Termininiai frazeologizmai su asmenvardžiais

pirmininkavo J. Dagys. Žodyno komisija posėdžiavo apie 10 metų. Tuose posė- džiuose visus terminus patvirtinus, tolimesniame etape pagal Botanikos institu- to planą šis žodynas buvo redaguojamas; redakcinė komisija: vyr. redaktorius J. Dagys ir nariai: A. Lekavičius ir V. Mališauskienė. Žodynas buvo galutinai pa- ruoštas 1962 m. ir įteiktas ,,Minties® leidyklai, kuri jį išleido 1965 m. Išleista- sis „Botanikos terminų žodynas“ faktinai yra anksčiau išėjusio „Lietuviško bota- nikos žodyno“ II dalis. Šios dalies paruošimas tęsėsi apie 20 metų. Darbas tuo nesibaigė. Dabar Botanikos žodyno komisija, veikianti kaip Lietuvos botanikų draugijos padalinys prie LTSR MA Botanikos instituto, ėmė- si iš naujo peržiūrėti, patikslinti ir papildyti augalų vardyną, paruošti šios I Bo- tanikos žodyno dalies naują leidimą. Tas darbas sistemingai dirbamas: į komi- sijos darbą įtraukta keletas naujų specialistų: dumblių vardams — G. Jankavi- čiūtė, grybų vardams — J. Mazelaitis, samanų vardams — A. Kuzas, dekoratyvinių augalų vardams — Vilniaus universiteto Botanikos sodo vedėja A. Lučinskienė, komisijos sekretoriaus pareigoms — R. Jankevičienė. Posėdžiuose visuomet da- lyvauja MA Lietuvių kalbos ir literatūros instituto Terminologijos grupės nariai. Darbas jau įpusėtas. J. Dagys TERMININIAI FRAZEOLOGIZMAI SU ASMENVARDŽIAIS Termininių frazeologizmų daugiausia pasitaiko liaudies šnekamojoje kal- boje. Nors mokslo ir technikos pažanga, naujos visuomeninio politinio gyvenimo sąlygos reikalauja vis naujų ne tik vienažodžių, bet ir sudėtinių terminų, tačiau liaudiniai termininiai frazeologizmai į šiuolaikinę mokslinę terminiją palyginti retai patenka. Dar rečiau mokslinėje terminijoje jie atsiranda kaip verstiniai iš kitų kalbų. Daugiausia termininių frazeologizmų pasitaiko augalų pavadinimų tarpe, pvz.: kiškio kopūstai „kiškiakopūstis“, varlės ašarėlės ,„memiršėlė“, rečiau gy- vūnų terminijoje — medinoji ožka „stirna“, Biržų vagis „laumžirgis“, dar rečiau techniškųjų mokslų šakose, pvz.: astronomijoje — dangaus rykštė „kometa“, geologijoje — perkūno kulka ,belemnitas® ir t. t. Atskirą termininių frazeologizmų grupelę sudaro tokie, kurie tam tikru at- žvilgiu siejasi su onomastika, nes vienas jų komponentas yra asmenvardis, pvz., Marės lapai", Jonio dobilai ir t.t. Įtokius frazeologizmus įeinantieji vardai beveik ištisai yra krikščioniški, todėl jie iš dalies nusako ir tokių terminų atsiradimo apy- tikslę istorinę datą, t. y. lietuvių kalboje jie pradėjo formuotis, praėjus kuriam 1 Rašant straipsnį, naudota ši literatūra ir rankraštiniai fondai: J. Dagys, Lietuviškas bota- nikos žodynas, I, Kaunas, 1938; I. Edelmane, Daži augu nosaukumi, kas saistami ar krasu, garSu un smaržu nosaukumien, — Veltijums Akadémikim Janim Endzelinam 1873-1973, Riga, 1972, p. 274-292; J. Elisonas, Zoologijos sistematikos terminų žodynėlis, Kaunas, 1920; Jaco by, Litauischen Litterarischen Gesellschaft, II, Heidelberg, 1887, p. 133—143; J. Kalvaitis, Lietu- wiszky wardų klėtelė, Tilžė, 1910, p. 72—84; K. Miilenbacha, Latviešu valodas vardnica, II, Riga, 1925-1927; Akademinio Lietuvių kalbos žodyno kartoteka bei Lietuvių kalbos atlaso fondai, esantys Lietuvių kalbos ir literatūros institute. Kai kurie termininiai frazeologizmai užrašyti pačios autorės iš tarmių. Termininių frazeologizmų reikšmės pateikiamos pridedamajame sąraše. 248 laikui po krikščionybės įvedimo. Asmenvardis kai kuriuose liaudiniuose terminuo- se greičiausiai atsirado dėl to, kad dauguma gėlių bei augalų nuo seno buvo var- tojami liaudies medicinoje, o jų žydėjimo ir vaistams rinkimo metas kaip tik su- tapo su bažnyčios nustatytomis kalendorinėmis kokių nors šventųjų dienomis. Tuo gal ir galima paaiškinti dažniau už kitus pasitaikančius, aiškiai lietuviškus termininius frazeologizmus, savo sandaroje turinčius asmenvardį Jonas, Jonis (pvz., Jono barškulėlė, šv. Jono lineliai, Jonio žolės ir kt.). Tuo tarpu termini- nis frazeologizmas — pamatų jūzapas „rupūžė“ greičiausiai gali būti atsiradęs eufemistiniais sumetimais, norint tą gyvį nusakyti švelnesniais žodžiais. Kitą vertus, jam atsirasti gal padėjo senovinių tikėjimų reliktas — buvęs paprotys garbinti kai kuriuos gyvius. Be to, gal asmenvardžiui, į frazeologizmą įeiti turėjo įtakos ir jo populiarumas. Juk dauguma tokių frazeologizmų yra sudaryti su populiarių šventųjų vardais (plg. Jonas, Juozapas, Jurgis, Marija ir pan.). Kituose termininiuose frazeologizmuose asmenvardis tikriausiai pateko į lietuvių kalbą, verčiant terminą iš svetimos kalbos, pvz., Benedikto kardas, plg. lot. Cnicus benedictus, arba kardų benediktas — plg. rus. kapdobenedukm, Jono duon- medis — plg. vok. Johannisbrotbaum ir kt. Pastebėtina, kad mokslinei ter- minijai ypač pasitarnavo lotynų kalba, iš kurios daugiausia išversta terminų į lietuvių kalbą. Kai kurie tokie vertiniai savo struktūra skiriasi nuo įprastinių šios rūšies terminų ir, galimas daiktas, laikytini nelabai vykusiais, pvz., žilė jokū- baitė vadinamas greitai peržydintis ir pasenstantis augalas, kurio sėklų skirtukai viršūnėse turi tartum žilus plaukus (plg. lot. senecio Jacobaea — lot. senex „,se- nelis, žilis“). Aptariamieji termininiai frazeologizmai daugiausia sudaryti iš pagrindinės žodžių junginio dalies — daiktavardžio (pažymimojo žodžio) ir pažyminio. Pa- grindinis daiktavardis juose nors ir išlaiko būdingus kaitybos elementus (gali bū- ti linksniuojamas), tačiau dažniausiai pasitaiko tik vns. ir dgs. vardininkas. Pa- žyminio funkcijas atliekantis žodis tokiuose frazeologizmuose dažniausiai yra išreikštas asmenvardžio kilmininku, pvz., Jurgio raktai, Marijos lineliai ir t. t. Lietuvių šnekamosios kalbos terminijoje palyginti retesni atvejai, kada pa- žyminys yra išreikštas būdvardžiu, suderintu su pažymimuoju žodžiu gimine, skai- čiumi ir linksniu (plg. paprastoji barboryté)®. Tuo tarpu, pavyzdžiui, rusų kalbai būdingi“, plg. epydxas KAemKka „krūtinės ląsta“. Be to, tokio tipo lietuvių kal- bos termininiuose frazeologizmuose asmenvardis neretai žymi ir genties * Dabartiniu metu kai kuriuose raštuose į sudėtinius terminus įeinančių asmenvardžių rašymas labai įvairuoja. Kartais tam2 pačiame veikale asmenvardžiai pateikiami nevienodai, pvz., kardų B e- nediktas, Žilė Jokūbaitė, vaistinis juozapas, laukinis jokūbėlis, Jurgio raktai, arba: Be- nedikto kardas, Marijos kardas, jurgio raktai ir t. t. Šiame straipsnelyje didžiąja raide rašomi tie asmenvardžiai, kurie sudėtiniame termine atlieka pažyminio funkcijas ir vartojami vien kaip priklausymo kilmininkai, t. y. sudėtiniame termine nelinksniuojami (pvz. Jurgio raktai, plg. Sode daug Jurgio raktų). Mažąja raide rašomi tie, kurie sudėtiniuose terminuose eina pažymimuoju žodžiu, yra vartojami kaip bendriniai žodžiai ir gali būti kaitomi linksniais ir skaičiais (pvz., lau- kinis jokūbėlis, plg.: Atnešk priskynus man laukinių jokūbėlių). Pastarojo tipo frazeologiniai pavadinimai ypač būdingi mokslo veikalų kalboje. * A. II. Mopasuako, Ouepkn no pycckoit pazeosornun, Mocksa, 1964, p. 25. 249 pavadinimą (pvz., rudeninė elenutė, plg. lot. Helenium autumnale. Dar paly- gink tos rūšies kitą frazeologizmą, kuriame asmenvardis nežymi genties pavadi- nimo, pvz. laukinis jokūbėlis „karčioji šiušelė“, lot. Erigeron acer). Tokių termininių frazeologizmų semantinė struktūra pagrindiniais bruožais yra panaši į vardažodinių netermininių frazeologizmų struktūrą, tačiau turi ir išskirtinių požymių. Į botanikos terminus įeinantys daiktavardžiai kone ištisai priklauso botanikai (pvz., dobilėlis, lelija ir t. t.), ir, būdami junginyje, jie yra taip patišlaikę savo tiesiogines reikšmes, o perkeltinę reikšmę yra sukoncentravęs pažyminys, plg. Juozapo lelija, Marės vyšnia ir kt. Tik vienas kitas toks sudėtinis terminas yra sudarytas su žodžiais iš kitų gyvenimo sferų (pvz. ašaros, kardas); dažniausiai čia lemiamą vaidmenį yra suvaidinę paties augalo formos bei pavi- dalo (lapų ar žiedų) panašumas į kurį nors daiktą. Palyginti mažai tos rūšies reliatyviai motyvuotų sudėtinių terminų, kurie sietini su paukščių ar gyvulių sferos sąvokomis (plg. šv. Juozapo kuilys). Pastebėtina, kad labai dažnai visas toks sudėtinis terminas yra vartojamas perkeltine reikšme ir asocijuojasi su lais- vuoju žodžių junginiu, kuriame atskiri žodžiai vartojami savo nominatyvinėmis reikšmėmis. Palyginkime, pavyzdžiui, sudėtinį liaudinį botanikos terminą Jurgio raktai, greičiausiai atsiradusį dėl gėlės, kiek primenančios savo išvaizda raktą, sukelto įvaizdžio ir laisvą žodžių junginį — Jurgio raktai, betarpiškai apibūdinan- tį daiktą, priklausantį asmeniui — Jurgiui (plg. čia Jurgio raktai, ne tavo). Tą patį galima pasakyti apie botanikos terminą Marijos čebatukas, zoologijos terminą šv. Jūzapo kuilis, astronomijos terminą Jokūbo lazda ir t. t. Viename kitame tos rūšies termine nesunku atsekti ir tam tikro dirbtinumo pėdsakų. Greičiausiai vienos sąvokos terminas yra pasidaręs sudėtiniu žodžių junginiu, siekiant ritmiško garsų sąskambio, pvz., marytė—katrytė, mariuš- ka—petriuska ir t. t. Atskirose tarmėse kartais tas pats vabalėlis — „boružė“ yra pavadinamas vienu žodžiu, pvz., katrytė, marytė, petrelė, barborytė, o sudėtiniu terminu pasidaryti, greičiausiai, jam sudarė sąlygas paprotys. Pavyzdžiui, nutū- pusiam ant rankos vabaliukui mėgstama sakyti: „maryte—katryte, parodyk teisybę, jeigu lietus, tai sėdėk, o jei giedra, tai nulėk“. Reikia pasakyti, kad kai kurie tos rūšies termininiai frazeologizmai lietu- vių tarmėse turi palyginti aiškius paplitimo arealus. Pavyzdžiui, minėtoji mary- té —katryté, dažniausiai šalia dievo karvytės gana dėsningai vartojama rytų Lie- tuvoje Biržų, Joniškėlio, Panevėžio, Vabalninko apylinkėse. Kai kurie tos rūšies termininiai frazeologizmai, kaip ir netermininiai varda- žodiniai pastovūs žodžių junginiai, lietuvių kalbos plote gali būti vartojami po- lisemiškai. Vienu ir tuo pačiu sudėtiniu terminu yra vadinami skirtingi augalai, pvz., šv. Jono karkliukdis botanikoje yra vadinamas: 1. ,karklavijas“ (Solanum dulcamara) ir 2. ,,rykstiné karpažolė“ (Euphorbia virgata): dievo karvele zoolo- gijoje vadinama: 1. „boružė“ (Coccinella septempunctata) ir 2. ,,maZas šviesiai raudonos spalvos vabaliukas“ (Trombidium holosericum). Be to, pažymėtina, kad ypač botanikoje gausesnė sinonimika būdinga tiems augalams, kurių gydomosios savybės buvo žinomos iš seno. Beje, dar galima pasakyti, kad sinonimai dažniausiai yra išreikšti vienu Žodžiu, o ne termininiais frazeologizmais. 250 Žemiau pateikiamas sąrašas kai kurių termininių frazeologizmų, sudarytų su asmenvardžiais. Greta taip pat nurodomi variantai, sinonimai ir svetimų kalbų atitikmenys, jei juose galima įžvelgti dviejų žodžių šaknis, o viena iš jų — asmenvardis. Geografija nurodoma tik tų sudėtinių terminų, kurie yra užrašyti iš tarmių. Augalų pavadinimai: a) kai asmenvardis eina pažyminiu, pvz., Benedikto kardas bot. „kartusis šventadagis“ (Cnicus benedictus). Plg. var. kardų benediktas. Dar plg.: rus. kapdoberedukm, vok. Benedikten- kraut. Birutės balanda bot. „pajūrinė balandūnė“ (Atriplex litorale). (Sakoma, jog šis augalas buvęs rastas Palangos apylinkėse.) Jonio dobilai bot. „kalninis dobilas“ (Trifolium montanum). Plg. var. Sv. Jo- no dobilas: Šv. Jono dobilas pievose auga (Skr.). Jonio žolės bot. „krūminis kūpolis“ (Melampyrum nemorosum). Plg.: lat. Jana zale, rus. usan-da-mapos., vok. Hainwachtelweizen. Jono duonmedis bot. ,saldZiavaisis pupmedis® (Ceratonia Siliqua). Plg. vok. Johannisbrotbaum. šv. Jono barskulélé lot. „„barškutis“ (Alectorolophus): Mes tai šv. Jono bars- kuléle vadinam (Sd). šv. Jono dobilélis bot. „paprastasis perluotis“ (Anthyllis vulneraria): Sv. Jono dobilélis dar cia auga (Pbr, Brz). šv. Jono karkliukai bot. 1. , karklavijas“ (Solanum dulcamara). 2. ,,rykstiné karpazolé* (Euphorbia virgata). šv. Jono lineliai (Kd) bot. „paprastoji linažolė“ (Linaria vulgaris). Plg. sinon. Marijos lineliai. šv. Jono papartis bot. „jonpapartis“ (Onoclea Struthiopteris). šv. Jono rakteliai bot. 1. ,,paprastasis garzdenis (Lotus corniculatus). 2. ,,pavasa- riné raktažolė“ (Primula veris): Mūsų sodne yra tik geltonųjų šv. Jono rakteliy (Sk, Jnš, Zml). Plg. sinon. Jurgio raktai, šv. Petro raktai (rakteliai): Geltonieji šv. Petro rakteliai ir miškuos aug (Škn, Vdšk). šv. Jono žolės bot. „jonažolė“ (Hypericum). Plg. vok. Johanniskraut. Juozapo lelija bot. „baltoji lelija“ (Lilium candidum): Man tai visų gražiausia Juozapo lelija — ji labai skaniai kvepia (Sk, Jnš, Kair). Plg. var.: juozapinė lelija: Vieni sako Juozapo lelija, kiti sako juozapinė lelija, kaip kam patink (Kair). Juozapo rykštė (Vdšk) bot. „darželinis kardelis“ (Gladiolus communis). Plg. var. Šv. Jurgio rykštės (Kn). šv. Juozapo žiedeliai (Brž) bot. „baltažiedė plukė“ (Anemone nemorosa). Jurgio raktai žr. šv. Jono rakteliai. Marės lapai bot. „vaistinė bitkrėslė“ (Tanecetum balsamita). Plg. sinon. Marijos vainikėlis. Dar plg. vok. Marienblatt. Marės vyšnia bot. ,kryklé vyšnia“ (Prunus cerasus ?): Marės vyšnios man nepri- imnos, sakytum, jom ko trūksta, sunka balta (Trgn). * Santrumpos kaip akademinio ,,Lietuviy kalbos žodyno“. 251 Marės žolė bot. 1. „paprastoji jonažolė“ (Hypericum perforatum). Plg. var. Marijos žoliukės, sinon. Jėzaus žaizdų žolė. Dar plg. vok. echtes Johanniskraut. 2. „pievinė miegalė“ (Succisa pratensis). Marijos ašaros (Pn) bot. „kiškio ašarėlės“ (Briza media). Marijos čebatukas (Vnd) bot. „mėlynoji kurpelė“ (Aconitum Napellus). Marijos kardas bot. „,margainis“ (Silybum Marianum). Plg. var. Marijos karda. Plg. vok. Mariendistel. Marijos kryžius (Trgn) bot. „pievinė kartenė“ (Cardamine pratensis). Marijos lelija bot. „miškinė lelija“ (Lilium Margaton): Rodijo Marijos lelijos duot, ale aš jos nepažįstu (Trgn). Plg. sinon. Jėzaus lelija, Marijos lineliai žr. šv. Jono lineliai. Marijos mėta (Sld, Rdž) bot. „vaistinė melisa“ (Melissa officinalis). Marijos panos lelijėlė bot. ,,pelkiné mandrauninkė“ (Parnassia palustris). Marijos rožė bot. „grauželinė gudobelė“ (Crataegus oxyacantha): Matysi, kokią Marijos rožę gavau, žydi kaip nusnigta (Trgn). Marijos vainikėlis žr. Marės lapai. šv. Petro rakteliai žr. šv. Jono rakteliai. b) kai asmenvardis eina pažymimuoju žodžiu, pvz., paprastoji barborytė (Barbaraea vulgaris). Plg. vok. echtes Barbenkraut. stačioji barborytė (Barbarae stricta). Plg. vok. steifes Barbenkraut. rudeninė elenutė (Helenium autumnale). žilė jokūbaitė (Senecio Jacobaea). Plg. len. starzec Jakdbek, vok. Jakobskreuz- kraut. (Augalas žydi liepos mėn. apie kalendorinę Jokūbo dieną). laukinis jokūbėlis bot. „karčioji šiušelė“ (Erigeron acer). vaistinis juozapas (Hyssopus officinalis). laukinis motiejukas (Phleum Boehmeri). pašarinis motiejukas (Phleum pratense). laukinis saliamonas bot. „dirvinė buožainė“ (Knautia arvensis). blizgančioji veronika (Veronika polita). Plg. rus. sepoxuxa Giecmsuyas. (Be blizgančiosios veronikos LBŽ su šiuo vardu sudarytų dar pateikiama 17 augalų pavadinimų. Kadangi ten pat nurodoma, jog šio augalo vardo „prasmė ir kilmė“ esanti neaiški — galima esą sieti jį su šv. Veronikos vardu, o taip pat ir su graikų phero „nešu“, nikė „pergalė“, todėl straipsnelyje tepateikiami vien lietuviški pavadinimai, plg.: čiobralapė v., dirviné v., gebenialapė v., ilgalapėv., paprastoji v., pavasarinė v., pelkinė v., persinė v., plačialapė v., pūdi- minė v.,” storalapé v., šaltininė v., tamsioji v., trilapė v., upelinė v., vaistinė v., varpotoji v.). Gyvūnų pavadinimai: a) kai asmenvardis eina pažyminiu, pvz., šv. Jono vabaliukas zool. „jonvabalis“ (Lampyris splendidula). Plg. var. šv. Jono vabalėlis: Švento Jono vabalėlis tai toks kirminėlis, naktį miške žiba (Jnš, Sk). Dar plg. lat. Jana tarpinš, rus. ueanos 4epesauex, vok. Johanniswiirmchen. šv. Marijos žuvelė zool. „plekšnė“ (Pleuronectes flesus). 252 šv. Juozapo kuilys zool. „karkvabalis“ (Melolontha vulgaris). Plg. var. šv. Jūza- po kuilis® (Plik). šv. Petro karvelé (karvyté) žr. dievo barboryté b) kai asmenvardis eina paZymimuoju žodžiu, pvz., dievo barboryté zool. „boružė“ (Coccinella septempunctata). Plg. var. bei sinon.: babuska —mariuska (Eiš, Mrk), dievo katryté (Vb), dievo maryté (Jnsk, Pbr, Pn, Ps), dievo petruska (Pbr), katryté—maryté, maryté —katryté, maryté — karusyté (plg. asmenvardį Karolina), katriusyté—mariusyté (Vb), mariusyté— katriusyté, maruska—petruska, šv. Petro karvelé (karvyté) (Vb), velnio maryté. Dar plg. vok. Marienkdferchen. (Galima dar paminėti, jog šnekamojoje kal- boje boružė kai kur maišoma su mažyčiu šviesiai raudonos spalvos vabaléliu (Trombidium holosericum). babuška—mariuška žr. dievo barborytė dievo katrytė žr. » 3 dievo marytė žr. 3 3 dievo petruška žr. » 33 katryté—maryté (maryté—karryté) žr. 2 2 maryté—karusyté žr. 5 > mariusyté—katriusyté (katriusyté — mariusyté) zr. ,, k, maruška—petruška žr. 3 5 velnio maryté žr. 33 3> pamatų Jūzapas zool. „paprastoji rupūžė“ (Bufo vulgaris) (Mžk). Astronominiai pavadinimai: a) kai asmenvardis eina pažyminiu, pvz., Abakuko žvaigždė astr. „viena iš žvaigždžių“. Grigo ratai (Jnš, Sk) astr. „vienas iš žvaigždynų; septynių žvaigždžių konstelia- cija atšiaurio dangaus srity (Ursa Major). Jokūbo lazda „viena iš žvaigždžių“. Noako karvelis „viena iš žvaigždžių“. J. Lipskienė TRIKALBIS TERMINŲ ŽODYNAS V. Kairys, A. Kaminskas, Z. Kudirka, R. Kundrotienė, | M. Lipšicas, | A. Ma- černius, J. Norkus, J. Riaubūnas, J. Stanaitis, B. Stulpinas, A. Šliavas. Rusų- lietuvių-anglų kalbų skaičiavimo technikos terminų žodynas, Vilnius, 1971, 600 p. 1. Prieš trejetą metų lietuviškų terminų žodynų sąrašą papildė dar vienas naujas terminų žodynas. Jį paruošė autorių kolektyvas — Vilniaus V. Lenino skaičiavimo mašinų gamyklos ir Skaičiavimo mašinų specialaus konstravimo biuro inžinierių grupė. Tai didokas skaičiavimo technikos terminų žodynas, ša- lia specialių šios srities terminų pateikiantis ir kai kurias technikos bei fizikos terminų grupes. Ir apimtimi, ir pagal tipą jis daug kuo skiriasi nuo anksčiau išėju- sių lietuviškų technikos terminų žodynų, pavyzdžiui, A. Novodvorskio „Anglų- * Gausi karkvabalio sinonimika pateikiama Lietuvių kalbos atlaso (Leksika), I, žemėlapyje 84 (spausdinamas), 253