scieee AI-readable full text Open interactive document viewer

Ar yra žodis „išlįstė“?

B. Vanagienė

Full text

LIETUVIŲ AREALINĖS LINGVISTIKOS KLAUSIMAI LIETUVOS TSR MOKSLŲ AKADEMIJA PASTABOS, RECENZIJOS AR YRA ŽODIS išlistė? Lietuvių kalbos žodyno IV tome1 duodamas žodis išlistė (sf.) reiškme „siaurėjanti landa (kamino pavidalo?)“. Žodis iliustruojamas vienu sakiniu iš S. Daukanto raštų: Buwo viršuo to altoriaus teip stebuklingai paredyta išlistė, jog nė lytus, nė darganos, nė vėjai negalėjo ugnies užgesyti, bet dar vėtruotais laikais liepsna kuo aukštesniai mušės. Kaip rodo Žodyno kartoteka2, sakinys turėtų būti paimtas iš V. ir M. Biržiškų paruoštų S. Daukanto „Darbų“: Buwo wyrszau to altoriaus tep stebuklingay pariedita iszlisty, jog ne litus, ne dargnas, ne wieiej negalieiy tynai ugnis užgiesijty, bet dar wietroutas laikas lyipsna kou auksztesnej muszies3. Atidžiau skaitant S. Daukanto „Darbų“ rankraščio nuorašą4, iš kurio ruoštas V. ir M. Biržiškų leidinys, galima pastebėti, jog vietoje žodžio iszlisty, esančio tame leidinyje, rankraštyje yra žodis iszleity, tiesa, parašytas nelabai aiškiai ir, matyt, todėl parengėjų neteisingai perskaitytas (nors tai gali būti ir korektūros klaida, atsiradusi spausdinant). Žodį iszleity patvirtina ir kitas „Darbų“ rankraščio nuorašas, kuriame aiškiai parašyta: Buwa wyrszou to altoriaus tep stebuklinga pariedita iszleity, jog ne litus, ne dergnas, ne wieie negalieiy tynai ugnys ozgesity, nes dar wietroutas laikas lyipsna kou auksztesne muszies5. Žodį išleitė6 S. Daukantas vartoja ne taip jau retai, paprastai lygios žemos vietos, slėnio reikšme, pvz.: Kas iszguldis angala tus mieguus, tou džiaugsma, kurius junta žmogus lousus, iszwidys staygej žaly łonka arba iszleity apaugusy it waynyku 1 LKŽ IV 206. 2 Plg. kartotekos kortelę: Išlystė = laukyme?? (reikšmę aiškinta piestuku — B. V.): Buwa wyrszau to altoriaus tep stebuklingai pariedita iszlisty, jog ne litus, ne dargnas, ne wieiej negalieiy ugnis užgiesijty. S. Dauk., „Darbay“ 101. 3 Simanas Daukantas, Darbay senuju Lituwiu yr Žemaycziu 1822. Spaudai paruošė Vaclovas ir Mykolas Biržiškai, Kaunas, 1929, p. 101 (toliau — S. Daukantas, Darbai). 4 Darbay senuju Lituwiu yr Žemaycziu, rankr., VUB D 104; plg. šio rankraščio ta pati sakinį: Buwa wyrszau to altoriaus tep stebuklingay pariedita iszleity, jog nelitus, nedargnas, ne wieiej negalieiy tynai ugnis užgiesyty, bet dar wietroutas laikas lyipsna kou auksztesnej muszies (Arkusz 62, p. 496). 5 Darus Letuwiu er Žiamaitiu suraszy S. Tiewelis u. z. Metusy 1833, rankr., VUB D 66, p. 249. 6 Lietuvių kalbos žodyne (IV 204) iškelta: išleitė (= išleitė < išlaitė). S. Daukanto „Būdo“ parengėjas J. Talmantas į literatūrinę kalbą šį žodį transponuoja išlietė ir aiškina, kad jis reiškias upių baseiną (žr. Būdą senovės lietuvių kalnėnų ir žemaičių išrašė pagal senovės raštų Jokūbas Laukys. Redagavo ir žodynėlį pridėjo J. Talmantas, Kaunas, 1935, p. 336); transponuotoji forma Žodyne irgi nurodyta (IV 205): išlietė sf. S. Dauk. upių baseinas; plg. išleitė. 205 apinta lypomis, winksznomis, skroblomis […]7; Par truki arba mili anupus Wyl niaus ira dydej puiki yszelevy tarpy kalnu ont upely Wiliu, kurio Witauds puszkas lydyna, iki szeji dynaj wadynama Witauda puszkarny; duobes, parkasai, atsukta upys ligio lonko stygawo ta teysiby8: […] It widórie9 yra kalwa daugiau ne parszimta miliu tęstantis i rytus ir wakarus […], kóri kalwa dalij ta slouksni i dwe jszlejte […]10: Nu ko gal maniti, jog toie jau gadinie newen jszlejte pijtinie ir padumajęs yra gywenusi ta Gėtu arba Letuwiu tauta, bet ir sziaurinie jszlejte […]11: […] kėlaudam’s par dwe 1788 ir 1789 m. speigūtę žijme iwajriosį tamį kraszti apigardosį radau su dideliu muno pasistebėjjemų maž mediu tenuzsahusiu dajginusį arba sodnusį, adarg wietą turentiusį ir nu wissų wietų užgaunamę, atkalė sodnusį jszlejtęs turintiusį ir žamę driengę, maž nie wieno wajsinio medio neregejau gywo12. Žemos vietos, daugiau įdubimo reikšme žodis išleitė (ne išlistė!) S. Daukanto pavartotas ir straipsnio pradžioje nurodomajame „Darbų“ sakinyje. Šiuo žodžiu čia nusakoma pagoniškos lietuvių šventyklos aukuro ugnies kūrenimo vieta. Tai patvirtina ir S. Daukanto nurodytas šaltinis — T. Narbuto Vilniaus šventyklos aprašymas, iš kurio minėtąjį sakinį S. Daukantas yra išvertęs beveik pažodžiui, plg., Bylo w nim tak misternie sporządzona w kłęsłość we środku, że żaden ule w dzidźa, ani śnieg, ani wiatr nie mogły ognia przygasić […]13. Žodis išleitė, kaip matome, atitinka lenkų wkłęłość „įdubą“. Vėliau, aprašydamas tą pačią šventyklą kituose savo darbuose, S. Daukantas vietoj žodžio išleitė vartoja žodį įlinkmė, plg., Wídurie wirszaus to dukuro buwusi ilinkmie, tejp nagoutaj patjystyta, jog ne lytus nè snijgas negaliejes tinaj ugnęs gesýti, negi wies jos blaszkyti, bet atkalęj tokio dingstie lūjpsna kou didesnej dar aukszin twaskiejusi14. Wyrszui to altoriaus bū tep kieysta ilinkmie nutaisita, jog ne litus ne darganas, ne wietras negalieje tynai ugnes gesite ne blaszki-te […]15. Taigi išlistė, pasirodo, yra žodis nebuvelis. V. ir M. Biržiškų paruoštame S. Daukanto „Darbų“ leidime jis yra arba korektūros klaidos, arba rankraščio netikslaus perskaitymo rezultatas. Iš šio „Darbų“ leidimo tas žodis, nesutikrintas su pirminiu (rankraštiniu) šaltiniu, pateko ir į Lietuvių kalbos žodyną. Žodis išleitė žinomas tik iš S. Daukanto ir senųjų raštų, iš gyvosios kalbos — tarmių bent iki šiol jis neužfiksuotas. B. VANAGIENĖ. 7 S. Daukantas, Darbai, p. 34. 8 Ten pat, p. 213. 9 Šituo ir kitais atvejais vietoj S. Daukanto ant i dedamo diakrito, panašaus į beveik statmeną, kiek į kairę palinkusį cirkumfleksą, dėl techninių priežasčių vartojamas įprastinis cirkumfleks ženklas. 10 Budą Senowęs — Lėtuwių Kalnienų ir Žamajtių išsraszę Pagal Senowęs Rasztų Jokub’s Łaukys, Petropilie 1845, p. 2 (toliau — Budas). 11 Ten pat, p. 4. 12 Pamokslą ape sodnus arba dajginus wajsingų medių išzgoldę iš teutonų kalbos i žamajtių: Anton’s Žeimys, Petropilie 1849, p. 28. 13 Teodor Narbutt, Wiadomość o Starożytnym Kościele Jowisza w Wilnie, „Tygodnik Wileński“, nr. 60, t. III, 1817. 14 Budas, p. 107. 15 Istorije Žemajtyszka, rankr., — Lietuvių kalbos ir literatūros instituto rankrašt ynas. F 1–2 (SD), l. 36. 206