Frazeologiniai junginiai su asmenvardžiais

LIETUVIŲ AREALINĖS LINGVISTIKOS KLAUSIMAI LIETUVOS TSR MOKSLŲ AKADEMIJA J. LIPSKIENĖ FRAZEOLOGINIAI JUNGINIAI SU ASMENVARDŽIAIS Lietuvių kalboje šalia kitų frazeologinių junginių yra nemaža ir tokių, kurie susiję su nomina propria, t. y. į juos įeina asmenvardžiai ar vietovardžiai (gyvenamųjų vietų vardai, kartais ir vandenvardžiai). Tokių frazeologinių junginių turi ir kitos kalbos. Jais vaizdingai, neretai ironiškai apibūdinama kokia nors žmogaus silpnybė ar nepriimtinas, prasilenkiantis su įprastinėmis normomis elgesys ar pan. Tokie lietuvių kalbos posakiai, atrodo, dar netyrinėti, todėl dalį jų norima pateikti ir nors. trumpai juos aptarti. Straipsnyje bandoma apžvelgti tik tokius vaizdinguosius posakius, kurių vienas komponentas yra tikrinis vardas. Aptariamieji frazeologiniai junginiai daugiausia sudaryti su krikščioniškais vardais, kilusiais iš hebrajų, graikų, lotynų, slavų ir kt. kalbų. Į lietuvių kalbą dauguma jų yra patekę per lenkus!. Šių vardų istorija lietuvių kalboje prasidėjo po krikščionybės įvedimo, o į frazeologinius junginius tikriausiai jie įėjo kur kas vėliau, nes tas procesas, kaip rodo dabartinė medžiaga, kai kuriais atvejais tebevyksta ir šiuo metu. Frazeologiniai junginiai su žmonių vardais Čia pateikiami bei aptariami, mėginant juos grupuoti pagal kilmę. Išskiriamos jų grupės su tokiais vardais: 1) biblinės kilmės, 2) kalendorinės kilmės, 3) paprotinės kilmės, 4) vietinės kilmės, 5) knyginės - literatūrinės kilmės, 6) ne visai aiškios kilmės. 1. Nemaža asmenvardinių frazeologinių junginių, pasitaikančių lietuvių kala boje, siejasi su biblija. Daugelio tokių junginių turinys aiškiai rodo jų tiesioginį ryšį su religija, nes juose atsispindi senojo ir naujojo testamentų motyvai arba atskirų epizodų minties apibendrinimai. Lietuvių kalboje pradžią daugeliui tokių junginių greičiausiai davė evangelijų ištraukos, skaitytos bažnyčiose pamaldų metu, taippat pamokslai, kantičkų giesmės ir pan. Kai kurie jų būna lyginamojo pobūdžio ir yra sudaryti su populiariaisiais testamentų personažų bei vėlesnių šventųjų vardais, įėjusiais į mūsų vardyną. Pvz.: Adomas: Gyveno kaip Adomas rojuj (labai gerai gyveno), kol buvo šoferiu Varn?; Drs. Adomas, leva: Gyvena kaip Adomas su Ieva už pečiaus pas dievą (labai gerai gyvena) Mrk. Visi vaikai vienodi kaip Adomas su Ieva Krv P. Tupinėja kaip Adomas apie Ievą Šk. 1 J. Dumčius, Antikiniai vardai lietuvių liaudies kalboje, ,,Vilniaus valstybinio V. Kapsuko vardo universiteto darbai“, XIII, 1957, p. 171. 2 Cia ir toliau tokiais atvejais pirmoji santrumpa rodo sakinio užrašymo vietą, o santrumpos po kabliataškio — kur dar žinomas tas frazeologinis junginys. 188 Kotryna: Laimė kaip šventai Kotrynai (sakoma pasisekus) Krš; Jnš, Sk, Škn. Marija: Pavargau kaip pana Marija (labai pavargau) Užv. Sėdžia kai Marija druskinėj (apie nieko neveikiantį) Jnš; Sk, Škn, Žg. Morkus: Baldosi kaip Morkus po peklą (labai baldosi) Al; Krsn, Švn, VI. Grūdasi kaip Morkus po peklą (labai grubiai ką daro) Vrd. Kur daba braunies kaip Morkus į peklą (labai įkyriai lendi) Jnš. Apsiriko kaip velnias šventą Morkų peklon įsikvietęs Al. Petras: Gyvena kaip šventas Petras pas dievą ant kampo (labai gerai gyvena) Drsk; Bb. Gina kaip šventas Petras dangaus vartus (labai gina, saugo) Mrk. Rokas: Paklusnus kaip švento Roko šuniukas (labai paklusnus) SI. Vienam kitam tos rūšies frazeologizmui susiformuoti padėjo religinės tematikos paveikslai, pvz.: em Ieva: Ko stovi kai Ieva su lapu, rankas susidėjus (apie nieko neveikiantį) Jnš: Sk. Jurgis: Arklys kaip švento Jurgio (labai geras) Ašm. Visuose tuose suminėtuose frazeologizmuose dažniausiai dabarties gyvenimo reiškiniai, konkrečios situacijos ar žmonių elgesys bei charakteriai tiktai sugretina- ‘mi su biblijos personažų ar vėlesnių krikščionybės šventųjų poelgiais, charakteringais jų bruožais ar būdo ypatybėmis. Be šių, biblinės kilmės, yra ir kitų lyginamojo pobūdžio frazeologizmų, sudarytų su teigiamų ir neigiamų testamentuose minimų veikėjų vardais. Nors dėl įvairių priežasčių tie vardai į mūsų vardyną ir neįėjo, bet su jais sudaryti frazeologizmai gana gajūs ir gausūs. Kai kurie jų, atrodo, gali būti tarptautiniai ir į lietuvių kalbą atėję iš kitų kalbų. Dalis jų palyginti dažnai vartojami, pabrėžiant neigiamas žmogaus būdo savybes ar liaudies smerkiamas situacijas. Pvz.: Abelis: Baltraudonis kaip Abelio vaikas (gražus, skaistus) Up. Durnas kaip Abelio veršis (nuolankus, taikus) Krž. a Erodas, Kristus: Ko čia spicavoji mani kaip Erodas Kristy (labai klausinéji, teiraujies), vis tiek aš tau nepasakysiu Sk. Jėzus: Apstojo kai žydai poną Jėzusą (įkyriai prie ko prikibo) Škn. Mūčyj kai žydai poną Jėzusą (labai ką kamuoja) Škn; Jnš, Sk. Pešioj kai žydai poną Jėzusą (nepagarbiai elgiasi) Škn. Judošius[Kristus]: Eina kaip Judošius, pinigais barškindamas (apie turtingą) Al; Kn. Eina kaip Judošius, Kristų pardavęs Sk; Mrk, Pln, Vs. Plg. dar kitus tos reikšmės pasakymus su Judošiaus vardu: Eina kaip Judošius, sausos šakos ieškodamas (apie lėtai einantį, besidairantį) Krtv. Eina kaip Judošius pasikarti, kol atras medį Šl. Išdavei žmogų kaip Judošius už trisdešimt raudonųjų (apie skundiką) Jnš. Kristus: Engia kaip žydai Kristų (labai kamuoja) Krsn; MI. Visas būrys neduoda vienam ramybės, kankina kaip žydai Kristų (labai kamuoja) Jnš. Emė ir sukilo visi, kaip žydai prieš Kristų Klvr. Liucipierius: Apsipylęs akis (girtas) ir eina kaip Liucipierius visus rikdydamas (grubiai elgiasi) Sk. 189 Pontijos (Pontijaus) Pilotas: Nusisukoirnuėjo kaip Pontijos Pilotas, rankas nusiploves (apie besidedantį nekaltu) Jnš. Ką tu iš jo nori teisybės gaut, nusiplaus kaip Pontijos Pilotas rankas, ir nueis, tu pats liksi kaltas* Rd. Panašus į pastarąjį lietuvių kalbos frazeologizmą yra ir rusų kalboje, tik ten Pontijos Pilotas suprantama kaip dviejų asmenų vardai, plg. nocbiaamo om Ioxmua K Munamy“. Taigi jis labiau dera prie lietuvių kalbos frazeologizmo eiti nuo Ainošiaus pas Kaipošių. Be to, lietuvių kalbos tarmėse vartojamas greičiausiai vélesnių laikų frazeologizmas, kuriame Pontijos Piloto vardas jau nebeminimas, pvz., Tai nusiplovei rankas (tariesi esąs nekaltas): kaip niekur nieko vėl sau švilpiniuoji! Sk. (plg. rūsų ymoieamo pyku „,dėtis nekaltu“)*. Kone tokią pat reikšmę, tik jau labiau apibendrintą — apskritai žmogų apibūdinančią — turi ir su tuo asmenvardžiu sudarytas vardažodinis frazeologizmas — Pontijos Pilotas, pvz., Nieko tu iš tokio Pontijaus Piloto (sukčiaus) negausi, gali nė neit SI. Minétini ir su kitais, į vardyna nejéjusiais vardais, lyginamieji frazeologizmai. Pvz: Saliamonas: Jo galva kaip Saliamono (apie gabų, protingą) Jnš; Sk. Gali būt kaip Saliamonas (gabus, gudrus), vis tiek tas pats Sk; Tl. Mandrus. kaip Saliamonas (gudrus, protingas) Škn; Jnš. Samsonas: Apsileidęs plaukais kai Samsonas (apie apsileidusį) Škn. Be lyginamųjų frazeologizmų, biblinių įvaizdžių turi ir kitokios struktūros, daugiausia vardažodines funkcijas atliekantys frazeologiniai junginiai, taip pat sudaryti su populiariaisiais, į tradicinį mūsų vardyną įėjusiais, vardais. Pvz.: Adomas: Rugių — Adomo laukai (labai daug; dideli plotai), kada ir nupiausim! Als. Pupų prisėjo Adomo laukus Krkl. Nusirengiu iki Adomo rūbo (nuogumo), brendu brendu, o klampi yra, ir neradau |kirvio) Šiu. Adomas, Ieva: Nu, ir pradėjai nuo Adomo ir Ievos (labai iš tolo) [pasakoti] Škn. Ieva: Einu pro šalį, o jin sau stovia su Ievos kostiumu (nuoga), i ką tu jai padarysi Šl; Jnš, Sk. (Plg. rusų 6 xocmiome Eeoi*“, bulgarų 6 esurn Kocmiom“". Petras: Tai vaikelis švento Petro paleistas (prastas, negeras?) Tvr. Tamošius: Eik tu, eik — manai meluoju, tu neviernas TamoSiau® (apie sunkiai įtikinamą), kad sakau, tai tikėk Šl. O tai Tamošius nevierninkas! Tu anam nusakyk aiškiausiai, ans neviery, i tiek Škn. M. A. Leonidova nurodo, jog pastarasis frazeologizmas bulgarų kalboje itin įdomus tuo, kad leksinis svoris yra išsidėstęs per abu komponentus, t. y. kartais būd-. vardis nevierninkas gali būti transformuotas į daiktavardį ir vartojamas savarankiškai be asmenvardžio, o kartais individualioje rašytojo kūryboje frazeologizme esantis 2 Posakis kilęs iš Luko evangelijos, kurioje pasakojama, jog Pontijos Pilotas, nusileisdamas žydų reikalavimams nukryžiuoti Kristy, nusiplauna rankas, tuo norėdamas parodyti neprisiimas kaltės dėl jo mirties. 4 H. C. Amyknu, M. I. Amykuna, Kpksrnarsie caosa, Mocksa, 1966, p. 532. 5 Ten pat, p. 685. 6 Opaseojjornueckult CI0Baph PYCCKOTO f3bika, noi perakimeii A. MH. Moaorkosa, MocKBa, 1967, p. 210; (Toliau: A. H. Mosotkos PCPS). " Bbarapcko-pycku dpaseosiornuen peuruk, cocrapuan A. Komejres u M. Jleonunosa, Coun — Mocksa, 1974, p. 195; (Toliau: A. Koweses, M. Jleonn rosa BPOP). 8 Posakis kilęs iš Jono evangelijos, kurioje kalbama apie apaštalą Tomą, netikéjusi Kristaus, prisikėlimu. 190 Tomas gali būti pakeistas apeliatyvu (pvz., #eseprume O y wi ut) arba kitu asmenvardžių (pvz., Keeepnusm T odop). Be to, pats asmenvardis Tomas, plačiai žinomas. iš evangelijos legendos, tapęs netikėjimo simboliu, grožinėje literatūroje kartais ta reikšme pavartojamas savarankiškai (pvz., Tomo6u»i). Pastarasis atvejis pasitaiko taip pat ir rusų grožinėje literatūroje, plg. Majakovskio perfrazuotą tą frazeologizmą ,,HO MexcOy Hamu xodum Poma, u on HU 60 4umo He eepum*®. Tuo tarpu turima negausi mūsų medžiaga rodo, kad lietuvių kalboje taip pat galimas to frazeologizmo susiskaldymas, tačiau jo funkcijas gali atlikti tiktai pirmasis dėmuo — savarankiškai vartojamas sudaiktavardėjęs būdvardis nevierninkas, plg., Nu ir nevierninkas! Ka nori netikék, ką aš tau galiu padaryt, ka tu netiki Sl. Be minėtų, taip pat pasitaiko veiksmažodines bei prieveiksmines funkcijas atliekančių frazeologinių junginių, sudarytų su testamentuose minimais vardais, kurie lietuvių vardyne neprigiję. Pavyzdžiui, su Abraomo vardu kone visada juokaujamai išreiškiama sąvoka „,mirti“ arba ,,lauktimirties“, „,būti prie mirties“. Posakių variantuose šio asmenvardžio fonetinė forma labai įvairuoja, plg.: Abraomas: Atrodo, kad jau gers pas Abraomą ant alaus Dbg. (plg. baltarusių noexays (nadyi) da Abpama Ha niea)*. Ką bematysi, ka jau Abraomas nebe už kalnų, čia pat jau Rd. Jau pas Abraomą nuėjo avelių ganyt Šd. Jau aš eisiu pas Abraomą Pun. Jau buvau an Abraomą važiuojąs Pnm; Ker, Vdšk. Niekonepadarysi,reikės eiti pas Abraomą Bd. Abramas: Tas žmogelis jau pas Abramą nuvažiavo Čb. Abrachamas: Greit in Abrachamą važiuosma RS. Abravomas: Visi kiti išvažiavo pas Abravomą, mes palikom dvi Krš. Su tuo vardu yra ir kiek kitokia reikšme vartojamas frazeologizmas, pvz., Tylėk, ba nusiųsiu pas Abraomą (nužudysiu) Pun. Į tokius frazeologinius junginius, kuriais nusakoma perkūnija, griaudimas, įeina mitų pranašo Alijošiaus vardas, pvz.: Alijošius važiuoja per dangų Pun. Aš, kai pradėjau ganyt, galvoju — Alijošius važiuoja pora arklių Kp. Griaudžia, Alijošius su ratais per akmenim važiuoja Rš. Kai tik pradeda griausti, tai sako — Alijošius važiuoja, su revorveliu ir šaudo velnius Dbg. Tokių frazeologinių junginių, sudarytų su mūsų vardyne nežinomais ir nevartojamais vardais, yra ir daugiau, pvz.: Ainošius, Kaipošius: Taip ir vaikščioji žmogus nuo Ainošiaus prie Kaipošiaus (daug vaikštai, esi siuntinėjamas), kol ką sutvarkai Krtn. Gal ponas eit nuo Ainošiaus pas Kaipošių (visur kreiptis, ko prašyti), vis tiek neloš(neišloš) bylos Jrb. Jipati nenor,kadjis eitų: nuo Ainošiaus pas Kaipošių skambin (ieško būdų sulaikyti) Krk. Ką aš ten gausiu, pasiuntinės nuo Ainošiaus pas Kaipošių (nuo vieno prie kito), ir sugrįšiu nieko nepešus Jnš. Jėzus: Papulsi tu anam į nagus — išmanysi Jėzaus malonę“ (daug vargsi, būsiengiamas) Škn. Dabar kas nekait (gerai, lengva) sermėgą paraukti, o kad seniau * Plg. M. A. JIeonngosBa, Mecro co6CTBEHHOrO HMEHH B jJeKcHueckofi H OpaseojnornuecKOii cHeTeMe si3blka (Ha MaTepuajie pycckoro H Čojirapekoro si3bIKOB), „Dojnntuitunk na codaiieKH YHHBEPCHTET (aky Ter NO C/IaBAHCKH Oujiojiorau“, 1974, p. 92—93. 10 O. Slukoycki, Benapyckis npbika3ki, TpbiMayki, Opa3eojioriaMsi, Minck, 1962, p. 495. (Toliau: O. finkoycki, Benapyckis npeikaski...). "L Jėzaus malonė yra kilusi iš bažnyčios aiškinimo, kad nelaimės ir vargai — tai dievo malonė: už nuodėmes bus atkentėta žemėje ir tuo būdu išvengta bausmės pomirtiniame gyvenime. 191 reikėjo liemenininks (toks drabužis) siūti — išmanydavom Jėzaus malonę (patirdavom daug vargo) Brs; Žem. Judošius: Su Judošium vienų metų (apie seną) Btg. Religinės ištakos jaučiamos ir tokiuose frazeologiniuose junginiuose, kaip: Atrodai kaip skudurų Jėzusas (apie nuplyšusį, nuskurusį, menkai atrodantį) Ig. Stovi kaip pupų Jėzus PPr 416. Kristus: Kiek buvai metų, kai ženijais? Žinai, kad jau buvau Kristaus metų (33 metų) Kair. Jin jau suvisu Kristų po kojų pamynė (su niekuo nesiskaito):ein kaip gyvulys galvą iškėlus, daro ką tik noria Jnš. Religijos kolorito atspindžiai pastebimi frazeologizme, sudarytame su Lozoriaus vardu, pvz., Kai nueini pas juos, tai Lozorių gieda'® (aimanuoja, skundžiasi, apsimeta vargšu), o taip tai katras savo šviesa eina Skn. Atrodo, nors specialiai tam tikslui surinktos pilnesnės medžiagos ir neturima, jog dalis biblinės kilmės frazeologinių junginių lietuvių kalbos plote buvo vartojami gana plačiai. Tokie junginiai, kaip eiti nuo Ainošiaus pas Kaipošių, taip pat reiškiantys mirties (su Abraomo vardu) ir kitas sąvokas, veikiausiai buvo žinomi kone visoje Lietuvoje. Tokią prielaidą galima daryti dėl šių priežasčių: a) minėtiems frazeologiniams junginiams plisti palankias sąlygas sudarė kiekvienoje bažnyčioje pamaldų metu nuolat kartojamos tos pačios biblijos legendos, su tais pačiais personažų vardais ir jų gyvenimo fragmentais; b) nemaža tos rūšies frazeologinių junginių yra tarptautiniai, t. y. žinomi ir vartojami kitų tautų kalbose, pvz.: Adomo rūbas (plg. rusy 6 xocmrome Adama“, bulgarų 6 addmo8 Kocmiom**; neviernas (nevierninkas) Tamošius (plg. latvių neticigais Toms'®, rusų Poma resepnoiwi, neeepyrowmuii“, bulgarų Hesepru Toma". Tačiau šiuo metu, kai kurie minėtieji frazeologiniai junginiai dažniausiai vartojami tik vyresniosios kartos žmonių arba žinomi iš ankstesnių rašytinių šaltinių. Tai rodo, kad, pakitus žmonių požiūriui į religiją, susiklosčius naujoms socialinėms, ekonominėms, kultūrinėms gyvenimo sąlygoms, kai kurie frazeologiniai junginiai darosi nebeaktualūs ir pamažu užmirštami. Dalis jų, galimas daiktas, dar bus vartojami ir ateityje, tačiau daugeliui žmonių jų lyginimo įvaizdžiai bus jau nebesuprantami, o paties frazeologizmo kilmė išvis nebeaiški. 2. Kiti su tais pačiais ar panašiais (t. y. daugiausia krikščioniškais vardais) sudaryti frazeologiniai junginiai jau nebeturi tiesioginių ryšių su biblija. Dauguma jų yra kalendorinės! kilmės ir vartojimo praktikoje sietini su bažnyčios nustatytomis 12 Posakiui susiformuoti pamatą davė Luko evangelija, kurioje kalbama apie prie turtuolio vartų gulintį alkaną luošį Lozorių. Todėl senovėje visi elgetos, prašydami išmaldos, giedodavo giesmes, kuriose buvo minimas Lozorius. 13 A. H. Mojorkos, ECPĄ 210. 14 A, Komenios, M. Jleonnnosa, BPOP 36. 15 JĮ, D, Caubulina, N. Ozolina, A. Plésuma, Latviešu — krievu frazeologiska vardnica, p. 479. 16 A, U. Moaorkos, PCPS 502. 17 A. Komejies, M. Jleoungosa, BPOEP 362. 18 Kalendoriniai ir paprotiniai frazeologiniai junginiai gana glaudžiai susiję, tačiau į vieną -grupe jie neskirti dėl to, kad kalendoriniuose (išskyrus Jono/Jurgio rasa?) beveik negalima atsekti papročio, davusio dingstį atsirasti frazeologizmui. Vieną kalendorinių frazeologinių junginių komponentą paprastai sudaro kalendorinė data, nusakoma kurio nors krikščionių šventojo ar šventės vardu, o kitą — su ta data siejami įvairūs gamtos, Žmogaus ar visuomenės gyvenimo reiškiniai (liaudies meteorologinių stebėjimų apibendrinimai, įvairių gyvulininkystės ir žemdirbystės darbų "pradžia ar pabaiga, mugės turgai ir pan.). 192 bei įvairių šventųjų garbinimui skirtomis datomis — šventėmis, su tai šventei būdingais metų laiko požymiais. Dažno tokio frazeologinio junginio turinys paprastai atspindi atskirą buities realiją. Sakysime, Jurgio vardą turintys pasakymai daugiausia susiję su gyvulių maitinimu, šėrimu. Posakiai su Onos vardu nusako naujo derliaus, lūkesčių išsipildymą ir t. t. Dar kiti atlieka kalendorines funkcijas. Plg.: Barbora: Barbora naktį antraukia (nuo gruodžio 22 d. naktis nebeilgėja) Grv. Jonas: Lyn kai per šventą Joną (apie šiltą lietų) Sl. Nu ir šilta kaip par šventą Jong, o juk rugsėjis Skn. Ne visada švento Jono (ne visada sekasi; ne visada yra, ko norėtum) Plv; Švn. Ne kasdien švento Jono PPr 387. Sušalė kai par šventą Joną ant ledo (iron. pašiepiama, kai nėra šalta, o skundžiamasi, kad šalta) Jnš; Sk, Škn, Zg. Šventas Jonas — pieno ponas Rd. Juozapas: Juozapas melagis (apie nepastovų orą kovo 19 d.): meluoja žiemą, meluoja vasarą Grv. Juozapotas melagis— viena diena tokia, kita tokia Grv. Jurgis [Mykolas]: Nieko, greitai Jurgis dievo daržinę atidarys, nebeilgai bevargsme Sk. Šventas Jurgis kartais su šieno vežimu parvažiuoja (balandžio 23 d. būna didelė žolė ir galima ginti gyvulius) Rš. J urgis ant šiumelio parjoja (sakoma, kai Jurgio dieną sninga) flk. Reik pirkti pusę aktaro, pasibūdavoti trobelę, kad nereiktų bi joti Jurgio ir Mykolo (keltis iš vienos vietos į kita) Skd. Sigmet Jurgis anksti dangų atrakino. Jaugi Jurgis prieš savo vardoves atrakino dangų (sugriaudė perkūnija) — ažugriaudė, gera bus vasara Dv. Pastarasis posakis galėtų būti atsiradęs dėl liaudies savaip atkurto biblinio pasakojimo, pagal kurį dangaus raktai buvo patikėti apaštalui Petrui. Plg. vienoje šnektelėje užrašytą frazeologizmą, kuriuo taip pat nusakomas pirmas pavasario griaustinis: Jau atrakino dangų šventas Petras Dbg. Tačiau yra pagrindo manyti, kad posakio Jurgis dangų atrakino atsiradimo priežastys gali būti visai kitos??. Be to, Jurgio ir Petro vardų kaitaliojimasis yra pastebėtas ir botanikos sričiai priklausančiuose termininiuose frazeologizmuose. Pavyzdžiui, pavasarinė raktažolė (Primula veris), kitaip vadinama — Petro raktais arba švento Petro raktai (rakteliai), tarmėse dar turi pavadinimą švento J urgio raktai ((rakteliai), plg.: Mūsų sodne Petro raktai žydi Vk§. Miške ka pridygę švento Petro raktelių — pilnos pakelės Skn. Mūsų vyšnyne vėl priviso švento Jurgio raktelių Šll; Lky??. Dar palygink su kitais asmenvardžiais sudarytus frazeologinius junginius, pvz. : Kazimieras: Kartais ir Kazimieras veršį pagirdo, yra buvę tokių metų Šl. Mano mamaitė sakydavo: Kazimiero kreiva vėžė (nuo kovo 4 d. blogėja rogių kelias) Sk. 19 Būtent: Švenčionių, Dieveniškių apylinkėse esama dainų, kur Jurgis suprantamas kaip vasaros arba žemės raktų saugotojas. Dainose prašoma, kad atrakintų Jurgis dangų, pajudintų debesėlį, pradėtų lyti lietus, sužaliuotų žolelė, priėstų jauteliai (,,tepaima Jurgis raktus, teatrakina žeme, teatleidžia žolelę šilkinę, raselę meduotą: žolelė bus arkleliams, raselė jauteliams“, — V. Misevičienė, Lietuvių liaudies dainų katalogas, Vilnius, 1972, p. 221). * Apiekitus tos rūšies (su asmenvardžiais) termininius frazeologizmus žr. str. J. Lipskienė. Terminologiniai frazeologizmai su asmenvardžiais, LKK XVI, 248—253, 13. Užs. Nr. 1026 193 Liucė, Andrius: Liucė Andrių apmyžo (sakoma, kai Andriejaus dieną — lapkričio 30-tą šąla, o Liucijos — gruodžio 13-tą — lyja (f1k). Mataušas: Ant švento Mataušo, kišk į rūrą kepalušą (jau šalta) Kair. Mykolas: Pradings Jonas, kaip žydas par Mykolą (šis frazeologizmas savo kilme veikiausiai sietinas su tradicine žydų diena, skirta ,,apsivalymui nuo nuodėmių“) Dov. Ona: Gera kaip šventa Ona, atvažiavo su šviežiu ragaišiu Trg. Šventa Ona — duonos ponia (nuo liepos 26 d. pradedama piauti rugius) Pln. Nieko nepadarysi, pakentėk, šventa Ona pavakarę išsinešė (po liepos 26 d. pavakariai nebevalgomi) Kair. Vieno kito tos rūšies frazeologinio junginio šaknys gali siekti giliau, negu krikščionybė, t. y. jie sietini su archaiškais senoviniais papročiais, pvz.: Jurgio rasa (pirmoji pavasario rasa); Jono rasa (Joninių ryto rasa) (plg.: Reikia jau karves varytie an Jurgio rasos. Per Joną gyvulių iš ryto negalima gytie, kad an rasos neišeit Jono, ba, jeigu ant rasos Jono išeis — pieną nutrauks, tada jau be pieno Grv.). Nors pastarieji posakiai ir susiję su bažnytinėmis kalendorinėmis datomis, tačiau kokių nors krikščionybės bruožų bei įvaizdžių juose sunku įžiūrėti. Greičiausiai jiems pradžią bus davusios dar pagonybės laikų šventės, vėlesniais laikais sutapatintos su krikščioniškų vardų bažnytinėmis datomis (plg. mūsų dienomis švenčiamą Rasos šventę — Jonines). Tokie frazeologiniai junginiai dabartiniu metu lietuvių kalbos plote nėra plačiai žinomi. Su kalendorine Agotos diena yra susijęs ir pastovus žodžių junginys Agotos: duona „,bažnyčioje ritualinių apeigų metu pašventintas gabalėlis duonos, kuris, esą, gali padėti apsisaugoti nuo gaisro, bei išvengti kitokių pavojų“. Prie kalendorinės kilmės frazeologinių junginių iš dalies pritampa ir tokie pastovūs junginiai, kurie atskirose lietuvių kalbos ploto vietose siejasi su bažnyčios nustatytomis krikščioniškų vardų datomis. Jie anksčiau buvo vartojami vykusioms mugėms, prekymečiams įvardinti. Tokių pastovių junginių pirmuoju komponentu visada yra asmenvardis, o antrąjį komponentą sudaro tarmei įprastinesnis, išsaugojęs savo nominatyvinę reikšmę, dažniausiai slaviškos kilmės žodis, pvz., jomarkas. kermošius. Į tokius junginius įėjo: Andriejaus, Antano, Baltramiejaus, Barboros, Izidoriaus, Jeronimo, Jokimo, Jokūbo, Jono, Juliaus, Juozapo, Jurgio, Justino, Kazimiero, Kotrynos, Lauryno, Leono, Marijos, Martyno, Mateušo, Mykolo, Mikalojaus, Morkaus, Motiejaus, Onos, Petro, Pilypo, Povilo, Pranciškaus, Roko, Simono-Judo, Stanisiovo, Vladislovo, Uršulės vardai, plg. Andriejaus jomarkas (lapkričio 30 d.) Akm, Klt, Nv, Plt; Jokūbo kermošius (gruodžio 25 d.) Pun, Sk: Simono-Judo jomarkas (turgus kalendorinę Simono-Judo dieną — spalio 28 d., ar po jos), plg. Ot, vienais metais, atsimenu, koks buvo didelis Simo-Judo j omarkas — ko ten nebuvo! Jnš. Panašių pastovių žodžių junginių pasitaiko ir kitose kalbose, plg. latvių: Mikela tirgus (turgus kalendorinę Mykolo dieną — rugsėjo 30-tą): Visa maja izbrauca tukša uz Mikėla tirgu, Mikėla tirgu vié visi gaidija*". Kai kurie tos grupės frazeologiniai junginiai šiandien jau nebeaktualūs ir nebeturi ankstyvesnio populiarumo, todėl jų vartojimo sfera ir lietuvių tarmėse Yra smarkiai susiaurėjusi. ti R. Kagaine, Terminologiskie un dialektalie terminologiskie vardu savienojumi Ergemes izloksné, — Varda semantika, Rigū, 1971, p. 82. ; 194 3. Atskirą grupelę sudaro tie negausūs pasakymai, kurie susiję su paproiu sveikinti varduvininką. Tai paprotinės kilmės posakiai, turintys artimus ryšius su kalendorinėmis vardų datomis, pvz.: Šiandien Antanų rišimas, mergos pinkit vainikus Vb; Eisim šį vakarą Joną kelt Skn; Jnš, Sk; Jonių riša, vadinasi kabina vainikus ant pečių arba sujuosia vainiku M. Katk. Reikės eit šiandien Petrą pakelt Skn; Gal ir mudu eikim Petro rišti, kaip manai? Btg; Vb. Beje, tokių frazeologinių junginių asmenvardiniu komponentu dabar, ypač tarmėse, palaipsniui tampa kone visi vardai, t. y. progai pasitaikius ,,rišama“, , keliama“, , krikstijama® ir Vytautas, ir Artūras, ir Laima, ir kt., plg.: Moterys kalbėjo, kad jų visa brigada eis Vytauto krikštyt Sk; Mačiau, kaip visa jų šeimyna nuo didelio lig mažo nutraukė Ričardo rišti Rs; Tai kaip, ar eisme šį vakar Dalią kelt? Jnš. Šiuo metu tarmėse tokie pasakymai dar tebevartojami, nors papročio etnografinės apeigos beveik baigia nykti. Prie tos grupės, atrodo, taip pat priskirtinas posakis, sudarytas su Andriejaus vardu, pvz., Kaip kada ir dabar mergos Andriejų apisėdo Kanapėm Grv. Posakis siejamas su kalendorine to vardo diena (lapkričio 30-ta), kada, pagal gyvavusi paprotį, mergaitės buria, norėdamos susapnuoti būsimąjį. Būrimo metu burianCiosios tris kartus apsisėja aguonų apie save, apie šulinį ir sako: Šventas Andriejau,, susapnuok man, su kuo priseis vieką gyvent Grv. Paprotinės kilmės turbūt yra ir toks junginys, kurio sandaroje esantis vardas: virtęs lyg ir bendriniu žodžiu, tačiau, vis dėlto, turinčiu aiškų ryšį su tikruoju asmenvardžiu — Katrė, Kotryna, pvz., užgavėnių Katrė (Kotrė) (Sakoma apie netvarkingai apsirengusį), plg.: Eik tu, užgavėnių Katre! Tl. Apsireng visokiais kokiais: prastais drabužiais, atein, sako — užgavėnių Kotrė Rs. Šis frazeologinis junginys tikriausiai atsiradęs iš kadaise gana populiaraus papročio. Katrės vardu Žemaitijoje yra vadinama moters pavidalo iškamša, įtaisyta ant rogių pavažos ir vežimo rato ir vežiojama užgavėnių dieną, plg. Va, jau užgavėnių Kotrę veža, ar matai?! TI. Su tuo pačiu etnografiniu papročiu siejasi ir kitas vardas Morė, plg. Vakarop šunims didžiai loti pradėjus, pamatėm būrį jaunimo bevežant Morę M. Valanč. Šis vardas taip pat sudarė sąlygas atsirasti vienam kitam frazeologiniui jun giniui, plg.: Blaškos kaip užgavėnių Morė (apie nerimstantį, besiblaškantį) J; Morės jomarkas (užgavėnių mugė) šimet menkiaus teatlankomas LC 1889, 28. Sunku spręsti, ar Morės vardas sietinas su tikriniu vardu Marė, nors o vietoje a galėjo atsirasti pagal Kotrė < Katrė analogiją. Palygink dar lyginamąjį frazeologizmą: Sėdi kaip morynė pabučiuota Brs. Morynė greičiausiai kitas vardas arba Morė: Morynė gali būti atsiradęs pagal Kotrė: Kotryna pavyzdį. (Palygink dar lenkų Maryna, rusų Mapuna). Tų frazeologizmų, sudarytų su Katrės ir Morės vardais arealai tur būt ribosis tik žemaičių tarmėmis, priklausomai nuo ten gyvavusio papročio. L. Jucevičius savo raštuose mini dar vieną paprotinės kilmės frazeologinį jun-. ginį — senoji Kuniškė. Taip buvo vadinama „,pelenės trečiadienį“ padaryta kaliausė. Su spragilu rankoje ir eglišakių vainiku ji būdavo vežiojama nuo namų prie namų. Autorius mano, jog toji apeiga galėjusi ateiti iš gilios senovės ir turėjusi kokią nors mitinę reikšmę. Junginys senoji Kuniškė taikomas mėgstantiems kieminėti??, 4. Dar kiti frazeologiniai junginiai, taip pat sudaryti su krikščioniškais vardais, pagal savo vaizdų prigimtį yra vietinės kilmės — susiformavę lietuviškoje dirvoje. * L. A. Jucevičius, Raštai, Vilnius, 1959, p. 536—7. 13% 195 Lietuvių kalboje jie yra atsiradę dėl vienokių ar kitokių konkrečių aplinkybių. Dauguma tokio tipo išsireiškimų paprastai susiję su realiu asmeniu, t. y. pagrindą jiems atsirasti yra davęs žmogus, kurio būdo savybės, veiksmai bei poelgiai disonuoja su aplinka. Tokiuose junginiuose visų labiausiai atsispindi kritiškas žmonių požiūris į netinkamą ar neįprastą elgesį, neigiamus charakterio bruožus ir pan. Tos rūšies ypač apstu lyginamųjų frazeologizmų. Plg.: Adomas: Ką čia niurkai kaip Adomas voverę (sakoma, kai kas ką negrabiai dirba) KzR; Smn. Barbė: Iškaito kaip Barbė nuo mutinio Ldvn. Aš ar ciekavijos, kaip Barbė ciekaunoji (labai domiuosi, teiraujuosi) Pp. Parsprogo lygu Barbės varna kepama Sts. Jau ir tu pradedi šnekas nešiot kaip Barborytė Krs. Darata: Linguoja kaip Darata po kryžium Škn. Jėzus (Kristus): Jis nei po Jėzum, nei po Kristum (apie abejingą) Pn. Viena akis į Jėzų, kita į panelę (apie žvairą) Ml. Jurgis: Ką čia gneičioji kaip Jurgis šūdą (apie lėtai, nenorom valgantį) Škn. Katrė, Kotryna: Giriasi kaip Katrė česnaku (apie tuščiai besigiriantį) Rtn. Giriasi kaip Katrė gudo vyžais Nč.Giriasi kaip Kotryna trečiu vaiku Ašm. Kazys: Sugriuvai kai Kazio tvora (apie apsileidusį, netvarkingą). Rasivažiavai tai kai Kazio ratai (niekus nušnekėjai). Abudu frazeologizmai kilę iš Pelesos apylinkių. (Sakoma, kad ten gyvenęs apsileidęs, netvarkingas Kazys N.) Kristė, Kristina: Tai užsigeidė kaip Kristė siausti Vlkv. Apsigavo kaip Kristina su septintu kūdikiu Krėv P. Magdė: Kur taip smulkiai mini kaip Magdutė (smulkiais žingsneliais eini) Krs. (Sakoma, jog anksčiau atrankos dėlei prie lyginamosios dalies buvo pridėta ir tos moters pavardė: kartais taip daroma ir dabar), pvz., Ko taip mini kaip Ramanaucko Magdutė, ar eit nebemoki? Krs. Marytė: Eina kaip Marytė su pundeliais Pkn. Ištižęs kaip Marytės siris (apie lepšį, ištižėlį) TI. Martynas: Tyli kai Martynas su bitémis TZ 111 376. Apsidirbo kaip Martynas su pavakare (apie apsigavusį) Krt. Matas: Utarija kai Matas kamaroj (apie negražiai kalbantį) Pls. Ona: Tokią pamatęs, savo Oną mesk į šalį (sakoma apie gražią moterį?) Šd. Rapolas: Susisukęs kaip Rapolo makas (labai susisukęs) (makas — ,,odinis maišelis tabakui, pinigams“) Ggr. Tadaušis, Magdutė: Besiglamonėja kaip Tadaušis su Magdute Lk. Tamošius: Aišku kaip Tamošiui per pamokslą (visai neaišku) Btrm. Zoska: Eina kai Zoska (labai gražiai, tiesiai eina) Rod. (Pasakojama, jog palei Rodūnią gyvenusi tokia moteris, pagarsėjusi dailumu ir gražia eisena). Be lyginamųjų frazeologizmų, kartais taip pat vartojami dvinariai frazeologiniai junginiai, turintys pastovų komponentų skaičių ir atliekantys vardažodines funkcijas, pvz.: Uršės drobės (apie labai plonas, gražias drobes); Uršulė mainininkė (sakoma, kai kam sekasi koks verslas). Abudu tuos pavyzdžius mini L. Jucevičius, nurodydamas ir tų junginių atsiradimo priežastis**. ?** Esą kadaise Ukmergėje gyvenusi Uršulė, kuri ausdavusi tokias plonas ir gražias drobes, kad jos turėjusios paklausą net užsienyje. Uršulės verslas davęs jai didelį pelną ir ji Žemaitijoje nusipirkusi nemažą kaimą Uršiškius (plg. L. A. Jucevičius, min. veik., p. 528—9). 196 fiksuotas ir lenkų žodynuose, o prie jų pateikiami ir anksčiau minėtieji frazeologizmai*?, Tas atvejis rodo, jog jau 18 a. nesuprantamiems ir neistoriniams lenkų kalbos posakiams buvo bandoma sugalvoti istoriniai paaiSkinimai®!. Aptartieji lietuvių kalbos frazeologiniai junginiai su asmenvardžiais kone visi sudaryti su populiariais krikščioniškais vardais. Tik vieno kito sudėtyje yra neprigijęs mūsų vardyne dažniausiai senojo testamento vardas, o knyginės-literatūrinės kilmės frazeologiniuose junginiuose pasitaiko ir antikinių vardų. Kol kas beveik neužfiksuota (bet tai nereiškia, kad jų apskritai nėra) frazeologinių junginių su senaisiais lietuviškais ar kitų vardyno sluoksnių vardais. Šis reiškinys iš dalies gal aiškintinas tuo, jog Lietuvoje dėl bažnyčios monopolio savi lietuviškieji vardai nuo kokio XVI a. iki XIX a. pabaigos nebuvo iš viso vartojami. Taip pat nepasitaikė frazeologinių junginių, kurių vienas komponentas būtų istorinio asmens ar kokio nors visuomenės veikėjo vardas. Tuo tarpu kitose tautose tokių pavyzdžių pasitaiko, plg. rusų kalboje žinoma posakis Koxdpauuxa xeamuA (cemykrnyA) ,,apie staigią mirtį“, kuris kildinamas nuo sukilėliams vadovavusio atamano Kondratijaus Afanasijaus, sėkmingai sunaikinusio kunigaikščio Dolgoruko būrius, vardo*?. Anglų kalboje yra vartojamas Big Ben ,,didysis Benas“ — anglų parlamento laikrodžio pavadinimas, kilęs nuo Bendžemino Holo, vadovavusio jo įtaisymui, vardo**, Tarp kitų lietuvių kalbos frazeologizmų frazeologiniai junginiai su asmenvardžiais užima savitą vietą. Dauguma jų iš dalies objektyviai atspindi buvusius lietuvių kultūrinius visuomeninius 'santykius, bažnyčios darytą įtaką žmonių sąmonei ir pažiūroms. Kai kurie tokių frazeologizmų vartojimo atvejai aiškiai atspindi neigiamą Žmonių požiūrį į atskirų realiai egzistavusių asmenų neigiamus charakterio bruožus bei jų poelgius. Dalis šių frazeologinių junginių tarmėse dabar jau nebėra populiarūs, nes naujos socialinės aplinkybės reikalauja į juos įtraukti vis kitokesnių lyginimo vaizdų, labiau atitinkančių šių dienų tikrovę. Tačiau aprašytieji frazeologiniai junginiai vis dėlto yra gana vertinga ir reikalinga mokslui medžiaga, padedanti atskleisti praeityje buvusios lietuvių visuomenės kultūrą, jos tradicijas. 0 Zr. Stownik języka polskiego, utožony pod redakcja Jana Kartowicza, Adama Krynskiego i Wladislawa Niedžwiedzkiego, I, Warszawa, 1900, p. 742; Stownik jezyka polskiego, redaktor naczelny Witold Doroszewski, II, Warszawa, 1960, p. 873; S. Skorupka, Stownik frazeologiczny języka polskiego, I, Warszawa, 1967, p. 220, 342. “1 Tiesa, lenkų enciklopedijoje, remiantis rašytoju Reja, nurodoma, jog Pilypas iš kanapių yra pravardė kiškio, kurį nuo skalikų apsaugančios kanapės — (jų aštrus kvapas): iš kanapių iššokęs, jis kiekvienu momentu galįs patekti pavojun (plg. A. Briichner, Encyklopedia staropolska, p. 328). Čia galima dar pridurti, kad čekų kalboje kiškis taip pat turi pravardę — macek. Tai mažybinė forma labai populiaraus čekų kalbos krikščioniško vardo — Maciej (plg. V. P. Cienkowski, Sekrety imion wlasnych, Lodze, 1965, p. 54). 12 A. H. MonoTrkos, DCPS 203. 8 B. Kynuau, Ppaseojiorust coBpeMeHHoro auramiickoro s3bika, Mocksa, 1972, p. 28. 203 A. JIAIICKEHE GPA3EO0OJIOTHUECKHE COUETAHHS C JIMU4HbIMH HMEHAMH Peaiome IlpuBojnsires (dpa3eojiornuecKHe COUeTAHHA C JIHUHBIMH HMeHAMH, ĄAaeTCS HX KpaTKuii pa360op. Koncrarupyverces, 4To B COCTaB TaKHX (pa3e0JIOTH3MOB MOYTH BCErja BXOAHT XPHCTHAHCKOE HMS H 4TO MO MPOHCXOKAEHHIO HX MOXKHO pacrpeieynTh Ha Heckosbko rpynn. K dpaseoaornYeCKHM couyePaHHAM OuG.efiCKOro MPOHCXOXKIEHHS OTHOCATCSA Te, B KOTOPHIX OTpaxKaloTCs MOTHBHI CTaporo H HOBOTO 3aBeTOB, Hanp., Gyveno kaip Adomas rojuj[...] , Kun xak Anam B palo (T.e. XH. OueHb xOpomo)“; neviernas Tamošius „OoMa nesepylomuii“. Hexkortopsie ¢pa3€0JIOTHUECKHE COYETaHHS ITO rpynmbl B CBOE BpeMsS OUeHb IIMPOKO OBITOBAJIH B JIHTOBCKHX roBopax, HO B Hall JHH OHH MOCTENeHHO OTXOAAT B MaccuBHbli (oH peur. Ppaseosornueckne COYETAHHS KaJeHJapHOrO MPOHCXOXKAEHHS CBA3aHbl C ONpe/ie/eHHBIMH JaTaMH LIEpKOBHOTO Kajenaaps, Hanp., Nulijo kaip per šventą Joną ,npowen 10XAb, Kak B HBaHoB jens (T.e. Tenasii, xopoumit paoxauk)“. [Ipexnonaraercs, uTO yacTh TaKuX (pa3eoJOrHueCKHX COuerTaHHH CBOMM IPOHCXOMKACHHEM CBS3aHa C JOXPHCTHAHCKHMH IPa3HHKaMH, OGbIua51MH H TOJIbKO Mo3JHee OHH ObijIH NPHYPOYEHH K COOTBETCTBYIOUMM JdaTaM XpPHCTHAHCKOro HepKOBHOTO Kaneujaps. Ppaszeosornyeckue cOueTaHHA OOps1JĮOBOTO NMPOHCXOKACHHS CBA3AHBI C PA3 IHYHBIMI sTHOrpaduyeckuMu OGbiuas1 MH H OGpsijlaMn, Hanp., Joną kelti ,xauats Honaca (T.e. no ycTaHoBJIEHHOMY OOpS;JĮy mo3jpaBiasiTe C AHeM aureJia)“. K OpazseojiornuecKuM COUeTaHHAM MeCTHOTO NIpOHCXOXJĮEHHSA OTHOCATCHA TaKHe, BO3HHKHOBEHHE KOTODbIX OGYCJIOBJIEHO KOHKDpETHLIMH MeCTHbIMH OOCTOSITEJIbCTBAMH, HATIp., CTpaHHOCTSMH XApaKTepa pealibHO CYyIeCTBOBABIIEro UeJIOBEKA, ETO NOBeJeHHeM, OTKJIOHAIOLIĮHMCSA OT NpHHATOH HOPMBI H T.1. V TBEPKAAeTCSH, UTO TaKHe Opa3e0JIOTH3MbI Ha TEppHTOpHH PACNPOCTPAHEHHS JIHTOBCKOTO S513bIKA Vale BCero 3aHHMAIOT oueHb HeGOjIbuIHe apeaJibl, TaK Kak OHH OOBIYHO CBA3aHbI TOJIbKO C OjįHON OnpejiejieHHOl MecTHOCTbIO. OlHAaKO KH3BeCTHbI CJIyyaH, KOT/a IMepBOHAYaJIbHO MeCTHbIH Opa3e0JIOTH3M pacnpocrtpaHSETCsl Ha CpaBHHTEJIbHO 6OJIbIION TePPUTOPHH, HANp., Raseinių Magdé. Kpome Toro, HeKOTOpHe H3 HHX BMECTe C pacmmpsiouieiics TeppHTOpHel ynorpe6jenus MojyyaloT H HOBBIE 3HAUCHHSA, T.€. CTAHOBATCH MHOTO3HAUHbIMH. OrjnjejnbHyto Tpyriny COCTaB/sAOT Opa3eojiornuecKue CoueTaHHsi KHHKHO-JIHTepaTypHOTO NMPOHCXOXKJAeHHA. DTH (Ppa3eo/OrH3Mbl walle Bcero o6pasoBaHbl C aHTHYHHIMH HMEHAMH, Hanp., Achilo kulnas ,Axunecoa nara“. B orgejisbHyto rpynny BbULEJISIOTCA: Opa3e0jiornuecKHE COUeTAHHA C HEesICHBIM NPOHCXOKJAEHHEeM, Hanp., molio Motiejus „pacrsna, HeyK.JIOXKui UeJIOBEK (JA0CJ0BHO — rumHsHbl Marseit)“. Koncratupyercsi, 4TO B JHTOBCKOM f3bIKe MOKa He oOHapyKeHbl (ppaseosorHueckue COyeTaHus, o0pa3oBaHHbIe C JOXPHCTHAHCKHMH JIH TOBCKHMH HMEHaMH, a TaKXe C HMeHaMH HCTOPHHECKHX JIMYHOCTeH HJIH OČINECTBEHHbIX es! TEJIENH.