kad labai dažnai visas toks sudėtinis terminas yra vartojamas perkeltine reikšme ir asociuojasi su laisvuoju žodžių junginiu, kuriame atskiri žodžiai vartojami savo nominatyvinėmis reikšmėmis. Palyginkime, pavyzdžiui, sudėtinį liaudinį botanikos terminą Jurgio raktai, greičiausiai atsiradusį dėl gėlės, kiek primenančios savo išvaizda raktą, sukelto įvaizdžio ir laisvą žodžių junginį — Jurgio raktai, betarpiškai apibūdinantį daiktą, priklausantį asmeniui — Jurgiui (plg. čia Jurgio raktai, ne tavo). Tą patį galima pasakyti apie botanikos terminą Marijos čebatukas, zoologijos terminą šv. Južapo kuilis, astronomijos terminą Jokūbo lazda ir t. t. Viename kitame tos rūšies termine nesunku atsekti ir tam tikro dirbtinumo pėdsakų. Greičiausiai vienos sąvokos terminas yra pasidaręs sudėtiniu žodžių junginiu, siekiant ritmiško garsų sąskambio, pvz., marytė—katrytė, mariuška—petriuška ir t. t. Atskirose tarmėse kartais tas pats vabalėlis — „boružė“ yra pavadinamas vienu žodžiu, pvz., katrytė, marytė, petrelė, barborytė, o sudėtiniu terminu pasidaryti, greičiausiai, jam sudarė sąlygas paprotys. Pavyzdžiui, nutūpusiam ant rankos vabaliukui mėgstama sakyti: „marytė—katrytė, parodyk teisybę, jeigu lietus, tai sėdėk, o jei giedra, tai nulėk“. Reikia pasakyti, kad kai kurie tos rūšies terminiai frazeologizmai lietuvių tarmėse turi palyginti aiškius paplitimo arealus. Pavyzdžiui, minėtoji marytė—katrytė, dažniausiai šalia dievo karytės gana dėsningai vartojama rytų Lietuvoje Biržų, Joniškėlio, Panevėžio, Vabalninko apylinkėse. Kai kurie tos rūšies terminiai frazeologizmai, kaip ir neterminiai vardazodiniai pastovūs žodžių junginiai, lietuvių kalbos plote gali būti vartojami polisemiškai. Vienu ir tuo pačiu sudėtiniu terminu yra vadinami skirtingi augalai, pvz., šv. Jono karkliukais botanikoje yra vadinamas: 1. „karklavijas“ (Solanum dulcamara) ir 2. „rykštinė karpažolė“ (Euphorbia virgata); dievo karvele zoologijoje vadinama: 1. „boružė“ (Coccinella septempunctata) ir 2. „mažas šviesiai raudonos spalvos vabaliukas“ (Trombidium holosericum). Be to, pažymėtina, kad ypač botanikoje gausesnė sinonimika būdinga tiems augalams, kurių gydomosios savybės buvo žinomos iš seno. Beje, dar galima pasakyti, kad sinonimai dažniausiai yra išreikšti vienu žodžiu, o ne termininais frazeologizmais. 250 Žemiau pateikiamas sąrašas kai kurių termininių frazeologizmų, sudarytų su asmenvardžiais. Greta taip pat nurodomi variantai, sinonimai ir svetimų kalbų atitikmenys, jei juose galima įžvelgti dviejų žodžių šaknį, o viena iš jų – asmenvardis. Geografija nurodoma tik tų sudėtinių terminų, kurie yra užrašyti iš tarmių. Augalų pavadinimai: a) kai asmenvardis eina pažyminiu, pvz., Benedikto kardas bot. „kartusis šventadagis“ (Cnicus benedictus). Plg. var. kardų benediktas. Dar plg.: rus. кардобенедикт, vok. Benediktenkraut. Birutės balanda bot. „pajūrinė balandūnė“ (Atriplex litorale). (Sakoma, jog šis augalas buvęs rastas Palangos apylinkėse.) Jonio dobilai bot. „kalninis dobilas“ (Trifolium montanum). Plg. var. Šv. Jono dobilas: Šv. Jono dobilas pievose auga4 (Skr). Jonio žolės bot. „krūminis kūpolis“ (Melampyrum nemorosum). Plg.: lat. Jāņa zāle, rus. иван-да-марья, vok. Hainwachtelweizen. Jono duonmedis bot. „saldžiavaisis pupmedis“ (Ceratonia Siliqua). Plg. vok. Johannisbrotbaum. Šv. Jono barškulėlė lot. „barškutis“ (Alectorolophus): Mes tai šv. Jono barškulėlę vadinam (Šd). Šv. Jono dobilėlis bot. „paprastasis perluotis“ (Anthyllis vulneraria): Šv. Jono dobilėlis dar čia auga (Pbr, Brž). Šv. Jono karkliukai bot. 1. „karklavijas“ (Solanum dulcamara). 2. „rykštinė karpažolė“ (Euphorbia virgata). Šv. Jono lineliai (Kd) bot. „paprastoji linažolė“ (Linaria vulgaris). Plg. sinon. Marijos lineliai. Šv. Jono papartis bot. „jonpapartis“ (Onoclea Struthiopteris). Šv. Jono rakteliai bot. 1. „paprastasis garždenis“ (Lotus corniculatus). 2. „pavasarinė raktažolė“ (Primula veris): Mūsų sodyne yra tik geltonųjų šv. Jono raktelių (Sk, Jnš, Žml). Plg. sinon. Jurgio raktai, šv. Petro raktai (rakteliai): Geltonieji šv. Petro rakteliai ir miškuos aug (Skn, Vdšk). Šv. Jono žolės bot. „jonažolė“ (Hypericum). Plg. vok. Johanniskraut. Juozapo lelija bot. „baltoji lelija“ (Lilium candidum): Man tai visų gražiausia Juozapo lelija – ji labai skaniai kvepia (Sk, Jnš, Kair). Plg. var.: juozapinė lelija: Vieni sako Juozapo lelija, kiti sako juozapinė lelija, kaip kam patink (Kair). Juozapo rykštė (Vdšk) bot. „daržėlinis kardelis“ (Gladiolus communis). Plg. var. šv. Jurgio rykštės (Kn). Šv. Juozapo žiedeliai (Brž) bot. „baltažiedė plukė“ (Anemone nemorosa). Jurgio raktai žr. šv. Jono rakteliai. Marės lapai bot. „vaistinė bitkrėslė“ (Tanecetum balsamita). Plg. sinon. Marijos vainikėlis. Dar plg. vok. Marienblatt. Marės vyšnia bot. „kryk­lė vyšnia“ (Prunus cerasus ?): Marės vyšnios man nepriminos, sakytum, jom ko trūksta, sunka balta (Trgn). 4 Santrumpos kaip akademinio „Lietuvių kalbos žodyno“. 251 Marės žolė bot. 1. „paprastoji jonažolė“ (Hypericum perforatum). Plg. var. Marijos žoliukės, sinon. Jėzaus žaizdų žolė. Dar plg. vok. echtes Johanniskraut. 2. „pievinė miegalė“ (Succisa pratensis). Marijos ašaros (Pn) bot. „kiškio ašarėlės“ (Briza media). Marijos čebatukas (Vnd) bot. „mėlynoji kurpelė“ (Aconitum Napellus). Marijos kardas bot. „margainis“ (Silybum Marianum). Plg. var. Marijos karda. Plg. vok. Mariendistel. Marijos kryžius (Trgn) bot. „pievinė kartenė“ (Cardamine pratensis). Marijos lelija bot. „miškinė lelija“ (Lilium Margaton): Rodijo Marijos lelijos duot, ale aš jos nepažįstu (Trgn). Plg. sinon. Jėzaus lelija. Marijos lineliai žr. šv. Jono lineliai. Marijos mėta (Sld, Rdž) bot. „vaistinė melisa“ (Melissa officinalis). Marijos panos lelijėlė bot. „pelkinė mandrauninkė“ (Parnassia palustris). Marijos rožė bot. „grauželinė gudobelė“ (Crataegus oxyacantha): Matysi, kokią Marijos rožę gavau, žydi kaip musnigta (Trgn). Marijos vainikėlis žr. Marės lapai. Šv. Petro rakteliai žr. šv. Jono rakteliai. b) kai asmenvardis eina pažymimuoju žodžiu, pvz., paprastoji barborytė (Barbaraea vulgaris). Plg. vok. echtes Barbenkraut. stačioji barborytė (Barbarae stricta). Plg. vok. steifes Barbenkraut. rudeninė elenutė (Helenium autumnale). žilė jokūbaitė (Senecio Jacobaea). Plg. len. starzec Jakóbek, vok. Jakobskreuzkraut. (Augalas žydi liepos mėn. apie kalendorinę Jokūbo dieną). laukinis jokūbėlis bot. „karčioji ši use lė“ (Erigeron acer). vaistinis juozapas (Hyssopus officinalis). laukinis motiejukas (Phleum Boehmeri). pašarinis motiejukas (Phleum pratense). laukinis saliamonas bot. „dirvinė buožainė“ (Knautia arvensis). blizgančioji veronika (Veronika polita). Plg. rus. вероника блестящая. (Be blizgančiosios veronikos LBŽ su šiuo vardu sudarytų dar pateikiama 17 augalų pavadinimų. Kadangi ten pat nurodoma, jog šio augalo vardo „prasmė ir kilmė“ esanti neaiški — galima esą sieti jį su šv. Veronikos vardu, o taip pat ir su graikų phero „nešu“, nike „pergalė“, todėl straipsnelyje tepateikiami vien lietuviški pavadinimai, plg.: čiobralapė v., dirvinė v., gebenialapė v., ilgalapė v., paprastoji v., pavasarinė v., pelkinė v., persinė v., plačialapė v., pūdim­inė v., storalapė v., šaltininė v., tamsioji v., trilapė v., upelinė v., vaistinė v., varpotoji v.). Gyvūnų pavadinimai: a) kai asmenvardis eina pažyminiu, pvz., šv. Jono vabalukas zool. „jonvabalis“ (Lampyris splendidula). Plg. var. šv. Jono vabalėlis: Švento Jono vabalėlis tai toks kirminėlis, naktį miške žiba (Jnš, Sk). Dar plg. lat. Jāņa tārpiņš, rus. Иванов червячек, vok. Johanniswürmchen. šv. Marijos žuvelė zool. „plekšnė“ (Pleuronectes flesus). 252 šv. Juozapo kuilys zool. „karkvabalis“ (Melolontha vulgaris). Plg. var. šv. Jūzapo kuilys5 (Plik). šv. Petro karvelė (karvytė) žr. dievo barborytė b) kai asmenvardis eina pažymimuoju žodžiu, pvz., dievo barborytė zool. „boružė“ (Coccinella septempunctata). Plg. var. bei sinon.: babuška–mariuška (Eiš, Mrk), dievo katrytė (Vb), dievo marytė (Jnšk, Pbr, Pn, Ps), dievo petruška (Pbr), katrytė–marytė, marytė–katrytė, marytė–karusytė (plg. asmenvardį Karolina), katriušytė–mariušytė (Vb), mariušytė–katriušytė, maruška–petruška, šv. Petro karvelė (karvytė) (Vb), velnio marytė. Dar plg. vok. Marienkäferchen. (Galima dar paminėti, jog šnekamojoje kalboje boružė kai kur maišoma su mažyčiu šviesiai raudonos spalvos vabalėliu (Trombidium holosericum). babuška–mariuška žr. dievo barborytė dievo katrytė žr. „ „ dievo marytė žr. „ „ dievo petruška žr. „ „ katrytė–marytė (marytė–katrytė) žr. „ „ marytė–karusytė žr. „ „ mariušytė–katriušytė (katriušytė–mariušytė) žr. „ „ maruška–petruška žr. „ „ velnio marytė žr. „ „ pamatų Jūzapas zool. „paprastoji rupūžė“ (Bufo vulgaris) (Mžk). Astronominiai pavadinimai: a) kai asmenvardis eina pažyminiu, pvz., Abakuko žvaigždė astr. „viena iš žvaigždžių“. Grigo ratai (Jnš, Sk) astr. „vienas iš žvaigždynų; septynių žvaigždžių konsteliacija atšiaurio dangaus srity (Ursa Major). Jokūbo lazda „viena iš žvaigždžių“. Noako karvelis „viena iš žvaigždžių“. J. Lipskienė TRIKALBIS TERMINŲ ŽODYNAS V. Kairys, A. Kaminskas, Z. Kudirka, R. Kundrotienė, M. Lipsičas, A. Mačernius, J. Norkus, J. Riaubūnas, J. Stanaitis, B. Stulpinas, A. Šliavas. Rusų-lietuvių-anglų kalbų skaičiavimo technikos terminų žodynas, Vilnius, 1971, 600 p. 1. Prieš trejetą metų lietuviškų terminų žodynų sąrašą papildė dar vienas naujas terminų žodynas. Jį paruošė autorių kolektyvas — Vilniaus V. Lenino skaičiavimo mašinų gamyklos ir Skaičiavimo mašinų specialaus konstravimo biuro inžinierių grupė. Tai didokas skaičiavimo technikos terminų žodynas, šalia specialių šios srities terminų pateikiantis ir kai kurias technikos bei fizikos terminų grupes. Ir apimtimi, ir pagal tipą jis daug kuo skiriasi nuo anksčiau išėjusių lietuviškų technikos terminų žodynų, pavyzdžiui, A. Novodvorskio „Anglų- 5 Gausi karkvabalio sinonimika pateikiama Lietuvių kalbos atlaso (Leksika), I, žemėlapyje 84 (spausdinamas). 253